Kovo pirmojo dešimtadienio ypatingai šilta antra pusė lėmė, kad šis dešimtadienis tapo pačiu šilčiausiu nuo 1961 m. Lietuvoje – vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,3 °C (teigiama 5,8° anomalija). Iki šiol šilčiausiu buvo 2020-ųjų pirmasis kovo dešimtadienis (4,5 °C).

Vėsiausia buvo šiaurės rytinėje dalyje ir šiaurės vakariniame pakraštyje bei pajūryje (išskyrus Nidą), 4,5–5,0 °C (teigiama 4,2–6,4° anomalija), didžiojoje šalies teritorijoje buvo 5,0–6,0 °C (teigiama 4,9–6,3° anomalija), šilčiausia buvo Suvalkijos pietvakarinėje dalyje, 6,1–6,2 °C (teigiama 6,0° anomalija). Žemiausia oro temperatūra -5,4 °C išmatuota 8 d. Varėnoje. Aukščiausia 18,6 °C 10 d. Kretingoje – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Dar 4 paras iš eilės nauji rekordai pasiekti Druskininkuose: 6 d. 18,4 °C, 7 d. 16,3 °C, 8 d. 17,0 °C ir 9 d. 17,5 °C.

Pirmąjį kovo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 4,6 mm (0,35 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0,1–0,4 SKN), Aukštaitijoje, išskyrus šiaurės rytinę dalį, ir šiaurės vakarinėje Žemaitijos dalyje 5–10 mm (0,3–0,6 SKN) ir tik 3 stotyse minėtoje Žemaitijos dalyje registruotas kritulių kiekis viršijo 10 mm, siekė 10–14 mm (0,7–0,9 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis 0,7 mm registruotas Kybartuose, didžiausias – Skuode, 13,2 mm.

Kovo pirmasis dešimtadienis buvo gana saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 47,8 val. (1,3 SKN): nuo 38,0 val. Biržuose iki 54,8 val. Lazdijuose (3 pav.).

Kalendorinio pavasario pradžioje didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai dar buvo įšalę gilesniuose sluoksniuose, tačiau nuo paviršiaus pradėjęs atitirpti. Daugelyje Lietuvos vietovių įšalas buvo atitirpęs nuo paviršiaus 2–8 cm, giliausiais įšalas buvo matuotas Vilniaus meteorologijos stotyje – įšalę iki 35 cm, o nuo paviršiaus atitirpę 7–8 cm. Dešimtadienio pabaigoje beveik visoje Lietuvoje įšalo nebebuvo, išskyrus Vilniaus meteorologijos stotį, kurioje įšalas fiksuotas 24–30 cm gylyje, o nuo paviršiaus atitirpę jau 23 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -1…1 °C, aukščiausia kilo iki 7–12 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 5–7 °C.

Kauno MS pirmąjį kovo mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 284 DU¹, vidutiniškai 27 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (387 DU). 3–10 dienomis buvo registruojamos pavojingai sumažėjusios BOK reikšmės. Žemiausias BOK reikšmė 241 DU buvo fiksuojamas 6 d., tai 38 % mažiau nei šios dienos vidutinis daugiametis vidurkis (386 DU). Taip pat šį dešimtadienį buvo pagerinti net 6 parų BOK minimumo rekordai: 3 d. 280 DU (buvęs 287 DU, 2016-03-03), 4 d. 283 DU (buvęs 298 DU, 2016-03-04), 5 d. 250 DU (buvęs 291 DU, 1996-03-05), 6 d. 241 DU (buvęs 275 DU, 1996-03-06), 7 d. 274 DU (buvęs 279 DU, 1996-03-07) ir 8 d. 256 DU (buvęs 269 DU, 1993-03-08).

Dėl 3-10 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia

---

¹1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.