Informuojame, kad senoji meteo.lt programėlė ir jos duomenų šaltiniai buvo išjungti. Nors senoji meteo.lt programėlė jau kurį laiką buvo nebepalaikoma bei vėliau tapo neprieinama „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvėse, tačiau ją turintys savo telefonuose iš anksčiau dar galėjo bent keletą mėnesių sėkmingai naudoti. Vis dėlto, praėjusią savaitę programėlė galutinai nustojo veikti, todėl visus kviečiame ją išsitrinti iš savo įrenginių.
Na o šiuo metu yra kuriama nauja programėlė, kurią planuojame paleisti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Nors dirbame kaip įmanoma greičiau, tačiau turime labai ribotus resursus, kuriuos galime paskirti programėlės kūrimui.
Iki naujos programėlės sukūrimo kviečiame naudotis mūsų svetainėje pateikiama informacija. Jei turite pasiūlymų ar pastabų dėl atnaujintos svetainės, kviečiame savo jas pateikti el. paštu nuomones@meteo.lt. Taip pat visiems primename, jog pagrindinę orų informaciją visada rasite ir minimalistinio stiliaus svetainėje beta.meteo.lt
Norime daugiau duomenų apie ekstremalius hidrologinius ir meteorologinius reiškinius.
Lietuvoje šiuo metu veikia nacionalinis meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų tinklas, kurį sudaro daugiau nei 50 meteorologijos ir 100 vandens matavimo stočių, išsidėsčiusių visoje Lietuvoje (Dabar – Meteo.lt). Jose nepertraukiamai fiksuojami įvairūs hidrometeorologiniai reiškiniai, jų intensyvumas ir paplitimas. Turimas tinklas yra per retas užfiksuoti lokalius reiškinius, kurie dažnu atveju pridaro žalos žmonių turtui.
Planuojame įdiegti naują ekstremalių hidrologinių ir meteorologinių reiškinių (pvz., smarkaus lietaus, plikledžio, krušos, audros, potvynio ir kt.) perdavimo įrankį, skirtą apie juos pranešti savanorystės pagrindu. Įrankio funkcionalumas leistų, pasirinkus vietovę, datą, laiką ir pastebėtą reiškinį, pažymėti žemėlapyje, prikabinti nuotrauką ir atsiųsti mums.
Prieš kuriant įrankį, mums svarbu sužinoti jūsų nuomonę. 🙂
Kaip ir kasmet, po pavasario lygiadienio hidrometeorologams ateina šventinės dienos. Penktadienį bus profesinė šventė hidrologams, o šeštadienį – meteorologams. Kovo 22-ąją minima pasaulinė vandens diena, o kovo 23-ąją pasaulinė meteorologijos diena.
Šių metų vandens dienos devizas – „vandens panaudojimas siekiant taikos“ arba tiesiog „vanduo taikai“. Žemiau – Jungtinių Tautų pranešimas skirtas vandens dienai pažymėti.
Vanduo gali sukurti taiką arba sukelti konfliktą. Kai vandens trūksta, jis užterštas arba kai žmonės turi nevienodas galimybes juo naudotis, ar visai jų neturi, tarp bendruomenių ir šalių gali kilti įtampa.
Daugiau kaip 3 mlrd. žmonių visame pasaulyje priklauso nuo vandens, kuris peržengia valstybių sienas. Tačiau tik 24 šalys yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus dėl viso joms bendrai naudojamo vandens. Didėjant klimato kaitos poveikiui ir augant gyventojų skaičiui, būtina skubiai susivienyti tiek šalyse, tiek ir tarp šalių, kad būtų apsaugoti ir išsaugoti mūsų brangiausi ištekliai. Visuomenės sveikata ir gerovė, maisto ir energetikos sistemos, ekonominis produktyvumas ir aplinkos vientisumas priklauso nuo gerai veikiančio ir teisingai valdomo vandens ciklo.
Bendradarbiaudami vandens srityje sukuriame teigiamą bangos efektą – skatiname darną, gerovę ir atsparumą bendriems iššūkiams. Turime veikti suvokdami, kad vanduo yra ne tik išteklius, kurį reikia naudoti ir dėl kurio reikia konkuruoti – tai žmogaus teisė, neatsiejama nuo kiekvieno gyvenimo aspekto. Šią Pasaulinę vandens dieną visi turime susivienyti dėl vandens ir naudoti vandenį taikai, padėdami pagrindus stabilesniam ir klestinčiam rytojui.
Plačiau apie Pasaulinę vandens dieną (anglų k.) galite pasiskaityti čia.
Tuo tarpu, šių metų meteorologijos dienos devizas – „kovos su klimato kaita priešakyje“. Žemiau – Pasaulinės meteorologijos organizacijos pranešimas skirtas meteorologijos dienai pažymėti.
Klimato kaita yra reali ir nenuginčijama grėsmė mūsų civilizacijai. Jos įtaka yra jaučiama ir matoma, jeigu mes nesiimsime jokių veiksmų – poveikis ir pasekmės bus katastrofiškos. Tvaraus vystymosi 13-asis tikslas yra „imtis skubių veiksmų dėl kovos prieš klimato kaitą ir jos padarinius”. Šio tikslo pasiekimas ir užtikrinimas lemia kitų Tvaraus vystymosi tikslų pažangą.
Pasaulinė meteorologijos organizacija (angl. The World Meteorological Organization, WMO) kovoja su klimato kaita įvairiomis kryptimis ir darbais. Darbai susideda iš įvairių socialinių problemų sprendimo: bado ir skurdo mažinimo, sveikatos būklės gerinimo, švaraus vandens, prieinamos ir švarios energijos užtikrinimas, sausumos ir vandens rūšių saugojimas, miestų ir bendruomenių stiprinimas klimato kaitos atsparumui. Orų ir klimato prognozės padeda padidinti maisto produkciją, sumažinti badą. Epidemiologijos žinių integravimas padeda lengviau susitvarkyti su ligomis, kurios yra ypač jautrios klimato kaitai.
Pasaulinė meteorologijos organizacija, jos nariai ir partneriai dirba nuo mokslo iki paslaugų ir veiksmų, padedančių visuomenei. Visuomet plečia žinias apie mūsų Žemės sistemą, stebi klimato ir vandens išteklių būklę ir kokybę, suteikia informacijos apie išmetamųjų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą. Taip pat teikia paslaugas, susijusias su klimatu, perduoda perspėjimus, patarimus, kurie padeda prisitaikyti prie kintančio klimato.
Mokslas yra pagrindinis problemų sprendimas. Būtent mokslas vienija šią organizaciją ir padeda įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus. WMO ir toliau kovos su klimato kaita, bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis ir diegdama naujoves. Organizacija įveiks iššūkius ir įgyvendins saugaus, atsparaus pasaulio viziją ateities kartoms.
Plačiau apie Pasaulinę meteorologijos dieną (anglų k.) galite pasiskaityti čia.
Nežiūrint visų oficialių kalbų ir pasveikinimų, vandens ir meteorologijos dienomis kviečiame tiesiog nors valandai išeiti pasivaikščioti gryname ore kažkur gamtoje, dažniau pasidairyti į dangų bei aplankyti artimiausią jums vandens telkinį. 🙂 Naujausią sinoptikų parengtą orų prognozę surasite čia.
Ice jams in rivers are very dangerous – rising water levels can flood large areas and cause significant damage to communities and the economy of the border regions between Lithuania and Latvia. The specific dynamics of ice accumulation are still poorly understood, making it difficult to predict flooding from ice jams. Without accurate forecasts, there is no way to warn the population in advance of potential hazards. This can lead not only to increased property damage, but also to damage to health or even loss of life.
Ice jam in Neris near Vilnius in the spring of 2021.
The aim of the ICEREG project is to model and map floods caused by ice jams in the vulnerable areas of Lithuania-Latvia. The developed model will be used to improve the existing early warning system by using information on ice drift floods. The project will increase the security and resilience of the Latvian-Lithuanian border regions to the challenges related to the risk of flooding caused by ice jams, which is increasing in frequency due to climate change.
Planned activities – based on the analysis of historical data, a conceptual model of the formation of ice jams and the inundation caused by this phenomenon will be developed. It will also assess changes in the formation of ice jams due to the effects of climate change. Ice flood hazard and risk maps will then be produced with 0.5%, 1%, 10% probabilities for 2030, 2070 and 2100. Based on the results of the project, Latvia’s flood risk information system and Lithuania’s warning system will be upgraded to include information on ice jams and potential floods. National and local authorities and target groups will be able to use flood maps marking the affected areas and integrate the data into the warning systems of both countries (Lithuania and Latvia).
The project is supported by the Interreg VI-A Latvia-Lithuania Programme (2021-2027).
The total project budget is EUR 654 082.50, including 80% of the total budget ERDF co-financing.
The duration of the project is from 1 February 2024 to 31 January 2026.
Ledo sangrūdos upėse yra labai pavojingos – dėl sangrūdų pakilęs vandens lygis gali užtvindyti didelius plotus ir padaryti daug žalos Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų bendruomenėms ir ekonomikai. Specifinė ledo sankaupų susidarymo dinamika vis dar nėra pakankamai ištirta, todėl prognozuoti ledo sangrūdų sukeliamus potvynius yra sudėtinga. Neturint tikslių prognozių, nėra galimybės iš anksto įspėti gyventojų apie galimus pavojus. Dėl to galimi ne tik didesni turto nuostoliai, bet ir sveikatos sutrikdymai ar net prarastos gyvybės.
Ledo sangrūda Neryje ties Vilniumi 2021 m. pavasarį.
ICEREG projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.
Planuojama veikla – remiantis istorinių duomenų analize, bus sukurtas koncepcinis ledo sangrūdų susidarymo ir šio reiškinio sukeliamo potvynio užliejimo modelis. Taip pat bus įvertinti ledo sangrūdų atsiradimo pokyčiai dėl klimato kaitos poveikio. Tuomet bus parengti ledo potvynių pavojaus ir rizikos žemėlapiai su 0,5 %, 1 %, 10 % tikimybe 2030, 2070 ir 2100 metams. Remiantis projekto rezultatais, bus patobulinta Latvijos potvynių rizikos informacinė sistema ir Lietuvos perspėjimo sistema, papildant jas informacija apie ledo sangrūdų susidarymą ir galimus potvynius. Nacionalinės ir vietos valdžios institucijos bei tikslinės grupės galės naudotis potvynių žemėlapiais, kuriuose bus pažymėtos paveiktos teritorijos, ir integruoti duomenis į abiejų šalių (Lietuvos ir Latvijos) perspėjimo sistemas.
Projekto įgyvendinimą remia Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa (2021–2027 m.).
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
Informuojame, jog buvo parengtas ir išleistas dar vienas elektroninis leidinys „Agrometeorologinių rodiklių Lietuvoje žinynas“, kuris yra skirtas specializuotiems žemės ūkio veiklomis užsiimančių subjektų poreikiams atliepti. Šiame leidinyje pateikiami įvairūs agrometeorologiniai rodikliai standartinės klimato normos 1991–2020 metų laikotarpiu.
Leidinio tikslas – pateikti vidutinius klimato rodiklių, aktualių žemės ūkio reikmėms, duomenis Lietuvoje. Analizėje naudojami 18 meteorologijos stočių, kurios pasižymi ilga stebėjimų seka, duomenys. Leidinyje pateikiami žemėlapiai, lentelės su vidurkiais, minimaliomis ir maksimaliomis reikšmėmis Lietuvoje ir atskirose stotyse bei reikšmių pasikartojimas (90 procentilis – apie 1 kartas per 10 metų, 10 procentilis – apie 9 kartai per 10 metų).
Žemėlapis ir grafikas – iš parengto leidinio. Aktyviosios oro temperatūros sumos, 1991–2020 m.
Numatoma, kad leidinys bus tęstinis, todėl ateityje atsižvelgiant į poreikius, pastabas gali būti pildomas įvairiais rodikliais, papildomomis stotimis, grafiniais elementais ir/ar koreguojama prieš tai buvusi informacija. Dėl to leidinys leidžiamas versijų pagrindu ir rekomenduojame naudotis naujausia leidinio versija, kurią rasite meteo.lt skiltyje „Klimatas“ arba tiesiog čia.
Šiemet švenčiame 34-ąsias atkurtos šalies metines. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos darbuotojai pasidomėjo, kokie orai buvo tą svarbią 1990-ųjų kovo 11 dieną, kai Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos nepriklausomybę.
Šis svarbus įvykis buvo įamžintas besibaigiant dienai ir artėjant vidurnakčiui – apie 22:44 val. Neeilinio sekmadienio rytą Vilniuje vyravusi minusinė oro temperatūra vakarop pradėjo kilti, ir, tarsi paskatinta karštos atmosferos Seime, artėjant vakarui, ji perkopė per nulį, o Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto paskelbimo metu šoktelėjo iki 6 laipsnių šilumos. Skelbiant šį svarbų dokumentą lauke pūtė gana smarkus 7 m/s greičio vėjas. Simboliška, jog vyravo pietvakarių, vakarų vėjas, nešantis ilgai lauktas ir siektas permainas. Šią istorinę dieną lijo nestiprus lietus – per dieną Vilniuje išmatuota 1,8 mm kritulių, ir daugiausia jų iškrito pirmoje dienos pusėje.
Kadras iš archyvinio vaizdo įrašo: 1990 m. kovo 11-osios vėlų vakarą įvyko akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ priėmimas.
Vėlesnių kovo 11-ųjų orų paletė labai įvairi. Nuo 1990 metų iki šiol šilčiausia kovo 11-oji buvo Varėnoje, 1997 m. termometrai rodė išties pavasarinę temperatūrą – 14,5 laipsnius šilumos. Šalčiausias šios šventinės dienos rytas irgi stebėtas Varėnos meteorologijos stotyje prieš šešiolika metų – 2005 m. spaudė net 23,7 laipsnių šaltis. Stipriausias vėjas įsišėlo 2012 m. Šilutėje, kur gūsiai siekė iki 24 m/s. Lietingiausia ši diena buvo Nidoje, 2009 m. Tada per parą iškrito 13,1 mm kritulių.
Iš 30-ties kovo 11-ųjų 1991–2020 m. laikotarpiu maksimali oro temperatūra daugumoje stočių bent vieną kartą buvo pakilusi per 10 °C, bet Laukuvoje ir Telšiuose nebuvo fiksuota tokia temperatūra. Daugiausiai tokių šiltų dienų fiksuota Kybartuose (6 iš 30) ir Varėnoje (4 iš 30).
Paveiksle pateikiama vidutinė oro temperatūra ir kritulių kiekis kovo 11 d. 1990 – 2020 m. laikotarpiu Lietuvoje. Dažniausiai kovo 11 d. buvo su nedideliu kritulių kiekiu ir neaukšta teigiama oro temperatūra. Trečdalį metų buvo fiksuota žemesnė nei 0 laipsnių oro temperatūra.
Na o kokie orai bus šiemet, naujausią sinoptiko parengtą orų prognozę rasite čia.
Parengta: LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus (pirmą kartą šis straipsnis buvo išleistas 2021 m. kovą)
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM apibendrino 2023 m. vyravusias meteorologines sąlygas. Buvo įvertinta, kokia buvo 2023 m. Lietuvos klimato būklė 1961–2023 m. laikotarpyje. Visi rezultatai pateikiami leidinyje „Lietuvos klimato būklė 2023 m.“
Žvelgiant į 1961–2023 m. laikotarpį, 2023 m. galima apibūdinti, kaip labai šiltus – 3 vietą per 63 metų laikotarpį, vidutiniškai drėgnus (20 vietą iš 63-ų pagal kritulių kiekį) ir vidutiniškai saulėtus (16 vieta per 63 metus).
Paveiksle – iškarpa iš leidinio „Lietuvos klimato būklė 2023 m.“.
Lietuvoje 2023 m. užfiksuotas 21 naujas oro temperatūros rekordas. Rekordiškai ilgai užsitęsė meteorologinė vasara. 2023 metais buvo registruota 19-a stichinių meteorologinių reiškinių (vieno iš jų metu registruotas ir katastrofinis labai smarkus vėjas) bei 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
Daugiau faktų apie oro temperatūrą, kritulių kiekį, Saulės spindėjimo trukmę, vėją, sniegą, karščio ir šalčio dienų skaičių ir kt. 2023 metais, kaip šie metai atrodė 1961–2023 m. laikotarpyje galite rasti leidinyje „Lietuvos klimato būklė 2023 m.“.
Leidinį rasite paspaudę čia. Su tuo pačiu tik 2022 metų leidiniu galite susipažinti čia.
Pastaraisiais mėnesiais keliose Lietuvos vietovėse buvo surastos baltos dėžutės. Sunerimę dėl galimo šnipinėjimo piliečiai iš karto pranešdavo policijai arba skambindavo mums. Visais atvejais tai buvo meteorologiniai radiozondai. Tiesa, ne visi jie mūsiškiai. Dalis buvo atkeliavę iš kaimyninių valstybių, tačiau visi jie – su šnipinėjimu nesusiję, nepavojingi meteorologiniai prietaisai (dėžutės viduje būna mikroschema su baterija ir išorėje kyšančia antena).
Atmosferos radiozondavimas kartą arba du kartus per parą vykdomas daugelyje pasaulio šalių vienu metu (00:00 ir / ar 12:00 UTC laiku). Tai labai svarbūs matavimai, kurie atliekami norint labai tiksliai sužinoti kokios sąlygos atmosferoje yra iki 25–35 km aukščio. Be tokių reguliariai atliekamų matavimų orų prognozės būtų kur kas mažiau tikslios. Radiozondai skirtinguose atmosferos aukščiuose išmatuoja slėgį, oro temperatūrą, rasos taško temperatūrą, santykinę drėgmę, vėjo greitį ir kryptį. Na o patį radiozondą į orą iškelia vandeniliu arba heliu užpildyta pūslė (meteorologinis balionas).
Nuotraukose: kairėje – radiozondas pririštas prie meteorologinio baliono; dešinėje – radiozondų ieškotojo surastas jau panaudotas radiozondas (paženklintas specialiu lipduku).
Lietuvoje tokie matavimai atliekami 1 kartą per parą (00:00 UTC laiku). Nesunku paskaičiuoti, kad per metus paleidžiamos 365 tokios baltos dėžutės. Daugelis jų nukrenta iki 100–150 km atstumu aplink Kauną. Nemažą dalį jų surenka radiozondų ieškotojai, kuriems tai kaip savotiška pramoga – geolokacinis žaidimas.
Visus radiozondus jau beveik metus specialiu lipduku paženkliname, jog tai yra nepavojingas meteorologinis prietaisas. Suradus tokį reikėtų saugiai išmesti ARBA neatlygintinai perduoti / atsiųsti mums: 1. KAUNE: Kauno meteorologijos stotis. Adresas: Rapsų g. 5, Noreikiškių k., Kauno r. sav. LT-53367, tel. nr. +370 648 05759 2. VILNIUJE: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM. Adresas: Oršos g. 8, Vilnius LT-09300, tel. nr. +370 648 06572
Nors ne visi radiozondai yra tinkami pakartotiniam panaudojimui, tačiau bent daliai jų pasistengsime suteikti antrą progą ir vėl pakilti į dangų. Jei prietaiso panaudoti nebepavyks, tuomet neveikiantys prietaisai bus atiduoti utilizavimui.
Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas – dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.
Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praeitą savaitę. Paskutinis kartas, kai dėl potvynio pakelta Kauno hidroelektrinės pralaida buvo 2013 m.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje stebimas Kauno hidroelektrinės veiklai naudingas stabilumas: potvyniai išsitęsia laike ir nebėra tokie staigūs. Todėl beveik visas vandens kiekis yra panaudojamas energijos gamybai. Taip pat potvyniai pastaraisiais metais vyksta anksčiau, o jei vandens kiekis per didelis – panaudojamos pralaidos. Palyginimui, per vieną hidroelektrinės agregatą dirbant pilna galia praleidžiama iki 158 kubinių metrų per sekundę (m³/s) vandens. Kadangi Kauno HE yra keturi agregatai, bendrai per juos praleidžiama 580–632 m³/s vandens. Šiuo atveju per visus agregatus buvo leista apie 600 m³/s, o per pralaidą dar – 140 m³/s vandens kiekis.
Pabrėžtina, kad nors dėl potvynių per Kauno HE praleidžiamas didesnis vandens kiekis negu įprastai, tai neturi reikšmingos įtakos vandens kiekiui žemupyje.
Nuotrauka: „Ignitis gamyba“. Kauno hidroelektrinės pralaida; Grafikas: vandens lygio svyravimai Nemune ties Kaunu. Grafike galite matyti dėl Kauno HE darbo vykstančius vandens lygio šuolius.
Pralaidos atidaromos dviem atvejais
Pasak bendrovės atstovo, paprastai hidroelektrinėje dažniausiai pasitaiko du scenarijai, kurių metu būtų priimamas sprendimas atidaryti pralaidas.
„Pirmas atvejis, kai atidaromos pralaidos yra susijęs su per dideliu vandens kiekiu Kauno HE tvenkinyje. Taigi, kai vandens kiekis yra didesnis nei jo kiekis sunaudojamas gamybai ir lygis tvenkinyje pasiekia viršutinę leistiną ribą, pralaidos atidaromos siekiant stabilizuoti vandens lygį. Būtent šis atvejis ir buvo stebimas praėjusią savaitę. Kitu atveju pralaidos atidaromos tuomet, kai hidroelektrinės agregatai visiškai sustabdomi. Tuomet pralaida pakeliama, kad praleistų gamtosauginį debitą, kuris būtinas upės poreikiams“, – sako „Ignitis gamybos“ gamybos tarnybos vadovas Darius Kucinas.
Hidroelektrinė rekonstruota ir atnaujinta
Kaip teigia bendrovės atstovas, 2010 m. buvo baigti Kauno hidroelektrinės rekonstravimo darbai, kuriuos atlikus padidėjo elektrinės patikimumas ir efektyvumas. Taip pat sumažėjo KHE techninės priežiūros sąnaudos ir buvo užtikrintas saugus aptarnaujančio personalo darbas pagal ES direktyvas. Rekonstrukcijos metu įdiegta naujausia įranga užtikrina sėkmingą hidroagregatų paleidimą ir energetinės sistemos atstatymą tuo atveju, jei šalies energetinėje sistemoje įvyktų totalinė avarija. Visuotinės avarijos atveju įsijungti pajėgi ne tik Kauno HE, bet ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
