2025 m. vasario mėnesio antrasis dešimtadienis

Vasario antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -5,5 °C (neigiama 3,0° anomalija) – tai šalčiausias šios žiemos dešimtadienis. Šalčiausia buvo rytiniame–pietrytiniame pakraštyje, -7,6…-7,0 °C (neigiama 3,3° anomalija). Kitur rytinėje dalyje temperatūra buvo -7,0…-6,0 °C (neigiama 3,1–4,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo -6,0…-5,0 °C temperatūra (neigiama 2,5–3,2° anomalija), pietvakarinėje–vakarinėje dalyje -5,0…–4,0 ° (neigiama 2,5–3,0° anomalija), siaurame pajūrio ruože ir Kuršių nerijoje buvo šilčiausia, apie -3,5 °C (neigiama 2,6–2,7 anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 3,9 °C išmatuota 20 d. Jurbarke, žemiausia nukrito iki -17,7 °C 16 d. Šalčininkuose ir 20 d. Molėtuose.

1 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrąjį vasario dešimtadienį kritulių iškrito labai mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 3,1 mm (0,2 SKN). Centriniuose ir pietvakariniuose rajonuose kritulių iškrito iki 2 mm (0,05–0,2 SKN), daugiausiai jų sulaukė rytiniai, vakariniai rajonai ir Biržų apylinkės,  4–8 mm (0,3–0,4 SKN), kitur 2–4 mm (0,1–0,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis 7,2 mm registruotas Švenčionyse, mažiausias – 0,6 mm Kybartuose.

2 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga buvo susidariusi didžiojoje šalies dalyje. Jo nebuvo Pietvakarių Lietuvoje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose. Didžiojoje šalies dalyje jos storis siekė 1–3 cm, Kuršių nerijoje, vietomis šiauriniuose rajonuose ir Rytų Lietuvoje 3–6 cm, rytiniame pakraštyje – 6–12 cm. Storiausia sniego banga registruota Švenčionyse – 12 cm.

3 pav. Sniego dangos storis vasario 20 d.

Vasario antrasis dešimtadienis buvo gana saulėtas, vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 41,3 val. (beveik 2 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Utenoje 26,1 val., ilgiausiai – Klaipėdoje, 55,6 val. (4 pav.).

4 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vasario antrąjį dešimtadienį dirvožemiai įšalo visoje Lietuvoje. Dešimtadienio pradžioje daugelyje Lietuvos regionų dirvožemiai buvo įšalę 3–11cm, o dešimtadienio pabaigoje įšalas siekė 9–30 cm. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Vilniaus meteorologijos stotyje ir siekė 30 cm, ploniausias įšalas buvo matuojamas Ukmergėje, kur siekė tik 9 cm. 

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -3……0 °C, žemiausia krito iki -7….-1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -4….-2 °C.

Kauno MS antrąjį vasario mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 371 DU1, 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (377 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 428 DU fiksuota 20 d., o mažiausia 319 DU – 13 d. Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 14 % ir -14 %.


11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas