Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,6 °C (teigiama 3,7° anomalija). Šis kovas pagal šiltumą dalijasi antra vieta su 1990 m. kovu. Šiltesnis nuo 1961 m. buvo tik 2007 m. kovas (5,0 °C).
Pačiuose šiaurės vakariniame ir rytiniame pakraščiuose buvo vėsiausia, 3,9–4,0 °C (teigiama 3,9° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 4,0–5,0 °C temparatūra (teigiama 2,8–4,1° anomalija), Pietvakarių Lietuvoje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose 5,0–5,5 °C (teigiama 3,7–4,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia paros oro temperatūra siekė 15,5–18,6 °C, žemiausia buvo nukritusi iki -9,0…-1,4 °C. Žemiausia paros oro temperatūra -9,0 °C registruota 16 d. Varėnoje, aukščiausia – 10 d. Kretingoje, 18,6 °C.
Per kovo mėnesį buvo pasiekti net 7 nauji paros aukščiausios oro temperatūros rekordai, 5-i iš jų registruoti Druskininkuose: 6 d. 18,4 °C , 7 d. 16,3 °C, 8 d. 17,0 °C, 9 d. 17,5 °C ir 11 d. 18,3 °C. 10 d. rekordas 18,6 °C registruotas Kretingoje, o 29 d. 17,8 °C – Šilutėje.
Kovo 28–31 d. didžiojoje šalies dalyje (išskyrus pajūrį, Laukuvą, Vilnių, Uteną ir Dūkštą) vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Ankščiausiai šio sezono pradžia buvo fiksuota Kybartuose – kovo 28 d. Lyginant su SKN, šiais metais didžiojoje šalies dalyje sezono pradžia prasidėjo 6 dienomis ankščiau
1 pav. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Kovo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,7 mm (0,7 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių iškrito 20–40 mm (0,5–1,1 SKN), mažiausiai kritulių iškrito Žemaitijoje, išskyrus šiaurės vakarinę jos dalį, 10–20 mm (0,3–0,6 SKN), daugiausiai – Anykščių, Molėtų ir Švenčionių apylinkėse, 40–55 mm (1,1 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Švenčionyse, 54,4 mm, mažiausiai – Mažeikiuose, 11,5 mm. Kovo 14 d. net 24-iuose punktuose Pietų ir Rytų Lietuvoje registruoti pavojingi1 krituliai, gausiausiai prilijo Švenčionyse –31,7 mm/12 val.
2 pav. Kovo mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Kovo mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 171 val. (1,2 SKN), ilgiausiai – Lazdijuose 196,3 val., trumpiausiai – Telšiuose 154,9 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė kovo mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 14,5–22,1 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 11 d. Ventėje – 22,1 m/s.
Kalendorinio pavasario pradžioje didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai dar buvo įšalę gilesniuose sluoksniuose, tačiau nuo paviršiaus pradėjęs atitirpti. Daugelyje Lietuvos vietovių įšalas buvo atitirpęs nuo paviršiaus 2–7 cm, giliausiais įšalas buvo matuotas Vilniaus meteorologijos stotyje – įšalę iki 35 cm, o nuo paviršiaus atitirpę 7–8 cm. Dešimtadienio pabaigoje, beveik visoje Lietuvoje įšalo nebebuvo, išskyrus Vilniaus meteorologijos stotį, kurioje įšalas fiksuotas 24–30 cm gylyje, o nuo paviršiaus atitirpę jau 23 cm. Antrojo dešimtadienio antroje pusėje kai kuriose vietovėse dar susiformavo 2–5 cm įšalas. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Telšiuose, kur kovo 17 d. siekė 5 cm, o Kybartuose ir Panevėžyje po 4 cm. Kaune įšalęs dirvožemis buvo ilgiausiai – 4 dienas. Šio dešimtadienio paskutinę dieną Kaune ir Vilniuje dirvožemiai dar buvo įšalę 2 cm. Paskutinį šio mėnesio dešimtadienį, įšalas Kaune ir Vilniuje jau buvo ištirpęs, tačiau kovo 21 d. 1 cm įšalas buvo fiksuotas Kybartų, Panevėžio ir Telšių vietovėse.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5°C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1….1 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 11–17 °C, o Varėnoje sušilo iki 19 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 8–12°C, Varėnoje iki 17 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 0–2 °C
Kauno MS išmatuoto Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) kovo mėnesio vidurkis buvo 313 DU2, vidutiniškai 19 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (386 DU). Šį mėnesį BOK buvo pavojingai sumažėjęs ir pasižymėjo labai žemomis reikšmėmis.
Pavojingai sumažėjęs BOK kovą buvo fiksuojamas net 16 kartų (3–13, 15–16 ir 18–20 d.). Mažiausi BOK registruoti kovo 5 d. (250 DU), 6 d. (241 DU) ir 8 d. (256 DU), lyginant su šių dienų vidutiniais daugiamečiais dydžiais jie buvo mažesni 5 d. 36 %, 6 d. 38 % ir 8 d. 33 %. Be to, kovo 6 d. buvo pagerintas net 28 metus išsilaikęs BOK kovo mėnesio minimumo rekordas, kuris buvo išmatuotas 1997 m. kovo 10 d. Net 11 dienų (3–8, 15, 16, 19, 20 ir 25 d.) buvo pagerinti šių parų minimumo rekordai.
Dėl pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia ir čia.
Kovo mėnesį vandens lygis šalies upėse svyravo 10–174 cm žemiau vidutinio daugiamečio kovo mėnesio vandens lygio. Tik Svylos upėje ties Guntauninkais jis buvo 9 cm aukščiau vidurkio.
Kai kuriose Šiaurės ir Rytų Lietuvos upėse iki kovo 6 d. stebėti ledo reiškiniai. Šiek tiek pašalus kovo viduryje, vietomis trumpam buvo susidaręs priekrantės ledas, o Širvintoje ties Liukonimis praplaukė ir nedidelis ižas (14 ir 17 d.).
Kovo 5–7 d., o taip pat ir 15–19 dienomis, kai kuriose šalies upėse stebėtas besigrūdančio ledo sukeltas vandens lygio pakilimas.
Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo lygus kovo mėnesio vidurkiui. Tuo tarpu Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis vandens lygis vidutinę reikšmę viršijo atitinkamai 24 ir 81 cm.
Šylant orams, pamažu pradėjo šilti ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 4–8 °C, ežeruose – 3–7 °C, Kuršių mariose – 7–6 °C, Baltijos jūroje – 6 °C.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
