Remiantis stebėjimų duomenimis, vidutinė sausio oro temperatūra Lietuvoje vidutiniškai siekė +2,0 °C, o tai yra net 4,9 laipsnio aukščiau 1991–2020 m. vidurkio. Šilčiau nei šiemet buvo tik 2020 m. sausį, kai vidutinė oro temperatūra siekė +2,8 °C (arba net 5,7 laipsnio šilčiau už daugiametį vidurkį).
Beveik visos sausio mėnesio dienos buvo šiltesnės už įprastą atitinkamos dienos daugiametį vidurkį. Vidutiniškai šilčiausias laikotarpis buvo sausio pabaigoje, kai vidutinė paros oro temperatūra siekė virš +5 °C. Pačia šilčiausia diena tapo sausio 29-oji, kai vidutinė paros oro temperatūra Lietuvoje buvo net +6,5 °C. Ši diena pateko tarp dešimties šilčiausių sausio dienų per visą Lietuvos stebėjimų istoriją.
Sausio 25 ir 27–31 dienomis (t. y. net 6 dienas) išmatuoti absoliutūs tų dienų šilumos rekordai. Vyravusi temperatūra atitiko ne sausio, o kovo mėnesio pabaigą. Sausio 28 ir 30-osios dienomis vietomis sušilo net iki 10–11 laipsnių. Nenuostabu, jog tuo metu gamtoje pastebėta daug ankstyvą pavasarį primenančių ženklų. Tokia temperatūra labai neįprasta sausio pabaigai, tačiau iki absoliutaus sausio mėn. šilumos rekordo trūko maždaug 4 laipsnių: 2023 m. sausio 1-osios popietę Druskininkuose buvo sušilę net iki 14,9 °C. Iki tol šilčiausia buvo 2007 m. sausio 10 d., kai Lazdijuose sušilo iki 12,6 °C.
Sausio mėnesio detalesnę apžvalgą (su žemėlapiais) galite peržiūrėti čia.
Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C (teigiama 4,9° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9–1,5 °C (teigiama 5,1–5,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje temperatūra buvo apie 2 °C (1,5–2,5 °C, teigiama 4,3–5,3° anomalija), šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5–3,1 °C (teigiama 3,8–4,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7–11,0 °C, žemiausia buvo nukritus iki -11,0…-3,0 °C. Šalčiausia buvo 13 d. Rietave, -11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Nauji parų rekordai pasiekti dar 5 dienas: 25 d. (7,2 °C, Šilutė), 27 d. (9,6 °C, Varėna), 29 d. (9,8 °C, Kybartai), 30 d. (10,9 °C, Druskininkai) ir 31 d. (9,9 °C, Molėtai).
1 pav. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 50,7 mm (artimas SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 20–50 mm (49–116 % nuo SKN). Gausiau kritulių registruota Vakarų Lietuvoje, 50–110 mm (95–188 % nuo SKN), ypač daug kritulių sulaukta priešvėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, čia buvo registruota 110–140 mm kritulių (155–162 % nuo SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Marijampolėje (20,1 mm) ir Kalvarijoje (20,4 mm), daugiausiai – Rietave (137,8) ir Plungėje (125,6 mm). Sausio 1 ir 5 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingų1 kritulių atvejai.
2 pav. Sausio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Sausio mėn. buvo labai debesuota, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 19,2 val. (47 % laiko, lyginant su SKN): nuo 7,9 val. Utenoje iki 26,5val. Kybartuose (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 15,3–27,9 m/s, o sausio 2 d. Šventojoje (29 m/s) ir Ventėje (28 m/s) bei 4-s naktį Ventėje (32,6 m/s), Vėžaičiuose (29,1 m/s) ir Šventojoje (29 m/s) registruoti labai smarkaus vėjo atvejai. Plačiau skaitykite čia.
Pirmąjį sausio dešimtadienį didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai įšalo nuo 1 iki 9 cm., ilgiausiai įšalas laikėsi Vilniaus meteorologijos stotyje, šioje stotyje dirvožemis įšalo iki 9 cm. Antrąjį dešimtadienį dirvožemiai tiek daug nebeįšalo – tačiau Vidurio, Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje visgi spėjo įšalti iki 4 cm. Trečiąjį, itin šiltą, dešimtadienį įšalas Lietuvoje nesusidarė, išskyrus Kauno meteorologijos stotyje, kur sausio 23 d. fiksuotą 1 cm įšalą, kuris išsilaikė tik vieną dieną.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia krito iki 0–1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.
Kauno MS išmatuoto bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) sausio mėnesio vidurkis buvo 325 DU3, vidutiniškai 4 % buvo mažesnis už daugiametį vidurkį (1993–2022 m., 340 DU). Šį mėnesį registruotas BOK pasižymėjo pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis.
Pavojingai sumažėjąs BOK sausį buvo fiksuojamas 2 kartus – 6 d. (255 DU) ir 20 d. (268 DU), lyginant su daugiamete vidutine minimalia sausio mėnesio reikšme (316 DU) buvo atitinkamai 19 % ir 15 % mažesnis. Taip pat 6 ir 20 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų minimumo rekordus, antroje vietoje palikusius: 6 d. 262 DU (1995 m.) ir 20 d. 270 DU (2021 m.). Šių metų sausio rodikliai, nors ir išskirtinai žemi, tačiau daugiametę sausio mėnesio žemiausia reikšmę 224 DU (2020-01-26) viršijo – 6 d. 14 % ir 20 d. 20 %, o už Lietuvos visų laikų žemiausią reikšmę 202 DU (2007-12-21) buvo didesnės 6 d. 26 % ir 20 d. 33 %. Dėl pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.
Aukščiausia sausio BOK reikšmė buvo registruota 24 d. (403 DU), buvo 12 % didesnis už daugiametį maksimalios sausio mėnesio reikšmės vidurkį (358 DU), tačiau iki absoliučios sausio mėnesio maksimalios reikšmės 512 DU (2023-01-19) pritrūko 21 %.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS gruodžio mėnesį
Sausio mėnesį vandens lygis šiaurinėje, rytinėje, pietinėje bei pietvakarinėje šalies dalyje svyravo 8 – 114 cm žemiau sausio mėnesio vidutinio vandens lygio. Tuo tarpu Vakarų Lietuvoje vandens lygis buvo 9 – 135 cm aukščiau daugiamečio vidurkio.
Nuo pat pirmos metų dienos šalies upėse stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Labiausiai vandens lygis kilo vakarinėje dalyje. Aukščiausiai vandens lygis per parą kilo sausio 1-2 d.: Jūroje ties Taurage – 174 cm , Bartuvoje ties Skuodu – 218 cm, Ventoje ties Leckava – 121 cm, Akmenoje-Danėje ties Kretinga – 121 cm, Minijoje ties Kartena – 122 cm. Stichinis vandens lygis stebėtas: Minijoje ties Kartena (sausio 2–3 d.) ir Akmenoje-Danėje ties Kretinga (sausio 3–4 d.). Sausio 3–4 dienomis dviejose Vakarų Lietuvos upėse pasiektos ir naujos aukščiausio sausio mėnesio vandens lygio reikšmės: Bartuvoje ties Skuodu – 506 cm (buvęs 457 cm) ir Minijoje ties Priekule – 597 cm (buvęs – 575 cm).
Antra lietaus poplūdžio banga stebėta sausio 14–17 d. Stichinis vandens lygis šio poplūdžio metu pasiektas: Leitėje ties Kūlynais (15–16 d.) ir Šyšoje ties Šilute (sausio 17d.).
Ledo reiškiniai – priekrantės ledas, ižas, sausio mėnesį stebėti 5-14 d. Vietomis ežerus padengė plona ledo danga (iki 5 cm.).
Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 3 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonų – 13 cm žemiau. Ties Darsūniškio vandens matavimo stotimi vandens lygis buvo lygus vidutinei sausio mėnesio reikšmei.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 2–6 °C, ežeruose – 0–4°C, Kuršių mariose – 4 °C, Baltijos jūroje – 4–5 laipsnius šilumos.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse sausio mėnesį
6 pav. Sausio mėnesio upių būklė
1smarkus lietus, mišrūs krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
2 labai smarkus vėjas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai Klaipėdos m. ir r., Kretingos r., Palangos m., Neringos ir Šilutės r. savivaldybėse maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje pasiekia 28,0–32,9 m/s.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Sausio mėnesio trečiasis dešimtadienis buvo šilčiausias nuo 1961 m., vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,6 °C (teigiama 7,4° anomalija). Iki šiol šilčiausias buvo 2020 m. trečiasis sausio dešimtadienis (2,8 °C). Vėsiausia buvo rytiniame šalies pakraštyje ir Laukuvos–Telšių apylinkėse 2,5–3,0 °C (teigiama 6,5–8,1° anomalija), didžiojoj šalies dalyje buvo 3,0–4,0 °C (teigiama 5,2–8,2° anomalija), pajūryje, pietvakarių Lietuvoje ir dalyje centrinių rajonų 4,0–4,5 °C (teigiama 5,9–8,5° anomalija). Žemiausia oro temperatūra -2,0 °C išmatuota 23 d. Laukuvoje. Aukščiausia – 28 d. Kalvarijoje, 11,0 °C. Tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Nauji parų rekordai pasiekti dar 5 dienas: 25 d. (6,7 °C, Šilutė), 27 d. (9,6 °C, Varėna), 29 d. (9,8 °C, Kybartai), 30 d. (10,9 °C, Druskininkai) ir 31 d. (9,9 °C, Molėtai)
1 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 12,4 mm (2/3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–0,7 SKN). Gausesnių kritulių sulaukė Vakarų Lietuva ir šiauriniai rajonai. Vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje ir dalyje šiaurinių rajonų kritulių iškrito 10–20 mm (0,7–1,0 SKN), Vakarų Lietuvoje 20–34 mm (0,9–1,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Rietave (33,1 mm) ir Palangoje (31,1 mm), mažiausiai – Kaišiadoryse (2,6 mm) ir Elektrėnuose (3,1 mm).
2 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Sausio trečiąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 8,5 val. (0,5 SKN): nuo 1 val. Biržuose iki 14,4 val. Varėnoje (3 pav.).
3 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Sausio trečiąjį dešimtadienį dirvožemiai Lietuvoje nebuvo įšalę, išskyrus Kaune, kur sausio 23 d. vienai dienai susidarė 1 cm dirvožemio įšalas.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, žemiausia krito iki 1–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį sausio mėnesio dešimtadienį buvo 340 DU1, vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (349 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 403 DU fiksuota 24 d., o mažiausia 290 DU – 23 d. Atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiamečių jų vidurkių buvo 13 % ir -15 %.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
