Autorius: Gytis Valaika

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti: javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių… Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis bei padėkos už derlių diena. Įvedus krikščionybę Žolinė buvo sutapatinta su bažnytine švente – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Artėjant šiai paskutinei vasaros šventei pažvelkime, kokie šios dienos orai pasitaiko dažniau ir kokių orų rekordų buvo užfiksuota.

Šios dienos vidutinė daugiametė (1991–2020 m. vidurkis) oro temperatūra Lietuvoje 17,3 °C: nuo 16,4 °C Laukuvoje iki 18,8 °C Nidoje. Nuo 1961 m. vėsiausios Žolinės buvo 1965 metais. Tuomet vidutinė paros temperatūra buvo 10,3–13,2 °C (Nidoje 14,3 °C). Labiausiai dieną buvo sušilę Raseiniuose, iki 17,2 °C, o vėsiausia naktį buvo Ukmergėje – 3,2 °C. Nors diena buvo žvarboka, kritulių iškrito tik vietomis ir jų kiekis nebuvo didelis. XXI a. gana vėsios buvo 2019, 2009 ir 2004 m. Žolinės.

Pačios karščiausios Žolinės buvo 2010 m. – vidutinė paros oro temperatūra meteorologijos stotyse gerokai viršijo 20 °C: buvo tarp 24,2 ir 28,2 °C. Aukščiausia temperatūra fiksuota Vilniuje – 34,3 °C ir tik pajūryje bei Laukuvoje nepasiekė 30 °C. Naktis taip pat buvo karšta: daugiau nei pusėje meteorologijos stočių fiksuotos tropinės naktys (kai minimali oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C) ar artima 20 °C temperatūra. Negausių kritulių pasitaikė tik vietomis.

Dažniau per Žolines nelyja: nuo 1961 metų 11 kartų nelijo visoje Lietuvoje, 16 kartų negausūs krituliai fiksuoti tik vietomis, o visoje Lietuvoje lijo tik 4 kartus – 1961, 1981, 1987 ir 1996 metais.

Šios dienos orų rekordai:
aukščiausia oro temperatūra – 34,3 °C (Vilnius, 2010 m.);
žemiausia oro temperatūra – -0,2 °C (Varėna, 1964 m.);
didžiausias kritulių kiekis – 21,7 mm (Nida, 1989 m.);
didžiausias vėjo greitis – 23 m/s (Raseiniai, 2014 m.).

Žolinės Pivašiūnuose

Kiekvienais metais per Žolinę tūkstančiai tikinčiųjų suplaukia į Pivašiūnuose vykstančius Šv. Mergelės Marijos atlaidus. Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia nuo seno garsėja nežinomo Lietuvos dailininko, bene XVII a. viduryje, nutapytu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, kuris išliko per bažnyčią nusiaubusius karus bei gaisrus, o 1988 m. vainikuodamas šį paveikslą kardinolas Vincentas Sladkevičius jam suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.

Pažvelkime, kokiais orais Pivašiūnai pasitinka atvykstančius tikinčiuosius. Artimiausia Pivašiūnams meteorologijos stotis yra Varėnoje, todėl jos duomenimis ir remsimės.

Reikia pasidžiaugti, kad per 63 metus (nuo 1961 m.) lietus netrukdė melstis net 40 kartų, dar 12 metų kritulių kiekis buvo labiau simbolinis (iki 1 mm). Nėra užfiksuota, kad būtų liję itin gausiai, buvo tik dveji metai, kai prilijo 10 mm ar daugiau – 1976 m. (11,4 mm) ir 2008 m. (10 mm).

Taip pat džiugina ir tai, kad buvo tik trys atvejai (2010, 2022 ir 2023 m.), kai maksimali oro temperatūra pakilo aukščiau 30 °C. Karščiausia buvo 2010 m., kai registruotas 34 °C karštis. Tada karšta buvo ne tik dieną, bet ir naktį – oro temperatūra nenukrito žemiau 19,8 °C. Paros vidutinė oro temperatūra siekė net 27,3 °C! Antra pagal karštumą Žolinė registruota 2022 m., kai maksimali temperatūra pasiekė 30,5 °C, o paros vidutinė buvo 23,5 °C.

Jei laikysim, kad daugumai žmonių komfortiškiausia oro temperatūra yra apie 18–24 °C, ir atsižvelgiant į tai, kad atlaidai vyksta apie vidurdienį, kai oro temperatūra yra artima maksimaliai, tai per 63 metus buvo 33 Žolinės su komfortiškais orais, iš kurių 7-iose iškrito daugiau nei 1 mm.

Gana vėsios Žolinės buvo 5 kartus – maksimali oro temperatūra nesiekė 18 °C ir jos visos buvo praėjusiame amžiuje: 1994 m. (15,0 °C), 1987 m. (15,8 °C), 1977 ir 1965 m. (16,3 °C) bei 1970 m. (17,0 °C).

Įdomu ir tai, kad per Žolines nuo 1961 m. vienintelėje Varėnoje ir tik vieną kartą buvo registruota neigiama temperatūra: 1964 m. minimali oro temperatūra nukrito iki -0,2 °C!

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Zina Kitrienė.
(tekstas pirmą kartą publikuotas 2021 m. rugpjūčio 13 d.; atnaujintas ir papildytas – 2024 m.)

Visame pasaulyje vykstant klimato kaitai daugėja įvairių ekstremalių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių, kurie kelia iššūkių kasdieniniam mūsų gyvenimui, o ypatingai ekstremalūs reiškiniai gali net kelti pavojų žmonių gyvybėms. Būtent todėl mūsų specialistės parengė specialų leidinį plačiajai visuomenei – „Ekstremalūs hidrometeorologiniai reiškiniai“.

Spalvingo leidinio tikslas – informuoti visuomenę apie mūsų šalį vis dažniau užklumpančius pavojingus, stichinius bei katastrofinius hidrometeorologinius reiškinius, apie jų daromą poveikį ir kaip derėtų elgtis kiekvienam iš mūsų esant skirtingai ekstremaliai hidrometeorologinei situacijai. Tai yra informacinio – edukacinio pobūdžio leidinys, kuriame taip pat pateikiami įsimintinesnių, praeityje fiksuotų reiškinių pavyzdžiai.

Kviečiame leidinį peržiūrėti ir atsisiųsti galite čia.

Viršelio autorius – Tadas Janušonis („Sky Chasers LT“)

Savo pastabas arba apie leidinyje pastebėtas klaidas praneškite el. paštu ieva.stundyte@meteo.lt

Informuojame, kad meteo.lt API neseniai buvo pradėti teikti papildomų meteorologijos stočių stebėjimų duomenys. Vietoje buvusių 18, nuo šiol surasite net 52 meteorologijos stotis.

Meteo.lt API galite rasti 30 dienų valandinius vandens lygio ir temperatūros duomenis beveik iš šimto vandens matavimų stočių (VMS). Be hidrologinių, atverti ir orų prognozių duomenys. Dar surasite faktinių orų istoriją iš 18 pagrindinių Lietuvos meteorologijos stočių su kiekvienos dienos valandiniais oro temperatūros, vėjo greičio, gūsių ir krypties bei debesuotumo, atmosferos slėgio, santykinio oro drėgnio, kritulių kiekio ir orų sąlygų duomenis. Svarbu pabrėžti, jog naujai pridėtos 34 meteorologijos stotys matuoja ne visus meteorologinius elementus, taip pat ne visų duomenys yra už paskutinius 10 metų.

Dar primename, kad meteo.lt svetainėje (Klimatas > Lietuvoje klimatas > SKN) surasite įvairius hidrometeorologinių duomenų rinkinius: oro temperatūrą, kritulių kiekį, sniegą, Saulę, vėją, žaibų išlydžius, hidrologinius metraščius, įvairius žemėlapius ir kt.

NEŽINANTIEMS KAS YRA API: meteo.lt API (angl. Application programming interface) įgalina gauti ir naudotis viešai teikiamais LHMT meteorologijos ir vandens matavimo stotyse išmatuotais duomenimis bei sudarytomis orų prognozėmis. Naudodamiesi meteo.lt API, galite integruoti mūsų teikiamus meteorologinius duomenis į savo kuriamas programas.

Archyvinių duomenų peržiūros modulis yra beta.meteo.lt ir archyvas.meteo.lt svetainėse.

Apie pastebėtas klaidas informuokite mus el. paštu nuomones@meteo.lt

Žemėlapyje galite matyti užfiksuotų žaibų išlydžių tankio žemėlapį. Pažymėtina, kad vietos kuriose žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, galėjo iškristi kruša ir būti fiksuojami vėjo sustiprėjimai.

Net 3/4 žaibų išlydžių buvo fiksuojami antrąjį liepos mėn. dešimtadienį. Iš viso Lietuvoje užfiksuota 38,7 tūkst. išlydžių. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei birželio mėnesį (21,8 tūkst. išlydžių) ir panašiai tiek kiek buvo gegužės mėnesį (36 tūkst. išlydžių).

Iš 38,7 tūkst. tik 8,4 tūkst. išlydžių (~22 %) trenkė iš debesies į žemę. Likę išlydžiai vyko tarp debesų ir žemės paviršiaus nepasiekė. 17,1 tūkst. išlydžių (~44 %) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, besiganančius gyvulius ar laukinius gyvūnus, padega miškus, namus ir t.t. Tokių būta nedaug – 1447 išlydžiai arba vos 3,7 % nuo visų užfiksuotų. Dažniausi žaibų taikiniai – elektros oro ir požeminės linijos, vandens telkiniai (ežerai, upės) bei aukšti statiniai (bokštai, vėjo jėgainės ir kt.).

Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Panevėžio ir Alytaus miestuose bei Molėtų ir Panevėžio rajonuose kur 1 km² teko tarp 1,5–3,0 žaibų išlydžių. Mažiausiai perkūnijų (t. y. ramiausia) buvo vakariniuose rajonuose (iki 0,2 išlydžio/km²).

Labiausiai perkūnijomis pasižymėję liepos dienos:
⚡liepos 11 d. – 14706 išlydžiai;
⚡liepos 13 d. – 13044 išlydžiai;
⚡liepos 25 d. – 5090 išlydžių;
⚡liepos 26 d. – 1164 išlydžiai;
⚡liepos 7 d. – 964 išlydžiai.

Septynias liepos dienas žaibų išlydžiai iš viso niekur nebuvo fiksuojami, o dar tiek pat dienų Lietuvoje buvo užfiksuojama tik iki 20 išlydžių.

Penkios perkūnijomis labiausiai pasižymėję 2024 m. dienos:

⚡liepos 11 d. – 14706 išlydžiai;
⚡liepos 13 d. – 13044 išlydžiai;
⚡birželio 2 d. – 10062 išlydžiai;
⚡gegužės 25 d. – 9865 išlydžiai;
⚡liepos 25 d. – 5090 išlydžių.

Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai tai būna išlydžiai vykstantys debesyse).


Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika

Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į mokslininkų rekomendacijas, keičia stichinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių nustatymo tvarką. Šie rodikliai yra svarbūs prognozuojant meteorologinius ir hidrologinius reiškinius, planuojant prevencines ir reagavimo priemones šių reiškinių neigiamam poveikiui visuomenei, aplinkai ir infrastruktūrai mažinti. Vadovaujantis šiais rodikliais gyventojams yra siunčiami ir pranešimai apie kylančias grėsmes.

„Turint daugiau poveikio duomenų iš žiemos įvykių, įvertinus pavojingų reiškinių kompleksą, keičiame apie stichinę nelaimę signalizuojančius rodiklius, kad galėtume laiku reaguoti ir teisingai įsivertinti poveikį infrastruktūrai, kelių dangai, gamtos paklotėms“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Praėjusiais metais Vilniaus universiteto mokslininkai parengė studiją, kurioje konstatuota, kad meteorologiniai reiškiniai (smarkus vėjas, sniego apdraba ir kt.) daro poveikį aplinkai, dėl jų vis dažniau sutrinka elektros tinklo veikla. Įvertinusi Studijoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba atliko labai smarkaus vėjo, pasiekusio tam tikrą greitį, pasikartojamumo nuo 1970 m. analizę, taip pat išnagrinėjo panašiose į Lietuvos klimatą Europos valstybėse nustatytus labai smarkaus vėjo, kaip stichinio meteorologinio reiškinio, rodiklius. Kaimyninėse valstybėse labai smarkiu laikomas vėjas, pasiekęs 24 arba 25 m/s (24 m/s riba nustatyta Lenkijoje, Vokietijoje, 25 m/s – Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje). Todėl Lietuvoje siūloma sumažinti maksimalaus vėjo gūsio ribą stichiniam meteorologiniam reiškiniui „labai smarkus vėjas“ nustatyti.

Nuotraukoje – liepos 28–29 d. audros išversti ir nulaužti medžiai. Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka.

Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių projekte siūloma nustatyti, kad meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ visose savivaldybėse, išskyrus Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybes, laikomas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai maksimalus vėjo greitis, išmatuotas 10 metrų aukštyje, nuo 24 iki 33 m/s, meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ pajūrio savivaldybėse ir toliau bus laikomas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai maksimalus vėjo greitis yra nuo 28 iki 33 m/s. Šis 4 m/s sumažinimas toliau nuo pajūrio nutolusiose savivaldybėse labiau atspindi vėjo padaromą žalą įvairiems sektoriams ir vyraujančias dabartinio klimato sąlygas.

Taip pat siūloma nustatyti, kad stichinio meteorologinio reiškinio „ilgas lietingas laikotarpis“ pabaiga – kai 10 dienų iš eilės reiškinio rodiklis mažesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (buvo 30 dienų). Šio reiškinio pabaigos laikotarpio sutrumpinimas leis išvengti situacijų, kai dar nepasibaigus ar tik ką pasibaigus stichiniam meteorologiniam reiškiniui „ilgas lietingas laikotarpis“ gali prasidėti kitas stichinis meteorologinis reiškinys „sausra augalų vegetacijos laikotarpiu“. Tad pats reiškinys toliau bus fiksuojamas, pakeitimas tam įtakos neturės, tiesiog lietui pasibaigus, bus galima greičiau užfiksuoti reiškinio pabaigą.

Šio teisės akto projekte numatytas ir naujas terminas – žiemos reiškinių kompleksas. Tai – smarkus snygis, kai kritulių kiekis siekia 7 mm ar daugiau , o jų trukmė – ilgiau nei 12 val., kurio metu ant įvairių paviršių susidaro smarki šlapio sniego apdraba ar smarkus sudėtinis apšalas, o išmatuota vidutinė valandos oro temperatūra nuo –3 iki 3 °C. Tai – meteorologinės sąlygos, kuomet esant artimai nuliui temperatūrai ir sningant ant elektros laidų, medžių, pastatų ir t.t. pradeda kibti ir kauptis sniegas. Nuo didelio šlapio sniego kiekio apkrovimo lūžta medžiai ar padaroma kita žala aplinkai.

Pastabas ir pasiūlymus dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki rugpjūčio 16 d.

Aplinkos ministerijos parengtas pranešimas

Liepos 28–29 d. Lietuvoje gausiai lijo. Daugelyje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (toliau – LHMT) stočių iškrito labai smarkūs lietūs. Pavojingi (15–49,9 mm, per ≤12 val.), stichiniai (50–80 mm, per ≤12 val.), katastrofiniai (>80 mm, per ≤12 val.) registruoti visose LHMT stotyse, išskyrus Marijampolės AMS. Daugiausiai kritulių išmatuota Žemaitijoje ir vakarinėje Lietuvos dalyje. Katastrofinis lietus registruotas 5 meteorologijos stotyse: Telšiuose (110,1 mm), Laukuvoje (97,3 mm), Šiauliuose (93,1 mm), Joniškyje (81,8 mm), Mažeikiuose (80,7 mm). 16-oje stočių buvo registruoti stichinio lietaus atvejai.

Iki šiol gausiausias kritulių kiekis iškritęs Telšiuose per ≤12 val. laikotarpį buvo 90,7 mm (1984 m.), Laukuvoje – 81 mm (1970 m.). Tuo tarpu Šiauliuose, Mažeikiuose katastrofinio lietaus atvejų iki šiol niekada nebuvo registruota.

Atvejai, kuomet per trumpesnį nei 12 val. laikotarpį iškrinta daugiau nei 100 mm kritulių yra itin reti. Nuo 1961 m. iki šiol Lietuvoje buvo registruoti vos keli tokie atvejai: 1961 m. Žindaičiuose (109,5 mm), 1963 m. Skuode (113 mm), 1980 m. Sartuose (200 mm), 1985 m. Aunuvėnuose (110,6 mm) Kyburiuose (111,7 mm) ir Pakruojyje (115 mm), 2013 m. Eidukuose (104,7 mm) ir Kartenoje (118,2 mm).

Parengė: Klimato ir tyrimų skyrius

Nuo seno pagal liepos 10-osios, Septynių miegančių brolių dienos, orus buvo sprendžiama, kokie orai laukia likusią vasaros pusę. Buvo tikima, jei šią dieną be perstojo lyja, lis dar septynias dienas, o gal ir septynias savaites. Bet jei šią dieną visai nelyja, irgi nėra gerai – tai pranašauja sausrą ir prastą derlių.

Liepa yra tas mėnuo, kai vidutiniškai Lietuvoje iškrenta daugiausiai kritulių – 84 mm (SKN, 1991–2020 m. vidurkis), o iš trijų dešimtadienių „šlapiausias“ būtent antrasis, prasidedantis po Miegančių brolių, dešimtadienis – 30 mm. Taigi, senolių pastebėjimas, kad liepa lietingiausias mėnuo, teisingas. Tiesa, pajūryje ir vakarinėje šalies dalyje lietingiausias paprastai būna spalis.

Šį kartą pabandėme pažvelgti, ką lėmė Miegantys broliai, kai liepos 10-ąją lijo visose 18-oje meteorologijos stotyse ir atvirkščiai, kai buvo visose sausa. Nuo 1961 m., per 60 metų, tik 7 metus lijo visoje Lietuvoje ir 11 metų, kai nelijo visai.

Teiginys, kad jei nelyja per Miegančius brolius, tai lauk sausros, puikiai pasitvirtino 1992 metais – sausra vietomis tęsėsi iki rugpjūčio antros pusės. Tačiau 1993 ir 2017-ieji šį teiginį paneigia. 1993 m. nelijo nei vienoje stotyje, o visa vasara buvo labai lietinga – po Miegančių brolių nelijo tik vieną dieną. 2017 m. liepos 10 d. negausiai palijo tik vienose meteorologijos stotyje, tačiau lietingas laikotarpis nusitęsė iki rugpjūčio vidurio.

Iš metų, kai lijo visose stotyse, kritulių gausa išsiskyrė 1980-ieji: per parą vidutiniškai Lietuvoje prilijo apie 20 mm (nuo 2,2 mm Utenoje iki 34,4 mm Telšiuose) ir lietūs tęsėsi iki liepos 28 d. O pernai, 2020 m., priešingai – 10 d. lijo visose stotyse. 11 d. 17 iš 18, o po to sekė 8 dienų sausas periodas.

Taigi, gerai paieškojus, galime rasti ir patvirtinančių, ir paneigiančių Miegančių brolių mitą faktų. Tikėti ar netikėti – kiekvieno laisvo pasirinkimo reikalas. 😉

Etnologų teigimu, Septynių brolių miegančiųjų dienos pavadinimas kilęs iš legendos apie septynis brolius – tikėjimo kankinius, stačiusius šventovę Kyjive, o paskui užmigusius ir miegančius iki šiol. Beje, liepos 10 d. rytmetį danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių.

Na o kokie orai bus artimiausiomis dienomis galite sužinoti čia.

Parengė: Klimato ir tyrimų vyriausioji specialistė Zina Kitrienė
(pirmą kartą šis tekstas buvo publikuotas 2021-07-09)

Džiugios naujienos meteorologų (ir ne tik) bendruomenei. Buvo pradėti platinti naujojo meteorologinio palydovo MTGI1 „Lightning Imager“ įrankio duomenys. Palydove esantis atmosferos stebėjimo įrankis turi keturias kameras, kurių matymo laukai apima Europą, Afriką, Artimuosius Rytus, dalį Pietų Amerikos ir didžiąją dalį Atlanto vandenyno.

Naudojant „Lightning Imager“ galima stebėti žaibų aktyvumo pokyčius, todėl sinoptikai galės geriau prognozuoti audrų vystymąsi ir stiprumą. Įdomu tai, kad įtaisytos kameros nuolat stebi žaibų aktyvumą iš kosmoso ir gali užfiksuoti net 1000 kadrų per sekundę, todėl žaibo išlydį aptinka greičiau nei per vieną akies mirksnį.

Be to, EUMETSAT pradėjo platinti duomenis savo valstybių narių meteorologijos tarnyboms ir kitiems naudotojams. Labai svarbu, kad EUMETSAT teikia duomenis Afrikos ir kitų regionų meteorologijos tarnyboms, kur žaibų aptikimo galimybės naudojant antžeminius stebėjimus yra ribotos.

Primename, kad Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) jau daugiau kaip dešimtmetį yra įrengti ir veikia žaibų detektoriai, kurie fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 proc. visų žaibų išlydžių. Taigi, Lietuvos atveju „Lightning Imager“ papildys jau esamą žaibų aptikimo sistemą bei suteiks papildomų duomenų apie audras mūsų šalyje.

Plačiau apie „Lightning Imager“ naudą ir duomenis galite pasiskaityti EUMETSAT svetainėje.

2014 m. sausio 1 d. Lietuva tapo Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos (EUMETSAT) visateise valstybe nare. Narystė leidžia Lietuvai visapusiškai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuojant šios tarptautinės meteorologijos organizacijos ateitį. Narystė EUMETSAT bei galimybės naudotis šios tarptautinės organizacijos teikiamais meteorologiniais duomenimis suteikia Lietuvos įmonėms teisę dalyvauti EUMETSAT skelbiamuose konkursuose ir taip prisidėti prie palydovinės meteorologijos plėtros.

Birželio 19 d. Lietuvą galėjo pasiekti didžiausia audra per pastarąjį penkmetį. Laimei, stichija mus aplenkė, tačiau praūžė vos už 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos, padarydama rimtos žalos Latvijoje ir Baltarusijoje. Įvertinusi didelį visuomenės susidomėjimą, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) nori supažindinti orų prognozavimo procesu ir priimtais sprendimais, susijusiais su šia audra.

Orų prognozavimo procesas

Orų prognozės sudaromos pasitelkiant įvairias technologijas – nuo palydovų, radarų, lazerių iki paprasčiausių termometrų. Meteorologijos stotys renka duomenis apie atmosferos sąlygas, tokias kaip temperatūra, vėjas, krituliai, matomumas ir debesuotumas. Šie duomenys perduodami meteorologinių tarnybų sinoptikams tolesnei jų analizei. Naudodami matematikos lygtis, įvairius skaitmeninius modelius ir kitus metodus, sinoptikai sudaro orų prognozes. Skirtingi metodai leidžia kritiškai įvertinti įvairias prognozes ir parinkti labiausiai tikėtiną scenarijų, perspėjant visuomenę bei valstybės ir savivaldybių institucijas apie artėjančius orų pokyčius.

Prognozėms sudaryti LHMT naudoja du pažangius skaitmeninius modelius – ribotos teritorijos labai aukštos raiškos modelį Harmonie ir globalų mažesnės skiriamosios gebos modelį ECMWF. Šie modeliai, automatiškai atnaujina orų prognozes ir žemėlapius atitinkamai kas 3 ir 6 valandas.

Skaitmeninių modelių prognozių tikslumas siekia net 85–90 %, tačiau vasarą, kai padažnėja perkūnijų ir audrų formavimasis, šis tikslumas gali būti gerokai mažesnis.Taigi, nors modelių sudaromos prognozės nuolat tobulėja ir tampa vis tikslesnės, tačiau pasitaiko atvejų, kai jos gali neatitikti realybės ir nesutapti su vaizdu už lango.

Neįvykusi birželio 19-tosios audra

Praėjusią savaitę perspėjimus dėl galinčių kilti pavojingų orų reiškinių LHMT išplatino dar antradienį, o trečiadienio naktį savo perspėjimus išleido ir gerą reputaciją tarp meteorologų turinti ESTOFEX tarnyba (European Storm Forecast Experiment).

Europos sinoptikai, kurie specializuojasi sudarant pavojingų vasariškų audrų prognozes, Rytų Lietuvai paskelbė patį aukščiausią (trečiąjį) audrų pavojaus lygį. Per 20 metų tai yra vos trečias kartas, kuomet mūsų valstybei buvo suteiktas toks lygis. Trečio lygio audras lydi intensyvios perkūnijos, smarkūs vėjai ir stambi kruša (ir bent teoriškai galintys susiformuoti viesulai).

Birželio 19-tosios ryte dalis LHMT naudojamų skaitmeninių modelių rodė palankias, kita dalis – ne tokias palankias sąlygas stipriai audrai susiformuoti. Remdamiesi savo patirtimi, LHMT sinoptikai parengė labiausiai tikėtinų ir potencialiai pavojingų orų prognozę, kuri nesutapo su skaitmeninio orų modelio prognoze. Siekiant užtikrinti visuomenės ir turto saugumą, nutarta remtis sinoptikų analize, todėl skaitmeninio orų modelio duomenų teikimas LHMT interneto svetainėje buvo laikinai išjungtas, išvengiant klaidinančios informacijos sklaidos.

Audros poveikis kaimyninėms šalims

Nors Lietuvą audra aplenkė, mūsų kaimynams gamta nebuvo tokia gailestinga. Trečiadienio popietę Daugpilyje ir Latgalos regione siautė stipri audra. Latvijos gelbėjimo tarnyba pranešė gavusi 19 iškvietimų dėl nuvirtusių medžių, kurie kai kur prispaudė automobilius ir sutrikdė eismą.

Audra Daugpilyje FOTO: Ivars Soikāns / Latvijos naujienų agentūra

Audra Daugpilyje FOTO: Ivars Soikāns / Latvijos naujienų agentūra

Audra Daugpilyje FOTO: Ivars Soikāns / Latvijos naujienų agentūra LETA

Baltarusijoje didžiausia žala kliuvo Gardino sričiai, kur audra sugadino 47 namų stogus, užfiksuoti 73 medžių virtimo atvejai. Kruša ir stiprūs vėjai sukėlė didelių problemų, o krentantis medis mirtinai sužalojo moterį. Minske per valandą iškrito 23,4 mm lietaus, dėl ko vėlavo viešasis transportas, ir susidurta su kitais iššūkiais. Dėl nuvirtusių medžių buvo sutrikdytas traukinių judėjimas, o elektros tiekimo sutrikimai užfiksuoti 571 gyvenvietėje.

Audra Baltarusijoje FOTO: BALTARUSIJOS NEPAPRASTŲJŲ SITUACIJŲ MINISTERIJOS NUOTR.

Audra Baltarusijoje FOTO: BALTARUSIJOS NEPAPRASTŲJŲ SITUACIJŲ MINISTERIJOS NUOTR.

Norime pabrėžti, jog reaguoti į ekstremalaus pavojaus pranešimus yra būtina visada, nes perspėjimai rengiami atsakingai ir remiantis kruopščia įvairių duomenų analize. Tokio lygio perspėjimai kaip šis būna labai retai – vos keletą kartų per metus. LHMT tikslas buvo, yra ir bus teikti patikimą informaciją ir kuo tikslesnes prognozes, įspėti apie artėjančius pavojingus orų reiškinius ir užtikrinti visuomenės ir turto saugumą.

Parengė: LHMT Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo vyriausiasis specialistas Eligijus Labanauskas

LHMT perspėja apie pavojingą meteorologinį reiškinį – karštį. Birželio 27 d. Pietvakarių Lietuvoje daug kur oras įkais iki 30–33 laipsnių karščio. Birželio 28 d. daugelyje rajonų aukščiausia oro temperatūra sieks 30–34 laipsnius karščio. Birželio 29 d. bus gaiviau, dieną sušils iki 23–28 (pajūryje – iki 20–22) laipsnių. Birželio 30 d. oras vėl įkais iki 27–32 laipsnių karščio.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, Saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Karštą dieną specialistai rekomenduoja, kaip apsisaugoti nuo karščio keliamų grėsmių

• Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Nesant tokių sąlygų namuose, planuoti laiką taip, kad jis būtų praleistas vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 °C.
  
• Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
  
• Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
  
• Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj jo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti Saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
  
• Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius ir orui pralaidžius drabužius.
  
• Naudoti apsauginius kremus nuo Saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.
  
• Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių Saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti Saulės atokaitoje.
  
• Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuo atveju, kai visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
  
• Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Susiplanuoti sodo, daržo ir kitus ūkio darbus taip, kad jie būtų atliekami anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
  
• Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.
  
• Palaikyti vėsią namų aplinką. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų Saulės spindulius. Dienos metu namuose uždaryti langus ir juos atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
  
• Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomo karščio.
  
• Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.
  
• Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo ir jų dozės.
  
• Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
  Gausiai prakaituojant ir pasireiškus raumenų mėšlungiui (traukuliams);
  Kūno temperatūrai pakilus >40 °C, esant karštai ir šlapiai odai;
  Radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Informaciją parengė Higienos instituto ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro specialistai (Ilona Burkauskienė el. p. ilona.burkauskiene@hi.lt ir Karolina Nevero el. p. k.nevero@essc.sam.lt)

Naujausią orų prognozę rasite mūsų svetainėje, skiltyje „Specialisto komentaras“.
Įvairių naudingų patarimų kaip pasiruošti pavojingiems reiškiniams rasite čia.