Sausio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,5 °C (teigiama 3,5° anomalija). Šalčiausia buvo rytiniame ir pietrytiniame pakraščiuose, 0,4–1,0 °C (teigiama 3,1–4,0° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 1,0–2,0 °C (teigiama 2,8–4,0° anomalija), vakariniame–šiaurės vakariniame pakraštyje 2,0–3,0 °C (teigiama 3,0–3,5° anomalija), šilčiausia buvo Nidoje, 3,1 °C (teigiama 3,5° anomalija) (1 pav.). Žemiausia temperatūra -11,0 °C registruota 13 d. Rietave. Aukščiausia oro temperatūra 7,2 °C išmatuota 18 d. Panevėžyje.
Antrąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 4,2 mm – mažiau nei trečdalis SKN (0,3 SKN). Beveik visoje teritorijoje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0,1–0,4 SKN), Daugiau nei 5 mm kritulių teko tik Biržų apylinkėms (5,5 mm,0,4 SKN) ir vakarinei daliai – čia beveik visur iškrito 5–15 mm kritulių (0,4–0,6 SKN), iškyrus Rietavo, Šilutės ir Vėžaičių apylinkes, kur registruotas kritulių kiekis buvo 15–25 mm (artimas SKN) (2 pav.). Mažiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Kaune, 1,0 mm ir Kaišiadoryse, 1,1 mm, didžiausias – 24,0 mm Vėžaičiuose.
Sausio antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo tik 3,3 val. (1/3 SKN), nuo 1,7 val. Dūkšte iki 7,7 val. Biržuose (3 pav.).
Sausio antrąjį dešimtadienį Vidurio, Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje dirvožemiai įšalo iki 4 cm. Dešimtadienio pabaigoje sušilus orams įšalas ištirpo.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia krito iki 0–1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.
Antrąjį sausio mėnesio dešimtadienį Kauno MS išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 303 DU1, tai apie 11 % mažiau už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (342 DU). Šį dešimtadienį buvo registruota pavojingai sumažėjusi BOK reikšmė: žemiausias BOK buvo fiksuojamas 20 d. (268 DU), tai 23 % mažiau už šios dienos vidutinį daugiametį vidurkį (350 DU). Taip pat 20 d. buvo pagerintas ir šios paros BOK minimumo rekordas, antroje vietoje palikęs 2021-01-20 reikšmę (270 DU).
Dėl 20 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Kauno meteorologijos stoties duomenimis bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) 2025 m. sausio 20 d. virš Lietuvos teritorijos sumažėjo iki 268 Dobsono vienetų (toliau – DU1), tai yra 23 % mažiau, nei šios dienos daugiametis vidurkis – 350 DU. Šis kiekis nėra laikomas ozono skyle2, o sumažėjimas rudens – žiemos laikotarpiu yra dėsningas, nes per vasarą esant didesniam Saulės aukščiui, intensyvesnei spinduliuotei ozonas buvo smarkiau ardomas. Nuo stebėjimų pradžios (1993 m.) mažiausias užregistruotas BOK virš Lietuvos buvo 202 DU (2007 m. gruodžio 21 d.). Šių metų sausio 20 d. fiksuotas ozono kiekio sumažėjimas šį minimumo rekordą viršijo 33 %.
BOK pokyčiai stebimi visose Baltijos jūros regiono šalyse. Prognozuojama, kad artimiausią parą ozono kiekis išliks panašus, tačiau vėliau palaipsniui didės ir savaitės pabaigoje turėtų pasiekti daugiametį vidurkį. Šiuo laikotarpiu į Žemę patenkantis ultravioletinių Saulės spindulių srautas yra mažas, todėl ozono sluoksnio suplonėjimas žmonių sveikatai didesnio pavojaus nekelia.
Žemėlapyje – ozono sluoksnio storis (DU vienetais) šiauriniame pusrutulyje 2025 m. sausio 20 dieną. Šaltinis: pasaulinis ozono ir ultravioletinės Saulės spinduliuotės duomenų centras (WOUDC).
Daugiau informacijos apie ozono kitimą virš Lietuvos pateikta mėnesių apžvalgose. Norėdami sužinoti daugiau apie ozoną, ultravioletinę Saulės spinduliuotę, jos keliamus pavojus ir apsaugą nuo jų galite skaityti mūsų svetainės skyrelyje „Įvairenybės“.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
2Ozono skyle laikomos sąlygos, kuomet ozono kiekis sumažėtų iki 220 DU.
Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė
Prieš du metus, 2023 m. sausio viduryje, Latvijos pietrytinėje dalyje pasitaikė vienas didžiausių potvynių per pastaruosius dešimtmečius Baltijos šalyse. Pastarąjį kartą Latvijoje panašaus masto reiškinys ištiko tik 1981-aisiais. Kaimynų toks potvynis sausio viduryje buvo įvardintas kaip precedento neturintis reiškinys.
Tiek prieš keturis dešimtmečius, tiek 2023 m. sausį labiausiai nukentėjo 120 km nuo Rygos nutolusio Jekabpilio, Pliavinios miestų ir jų apylinkių gyventojai. Dėl seniai regėto potvynio buvo uždaryti keliai ir mokyklos, nutrauktas viešojo transporto paslaugų teikimas ir evakuotos kelios dešimtys žmonių. Vis dėlto, dauguma gyventojų nusprendė likti namuose ir bando nuo potvynio glaustis aukštesniuose namų aukštuose, tikėdamiesi, kad situacija pagerės.
Pagrindinė šio didžiulio potvynio priežastis – ledo sangrūda, susidariusi dėl atšilimo, įvykusio 2023 m. pradžioje. Labai atšilus orams pradėjo tirpti sniegas visame Dauguvos baseine. Sniego kiekiai buvo nemaži ir jis praktiškai visur per trumpą laikotarpį ištirpo. Kadangi upė buvo tam tikrose vietose užšalusi ir ledo storis kai kur siekė >10 cm pakilus vandens lygiui ledas suaižėjo ir pradėjo plaukti.
Kadangi Dauguvos upėje yra ir užtvankų, hidroelektrinių, todėl susidarė ledo sangrūdos. Viena iš vietų, kur jos susidaro periodiškai yra būtent prie Jekabpilio. Ten ir susidarė pavojinga situacija – ledas visiškai užkimšo visą upės vagą ir nebegalėjo pratekėti. Toje vietoje iš ledo lyčių susidarė natūrali užtvanka ir staigiai pradėjo kilti vandens lygis upėje. Šio tipo potvyniai išsiskiria tuo, kad vandens lygis kyla labai staigiai – kelių metrų pokyčiai įvyksta per kelias valandas. Be to, toks reiškinys yra sunkiai prognozuojamas.
Neturėdamas kur dėtis vanduo bandė iš vagos išsilieti į šonus. Laimei, centrines miestų dalis saugo pylimai ir dambos. Būtent šie pylimai galėjo neatlaikyti, to buvo labiausiai bijoma. Latviai pradėjo tvirtinti pylimus ir dambas, todėl vanduo jų nepralaužė. Dar didesnės nelaimės buvo išvengta.
Ir nors tokių reiškinių seniau ne taip jau retai pasitaikydavo, tačiau tai nutikdavo pavasarį, o ne viduryje žiemos. Kad toks reiškinys nutiko jam nebūdingu laiku, neabejotina, kalti klimato kaitos procesai.
Šiais laikais manoma, kad tokio pobūdžio reiškiniai, kurie susiję su ledo sangrūdomis, iš esmės gali nutikti bet kurioje didesnėje Lietuvos (ar kaimyninės Latvijos) upėje. Lietuvoje pats pavojingiausias ruožas, kur dažniausiai ledo sangrūdų sukelti potvyniai ir nutikdavo, būdavo ties Kaunu. Pastačius hidroelektrinę, gana ilgas Nemuno ruožas žemiau hidroelektrinės neužšąla net ir atšiauriomis žiemomis. Todėl dabar toks pavojingas reiškinys nesusiformuoja.
Kita vertus, yra ir daugiau upių ruožų, kuriuose gali susidaryti panašios situacijos. Viena tokių – aukščiau Kauno marių, ties didžiosiomis Nemuno kilpomis, prie Birštono, Prienų, Nemajūnų kur dažniau formuojasi ledo sangrūdos. Taip pat Neryje ties Jonava ir truputį aukščiau. Kai kada to būna Nevėžyje ir kt.
Tam kad sparčiai keičiantis klimatui panašūs ledo sangrūdų sukeliami dideli potvyniai būtų geriau suprasti bei modeliuojami Latvijoje ir Lietuvoje vykdomas specialus projektas ICEREG. Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.
Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.
Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
2024 m. rudenį Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kartu su Energetikos ir technikos muziejumi pradėjo organizuoti edukacijas „Klimato kaita“. Jų metu muziejaus lankytojai kartu su meteorologe ir parodos edukatore Diana Samulionyte griauna mitus apie klimatą, jo kaitą bei siekia surasti atsakymus į visiems rūpimus klausimus apie tai, kaip pasikeis mūsų visų gyvenimas ir miestai dėl klimato kaitos, ar dar įmanoma pasauliui suvaldyti spartų klimato kaitos procesą ir išspręsti jo padarinius?
Nuotraukose – akimirkos iš jau rudenį vykusios edukacijos Energetikos ir technikos muziejuje
Muziejaus lankytojai dar galės pamatyti iš Tarnybos atvežtus naujus eksponatus: psichrometrinį narvelį, radiozondą, jutiklius ir anemorumbometrą, kuriuo matuojamas vėjo greitis. Taip pat apsilankyti Klimato muziejuje, kuris yra įsikūręs prie infocentro.
Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2, Vilnius) sausio 25–26 d. 10, 12 ir 14 valandomis vyks edukacija „Klimato kaita“, tad maloniai kviečiame registruotis. Dar yra laisvų vietų! 🌪
Tikslinė auditorija: šeimos su pradinukais ir paaugliais, pavieniai lankytojai.
Registraciją į edukaciją „Klimato kaita“ rasite čia.
Papildyta (sausio 20 d.): vietų į edukaciją „Klimato kaita“ NEBELIKO. Nenusivilkite ir laukite kitų pranešimų apie paskelbtas naujas datas. Ši edukacija dar įvyks ir kitais mėnesiais. 🙂
Na o jei sudalyvauti edukacijoje neturėsite galimybių, tuomet kviečiame susipažinti su kai kuriais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologijos stotyse naudotais ir naudojamais matavimo prietaisais.
Turime gerą žinią visiems aktyviai naudojantiems svetainėje esančią radarų informaciją. Šią savaitę meteorologiniai radiolokatoriai (toliau – radarai) pagrindinius duomenis apie kritulius visiems vartotojams pradėjo teikti kas 5 minutes, vietoje buvusių 10 minučių.
Primename, jog prieš metus įvyko radarų skenavimų sutankinimas nuo 15 iki 10 min. Taigi, dabar perėjus prie 5 minučių sutankinimo gaunamos informacijos kiekis išaugo net tris kartus: nuo 4 iki 12 informacijos atnaujinimų per valandą, lyginant su buvusia situacija iki 2023 m. rudens. Šis pokytis leis dar tiksliau stebėti virš mūsų šalies judančius kritulių masyvus, ypač greitus šių masyvų pasikeitimus laike ir erdvėje.
Šilalės rajone esantis meteorologinio radiolokatoriaus bokštas ir Laukuvos meteorologijos stoties aikštelė 2024 m. liepą (Tado Kapočiūno nuotrauka)
Taip pat paminėtas pokytis leis tapti pilnaverte tarptautinio radarų duomenų apsikeitimo tinklo (OPERA) nare. Būtent šio tinklo duomenis naudoja įvairių specializacijų mokslininkai (nuo atmosferos modeliuotojų iki ornitologų). Be to tankesni atmosferos skenavimai reikalingi tiek mūsų šalies kariuomenei, tiek NATO sąjungininkams.
Ir svarbiausia, teigiamą pokytį pajaus Tarnybos sinoptikai sudarantys orų prognozes ir perspėjimus. Šiltuoju sezonu šis dažnesnis duomenų atsinaujinimas padės susidaryti geresnį vaizdą apie esamą situaciją ir palengvins darbą informuojant apie slenkančias smarkias liūtis, škvalus ir galimus krušos masyvus. Galiausiai, patenkinsime ir plačiosios visuomenės poreikį gauti pačią aktualiausią informaciją.
Dviejų meteorologinių radarų, esančių Laukuvoje ir Trakų Vokėje, bendro kritulių intensyvumo produktą (žemėlapį) su 12 val. archyvu ir trumpą paaiškinimą kaip veikia radaras rasite čia.
Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,5 °C (teigiama 3,3° anomalija). Šalčiausia buvo rytiniame pakraštyje, -0,1…0,0 °C (teigiama 3,1–3,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 0,0–1,0 °C temperatūra (teigiama 2,6–3,9° anomalija), vakariniame pakraštyje, Kybartų ir Birštono apylinkėse 1,0–2,0 °C (teigiama 2,6–3,5° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje 2,0–2,3°C (teigiama 2,9° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 7,5 °C išmatuota 2 d. Klaipėdoje, žemiausia -7,9 °C 5 d. Šalčininkuose.
Pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 34,5 mm (1,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 10–30 mm (0,9–2,0 SKN). Gausių kritulių sulaukė Vakarų Lietuva. Rytinėje Vakarų Lietuvos pusėje, Šilutės r. ir vietomis Aukštaitijoje registruota 30–50 mm (1,6–2,6 SKN), kitur – 50–90 mm (2,0–3,3 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Rietave (89 mm) ir Plungėje (82,2 mm), mažiausiai –Panevėžyje (11,6 mm) ir Marijampolėje (13,4 mm). Sausio 1 d. vietomis Vakarų Lietuvoje ir 5 d. Nidoje registruoti pavojingi1 krituliai.
Sausio 3 d. daug kur, vėliau – ir visoje Lietuvoje susiformavo sniego danga. Storiausia ji buvo Vakarų Lietuvoje, sausio 5 d. Laukuvoje siekė 21 cm, Nidoje 19 cm. Vietomis vakariniuose ir rytiniuose rajonuose ji išsilaikė iki dešimtadienio pabaigos.
Sausio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 6,9 val. (2/3 SKN), nuo 1,2 val. Utenoje iki 12,8 val. Šiauliuose (3 pav.).
Sausio pirmąjį dešimtadienį didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai buvo įšalę nuo 1 iki 9 cm. Ilgiausiai laikėsi Vilniaus meteorologijos stotyje, šioje stotyje dirvožemis įšalo iki 9 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–2 °C, žemiausia krito iki -1….1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.
Pirmąjį sausio mėnesio dešimtadienį Kauno MS išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 331 DU1, vidutiniškai 2 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (325 DU). Šį dešimtadienį buvo registruota pavojingai sumažėjusi BOK reikšmė: 6 d. buvo pagerintas šios paros BOK minimumo rekordas – 255 DU, antroje vietoje palikęs 1995 m. sausio 6 d. išmatuotus 262 DU. Šių metų sausio 6 d. BOK reikšmė buvo 21 % mažesnė už šios dienos daugiametį vidurkį (321 DU).
1 – pavojingi krituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.
21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Lygiai prieš 20 metų 2005 m. sausio 8–9 d. naktį ir dieną Lietuvoje ir Skandinavijos siautėjo galinga vėjo audra. Berlyno laisvasis universitetas jai buvo suteikęs Ervino vardą, tačiau Skandinavijoje naudotas dar ir Gudruno vardas.
Audrą suformavusi žemo slėgio sistema pradėjo formuotis sausio 6 d. į pietus nuo Niufaundlendo (Atlanto vandenyne). Sausio 8 d. staigiai stiprėdamas ciklonas per Škotiją pasuko Danijos ir Pietų Skandinavijos pusėn. Sausio 8 d. po pietų Norvegijoje ciklono centre buvo išmatuotas žemiausias slėgis – 960 hPa (mbar) ir užregistruotas didžiausias vėjo gūsių greitis – 169 km/val. (47 m/s). Audra buvo pasiekusi maždaug 1–2 kategorijos uragano stiprumą.
Pažymėtina, jog mūsų platumoje tikrų tropinių uraganų nebūna, tačiau dėl labai smarkių vėjų ir susiklosčiusios tradicijos tokios galingos vėjo audros būna pavadinamos uraganais.
Nuotraukų koliaže: kairėje – palydovinė nuotrauka atlikta 2005 m. sausio 8 dieną, kai ciklonas buvo virš Šiaurės jūros. Dešinėje – nukentėjęs kopagūbris, supjaustyti vėjo išlaužyti medžiai ir pakilęs vanduo Klaipėdos gatvėse.
Dėl to, jog Ervino pietinėje periferijoje ir užnugaryje vyravo pietvakarių–vakarų krypties vėjai, labiausiai nukentėjo Baltijos šalių krantai. Lietuvos pajūrio zonoje vėjo greitis gūsiuose buvo pasiekęs iki 34–35 m/s. Palangoje – 32, Šilutėje – 29, Klaipėdoje – 28, Šiauliuose – 23, Vilniuje – 22 m/s. Tuo tarpu Latvijoje, didžiausias vėjo gūsis išmatuotas Ventspilyje ir siekė 40 m/s, Liepojos uoste – 36, o Rygoje – 30 m/s.
Lietuvoje dėl smarkaus vėjo labai nukentėjo Palangos paplūdimio kopos, dalyje pajūrio ruožų buvo susidarę net keleto metrų aukščio skardžiai. Danė užtvindė Klaipėdos senamiestį, vandens lygis Klaipėdos laivybos kanale buvo pakilęs iki 1,54 metro. Blogiau būta per „uraganą“ Anatolijų 1999 m., kai vandens lygis kanale pakilo iki 165 cm.
Nežiūrint to, 2005 metais medžių šalies miškuose buvo išversta daugiau, net 600 tūkst. m³ medienos, kai 1999 m. prie Anatolijaus „tik“ 350 tūkst. m³.
Elektros avarijų šalinimas truko šešias dienas. Be elektros visoje šalyje buvo likę dar daugiau gyventojų nei 1999-aisiais po Anatolijaus, maždaug 150–180 tūkst.
Pati stipriausia uraganinio stiprumo audra Lietuvą nusiaubė 1967 m. spalio 17–18 d. Švedai ją buvo pavadinę Lenos vardu. Vėjo gūsiai tuomet siekė net iki 40 m/s, o Latvijoje buvo dar stipresni. Klaipėdoje laivybos kanale vandens lygis pasiekė net 186 cm. Senesni gyventojai dar prisimena, kad išsiliejusios Danės vanduo tyvuliavo ne tik gatvėse prie upės, bet ir Teatro aikštėje, senamiestyje. O miškuose buvo išguldyta medienos net 4000 tūkst. m³!
Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika
2024 metai Lietuvoje buvo patys šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Visi, išskyrus sausį, 2024 m. mėnesiai buvo šiltesni nei daugiametė (1991–2020 m.) norma. Praėjusių metų vasaris, kovas, balandis, gegužė ir rugsėjis pakliuvo į penketuką šilčiausių mėnesių nuo 1961 m.
Per paskutinius 10 metų net penki iš jų buvo šilčiausi (2015, 2019, 2020, 2023 ir 2024 m.). Dėl klimato kaitos nulemto spartaus šiltėjimo šilumos rekordai kartojasi kasmet. Ne išimtis ir praėję metai, kuomet buvo pagerinta net 18 parų maksimalios oro temperatūros rekordų bei dar du pakartoti.
Tuo tarpu, praėjusiais metais metinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo vidutiniškai dešimtadaliu mažesnis, lyginant su daugiamete reikšme, bei pasižymėjo dideliu netolygumu.
Per 2024 metus buvo užfiksuota net 18 stichinių bei 2 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 12 stichinių hidrologinių reiškinių.
Taigi, 2024 metus apibūdinti labiausiai tinkantis žodis būtų – ekstremalūs metai. Kviečiame susipažinti su parengta susisteminta 2024 metų orų ir reiškinių informacija. Straipsnyje pateiktus paveikslus galite parsisiųsti ir prisiartinti čia.
Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,9 °C (teigiama 3,0° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo fiksuota rytiniame pakraštyje 0,0–1,0 °C (teigiama 3,0° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 1,0–2,0 °C temperatūra (teigiama 2,6–3,2° anomalija), pietvakariuose, vakariniuose rajonuose ir Jonavos apylinkėse 2,0–3,0 °C (teigiama 3,1° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 3,0–4,0 °C (teigiama 2,7–3,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra buvo nukritus iki -10,9…-2,8 °C, aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 7,5–10,2 °C. Mėnesio aukščiausia oro temperatūra 10,2 °C registruota 19 ir 20 d. Šilutėje, žemiausia -10,9 °C registruota 13 d. Kupiškyje.
Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 45,3 mm (0,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 25–50 mm (0,5–1,0 SKN), kraštiniuose viduriniuose šiaurės ir pietų rajonuose kritulių kiekis nesiekė 25 mm, buvo 17–25 mm (0,5 SKN). Kaip dažniausiai pasitaiko šaltuoju metų laiku, gausiau kritulių teko Vakarų Lietuvai. Čia, išskyrus dalį Kuršių nerijos ir pamario, bei Anykščių ir Šalčininkų apylinkėse registruota 50–75 mm kritulių (0,8–1,2 SKN)), o šiaurės vakariniame kampe – 75–100 mm (0,8–1,2 SKN) (2 pav.). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Kretingoje (99,3 mm), mažiausiai – Joniškyje (17,0 mm). Gruodžio 16 ir 31 dienomis vietomis Vakarų Lietuvoje, Anykščiuose (31 d.) ir Šalčininkuose (16 d.) registruoti pavojingų kritulių1 atvejai.
Gruodžio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 18,8 val. (0,6 SKN) (3 pav.). Ilgiausiai Saulė švietė Nidoje 33,3 val., trumpiausiai – Telšiuose 12,3 val.
Didžiausias vėjo greitis siekė 15,3–28,7 m/s. Didžiausias vėjo greitis 28,7 m/s registruotas 16 d. Marijampolėje.
Pirmąjį gruodžio dešimtadienį vietomis buvo fiksuotas dirvožemio įšalimas. Biržuose, Kaune, Telšiuose ir Kybartuose dirvožemiai buvo įšalę 1–2 cm, o Vilniuje siekė iki 4 cm. Besibaigiant dešimtadieniui 1 cm storio įšalas buvo matuotas tik Kauno meteorologijos stotyje. Antro dešimtadienio pirmosiomis dienomis beveik visoje šalies teritorijoje buvo fiksuojamas dirvožemio įšalimas, vietomis iki 7–11 cm. Storiausias įšalas 11 cm buvo išmatuotas Vilniaus meteorologijos stotyje. Vėliau įšalas sparčiai tirpo ir paskutinėmis dienomis dirvožemiai nebuvo įšalę. Įšalas nesusiformavo ir paskutinį mėnesio dešimtadienį, išskyrus Kauno meteorologijos stotį, kurioje gruodžio 25 d. buvo fiksuotas 1 cm įšalas įsilaikęs tik vieną dieną.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia krito iki -3….0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.
Kauno MS gruodžio mėnesį išmatuotas Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) vidurkis buvo 295 DU1, vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (303 DU). Šį mėnesį registruotas BOK pasižymėjo pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis, fiksuotomis net 4 kartus – 10 d. (241 DU), 11 d. (228 DU), 27 d. (256 DU) ir 29 d. (251 DU). Šių parų nuokrypis lyginant su daugiamete vidutine minimalios gruodžio mėnesio reikšme (282 DU) buvo: 10 d. -14 %, 11 d. -19 %, 27 d. -9 % ir 29 d. -11 %. Taip pat 11 d. buvo pagerintas ir šios paros BOK minimumo rekordas, antroje vietoje palikęs 240 DU, kuris registruotas 2011-12-11. Šių metų gruodžio rodikliai, nors ir išskirtinai žemi, tačiau istorinį Lietuvos minimumą, kuris siekia 202 DU (2007-12-21) viršijo, atitinkamai 10 d. 19 %, 11 d. 13 %, 27 d. 27 % ir 29 d. 24 %. Dėl 10, 11, 27 ir 29 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia ir čia.
Gruodžio mėnesį vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių buvo 4–116 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Vakarinėje dalyje jis svyravo 1–29 cm aukščiau vidurkio.
Įpusėjus antrajam gruodžio dešimtadieniui, šalyje pradėtas stebėti kritulių sukeltas vandens lygio kilimas. Labiausiai vanduo kilo vakarinėje šalies dalyje. Aunuvoje ties Aunuvėnais buvo pasiekta kritinio vandens lygio reikšmė.
Gruodžio 7–21 d. kai kuriose upėse (daugiausia šiaurinė ir rytinė Lietuvos dalis) stebėtos pradinės ledo formos – ledėsiai, sniegainė, ižas, priekrantės ledas. Vietomis nedidelius, seklius ežerus padengė ir plona ledo danga.
Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 4 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Kauno mariose ties Darsūniškiu ir Birštonu atitinkamai 4–9 cm žemiau nei įprasta gruodį.
Toliau tebevyraujant gana šiltiems orams, šilti išliko ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 2–5 °C, ežeruose 0–5°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 5–6 °C.
1 – pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,8 °C (teigiama 4,8° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame–pietrytiniame pakraštyje 1,0–2,0 °C (teigiama 4,2–4,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje 2,0–3,0 °C temperatūra (teigiama 4,2–5,4° anomalija), Vakarų Lietuvoje (išskyrus pajūrį) ir pietvakariniame pakraštyje 3,0–4,0 °C (teigiama 4,7–5,4° anomalija), vakariniame pakraštyje ir Kuršių nerijoje 4,0–5,0 °C (teigiama 4,6–5,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -3,0 °C registruota 25 d. Alytuje, aukščiausia 7,7 °C 30 d. Joniškyje.
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gruodžio dešimtadienį buvo 18,4 mm (0,9 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 4–20 mm (0,3–1,0 SKN), gausiau kritulių registruota Vakarų Lietuvoje (išskyrus Ventę) ir Anykščiuose 20–40 mm (1,0–1,4 SKN), gausiausiai kritulių sulaukė pajūris ir Kretingos, Rietavo bei Vėžaičių apylinkės – 40–60 mm (1,4–1,8 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 56,6 mm registruotas Palangoje, mažiausias – 4,6 mm Lazdijuose. 31 d. vietomis Vakarų Lietuvoje ir Anykščiuose registruoti pavojingi1 krituliai.
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje gruodžio trečiąjį dešimtadienį buvo 3,4 val. (0,3 SKN): nuo 0,4 val. Dotnuvoje iki 7,8 val. Nidoje (3 pav.).
Gruodžio trečiąjį dešimtadienį visoje šalyje dirvožemiai neįšalo, išskyrus Kauno meteorologijos stotį, kurioje gruodžio 25 d. buvo fiksuotas 1 cm įšalas įsilaikęs tik vieną dieną.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, žemiausia krito iki 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–3 °C.
Kauno MS trečiąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 300 DU1, vidutiniškai 4 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (312 DU). Šį dešimtadienį buvo registruotos pavojingai sumažėjusios BOK reikšmės. Žemiausias BOK buvo fiksuojamas 27 d. (256 DU) ir 29 d. (251 DU), lyginant su šių dienų vidutiniais daugiamečiais vidurkiais buvo atitinkamai 20 ir 21 % mažesni. Dėl 27 ir 29 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.
1 – pavojingi krituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.