Mėnuo: 2025 kovo

2025-03-07 | Kokia buvo 2024–2025 m. žiema

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

2024–2025 m. žiema apibendrintai

Praėjusi žiema buvo penkta šilčiausia žiema Lietuvoje nuo 1961 m. Jos vidutinė oro temperatūra siekė 0,5 °C, kas yra net 2,7 °C šilčiau, nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). Už šią žiemą šiltesnės buvo tik 1988–1989, 1989–1990, 2007–2008 ir (iki šiol pati šilčiausia) 2019–2020 metų žiemos.

Dauguma žiemos dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą, net 68 iš 90 dienų (23 tokios dienos pasitaikė gruodį, net 30 dienų – sausį ir 15 dienų – vasarį). Tik 32 iš 90 dienų atitiko meteorologinės žiemos temperatūrą (vidutinė oro temperatūra žemiau 0 °C) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo gruodžio 19 d. (+6,9 °C), o šalčiausia buvo vasario 12 d. (-7,9 °C). Praėjusią žiemą buvo išmatuoti net 6 šilčiausios dienos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti sausio mėnesį (tai pat buvo pakartotas gruodžio 16 d. šilumos rekordas).

1 pav. 2024–2025 m. žiemos vidutinė oro temperatūra (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.


Neįprastai šilti orai lėmė labai mažą dienų skaičių su sniego danga. Praėjusią žiemą sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, vidutiniškai Lietuvoje laikėsi tik 17,2 d. (neištisai). Kaip įprasta, sniegu daugiausia dienų galėjo pasidžiaugti žmonės gyvenantys šalies šiaurės rytuose (Dūkšte buvo 45 d. su sniegu), o praėjusią žiemą mažiausia dienų su sniegu pasitaikė vidurio Lietuvoje (Kaune vos 5 d., Dotnuvoje vos 6 d. su sniegu). Aišku, dienų su storesne sniego danga pasitaikė dar mažiau. Lietuvoje vidutiniškai buvo vos 3,4 d. su sniego danga, kurios storis siekė 5 cm ar daugiau ir tik 0,7 d. su sniego danga, kurios storis siekė 10 cm ar daugiau.

Tačiau neįprastai mažą dienų skaičių su sniego danga lėmė ne tik aukšta vidutinė oro temperatūra, bet ir labai sausi orai. 2024–2025 m. žiemos sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 113 mm, o tai sudarė 74 % žiemos kritulių normos (152 mm). Tai reiškia, jog praėjusi žiema buvo 11 sausiausia žiema nuo 1961 m.

Praėjusi žiema Saulės spindėjimo trukme pernelyg neišsiskyrė. Lietuvoje vidutiniškai saulės spindėjimo trukmė siekė 123 val., kas yra 9 % trumpiau, nei daugiametė norma (135 val.). Tačiau pakankamai didelis kontrastas susidarė tarp atskirų mėnesių. Gruodis ir sausis pasižymėjo labiau debesuotais nei įprastai orais (abu mėnesius Saulė spindėjo tik 19 val. ir žymiai trumpiau už vidurkį), o vasaris buvo giedresnis nei įprastai (Saulė spindėjo net 85 val. ir žymiai ilgiau už vidurkį).


2024–2025 m. žiemos sezono atskiri mėnesiai

Gruodis

2024 m. gruodis pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 1,9 °C, kas yra 3 °C šilčiau nei SKN (-1,1 °C). Praėjęs gruodis papuolė tarp 10 šilčiausių gruodžių nuo 1961 m. ir užėmė 6 vietą iš 64. Tačiau tai neturėtų stebinti, kadangi 9 iš 10 šilčiausių gruodžių įvyko nuo 2000 metų (tarp 10 šilčiausių gruodžių patenka tik vienas įvykęs prieš 2000 metus, 1971 m. gruodis). Gruodžio 16 d. buvo pakartotas 2006 m. pasiektas šilčiausios dienos rekordas (maksimali paros oro temperatūra siekė 10,0 °C).

Iš praėjusio žiemos sezono, gruodis pasižymėjo mažiausiu vidutiniu dienų skaičiumi su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, Lietuvoje, vos 1,3 d. Net 8 iš 18 pagrindinių meteorologijos stočių nebuvo susidariusi sniego danga (0 d. su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau). Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga pasitaikė tik Dūkšte, 1 d., o 10 cm ar storesnė sniego danga niekur nesusidarė.

Kritulių prasme, 2024 m. gruodis buvo sausesnis už vidurkį. Praėjusį gruodį iškrito 45 mm kritulių, kas yra 19 % mažiau už SKN (56 mm). Tai buvo 16 sausiausias gruodis nuo 1961 m.

Saulė šį mėnesį švietė žymiai trumpiau, tik 19 valandų, t. y. net 35 % trumpiau už SKN (29 val.).

Taigi pirmas praėjusio žiemos sezono mėnuo buvo labai šiltas, sausas, apsiniaukęs ir beveik besniegis.


Sausis

Šių metų sausis taip pat pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 2,0 °C, kas yra net 4,9 °C šilčiau nei SKN (-2,9 °C). Tai reiškia, jog sausis buvo šilčiausias praėjusios žiemos mėnesis (nors vidutiniškai būna šalčiausiu) bei antras šilčiausias sausis (dalinasi antra vieta su 1989 m. sausiu) nuo 1961 m.! Šiltesnis už šių metų sausį buvo tik 2020 m. sausis, kurio vidutinė oro temperatūra siekė 2,8 °C. Šių metų sausį taip pat buvo pagerinti net 6 šilčiausios dienos rekordai (tiek, kiek jų buvo pagerinta per visus 2021 m.). Visi jie buvo pagerinti sausio III dešimtadienį, kurio vidutinė oro temperatūra siekė net 3,6 °C (7,4 °C šilčiau už SKN; -3,8°C). Šių metų sausio trečiasis dešimtadienis buvo ne tik šilčiausias dešimtadienis praėjusią žiemą (nors įprastai būna šalčiausiu), tačiau tapo ir pačiu šilčiausiu trečiuoju sausio dešimtadieniu nuo 1961 m. (iki šiol šilčiausias buvo 2020 m. III sausio dešimtadienis; +2,8 °C).

Nors sausis buvo pats šilčiausias praėjusios žiemos mėnuo, tačiau dienų su sniego danga pasitaikė daugiau, nei 2024 m. gruodį. Šių metų sausį vidutiniškai šalyje pasitaikė 7,8 d. su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau. Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga vidutiniškai šalyje pasitaikė vos 1,8 d., o su 10 cm ar storesne, vos 0,3 d.

Kritulių prasme, šių metų sausis beveik atitiko vidurkį, kadangi iškrito 51 mm kritulių, kas yra tik 4 % mažiau už SKN (53 mm).

Saulė šį mėnesį švietė tiek pat, kiek ir gruodį (19 val.), o tai yra net 53 % trumpiau nei SKN (41 val.).

Taigi antras praėjusio žiemos sezono mėnuo buvo labai šiltas, vidutiniškai drėgnas, labai apsiniaukęs ir mažai sniegingas.


Vasaris

Šių metų vasaris buvo vienintelis praėjusios žiemos mėnuo, kurio vidutinė oro temperatūra buvo neigiama. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė -2,4 °C, kas yra tik 0,1 °C šilčiau nei SKN (-2,5 °C). Tai reiškia, jog šių metų vasaris tapo šalčiausiu praėjusios žiemos sezono mėnesiu. Visoje Lietuvoje vasarį buvo užfiksuota ir žemiausia viso žiemos sezono oro temperatūra (2 pav.).

Vasaris tapo ir pačiu sniegingiausiu praėjusios žiemos mėnesiu, tačiau labai nežymiai sniegingesniu, nei šių metų sausis, kurio vidutinė oro temperatūra buvo net 4,8 °C aukštesnė. Šių metų vasarį vidutiniškai šalyje pasitaikė 8,1 d. su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, o tai yra tik 0,3 d. daugiau, nei šių metų sausį. Tokį nedidelį skirtumą lėmė vasarį netolygiai pasiskirsčiusios šaltos dienos (mėnesio pradžia ir pabaiga buvo šiltos, o vidurys labai šaltas) bei labai mažas kritulių kiekis. Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga vidutiniškai šalyje pasitaikė vos 1,6 d., o su 10 cm ar storesne tik 6 d. Dūkšte (kitose pagrindinėse meteorologijos stotyse tokio storio sniego danga nesusidarė).

Kritulių prasme, šių metų vasaris buvo labai sausas. Per mėnesį iškrito vos 17 mm kritulių, o tai yra net 60 % mažiau už SKN (43 mm). Todėl šių metų vasaris pateko tarp 10 sausiausių vasarių nuo 1961 m. ir užėmė 9 vietą.

Vasaris tapo saulėčiausiu praėjusios žiemos sezono mėnesiu, kadangi saulė spindėjo net 85 val., kas yra net 31 % ilgiau už SKN (65 val.).

Taigi trečias praėjusio žiemos sezono mėnuo pasižymėjo vidurkį atitinkančia oro temperatūra, buvo labai sausas, giedras ir mažai sniegingas.

2 pav. 2024–2025 m. žiemos žemiausia užfiksuota oro temperatūra ir jos užfiksavimo data Lietuvoje.


Žemiausia oro temperatūra 2024–2025 m. lapkričio – vasario mėnesiais:
2024 m. lapkričio mėn.: 23 d. Šalčininkai -11,4 °C;
2024 m. gruodžio mėn.: 13 d. Kupiškis -10,9 °C;
2025 m. sausio mėn.: 13 d. Rietavas -11,0 °C;
2025 m. vasario mėn.: 16 d. Šalčininkai -17,7 °C ir 20 d. Molėtai -17,7 °C.


Penkios vidutiniškai šalčiausios vasario (ir visos 2024–2025 m. žiemos) dienos Lietuvoje:
vasario 12 d. – vidutinė paros oro temperatūra -7,9 °C;
vasario 16 d. – vid. temp. -7,6 °C;
vasario 11 d. – vid. temp. -7,2 °C;
vasario 13 d. – vid. temp. -6,8 °C;
vasario 10 d. – vid. temp. -6,5 °C.


Parengė: Klimato ir tyrimų skyrius

2025 m. vasario mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,4 °C (teigiama 0,1° anomalija). Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje -4,3…-3,0 °C (-0,9…0,2° anomalija). Artėjant link jūros temperatūra buvo aukštesnė – Vidurio Lietuvoje -3,0…-2,0 °C (-0,2…0,7° anomalija), Vakarų Lietuvoje -2,0…-1,0 °C (teigiama 0,1–0,6 anomalija), pajūryje ir Kuršių nerijoje -1,0…-0,5 °C (teigiama 0,2–0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5,1–9,6 °C, žemiausia buvo nukritus iki -17,7…-10,2 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 9,6 °C Akmenėje vasario 25 d., žemiausia nukrito iki -17,7 °C 16 d. Šalčininkuose ir 20 d. Molėtuose.

Vidutinė 2024/25 m. žiemos oro temperatūra buvo 0,5 °C. Nuo 1961 m. pasitaikė tik 6-ios žiemos su teigiama vidutine oro temperatūra, šių metų žiema yra 5-a šilčiausia per šį laikotarpį.

1 pav. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Kritulių per mėnesį iškrito gana mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 17,2 mm (0,4 SKN). Mažiausiai kritulių sulaukė vakarinė–šiaurės vakarinė šalies pusė (išskyrus šiaurės vakarinį kampą ir Mažeikių apulinkes) bei Šalčininkų–Trakų ruožas, 5–15 mm (0,2–0,4 SKN), kitur 15–35 mm (0,4–0,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Jonavoje, 32,5 mm, mažiausiai – Pagėgiuose, 7,4 mm.

2 pav. Vasario mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Sniego danga susiformavo antrąjį dešimtadienį, tačiau diddžiojoje šalies dalyje jos storis nesiekė 5 cm, storesnė sniego danga stebėta Rytų Lietuvoje, storiausia išmatuota 18 d.  Švenčionyse, 15 cm. Mėnesio pabaigoje sniegas sparčiai tirpo ir paskutinę mėnesio dieną sniegas fiksuotas tik Dūkšte (4 cm) ir Švenčionyse (5 cm).

Vasario mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 85 val. (1,3 SKN), ilgiausiai – Telšiuose 97,0 val., trumpiausiai – Vilniuje 73,2 val. ir Utenoje 73,3 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė vasario mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 10,4–17,8 m/s.

Pirmojo vasario dešimtadienio antroje pusėje didžiojoje šalies dalyje pradėjo šalti dirvožemiai, ir paskutinėmis šio dešimtadienio dienomis įšalas svyravo nuo 3–4 cm iki 8–12 cm, tačiau Dūkšto, Raseinių ir Ukmergės stotyse įšalas neužfiksuotas. Vasario antrąjį dešimtadienį dirvožemiai įšalo jau visoje Lietuvoje. Dešimtadienio pradžioje daugelyje Lietuvos regionų buvo įšalęs 3–11cm, o dešimtadienio pabaigoje įšalas siekė 9–30 cm. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Vilniaus meteorologijos stotyje ir siekė 30 cm, ploniausias įšalas buvo matuojamas Ukmergėje, kur siekė tik 9 cm. Paskutinio šio mėnesio dešimtadienio pradžioje dirvožemio įšalimas dar gilėjo, tačiau gylis atskirose vietovėse ganėtinai skyrėsi. Dešimtadienio pradžioje Vakarų Lietuvoje įšalas svyravo tarp 3–20 cm, ploniausias įšalo sluoksnis fiksuotas Raseinių meteorologijos stotyje. Vidurio Lietuvoje svyravo tarp 10–26 cm. Storiausi įšalo sluoksniai buvo fiksuoti Biržuose, Varėnoje ir Vilniaus meteorologijos stotyse ir siekė 30–31 cm. Dešimtadienio eigoje Vilniaus meteorologijos stotyje fiksuotas įšalas iki 35 cm. Dešimtadienio pabaigoje, šiltėjant orams, visoje Lietuvoje įšalas pradėjo atitirpti nuo paviršiaus, vietomis atitirpo tik 1 cm, kitur – ir iki 10 cm. 

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…..0 °C, žemiausia krito iki -7…..-1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -4…….0  °C.

Kauno MS išmatuoto Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) vasario mėnesio vidurkis buvo  376 DU1, jis buvo artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (374 DU), viršijo jį tik  1 %. Šio mėnesio 4–5, 8–9, 11–16, 18, 24 ir 28 dienomis BOK buvo žemesnis už daugiametį šių parų vidurkį, o likusiomis – aukštesnis. Aukščiausia BOK reikšmė 428 DU išmatuota 20 d. – 10 % didesnė už daugiametę vidutinę maksimalią vasario mėnesio reikšmę, iki absoliučios vasario mėnesio maksimalios reikšmės (560 DU, 2023-02-26) pritrūko 24 %. Mažiausia reikšmė 312 DU registruota 5 d., tai 11 %, mažiau, nei daugiametė vidutinė minimali vasario mėnesio reikšmė, tačiau 48 % didesnė už absoliutų vasario mėnesio minimumą (211 DU, 1993-02-12).

4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS vasario mėnesį

Vasario mėnesį vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo 1–155 cm žemiau vidutinio vasario mėnesio vandens lygio.

Ledo reiškiniai paskutinį kalendorinės žiemos mėnesį pradėti stebėti nuo vasario 9 d. Daugelyje vietų stebėtas priekrantės ledas, ižas, kai kur ledas su properšomis. Pilnai užšalo Verknės, Mūšos, Svylos ir Minijos upės. Ledu taip pat pasidengė ežerai bei Kuršių marios – ledo storis svyravo nuo 7 iki 22 cm.

Vasario 17 d. žemiau Nemajūnų vandens matavimo stoties susidarė ledo sangrūda. Vandens lygis Nemune ėmė sparčiai kilti. Aukščiausias vandens lygis stebėtas 27 d. ir siekė 200 cm (vidutinis daugiametis vandens lygis – 164 cm). Sangrūda išsilaikė iki mėnesio pabaigos.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vasario mėnesio vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonų – 11 cm žemiau. Ties Darsūniškio vandens matavimo stotimi vandens lygis buvo 8 cm aukštesnis už vidurkį.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse vasario mėnesį
6 pav. Vasario mėnesio upių būklė

1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025-03-04 | Fiksuojamas bendrojo ozono kiekio sumažėjimas

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Kauno meteorologijos stoties duomenimis bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) 2025 m. kovo 3 d. virš Lietuvos sumažėjo iki 280 Dobsono vienetų (toliau – DU), tai yra 28 % mažiau nei šios dienos vidutinis daugiametis dydis – 391 DU (ozono skyle laikoma, kai BOK sumažėja iki 220 DU ir mažiau). Šis BOK sumažėjimas 2025 metais fiksuojamas jau trečią kartą. Palyginus su ankstesniais atvejais, kovo 3 dienos sumažėjimas 10 % viršija sausio 6 d. užfiksuotą pirmąjį (255 DU) ir 4 % sausio 20 d. registruotą antrąjį (268 DU) sumažėjimą. Lyginant su žemiausia daugiamete kovo mėnesio reikšme (264 DU), kuri buvo išmatuota prieš 28 metus (1997 m. kovo 10 d.), šis sumažėjimas yra 6 % aukštesnis. Taip pat jis vis dar yra 39 % aukštesnis už rekordiškai žemiausią Lietuvoje užfiksuotą BOK kiekį – 202 DU, išmatuotą 2007 m. gruodžio 21 d.

Atkreipiame dėmesį, kad nors šiuo metų laiku Saulė kyla vis aukščiau virš horizonto, o dienos trukmė ilgėja, tačiau į Žemę patenkančios ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas vis dar yra mažesnis nei šiltuoju laikotarpiu (balandį–rugsėjį), tad dėl sumažėjusio BOK nereikėtų nerimauti – šios sąlygos nekelia pavojaus žmonių sveikatai.

BOK sumažėjimas stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės bei Vidurio Europos dalyje (žr. žemiau esančiame žemėlapyje). Didžiausi nuokrypiai fiksuojami virš Danijos, Šiaurės Vokietijos, Skandinavijos pusiasalio ir Baltijos šalių. Prognozuojama, kad dėl į pietvakarius nuo Lietuvos įsitaisiusio didžiulio anticiklono sumažėjęs BOK išliks kelias dienas – mažiausias kiekis numatomas kovo 5–6 d. Vėliau ozono kiekis palaipsniui didės ir savaitės pabaigoje turėtų sugrįžti prie daugiametės normos.

Žemėlapyje – ozono sluoksnio storis (DU vienetais) šiauriniame pusrutulyje 2025 m. kovo 3 dieną. Šaltinis: pasaulinis ozono ir ultravioletinės Saulės spinduliuotės duomenų centras (WOUDC).


Daugiau informacijos apie ozono pokyčius virš Lietuvos galite rasti mūsų dešimtadienių ir mėnesio apžvalgose. Taip pat kviečiame apsilankyti mūsų svetainės skyrelyje „Įvairenybės“, kur rasite naudingos informacijos apie ozoną, ultravioletinę Saulės spinduliuotę, jos keliamus pavojus ir apsaugos priemones.

11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2Ozono skyle laikomos sąlygos, kuomet ozono kiekis sumažėtų iki 220 DU.


Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė

2025 m. vasario mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Vasario trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,3 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vakarų Lietuvoje vidutinė oro temperatūra buvo švelniai teigiama, 0,0–1,6 °C (teigiama 0,8–2,8° anomalija). Likusioje didesnėje šalies dalyje – neigiama: -1,0… 0,0 °C Vidurio Lietuvoje (teigiama 1,0–2,0° anomalija), -2,0…-1,0 °C rytiniuose–pietrytiniuose rajonuose (0,0–1,5° anomalija), šalčiausia buvo Dūkšto ir Šalčininkų apylinkėse, -2,0…-2,5 °C (teigiama 0,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 9,6 °C išmatuota 25 d. Akmenėje, žemiausia nukrito iki -17,5 °C 21 d. Varėnoje.

1 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Trečiąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 6,6 mm (0,6 SKN). Beveik visoje šalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–1,0 SKN), tik pajūryje, dalyje pietinių rajonų ir Jonavoje jų kiekis buvo 10–14 mm (1,0–1,7 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis 13,7 mm registruotas Kalvarijoje ir Marijampolėje, mažiausias – 1,4 mm Šalčininkuose.

2 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Atšilus orams sniego danga sparčiai nyko, paskutinę dešimtadienio dieną ji fiksuota tik Dūkšte (4 cm) ir Švenčionyse (5 cm).

Vasario trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 30,6 val. (1,3 SKN): nuo 10,9 val. Klaipėdoje iki 41,6 val. Dūkšte (3 pav.).

3 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vasario trečiąjį dešimtadienį dirvožemio įšalimas gilėjo, tačiau gylis įvairiose vietovėse ganėtinai skyrėsi. Dešimtadienio pradžioje Vakarų Lietuvoje įšalas svyravo apie 3–20 cm, ploniausias įšalo sluoksnis fiksuotas Raseinių meteorologijos stotyje. Vidurio Lietuvoje buvo 10–26 cm. Storiausi įšalo sluoksniai buvo fiksuoti Biržuose, Varėnoje ir Vilniaus meteorologijos stotyse ir siekė 30–31 cm. Dešimtadienio eigoje giliausias įšalas fiksuotas Vilniaus meteorologijos stotyje – 35 cm. Dešimtadienio pabaigoje, šiltėjant orams, visoje Lietuvoje įšalas pradėjo atitirpti nuo paviršiaus, vietomis atitirpo tik 1 cm, kitur ir iki 10 cm. 

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…0 °C, žemiausia krito iki -5….-1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -3…0 °C.

Kauno MS trečiąjį vasario mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 397 DU1, jis vidutiniškai 5 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (379 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 420 DU fiksuota 22 d., o žemiausia 24 d. – 378 DU. Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių jų BOK vidurkių buvo 10 % ir -2 %.

11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas