Autorius: Gytis Valaika

2008 metų lapkričio 25 d. Nidos ir jos apylinkių gyventojai atsibudo kone palaidoti po stora sniego danga. Drėgno sniego buvo tiek daug, kad rytą kai kurie gyventojai sunkiai atidarė savo namų duris. Eismas buvo paralyžiuotas, autobusai į Smiltynę bent iki pietų neišvažiavo iš vietinės autobusų stoties.

Viso to kaltininkas – ties pajūriu lėtai besisukiojęs nedidelis žemo slėgio sūkurys. Ciklono vėjas šaltoje oro masėje virš sąlyginai šiltos Baltijos jūros vandens lėmė intensyvų sniego debesų formavimąsi. Būtent šis reiškinys sukėlė katastrofinį meteorologinį reiškinį – labai smarkų snygį (kai per ≤12 valandų iškrinta >30 mm kritulių ir sniego danga padidėja >30 cm).

Remiantis Nidos meteorologijos stoties duomenimis, iškrito net 66 mm kritulių per 12 val. ir per trumpą laikotarpį susiformavo net 45 cm storio sniego danga. Smarkiausiai snigo vėlai vakare: nuo 20 iki 23 val. sniego danga (per 3 val.) padidėjo 20 centimetrų, o per parą – net 36 cm. Tiek daug sniego per parą nebuvo iškritę bent jau nuo 1936 metų.

Žemėlapyje – sniego dangos storis (cm) 2008 m. lapkričio 25-osios rytą. Juoda ir tamsiai mėlyna spalva pažymėtos teritorijos kuriose susidarė storiausia sniego danga.

Taip pat labai gausiai pasnigo Ventėje (Šilutės r.) – 40 cm, o Šilutėje ir Laukuvoje (Šilalės r.) sniego dangos storis siekė 25–30 cm. Tuo tarpu, didesnėje Lietuvos dalyje sniego buvo daug mažiau: Vilniuje – 3, Kaune – 1, Klaipėdoje – 7, Šiauliuose – 13, Panevėžyje – 3 cm.

Įdomu dar ir tai, kad lapkričio 24 d. vakare sningant griaudėjo perkūnija. Šis reiškinys laikomas retu ir ypatingas tuo, jog dėl sniego perkūnuojant aplinka akimirkai labai ryškiai nušvinta (daug ryškiau nei vasaros naktį). Taip pat griaustinio garsas būna duslesnis dėl ant žemės paviršiaus esančio ir iš dangaus gausiai krentančio sniego. Tokį reiškinį užfiksuoti ar savo akimis pamatyti siekia dažnas audrų medžiotojas ir atmosferos specialistas.

Katastrofinio snygio apimtos Nidos vaizdai. Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nuotraukos.

Nuotraukose galite matyti storu sniego sluoksniu padengtus kelius, nulinkusius medžius ir nulaužtas jų šakas. Remiantis Nidos girininkijos duomenimis sniegas išvertė ir išlaužė daugiau kaip 1000 m³ medžių.

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika

Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. Štai, prieš 128 metus, 1896 m. lapkričio 17 d., užšalo Nemunas. Pučiant vakarų vėjui temperatūra krito iki -12,5 °C (-10 °R) ir upė pasidengė ledu.

Iliustracijoje – iškarpa iš leidinio – Mūsų senovė, kn. 2 (1921), 75–76 psl. Pastaba: Réaumur laipsnių perskaičiavimo į Celsijaus laipsnius formulė yra °C = 1.25 × °R

Kad prieš 128 metus buvo neįprastai šalta atskleidžia ir mūsų turimi Vilniaus (bei Klaipėdos) vidutinės oro temperatūros duomenys. 1896 metų lapkritis sostinėje buvo vienas šalčiausių per beveik 250 metų oro temperatūros stebėjimų istoriją (Klaipėdoje – tarp dešimties šalčiausių per 144 metus). Tuomet vidutinė mėnesio oro temperatūra Vilniuje buvo žiemiška ir siekė -2,4 °C (1991–2020 m. lapkričio mėn. vidurkis yra +1,8 °C, t. y. net 4,2 laipsnio daugiau). Lyginant su šių laikų vidurkiais, labai šaltas buvo ir po to sekęs gruodis (-5 °C) bei sausis (-8,2 °C). Paskutinį kartą ypač šalti lapkričiai Lietuvoje buvo pasitaikę 1993 ir 1998 metais.

Dėl šaltesnių ir ilgesnių žiemų kovas seniau dažnai buvo ne pavasario, o žiemos mėnuo. Tai parodo ne tik oro temperatūros stebėjimų istorija, tačiau ir užfiksuotos datos, kuomet Nemunas pradėdavo vaduotis nuo jį sukausčiusio ledo. XIX a. pabaigoje upės srovė ledus išnešdavo tik kovo viduryje ar pabaigoje. Kartais dėl susidariusių ledo sangrūdų kildavo labai stiprūs potvyniai, o šių laikotarpis nusitęsdavo iki pat balandžio pabaigos.

Nuotraukoje – ledo sangrūda Latvijoje 2023 m. sausio mėnesį.

Šiais laikais ledo reiškiniai išnyksta kur kas anksčiau, tačiau rizika, nors ir gerokai mažesnė, išlieka. Problemos rimtumą gerai parodė kaimyninės Latvijos pavyzdys. 2023 m. dėl ledo sangrūdų įvyko didžiausias per keturis dešimtmečius potvynis. Gera žinia, jog šiuo metu, įgyvendinant ICEREG projektą, Lietuvoje ir Latvijoje intensyviau tyrinėjamos sangrūdos. Pasibaigus projektui tikimasi, jog ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Projekto svetainė: https://www.meteo.lt/istaiga/administracine-informacija/projektai/icereg-projektas/

Pirmasis sniegas Lietuvos teritorijoje iškrinta ne vienu metu. Anksčiausiai jis pasirodo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje (vidutiniškai – spalio pabaigoje), o vėliausiai pajūryje (vidutiniškai – lapkričio viduryje). Nežiūrint to, tarp skirtingų metų būna nemaži svyravimai, nes viskas priklauso nuo orų ir atmosferos cirkuliacijos pobūdžio. Kartais pirmasis sniegas pasirodo dar spalio pirmoje pusėje (taip nutiko 2023 m.), o kartais tik lapkričio antroje pusėje ar dar vėliau (pvz. 2020 m.).

Sniego dangos susidarymo (kaip ir pirmojo sniego pasirodymo) data kasmet yra nevienoda ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau 0 °C (t. y. beveik sutampa su meteorologinės žiemos pradžia). Anksčiausiai sniego danga pasirodo šiaurės rytiniuose rajonuose – lapkričio antroje pusėje, o vėliausiai pajūryje – gruodžio pirmoje pusėje. Vis dėlto, pastovi sniego danga susidaro dar vėliau, po 3–4 savaičių. Be to, šiais laikais vis dažniau būna metų, kai pajūryje pastovi sniego danga iš viso nesusidaro.

📌Pastovia yra laikoma sniego danga, kuri išsilaiko mėnesį su ne ilgesnėmis kaip trijų dienų pertraukomis. Prieš vienos dienos pertrauką sniegas turi būti gulėjęs ne trumpiau kaip 5 dienas, o prieš 2–3 dienų pertrauką – ne trumpiau kaip 10 dienų.

Dėl klimato šiltėjimo žiemos Lietuvoje trumpėja, todėl mažėja ir dienų su sniego danga (1 cm ir daugiau) skaičius. 1961–1990 m. laikotarpiu buvo net 85 tokios dienos, o 1991–2020 m. – 64 dienos (t. y. sumažėjo ketvirtadaliu). Dabartinėmis klimato sąlygomis daugiausiai dienų su sniego danga būna Žemaičių aukštumoje, Šiaurės rytų ir Pietryčių Lietuvoje (apie 70–78 dienos), o mažiausiai – Nidoje, Klaipėdoje ir Kybartuose (46–47 dienos).

📌Anksčiausiai pirmasis sniegas yra kritęs 1972 m. rugsėjo 28–29 d., tuomet žiemiški krituliai trumpam nuklojo Panevėžio apylinkes. Na o anksčiausiai pastovi sniego danga buvo susidariusi 1956 m. spalio 29 d. Švenčionyse, Vilniuje, Varėnoje, Lazdijuose.

Vidutinius 1991–2020 m. laikotarpio sniego duomenis galite patyrinėti čia:
Sniego dangos storis ir dienų su sniego danga skaičius (SKN, 1991–2020 m.)

Kaip dėl klimato kaitos keičiasi dienų skaičius su sniego danga ir kiti parametrai galite pasiskaityti čia:
Lietuvos_klimato_pokyciu_vertinimas_lyginant_klimato_normas.pdf

Informuojame, kad LHMT, bendradarbiaudama su Valstybės duomenų agentūros specialistais, atvėrė dar vieną duomenų rinkinį Lietuvos atvirų duomenų portale – „Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos registruoti žydinčių augalų fenologiniai tarpsniai Lietuvoje“. Rinkinys buvo atvertas reaguojant į išreikštą poreikį bei Tarnybos tolesnį nuoseklų judėjimą link didesnio duomenų atvėrimo visuomenei.

Duomenų rinkinyje pateikiami duomenys apie Lietuvoje žydinčių augalų fenologinių tarpsnių stebėjimą. Viena rinkinio eilutė atitinka tam tikro augalo vieną fenologinio tarpsnio fazę konkrečią dieną. Vienoje eilutėje esančius duomenis sudaro: augalo pavadinimas, fenologinio tarpsnio fazė, stebėjimo data, stebėjimo stoties pavadinimas ir koordinatės, duomenų gavimo į LHMT informacinę sistemą data. Fazės kodo ir fazės stadijos kodo stulpelių pora nurodo konkretų fazės pavadinimą, kuris gaunamas iš fazių klasifikatoriaus.

Pateikiama informacija apie įvairius augalus: nuo pumpurų ir pirmųjų lapų išsiskleidimo, žydėjimo pradžios, sėklų, vaisių pribrendimo, vaisių susiformavimo iki lapų kritimo pradžios, žydėjimo pabaigos, lapų kritimo pabaigos ir t. t. Kol kas fenologinė informacija prieinama už praėjusius tris metus (t. y. nuo 2021 m. birželio), kadangi tik tuomet ji pradėta operatyviai pradėta rinkti iš stebėtojų.

Duomenų rinkinį rasite čia: (Atnaujinimo dažnumas: kasdien. Formatas: Saugyklos API).

Taip pat primename, kad meteo.lt API šiemet buvo pradėti teikti papildomų meteorologijos stočių stebėjimų duomenys. Vietoje buvusių 18, surasite net 52 meteorologijos stotis. Teikiami kiekvienos dienos valandiniai oro temperatūros, vėjo greičio, gūsių ir krypties bei debesuotumo, atmosferos slėgio, santykinio oro drėgnio, kritulių kiekio ir orų sąlygų duomenys. Taip pat rasite valandinius vandens lygio ir temperatūros duomenis beveik iš šimto vandens matavimų stočių. Be hidrologinių, atverti ir orų prognozių duomenys.

Detalesnes instrukcijas apie duomenis ir jų naudojimą rasite svetainėje api.meteo.lt. Taip pat, atvertus duomenis peržiūrėti ir parsisiųsti galite čia. Na o kitokius hidrometeorologinių duomenų rinkinius rasite čia (žiūrėti puslapio apačioje).

NEŽINANTIEMS KAS YRA API: meteo.lt API (angl. Application Programming Interface) įgalina gauti ir naudotis viešai teikiamais LHMT meteorologijos ir vandens matavimo stotyse išmatuotais duomenimis bei sudarytomis skaitmeninėmis orų prognozėmis. Naudodamiesi meteo.lt API, galite integruoti mūsų teikiamus meteorologinius duomenis į savo kuriamas programas.

Anot Ispanijos meteorologų, spalio 29 d. (antradienį) per aštuonias valandas kai kuriose Valensijos dalyse iškrito metinis lietaus kiekis (491 mm). Dėl liūčių daug teritorijų buvo užtvindytos, kilo nuošliaužos, pastatų griūtis. Ypač nukentėjo Turijos upės slėnis – po 1957 m. buvusio panašaus Valensijos potvynio buvo įrengta nauja Turijos upės vaga, kad būtų apsaugotas Valensijos miestas, tačiau dėl to vanduo nusiaubė kitas piečiau esančias gyvenvietes. Buvo sustabdytas traukinių ir lėktuvų eismas Valensijos kryptimi, užlieti ir užkimšti link Valensijos vedantys greitkeliai. Nelaimės metu žuvo mažiausiai 215 žmonių, daug dingusių be žinios. Padaryta milžiniška materialinė žala.

Žemėlapyje – kritulių kiekis spalio 29 d. iškritęs Valensijos regione ir Sentinel3 palydovo spalio 30 d. užfiksuotas vaizdas, kuriame matomos smarkaus lietaus į Viduržemio jūrą išplautos nuosėdos. Šaltiniai: WMO, AEMET, Copernicus.

Nors žiniasklaidoje buvo minimas potvynis, tačiau mūsų regiono hidrologai kalbėdami apie potvynius paprastai turi galvoje kasmet beveik tuo pačiu metu pasikartojančius vandens lygio pakilimus. Lietuvoje potvyniais vadinami žiemos sniego ir ledo tirpsmo sukelti vandens lygio pakilimai, kurie (kol dar būdavo stabiliau šaltos žiemos) dažniausiai prasidėdavo antroje kovo pusėje ir baigdavosi balandžio antroje pusėje. Šiais laikais potvynių vis dažniau sulaukiame dar net kalendorinei žiemai nepasibaigus.

Tuo tarpu Ispanijoje nutikęs atvejis atitiktų poplūdžio (angl. flash floods) apibrėžimą. Poplūdis yra staigus, trumpalaikis vandens lygio pakilimas upėje, kurį sukelia gausūs krituliai. Poplūdžiai gali kartotis keletą kartų per metus. Priklausomai nuo lietaus intensyvumo ir trukmės, poplūdžiai gali apimti mažas arba dideles teritorijas. Liūčių sukelti poplūdžiai formuojasi labai greitai, vandens lygis staigiai kyla. Priklausomai nuo kritulių pobūdžio ir kiekio, poplūdis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių.

Poplūdžiai, kaip ir potvyniai, gali kelti grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui. Stiprus poplūdis gali užtvindyti šalia upės esančias teritorijas ir objektus, sutrikdyti elektros tiekimą, apsemti kelius. Poplūdžiai – gana sunkiai prognozuojami, todėl, prasidėjus ilgalaikiams lietums, vertėtų sekti hidrologinę informaciją, ypač atsižvelgiant į upių vandens lygio kilimą. Paskutinis žymesnis poplūdis Lietuvoje stebėtas rugpjūčio pradžioje, po liepos pabaigoje praslinkusios drėgnos audros.

Kitas pavojingas reiškinys sukeliantis staigų vandens kilimą upėje yra ledo sangrūdos. Šios susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta, tad dėl ledo kamščių gali kilti labai didelis potvynis. Susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi. Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui.

Nuotraukose viršuje – smarkios liūties padariniai Ispanijoje ir rudeninio poplūdžio metu patvinusi upė Vakarų Lietuvoje. Nuotraukose apačioje – pavasarinis potvynis Nemuno deltoje ir ledo sangrūdų sukeltas potvynis Latvijoje.

Gera žinia, jog pastarasis reiškinys šiuo metu intensyviau tyrinėjamas įgyvendinant ICEREG projektą. Pasibaigus projektui tikimasi, jog ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Projekto svetainė: https://www.meteo.lt/istaiga/administracine-informacija/projektai/icereg-projektas/

Potvynių, kylančių dėl ledo sangrūdų, rizikai modeliuoti reikia informacijos, kurią galima surinkti tik vietoje, todėl ekspertai iš Latvijos ir Lietuvos (Vytautas Akstinas, Serhii Nazarenko, Darius Jakimavičius ir Diana Meilutytė-Lukauskienė) atliko upių skerspjūvių matavimus ICEREG projekto numatytose tyrimų teritorijose, taip pat matavo įvairius kitus parametrus, pavyzdžiui, upės vagos gylį ir plotį, srovės greitį, upės krantų aukštį ir vandens paviršiaus nuolydį.

1 pav. Lauko darbai Lietuvoje ir Latvijoje (viršuje – Vytautas Akstino, apačioje – Mārcis Tīrums nuotraukos)

Matavimai buvo atliekami kas 1000 metrų, o miestų teritorijose – kas 500 metrų. Taip pat buvo registruojama informacija apie tiltus ir kitų tipų hidrotechninius statinius, kurie gali turėti reikšmingos įtakos ledo sangrūdų susidarymui.

Lietuvoje buvo išmatuoti 26 skerspjūviai Mūšos upėje ir 55 skerspjūviai Lėvens upėje (ruože nuo Paliūniškio iki Skaistgirių) ir Sanžilės kanale.

2 pav. Ištirti upių ruožai Lietuvoje: Mūšos upėje (kairėje) ir Lėvens upėje su Sanžilės kanalu (dešinėje)

Latvijoje buvo išmatuoti 97 skersiniai pjūviai palei Dauguvos upę Jekabpilio savivaldybės teritorijoje ir 38 skersiniai pjūviai palei Lielupės upę Bauskės savivaldybėje.

Visi lauko tyrimų metu surinkti duomenys bus naudojami Lėvens upės hidrodinaminio modelio kalibravimui bei padės geriau suprasti ledo sangrūdų potvynius šioje upėje bei visoje ICEREG projekto teritorijoje.

3 pav. Ištirti upių ruožai Latvijoje: Dauguvos (kairėje) ir Lielupės (dešinėje) upių atkarpos.

Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos – Lietuvos programa (2021–2027 m.).

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Projekto svetainė: https://www.meteo.lt/istaiga/administracine-informacija/projektai/icereg-projektas/

Šiandien minima tarptautinė kovos su klimato kaita diena. Šios dienos ir klimato savaitės proga, suskaičiavome ir vizualiai atvaizdavome kurios žiemos buvo labai šaltos ir kurios labai šiltos.

Grafike – skirtingų metų žiemų nuokrypiai nuo vidutinės 1961–2020 m. laikotarpio žiemos oro temperatūros (Lietuvoje ši reikšmė vidutiniškai yra -3,0 °C). Kuo teigiamas nuokrypis didesnis, tuo žiema šiltesnė, ir atvirkščiai.

Kartais tenka išgirsti žmones sakant, kad kažkurių metų žiema buvo labai šalta, tačiau žiemos šaltumo įspūdį gali puikiai sukurti vos 2–3 labai šaltos savaitės, nors visa kita žiema galėjo būti šilta. Daugelis vyresnių žmonių tikrai dar pamena, kad seniau žiemos dažniau buvo ir šaltesnės, ir sniegingesnės (kadangi sniegas per žiemą kaupdavosi iki pat pavasario).

Grafike galite matyti, kad praeityje šaltų žiemų buvo kur kas daugiau. Paskutinė labai šalta žiema pasitaikė jau gana seniai, prieš 29 metus, 1995–1996 metais. Tą kartą ji prasidėjo dar lapkričio pradžioje (vidutinė 1995 m. lapkričio mėn. oro temperatūra buvo neigiama). Žiemiškai šalta buvo tiek gruodį, tiek sausį, tiek vasarį. 1996 m. kovas taip pat buvo žiemiškai šaltas, o žiemiški orai visiškai pasitraukė tik balandžio viduryje. Bendrai imant, žiema truko net ~5 mėnesius.

Iš grafiko: dar šaltos buvo ir 2002–2003, 2009–2010 bei 2010–2011 m. žiemos, kurių metu pasitaikė stiprių šalčių, gausesnio sniego. Na o dabar tenka konstatuoti, kad jau 11 žiemų iš eilės buvo šiltos. 2019–2020 m. žiema pasitaikė netgi pati šilčiausia stebėjimų istorijoje. Buvo taip šilta, kad meteorologinė žiema, formaliai, net nebuvo atėjusi. Labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvojo pavasario laikotarpį. Manoma, kad tokių žiemų ateityje daugės, kuomet beveik pusmetį tęsis lapkričiui arba kovui būdingi orai.

Atsižvelgiant į tendencijas, didelė tikimybė, kad 2024–2025 m. žiema irgi bus šiltesnė nei vidutiniškai. Taigi, poledinės žūklės mėgėjams, slidininkams ir kt. tai nėra gera žinia. Tai nėra gera žinia ir ūkininkaujantiems, kadangi po šiltos žiemos pavasarį anksčiau gali susiformuoti sausros, o tai galop nulemia prastesnį derlių.

Dar vienas iš požymių, jog Lietuvos klimatas šiltėja

Paprastas būdas tuo įsitikinti – paimti kiekvienos metų dienos šilumos ir šalčio rekordus bei išsifiltruoti tik tuos, kurie užfiksuoti šiame amžiuje (stipriai paveiktame globalaus šiltėjimo). Tą padarius, aiškiai matyti, jog šilumos rekordų šiais laikais būna kur kas daugiau nei šalčio. Santykis lygus 1 prie 4. Jeigu klimatas keistųsi lėtai (natūralia eiga, kaip tai vyko tūkstančius metų) šis santykis būtų maždaug artimas 1 prie 1 t. y. šilumos ir šalčio rekordai pasitaikytų beveik vienodu dažnumu (o paties rekordo užfiksavimas irgi būtų retas įvykis).

Stulpelinėje diagramoje esančioje žemiau galite matyti, kad iš 365 dienų net 202 dienų (55 % arba truputį daugiau nei pusė) aukščiausios oro temperatūros rekordai buvo užfiksuoti šiame amžiuje (kurio dar net ketvirtadalis nepraėjo). Tuo tarpu, žemiausios oro temperatūros rekordai XXI a. fiksuojami kur kas rečiau, nes labai šaltų orų laikotarpių būna mažiau nei labai šiltų. Tik 50 dienų (iš 365) šalčio rekordai buvo išmatuoti XXI amžiuje t. y. vos 14 % arba maždaug septintadalis nuo visų rekordų.

Nemaža dalis šilumos rekordų neišsilaiko nei keleto metų, todėl paminėtas santykis 1:4 iš tikrųjų yra dar didesnis (kitaip sakant, šilumos rekordai fiksuojami kur kas dažniau nei šalčio). Lietuvoje 2021 metais užfiksuoti 6 šilumos ir nė vieno šalčio rekordo, 2022 m. – 13 šilumos ir 1 šalčio, o 2023 m. – 17 šilumos ir 4 šalčio rekordai, o šiemet – net 19 šilumos rekordų ir nė vieno šalčio rekordo. Taigi, pastarųjų 4 metų santykis yra net 1 prie 11: vienam išmatuotam šalčio rekordui teko net vienuolika šilumos rekordų. Šis faktas parodo, kad šiame amžiuje labai aukštos oro temperatūros įvykiai mūsų šalyje pasitaiko kur kas dažniau.

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)

Spalio 24-ąją, minint Tarptautinę kovos su klimato kaita dieną, rengiamas Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas. Tai internetu laikomas testas, kurio užduotys suskirstytos pagal sudėtingumą į keturis tipus. Iniciatyvos organizatoriai kviečia tiek mokinius, tiek temos entuziastus ar ekspertus priimti iššūkį ir pagerinti ankstesnių metų rezultatus, kurių vidurkis siekė vos 5 balus iš 10.

Spalio 21–25 dienomis Aplinkos ministerija yra paskelbusi Klimato savaite, kurioms metu gyventojai bei organizacijos raginami susimąstyti apie vykstančius aplinkos pokyčius bei būdus mažinti mūsų įtaką klimatui.

Norintieji prisijungti pirmiausiai turėtų užsiregistruoti egzamino interneto svetainėje ir pasirinkti kokio sudėtingumo klausimyną renkasi spręsti: orientuotą į 7–9 klasių mokinius, 10–12 kl. mokinius, ekspertus ar plačiąją visuomenę.

Pagal tai spalio 24 dieną užsiregistravusieji gaus nuorodą į testo tipo užduotis biologinės įvairovės, taršos mažinimo, atsakingo atliekų tvarkymo, vystomojo bendradarbiavimo, pilietinio aktyvizmo, klimato krizės priežastingumo ir kitomis temomis. Iškart po atsakymų pateikimo, kiekvienas dalyvis galės matyti savo rezultatą, o sekančią dieną gaus išsamią išklotinę su teisingų atsakymų paaiškinimais. Egzaminas bus laikomas savarankiškai bet kuriuo metu tarp 8 ir 20 valandos.

Praėjusiais metais egzamino užduotis sprendė beveik 15 tūkst. žmonių iš 125 miestų ir miestelių iš visų Lietuvos savivaldybių. Deja, vidutinis rezultatas, kaip ir pirmaisiais metais, išliko 5 balai iš 10.

Egzaminą laikę dalyviai geriausiai pasirodydavo energetikos temose, tačiau gerokai mažiau žinojo apie gyvąją gamtą ir pilietinį aktyvizmą. Taip pat stigo priežastinių ryšių tarp aplinkosaugos problemų pasekmių ir priežasčių pažinimo. Šių metų klausimynai teiks prioritetą šioms temoms, o taip pat suteiks progą daugiau sužinoti apie darnų vystymąsi, Lietuvos indėlį ir vaidmenį globalių klimato ir aplinkosaugos procesų sprendimui.

Registracija į egzaminą: https://aplinkosaugosegzaminas.lrt.lt/

Žaliosios politikos instituto informacinis pranešimas

Uraganas parašyta kabutėse, nes tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) Lietuvoje nebūna. Mūsų šalies pajūryje kartais pasitaiko tik uraganinio stiprumo vėjo audros, kurios tik dėl senos tradicijos būna pavadinamos uraganais.

Viena tokių, kurią švedai pavadino Lenos vardu, praslinko 1967 m. spalio 17–18 dienomis. Prieš smarkią audrą tuometė Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos valdyba išplatino perspėjimą, jog naktį iš spalio 17 į 18-ąją prognozuojamas 10–11 balų (t. y. 25–33 m/s) siekiantis vėjas (stiprus štormas).

Vis dėlto, 1967 m. vėjo audra buvo tokia baisi, kad jos stiprumas galėjo prilygti net 2–3 uragano kategorijai. Spalio 18 d. Klaipėdoje užfiksuotas vėjas, kurio greitis siekė iki 40 m/s (144 km/h arba 78 mazgų). Visai šalia Lietuvos, Latvijoje esančioje Liepojoje, gūsiai siekė iki 48 m/s. Manoma, jog pavieniai vėjo gūsiai (virš jūros) galėjo siekti net iki 55 m/s (198 km/h arba 107 mazgų). Taigi, savo jėga 1967 m. audra buvo baisesnė už uraganą „Anatolijų“ (1999 m. gruodžio 4 d., gūsiai – iki 40 m/s) ir „Erviną“ (2005 m. sausio 9 d., gūsiai – iki 34 m/s), kurių vėjai gūsiuose maždaug atitiko pirmos kategorijos uraganą.

1967 m. ypač audringa Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, paplovė kopagūbrius, pajūryje kilo potvynis. Didelės žalos uraganinio stiprumo vėjo audra padarė Klaipėdai. Gūsingi vėjai sukėlė vandens lygį Klaipėdos laivybos kanale. Vanduo pakilo net iki 1,86 metro žymos – taip aukštai (pagal turimus istorinius duomenis) vanduo dar niekada nebuvo pakilęs. Danės (Dangės) upė senamiestyje užtvindė gatves ir aikštes, namų rūsius. Na o visoje Žemaitijoje išvertė daugybę medžių – per 3–4 mln. m³ medienos. Maždaug tiek medienos tais laikais būdavo numatyta kirtimui per trejus metus.

Įdomu dar ir tai, jog su audra į Lietuvą atkeliavo ir labai šiltas oras. Spalio 17–18 d. sušilo iki 15–20 laipsnių šilumos. Daug kur išmatuoti nauji aukščiausios paros oro temperatūros rekordai, kurių didžioji dalis laikosi iki šių dienų. Be to, spalio 16–19 d. (per 4 paras) palijo visoje šalyje, tačiau Vakarų Lietuvoje lietaus buvo daugiausia, iki 30–50 mm (arba maždaug iki pusės spalio mėnesio normos).

Istoriniuose kadruose – praslinkusios audros padariniai Lietuvoje pajūryje. Fotografijomis internete pasidalino: Kazimieras G. (efoto: nolis), Romualdas Beniušis, Gintaras Valiuškevičius.

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)

Pastaruoju metu žiniasklaidoje dažniau pasirodo pranešimai apie kontrabandininkų siunčiamus krovinius, kuriems skraidinti pasitelkiami meteorologiniai balionai (pūslės). Jų visai nesunkiai galima įsigyti internete vos už keliasdešimt eurų. Nežiūrint to, meteorologiniai balionai kasdien visame pasaulyje naudojami atmosferos sąlygų skirtinguose aukščiuose nustatymui bei įvairiems moksliniams tyrimams.

Lietuvoje meteorologiniai balionai reguliariai, kiekvieną naktį (00:00 UTC laiku), leidžiami ir iš Kauno meteorologijos stoties. Na o vandeniliu užpildytas meteorologinis balionas iškelia pritvirtintą nedidelę baltą dėžutę – radiozondą (kuris sveria panašiai tiek kiek išmanusis telefonas). Šiuo prietaisu iki apatinio stratosferos sluoksnio (vidutiniškai iki 30 km aukščio, kur dėl išretėjusios atmosferos balionas labai išsipučia ir galiausiai sprogsta) atliekami meteorologiniai matavimai.

Radiozondas pririštas prie meteorologinio baliono Kauno MS fone. Aistės Vilutienės nuotr.

Radiozondai kildami į stratosferą matuoja atmosferos slėgį, oro temperatūrą, rasos taško temperatūrą, santykinę drėgmę, vėjo greitį ir kryptį. Atmosferos radiozondavimas labai svarbus norint sužinoti kokios sąlygos yra aukštai atmosferoje. Be reguliariai atliekamo radiozondavimo ir lėktuvų perduodančių svarbią meteorologinę informaciją orų prognozės būtų mažiau tikslios.

Lietuvoje atmosferos radiozondavimas atliekamas 1 kartą per parą. Nesunku paskaičiuoti, kad per metus paleidžiamos 365 tokios baltos dėžutės. Daugelis jų nukrenta iki 100–150 km atstumu aplink Kauną. Nemažą dalį jų surenka radiozondų ieškotojai, kuriems tai yra kaip netipinė pramoga – savotiškas geolokacinis žaidimas. 🙂

Jau kurį laiką visus radiozondus paženkliname specialiu lipduku sakančiu, jog tai yra nepavojingas meteorologinis prietaisas. Suradus tokį reikėtų saugiai išmesti arba neatlygintinai perduoti / atsiųsti mums:
KAUNE: Kauno meteorologijos stotis. Adresas: Rapsų g. 5, Noreikiškių k., Kauno r. sav. LT-53367, tel. nr. +370 648 05759
VILNIUJE: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Adresas: Oršos g. 8, Vilnius LT-09300, tel. nr. +370 648 06572

Kiekvieną naktį vykdomo atmosferos radiozondavimo metu surinktą informaciją galite rasti čia. Na o kaip atrodo meteorologinio radiozondo paleidimas ir suradimas kviečiame pasižiūrėti Vilniaus universiteto radijo klubo šių metų kovą nufilmuotame ir paruoštame reportaže.

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)