Autorius: Gytis Valaika

Šaltasis metų laikas Lietuvoje trunka daugiau nei pusmetį, todėl daugelis žmonių labai laukia šiltų vasariškų orų, o tokiomis dienomis ypač smagu įbristi ar įšokti į vandens telkinį ir atsigaivinti, užsiimti vandens pramogomis.

Lietuvoje yra įvairių vandens telkinių – tai upės ir upeliai, ežerai ir tvenkiniai, Baltijos jūra. Mūsų regionui maudynėms komfortiška temperatūra laikoma ≥18 °C. Kiekvienas vandens telkinys, priklausomai nuo pobūdžio ir telkšojimo vietos, pasižymi skirtingomis savybėmis, telkiniai įšyla ir atvėsta nevienodu greičiu.

Vandens telkiniai ne tik suteikia malonumų, bet taip pat kiekviename iš jų tyko ir savi pavojai. Jūroje ar upėse pagrindinį pavojų kelia srovės, o ežeruose susikaupia daugiau įvairių cheminių junginių, todėl yra didesnė bėrimų ir alergijų tikimybė. Visuose minėtuose vandens telkiniuose pasitaiko duobių ir kitokių dugno nelygumų, todėl prieš lipant į vandenį visada reikia susipažinti su vandens telkiniu ir įvertinti esamą situaciją.

👉Visą naudingą informaciją apie saugų elgesį vandenyje rasite skiltyje „Kita“ ➡️ „Saugus elgesys vandenyje“. Taip pat skiltyje „Kita“ ➡️ „Pasiruoškite ekstremaliems orams“ surasite daug kitokių naudingų patarimų (pvz. kaip saugotis krušos / perkūnijos / audros / UV spinduliuotės ir kt.). Linkime smagios ir saugios vasaros. 😎

Gegužės 20–21 dienomis Tarnybą aplankė svečiai iš užsienio. LHMT specialistai turėjo progą išklausyti keleto įdomių pranešimų apie užsienio šalių patirtis bei palydovinius matavimus.

Gegužės 20 d. meteorologas Robert Varley pristatė savo veiklą rengiant poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų metodiką Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyboje „Developing MHEWS in the Met Office“. Taip pat lankėsi bei bendravo su mūsų šalies orus prognozuojančiais sinoptikais Prognozių ir perspėjimų skyriuje.

Gegužės 21 d. 10 val. LHMT salėje rinkosi ne tik Tarnybos, bet ir keleto kitų šalies institucijų specialistai pasiklausyti EUMETSAT atstovų Paul Counet ir Robert Varley studijos „Europos poliarinės orbitos antrosios kartos palydovų EPS-Aeolus ir EPS-Sterna socialinė-ekonominė nauda“ (angl. Socio-economic Benefits (SEB) of EPS-Aeolus and EPS-Sterna) pristatymo. Po pranešimų atstovai iš klausytojų sulaukė nemažai klausimų, kurie išsivystė į platesnes diskusijas, todėl renginys netgi užtruko šiek tiek ilgiau nei planuota.

Nuotraukose kairėje – keletas akimirkų iš vykusios konferencijos, kuri įvyko atnaujintoje LHMT susirinkimų salėje. Nuotraukoje dešinėje (eilės tvarka) – EUMETSAT atstovas Robert Varley, LHMT direktorius Ričardas Valančiauskas ir kitas EUMETSAT atstovas Paul Counet.

Facebook platformoje meteo.lt paskyra yra viena populiariausių tarp visų šalies valstybinių įstaigų. Šiuo metu turime virš 47 tūkst. sekėjų su kuriais nuolatos dalinamės įvairiausia aktualia orų (ir ne tik) informacija. Tuo tarpu, Instagrame sekėjų skaičius apie 20 kartų mažesnis, todėl labai kviečiame mus sekti ir minėtame socialiniame tinkle, kur nepraleisite skelbiamos hidrometeorologinės informacijos bei kitų įdomybių.

Na o jei mėgstate žiūrėti įvairius „Youtube“ esančius vaizdo įrašus, tuomet kviečiame prenumeruoti ir mūsų kanalą „Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba“. Kanale be kitų filmukų rasite ir tris edukacijas. Viena iš jų yra apie vandens apytakos ratą, kita – apie klimato kaitą, o trečioji – apie konvekciją ir audros debesis.

Draugaukime ir bendraukime! 😉

📷Instagram: https://www.instagram.com/meteo.lt/
📲Facebook: https://www.facebook.com/MeteoLT/
📹Youtube: https://www.youtube.com/@meteo_lt
👥LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/meteo-lt

Balandžio mėnuo nepasižymėjo saulėtumu. Vidutiniškai Saulė Lietuvoje spindėjo tik 148 val. (70 % SKN*). Negana to net 3 stotyse buvo pagerinti balandžio mėnesio Saulės spindėjimo trukmės minimumo rekordai:

•Biržai 137,5 val. (buvęs rekordas – 149,7 val. 1999 m.)

•Dūkštas 140,1 val. (buvęs rekordas – 141,8 val. 2017 m.)

•Lazdijai 136,7 val. (buvęs rekordas – 146,9 val. 2001 m.)

Nedaug iki rekordo (133,7 val. 2001 m.) trūko ir Dotnuvoje, kur buvo pasiekta antra mažiausia Saulės spindėjimo trukmės reikšmė – 142,9 val. Svarbu pažymėti, kad paminėtos stotys nuo kitų išsiskiria tuo, jog jos neturi labai ilgos duomenų sekos. Sukaupti duomenys tik nuo 1998 m. t. y. 26 metų seka. Kitose stotyse, kurios matavimų seka turi nuo 1961 m., buvo gana toli nuo antirekordinio.

Mažiausiai saulėtas balandis Lietuvoje buvo fiksuojamas 1977 m. (113,8 val.), o antras mažiausiai saulėtas – 1992 m. (119,6 val.). 2024 metais, lyginant duomenis nuo 1961 m., rikiuojasi 12 vietoje kaip antirekordiniai (tarp mažiausiai saulėtų).

*SKN – standartinė klimato norma, 1991–2020 m. laikotarpio vidurkis.

Primename, kad ankstesnių metų Saulės spindėjimo trukmės duomenis galima surasti ir parsisiųsti čia. Puslapio apačioje rasite hidrometeorologinių duomenų rinkinius.

Parengė: MASS vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė ir meteorologas Gytis Valaika

Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacijos sezonas, o šaltų dienų sumažės. Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis nuo dabartinių 684 mm – 42-98 mm, ypač žiemos sezonu. Baltijos jūros lygio pakilimas svyruos nuo 22 cm iki 35 cm.

Tokios klimato prognozės artimiausiam šimtmečiui šį trečiadienį pristatytos Aplinkos ministerijoje vykusiame renginyje „Dažnėjantys potvyniai. Audros. Savivaldybių prisitaikymas prie klimato kaitos“.

„Tikėtina, kad šis dešimtmetis buvo šilčiausias per 125 tūkst. metų. Vidutinė temperatūra pasaulyje per pastaruosius 12 mėnesių pakilo daugiau nei 1,5 °C. Šių metų klimato svyravimai Lietuvoje atspindi klimato kaitos tendencijas. Balandį turėjome ir aukščiausios oro temperatūros rekordus, ir sniego. Kai kur mėnesio kritulių norma iškrito per vieną snygį. Savivaldybėms teko spręsti ar leisti į gatves smėlio barstytuvus, ar vėl įjungti šildymą“, – pažymėjo Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė.

„Šiandien turime kalbėti ne tik apie klimato kaitos mažinimą, bet ir apie prisitaikymą. Pernai kilo potvyniai pajūrio regione, griuvo nuotekų valyklos, tai lėmė apie 250 mln. eurų nuostolius. Vakar stebėjome, kiek daug kai kur prisnigo. Šiemet jau turėjome dešimt šilumos rekordų. Tai rodo, kad krizė bus, klausimas, ar mes jai sugebėsime pasiruošti, apsaugoti savo žmonių sveikatą, miestus ir miestelius, gamtą, kelius, energetiką, žemės ūkį. Lyderystės vėliavą turi perimti savivalda, kuri turės pasirūpinti gyventojų apsauga, skirti dėmesį gamta grįstiems urbanistiniams sprendimams“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pasak J. Liukaitytės-Kukienės, prognozuojama, kad artimiausią dešimtmetį 4 iš 5 pasaulyje kilsiančių stichinių nelaimių ir kitų pasaulinių problemų lems klimato kaita. Lietuvos klimato pokyčiai yra neatsiejama Žemės rutulio klimato sistemoje vykstančių procesų dalis, todėl jos padariniai  jaučiami ir mūsų šalyje.

Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra nuo 1961 iki 2022 m. pakilo 2,3 °C. Numatoma, kad ateityje šis rodiklis pakils dar nuo 1 iki 3 laipsnių. Karštų dienų, kai maksimali paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 °C,skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, vidutiniškai 5,8 dienomis. Šaltų dienų, kai minimali paros oro temperatūra nukrinta iki -20 °C ir žemiau, skaičius sumažėjo beveik perpus, vidutiniškai 10,5 dienų.

Metinis kritulių kiekis per minėtą laikotarpį išaugo apie 73 mm arba 11 proc., o saulės spindėjimo trukmė – 7 proc. arba 127 val.

Visos aukščiau minėtos  prognozės remiasi Lietuvos ir Norvegijos projekto „ClimAdapt-LT“ metu atliktų tyrimų rezultatais.

„Reikia galvoti, kaip gyvensime toliau, kaip susiplanuoti savo kasdienes veiklas, kad valstybės, savivaldybių biudžetai, gyventojai patirtų kuo mažesnius nuostolius. Didžiausi pokyčiai laukiami žiemą, jos bus žymiai šiltesnės, bet tam irgi reikia ruoštis, nes ilgalaikė temperatūra apie nulį ypač kenkia keliams, kai tai atšyla, tai atšąla, formuojasi duobės “, – sakė J. Liukaitytė-Kukienė.

Augant vidutinei šaltojo laikotarpio temperatūrai, žmonės tampa mažiau atsparūs šalčiams, todėl neigiamas šalčio poveikis sveikatai didės. Nors žiemą šaltų dienų mažės, vis tiek reikės keisti padangas, barstyti gatves. Šildymo dienų kiekis mažės, bet tarp atšilimų įsiterps atšalimai, kaip šį balandį, kai vieną savaitę buvo 29 laipsniai karščio, o kitą 9 laipsniai šalčio, todėl šildymo sistemos turi gebėti lanksčiai reaguoti į gamtines sąlygas.

Taip pat smarkiai išaugs rugpjūčio mėnesio temperatūra, bus daugiau karščio bangų. Tam turime pritaikyti savo pastatus. Ypač nuo karščio kentės Pietų Lietuvos regionas, kur ir dieną, ir naktį bus aukštos temperatūros, reikės pasirūpinti patalpų vėsinimu, įrengti kondicionierius, kad žmonės galėtų pailsėti.

Prisitaikyti prie karščio padeda ir paprasti dalykai, kuriuos jau  šiandien daro savivaldybės – tai fontanų, vandens kolonėlių įrengimas miestuose, tačiau reikėtų plėsti jų tinklą. Renovuojant mokyklas reikėtų įrengti rekuperacijos sistemas, kad esant ekstremalioms temperatūroms netektų stabdyti ugdymo proceso.

Gamta mums taip pat duoda signalus: vis labiau atakuoja ligas platinančios erkės, eglynai, pušynai kenčia nuo kenkėjų, plinta sergamumas alergijomis. Kritulių gausa, ypač kai per dieną iškrinta mėnesio norma, niokoja parkus, miškus. Liūtis keičia sausringi periodai, kuriems irgi turime būti pasiruošę, nes padidėja gaisrų pavojus. Su klimato kaitos poveikiu ateityje siejamas padidėjęs mirtingumas ir sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vis labiau vargins stresas dėl karščio ir terminis diskomfortas. Tam reikia ruoštis ir sveikatos priežiūros sistemai.

Savivaldybės turi pasirengti individualius planus, kuriuose būtų numatyti konkretūs veiksmai. Mūsų šalies savivaldybės, nors ir nedidelės, bet labai skirtingos. Projekto „ClimAdapt-LT“ metu parengtoje savivaldybių jautrumo studijoje pažeidžiamiausiomis 2100 m. įvardijamos Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miesto savivaldybės.

Prisitaikymo prie klimato kaitos planą turi Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai, kaip vienai jautriausių klimato pokyčiams, jis buvo parengtas įgyvendinant projektą „ClimAdapt-LT“, finansuojamą iš 2014–2021 m. Europos ekonomines erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos. Projekto metu planai parengti ir Panevėžio, Vilniaus ir Utenos miestų, Tauragės, Ukmergės, Birštono ir Varėnos rajonų savivaldybėms. 

Tam kad savialdybėms būtų lengviau prognozuoti ateities klimato pokyčius ir planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, Aplinkos ministerija parengė interaktyvų žemėlapį ir švieslentę, kuriuose galima matyti, kaip keisis klimatas kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje iki 2100 m.

Švieslentėje galima pasirinkti optimistinį arba pesimistinį klimato kaitos scenarijų, laikotarpius bei prognostinius rodiklius ir matyti bendrą situaciją Lietuvoje, o pasirinkus dominančią savivaldybę – apibendrintą prognozių informaciją pagal minėtus rodiklius šiai šalies teritorijai.

Interaktyvų klimato pokyčių žemėlapį ir švieslentę galima rasti puslapyje www.klimatokaita.lt.

Balandžio 24 d. vykusios konferencijos „Dažnėjantys potvyniai. Audros. Savivaldybių prisitaikymas prie klimato kaitos.“ vaizdo įrašą rasite čia.

Aplinkos ministerijos pranešimas spaudai

2010 m. Lietuvos upėse susidarius ledų sangrūdoms ir pakilus potvynio vandeniui, mūsų šalies ekonomika patyrė 2,8 mln. eurų žalą. Pernai Latvijoje, Dauguvos upėje, ties Jekabpilio miestu, susidariusi net 30-ies kilometrų ilgio ledų sangrūda latvių ekonomikai kainavo apie pustrečio milijono eurų.

Tikėdamiesi padėti išvengti milijoninių nuostolių, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai kibo į bendrą projektą „ICEREG – Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“. Šių metų kovo 9 d. startavusio projekto tikslas – pagerinti ledų sangrūdų potvynių rizikos valdymą, kuriant išsamius potvynių žemėlapius ir tobulinant ledų sangrūdų susidarymo koncepcinį modelį, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą.

Ledų sangrūdos – neprognozuojamas reiškinys 

Projekto atstovė Lietuvos energetikos institute, Hidrologijos laboratorijos vadovė, daktarė Jūratė Kriaučiūnienė, motyvuodama tokio tyrimo tikslingumą, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje potvyniai dažniausiai kyla dėl tirpstančio sniego ir ledo sankaupų (apie 70–75 % atvejų), intensyvių liūčių (apie 15 %) bei vandens lygio Baltijos jūroje pakilimo, netvarkingo užtvankų eksploatavimo ir avarijų (apie 15 %). 

„Su dabartinėmis technologijomis sniego tirpsmo potvynio pradžią ir dydį jau galima gana tiksliai prognozuoti prieš savaitę ar dvi. O ledų sangrūdų sukeliami potvyniai visiškai neprognozuojami: tokiais atvejais vandens lygio kilimo greitį lemia net ne dienos, o valandos“, – pabrėžia J. Kriaučiūnienė. 

Nors tiek Latvija, tiek Lietuva į savo prisitaikymo prie klimato kaitos planus jau yra įtraukusios sniego tirpsmo ir liūčių potvynių rizikos mažinimą bei valdymą, ledų sangrūdų dinamika vis dar yra neištirta. O ledo sangrūdos, kaip papildomas potvynių rizikos šaltinis, kelia grėsmingą pavojų dėl potencialiai didžiulio užtvindymo bei žalos – tiek abiejų šalių pasienio regionų bendruomenėms konkrečiai, tiek valstybių ekonomikai bendrąja prasme. 

Dr. J. Kriaučiūnienė priduria, kad „šiuo metu egzistuojantys potvynių rizikos žemėlapiai detaliai neįvertina ledo sangrūdų sukeliamų rizikų, nes tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje dar netaikomi skaitmeniniai modeliai, kurie galėtų įvertinti tokių potvynių formavimąsi, prognozavimą bei riziką“.

O rizika – didžiulė. Prisimindamas 2010-ųjų potvynį, dr. Vytautas Akstinas, Hidrologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas ir šio projekto hidromorfologijos ekspertas, vardija išties nejaukią statistiką: „Tuometis ledų sangrūdų sukeltas potvynis paveikė 40-ies tūkstančių hektarų plotą. Žalos patyrė Šilutės, Pagėgių, Kauno, Panevėžio, Jonavos ir Joniškio savivaldybės. Vien Nemuno deltoje buvo užlieta 35 tūkst. hektarų teritorija. Nukentėjo gyventojai ir jų turtas, įmonės, žemės ūkio bendrovės, buvo išplauti keliai ir t. t.“

Specialistas pripažįsta, kad keičiantis klimatui potvyniai gali keistis dviem kryptimis. „Viena iš dviejų pagrindinių vyraujančių nuomonių sako, kad ledo sangrūdų potvynių rizika mažės vien dėl didėjančios oro temperatūros, skatinančios menkesnį ledo dangos susiformavimą ir intensyvesnį ledo tirpimą. Priešinga hipotezė akcentuoja potvynių ekstremalėjimo ir netikėtumo pavojų – kad atpratusi nuo potvynių visuomenė gali šiek tiek per daug atsipalaiduoti ir nekreipti dėmesio į realias grėsmes. Toks atsipalaidavimas ir nepasiruošimas ekstremaliai situacijai gali sukelti netgi didesnį pavojų nei dažnesni ledo sangrūdų potvyniai“, – ateities šydą praskleidžia V. Akstinas.

Dėl žmonių atsipalaidavimo kolegai pritaria ir dr. J. Kriaučiūnienė: „Žmonių aplaidumą ar nerūpestingumą galime stebėti ir dabar. Pavyzdžiui, rinkdamiesi gyvenamąją vietą, žmonės labai stengiasi įsikurti kuo arčiau upės. Pabandžius atkreipti jų dėmesį į potvynio pavojų, labai dažnai jie numoja ranka – atseit, jau dvidešimt metų čia žmonės gyvena ir jokių potvynių nebuvo. Tada pasistato ten namą, potvynis užlieja jį ir jo teritoriją, o tuomet jau žmogus skundžiasi, kad draudimas jam nieko nekompensuoja“, – šypteli hidrologė.

Projekto ICEREG eiga ir praktinė nauda 

Be kitų privalumų, projektas ICEREG bus naudingas ir žmonėms, atsakingiau žiūrintiems į savo gyvenamosios vietos pasirinkimą. Planuojama sudaryti ir Lietuvos hidrometeorogijos tarnybos internetiniame tinklalapyje publikuoti specialų žemėlapį, kuriame bus pažymėtos vietos su didesne ledo sangrūdų potvynių rizika. Tiesa, žemėlapis iš pradžių neapims visos Lietuvos.

„Šiuo konkrečiu projektu mes analizuosime šiaurinių Lietuvos upių (Ventos, Mūšos, Lėvens) ir pietinių Latvijos upių baseinus. Tačiau projekto metu sukursime metodiką, kuri, esant poreikiui, leis ištirti ir visų kitų Lietuvos upių baseinus“, – pasakoja dr. J. Kriaučiūnienė.

2026-aisiais planuojamo užbaigti projekto metu bus sumodeliuotos ir kartografuotos Latvijos ir Lietuvos ledo sangrūdų pažeidžiamiausios teritorijos. „Pirmiausia atliksime istorinių duomenų analizę Šiaurės Lietuvos upėse ir nustatysime dviejų upių ruožus, keliančius didžiausią pavojų gyventojams“, – projekto eigą trumpai pristato V. Akstinas. „Tuomet atrinktuose upių ruožuose atliksime modeliavimo darbus, įvertindami skirtingų tikimybių ledo sangrūdų susiformavimą ir kaip jos gali paveikti aplinkines teritorijas bei gyventojus. Kitaip tariant, bendrinė analizė, kuri leis nustatyti problemines vietas ir įvertinti, kiek jos pavojingos visuomenei“, – apibendrina hidromorfologijos ekspertas.

J. Kriaučiūnienė atskirai geru žodžiu pamini kolegas iš Suomijos aplinkos instituto (SYKE): „ICEREG projekte taikysime Suomijoje SYKE mokslininkų sukurtą skaitmeninį ledo sangrūdų formavimosi modelį, integruotą kartu su HEC-RAS hidrodinaminiu modeliu. Ledo sangrūdų modelis, žinoma, pritaikytas Suomijos upėms, tad mes turėsime šį modelį adaptuoti Lietuvos sąlygomis, užpildydami jį savo duomenimis ir sukalibruodami taip, kad jis duotų tinkamus rezultatus mūsų upėms. Suomių kolegos ne tik sutiko pasidalyti savo modeliu, bet ir apmokys, supažindindami su visomis jo galimybėmis“, – džiaugiasi J. Kriaučiūnienė. 

Anot jos, suvedus hidrometeorologinius duomenis ir įsitikinus, kad skaičiavimai atitinka istorinius, faktinius potvynių rezultatus, bus galima imtis ateities prognozių: tyrinėti įvairius klimato kaitos scenarijus, keisti temperatūros, kritulių rodiklius ir matyti potencialų ledų sangrūdų formavimąsi nors ir šimtą metų į ateitį.

ICEREG projekto metu sukurtas modelis bus taikomas, siekiant pagerinti šiuo metu egzistuojančią ankstyvojo perspėjimo sistemą, įtraukiant ir informaciją apie ledo sangrūdų sukeliamus potvynius. Sėkmingas projekto įgyvendinimas turėtų ne tik padidinti regionų, susiduriančių su šiomis problemomis, saugumą, bet ir sumažinti potencialią ekonominę žalą. 

Nuotraukoje – balandžio 3 d. Rygoje įvyko projekto įvadinis susitikimas, kuriame susitiko trijų projektą vykdančių organizacijų atstovai.

ICEREG projekte, vadovaujamame Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro, dalyvauja Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM. 

Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Visas projekto biudžetas – 654 082,50 Eur. Bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 523 266,00 Eur.

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Straipsnį sukūrė bei už jo turinį visiškai atsako Lietuvos energetikos institutas ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Vilniaus universitetas (Fizikos fakultetas ir Matematikos ir informatikos fakultetas) kartu su partneriais Kauno technologijos universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina projektą „Nacionalinio EuroHPC partnerystės kompetencijos centro veiklų įgyvendinimas“.

Projekto tikslas – stiprinti superkompiuterių (HPC), didelio našumo duomenų apdorojimo (HPDA) ir dirbtinio intelekto (AI) kompetencijas Lietuvoje, skatinti jų panaudojimą pramonės sektoriuje ir moksliniuose tyrimuose bei plėtoti tarpdisciplinines bendradarbiavimo galimybes tarp universitetų, įmonių ir valdžios institucijų.

Projekto trukmė – nuo 2023 01 01 iki 2025 12 31. Bendra projekto vertė – 1 000 018,68 Eur.

Projektas bendrai finansuojamas 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos (sutartis Nr. 10-051-P-0001) ir Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės (sutartis Nr. 101101903) lėšomis.

Balandžio 18 d. turėjome svečių. Lankėsi ECMWF Liaison (European Centre for Medium-Range Weather Forecasts; lietuviškai – Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras) grupės pranešėjai, taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros meteorologai.

Visą dieną vykusioje konferencijoje išgirdome šešis skirtingus pranešimus. Stijn Vermoote (ECMWF Vartotojų informavimo ir įtraukimo skyriaus vadovas) pateikė klausytojams apžvalginis pristatymą apie ECMWF strategiją, vykdomus atnaujinimus bei papasakojo apie „Copernicus“ programą. Po trumpos pertraukos pranešimus pristatė ECMWF analitikas Ervin Zsoter pristatęs kritulių ir pavojingų orų prognozių turimus ECMWF produktus. Taip pat, EFAS ir GloFAS (Europos ir pasaulio informuotumo apie potvynius sistemos) bei jų privalumus ir kylančius iššūkius. Emma Pidduck (ECMWF duomenų politikos ir partnerystės koordinatorė) papasakojo apie ECMWF pastangas perkelti savo kasdienių skaičiavimų duomenų išvestį iš GRIB 1 versijos failo formato į GRIB 2 versiją, kuri yra gerokai pažangesnė už senąją. Savo pranešimą apie sezonines–ilgalaikes prognozes pristatė Tim Stockdale (Tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslininkas).

Keleto pranešimų cikle gyvai ir nuotoliu dalyvavę LHMT specialistai ir kiti klausytojai įsitikino, jog nežiūrint kylančių įvairių iššūkių ECMWF procesai bei turimi modeliai nenustoja tobulėti, o netolima ateitis taip pat yra daug žadanti.

Nuotraukose – keletas akimirkų iš vykusios konferencijos, kuri įvyko atnaujintoje LHMT susirinkimų salėje ☁

Informuojame, kad buvo sukurtas ir nuo šiol iš pagrindinės meteo.lt svetainės skyrelio „Klimatas“ yra pasiekiamas archyvinių duomenų peržiūros modulis (archyvas.meteo.lt). Šis įrankis bus patogus visiems, kurie nori pasižiūrėti ar parsisiųsti, pavyzdžiui, ankstesnėmis dienomis išmatuotus meteorologinius ir hidrologinius rodiklius. Taip pat yra galimybė duomenis atvaizduoti grafikų pavidalu. Labai kviečiame išbandyti naująjį įrankį. Apie pastebėtas klaidas informuokite mus el. paštu nuomones@meteo.lt

Taip pat primename, kad kovo pabaigoje meteo.lt svetainėje (Klimatas > Lietuvoje klimatas > SKN) atnaujinome Saulės spinduliuotės elementų ir oro temperatūros rekordų duomenų rinkinius. Ten pat surasite ir kitus svarbiausius hidrometeorologinius duomenis: oro temperatūrą, kritulių kiekį, sniegą, vėją, žaibų išlydžius, hidrologinius metraščius, įvairius žemėlapius ir kt.

Na o meteo.lt API galite rasti 30 dienų valandinius vandens lygio ir temperatūros duomenis beveik iš šimto vandens matavimų stočių (VMS). Be hidrologinių atverti ir orų prognozių (7 dienų) duomenys. Dar rasite 10 metų faktinių orų istoriją iš 18 pagrindinių Lietuvos meteorologijos stočių su kiekvienos dienos valandiniais oro temperatūros, vėjo greičio, gūsių ir krypties bei debesuotumo, atmosferos slėgio, santykinio oro drėgnio, kritulių kiekio ir orų sąlygų duomenis. Visa tai rasite ir naujajame archyvinių duomenų peržiūros modulyje (archyvas.meteo.lt).

NEŽINANTIEMS KAS YRA API: meteo.lt API (angl. Application programming interface) įgalina gauti ir naudotis viešai teikiamais LHMT meteorologijos ir vandens matavimo stotyse išmatuotais duomenimis bei sudarytomis orų prognozėmis (Harmonie / ECMWF orų modeliai). Naudodamiesi meteo.lt API, galite integruoti mūsų teikiamus meteorologinius duomenis į savo kuriamas programas.

Dėl nuo Šiaurės Afrikos trumpam plūstelėjusios labai šiltos oro masės ilgasis savaitgalis buvo vasariškai šiltas. Dėl to užfiksuoti kovo 30–31 ir balandžio 1 d. rekordai. Be to, kovo 31-ąją beveik visose pagrindinėse Lietuvos meteorologijos stotyse buvo išmatuota aukščiausia kovo mėnesio oro temperatūra.

Iki ilgojo Velykų savaitgalio pati aukščiausia kovo mėn. temperatūra Lietuvoje buvo išmatuota 1968 m. kovo 30 d. Kybartuose, kuomet oras sušilo iki 21,8 °C. Šeštadienį, kovo 30 d., šis rekordas buvo pagerintas. Druskininkuose sušilo iki +22,4 °C. Na o Velykų dieną nė paros neišsilaikęs rekordas dar kartą buvo pagerintas, kadangi ir vėl Druskininkuose oras įkaito net iki +25,5 °C. Taigi, iki savaitgalio net 56 metus laikęsis rekordas buvo viršytas 3,7 laipsnio.

Be to pasiekti ir vietiniai rekordai 16 iš 18 pagrindinių Lietuvos meteorologijos stočių. Labiausiai ankstesnis rekordas buvo pagerintas Vilniuje kur skirtumas tarp senojo ir naujojo rekordo siekia net 4,9 laipsnio. Tuo tarpu, Nidoje ir Laukuvoje, dėl ne tiek daug sušilusio oro, rekordai nepakito. Laukuvoje iki rekordo pakartojimo pritrūko 0,6 laipsnio, o Nidoje – 1,7 ° (žr. žemėlapyje).

Žemėlapyje: juoda spalva – naujasis kovo mėn. šilumos rekordas, raudona – senasis rekordas (jeigu neperbrauktas, tuomet jis nebuvo pagerintas).

Taip pat, daugelis pastebėjo, kad ilgojo savaitgalio dienomis danguje šviečianti Saulė buvo labai neryški. Saulėtekiai ir saulėlydžiai atrodė labai neįprastai, o dangus – visiškai išblukęs. Kaltininkas – su anomalia šiluma nuo Šiaurės Afrikos Lietuvą bei visą regioną pasiekusios Sacharos dykumos dulkės. Dulkių koncentracija buvo užtektinai didelė, jog jos aiškiai matytųsi iš palydovo. Dalyje vietovių Saulę papildomai dangstė ir plunksniniai debesys, vietomis buvo užfiksuoti neryškūs Saulės halo ratilai. Prie žemės paviršiaus dulkės truputį sumažino matomumą. Na o antradienį dar daugiau jų pasiekė žemesnius atmosferos sluoksnius, todėl Lietuvoje labai pablogėjo aplinkos oro kokybė.

Kairėje – Sentinel-3 OLCI palydovo nuotrauka (2024-04-01, apie 12 val.), kurioje matomos dulkės virš Baltijos šalių. Dešinėje – taip atrodė dangus ir Saulė dėl užslinkusių dulkių.

Na o artimiausiu metu orai sparčiai keisis. Šilta ir dulkėta oro masė pasitrauks, aplinkos oras bus vėl bus švaresnis. Trečiadienis ir ketvirtadienis mūsų šalyje bus labai vėsūs. Kitomis dienomis po truputį atšils, tačiau naujų rekordų bent jau kurį laiką nefiksuosime. Naujausią sinoptiko orų prognozę rasite čia.

Parengė: meteorologas Gytis Valaika