Vasario trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,3 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vakarų Lietuvoje vidutinė oro temperatūra buvo švelniai teigiama, 0,0–1,6 °C (teigiama 0,8–2,8° anomalija). Likusioje didesnėje šalies dalyje – neigiama: -1,0… 0,0 °C Vidurio Lietuvoje (teigiama 1,0–2,0° anomalija), -2,0…-1,0 °C rytiniuose–pietrytiniuose rajonuose (0,0–1,5° anomalija), šalčiausia buvo Dūkšto ir Šalčininkų apylinkėse, -2,0…-2,5 °C (teigiama 0,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 9,6 °C išmatuota 25 d. Akmenėje, žemiausia nukrito iki -17,5 °C 21 d. Varėnoje.

Trečiąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 6,6 mm (0,6 SKN). Beveik visoje šalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–1,0 SKN), tik pajūryje, dalyje pietinių rajonų ir Jonavoje jų kiekis buvo 10–14 mm (1,0–1,7 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis 13,7 mm registruotas Kalvarijoje ir Marijampolėje, mažiausias – 1,4 mm Šalčininkuose.

Atšilus orams sniego danga sparčiai nyko, paskutinę dešimtadienio dieną ji fiksuota tik Dūkšte (4 cm) ir Švenčionyse (5 cm).

Vasario trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 30,6 val. (1,3 SKN): nuo 10,9 val. Klaipėdoje iki 41,6 val. Dūkšte (3 pav.).

Vasario trečiąjį dešimtadienį dirvožemio įšalimas gilėjo, tačiau gylis įvairiose vietovėse ganėtinai skyrėsi. Dešimtadienio pradžioje Vakarų Lietuvoje įšalas svyravo apie 3–20 cm, ploniausias įšalo sluoksnis fiksuotas Raseinių meteorologijos stotyje. Vidurio Lietuvoje buvo 10–26 cm. Storiausi įšalo sluoksniai buvo fiksuoti Biržuose, Varėnoje ir Vilniaus meteorologijos stotyse ir siekė 30–31 cm. Dešimtadienio eigoje giliausias įšalas fiksuotas Vilniaus meteorologijos stotyje – 35 cm. Dešimtadienio pabaigoje, šiltėjant orams, visoje Lietuvoje įšalas pradėjo atitirpti nuo paviršiaus, vietomis atitirpo tik 1 cm, kitur ir iki 10 cm. 

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…0 °C, žemiausia krito iki -5….-1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -3…0 °C.

Kauno MS trečiąjį vasario mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 397 DU¹, jis vidutiniškai 5 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (379 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 420 DU fiksuota 22 d., o žemiausia 24 d. – 378 DU. Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių jų BOK vidurkių buvo 10 % ir -2 %.

---

¹1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas