Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,4 °C (teigiama 0,1° anomalija). Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje -4,3…-3,0 °C (-0,9…0,2° anomalija). Artėjant link jūros temperatūra buvo aukštesnė – Vidurio Lietuvoje -3,0…-2,0 °C (-0,2…0,7° anomalija), Vakarų Lietuvoje -2,0…-1,0 °C (teigiama 0,1–0,6 anomalija), pajūryje ir Kuršių nerijoje -1,0…-0,5 °C (teigiama 0,2–0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5,1–9,6 °C, žemiausia buvo nukritus iki -17,7…-10,2 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 9,6 °C Akmenėje vasario 25 d., žemiausia nukrito iki -17,7 °C 16 d. Šalčininkuose ir 20 d. Molėtuose.

Vidutinė 2024/25 m. žiemos oro temperatūra buvo 0,5 °C. Nuo 1961 m. pasitaikė tik 6-ios žiemos su teigiama vidutine oro temperatūra, šių metų žiema yra 5-a šilčiausia per šį laikotarpį.

1 pav. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Kritulių per mėnesį iškrito gana mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 17,2 mm (0,4 SKN). Mažiausiai kritulių sulaukė vakarinė–šiaurės vakarinė šalies pusė (išskyrus šiaurės vakarinį kampą ir Mažeikių apulinkes) bei Šalčininkų–Trakų ruožas, 5–15 mm (0,2–0,4 SKN), kitur 15–35 mm (0,4–0,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Jonavoje, 32,5 mm, mažiausiai – Pagėgiuose, 7,4 mm.

2 pav. Vasario mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Sniego danga susiformavo antrąjį dešimtadienį, tačiau diddžiojoje šalies dalyje jos storis nesiekė 5 cm, storesnė sniego danga stebėta Rytų Lietuvoje, storiausia išmatuota 18 d.  Švenčionyse, 15 cm. Mėnesio pabaigoje sniegas sparčiai tirpo ir paskutinę mėnesio dieną sniegas fiksuotas tik Dūkšte (4 cm) ir Švenčionyse (5 cm).

Vasario mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 85 val. (1,3 SKN), ilgiausiai – Telšiuose 97,0 val., trumpiausiai – Vilniuje 73,2 val. ir Utenoje 73,3 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė vasario mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 10,4–17,8 m/s.

Pirmojo vasario dešimtadienio antroje pusėje didžiojoje šalies dalyje pradėjo šalti dirvožemiai, ir paskutinėmis šio dešimtadienio dienomis įšalas svyravo nuo 3–4 cm iki 8–12 cm, tačiau Dūkšto, Raseinių ir Ukmergės stotyse įšalas neužfiksuotas. Vasario antrąjį dešimtadienį dirvožemiai įšalo jau visoje Lietuvoje. Dešimtadienio pradžioje daugelyje Lietuvos regionų buvo įšalęs 3–11cm, o dešimtadienio pabaigoje įšalas siekė 9–30 cm. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Vilniaus meteorologijos stotyje ir siekė 30 cm, ploniausias įšalas buvo matuojamas Ukmergėje, kur siekė tik 9 cm. Paskutinio šio mėnesio dešimtadienio pradžioje dirvožemio įšalimas dar gilėjo, tačiau gylis atskirose vietovėse ganėtinai skyrėsi. Dešimtadienio pradžioje Vakarų Lietuvoje įšalas svyravo tarp 3–20 cm, ploniausias įšalo sluoksnis fiksuotas Raseinių meteorologijos stotyje. Vidurio Lietuvoje svyravo tarp 10–26 cm. Storiausi įšalo sluoksniai buvo fiksuoti Biržuose, Varėnoje ir Vilniaus meteorologijos stotyse ir siekė 30–31 cm. Dešimtadienio eigoje Vilniaus meteorologijos stotyje fiksuotas įšalas iki 35 cm. Dešimtadienio pabaigoje, šiltėjant orams, visoje Lietuvoje įšalas pradėjo atitirpti nuo paviršiaus, vietomis atitirpo tik 1 cm, kitur – ir iki 10 cm. 

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…..0 °C, žemiausia krito iki -7…..-1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -4…….0  °C.

Kauno MS išmatuoto Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) vasario mėnesio vidurkis buvo  376 DU¹, jis buvo artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (374 DU), viršijo jį tik  1 %. Šio mėnesio 4–5, 8–9, 11–16, 18, 24 ir 28 dienomis BOK buvo žemesnis už daugiametį šių parų vidurkį, o likusiomis – aukštesnis. Aukščiausia BOK reikšmė 428 DU išmatuota 20 d. – 10 % didesnė už daugiametę vidutinę maksimalią vasario mėnesio reikšmę, iki absoliučios vasario mėnesio maksimalios reikšmės (560 DU, 2023-02-26) pritrūko 24 %. Mažiausia reikšmė 312 DU registruota 5 d., tai 11 %, mažiau, nei daugiametė vidutinė minimali vasario mėnesio reikšmė, tačiau 48 % didesnė už absoliutų vasario mėnesio minimumą (211 DU, 1993-02-12).

Vasario mėnesį vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo 1–155 cm žemiau vidutinio vasario mėnesio vandens lygio.

Ledo reiškiniai paskutinį kalendorinės žiemos mėnesį pradėti stebėti nuo vasario 9 d. Daugelyje vietų stebėtas priekrantės ledas, ižas, kai kur ledas su properšomis. Pilnai užšalo Verknės, Mūšos, Svylos ir Minijos upės. Ledu taip pat pasidengė ežerai bei Kuršių marios – ledo storis svyravo nuo 7 iki 22 cm.

Vasario 17 d. žemiau Nemajūnų vandens matavimo stoties susidarė ledo sangrūda. Vandens lygis Nemune ėmė sparčiai kilti. Aukščiausias vandens lygis stebėtas 27 d. ir siekė 200 cm (vidutinis daugiametis vandens lygis – 164 cm). Sangrūda išsilaikė iki mėnesio pabaigos.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vasario mėnesio vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonų – 11 cm žemiau. Ties Darsūniškio vandens matavimo stotimi vandens lygis buvo 8 cm aukštesnis už vidurkį.

---

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.