Autorius: Gytis Valaika

Šiais laikais balandžio viduryje daugelis jau svajojame apie labai greitai būsiančią vasarą ir dienomis tikimės bent 15–20 laipsnių temperatūros, tačiau praeityje žiemos buvo šaltesnės ir ilgesnės, todėl neretai tik kovo pabaigoje ar balandžio pirmoje pusėje mūsų šalies upės pradėdavo tvinti – prasidėdavo pavasarinis potvynis.

Žiema 1931 metais Lietuvoje pasitaikė ilga ir šalta. Snigo dažnai – laukus uždengė 40–50 cm sniego sluoksnis. Sniegas buvo purus ir lengvas, laisvai kilnojamas vėjo, pustė kelius ir vieškelius, kartais sutrikdydamas autobusų eismą, o Šiaurės Lietuvoje kai kur trobas užvertė iki pastogių. Nemune ledo storis siekė 40–45 cm. Potvynio Kaune buvo tikėtasi prieš Velykas, kurios tais metais buvo švenčiamos balandžio 9-ąją. Bet Velykos praėjo, nieko neįvyko ir visi nusiramino. Vis dėlto, 1931 m. balandžio 14–15 d. Kaune prasidėjo vienas didžiausių ir garsiausių XX a. Lietuvos potvynių, kuris dažnai taip ir pavadinamas – Didžiuoju 1931 m. potvyniu. Nors tų metų pavasaris labiausiai garsėja Vilniaus užtvindymu, bet pirmi šio potvynio vaizdai buvo užfiksuoti Kaune, kadangi Nemune potvynis prasidėjo maždaug 10 dienų anksčiau nei Neryje.

Nuotraukose – 1931 m. pavasario potvynis Kaune. Ledai Nemune prie Vytauto Didžiojo tilto. 1931 m. balandžio 16 d. Prof. Stepono Kolupailos nuotraukos reprodukcija padaryta S. Lukošiaus 1970 m. iš negatyvo Nr. 70-19-F (Šaltinis: Vytauto Didžiojo karo muziejus)

Reiškinį iš anksto prognozavo Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, hidrologas Steponas Kolupaila teigdamas, jog „staigus pavasaris gali duoti labai didelį potvynį su pavojingais ledo kamščiais“. Nežiūrint to, šiam potvyniui vis tiek nebuvo pasiruošta. Potvynio metu buvo užlieta apie 30 gatvių, 204 namai, nukentėjo 700 šeimų. Balandžio 15 d. vanduo buvo pakilęs net 6,78 metro. Didžiausios ledo sangrūdos, kurios tais metais nulėmė aukštą vandens lygį, susidarė ties Pyplių gyvenviete. Potvynis truko keturias dienas, ir balandžio 17 d. spauda informavo, kad pavojus jau praėjo. Tačiau vandeniui nuslūgus kilo antras potvynis, tik kur kas mažesnis.

Nuotraukoje kairėje – ant ledo lyčių stovi policininkas Pranas Vainikonis. Fone – Vytauto Didžiojo tiltas ir bažnyčia. Nuotraukoje dešinėje – ledo sangrūdos prie Vytauto Didžiojo tilto. Taip pat matyti Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčios bokštas ir Vytauto Didžiojo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. (Šaltinis: Vytauto Didžiojo karo muziejus)

Kodėl 1931 m. potvynis buvo toks išskirtinis?

1930 m. rudenį Neries baseine iškrito kritulių 13 proc. daugiau už normą, dėl ko vandens lygis prieš užšąlant buvo aukštesnis už normą. Žemė įšalo šlapia, todėl 1931 m. pavasarį visas tirpsmo vanduo žemės paviršiumi sparčiai sutekėjo į upę. 1930–1931 m. žiema buvo gili ir ilga. 1931 m. kovas buvo labai šaltas (vid. temp. -4,9 °C), o balandis labiau atitiko šiuolaikinį kovą. Įdomu tai, jog šių metų vidutinė kovo mėn. oro temperatūra (+4,6 °C) buvo netgi aukštesnė nei 1931 m. balandžio temperatūra (+3,4 °C). 1931 metų pavasarį sniegas ir ledas pradėjo tirpti tik balandžio viduryje ir esant aukštai oro temperatūrai (iki +19 °C), tad viskas tirpo labai sparčiai.

Nuotraukose – užtvindytose gatvėse valtelėmis plaukiojantys Kauno miesto gyventojai. Fotografas – Jonas Dvariškis, 1931 m. (Šaltinis: Šiaulių „Aušros“ muziejus)

Na o šiais laikas tam kad sparčiai keičiantis klimatui ledo sangrūdų sukeliami dideli potvyniai būtų geriau suprasti bei modeliuojami Latvijos – Lietuvos regione vykdomas specialus projektas ICEREG. Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m.

Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą skaitykite čia.

Informuojame, jog neseniai buvo išleista bandomoji „Meteo.lt“ orų programėlė, kurią sukūrė ir testavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai.

Naudodamiesi programėle sužinosite naujausią informaciją apie prognozuojamus ar faktinius orus, vandens telkinių situaciją jūsų pasirinktose Lietuvos vietovėse lietuvių ir anglų kalbomis. Visą aktualiausią informaciją galite peržiūrėti jums priimtinu būdu: lentelėje, grafike arba žemėlapyje. Programėlė perspės ir apie numatomus pavojingus reiškinius, rasite informaciją ir kaip jiems pasiruošti.

ANDROID įrenginių naudotojams

1. Atsisiųskite „Meteo.lt“ programėlę: https://meteo.lt/android

2. Jei naudojate automatinius atnaujinimus, programėlė bus atnaujinama automatiškai. Jei ne – atnaujinti galėsite rankiniu būdu per „Play Store“ programėlių parduotuvę.

APPLE (iOS) įrenginių naudotojams

1. Atsisiųskite „TestFlight“ programėlę: https://apps.apple.com/lt/app/testflight/id899247664

2. Prisijunkite prie „Meteo.lt“ programėlės testavimo: https://meteo.lt/ios (spausti mygtuką „View in TestFlight“)

3. Programėlę galima atsisiųsti bei naujinti per „TestFlight“ platformą.

Norėdami atsisakyti „TestFlight“ pranešimų, atsidarykite „TestFlight“ programėlę, pasirinkite „Meteo.lt“, ir Notifications skiltyje išjunkite pranešimus.

Programėlė bus vystoma toliau ir pildoma naujais funkcionalumais, todėl labai lauksime Jūsų įvertinimo – jei turėsite pasiūlymų ar pastabų, užpildykite atsiliepimų formą programėlėje paspaudus mygtuką „Įvertinkite programėlę“ arba siųskite el. paštu nuomones@meteo.lt.

Kovo 26 dieną Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje vyko tarptautinis projekto „ICEREG“ („Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“) koordinacinis susitikimas.

Į Vilnių atvyko kolegos iš Latvijos bei Lietuvos energetikos instituto. Susitikime dalyvavo 20 dalyvių – projektų vadovai, finansininkai, ekspertai ir mokslininkai, dirbantys prie vieno aktualiausių klausimų – kaip klimato kaitos kontekste tiksliau prognozuoti ir valdyti ledo sangrūdų sukeltus potvynius.

Šio susitikimo metu buvo aptarti 2-ojo projekto etapo rezultatai: istoriniai duomenys, konceptualaus modelio sukūrimas, klimato kaitos analizė, įžvalgos iš pilotinių teritorijų Mūšos ir Lėvens upėse. Už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos veiklas projekte atsakinga projekto vadovė Janina Brastovickytė-Stankevič pristatė Tarnybos veiklas ir planuojamus tobulinimus perspėjimų sistemoje.

Atsižvelgiant į projekto išvadas, ateinančiu laikotarpiu planuojama tobulinti perspėjimų dėl ledo sangrūdų sistemą Lietuvoje, įtraukiant tiek istorinę analizę, tiek klimato scenarijus.

Dėkojame visiems kolegoms, prisidėjusiems prie renginio organizavimo ir dalyvavimo – tokie susitikimai leidžia gilinti praktines žinias, dalintis patirtimi ir geriau koordinuoti veiksmus su kaimyninėmis šalimis sprendžiant klimato rizikų keliamus iššūkius.

Nuotraukose aukščiau – akimirkos iš vykusio Latvijos ir Lietuvos specialistų susitikimo.

Tam kad sparčiai keičiantis klimatui ledo sangrūdų sukeliami dideli potvyniai būtų geriau suprasti bei modeliuojami Latvijos – Lietuvos regione vykdomas specialus projektas ICEREG. Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m.

Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Latvijos – Lietuvos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą skaitykite čia.

Kauno meteorologijos stoties duomenimis bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) 2025 m. kovo 19 d. virš Lietuvos sumažėjo iki 280 Dobsono vienetų (toliau – DU¹), tai yra 30 % mažiau nei šios dienos vidutinis daugiametis dydis, kuris siekia 400 DU. Tolygus BOK sumažėjimas virš Lietuvos stebėtas jau nuo kovo 3 d. ir per šį laikotarpį yra vidutiniškai 25 % žemesnis, lyginant su šių dienų daugiamečiu vidurkiu (388 DU). Per visą stebėjimų laikotarpį (nuo 1993 m.) virš Lietuvos teritorijos mažiausias užregistruotas BOK buvo 202 DU, o paskutinį kartą ozono skylė² virš Lietuvos teritorijos buvo fiksuota 2019 m. gruodžio 4 d. – tą dieną BOK buvo sumažėjęs iki 205 DU.

Ozono sluoksnio sumažėjimas šiomis dienomis stebimas virš Danijos, Šiaurės Vokietijos, Skandinavijos pusiasalio ir Baltijos šalių. Prognozuojama, kad dėl į pietus nuo Lietuvos įsitaisiusio didžiulio anticiklono sumažėjęs BOK išliks dar kelias dienas – mažiausias kiekis numatomas kovo 20–21 d. Vėliau ozono kiekis palaipsniui didės ir savaitės pabaigoje turėtų įsivyrauti daugiametes šio laikotarpio normas siekiančios BOK reikšmės.

Atkreipiame dėmesį, jog įvykus lygiadieniui Saulė su kiekviena diena kyla vis aukščiau virš horizonto, tačiau į Žemę patenkančios ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas (toliau – UVI) vis dar yra mažesnis nei šiltuoju laikotarpiu. Kovo 20–21 d. Lietuvai prognozuojamas 2–3 UVI (apsauga nuo saulės nėra būtina), todėl dėl sumažėjusio BOK nerimauti nereikėtų – šios sąlygos nekelia pavojaus žmonių sveikatai.

Žemėlapyje – ozono sluoksnio storis (DU vienetais) šiauriniame pusrutulyje 2025 m. kovo 19 dieną. Šaltinis: pasaulinis ozono ir ultravioletinės Saulės spinduliuotės duomenų centras (WOUDC).

Daugiau informacijos apie ozono pokyčius virš Lietuvos galite rasti mūsų dešimtadienių ir mėnesio apžvalgose. Taip pat kviečiame apsilankyti mūsų svetainės skyrelyje „Įvairenybės“, kur rasite naudingos informacijos apie ozoną, ultravioletinę Saulės spinduliuotę, jos keliamus pavojus ir apsaugos priemones.

¹1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
² Ozono skyle laikomos sąlygos, kuomet ozono kiekis sumažėtų iki 220 DU.

Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė

Tarnybos specialistai apibendrino 2024 metais vyravusias meteorologines sąlygas ir įvertinto jas palyginę su 1961–2024 m. laikotarpiu. 1961–2024 m. analizėje naudojami 18 meteorologijos stočių, kurios pasižymi ilga stebėjimų seka, duomenys. 2024 m. vertinimui naudojami visų meteorologijos stočių duomenys.

Žvelgiant į 2024 metus galima apibūdinti kaip rekordiškai šiltus (1 vieta per 64 metų laikotarpį), vidutiniškai sausus (15 vieta iš 64-ų pagal sausumą) ir vidutiniškai saulėtus (14 vieta pagal spindėjimo ilgumą per 64 metus).

Įdomu tai, jog 2024-aisiais registruotos net 63 vasariškos dienos, o tai yra dvigubai daugiau nei vidutiniškai SKN laikotarpiu (31 diena). Per praėjusius metus Lietuvoje užfiksuota net 20 naujų aukščiausios oro temperatūros rekordų (18 naujų ir 2 pakartoti). Taip pat per praėjusius metus buvo 17 stichinių ir 2 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai bei 12 stichinių hidrologinių reiškinių.

Daugiau įdomių faktų apie oro temperatūrą, kritulių kiekį, Saulės spindėjimo trukmę, vėją, sniegą, karščio ir šalčio dienų skaičių 2024 metais bei tai kaip šie metai atrodė 1961–2024 m. laikotarpyje galite rasti leidinyje „Lietuvos klimato būklė 2024 m.“.

Leidinį rasite svetainėje prie metinių apžvalgų arba paspaudę tiesiog čia.
Su tuo pačiu tik 2023 metų leidiniu galite susipažinti čia.

Savo pasiūlymus ir pastabas apie leidinius galite teikti el. paštu klimatas@meteo.lt

1946 m. kovą Kaune kilo viena didžiausių XX a. stichinių nelaimių Lietuvoje – katastrofinio lygio potvynis. Manoma, jog nuskendo daugiau kaip šimtas žmonių, buvo nuplautos kai kurių gyventojų trobos ir pan. Apie Didįjį Kauno potvynį sovietmečiu skelbta tik Kauno spaudoje, o nacionaliniu mastu bandyta nuslėpti katastrofą.

Nors seniau, kai žiemos buvo šaltesnės ir sniegingesnės, potvyniai Kaune (iki kol buvo pastatyta hidroelektrinė) vykdavo reguliariai, tačiau maždaug kas 5 metus įvykdavo ir tokie, kurie pridarydavo daug žalos. Didelius potvynius ties Kaunu lemdavo Nemuno ir Neries santaka, kadangi upės nevienodu metu pavasarį atitirpdavo ir nešdavo ledus. Dėl šios priežasties ties santaka neretai formuodavosi ledo sangrūdos.

Vienas iš tokių išskirtinių atvejų nutiko pokario metais. 1946 m. vasario pabaigoje – kovo pradžioje prasidėjo atlydys ir Nemunas pajudėjo bei ėmė nešti ledus. Vėliau trumpam užšalo ir ledai sustojo ties Vilkija. Ledų sangrūda (kamštis) siekė maždaug 4 km ilgį, o kai kurie ledo luitai – apie 5 metrus.

1946 m. kovo 23 d. vėlyvą vakarą kauniečiai pastebėjo, kad vanduo daugelyje miesto vietų pradėjo kilti. Iš Neries pajudėjo ledai. Kovo 24-osios ankstyvą rytą jie susispaudė ties Nemuno ir Neries santaka, o neturėdama kur tekėti Neris pasuko link Vilijampolės, todėl labai greitai ėmė semti gyventojų trobas. Kovo 25 d. vanduo pasiekė S. Daukanto gatvę, Vienybės aikštę. Ledo lytys buvo atneštos iki Maironio ir K. Donelaičio gatvių, pasiekė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį. Karo Ligoninės ir Šiaulių gatvėmis vanduo atitekėjo į Vytauto prospektą.

Kovo 25 d. rytą Kauno senamiesčio vandens matavimo stotyje buvo pasiektas aukščiausias stebėjimų istorijoje vandens lygis – net 8,57 m. Net du trečdaliai tuometinio Kauno miesto ir jo priemiesčių buvo apsemta. Žmonės puolė gelbėtis lipdami į antrus namų aukštus, o gyvenę žemesnėse trobelėse kabarojosi ant stogų. Neišvengta skaudžių nelaimių: stipri ištvinusios upės srovė su ledais nusinešė kai kurias sodybas su gyventojais, gyvuliais ir kitu turtu. Plaukiantys ledai pažeidė Eigulių, Vilijampolės, Aleksoto tiltus (pastarasis net pakrypo). Tos pačios dienos antroje pusėje upė pamažu ėmė slūgti.

Per visą stichijos laikotarpį gyventojams gelbėti buvo paskirtos valtys ir savanoriai gelbėtojai. Prie gelbėjimo prisidėjo sovietinė kariuomenė su amerikiečių amfibijomis. Vilijampolėje be sustojimo dirbo trys amfibijos. Užfiksuota, kaip sovietų karo inžinieriai pradauždavo namų stogus ir iškeldavo žmones.

Kovo pabaigoje kauniečiai susidūrė su maisto ir švaraus geriamojo vandens stygiumi. Situacija buvo nepavydėtina: daugelis žmonių prarado savo turtą, bėgo iš namų vienmarškiniai, nors dar buvo šalta. Nukentėjusiuosius priglaudė stovyklos prie VIII forto, taip pat Naujamiestyje ir Aleksote. Ten veikė karo lauko virtuvės, kuriose kauniečiams nemokamai dalintas maistas ir drabužiai. Spaudoje ir skelbimuose įspėta, kad kauniečiai nenaudotų nevirinto vandens, baimintasi humanitarinės krizės. Balandžio mėnesį nuo dizenterijos ir šiltinės turėjo būti paskiepyti visi 10–45 m. Kauno miesto gyventojai.

Sovietmečiu apie didįjį Kauno potvynį kalbėta nedaug, į nacionalinius laikraščius pateko vos kelios eilutės. Stengtasi šį įvykį nustumti užmarštin. Tuo tarpu vietinėje Kauno spaudoje girtasi, kad potvynio metu buvo griebtasi visko, kas įmanoma, o dėl nelaimės masto esą kalti patys gyventojai nesilaikę nurodymų. Šis istorinis potvynis stipriai prisidėjo prie įsivyravusio požiūrio, jog norint išvengti panašių potvynių ateityje aukščiau Kauno būtina pastatyti hidroelektrinę. Taip ir nutiko: 1955 m. ji buvo pradėta statyti, o 1959 metais – pradėjo veikti.

Istorinę vaizdo medžiagą apie 1946 m. Didįjį Kauno potvynį galite pasižiūrėti čia.

Na o šiais laikas tam kad sparčiai keičiantis klimatui ledo sangrūdų sukeliami dideli potvyniai būtų geriau suprasti bei modeliuojami Latvijos – Lietuvos regione vykdomas specialus projektas ICEREG. Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m.

Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą skaitykite čia.

2024–2025 m. žiema apibendrintai

Praėjusi žiema buvo penkta šilčiausia žiema Lietuvoje nuo 1961 m. Jos vidutinė oro temperatūra siekė 0,5 °C, kas yra net 2,7 °C šilčiau, nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). Už šią žiemą šiltesnės buvo tik 1988–1989, 1989–1990, 2007–2008 ir (iki šiol pati šilčiausia) 2019–2020 metų žiemos.

Dauguma žiemos dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą, net 68 iš 90 dienų (23 tokios dienos pasitaikė gruodį, net 30 dienų – sausį ir 15 dienų – vasarį). Tik 32 iš 90 dienų atitiko meteorologinės žiemos temperatūrą (vidutinė oro temperatūra žemiau 0 °C) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo gruodžio 19 d. (+6,9 °C), o šalčiausia buvo vasario 12 d. (-7,9 °C). Praėjusią žiemą buvo išmatuoti net 6 šilčiausios dienos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti sausio mėnesį (tai pat buvo pakartotas gruodžio 16 d. šilumos rekordas).

1 pav. 2024–2025 m. žiemos vidutinė oro temperatūra (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.

Neįprastai šilti orai lėmė labai mažą dienų skaičių su sniego danga. Praėjusią žiemą sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, vidutiniškai Lietuvoje laikėsi tik 17,2 d. (neištisai). Kaip įprasta, sniegu daugiausia dienų galėjo pasidžiaugti žmonės gyvenantys šalies šiaurės rytuose (Dūkšte buvo 45 d. su sniegu), o praėjusią žiemą mažiausia dienų su sniegu pasitaikė vidurio Lietuvoje (Kaune vos 5 d., Dotnuvoje vos 6 d. su sniegu). Aišku, dienų su storesne sniego danga pasitaikė dar mažiau. Lietuvoje vidutiniškai buvo vos 3,4 d. su sniego danga, kurios storis siekė 5 cm ar daugiau ir tik 0,7 d. su sniego danga, kurios storis siekė 10 cm ar daugiau.

Tačiau neįprastai mažą dienų skaičių su sniego danga lėmė ne tik aukšta vidutinė oro temperatūra, bet ir labai sausi orai. 2024–2025 m. žiemos sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 113 mm, o tai sudarė 74 % žiemos kritulių normos (152 mm). Tai reiškia, jog praėjusi žiema buvo 11 sausiausia žiema nuo 1961 m.

Praėjusi žiema Saulės spindėjimo trukme pernelyg neišsiskyrė. Lietuvoje vidutiniškai saulės spindėjimo trukmė siekė 123 val., kas yra 9 % trumpiau, nei daugiametė norma (135 val.). Tačiau pakankamai didelis kontrastas susidarė tarp atskirų mėnesių. Gruodis ir sausis pasižymėjo labiau debesuotais nei įprastai orais (abu mėnesius Saulė spindėjo tik 19 val. ir žymiai trumpiau už vidurkį), o vasaris buvo giedresnis nei įprastai (Saulė spindėjo net 85 val. ir žymiai ilgiau už vidurkį).

2024–2025 m. žiemos sezono atskiri mėnesiai

Gruodis

2024 m. gruodis pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 1,9 °C, kas yra 3 °C šilčiau nei SKN (-1,1 °C). Praėjęs gruodis papuolė tarp 10 šilčiausių gruodžių nuo 1961 m. ir užėmė 6 vietą iš 64. Tačiau tai neturėtų stebinti, kadangi 9 iš 10 šilčiausių gruodžių įvyko nuo 2000 metų (tarp 10 šilčiausių gruodžių patenka tik vienas įvykęs prieš 2000 metus, 1971 m. gruodis). Gruodžio 16 d. buvo pakartotas 2006 m. pasiektas šilčiausios dienos rekordas (maksimali paros oro temperatūra siekė 10,0 °C).

Iš praėjusio žiemos sezono, gruodis pasižymėjo mažiausiu vidutiniu dienų skaičiumi su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, Lietuvoje, vos 1,3 d. Net 8 iš 18 pagrindinių meteorologijos stočių nebuvo susidariusi sniego danga (0 d. su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau). Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga pasitaikė tik Dūkšte, 1 d., o 10 cm ar storesnė sniego danga niekur nesusidarė.

Kritulių prasme, 2024 m. gruodis buvo sausesnis už vidurkį. Praėjusį gruodį iškrito 45 mm kritulių, kas yra 19 % mažiau už SKN (56 mm). Tai buvo 16 sausiausias gruodis nuo 1961 m.

Saulė šį mėnesį švietė žymiai trumpiau, tik 19 valandų, t. y. net 35 % trumpiau už SKN (29 val.).

Taigi pirmas praėjusio žiemos sezono mėnuo buvo labai šiltas, sausas, apsiniaukęs ir beveik besniegis.

Sausis

Šių metų sausis taip pat pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 2,0 °C, kas yra net 4,9 °C šilčiau nei SKN (-2,9 °C). Tai reiškia, jog sausis buvo šilčiausias praėjusios žiemos mėnesis (nors vidutiniškai būna šalčiausiu) bei antras šilčiausias sausis (dalinasi antra vieta su 1989 m. sausiu) nuo 1961 m.! Šiltesnis už šių metų sausį buvo tik 2020 m. sausis, kurio vidutinė oro temperatūra siekė 2,8 °C. Šių metų sausį taip pat buvo pagerinti net 6 šilčiausios dienos rekordai (tiek, kiek jų buvo pagerinta per visus 2021 m.). Visi jie buvo pagerinti sausio III dešimtadienį, kurio vidutinė oro temperatūra siekė net 3,6 °C (7,4 °C šilčiau už SKN; -3,8°C). Šių metų sausio trečiasis dešimtadienis buvo ne tik šilčiausias dešimtadienis praėjusią žiemą (nors įprastai būna šalčiausiu), tačiau tapo ir pačiu šilčiausiu trečiuoju sausio dešimtadieniu nuo 1961 m. (iki šiol šilčiausias buvo 2020 m. III sausio dešimtadienis; +2,8 °C).

Nors sausis buvo pats šilčiausias praėjusios žiemos mėnuo, tačiau dienų su sniego danga pasitaikė daugiau, nei 2024 m. gruodį. Šių metų sausį vidutiniškai šalyje pasitaikė 7,8 d. su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau. Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga vidutiniškai šalyje pasitaikė vos 1,8 d., o su 10 cm ar storesne, vos 0,3 d.

Kritulių prasme, šių metų sausis beveik atitiko vidurkį, kadangi iškrito 51 mm kritulių, kas yra tik 4 % mažiau už SKN (53 mm).

Saulė šį mėnesį švietė tiek pat, kiek ir gruodį (19 val.), o tai yra net 53 % trumpiau nei SKN (41 val.).

Taigi antras praėjusio žiemos sezono mėnuo buvo labai šiltas, vidutiniškai drėgnas, labai apsiniaukęs ir mažai sniegingas.

Vasaris

Šių metų vasaris buvo vienintelis praėjusios žiemos mėnuo, kurio vidutinė oro temperatūra buvo neigiama. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė -2,4 °C, kas yra tik 0,1 °C šilčiau nei SKN (-2,5 °C). Tai reiškia, jog šių metų vasaris tapo šalčiausiu praėjusios žiemos sezono mėnesiu. Visoje Lietuvoje vasarį buvo užfiksuota ir žemiausia viso žiemos sezono oro temperatūra (2 pav.).

Vasaris tapo ir pačiu sniegingiausiu praėjusios žiemos mėnesiu, tačiau labai nežymiai sniegingesniu, nei šių metų sausis, kurio vidutinė oro temperatūra buvo net 4,8 °C aukštesnė. Šių metų vasarį vidutiniškai šalyje pasitaikė 8,1 d. su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, o tai yra tik 0,3 d. daugiau, nei šių metų sausį. Tokį nedidelį skirtumą lėmė vasarį netolygiai pasiskirsčiusios šaltos dienos (mėnesio pradžia ir pabaiga buvo šiltos, o vidurys labai šaltas) bei labai mažas kritulių kiekis. Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga vidutiniškai šalyje pasitaikė vos 1,6 d., o su 10 cm ar storesne tik 6 d. Dūkšte (kitose pagrindinėse meteorologijos stotyse tokio storio sniego danga nesusidarė).

Kritulių prasme, šių metų vasaris buvo labai sausas. Per mėnesį iškrito vos 17 mm kritulių, o tai yra net 60 % mažiau už SKN (43 mm). Todėl šių metų vasaris pateko tarp 10 sausiausių vasarių nuo 1961 m. ir užėmė 9 vietą.

Vasaris tapo saulėčiausiu praėjusios žiemos sezono mėnesiu, kadangi saulė spindėjo net 85 val., kas yra net 31 % ilgiau už SKN (65 val.).

Taigi trečias praėjusio žiemos sezono mėnuo pasižymėjo vidurkį atitinkančia oro temperatūra, buvo labai sausas, giedras ir mažai sniegingas.

2 pav. 2024–2025 m. žiemos žemiausia užfiksuota oro temperatūra ir jos užfiksavimo data Lietuvoje.

Žemiausia oro temperatūra 2024–2025 m. lapkričio – vasario mėnesiais:
2024 m. lapkričio mėn.: 23 d. Šalčininkai -11,4 °C;
2024 m. gruodžio mėn.: 13 d. Kupiškis -10,9 °C;
2025 m. sausio mėn.: 13 d. Rietavas -11,0 °C;
2025 m. vasario mėn.: 16 d. Šalčininkai -17,7 °C ir 20 d. Molėtai -17,7 °C.

Penkios vidutiniškai šalčiausios vasario (ir visos 2024–2025 m. žiemos) dienos Lietuvoje:
vasario 12 d. – vidutinė paros oro temperatūra -7,9 °C;
vasario 16 d. – vid. temp. -7,6 °C;
vasario 11 d. – vid. temp. -7,2 °C;
vasario 13 d. – vid. temp. -6,8 °C;
vasario 10 d. – vid. temp. -6,5 °C.

Parengė: Klimato ir tyrimų skyrius

Kauno meteorologijos stoties duomenimis bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) 2025 m. kovo 3 d. virš Lietuvos sumažėjo iki 280 Dobsono vienetų (toliau – DU), tai yra 28 % mažiau nei šios dienos vidutinis daugiametis dydis – 391 DU (ozono skyle laikoma, kai BOK sumažėja iki 220 DU ir mažiau). Šis BOK sumažėjimas 2025 metais fiksuojamas jau trečią kartą. Palyginus su ankstesniais atvejais, kovo 3 dienos sumažėjimas 10 % viršija sausio 6 d. užfiksuotą pirmąjį (255 DU) ir 4 % sausio 20 d. registruotą antrąjį (268 DU) sumažėjimą. Lyginant su žemiausia daugiamete kovo mėnesio reikšme (264 DU), kuri buvo išmatuota prieš 28 metus (1997 m. kovo 10 d.), šis sumažėjimas yra 6 % aukštesnis. Taip pat jis vis dar yra 39 % aukštesnis už rekordiškai žemiausią Lietuvoje užfiksuotą BOK kiekį – 202 DU, išmatuotą 2007 m. gruodžio 21 d.

Atkreipiame dėmesį, kad nors šiuo metų laiku Saulė kyla vis aukščiau virš horizonto, o dienos trukmė ilgėja, tačiau į Žemę patenkančios ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas vis dar yra mažesnis nei šiltuoju laikotarpiu (balandį–rugsėjį), tad dėl sumažėjusio BOK nereikėtų nerimauti – šios sąlygos nekelia pavojaus žmonių sveikatai.

BOK sumažėjimas stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės bei Vidurio Europos dalyje (žr. žemiau esančiame žemėlapyje). Didžiausi nuokrypiai fiksuojami virš Danijos, Šiaurės Vokietijos, Skandinavijos pusiasalio ir Baltijos šalių. Prognozuojama, kad dėl į pietvakarius nuo Lietuvos įsitaisiusio didžiulio anticiklono sumažėjęs BOK išliks kelias dienas – mažiausias kiekis numatomas kovo 5–6 d. Vėliau ozono kiekis palaipsniui didės ir savaitės pabaigoje turėtų sugrįžti prie daugiametės normos.

Daugiau informacijos apie ozono pokyčius virš Lietuvos galite rasti mūsų dešimtadienių ir mėnesio apžvalgose. Taip pat kviečiame apsilankyti mūsų svetainės skyrelyje „Įvairenybės“, kur rasite naudingos informacijos apie ozoną, ultravioletinę Saulės spinduliuotę, jos keliamus pavojus ir apsaugos priemones.

¹1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

²Ozono skyle laikomos sąlygos, kuomet ozono kiekis sumažėtų iki 220 DU.

Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė

Nors dar keletą dienų tebevyraus žiemiška oro temperatūra ir ledas pamažu storės, tačiau sekmadienį ir naujos savaitės pradžioje prognozuojamas atšilimas: sniegas ir ledas pradės tirpti. Per praėjusias šio mėnesio dienas ežerai spėjo užšalti, tačiau didžiosios šalies upės – ne (ledu pasidengė tik kai kurios jų atkarpos), tad įspūdingo ledonešio šiemet, greičiausiai, nepavyks išvysti. Nežiūrint to, verta pakalbėti apie patį reiškinį.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus trumpai paaiškino, kaip susidaro ledonešis: „ant upės ledo iš pradžių susidaro ižas – ledo kristalėliai, kurie šąlant orui kimba vienas prie kito ir sudaro ižo laukus, dar vadinamus lytimis. Jų daugėja ir ties kažkuriuo upės posūkiu ar kliūtimi jie sukimba ar net sustoja, o esant žemai temperatūrai – užšąla.“ Daugeliui Lietuvos upių paprastai reikia ilgesnio laikotarpio su dideliais šalčiais: bent -20 °C ar dar žemesnės oro temperatūros. Upei užšalus po ledu teka dalis vandens ir ižo. Vietomis susidaro ižo sankamšos, kurios trukdo vandens pratekėjimui ir aukščiau sankamšos staigiai kyla vandens lygis. Per parą ar dar greičiau jis gali pakilti ir kelis metrus.

Ledonešis Ventos upėje. Nuotrauka iš Vikipedijos

Ledonešis būna tada, kai upėje per žiemą susidaro ištisinė ledo danga. Atėjus pavasariui, tirpstant sniegui vandens lygis upėje pakyla ir sulaužo ledą, tada plaukia ledo lytys, kurios gali sudaryti ledo sangrūdas. Nors ledonešis įspūdingas reiškinys, kurį verta išvysti, tačiau kur ir kada prasidės ledonešis – neįmanoma pasakyti. Tarnybos hidrologas pridūrė, kad Kaunas išskirtinis miestas dėl čia stovinčios Kauno hidroelektrinės, žemiau kurios Nemunas bent keliolika kilometrų neužšąla. „Dideli vandens lygio svyravimai susidarantį ledą išlaužo. Nemunas Kaune užšalęs buvo labai seniai. Kol nebuvo Kauno hidroelektrinės ledą čia tekdavo net sprogdinti“.

Hidrologas priminė, kad didelė ledų sangrūda paskutinį kartą Kaune buvo 2010 m. ties Radikiais (Kauno r.). „Tuomet užliejo gyvenamuosius namus, sodus. Paskutinis didelis potvynis Lietuvoje buvo 1979 m. Tokie dideli potvyniai retėja“. Prieš maždaug 40 metų būdavusios tikros žiemos pastaruosius dešimtmečius beveik nepasitaiko: „Klimatas šiltėja, sniegingų žiemų mažėja, tad ir ledų sangrūdų problemų išvengiama. Paskutinė žymesnė ledo sangrūda buvo 2010 m. Panevėžio r. Lėvens ir Sanžilės upėse. Tuomet ledų sangrūdą pašalinti buvo pasitelkta net kariuomenė“.

Ledo sangrūdos sprogdinimas Lėvens upėje 2010 m. pavasarį (vyr. ltn. Pauliaus Babilo, KAM nuotrauka)

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, kariai naudojo mažo galingumo užtaisus. Galingesnių užtaisų kariai negalėjo naudoti dėl greta esančio tilto ir sodų bendrijos. Sprogdinant buvo naudojama sprogstamoji medžiaga plastitas. Tokiais užtaisais buvo sprogdinama nuo kranto specialia technologija neelektriniu būdu. 2011 m. vasario pabaigoje Rukloje netgi vyko ledo sangrūdų sprogdinimo pratybos.

Vis dėlto, tų metų pavasarį kovai su ledu buvo pasirinktas dar vienas įdomus ir gana neįprastas sprendimas – durpių barstymas iš lėktuvo. Tokia praktika buvo naudojama virš Neries tų pačių metų kovą. Iš lėktuvo keleto skrydžių metu aviatoriai 8–10 m pločio durpių ruožu užbėrė maždaug 10 km Neries upės ruožą. Kaip vėliau parodė situacija, pašvietus Saulei durpės (dėl tamsios spalvos) veiksmingai tirpina ledą probleminėse upių atkarpose, tačiau jų poveikis gana nedidelis, jeigu būna debesuota arba durpes užkloja naujas sniego sluoksnis.

2011 m. kovą ant Neries ledo ties Kaunu barstomos durpės. Eriko Ovčarenko, BNS nuotraukos

Na o šiais laikas tam kad sparčiai keičiantis klimatui ledo sangrūdų sukeliami dideli potvyniai būtų geriau suprasti bei modeliuojami Latvijos – Lietuvos regione vykdomas specialus projektas ICEREG. Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m.

Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą skaitykite čia.

Šiais laikais žiemomis vis dažniau oro temperatūrai svyruojant apie 0 °C ir vis rečiau susidarant pastoviai sniego dangai dirvožemiai įšąla arba negiliai, arba tik trumpam laikotarpiui, arba esant dažniems atšilimams susisluoksniuoja – po įšalusiu sluoksniu randamas atitirpęs dirvožemis, o dar giliau – vėl įšalęs sluoksnis.

Dirvožemio įšalas turi didelę reikšmę daugelyje sričių tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Šiuolaikines technologijas naudojantis statybos sektorius kartais ir toliau išlieka priklausomas nuo orų sąlygų – įšalęs dirvožemis trukdo inžinerinių tinklų tiesimo darbams. Žemės ūkyje kompleksinės sąlygos (oro ir dirvožemio temperatūra, sniego dangos storis bei dirvožemio įšalimo gylis) itin svarbios žieminėms kultūroms – stiprus ir gilus įšalas esant plonai sniego dangai gali nulemti pasėlių iššalimą, o stora sniego danga, susidariusi dar nespėjus įšalti dirvožemiui, dažniausiai yra iššuntančių pasėlių priežastis. Idealiausios sąlygos žieminėms kultūroms yra palengva šąlantys orai, leidžiantys „užmigti“ pasėliams ir formuotis dirvožemio įšalui bei tolygiai storėjanti sniego danga, žiemos metu miegančius augalus sauganti nuo staigių šalčio įsiveržimų. Dirvožemio įšalimo gylio duomenys taip pat svarbūs prognozuojant pavasario potvynius.

Kaip atliekami dirvožemio įšalimo gylio matavimai?
Dirvožemio įšalimo gylio matavimai yra vieni tų, kurie Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių iki šiol atliekami žmogaus (stebėtojo), o ne automatinių prietaisų. Dirvožemio įšalimo gylio matavimai vykdomi meteorologinių stebėjimų aikštelėje pašalomačiu. Šį darbo įrankį sudaro distiliuoto vandens pripildyta giluminė žarnelė, kuri specialiame apsauginiame vamzdelyje yra įleidžiama į dirvožemį iki 160 cm gylio. Guminė žarnelė iš abiejų galų gerai užkemšama, į jos vidų per visą ilgį įleidžiamas ir ištempiamas kaproninis siūlas su mazgais, pripildoma distiliuoto vandens, tad ledas, sušalęs su šiuo siūlu net jei iš viršaus ir atitirpsta, išlieka nepajudėjęs. Iš išorės ant žarnelės kas 1 centimetrą yra pažymėta skalė. Dirvožemio įšalimo gylis nustatomas ištraukus pašalomačio žarnelę ir apčiuopiant ledo stulpelį. Iš skalės ant guminės žarnelės, 1 cm tikslumu, nustatomas įšalimo gylis. Matavimai atliekami vieną kartą per parą, 8 val. ryto Lietuvos laiku.

Pašalomatis. Varėnos meteorologijos stoties vyr. stebėtojos Neringos Krisiulevičienės nuotrauka.

Kokia šios žiemos situacija?
2024 m. gruodis ir 2025 m. sausis pasižymėjo labai šiltais orais. Per keletą pasitaikiusių šaltesnių dienų įšalas siekė tik iki keleto centimetrų, tačiau vėl atšilus įšalas atitirpdavo. Ir tik maždaug nuo vasario 8–9 d. įsivyravo palankūs orai dirvožemio įšalui formuotis – besniegės (arba su plona sniego danga), sausos ir šaltos naktys. Remiantis vasario 17-osios ryto duomenimis, dirvožemiai daug kur įšalo iki 10–25 cm, o Varėnos, Vilniaus ir Biržų apylinkėse – atitinkamai iki 27–28 cm. Kadangi ir toliau vyraus žiemiški orai, todėl ateinančiomis dienomis įšalo sluoksnis dar šiek tiek pastorės.

Žemėlapyje – 2025 m. vasario 17 d. ryte išmatuotas dirvožemio įšalimo gylis, centimetrais. Spalvomis pateikiama informacija yra apytikslė, o nurodytos reikšmės – tikslios (išmatuota pašalomačiu meteorologijos stotyse).

Kokie yra Lietuvoje užfiksuoto įšalo rekordai?
Vidutiniškai per žiemą dirvožemiai Lietuvoje įšąla iki 30–60 cm, kai kada įšalas siekia 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir giliau. Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis išmatuotas Dusetose 1966 m. ir siekė 146 cm. Vis dėlto, pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko žiemų, kai įšalas būna trumpalaikis ir negilus.

Kur galima rasti istorinius įšalo duomenis?
Visa sukaupta informacija saugoma Tarnybos archyvuose, naudojama klimato tyrimams, o trumpa kiekvieno dešimtadienio dirvožemio įšalimo gylio analizė šaltuoju sezonu skelbiama dešimtadienio hidrometeorologinių sąlygų apžvalgose. Naujausius 2005–2023 m. laikotarpio kasdienius įšalo duomenis galite rasti meteo.lt svetainėje. Taip pat nemažai informacijos apie vidutinę dirvožemio temperatūrą ir įšalimo rekordus rasite čia (142–149 psl.).

Parengė: MASS vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė ir KTBS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika