Nors žiemos mėnesiais plonesnis ozono sluoksnis yra įprastas reiškinys, nes pasiekiamas ozono sluoksnio metinis minimumas, tačiau jau pirmąjį kalendorinės žiemos mėnesį buvo stebimi net 41 pavojingai sumažėjusio bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) atvejai. Remiantis Kauno meteorologijos stoties duomenimis, gruodžio 27 d. BOK sumažėjo iki 256 Dobsono vienetų (DU2), o gruodžio 29 d. – iki 251 DU. Šie rodikliai, atitinkamai, 20 ir 21 % mažesni už daugiamečius vidurkius, kurie šiomis dienomis yra 320 DU (27 d.) ir 317 DU (29 d.). Primename, jog ozono skyle laikomos sąlygos, kai BOK sumažėja iki 220 DU.
Šių metų gruodžio rodikliai, nors ir išskirtinai žemi, tačiau išlieka žymiai aukštesni už istorinį Lietuvos minimumą, kuris siekia 202 DU (registruotas 2007-12-21 d.). Gruodžio 27 d. ir 29 d. fiksuotas BOK sumažėjimas šį rekordą viršijo atitinkamai 27 ir 24 %.
Dėl vyraujančių debesuotų orų, žiemai būdingo mažo Saulės aukščio ir trumpos dienos trukmės, į Žemės paviršių patenkantis ultravioletinių Saulės spindulių srautas yra gerokai mažesnis nei vasarą. Todėl, net ir esant sumažėjusiam BOK, ultravioletinė spinduliuotė žmonių sveikatai šiuo laikotarpiu pavojaus nekelia.
Žemiau pateiktame žemėlapyje galite matyti, jog BOK sumažėjimas stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir didesnėje Rytų ir Vidurio Europos dalyje. Didžiausi nuokrypiai registruoti virš Baltijos šalių ir Lenkijos. Prognozuojama, kad nuo šiandien BOK ims didėti ir artimiausiomis dienomis pasieks vidutinius daugiamečius rodiklius.
Žemėlapyje – ozono sluoksnio storis (DU vienetais) šiauriniame pusrutulyje 2024 m. gruodžio 29 dieną. Šaltinis: pasaulinis ozono ir ultravioletinės Saulės spinduliuotės duomenų centras (WOUDC).
Daugiau informacijos apie ozono kitimą virš Lietuvos pateikta mėnesių apžvalgose. Norėdami sužinoti daugiau apie ozoną, ultravioletinę Saulės spinduliuotę, jos keliamus pavojus ir apsaugą nuo jų galite skaityti mūsų svetainės skyrelyje „Įvairenybės“.
2024 m. lapkričio gale Lietuvos hidrometeoroligijos tarnybos (LHMT) specialistų grupė svečiavosi pas kaimynus Latvijoje, kur Bauskės pilyje įvyko projekto „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (akronimas – ICEREG) ekspertų susitikimas. Jo metu aptarta klimato kaitos įtaka ledo sangrūdų sukeliamiems potvyniams, pristatyti klimato ir hidrologinio modeliavimo rezultatai, diskutuota apie konceptinio modelio kūrimą, duomenų analizės metodus bei potvynių rizikos žemėlapių kūrimą. Ekspertai taip pat aptarė būsimus darbus, siekiant užtikrinti projekto tikslų įgyvendinimą.
Iš susitikime dalyvavusių LHMT atstovų trumpą pranešimą „Climate change modelling results (Lithuania)“ pristatė ir savo įžvalgomis pasidalino klimatologijos ekspertė dr. Viktorija Mačiulytė.
Nuotraukose – akimirkos iš vykusio ekspertų susitikimo. Susitikime dalyvavo penki LHMT specialistai: Juozas Šimkus (projekto vadovas), klimatologijos ekspertai dr. Donatas Valiukas ir dr. Viktorija Mačiulytė bei hidrologijos ekspertės – Ramutė Bataitienė, Indrė Venciuvienė ir Janina Brastovickytė – Stankevič.
Be darbinio susitikimo svečiai dar susipažino ir su restauruota Bauskės pilimi. Ši buvo pradėta statyti dar XV a. viduryje, kai Vokiečių ordinas, pabūgęs sustiprėjusios Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pradėjo stiprinti savo valstybės pietines sienas. Būtent vienoje iš šios istorinės pilies salių ir įvyko ICEREG projekto darbinis susitikimas.
Nuotraukose – Latvijoje esančios Bauskės pilies kiemas ir apylinkių vaizdai žvelgiant iš bokšto.
Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.
Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.
Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
Metai jau baigiasi, todėl pradedame 2024 m. apžvalgų seriją. Pirmoji – apie Lietuvos agroklimatines sąlygas. Pateikta informacija gali būti aktuali ūkininkaujantiems ar užsiimantiems sodininkyste.
Žemiau – pateikiama 2024 metų Lietuvos agroklimato apžvalga, kurią parengė LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus specialistai.
Vegetacijos laikotarpis Lietuvoje 2024 m. prasidėjo vidutiniškai 11 dienų anksčiau, nei SKN (1991–2020 m. standartinė klimato norma). Visoje šalyje jis prasidėjo kovo 26–27 dienomis, todėl priklausomai nuo vietovės, vegetacija prasidėjo nuo 8 iki 20 dienų anksčiau, nei SKN. Lietuvoje vegetacijos laikotarpis pasibaigė vidutiniškai 17 dienų vėliau, nei SKN. Didžiojoje šalies dalyje vegetacija pasibaigė lapkričio 9–10 dienomis, tačiau pajūryje ir pamaryje ji užsitęsė iki lapkričio 19 dienos. Nors pajūryje vegetacijos laikotarpis pasibaigė 9–10 dienų vėliau, nei kitur šalyje, tačiau ten vegetacijos pabaiga buvo artimiausia SKN (pasibaigė 2–4 dienom vėliau, nei SKN). Pietvakarių Lietuva taip pat pasižymėjo mažesniu vegetacijos pabaigos nuokrypiu nuo SKN (pasibaigė 6–8 dienom vėliau, nei SKN). Tačiau likusioje Lietuvos dalyje vegetacijos laikotarpis pasibaigė gerokai vėliau, nei įprastai (pasibaigė 12–19 dienų vėliau, nei SKN) (1 lentelė).
1 lentelė. Vegetacijos laikotarpio pradžios ir pabaigos datos skirtingose vietovėse 2024 m.
Vietovė
Pradžios data
Pabaigos data
Akmenė
2024-03-27
2024-11-09
Alytus
2024-03-27
2024-11-09
Anykščiai
2024-03-27
2024-11-10
Birštonas
2024-03-27
2024-11-09
Biržai
2024-03-26
2024-11-09
Dotnuva
2024-03-27
2024-11-09
Druskininkai
2024-03-27
2024-11-09
Dūkštas
2024-03-27
2024-11-10
Elektrėnai
2024-03-27
2024-11-09
Jonava
2024-03-27
2024-11-09
Joniškis
2024-03-26
2024-11-09
Jurbarkas
2024-03-26
2024-11-09
Kaišiadorys
2024-03-27
2024-11-09
Kalvarija
2024-03-27
2024-11-09
Kaunas
2024-03-27
2024-11-09
Kazlų Rūda
2024-03-27
2024-11-09
Kelmė
2024-03-26
2024-11-09
Klaipėda
2024-03-27
2024-11-19
Kretinga
2024-03-27
2024-11-09
Kupiškis
2024-03-27
2024-11-09
Kybartai
2024-03-26
2024-11-09
Laukuva
2024-03-27
2024-11-09
Lazdijai
2024-03-27
2024-11-09
Marijampolė
2024-03-26
2024-11-09
Mažeikiai
2024-03-27
2024-11-09
Molėtai
2024-03-27
2024-11-09
Nida
2024-03-27
2024-11-19
Pagėgiai
2024-03-27
2024-11-10
Pakruojis
2024-03-26
2024-11-09
Panevėžys
2024-03-27
2024-11-09
Plungė
2024-03-27
2024-11-09
Prienai
2024-03-27
2024-11-09
Raseiniai
2024-03-26
2024-11-09
Rietavas
2024-03-27
2024-11-09
Rokiškis
2024-03-27
2024-11-09
Šakiai
2024-03-26
2024-11-09
Šalčininkai
2024-03-27
2024-11-09
Šeduva
2024-03-26
2024-11-09
Šiauliai
2024-03-26
2024-11-09
Šilutė
2024-03-27
2024-11-19
Skuodas
2024-03-27
2024-11-09
Šumskas
2024-03-27
2024-11-09
Švenčionys
2024-03-27
2024-11-09
Šventoji
2024-03-27
2024-11-19
Tauragė
2024-03-26
2024-11-09
Telšiai
2024-03-27
2024-11-09
Trakai
2024-03-27
2024-11-09
Ukmergė
2024-03-27
2024-11-09
Utena
2024-03-27
2024-11-10
Varėna
2024-03-27
2024-11-09
Ventė
2024-03-26
2024-11-19
Vėžaičiai
2024-03-27
2024-11-09
Vilnius
2024-03-27
2024-11-09
Zarasai
2024-03-27
2024-11-09
Vegetacijos laikotarpis Lietuvoje 2024 m. užsitęsė gerokai ilgiau, nei įprastai. Vidutinė vegetacijos laikotarpio trukmė Lietuvoje buvo 229 dienos. Tai yra net 22 dienom ilgiau, nei SKN. Didžiojoje šalies dalyje vegetacijos laikotarpis truko 228–230 dienų. Vieninteliai iš visos Lietuvos išsiskiriantys regionai yra pajūris bei pamarys, kur vegetacijos trukmė buvo ilgesnė ir siekė 236–239 dienas. Tai lėmė pajūryje ir pamaryje vėliau, nei kitur šalyje, pasibaigęs vegetacijos laikotarpis, kadangi vegetacijos laikotarpio pradžia visoje Lietuvoje įvyko beveik tuo pačiu metu kovo pabaigoje (1 pav.).
1 pav. Vegetacijos laikotarpio trukmė 2024 m.
2024 m. buvęs daug ilgesnis už vidurkį vegetacijos laikotarpis ir aukštesnė už vidutinę oro temperatūra lėmė vieną didžiausių efektyviosios oro temperatūros sumų per pastaruosius 34 metus. Per šių metų vegetacijos laikotarpį Lietuvoje buvo sukaupta 3274,5 °C vidutinė efektyviosios oro temperatūros suma (426,1 °C daugiau už SKN). Didžiausia efektyviosios oro temperatūros suma buvo sukaupta Pietų, centrinėje Lietuvoje bei pajūryje ir pamaryje. Didžiausia sukaupta suma iš atskirų vietovių pasižymėjo Ventė (3575,4 °C). Mažiausia suma buvo sukaupta Šiaurės vakarų Lietuvoje bei Šiaurės rytų Lietuvoje, o mažiausia sukaupta suma iš atskirų vietovių pasižymėjo Mažeikiai (3026,8 °C) (2 pav.). Didesnę sumą pajūryje ir pamaryje iš dalies lėmė ilgesnis vegetacijos laikotarpis, o Pietų ir centrinėje Lietuvoje lėmė tik didesnė vidutinė oro temperatūra, kadangi vegetacijos laikotarpis buvo panašus, kaip ir kitur Lietuvoje.
2 pav. Efektyviosios oro temperatūros sumos 2024 m.
2024 m. susidarė dideli aktyviosios vegetacijos laikotarpio pradžios teritoriniai skirtumai. Ankstyva aktyvios vegetacijos laikotarpio pradžia pasižymėjo Pietų bei Rytų Lietuva, kur aktyvi vegetacija prasidėjo balandžio 5–8 dienomis (nuo 17 dienų anksčiau daugiametės normos Vilniuje iki 22 dienų Varėnoje ir Dūkšte), o likusioje Lietuvos dalyje aktyvioji vegetacija prasidėjo balandžio 27–28 dienomis (nuo 7 dienų anksčiau daugiametės normos Telšiuose iki 3 dienų vėliau Ukmergėje ir Panevėžyje). Anksčiausiai oro temperatūros perėjimas per 10 °C įvyko Kybartuose (balandžio 5 dieną), o vėliausiai balandžio 28 dieną skirtingose vietovėse. Aktyvios vegetacijos laikotarpis didžiojoje šalies dalyje pasibaigė spalio 1 d., tačiau Pietų Lietuvoje bei dalyje pajūrio ir pamario aktyviosios vegetacijos laikotarpis užsitęsė iki spalio 12–16 dienų. Daugelyje vietovių aktyviosios vegetacijos pabaiga buvo artima daugiametei normai (nuo 2 dienų anksčiau iki 2 dienų vėliau SKN), tačiau Šilutėje (7 dienom) ir Klaipėdoje (10 dienų) ji pasibaigė gerokai anksčiau, nei įprastai (2 lentelė).
2 lentelė. Aktyvios vegetacijos laikotarpio pradžios ir pabaigos datos skirtingose vietovėse 2024 m.
Vietovė
Pradžios data
Pabaigos data
Akmenė
2024-04-28
2024-10-01
Alytus
2024-04-06
2024-10-01
Anykščiai
2024-04-08
2024-10-01
Birštonas
2024-04-06
2024-10-12
Biržai
2024-04-28
2024-10-01
Dotnuva
2024-04-27
2024-10-01
Druskininkai
2024-04-06
2024-10-01
Dūkštas
2024-04-08
2024-10-01
Elektrėnai
2024-04-27
2024-10-01
Jonava
2024-04-06
2024-10-01
Joniškis
2024-04-28
2024-10-01
Jurbarkas
2024-04-07
2024-10-01
Kaišiadorys
2024-04-06
2024-10-01
Kalvarija
2024-04-06
2024-10-01
Kaunas
2024-04-06
2024-10-01
Kazlų Rūda
2024-04-27
2024-10-01
Kelmė
2024-04-28
2024-10-01
Klaipėda
2024-04-27
2024-10-01
Kretinga
2024-04-27
2024-10-01
Kupiškis
2024-04-28
2024-10-01
Kybartai
2024-04-05
2024-10-12
Laukuva
2024-04-28
2024-10-01
Lazdijai
2024-04-06
2024-10-01
Marijampolė
2024-04-06
2024-10-12
Mažeikiai
2024-04-28
2024-10-01
Molėtai
2024-04-28
2024-10-01
Nida
2024-04-27
2024-10-31
Pagėgiai
2024-04-27
2024-10-12
Pakruojis
2024-04-28
2024-10-01
Panevėžys
2024-04-28
2024-10-01
Plungė
2024-04-28
2024-10-01
Prienai
2024-04-27
2024-10-01
Raseiniai
2024-04-28
2024-10-01
Rietavas
2024-04-28
2024-10-01
Rokiškis
2024-04-28
2024-10-01
Šakiai
2024-04-27
2024-10-01
Šalčininkai
2024-04-28
2024-10-01
Šeduva
2024-04-28
2024-10-01
Šiauliai
2024-04-28
2024-10-01
Šilutė
2024-04-27
2024-10-01
Skuodas
2024-04-28
2024-10-01
Šumskas
2024-04-28
2024-10-01
Švenčionys
2024-04-28
2024-10-01
Šventoji
2024-04-28
2024-10-13
Tauragė
2024-04-27
2024-10-12
Telšiai
2024-04-28
2024-10-01
Trakai
2024-04-28
2024-10-01
Ukmergė
2024-04-28
2024-10-01
Utena
2024-04-08
2024-10-01
Varėna
2024-04-07
2024-10-01
Ventė
2024-04-27
2024-10-16
Vėžaičiai
2024-04-27
2024-10-01
Vilnius
2024-04-08
2024-10-01
Zarasai
2024-04-28
2024-10-01
2024 m. teritoriniai aktyviosios vegetacijos trukmės skirtumai buvo didesni, nei efektyviosios (vegetacijos trukmės). Vidutinė aktyviosios vegetacijos trukmė Lietuvoje buvo 165,7 dienos (7,7 dienomis ilgesnė už SKN). Ilgiausiai aktyvi vegetacija truko Pietų Lietuvoje, ypač Kybartuose (191 dieną (26 dienom ilgiau už SKN)), Marijampolėje ir Birštone (po 190 dienų). Beveik pusėje tyrinėtų vietovių (24 iš 54) aktyvi vegetacija truko trumpiausiai šiais metais, tik 157 dienas (3 pav.).
3 pav. Aktyviosios vegetacijos trukmė 2024 m.
Didesnė už vidurkį buvusi aktyviosios vegetacijos trukmė iš dalies lėmė ir didesnę už vidurkį aktyviosios oro temperatūros sumą visoje Lietuvoje. 2024 m. aktyviosios vegetacijos laikotarpiu, vidutiniškai Lietuvoje buvo sukaupta 2734,9 °C aktyviosios oro temperatūros suma (313,5 °C daugiau už SKN). Didžiausias aktyviosios oro temperatūros sumas sukaupęs šalies regionas buvo Pietų–pietvakarių Lietuva, kur daugelyje vietovių susikaupė 2800–3000 °C. Tačiau didžiausia sukaupta suma iš atskirų vietovių pasižymėjo Nida (3050,4 °C). Mažiausias aktyviosios oro temperatūros sumas sukaupęs šalies regionas buvo Šiaurės vakarų Lietuva, kur daugelyje vietovių susikaupė tik 2479–2600 °C. Mažiausią aktyviosios oro temperatūros sumą sukaupusi vietovė buvo Mažeikiai (2478,7 °C) (4 pav.).
4 pav. Aktyviosios oro temperatūros sumos 2024 m.
Vidutinis dienų su šalnomis ore skaičius Lietuvoje 2024 m. buvo 2,1 diena, t.y. net 3,5 karto daugiau, nei SKN (0,6). Daugiausia dienų su šalnomis ore pasitaikė Pietų (iki 7 dienų Varėnoje (3,1 karto daugiau už SKN)) ir Šiaurės rytų (iki 9 dienų Utenoje (7,8 karto daugiau už SKN)) Lietuvoje. Šalnų ore išvis nebuvo fiksuota dalyje Centrinės ir Vakarų Lietuvos bei dalyje pajūrio (5 pav.). Vietovės, kur aktyvi vegetacija prasidėjo pirmoje balandžio mėnesio pusėje, dažnai pasižymėjo didesniu dienų su šalnomis skaičiumi, kadangi balandžio pirmoje pusėje minimali paros oro temperatūra dažniau nukrenta žemiau 0 °C.
5 pav. Dienų su šalnomis ore skaičius 2024 m.
Vidutinis dienų su šalnomis dirvos paviršiuje skaičius Lietuvoje 2024 m. buvo 7,5 diena, t.y. 5,8 karto daugiau, nei SKN (1,29). Dienų su šalnomis dirvos paviršiuje (kaip ir ore) skaičius yra didesnis Pietų ir Šiaurės rytų Lietuvoje (iki 15–19 dienų). Daugiausia dienų su šalnomis dirvos paviršiuje buvo fiksuota Anykščiuose (19), Birštone (18) ir Varėnoje (18 (8 kartus daugiau už SKN)). Mažiausia dienų su šalnomis dirvos paviršiuje buvo fiksuota Vakarų Lietuvoje (0–9 dienos), o keliose vietovėse pajūryje jų išvis nebuvo fiksuota (Nidoje ir Ventėje) (6 pav.).
6 pav. Dienų su šalnomis dirvožemio paviršiuje skaičius 2024 m.
2024 m. Lietuvoje pasitaikė ir sausringų laikotarpių. Birželio mėnesį buvo fiksuota pavojinga sausra dalyje Lazdijų, Alytaus raj., Šakių, Jurbarko bei Radviliškio savivaldybių. Pavojinga sausra dalyje Šakių ir Jurbarko savivaldybių išsivystė į stichinę sausrą. Rugsėjo–spalio mėnesiais, daugiausia pietinėje, pietrytinėje, centrinėje ir šiaurės rytinėje Lietuvoje buvo fiksuota pavojinga sausra. Rugsėjo–spalio mėnesių sandūroje dalyje Pietvakarių, Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos buvo fiksuota stichinė sausra. Priklausomai nuo vietovės, birželį pavojinga sausra tęsėsi iki 14 dienų, o stichinė sausra iki 3 dienų. Rugsėjo–spalio mėnesiais pavojinga sausra tęsėsi iki 15 dienų, o stichinė iki 12 dienų.
Taip pat primename, jog ūkininkaujantiems ar užsiimantiems sodininkyste parengtas specialus leidinys „Agrometeorologinių rodiklių žinynas“ (su priedu). Jame rasite susistemintus įvairius oro temperatūros rodiklius, kritulių kiekį, Saulės spinduliuotę ir kt.
Leidinio tikslas – pateikti vidutinius klimato rodiklių, aktualių žemės ūkio reikmėms, duomenis Lietuvoje. Analizėje naudojami 18 meteorologijos stočių, kurios pasižymi ilga stebėjimų seka, duomenys. Leidinyje pateikiami žemėlapiai, lentelės su vidurkiais, minimaliomis ir maksimaliomis reikšmėmis Lietuvoje ir atskirose stotyse bei reikšmių pasikartojimas (90 procentilis – apie 1 kartas per 10 metų, 10 procentilis – apie 9 kartai per 10 metų).
Remiantis Kauno meteorologijos stoties duomenimis, bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) 2024 m. gruodžio 10 d. virš Lietuvos teritorijos sumažėjo iki 241 Dobsono vienetų (toliau – DU ), tai yra 21 % mažiau lyginant su šios dienos vidutiniu daugiamečiu dydžiu 304 DU (ozono skyle būtų laikomos sąlygos, kai ozono kiekis sumažėtų iki 220 DU). Šis BOK sumažėjimas šiais metais fiksuojamas pirmąsyk, tačiau už daugiametę gruodžio mėnesio žemiausią reikšmę ir Lietuvos visų laikų minimumą (202 DU registruotą 2007-12-21) buvo 19 % didesnis.
BOK sumažėjimas yra fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir ties visa šiaurine Europos dalimi, o didžiausi nuokrypiai registruojami virš Skandinavijos pusiasalio (žr. žemiau esančiame žemėlapyje). Numatoma, jog panašus BOK išliks artimiausią parą, vėliau jis palaipsniui didės, o savaitės pabaigoje turėtų vėl atitikti daugiametį kiekį.
Atkreipiame dėmesį, jog šalyje vyraujant debesuotiems orams bei dėl šiam metų laikui būdingo santykinai žemo Saulės aukščio ir trumpo šviesaus paros meto, į Žemę patenkantis ultravioletinių spindulių srautas yra žymiai mažesnis nei šiltuoju metų laikotarpiu, tad dėl sumažėjusio BOK nerimauti nevertėtų, nes šios sąlygos nekels pavojaus žmonių sveikatai.
Žemėlapyje – ozono sluoksnio storis (DU vienetais) šiauriniame pusrutulyje 2024 m. gruodžio 10 dieną. Šaltinis: pasaulinis ozono ir ultravioletinės Saulės spinduliuotės duomenų centras (WOUDC)
Daugiau informacijos apie ozono kitimą virš Lietuvos galite rasti atsidarę mėnesio apžvalgas čia. Plačiau apie ozoną, ultravioletinę Saulės spinduliuotę, jos keliamus pavojus ir apsaugą nuo jų galite skaityti mūsų svetainės skyrelyje „Įvairenybės“.
Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė
Nuo šiol galima sužinoti ne tik orų, vėjo ar kritulių prognozę Lietuvoje, bet ir Kuršių marių bei pietryčių Baltijos jūros vandens temperatūros, druskingumo, srovių, bangų, vandens lygio esamus rodiklius ar prognozuojamus penkių dienų pokyčius. Visa tai prieinama plačiajai visuomenei Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto (JTI) mokslininkų komandos, sėkmingai įgyvendinusios mokslinį projektą, dėka.
Anot projekto vadovės dr. Jovitos Mėžinės, Baltijos jūros šalių atveju jūrinės prognozės nėra naujiena, tačiau Lietuvoje tokios paslaugos dar niekas neteikia. KU JTI mokslininkai paruošė operacinį hidrodinaminį modelį, kuris pagal esamus duomenis kasdien skaičiuos ateinančių penkių dienų vandens rodiklius pietryčių Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Tokia informacija gali būti naudinga planuojant aplinkos stebėsenos bei žvejybos veiklas, laivybą uoste ar Kuršių mariose, tikėtinas rizikas audrų metu, kuriant galimus taršos sklaidos modelius ir kt.
„Turbūt išskirtume žvejus ir laivybos atstovus, kuriems, tikėtina, yra aktualiausia jūrinė prognozė. Viešai pateikiami rodikliai leidžia sužinoti kokia yra srovė, ar jūrinis vanduo įteka į Kuršių marias, ar priešingai – formuojasi srovė iš Kuršių marių į jūrą. Laivybos atstovai gali pasižiūrėti kokios bus bangos, jų aukštis ir nuspręsti, ar saugu išplaukti. Aktualu ir atostogas planuojantiems poilsiautojams. Prognozė skirta visiems“, – sako dr. J. Mėžinė.
Duomenys KU serveryje atnaujinami ir apdorojami du kartus per parą, o svetainėje atnaujinami 2.00 ir 14.00 val. Informacija ir grafiniai modeliai visuomenei prieinami KU tinklapyje – https://hidroprognozes.ku.lt/.
KU mokslininkų sukurtas operacinis hidrodinaminis modelis prognozių skaičiavimams naudoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) bei „Copernicus“ jūrų tarnybos teikiamus duomenis. Anot LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėjos Ingos Grigorjanc, KU jūrines prognozes 2025 m. pradžioje žmonės galės stebėti ir tarnybos tinklapyje www.meteo.lt.
„Mums labai aktualūs tokie modeliavimo rezultatai, kadangi šiuo metu skelbdami jūrines hidrologines prognozes, remiamės užsienio šalių modeliais. KU mokslininkų sukurto hidrodinaminio modelio prognozės gana detalios, galima kur kas tiksliau prognozuoti bangų aukštį, judėjimo greitį, vandens lygį, temperatūrą ir panašiai. Duomenys itin svarbūs, pavyzdžiui, ekstremalių situacijų atvejais. Tuomet reikalinga kuo tikslesnė informacija“, – KU mokslininkų projektu džiaugiasi I. Grigorjanc.
Pasak, LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėjos, mokslininkų sukurtas modelis itin perspektyvus ir, tikimasi, kad jis bus vystomas toliau. Šiuo metu taip pat itin reikalingos tikslios ledo reiškinių prognozės, pavyzdžiui, ledo storio, judėjimo ir panašiai.
„Ateities planai – prognozių tikslinimas, pavyzdžiui, pažangesnio modelio taikymas bangų prognozavimui, gal būt pavyks pasitelkti ir dirbtinį intelektą. Manau su laiku projektas dar labiau išaugs ir patobulės“, – teigia projekto mokslininkė dr. Rasa Idzelytė.
Projektą finansuoja tarptautinė „Copernicus“ jūrų tarnyba, kuri yra Europos Sąjungos (ES) programos „Copernicus“ jūrinė dalis, atsakinga už nemokamą reguliarią ir sistemingą informaciją apie vandenyno būklę pasauliniu ir regioniniu mastu. Ją finansuoja Europos Komisija (EK), o įgyvendina „Mercator Ocean International“.
Pagrindinis paramos programos tikslas skirtas ES politikai ir tarptautiniams teisiniams įsipareigojimams, susijusiems su vandenynų valdymu, tenkinti. Taip pat siekiama atliepti plačiosios visuomenės poreikius ir skatinti mėlynąją ekonomiką visuose jūrų sektoriuose. Klaipėdos universitete sukurtas modelis yra projekto dalis, teikiantis informaciją apie procesus pietryčių Baltijos jūroje ir Kuršių mariose.
Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimo instituto informacinis pranešimas
Gruodžio 5–6 d. Pasaulinė meteorologijos organizacija (angliškas trumpinys – WMO) paskelbė 2025 metų WMO kalendoriaus laimėtojus, atrinktus iš šimtų nuostabių kadrų iš viso pasaulio, kuriuose vaizduojami orai, klimatas ir vanduo. 2025-ieji ypatingi metai, nes bus minimos WMO 75-osios metinės. Būtent todėl iš visų pretendentų buvo atrinktos 75 geriausios nuotraukos. Viena iš jų maloniai nustebino Lietuvos hidrometeorologus, kadangi tarp gausybės puikių kadrų vienas buvo iš mūsų šalies pajūrio.
Antrame etape buvo paskelbtas balsavimas socialinėje erdvėje. Susivieniję Lietuvos gyventojai labai palaikė savo šalies atstovės nuotrauką ir ji surinko daugiausia balsų viename iš socialinių tinklų. Vis dėlto, rezultatą lėmė ne tik tai.
Galutinę atranką atliko WMO žiuri, sudaryta iš vykdomosios vadovybės narių, komunikacijos ekspertų, fotografų ir meteorologų, atsižvelgdama į techninius ir fotografinius nuopelnus. Atrenkant taip pat atsižvelgta į populiarumą socialinėje žiniasklaidoje ir geografinę pusiausvyrą (jog nebūtų keli kadrai–laimėtojai iš vienos pasaulio vietovės).
Deja, bet Lietuvai patekti į 14 laimėtojų sąrašą nepavyko. Nežiūrint to, norime pasidžiaugti ir labai sveikiname Ievą Jonauskienę, kadangi jai priklausanti Palangos pajūrio nuotrauka pateko į WMO Garbės paminėjimo sąrašą. Į jį be Lietuvos pateko dar 11 nuotraukų iš viso pasaulio, kurioms labai nedaug trūko iki pergalės.
Lietuvos atstovės Ievos Jonauskienės kadras, kuriame įamžinta Baltijos jūra ties Palanga.
Taip pat galime pasidžiaugti dėl kaimynų (bei truputį paburbėti jog ir vėl mus aplenkė), kadangi šiame konkurse labiausiai pasisekė estams. Estijos Aplinkos agentūros (LHMT atitikmuo) sinoptiko Kairo Kiitsak 2024 m. gegužę užfiksuota spalvinga Šiaurės pašvaistė pateko ne tik į kalendorių, bet ir į jo viršelį!
Į WMO 2025 m. kalendoriaus viršelį patekęs esto Kairo Kiitsak kadras, kuriame įamžinta 2024 m. gegužę ryškiai sužibusi Šiaurės pašvaistė.
Na o visi norintys dalyvauti bei laimėti panašiame konkurse ateityje galės pakovoti kitais metais. WMO kalendoriaus konkursas rengiamas kasmet. Taigi, išbandyti savo jėgas visus Lietuvos fotografus kviesime jau 2025 m. vasaros pabaigoje, o dabar belieka kibti į darbus ir sumedžioti WMO kalendoriaus vertus kadrus. 🙂
Trečiadienį, gruodžio 4 d., Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija (EUMETSAT) paskelbė labai lauktą gerą žinią. Naujasis „MTG-Imager 1“ (trečiosios kartos) palydovas buvo pervadintas į „Meteosat-12“ ir nuo šiol jo duomenys pilnai pakeičia senesnės (antrosios) kartos palydovo duomenis.
Tai padės teikti dar tikslesnes prognozes ir perspėjimus apie pavojingus orų reiškinius Europos ir Afrikos žemynuose, kadangi naujojo palydovo akis iš 36000 kilometrų aukščio viską mato daug aiškiau. Labai padidėjusi palydovinių nuotraukų raiška dabar leidžia matyti dar mažesnius debesų masyvus, ledynus / sniegą, anksčiau identifikuoti besiformuojančius atmosferos reiškinius ir t. t.
Didelis palydovinių vaizdų ryškumo pagerėjimas stebimas šiaurinėje Europos dalyje, o tai aktualu ir Lietuvai. Lyginant su senosios kartos palydovu, teigiamas pokytis daugiau nei akivaizdus. Naujojo palydovo skirtingais kanalais surenkamus duomenis pilnai integravus į esamus orų modelius prognozių tikslumas turėtų dar šiek tiek išaugti.
Nuotraukoje (EUMETSAT) – naujosios ir senosios kartos palydovinių nuotraukų palyginimas. Nuo šiol Alpių ir kitų kalnų sniegynai matysis daug aiškiau, o taip pat daug aiškiau bus galima stebėti mažesnius debesis, audros debesų viršūnes, rūką ir kt.
Plačiau apie pokyčius (anglų k.) pasiskaityti galite čia.
2008 metų lapkričio 25 d. Nidos ir jos apylinkių gyventojai atsibudo kone palaidoti po stora sniego danga. Drėgno sniego buvo tiek daug, kad rytą kai kurie gyventojai sunkiai atidarė savo namų duris. Eismas buvo paralyžiuotas, autobusai į Smiltynę bent iki pietų neišvažiavo iš vietinės autobusų stoties.
Viso to kaltininkas – ties pajūriu lėtai besisukiojęs nedidelis žemo slėgio sūkurys. Ciklono vėjas šaltoje oro masėje virš sąlyginai šiltos Baltijos jūros vandens lėmė intensyvų sniego debesų formavimąsi. Būtent šis reiškinys sukėlė katastrofinį meteorologinį reiškinį – labai smarkų snygį (kai per ≤12 valandų iškrinta >30 mm kritulių ir sniego danga padidėja >30 cm).
Remiantis Nidos meteorologijos stoties duomenimis, iškrito net 66 mm kritulių per 12 val. ir per trumpą laikotarpį susiformavo net 45 cm storio sniego danga. Smarkiausiai snigo vėlai vakare: nuo 20 iki 23 val. sniego danga (per 3 val.) padidėjo 20 centimetrų, o per parą – net 36 cm. Tiek daug sniego per parą nebuvo iškritę bent jau nuo 1936 metų.
Žemėlapyje – sniego dangos storis (cm) 2008 m. lapkričio 25-osios rytą. Juoda ir tamsiai mėlyna spalva pažymėtos teritorijos kuriose susidarė storiausia sniego danga.
Taip pat labai gausiai pasnigo Ventėje (Šilutės r.) – 40 cm, o Šilutėje ir Laukuvoje (Šilalės r.) sniego dangos storis siekė 25–30 cm. Tuo tarpu, didesnėje Lietuvos dalyje sniego buvo daug mažiau: Vilniuje – 3, Kaune – 1, Klaipėdoje – 7, Šiauliuose – 13, Panevėžyje – 3 cm.
Įdomu dar ir tai, kad lapkričio 24 d. vakare sningant griaudėjo perkūnija. Šis reiškinys laikomas retu ir ypatingas tuo, jog dėl sniego perkūnuojant aplinka akimirkai labai ryškiai nušvinta (daug ryškiau nei vasaros naktį). Taip pat griaustinio garsas būna duslesnis dėl ant žemės paviršiaus esančio ir iš dangaus gausiai krentančio sniego. Tokį reiškinį užfiksuoti ar savo akimis pamatyti siekia dažnas audrų medžiotojas ir atmosferos specialistas.
Katastrofinio snygio apimtos Nidos vaizdai. Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nuotraukos.
Nuotraukose galite matyti storu sniego sluoksniu padengtus kelius, nulinkusius medžius ir nulaužtas jų šakas. Remiantis Nidos girininkijos duomenimis sniegas išvertė ir išlaužė daugiau kaip 1000 m³ medžių.
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. Štai, prieš 128 metus, 1896 m. lapkričio 17 d., užšalo Nemunas. Pučiant vakarų vėjui temperatūra krito iki -12,5 °C (-10 °R) ir upė pasidengė ledu.
Iliustracijoje – iškarpa iš leidinio – Mūsų senovė, kn. 2 (1921), 75–76 psl. Pastaba: Réaumur laipsnių perskaičiavimo į Celsijaus laipsnius formulė yra °C = 1.25 × °R
Kad prieš 128 metus buvo neįprastai šalta atskleidžia ir mūsų turimi Vilniaus (bei Klaipėdos) vidutinės oro temperatūros duomenys. 1896 metų lapkritis sostinėje buvo vienas šalčiausių per beveik 250 metų oro temperatūros stebėjimų istoriją (Klaipėdoje – tarp dešimties šalčiausių per 144 metus). Tuomet vidutinė mėnesio oro temperatūra Vilniuje buvo žiemiška ir siekė -2,4 °C (1991–2020 m. lapkričio mėn. vidurkis yra +1,8 °C, t. y. net 4,2 laipsnio daugiau). Lyginant su šių laikų vidurkiais, labai šaltas buvo ir po to sekęs gruodis (-5 °C) bei sausis (-8,2 °C). Paskutinį kartą ypač šalti lapkričiai Lietuvoje buvo pasitaikę 1993 ir 1998 metais.
Dėl šaltesnių ir ilgesnių žiemų kovas seniau dažnai buvo ne pavasario, o žiemos mėnuo. Tai parodo ne tik oro temperatūros stebėjimų istorija, tačiau ir užfiksuotos datos, kuomet Nemunas pradėdavo vaduotis nuo jį sukausčiusio ledo. XIX a. pabaigoje upės srovė ledus išnešdavo tik kovo viduryje ar pabaigoje. Kartais dėl susidariusių ledo sangrūdų kildavo labai stiprūs potvyniai, o šių laikotarpis nusitęsdavo iki pat balandžio pabaigos.
Nuotraukoje – ledo sangrūda Latvijoje 2023 m. sausio mėnesį.
Šiais laikais ledo reiškiniai išnyksta kur kas anksčiau, tačiau rizika, nors ir gerokai mažesnė, išlieka. Problemos rimtumą gerai parodė kaimyninės Latvijos pavyzdys. 2023 m. dėl ledo sangrūdų įvyko didžiausias per keturis dešimtmečius potvynis. Gera žinia, jog šiuo metu, įgyvendinant ICEREG projektą, Lietuvoje ir Latvijoje intensyviau tyrinėjamos sangrūdos. Pasibaigus projektui tikimasi, jog ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.
Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.
Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
Pirmasis sniegas Lietuvos teritorijoje iškrinta ne vienu metu. Anksčiausiai jis pasirodo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje (vidutiniškai – spalio pabaigoje), o vėliausiai pajūryje (vidutiniškai – lapkričio viduryje). Nežiūrint to, tarp skirtingų metų būna nemaži svyravimai, nes viskas priklauso nuo orų ir atmosferos cirkuliacijos pobūdžio. Kartais pirmasis sniegas pasirodo dar spalio pirmoje pusėje (taip nutiko 2023 m.), o kartais tik lapkričio antroje pusėje ar dar vėliau (pvz. 2020 m.).
Sniego dangos susidarymo (kaip ir pirmojo sniego pasirodymo) data kasmet yra nevienoda ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau 0 °C (t. y. beveik sutampa su meteorologinės žiemos pradžia). Anksčiausiai sniego danga pasirodo šiaurės rytiniuose rajonuose – lapkričio antroje pusėje, o vėliausiai pajūryje – gruodžio pirmoje pusėje. Vis dėlto, pastovi sniego danga susidaro dar vėliau, po 3–4 savaičių. Be to, šiais laikais vis dažniau būna metų, kai pajūryje pastovi sniego danga iš viso nesusidaro.
📌Pastovia yra laikoma sniego danga, kuri išsilaiko mėnesį su ne ilgesnėmis kaip trijų dienų pertraukomis. Prieš vienos dienos pertrauką sniegas turi būti gulėjęs ne trumpiau kaip 5 dienas, o prieš 2–3 dienų pertrauką – ne trumpiau kaip 10 dienų.
Dėl klimato šiltėjimo žiemos Lietuvoje trumpėja, todėl mažėja ir dienų su sniego danga (1 cm ir daugiau) skaičius. 1961–1990 m. laikotarpiu buvo net 85 tokios dienos, o 1991–2020 m. – 64 dienos (t. y. sumažėjo ketvirtadaliu). Dabartinėmis klimato sąlygomis daugiausiai dienų su sniego danga būna Žemaičių aukštumoje, Šiaurės rytų ir Pietryčių Lietuvoje (apie 70–78 dienos), o mažiausiai – Nidoje, Klaipėdoje ir Kybartuose (46–47 dienos).
📌Anksčiausiai pirmasis sniegas yra kritęs 1972 m. rugsėjo 28–29 d., tuomet žiemiški krituliai trumpam nuklojo Panevėžio apylinkes. Na o anksčiausiai pastovi sniego danga buvo susidariusi 1956 m. spalio 29 d. Švenčionyse, Vilniuje, Varėnoje, Lazdijuose.
