Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C (teigiama 4,9° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9–1,5 °C (teigiama 5,1–5,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje temperatūra buvo apie 2 °C (1,5–2,5 °C, teigiama 4,3–5,3° anomalija), šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5–3,1 °C (teigiama 3,8–4,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7–11,0 °C, žemiausia buvo nukritus iki -11,0…-3,0 °C. Šalčiausia buvo 13 d. Rietave, -11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Nauji parų rekordai pasiekti dar 5 dienas: 25 d. (7,2 °C, Šilutė), 27 d. (9,6 °C, Varėna), 29 d. (9,8 °C, Kybartai), 30 d. (10,9 °C, Druskininkai) ir 31 d. (9,9 °C, Molėtai).

1 pav. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 50,7 mm (artimas  SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 20–50 mm (49–116 % nuo SKN). Gausiau kritulių registruota Vakarų Lietuvoje, 50–110 mm (95–188 % nuo SKN), ypač daug kritulių sulaukta priešvėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, čia buvo registruota 110–140 mm kritulių (155–162 % nuo SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Marijampolėje (20,1 mm) ir Kalvarijoje (20,4 mm), daugiausiai – Rietave (137,8) ir Plungėje (125,6 mm). Sausio 1 ir 5 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingų¹ kritulių atvejai.

2 pav. Sausio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Sausio mėn. buvo labai debesuota, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 19,2 val. (47 % laiko, lyginant su SKN): nuo 7,9 val. Utenoje iki 26,5val.  Kybartuose (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 15,3–27,9 m/s, o sausio 2 d. Šventojoje (29 m/s) ir Ventėje (28 m/s) bei 4-s naktį Ventėje (32,6 m/s), Vėžaičiuose (29,1 m/s) ir Šventojoje (29 m/s) registruoti labai smarkaus vėjo atvejai. Plačiau skaitykite čia.

Pirmąjį sausio dešimtadienį didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai įšalo nuo 1 iki 9 cm., ilgiausiai įšalas laikėsi Vilniaus meteorologijos stotyje, šioje stotyje dirvožemis įšalo iki 9 cm. Antrąjį dešimtadienį dirvožemiai tiek daug nebeįšalo – tačiau Vidurio, Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje visgi spėjo įšalti iki 4 cm. Trečiąjį, itin šiltą, dešimtadienį įšalas Lietuvoje nesusidarė, išskyrus Kauno meteorologijos stotyje, kur sausio 23 d. fiksuotą 1 cm įšalą, kuris išsilaikė tik vieną dieną.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia krito iki 0–1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2  °C.

Kauno MS išmatuoto bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) sausio mėnesio vidurkis buvo 325 DU³, vidutiniškai 4 % buvo mažesnis už daugiametį vidurkį (1993–2022 m., 340 DU). Šį mėnesį registruotas BOK pasižymėjo pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis.

Pavojingai sumažėjąs BOK sausį buvo fiksuojamas 2 kartus – 6 d. (255 DU) ir 20 d. (268 DU), lyginant su daugiamete vidutine minimalia sausio mėnesio reikšme (316 DU) buvo atitinkamai 19 % ir 15 % mažesnis. Taip pat 6 ir 20 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų minimumo rekordus, antroje vietoje palikusius: 6 d. 262 DU (1995 m.) ir 20 d. 270 DU (2021 m.). Šių metų sausio rodikliai, nors ir išskirtinai žemi, tačiau daugiametę sausio mėnesio žemiausia reikšmę 224 DU (2020-01-26) viršijo – 6 d. 14 % ir 20 d. 20 %, o už Lietuvos visų laikų žemiausią reikšmę 202 DU (2007-12-21) buvo didesnės 6 d. 26 % ir 20 d. 33 %. Dėl pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.

Aukščiausia sausio BOK reikšmė buvo registruota 24 d. (403 DU), buvo 12 % didesnis už daugiametį maksimalios sausio mėnesio reikšmės vidurkį (358 DU), tačiau iki absoliučios sausio mėnesio maksimalios reikšmės 512 DU (2023-01-19) pritrūko 21 %.

Sausio mėnesį vandens lygis šiaurinėje, rytinėje, pietinėje bei pietvakarinėje šalies dalyje svyravo 8 – 114 cm žemiau sausio mėnesio vidutinio vandens lygio. Tuo tarpu Vakarų Lietuvoje vandens lygis buvo 9 – 135 cm aukščiau daugiamečio vidurkio.

Nuo pat pirmos metų dienos šalies upėse stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Labiausiai vandens lygis kilo vakarinėje dalyje. Aukščiausiai vandens lygis per parą kilo sausio 1-2 d.: Jūroje ties Taurage – 174 cm , Bartuvoje ties Skuodu – 218 cm, Ventoje ties Leckava – 121 cm, Akmenoje-Danėje ties Kretinga – 121 cm, Minijoje ties Kartena – 122 cm. Stichinis vandens lygis stebėtas: Minijoje ties Kartena (sausio 2–3 d.) ir Akmenoje-Danėje ties Kretinga (sausio 3–4 d.). Sausio 3–4 dienomis dviejose Vakarų Lietuvos upėse pasiektos ir naujos aukščiausio sausio mėnesio vandens lygio reikšmės: Bartuvoje ties Skuodu – 506 cm (buvęs 457 cm) ir Minijoje ties Priekule – 597 cm (buvęs – 575 cm).

Antra lietaus poplūdžio banga stebėta sausio 14–17 d. Stichinis vandens lygis šio poplūdžio metu pasiektas: Leitėje ties Kūlynais (15–16 d.) ir Šyšoje ties Šilute (sausio 17d.).

Ledo reiškiniai – priekrantės ledas, ižas, sausio mėnesį stebėti 5-14 d. Vietomis ežerus padengė plona ledo danga (iki 5 cm.).

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 3 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonų – 13 cm žemiau. Ties Darsūniškio vandens matavimo stotimi vandens lygis buvo lygus vidutinei sausio mėnesio reikšmei.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 2–6 °C, ežeruose – 0–4°C, Kuršių mariose – 4 °C, Baltijos jūroje – 4–5 laipsnius šilumos.

---

¹smarkus lietus, mišrūs krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

² labai smarkus vėjas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai Klaipėdos m. ir r., Kretingos r., Palangos m., Neringos ir Šilutės r. savivaldybėse maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje pasiekia 28,0–32,9 m/s.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.