Autorius: Eligijus Labanauskas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad šiandien Mūšoje ties Ustukiais stebimas vandens lygio kilimas, iki 98 cm per parą. Šiuo metu vandens lygis viršija kritinę ribą (130 cm) ir siekia 176 cm. Esant tokiam vandens lygiui, upė liejasi iš krantų, yra semiamos pievos.

Artimiausiomis dienomis didelių kritulių kiekių nenumatoma, vandens lygis kris. Pavojingos reikšmės (280 cm) vandens lygis Mūšoje neturėtų pasiekti.

Naujausią informaciją apie vandens lygį Mūšos upėje galite rasti ČIA. (Žemėlapio paieškos langelyje įvesti „Mūša – Ustukių VMS“).

Liepos 28 d. antroje dienos pusėje Lietuvą pasiekė labai smarkus lietus ir stiprūs vėjai, kurie numatomi iki liepos 29-tosios vėlaus vakaro. Kilus diskusijai visuomenėje ir žiniasklaidoje, LHMT informuoja apie hidrometeorologinių reiškinių išankstinių perspėjimų sudarymą ir platinimą.

Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, gyventojų, valstybės, savivaldybių institucijų ir kitų įstaigų perspėjimą apie gresiančią situaciją organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), o vykdo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), išplatinantis informaciją, kuri leidžia imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti. Gavusios informaciją apie numatomą stichinį reiškinį iš LHMT, institucijos savarankiškai vertina situaciją, pasitikslina duomenis pagal regionus ir priima sprendimus dėl visuomenės informavimo.

Sekmadienį (liepos 28 d.) ryte LHMT išsiuntė perspėjimą apie stichinį reiškinį – labai smarkų lietų – ir pavojingą reiškinį – smarkų vėją – adresatų grupei, tarp kurių yra ir institucijos, atsakingos už ekstremaliųjų situacijų valdymą. Be to, LHMT organizavo vaizdo konferenciją artėjančioms sudėtingoms orų sąlygoms su šiomis institucijomis aptarti.

Primename, kad šiandien (liepos 29 d.) daugelyje rajonų numatomas lietus, Rytų Lietuvoje daug kur lis smarkiai. Kai kur galima perkūnija. Šiaurės vakarų, vakarų vėjo gūsiai sieks 16–21, vietomis 22–27 m/s. Aukščiausia temperatūra 16–21 laipsnis. Dėl didelio lietaus kiekio visoje Lietuvoje ir toliau stebimas vandens lygio kilimas, ypač Telšių, Tauragės, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse.

Raginame gyventojus atidžiai sekti oficialius pranešimus www.meteo.lt internetinėje svetainėje ir imtis visų būtinų priemonių savo ir savo turto saugumui užtikrinti.

Pagal LHMT duomenis ir gyventojų pranešimus, liepos 13 d. pavakare Lietuvoje siautėjo nuožmūs viesulai. Nors kyla abejonių, ar tai buvo du skirtingi viesulai, ar vienas, kuris susilpnėjo, pakilo ir vėl nusileido, pranešimai rodo, kad apie 16 val. stichija smogė Jauniškės kaimui Kelmės rajone. Kelios sodybos buvo stipriai nuniokotos: nuplėšti stogai, išvartyti medžiai ir elektros stulpai.



Antrasis viesulas (arba antroji viesulo banga) apie 17 val. pasirodė Šiaulių rajono kaimuose – Vileikiuose, Pakapėje, Meškiškėje ir Einoraičiuose. Čia žala buvo panaši, tačiau apimanti didesnę teritoriją: sugriauti namų stogai, suniokoti ūkiniai pastatai, sudaužytas automobilis, nutraukta elektra. Pagal turimus duomenis, žymių sveikatos sutrikdymų nenustatyta.

Vėjo matavimai viesulo centre nebuvo atlikti dėl sūkurių griaunamosios galios. Daugelyje šalių viesulų stiprumas vertinamas pagal Tedo Fujitos F skalę – nuo F0 iki F5. Pagal padarytą žalą, pastarajam viesului galima priskirti F2 klasė, o vėjo greitis sūkurių viduryje galėjo siekti 60-70 m/s.

LHMT oficialiai yra įregistravusi 40 viesulų. Pats galingiausias iki šiol (pakeltas traktorius, išvartyti sunkvežimiai, žuvo žmogus) fiksuotas 1981 gegužės 29 d. Širvintose. Manoma, kad buvo F2 klasės.

Šis 2024 m. viesulas prilygsta 1981 m. Širvintų viesului ir 2011 m. Ginkūnų, Šiaulių priemiesčio viesului. Visi trys viesulai priskiriami F2 klasei, o jų vėjo greitis galėjo siekti iki 70 m/s. Istorinės nuotraukos rodo, kad žala Širvintose buvo gana panaši į dabartinę – mūrinės sienos išliko stovėti, todėl nėra duomenų, kad šis viesulas būtų buvęs stipresnis nei F2 reitingas. Paskutiniai 2022, 2023 m. viesulai buvo stebėti virš Baltijos jūros.

Nors gamta šįkart parodė savo galybę, dabar ypač svarbi Lietuvos piliečių bendrystė. Kaimynai turi padėti vieni kitiems, dalintis resursais ir kitais ištekliais. Savivaldybės privalo aktyviai įsitraukti ir teikti pagalbą nukentėjusiems. Tik bendromis pastangomis galime įveikti šios stichijos padarinius ir atstatyti tai, kas buvo prarasta.

Šios nelaimės akivaizdoje dar kartą įsitikiname, kad stiprybė slypi vienybėje ir gebėjime padėti vienas kitam. Būkime kartu ir palaikykime vieni kitus šiuo išbandymų metu.

2024–tųjų liepos 11–toji pasižymėjo kontrastingais orais. Dieną dalyje šalies buvo labai karšta. Druskininkuose oras įkaito net iki 34,9 °C. Tai yra aukščiausia oro temperatūra šiais metais. Be to, buvo pakartotas liepos 11-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas, kuris paskutinį kartą prieš 18 metų buvo išmatuotas Varėnoje (2006-07-11). Daug kur Lietuvoje oras įkaito iki 29–34 laipsnių. Vis dėlto, taip karšta buvo ne visur. Daugiausia Vakarų Lietuvoje maksimali oro temperatūra siekė iki 23–28 laipsnių. Naktį žemiausia oro temperatūra buvo 17–20 laipsnių. Tropinės naktys niekur nebuvo fiksuojamos.

Per praėjusią parą stipriausi vėjo gūsiai buvo užfiksuoti šiose meteorologijos stotyse:

• Ukmergėje – iki 25 m/s
• Raseiniuose – iki 21 m/s
• Biržuose ir Marijampolėje – iki 19 m/s
• Kaune ir Rokiškyje – iki 18 m/s.

Labai tikėtina, jog vietomis galėjo pasitaikyti ir stipresnių vėjo gūsių. Štai kaimyninės Latvijos tarnyba anksčiau pranešė, jog Bauskės mieste (visai netoli Lietuvos) buvo užfiksuoti net iki 29 m/s siekę gūsiai.

Liepos 11-oji buvo kol kas neramiausia diena šiais metais. Iš viso Lietuvos teritorijoje užfiksuota beveik 15 tūkst. žaibų išlydžių. Ten, kur žaibų išlydžiai yra išsidėstę tankiausiai, paprastai tose vietovėse būna praslinkę aktyviausios audros.

Iš visų žaibų išlydžių tik penktadalis (~3 tūkst.) trenkė iš debesų į žemę. Kiek mažiau nei 500 išlydžių (truputį virš 3 %) buvo patys pavojingiausi, t. y. teigiamo krūvio, kurie trenkė į žemę. Pastarieji žaibai dažniausiai padega namus, ūkinius pastatus, sugadina elektros prietaisus, uždega miškus, nutrenkia žmones, gyvulius ir pan.

Nuotraukos autorius: Darius Janušis