Penktadienis (balandžio 18 d.) tapo bent kol kas šilčiausia šių metų diena ir viena šilčiausių balandžio mėn. dienų per visą stebėjimų istoriją. Buvo išmatuotas naujas balandžio 18-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas. Net keturiose vietovėse: Kretingoje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Tauragėje oras įkaito net iki 29,1 °C (net 6 laipsniais nei ankstesnis). Taip pat visose kitose meteorologijos stotyse pagerinti anksteni tų vietovių šilumos rekordai.
Ganėtinai nedaug, tik 2 laipsnių, pritrūko iki absoliutaus balandžio mėn. šilumos rekordo, kuris tebėra 31,0 °C (Alytus, 2012-04-29). Nežiūrint to, net 9 iš 18 pagrindinių Lietuvos meteorologijos stočių buvo išmatuoti vietiniai balandžio mėnesio šilumos rekordai (žr. žemėlapyje). Taigi, galima sakyti maždaug pusėje šalies tai buvo pati šilčiausia balandžio dieną per visą tokių stebėjimų istoriją.
Įdomu tai, jog kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje balandžio mėn. absoliutūs rekordai buvo pasiekti, kadangi ten šios reikšmės buvo žemesnės nei pas mus Lietuvoje. Latvijoje esančiuose Skryverų miestelyje oras sušilo iki rekordinių 28,4 °C, o Estijoje, Valgos mieste – iki 27,8 °C.
Kita įdomybė – balandžio 22-ąją buvo išmatuotas dar vienas šilumos rekordas ir nors nepraėjo nė trečdalis šių metų, tačiau tai buvo jau 18-as aukščiausios oro temperatūros rekordas! Pernai per visus 2024 metus (kurie buvo šilčiausi stebėjimų istorijoje) tokių buvo 18, 2023 metais – 16, 2022 m. – 13, o 2021 m. – 6. Įdomu, ką likę aštuoni šių metų mėnesiai mums dar atneš.
Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika
Balandžio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,4 °C (teigiama 5,7° anomalija) (1 pav.). Tai šilčiausias antrasis balandžio dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol šilčiausiu buvo 2018 m. (10,7 °C). Žemiausia oro temperatūra -6,1 °C išmatuota 12 d. Utenoje, aukščiausia 29,1 °C 18 d. Kretingoje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Tauragėje – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Nauji rekordai pasiekti dar 2 dienas: 17 d. 28,2 °C (Kazlų Rūda) ir 19 d. 26,2 °C (Biržai).
Visoje šalies dalyje, išskyrus Dūkštą ir jo apylinkes, balandžio 18–19 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais, aktyvioji augalų vegetacija prasidėjo vidutiniškai 8 dienomis ankščiau lyginant su SKN.
1 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 9,5 mm (73% SKN) (2 pav.). Iš Tarnybos tinklui priklausančių meteorologijos stočių mažiausias kritulių kiekis registruotas Alytuje, 1,2 mm, didžiausias – Pakruojyje, 44,6 mm.
Balandžio 19 d. Elektrėnuose, Joniškyje, Kaišiadoryse, Pakruojyje ir Panevėžyje bei 3-ose VŠĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos stotelėse Šiaurės Lietuvoje registruoti pavojingi1 krituliai, o šio tinklo Žagariškių stotelėje – stichinis lietus2.
2 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 71,8 val. (106 % SKN): nuo 63,1 val. Telšiuose iki 77,8 val. Kaune (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Paskutinis dirvožemio įšalimas dar buvo fiksuotas balandžio 11 d., Dūkšte ir siekė 3 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–13 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1….3 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 17–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–19 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 1–5 °C.
Kauno AMS sutrikus UVE jutiklio veikimui, šį dešimtadienį UVI nebuvo matuojama.
Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 357 DU1 (94 % nuo daugiamečio (1993–2022 m.) vidurkio). Aukščiausia BOK reikšmė 426 DU fiksuota 11 d., o mažiausia – 307 DU 18 d.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
2 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.
31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Šiais laikais balandžio viduryje daugelis jau svajojame apie labai greitai būsiančią vasarą ir dienomis tikimės bent 15–20 laipsnių temperatūros, tačiau praeityje žiemos buvo šaltesnės ir ilgesnės, todėl neretai tik kovo pabaigoje ar balandžio pirmoje pusėje mūsų šalies upės pradėdavo tvinti – prasidėdavo pavasarinis potvynis.
Žiema 1931 metais Lietuvoje pasitaikė ilga ir šalta. Snigo dažnai – laukus uždengė 40–50 cm sniego sluoksnis. Sniegas buvo purus ir lengvas, laisvai kilnojamas vėjo, pustė kelius ir vieškelius, kartais sutrikdydamas autobusų eismą, o Šiaurės Lietuvoje kai kur trobas užvertė iki pastogių. Nemune ledo storis siekė 40–45 cm. Potvynio Kaune buvo tikėtasi prieš Velykas, kurios tais metais buvo švenčiamos balandžio 9-ąją. Bet Velykos praėjo, nieko neįvyko ir visi nusiramino. Vis dėlto, 1931 m. balandžio 14–15 d. Kaune prasidėjo vienas didžiausių ir garsiausių XX a. Lietuvos potvynių, kuris dažnai taip ir pavadinamas – Didžiuoju 1931 m. potvyniu. Nors tų metų pavasaris labiausiai garsėja Vilniaus užtvindymu, bet pirmi šio potvynio vaizdai buvo užfiksuoti Kaune, kadangi Nemune potvynis prasidėjo maždaug 10 dienų anksčiau nei Neryje.
Nuotraukose – 1931 m. pavasario potvynis Kaune. Ledai Nemune prie Vytauto Didžiojo tilto. 1931 m. balandžio 16 d. Prof. Stepono Kolupailos nuotraukos reprodukcija padaryta S. Lukošiaus 1970 m. iš negatyvo Nr. 70-19-F (Šaltinis: Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Reiškinį iš anksto prognozavo Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, hidrologas Steponas Kolupaila teigdamas, jog „staigus pavasaris gali duoti labai didelį potvynį su pavojingais ledo kamščiais“. Nežiūrint to, šiam potvyniui vis tiek nebuvo pasiruošta. Potvynio metu buvo užlieta apie 30 gatvių, 204 namai, nukentėjo 700 šeimų. Balandžio 15 d. vanduo buvo pakilęs net 6,78 metro. Didžiausios ledo sangrūdos, kurios tais metais nulėmė aukštą vandens lygį, susidarė ties Pyplių gyvenviete. Potvynis truko keturias dienas, ir balandžio 17 d. spauda informavo, kad pavojus jau praėjo. Tačiau vandeniui nuslūgus kilo antras potvynis, tik kur kas mažesnis.
Nuotraukoje kairėje – ant ledo lyčių stovi policininkas Pranas Vainikonis. Fone – Vytauto Didžiojo tiltas ir bažnyčia. Nuotraukoje dešinėje – ledo sangrūdos prie Vytauto Didžiojo tilto. Taip pat matyti Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčios bokštas ir Vytauto Didžiojo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. (Šaltinis: Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Kodėl 1931 m. potvynis buvo toks išskirtinis?
1930 m. rudenį Neries baseine iškrito kritulių 13 proc. daugiau už normą, dėl ko vandens lygis prieš užšąlant buvo aukštesnis už normą. Žemė įšalo šlapia, todėl 1931 m. pavasarį visas tirpsmo vanduo žemės paviršiumi sparčiai sutekėjo į upę. 1930–1931 m. žiema buvo gili ir ilga. 1931 m. kovas buvo labai šaltas (vid. temp. -4,9 °C), o balandis labiau atitiko šiuolaikinį kovą. Įdomu tai, jog šių metų vidutinė kovo mėn. oro temperatūra (+4,6 °C) buvo netgi aukštesnė nei 1931 m. balandžio temperatūra (+3,4 °C). 1931 metų pavasarį sniegas ir ledas pradėjo tirpti tik balandžio viduryje ir esant aukštai oro temperatūrai (iki +19 °C), tad viskas tirpo labai sparčiai.
Nuotraukose – užtvindytose gatvėse valtelėmis plaukiojantys Kauno miesto gyventojai. Fotografas – Jonas Dvariškis, 1931 m. (Šaltinis: Šiaulių „Aušros“ muziejus)
Na o šiais laikas tam kad sparčiai keičiantis klimatui ledo sangrūdų sukeliami dideli potvyniai būtų geriau suprasti bei modeliuojami Latvijos – Lietuvos regione vykdomas specialus projektas ICEREG. Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.
Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.
Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
Balandžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,5 °C (neigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -7,4 °C išmatuota 9 d. Varėnoje, aukščiausia 20,1 °C 3 d. Kybartuose .
Balandžio 1–3 d. Vilniaus, Laukuvos, Utenos ir Dūkšto apylinkėse, vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas.
1 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito labai nedaug, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 4,6 mm (29% SKN) (2 pav.). Pagėgiuose kritulių nebuvo visai, didžiausias jų kiekis registruotas Alytuje, 11,6 mm ir Panevėžyje, 10,7 mm.
2 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 88,5 val. (153% SKN): nuo 83,3 val. Lazdijuose iki 94,6 val. Kaune (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Šio dešimtadienio antroje pusėje atvėsus orams kai kuriose Lietuvos vietovėse vėl pradėjo formuotis dirvožemio įšalimas, giliausias fiksuotas Kybartų ir Dūkšto AMS – 4 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo apie 5–7 °C, žemiausia krito iki -1….3 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 13–18 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 10–14°C, žemiausia šiame gylyje krito iki 2–4 °C.
Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, artimos daugiamečiam vidurkiui. Aukščiausia UVI reikšmė 2,6 buvo fiksuojama 4 d., mažiausia 1,7 – 9 d.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį buvo buvo 404 DU1 (105 % nuo 1993–2022 m. vidurkio). Aukščiausia BOK reikšmė 467 DU fiksuota 5 d., o mažiausia 342 DU – 4 d.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
INTEGRUOTAS VANDENS VALDYMAS LIETUVOJE LIFE SIP VANDUO
Nr. 101104645 — LIFE22-IPE-LT-LIFE SIP Vanduo
METINIS PROJEKTO PARTNERIŲ SUSITIKIMAS
2025 m. balandžio 2–3 d., Birštone, įvyko metinis projekto partnerių susitikimas. Renginį organizavo Aplinkos ministerijos (AM) ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovai.
Susitikime dalyvavo įvairių institucijų atstovai: Aplinkos apsaugos agentūra, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Gamtos paveldo fondas, Žuvininkystės tarnyba, Lietuvos energetikos institutas, Aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacija, Gamtos tyrimų centras ir Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas.
Susitikimo metu buvo pristatyti pranešimai šiomis temomis:
Vandenų politikos aktualijos: EK WFD ataskaita ir rekomendacijos – kaip pasiekti realų progresą ir paskatinti Vandenų plano įgyvendinimą?
WP4 veiklos (AM)
Projekto valdymo ir progreso klausimai, viešinimo strategija ir tikslai 2025 m. (APVA)
WP2 darbo paketo veiklos (AM / APVA)
T3.1: Vandens telkinių taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimas (ŽŪM)
T3.2: Hidromorfologinių pakitimų poveikio paviršinių vandens telkinių ekologinei būklei mažinimas (Meteo.lt, GPF)
T3.3: Ežerų ekologinės būklės gerinimas biomanipuliacijomis (ŽT)
T3.4: Ežerų ekologinės būklės gerinimas mažinant taršą dėl kritulių nuotėkio
T3.5: Kompleksinis bandomasis projektas Dovinės baseine (GPF)
T3.6: Mikroteršalų ir jūrinių šiukšlių mažinimas Klaipėdos nuotekų valymo įrenginiuose (KU Jūros tyrimų institutas)
T3.7: Aplinkos kontrolės stiprinimas (AAD / LBONA)
Projekto poveikio stebėsena: monitoringas, KPI rodikliai, valdymo mechanizmas (Steering Committee)
Darbo grupių sesijos:
T3.5 darbo grupės veiksmų derinimas
T2 darbo grupės veiksmų derinimas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos („Meteo.lt“) pranešimas: „Hidromorfologinių pakitimų poveikio paviršinių vandens telkinių ekologinei būklei mažinimas“
Pranešime buvo pristatyta:
Hidroelektrinių poveikio paviršiniams vandenims problematika
Apžvelgti gaunami duomenys iš hidroelektrinių. Pateikti neatitikimai teikiant vandens lygius su laiko atskaita, ryšiu su tvenkinio nustatytomis taisyklėmis, galimi klastojimo faktai vykstant į planinius ir neplaninius patikrinimus su AAD darbuotojais.
Vandens matavimo stočių įsteigimas aukščiau ir žemiau HE (kontrolės mechanizmas)
Pristatyta kaip atrodys vandens matavimo stotis – schema.
Vandens matavimo stočių paleidimas, matavimai, duomenų ir kokybės užtikrinimas
Nurodomi kokie bus atliekami hidrologiniai matavimai:
– Vandens lygis;
– Vandens temperatūra;
– Vandens debitas;
– Ledo dangos storis;
– Nustatomas ledo darinių ir vandens augalijos išplitimas.
Pristatomas kaip atrodys darbo procesas:
– Kontroliniai matavimai:
– Vandens lygio matavimas;
– Vandens temperatūros matavimas.
– Upės vagos valymas;
– Vandens debito matavimas;
– Įrangos priežiūra.
– Gautų rodiklių analizė, duomenų apdorojimas.
Žemėlapyje pristatytos būsimos vandens matavimo stočių vietos.
Autonominės įrangos diegimas (kokybės ir darbo laiko planavimas)
Supažindinama kokia planuojama įranga įdiegti, jos privalumai ir veikimo principas.
Nuveikti darbai projekte, problemos ir iššūkiai:
-Sudarytas veiklos grafikas.
-Rekomendacijos parenkant bandomuosius upių ruožus 12 vandens matavimo stočių parengimas bendradarbiaujant su LEI.
– Vietų parinkimas VMS I etapas (paieškos).
– Suformuota LIFE komandos veiklos grupė.
– Techninių specifikacijų parengimas.
– Viešųjų pirkimų organizavimas VMS įsigyti (pirkimai per CPO).
– Pirkimų dokumentų parengimas ir pirkimų procedūrų vykdymas (CPO).
– VMS vietų suderinimas su savivaldybėmis ir žemės savininkais (leidimų gavimas).
– Duomenų srautų architektūros parengimas, testavimas ir palaikymas,
– Duomenų srautų, formatų, santykio su esamomis sistemomis analizė,
– Informacinių ir komunikacinių technologijų pasirinkimas,
– Koncepcinis, loginis ir architektūrinis įrankio projektavimas,
– Duomenų bazės sukūrimas.
„Meteo.lt“ projekto LIFE22-IPE-LT-LIFE SIP Vanduo komandos nariai, dalyvavę susitikime:
Informuojame, jog neseniai buvo išleista bandomoji „Meteo.lt“ orų programėlė, kurią sukūrė ir testavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai.
Naudodamiesi programėle sužinosite naujausią informaciją apie prognozuojamus ar faktinius orus, vandens telkinių situaciją jūsų pasirinktose Lietuvos vietovėse lietuvių ir anglų kalbomis. Visą aktualiausią informaciją galite peržiūrėti jums priimtinu būdu: lentelėje, grafike arba žemėlapyje. Programėlė perspės ir apie numatomus pavojingus reiškinius, rasite informaciją ir kaip jiems pasiruošti.
2. Jei naudojate automatinius atnaujinimus, programėlė bus atnaujinama automatiškai. Jei ne – atnaujinti galėsite rankiniu būdu per „Play Store“ programėlių parduotuvę.
2. Prisijunkite prie „Meteo.lt“ programėlės testavimo: https://meteo.lt/ios (spausti mygtuką „View in TestFlight“)
3. Programėlę galima atsisiųsti bei naujinti per „TestFlight“ platformą.
Norėdami atsisakyti „TestFlight“ pranešimų, atsidarykite „TestFlight“ programėlę, pasirinkite „Meteo.lt“, ir Notifications skiltyje išjunkite pranešimus.
Programėlė bus vystoma toliau ir pildoma naujais funkcionalumais, todėl labai lauksime Jūsų įvertinimo – jei turėsite pasiūlymų ar pastabų, užpildykite atsiliepimų formą programėlėje paspaudus mygtuką „Įvertinkite programėlę“ arba siųskite el. paštu nuomones@meteo.lt.
Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,6 °C (teigiama 3,7° anomalija). Šis kovas pagal šiltumą dalijasi antra vieta su 1990 m. kovu. Šiltesnis nuo 1961 m. buvo tik 2007 m. kovas (5,0 °C).
Pačiuose šiaurės vakariniame ir rytiniame pakraščiuose buvo vėsiausia, 3,9–4,0 °C (teigiama 3,9° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 4,0–5,0 °C temparatūra (teigiama 2,8–4,1° anomalija), Pietvakarių Lietuvoje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose 5,0–5,5 °C (teigiama 3,7–4,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia paros oro temperatūra siekė 15,5–18,6 °C, žemiausia buvo nukritusi iki -9,0…-1,4 °C. Žemiausia paros oro temperatūra -9,0 °C registruota 16 d. Varėnoje, aukščiausia – 10 d. Kretingoje, 18,6 °C.
Per kovo mėnesį buvo pasiekti net 7 nauji paros aukščiausios oro temperatūros rekordai, 5-i iš jų registruoti Druskininkuose: 6 d. 18,4 °C , 7 d. 16,3 °C, 8 d. 17,0 °C, 9 d. 17,5 °C ir 11 d. 18,3 °C. 10 d. rekordas 18,6 °C registruotas Kretingoje, o 29 d. 17,8 °C – Šilutėje.
Kovo 28–31 d. didžiojoje šalies dalyje (išskyrus pajūrį, Laukuvą, Vilnių, Uteną ir Dūkštą) vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Ankščiausiai šio sezono pradžia buvo fiksuota Kybartuose – kovo 28 d. Lyginant su SKN, šiais metais didžiojoje šalies dalyje sezono pradžia prasidėjo 6 dienomis ankščiau
1 pav. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Kovo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,7 mm (0,7 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių iškrito 20–40 mm (0,5–1,1 SKN), mažiausiai kritulių iškrito Žemaitijoje, išskyrus šiaurės vakarinę jos dalį, 10–20 mm (0,3–0,6 SKN), daugiausiai – Anykščių, Molėtų ir Švenčionių apylinkėse, 40–55 mm (1,1 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Švenčionyse, 54,4 mm, mažiausiai – Mažeikiuose, 11,5 mm. Kovo 14 d. net 24-iuose punktuose Pietų ir Rytų Lietuvoje registruoti pavojingi1 krituliai, gausiausiai prilijo Švenčionyse –31,7 mm/12 val.
2 pav. Kovo mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Kovo mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 171 val. (1,2 SKN), ilgiausiai – Lazdijuose 196,3 val., trumpiausiai – Telšiuose 154,9 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė kovo mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 14,5–22,1 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 11 d. Ventėje – 22,1 m/s.
Kalendorinio pavasario pradžioje didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai dar buvo įšalę gilesniuose sluoksniuose, tačiau nuo paviršiaus pradėjęs atitirpti. Daugelyje Lietuvos vietovių įšalas buvo atitirpęs nuo paviršiaus 2–7 cm, giliausiais įšalas buvo matuotas Vilniaus meteorologijos stotyje – įšalę iki 35 cm, o nuo paviršiaus atitirpę 7–8 cm. Dešimtadienio pabaigoje, beveik visoje Lietuvoje įšalo nebebuvo, išskyrus Vilniaus meteorologijos stotį, kurioje įšalas fiksuotas 24–30 cm gylyje, o nuo paviršiaus atitirpę jau 23 cm. Antrojo dešimtadienio antroje pusėje kai kuriose vietovėse dar susiformavo 2–5 cm įšalas. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Telšiuose, kur kovo 17 d. siekė 5 cm, o Kybartuose ir Panevėžyje po 4 cm. Kaune įšalęs dirvožemis buvo ilgiausiai – 4 dienas. Šio dešimtadienio paskutinę dieną Kaune ir Vilniuje dirvožemiai dar buvo įšalę 2 cm. Paskutinį šio mėnesio dešimtadienį, įšalas Kaune ir Vilniuje jau buvo ištirpęs, tačiau kovo 21 d. 1 cm įšalas buvo fiksuotas Kybartų, Panevėžio ir Telšių vietovėse.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5°C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1….1 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 11–17 °C, o Varėnoje sušilo iki 19 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 8–12°C, Varėnoje iki 17 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 0–2 °C
Kauno MS išmatuoto Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) kovo mėnesio vidurkis buvo 313 DU2, vidutiniškai 19 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (386 DU). Šį mėnesį BOK buvo pavojingai sumažėjęs ir pasižymėjo labai žemomis reikšmėmis.
Pavojingai sumažėjęs BOK kovą buvo fiksuojamas net 16 kartų (3–13, 15–16 ir 18–20 d.). Mažiausi BOK registruoti kovo 5 d. (250 DU), 6 d. (241 DU) ir 8 d. (256 DU), lyginant su šių dienų vidutiniais daugiamečiais dydžiais jie buvo mažesni 5 d. 36 %, 6 d. 38 % ir 8 d. 33 %. Be to, kovo 6 d. buvo pagerintas net 28 metus išsilaikęs BOK kovo mėnesio minimumo rekordas, kuris buvo išmatuotas 1997 m. kovo 10 d. Net 11 dienų (3–8, 15, 16, 19, 20 ir 25 d.) buvo pagerinti šių parų minimumo rekordai.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS kovo mėnesį
Dėl pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia ir čia.
Kovo mėnesį vandens lygis šalies upėse svyravo 10–174 cm žemiau vidutinio daugiamečio kovo mėnesio vandens lygio. Tik Svylos upėje ties Guntauninkais jis buvo 9 cm aukščiau vidurkio.
Kai kuriose Šiaurės ir Rytų Lietuvos upėse iki kovo 6 d. stebėti ledo reiškiniai. Šiek tiek pašalus kovo viduryje, vietomis trumpam buvo susidaręs priekrantės ledas, o Širvintoje ties Liukonimis praplaukė ir nedidelis ižas (14 ir 17 d.).
Kovo 5–7 d., o taip pat ir 15–19 dienomis, kai kuriose šalies upėse stebėtas besigrūdančio ledo sukeltas vandens lygio pakilimas.
Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo lygus kovo mėnesio vidurkiui. Tuo tarpu Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis vandens lygis vidutinę reikšmę viršijo atitinkamai 24 ir 81 cm.
Šylant orams, pamažu pradėjo šilti ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 4–8 °C, ežeruose – 3–7 °C, Kuršių mariose – 7–6 °C, Baltijos jūroje – 6 °C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse kovo mėnesį
6 pav. Kovo mėnesio upių būklė
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Kovo trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 6,1 °C (teigiama 3,8° anomalija). Vėsiausia buvo pačiame šiaurės vakariniame pakraštyje – Skuode 4,8 °C (teigiama 2,7° anomalija), kitur šiaurės vakarinėje dalyje ir Rytų Lietuvoje 5,0–6,0 °C (teigiama 2,8–3,9° anomalija), kitur 6,0–7,0 °C (teigiama 3,6–4,3° anomalija). Žemiausia oro temperatūra -4,6 °C išmatuota 21 d. Skuode. Aukščiausia 17,8 °C registruota 29 d. Šilutėje – tai naujas šios dienos aukščiausios paros oro temperatūros rekordas.
1 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiąjį kovo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 6,7 mm (0,6 SKN). Juostoje, einančioje per šalies vidurį, kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0,2–0,5 SKN), abipus šios juostos kritulių išmatuota 5–10 mm (0,4–0,8 SKN), rytiniame pakraštyje ir šiaurės vakariniuose rajonuose – 10–18 mm (0,8–1,1 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis 2,1 mm registruotas Kelmėje, didžiausias – 17,3 mm Palangoje.
2 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Kovo trečiąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai Lietuvoje spindėjo 70,7 val. (1,1 SKN): nuo 54,5 val. Klaipėdoje iki 80,1 val. Biržuose (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Kovo 21 d. Kybartų, Panevėžio ir Telšių vietovėse susiformavo 1 cm įšalas.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–7 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1….3 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 10–17 °C, o Varėnoje sušilo iki 19 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 8–12 °C, Varėnoje iki 17 °C
Kauno MS trečiąjį kovo mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 345 DU1, vidutiniškai 9 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (381 DU). Visą dešimtadienį ozono kiekis buvo mažesnis, nei daugiametis vidurkis. Mažiausia BOK reikšmė 321 DU fiksuota 26 d. (nuokrypis nuo šios paros vidurkio gautas -17 %).
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
