Vasario antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -5,5 °C (neigiama 3,0° anomalija) – tai šalčiausias šios žiemos dešimtadienis. Šalčiausia buvo rytiniame–pietrytiniame pakraštyje, -7,6…-7,0 °C (neigiama 3,3° anomalija). Kitur rytinėje dalyje temperatūra buvo -7,0…-6,0 °C (neigiama 3,1–4,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo -6,0…-5,0 °C temperatūra (neigiama 2,5–3,2° anomalija), pietvakarinėje–vakarinėje dalyje -5,0…–4,0 ° (neigiama 2,5–3,0° anomalija), siaurame pajūrio ruože ir Kuršių nerijoje buvo šilčiausia, apie -3,5 °C (neigiama 2,6–2,7 anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 3,9 °C išmatuota 20 d. Jurbarke, žemiausia nukrito iki -17,7 °C 16 d. Šalčininkuose ir 20 d. Molėtuose.
1 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrąjį vasario dešimtadienį kritulių iškrito labai mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 3,1 mm (0,2 SKN). Centriniuose ir pietvakariniuose rajonuose kritulių iškrito iki 2 mm (0,05–0,2 SKN), daugiausiai jų sulaukė rytiniai, vakariniai rajonai ir Biržų apylinkės, 4–8 mm (0,3–0,4 SKN), kitur 2–4 mm (0,1–0,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis 7,2 mm registruotas Švenčionyse, mažiausias – 0,6 mm Kybartuose.
2 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga buvo susidariusi didžiojoje šalies dalyje. Jo nebuvo Pietvakarių Lietuvoje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose. Didžiojoje šalies dalyje jos storis siekė 1–3 cm, Kuršių nerijoje, vietomis šiauriniuose rajonuose ir Rytų Lietuvoje 3–6 cm, rytiniame pakraštyje – 6–12 cm. Storiausia sniego banga registruota Švenčionyse – 12 cm.
3 pav. Sniego dangos storis vasario 20 d.
Vasario antrasis dešimtadienis buvo gana saulėtas, vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 41,3 val. (beveik 2 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Utenoje 26,1 val., ilgiausiai – Klaipėdoje, 55,6 val. (4 pav.).
4 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vasario antrąjį dešimtadienį dirvožemiai įšalo visoje Lietuvoje. Dešimtadienio pradžioje daugelyje Lietuvos regionų dirvožemiai buvo įšalę 3–11cm, o dešimtadienio pabaigoje įšalas siekė 9–30 cm. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Vilniaus meteorologijos stotyje ir siekė 30 cm, ploniausias įšalas buvo matuojamas Ukmergėje, kur siekė tik 9 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -3……0 °C, žemiausia krito iki -7….-1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -4….-2 °C.
Kauno MS antrąjį vasario mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 371 DU1, 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (377 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 428 DU fiksuota 20 d., o mažiausia 319 DU – 13 d. Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 14 % ir -14 %.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas
Nors dar keletą dienų tebevyraus žiemiška oro temperatūra ir ledas pamažu storės, tačiau sekmadienį ir naujos savaitės pradžioje prognozuojamas atšilimas: sniegas ir ledas pradės tirpti. Per praėjusias šio mėnesio dienas ežerai spėjo užšalti, tačiau didžiosios šalies upės – ne (ledu pasidengė tik kai kurios jų atkarpos), tad įspūdingo ledonešio šiemet, greičiausiai, nepavyks išvysti. Nežiūrint to, verta pakalbėti apie patį reiškinį.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus trumpai paaiškino, kaip susidaro ledonešis: „ant upės ledo iš pradžių susidaro ižas – ledo kristalėliai, kurie šąlant orui kimba vienas prie kito ir sudaro ižo laukus, dar vadinamus lytimis. Jų daugėja ir ties kažkuriuo upės posūkiu ar kliūtimi jie sukimba ar net sustoja, o esant žemai temperatūrai – užšąla.“ Daugeliui Lietuvos upių paprastai reikia ilgesnio laikotarpio su dideliais šalčiais: bent -20 °C ar dar žemesnės oro temperatūros. Upei užšalus po ledu teka dalis vandens ir ižo. Vietomis susidaro ižo sankamšos, kurios trukdo vandens pratekėjimui ir aukščiau sankamšos staigiai kyla vandens lygis. Per parą ar dar greičiau jis gali pakilti ir kelis metrus.
Ledonešis Ventos upėje. Nuotrauka iš Vikipedijos
Ledonešis būna tada, kai upėje per žiemą susidaro ištisinė ledo danga. Atėjus pavasariui, tirpstant sniegui vandens lygis upėje pakyla ir sulaužo ledą, tada plaukia ledo lytys, kurios gali sudaryti ledo sangrūdas. Nors ledonešis įspūdingas reiškinys, kurį verta išvysti, tačiau kur ir kada prasidės ledonešis – neįmanoma pasakyti. Tarnybos hidrologas pridūrė, kad Kaunas išskirtinis miestas dėl čia stovinčios Kauno hidroelektrinės, žemiau kurios Nemunas bent keliolika kilometrų neužšąla. „Dideli vandens lygio svyravimai susidarantį ledą išlaužo. Nemunas Kaune užšalęs buvo labai seniai. Kol nebuvo Kauno hidroelektrinės ledą čia tekdavo net sprogdinti“.
Hidrologas priminė, kad didelė ledų sangrūda paskutinį kartą Kaune buvo 2010 m. ties Radikiais (Kauno r.). „Tuomet užliejo gyvenamuosius namus, sodus. Paskutinis didelis potvynis Lietuvoje buvo 1979 m. Tokie dideli potvyniai retėja“. Prieš maždaug 40 metų būdavusios tikros žiemos pastaruosius dešimtmečius beveik nepasitaiko: „Klimatas šiltėja, sniegingų žiemų mažėja, tad ir ledų sangrūdų problemų išvengiama. Paskutinė žymesnė ledo sangrūda buvo 2010 m. Panevėžio r. Lėvens ir Sanžilės upėse. Tuomet ledų sangrūdą pašalinti buvo pasitelkta net kariuomenė“.
Ledo sangrūdos sprogdinimas Lėvens upėje 2010 m. pavasarį (vyr. ltn. Pauliaus Babilo, KAM nuotrauka)
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, kariai naudojo mažo galingumo užtaisus. Galingesnių užtaisų kariai negalėjo naudoti dėl greta esančio tilto ir sodų bendrijos. Sprogdinant buvo naudojama sprogstamoji medžiaga plastitas. Tokiais užtaisais buvo sprogdinama nuo kranto specialia technologija neelektriniu būdu. 2011 m. vasario pabaigoje Rukloje netgi vyko ledo sangrūdų sprogdinimo pratybos.
Vis dėlto, tų metų pavasarį kovai su ledu buvo pasirinktas dar vienas įdomus ir gana neįprastas sprendimas – durpių barstymas iš lėktuvo. Tokia praktika buvo naudojama virš Neries tų pačių metų kovą. Iš lėktuvo keleto skrydžių metu aviatoriai 8–10 m pločio durpių ruožu užbėrė maždaug 10 km Neries upės ruožą. Kaip vėliau parodė situacija, pašvietus Saulei durpės (dėl tamsios spalvos) veiksmingai tirpina ledą probleminėse upių atkarpose, tačiau jų poveikis gana nedidelis, jeigu būna debesuota arba durpes užkloja naujas sniego sluoksnis.
2011 m. kovą ant Neries ledo ties Kaunu barstomos durpės. Eriko Ovčarenko, BNS nuotraukos
Na o šiais laikas tam kad sparčiai keičiantis klimatui ledo sangrūdų sukeliami dideli potvyniai būtų geriau suprasti bei modeliuojami Latvijos – Lietuvos regione vykdomas specialus projektas ICEREG. Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.
Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.
Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
Šiais laikais žiemomis vis dažniau oro temperatūrai svyruojant apie 0 °C ir vis rečiau susidarant pastoviai sniego dangai dirvožemiai įšąla arba negiliai, arba tik trumpam laikotarpiui, arba esant dažniems atšilimams susisluoksniuoja – po įšalusiu sluoksniu randamas atitirpęs dirvožemis, o dar giliau – vėl įšalęs sluoksnis.
Dirvožemio įšalas turi didelę reikšmę daugelyje sričių tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Šiuolaikines technologijas naudojantis statybos sektorius kartais ir toliau išlieka priklausomas nuo orų sąlygų – įšalęs dirvožemis trukdo inžinerinių tinklų tiesimo darbams. Žemės ūkyje kompleksinės sąlygos (oro ir dirvožemio temperatūra, sniego dangos storis bei dirvožemio įšalimo gylis) itin svarbios žieminėms kultūroms – stiprus ir gilus įšalas esant plonai sniego dangai gali nulemti pasėlių iššalimą, o stora sniego danga, susidariusi dar nespėjus įšalti dirvožemiui, dažniausiai yra iššuntančių pasėlių priežastis. Idealiausios sąlygos žieminėms kultūroms yra palengva šąlantys orai, leidžiantys „užmigti“ pasėliams ir formuotis dirvožemio įšalui bei tolygiai storėjanti sniego danga, žiemos metu miegančius augalus sauganti nuo staigių šalčio įsiveržimų. Dirvožemio įšalimo gylio duomenys taip pat svarbūs prognozuojant pavasario potvynius.
Kaip atliekami dirvožemio įšalimo gylio matavimai? Dirvožemio įšalimo gylio matavimai yra vieni tų, kurie Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių iki šiol atliekami žmogaus (stebėtojo), o ne automatinių prietaisų. Dirvožemio įšalimo gylio matavimai vykdomi meteorologinių stebėjimų aikštelėje pašalomačiu. Šį darbo įrankį sudaro distiliuoto vandens pripildyta giluminė žarnelė, kuri specialiame apsauginiame vamzdelyje yra įleidžiama į dirvožemį iki 160 cm gylio. Guminė žarnelė iš abiejų galų gerai užkemšama, į jos vidų per visą ilgį įleidžiamas ir ištempiamas kaproninis siūlas su mazgais, pripildoma distiliuoto vandens, tad ledas, sušalęs su šiuo siūlu net jei iš viršaus ir atitirpsta, išlieka nepajudėjęs. Iš išorės ant žarnelės kas 1 centimetrą yra pažymėta skalė. Dirvožemio įšalimo gylis nustatomas ištraukus pašalomačio žarnelę ir apčiuopiant ledo stulpelį. Iš skalės ant guminės žarnelės, 1 cm tikslumu, nustatomas įšalimo gylis. Matavimai atliekami vieną kartą per parą, 8 val. ryto Lietuvos laiku.
Pašalomatis. Varėnos meteorologijos stoties vyr. stebėtojos Neringos Krisiulevičienės nuotrauka.
Kokia šios žiemos situacija? 2024 m. gruodis ir 2025 m. sausis pasižymėjo labai šiltais orais. Per keletą pasitaikiusių šaltesnių dienų įšalas siekė tik iki keleto centimetrų, tačiau vėl atšilus įšalas atitirpdavo. Ir tik maždaug nuo vasario 8–9 d. įsivyravo palankūs orai dirvožemio įšalui formuotis – besniegės (arba su plona sniego danga), sausos ir šaltos naktys. Remiantis vasario 17-osios ryto duomenimis, dirvožemiai daug kur įšalo iki 10–25 cm, o Varėnos, Vilniaus ir Biržų apylinkėse – atitinkamai iki 27–28 cm. Kadangi ir toliau vyraus žiemiški orai, todėl ateinančiomis dienomis įšalo sluoksnis dar šiek tiek pastorės.
Žemėlapyje – 2025 m. vasario 17 d. ryte išmatuotas dirvožemio įšalimo gylis, centimetrais. Spalvomis pateikiama informacija yra apytikslė, o nurodytos reikšmės – tikslios (išmatuota pašalomačiu meteorologijos stotyse).
Kokie yra Lietuvoje užfiksuoto įšalo rekordai? Vidutiniškai per žiemą dirvožemiai Lietuvoje įšąla iki 30–60 cm, kai kada įšalas siekia 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir giliau. Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis išmatuotas Dusetose 1966 m. ir siekė 146 cm. Vis dėlto, pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko žiemų, kai įšalas būna trumpalaikis ir negilus.
Kur galima rasti istorinius įšalo duomenis? Visa sukaupta informacija saugoma Tarnybos archyvuose, naudojama klimato tyrimams, o trumpa kiekvieno dešimtadienio dirvožemio įšalimo gylio analizė šaltuoju sezonu skelbiama dešimtadienio hidrometeorologinių sąlygų apžvalgose. Naujausius 2005–2023 m. laikotarpio kasdienius įšalo duomenis galite rasti meteo.lt svetainėje. Taip pat nemažai informacijos apie vidutinę dirvožemio temperatūrą ir įšalimo rekordus rasite čia (142–149 psl.).
Parengė: MASS vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė ir KTBS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika
Vasario pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -1,0 °C (teigiama 2,1° anomalija). Teigiama oro temperatūra registruota vakariniame pakraštyje, 0,0–1,1 °C (teigiama 2,1–2,5° anomalija), likusioje šalies teritorijoje – neigiama. Šalčiausia buvo rytiniame pakraštyje, -3,0…-2,0 °C (teigiama 1,8–1,9° anomalija), kitur Rytų Lietuvoje, dalyje pietinių ir centrinių rajonų -2,0…-1,0 °C (teigiama 1,7–2,4° anomalija), kirur – 0,0…-1,0 °C (teigiama 1,8–2,5° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 7,8 °C išmatuota 6 d. Šilutėje, žemiausia -10,7 °C – 9 d. Zarasuose.
1 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 7,7 mm (0,5 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje (išskyrus Palangą), 1–5 mm (0,1–0,3 SKN), kitur – 5–15 mm (0,4–1,0 SKN), gausiausiai kritulių registruota Jonavos ir Kauno apylinkėse, 15–20 mm (1,2–1,4 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis registruotas Ventėje (1,4 mm), didžiausias – Jonavoje, 19,3 mm. Naktį iš sausio 31 d. į vasario 1 d. Jonavoje ir Kaune registruoti pavojingi1 krituliai.
2 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vasario pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 13,2 val. (0,6 SKN): nuo 7,9 val. Dūkšte iki 25,7 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Dešimtadienio antroje pusėje, sulaukus žiemiškų šalčių, beveik visoje šalyje buvo matuojamas dirvožemio įšalimas. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis įšalo storis svyravo nuo 3–4 cm iki 8–12 cm. Dirvožemio įšalimas per šį dešimtadienį nebuvo fiksuotas Raseinių, Ukmergės ir Dūkšto meteorologijos stotyse.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia krito iki -3…..–0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Kauno MS pirmąjį vasario mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 364 DU2, artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkiui (367 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 401 DU fiksuota 6 d., o mažiausia – 312 DU 5 d. Šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių atitinkamai buvo 9 % ir -15 %.
1 smarkus lietus, mišrūs krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Informuojame, kad meteo.lt svetainėje esančios mėnesio hidrometeorologinių sąlygų apžvalgos nuo šiol bus dar išsamesnės ir lengviau suprantamos. Šalia įprastų vidutinės oro temperatūros, kritulių kiekio ir Saulės spindėjimo trukmės žemėlapių rasite ir anomalijų nuo standartinės klimato normos (SKN) žemėlapius.
Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į svetainės lankytojų pasiūlymus ir pageidavimus. Papildomi žemėlapiai leis daug lengviau suprasti ar tam tikrą mėnesį buvę parametrai skirtinguose šalies regionuose buvo labai anomalūs, ar vis tik artimi daugiametei normai.
Žemiau esančiuose žemėlapiuose pateikiami pavyzdžiai iš 2025 m. sausio mėnesio apžvalgos. Kairėje (A) galite matyti ir anksčiau keltus žemėlapius, kuriuose pavaizduotas vidutinės oro temperatūros, kritulių kiekio ir Saulės spindėjimo trukmės pasiskirstymas Lietuvoje. Na o dešinėje (B) papildoma informacija – nuokrypiai nuo normos. Temperatūros nuokrypis rodo kiek laipsnių šilčiau ar šalčiau buvo lyginant su 1991–2020 m. to paties mėnesio vidurkiu. Kritulių kiekio nuokrypis išreikštas procentais ir parodo kokia dalis kritulių iškrito lyginant su daugiamete norma: 100 % – atitiko normą, 50 % – iškrito pusė mėnesio normos ir t. t. Taip pat bus ir su Saulės spindėjimo trukme: 100 % rodo, jog reikšmė atitiko normą, o 50 % – Saulė švietė dvigubai trumpiau nei vidutiniškai ir t. t.
Tikimės, jog papildomi nuokrypių žemėlapiai padės geriau suprasti pateikiamas reikšmes apie vyravusias sąlygas. Detalesnės mėnesio hidrometeorologinių sąlygų apžvalgos bus keliamos ten pat kaip ir ankstesnės. Jas rasite skiltyje „Klimatas“ > „Apžvalgos“.
Remiantis stebėjimų duomenimis, vidutinė sausio oro temperatūra Lietuvoje vidutiniškai siekė +2,0 °C, o tai yra net 4,9 laipsnio aukščiau 1991–2020 m. vidurkio. Šilčiau nei šiemet buvo tik 2020 m. sausį, kai vidutinė oro temperatūra siekė +2,8 °C (arba net 5,7 laipsnio šilčiau už daugiametį vidurkį).
Beveik visos sausio mėnesio dienos buvo šiltesnės už įprastą atitinkamos dienos daugiametį vidurkį. Vidutiniškai šilčiausias laikotarpis buvo sausio pabaigoje, kai vidutinė paros oro temperatūra siekė virš +5 °C. Pačia šilčiausia diena tapo sausio 29-oji, kai vidutinė paros oro temperatūra Lietuvoje buvo net +6,5 °C. Ši diena pateko tarp dešimties šilčiausių sausio dienų per visą Lietuvos stebėjimų istoriją.
Sausio 25 ir 27–31 dienomis (t. y. net 6 dienas) išmatuoti absoliutūs tų dienų šilumos rekordai. Vyravusi temperatūra atitiko ne sausio, o kovo mėnesio pabaigą. Sausio 28 ir 30-osios dienomis vietomis sušilo net iki 10–11 laipsnių. Nenuostabu, jog tuo metu gamtoje pastebėta daug ankstyvą pavasarį primenančių ženklų. Tokia temperatūra labai neįprasta sausio pabaigai, tačiau iki absoliutaus sausio mėn. šilumos rekordo trūko maždaug 4 laipsnių: 2023 m. sausio 1-osios popietę Druskininkuose buvo sušilę net iki 14,9 °C. Iki tol šilčiausia buvo 2007 m. sausio 10 d., kai Lazdijuose sušilo iki 12,6 °C.
Sausio mėnesio detalesnę apžvalgą (su žemėlapiais) galite peržiūrėti čia.
Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C (teigiama 4,9° anomalija). Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9–1,5 °C (teigiama 5,1–5,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje temperatūra buvo apie 2 °C (1,5–2,5 °C, teigiama 4,3–5,3° anomalija), šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5–3,1 °C (teigiama 3,8–4,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7–11,0 °C, žemiausia buvo nukritus iki -11,0…-3,0 °C. Šalčiausia buvo 13 d. Rietave, -11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Nauji parų rekordai pasiekti dar 5 dienas: 25 d. (7,2 °C, Šilutė), 27 d. (9,6 °C, Varėna), 29 d. (9,8 °C, Kybartai), 30 d. (10,9 °C, Druskininkai) ir 31 d. (9,9 °C, Molėtai).
1 pav. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 50,7 mm (artimas SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 20–50 mm (49–116 % nuo SKN). Gausiau kritulių registruota Vakarų Lietuvoje, 50–110 mm (95–188 % nuo SKN), ypač daug kritulių sulaukta priešvėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, čia buvo registruota 110–140 mm kritulių (155–162 % nuo SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Marijampolėje (20,1 mm) ir Kalvarijoje (20,4 mm), daugiausiai – Rietave (137,8) ir Plungėje (125,6 mm). Sausio 1 ir 5 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingų1 kritulių atvejai.
2 pav. Sausio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Sausio mėn. buvo labai debesuota, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 19,2 val. (47 % laiko, lyginant su SKN): nuo 7,9 val. Utenoje iki 26,5val. Kybartuose (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė sausio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 15,3–27,9 m/s, o sausio 2 d. Šventojoje (29 m/s) ir Ventėje (28 m/s) bei 4-s naktį Ventėje (32,6 m/s), Vėžaičiuose (29,1 m/s) ir Šventojoje (29 m/s) registruoti labai smarkaus vėjo atvejai. Plačiau skaitykite čia.
Pirmąjį sausio dešimtadienį didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai įšalo nuo 1 iki 9 cm., ilgiausiai įšalas laikėsi Vilniaus meteorologijos stotyje, šioje stotyje dirvožemis įšalo iki 9 cm. Antrąjį dešimtadienį dirvožemiai tiek daug nebeįšalo – tačiau Vidurio, Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje visgi spėjo įšalti iki 4 cm. Trečiąjį, itin šiltą, dešimtadienį įšalas Lietuvoje nesusidarė, išskyrus Kauno meteorologijos stotyje, kur sausio 23 d. fiksuotą 1 cm įšalą, kuris išsilaikė tik vieną dieną.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia krito iki 0–1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.
Kauno MS išmatuoto bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) sausio mėnesio vidurkis buvo 325 DU3, vidutiniškai 4 % buvo mažesnis už daugiametį vidurkį (1993–2022 m., 340 DU). Šį mėnesį registruotas BOK pasižymėjo pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis.
Pavojingai sumažėjąs BOK sausį buvo fiksuojamas 2 kartus – 6 d. (255 DU) ir 20 d. (268 DU), lyginant su daugiamete vidutine minimalia sausio mėnesio reikšme (316 DU) buvo atitinkamai 19 % ir 15 % mažesnis. Taip pat 6 ir 20 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų minimumo rekordus, antroje vietoje palikusius: 6 d. 262 DU (1995 m.) ir 20 d. 270 DU (2021 m.). Šių metų sausio rodikliai, nors ir išskirtinai žemi, tačiau daugiametę sausio mėnesio žemiausia reikšmę 224 DU (2020-01-26) viršijo – 6 d. 14 % ir 20 d. 20 %, o už Lietuvos visų laikų žemiausią reikšmę 202 DU (2007-12-21) buvo didesnės 6 d. 26 % ir 20 d. 33 %. Dėl pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.
Aukščiausia sausio BOK reikšmė buvo registruota 24 d. (403 DU), buvo 12 % didesnis už daugiametį maksimalios sausio mėnesio reikšmės vidurkį (358 DU), tačiau iki absoliučios sausio mėnesio maksimalios reikšmės 512 DU (2023-01-19) pritrūko 21 %.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS sausio mėnesį
Sausio mėnesį vandens lygis šiaurinėje, rytinėje, pietinėje bei pietvakarinėje šalies dalyje svyravo 8 – 114 cm žemiau sausio mėnesio vidutinio vandens lygio. Tuo tarpu Vakarų Lietuvoje vandens lygis buvo 9 – 135 cm aukščiau daugiamečio vidurkio.
Nuo pat pirmos metų dienos šalies upėse stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Labiausiai vandens lygis kilo vakarinėje dalyje. Aukščiausiai vandens lygis per parą kilo sausio 1-2 d.: Jūroje ties Taurage – 174 cm , Bartuvoje ties Skuodu – 218 cm, Ventoje ties Leckava – 121 cm, Akmenoje-Danėje ties Kretinga – 121 cm, Minijoje ties Kartena – 122 cm. Stichinis vandens lygis stebėtas: Minijoje ties Kartena (sausio 2–3 d.) ir Akmenoje-Danėje ties Kretinga (sausio 3–4 d.). Sausio 3–4 dienomis dviejose Vakarų Lietuvos upėse pasiektos ir naujos aukščiausio sausio mėnesio vandens lygio reikšmės: Bartuvoje ties Skuodu – 506 cm (buvęs 457 cm) ir Minijoje ties Priekule – 597 cm (buvęs – 575 cm).
Antra lietaus poplūdžio banga stebėta sausio 14–17 d. Stichinis vandens lygis šio poplūdžio metu pasiektas: Leitėje ties Kūlynais (15–16 d.) ir Šyšoje ties Šilute (sausio 17d.).
Ledo reiškiniai – priekrantės ledas, ižas, sausio mėnesį stebėti 5-14 d. Vietomis ežerus padengė plona ledo danga (iki 5 cm.).
Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 3 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonų – 13 cm žemiau. Ties Darsūniškio vandens matavimo stotimi vandens lygis buvo lygus vidutinei sausio mėnesio reikšmei.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 2–6 °C, ežeruose – 0–4°C, Kuršių mariose – 4 °C, Baltijos jūroje – 4–5 laipsnius šilumos.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse sausio mėnesį
6 pav. Sausio mėnesio upių būklė
1smarkus lietus, mišrūs krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
2 labai smarkus vėjas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai Klaipėdos m. ir r., Kretingos r., Palangos m., Neringos ir Šilutės r. savivaldybėse maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje pasiekia 28,0–32,9 m/s.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Sausio mėnesio trečiasis dešimtadienis buvo šilčiausias nuo 1961 m., vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,6 °C (teigiama 7,4° anomalija). Iki šiol šilčiausias buvo 2020 m. trečiasis sausio dešimtadienis (2,8 °C). Vėsiausia buvo rytiniame šalies pakraštyje ir Laukuvos–Telšių apylinkėse 2,5–3,0 °C (teigiama 6,5–8,1° anomalija), didžiojoj šalies dalyje buvo 3,0–4,0 °C (teigiama 5,2–8,2° anomalija), pajūryje, pietvakarių Lietuvoje ir dalyje centrinių rajonų 4,0–4,5 °C (teigiama 5,9–8,5° anomalija). Žemiausia oro temperatūra -2,0 °C išmatuota 23 d. Laukuvoje. Aukščiausia – 28 d. Kalvarijoje, 11,0 °C. Tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Nauji parų rekordai pasiekti dar 5 dienas: 25 d. (6,7 °C, Šilutė), 27 d. (9,6 °C, Varėna), 29 d. (9,8 °C, Kybartai), 30 d. (10,9 °C, Druskininkai) ir 31 d. (9,9 °C, Molėtai)
1 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 12,4 mm (2/3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–0,7 SKN). Gausesnių kritulių sulaukė Vakarų Lietuva ir šiauriniai rajonai. Vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje ir dalyje šiaurinių rajonų kritulių iškrito 10–20 mm (0,7–1,0 SKN), Vakarų Lietuvoje 20–34 mm (0,9–1,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Rietave (33,1 mm) ir Palangoje (31,1 mm), mažiausiai – Kaišiadoryse (2,6 mm) ir Elektrėnuose (3,1 mm).
2 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Sausio trečiąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 8,5 val. (0,5 SKN): nuo 1 val. Biržuose iki 14,4 val. Varėnoje (3 pav.).
3 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Sausio trečiąjį dešimtadienį dirvožemiai Lietuvoje nebuvo įšalę, išskyrus Kaune, kur sausio 23 d. vienai dienai susidarė 1 cm dirvožemio įšalas.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, žemiausia krito iki 1–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį sausio mėnesio dešimtadienį buvo 340 DU1, vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (349 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 403 DU fiksuota 24 d., o mažiausia 290 DU – 23 d. Atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiamečių jų vidurkių buvo 13 % ir -15 %.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
