Žemėlapyje – užfiksuotų žaibų išlydžių tankis. Vietovėse, kur žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietomis kur praslinko smarkios liūtys, galėjo iškristi kruša ir būti fiksuojami vėjo sustiprėjimai.
Per 4 mėnesius iš 102,7 tūkst. tik 22,5 tūkst. išlydžių (~22 %) trenkė iš debesų į žemę. Likę išlydžiai vyko tarp debesų ir žemės paviršiaus nepasiekė. Dažniausi žaibų taikiniai – elektros oro ir požeminės linijos, vandens telkiniai (ežerai, upės) bei aukšti statiniai (bokštai, vėjo jėgainės ir kt.). Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, besiganančius gyvulius ar laukinius gyvūnus, padega miškus, namus ir t. t. Tokių buvo labai nedaug – 4517 išlydžiai arba vos 4,4 % (maždaug 1 iš 23) nuo visų užfiksuotų išlydžių.
Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Panevėžio Alytaus miestų savivaldybėse, Kalvarijos sav. Taip pat Panevėžio, Kėdainių, Šakių ir Molėtų rajonuose kur 1 km² teko >2,4 žaibo išlydžio. Mažiausiai perkūnijų (t. y. ramiausia) buvo pajūryje ir pamaryje: Neringos sav., Šilutės ir Klaipėdos rajonuose bei Palangos m. sav. (<0,8 išlydžio/km²).
Viso gegužės–rugpjūčio mėn. laikotarpiu – 102,7 tūkst. išlydžių. Iš šio laikotarpio perkūnijomis labiausiai pasižymėję dienos buvo:
liepos 11 d. – 14,7 tūkst. išlydžių;
liepos 13 d. – 13,0 tūkst. išlydžių;
birželio 2 d. – 10,1 tūkst. išlydžių;
gegužės 25 d. – 9,8 tūkst. išlydžių;
liepos 25 d. – 5,1 tūkst. išlydžių.
gegužės 29 d. – 5,0 tūkst. išlydžių
Vien per šias šešias dienas užfiksuota truputį daugiau nei pusė gegužės–rugpjūčio mėn. laikotarpio žaibų išlydžių. Per 123 dienas (4 mėnesius) 41 dieną perkūnijos niekur šalyje nebuvo fiksuojamos, o dar 25 dienas užfiksuota tik iki 20 išlydžių.
⚡️Gegužę buvo 36,1 tūkst. žaibų išlydžių; ⚡️Birželį – 21,5 tūkst.; ⚡️Liepą – 38,7 tūkst.; ⚡️Rugpjūtį – 6,4 tūkst.
Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai tai būna išlydžiai vykstantys debesyse).
Rugsėjo 16 d. minime Tarptautinę ozono sluoksnio apsaugos dieną, skirtą pabrėžti ozono sluoksnio svarbą mūsų planetos gyvybei. Ši diena yra puiki proga peržvelgti pasiektus rezultatus ir priminti apie nuolatinį poreikį imtis veiksmų siekiant apsaugoti šį gyvybiškai svarbų atmosferos sluoksnį.
Šių metų Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos šūkis – „Montreal Protocol: Advancing Climate Actions“ (liet. Monrealio Protokolas: kovos su klimato kaita skatinimas) (1 pav.). Ši tema atspindi esminį Monrealio protokolo vaidmenį ne tik saugant ozono sluoksnį, bet ir skatinant platesnes klimato veiksmų iniciatyvas visame pasaulyje. Šio susitarimo sėkmė įkvepia vilties, kad ir kiti sprendimai, susiję su aplinkos apsauga, gali būti pasiekiami vieningai.
Ozonas, esantis stratosferoje, veikia kaip natūralus skydas, saugantis Žemę nuo žalingų ultravioletinių saulės spindulių. Šis sluoksnis yra esminis ne tik žmogaus sveikatai, bet ir ekosistemų pusiausvyrai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius, dėka Monrealio protokolo įgyvendinimo ir tarptautinių pastangų, buvo pasiekta reikšmingų laimėjimų mažinant ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimą. Tačiau iššūkiai vis dar išlieka, todėl būtina tęsti tarptautinį bendradarbiavimą bei nuolat diegti pažangius mokslinius ir technologinius sprendimus.
Ozono sluoksnis virš Lietuvos nuo 1993 m. nenutrūkstamai stebimas Kauno meteorologijos stotyje (toliau – MS). Iki 2018 m. stebėjimai buvo atliekami rankiniu būdu naudojant filtrinį ozonometrą (M-124) (2 pav.), o nuo 2018 m. ozonas matuojamas automatiniu spektrofotometru (Brewer MK III) (3 pav.).
2 pav. Kauno MS naudotas filtrinis ozonometras (M-124)
3 pav. Kauno MS naudojamas automatinis spektrofotometras (Brewer MK III)
Turimi šių prietaisų duomenys suteikia galimybę stebėti ir analizuoti bendrą ozono kaitą (toliau – BOK) virš Lietuvos. Todėl remiantis turimais duomenimis pateikiame trumpą BOK apžvalgą Kauno MS. Grafike matomi ryškus BOK sezoniniai svyravimai (4 pav.). Pagrindinės priežastis lemiančios BOK svyravimus virš Lietuvos yra horizontalūs ir vertikalūs dinaminiai procesai atmosferoje, geografinė platuma, metų laikai.
4 pav. BOK kaita Kauno MS
Vidutinis BOK aukščiausias būna pavasarį ir vasarą, pasiekdamas didžiausias reikšmes kovo mėnesį (386 DU*). Vasarą (birželio-liepos mėnesiais) BOK palaipsniui mažėja, o mažiausios vertės stebimos rudens (spalio-lapkričio) ir žiemos (gruodžio) mėnesiais. BOK maksimumai dažniausiai užfiksuojami pavasarį, ypač kovą (574 DU, 2018-03-03 d.), o minimumai – gruodį (202 DU, 2007-12-21 d.). Taip yra dėl to, kad ozonas (susidaręs pas mus ar atneštas iš kitų platumų) per žiemą kaupiasi, nes dėl mažesnio Saulės aukščio yra mažiau naikinamas, o per vasarą esant didesniam Saulės aukščiui, intensyvesnei spinduliuotei ardomas smarkiau.
Pasaulinė ozono diena yra svarbus priminimas apie mūsų atsakomybę ir bendrą siekį užtikrinti planetos sveikatą ir tvarumą. Tik bendradarbiaudami galime užtikrinti, kad ozono sluoksnis ir toliau atliktų savo svarbų vaidmenį apsaugant mūsų rytojų ir ateitį.
Kalendorinė vasara baigėsi, tad pažvelkime kiek šiemet buvo užfiksuota karštų dienų. Pačios karščiausios šios vasaros dienos, kuomet beveik visose stotyse įkaito iki ≥30 °C, buvo birželio 27–28, liepos 10–11, 16 ir rugpjūčio 25, 30 dienos. Vidutiniškai Lietuvoje šiemet buvo 8 dienos, kai buvo stebimas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis (paros t. maks. ≥30 °C). Vis dėlto, bendras šalies vidurkis neparodo tikrojo vaizdo.
Kaip galite matyti pateiktame žemėlapyje, mažiausiai karštų dienų buvo Nidoje, Laukuvoje ir Dūkšte (vos po 1). Taip pat, dalyje vakarinių ir šiaurės rytinių rajonų (iki 4–5 dienų). Labiausiai karščiai kankino pietinius šalies rajonus: Druskininkuose, Marcinkonių apylinkėse, Birštone, Alytuje, Marijampolėje, Kalvarijoje ir Lazdijuose stebėta net 13 ir daugiau karštų dienų.
Įdomu tai, kad Vilniaus miesto pakraštyje (Trakų Vokėje) fiksuota 11, o miesto centre – 13 karštų dienų.
Faktai apie karščius Lietuvoje
1961–1990 m. laikotarpiu karštų dienų (≥30 °C) vidutiniškai Lietuvoje pasitaikydavo vos 1 per metus (o kas 2–3 metus nebūdavo nė vienos tokios dienos). 1991–2020 m. laikotarpiu tokių dienų skaičius išaugo maždaug keturis kartus, iki 4 dienų. Na o per pastarąjį dešimtmetį dar labiau padidėjo, net iki 6 dienų (arba šešis kartus, lyginant su 1961–1990 m laikotarpiu).
2022 metais karštų dienų Vilniuje buvo net 16, Kaune – 13, o Klaipėdoje – 11. 2023 metais: Vilniuje ir Kaune – po 7, Klaipėdoje – 4. Taigi, šiemet karštų dienų buvo daugiau nei 2023 m., tačiau mažiau nei 2022 metais.
Vėsių vasaros dienų skaičius
Vėsia vasaros diena laikėme tas dienas, kai maksimali oro temperatūra įdienojus pakilo iki <20 laipsnių. Vidutiniškai Lietuvoje buvo 9 tokios dienos, tačiau skirtingose šalies vietovėse skaičiai labai skyrėsi.
Daugiausia vėsių dienų užfiksuota vakariniuose rajonuose ir Žemaičių aukštumos apylinkėse: Telšiuose buvo 22, Laukuvoje (Šilalės r.) – 21, Klaipėdoje – 20 dienų. Mažeikiuose, Kretingoje, Plungėje ir Rietave užfiksuota po 19 dienų, o Skuode ir Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – po 18 dienų (žr. žemėlapyje).
Mažiausiai vėsių vasaros dienų pasitaikė Pietų Lietuvoje. Vos po 1 dieną buvo Druskininkuose ir Marcinkonyse (Varėnos r.), po 2 dienas – Varėnoje ir Šalčininkuose, po 3 – Kazlų Rūdoje ir Birštone, po 4 – Alytuje, Marijampolėje, Kalvarijoje, Lazdijuose ir prie Žuvinto ežero (Alytaus r.).
Pačios vėsiausios vasaros dienos buvo birželio 7–9, 14 ir 23 d. bei liepos 29 d. Šiomis dienomis daugelyje šalies meteorologijos stočių oro temperatūra net įdienojus nepasiekė 20 laipsnių ribos. Daugelis vėsių dienų Vakarų Lietuvoje buvo fiksuojama, kuomet vėjas pasisukdavo iš šiaurės vakarų arba vakarų ir atnešdavo gaivų orą nuo Baltijos jūros bei Atlanto vandenyno. Tuo tarpu, Pietų Lietuvoje vėsių dienų būdavo gerokai mažiau dėl žemyno gilumoje pučiančių vidutiniškai silpnesnių vėjų ir labiau įkaistančių paviršių, taip pat dėl savito vietovės mikroklimato ir dažniau vyravusių šiltesnių (nei vakaruose–šiaurės vakaruose) oro masių. Visa tai aplinkos orui leisdavo dažniau sušilti nors truputį virš 20 laipsnių.
Tropinės naktys Lietuvoje 2024 m. vasarą
Tropinė naktis – kai net vėsiausiomis nakties / ryto valandomis oro temperatūra nenukrenta žemiau 20,0 °C. Jų metu gali būti sunku gerai išsimiegoti ir pailsėti. Iki 1990 metų tropinių naktų Lietuvoje beveik nepasitaikydavo. Taigi, šis reiškinys mūsų šalyje yra tiesioginis klimato kaitos padarinys.
Šiemet daug tropinių naktų buvo stebima pajūrio ruože ir pietiniuose rajonuose, o jų beveik nebuvo – vakarinėje šalies dalyje (žr. žemėlapyje). Iš 59 stočių 29-ose neužfiksuota nė viena tropinė naktis. Na o daugiausia karštų naktų pasitaikė Alytuje (3), Švenčionyse (3), Lazdijuose (4), Nidoje (7) ir Ventės rage (7).
Įdomu tai, jog Vilniaus miesto centrinėje dalyje irgi buvo užfiksuotos net 6 tropinės naktys, nors Trakų Vokėje (Vilniaus miesto pakraštyje) – tik viena, o Vilniaus oro uoste – dvi. Tokį didelį kontrastą nulėmė miesto šilumos salos poveikis, kuomet per dieną labai įkaitę pastatai ir kietosios dangos (gatvės, šaligatviai) tebešildo orą nakties metu ir neleidžia jam atvėsti. Nežiūrint to, pažymėtina, jog Vilniaus centre esanti stotelė įrengta ne pagal visus meteorologijos stotims įprastai taikomus reikalavimus, tad šis skaičius galėjo būti šiek tiek iškreiptas.
Artimiausiomis šio mėnesio dienomis vyraus lietuviškai vasarai būdingi orai. Nebus nei tropinių naktų, nei karščių. Sinoptikų paruoštą orų prognozę skaitykite čia. Šių metų vasaros apžvalgą rasite čia, o hidrometeorologinių sąlygų apžvalgas čia.
Skųstis vėsia vasara šiemet negalėjome. Vidutinė 2024 m. vasaros oro temperatūra siekė net 18,7 laipsnio (daugiametis vidurkis – 17,3 °C; 2023 metais siekė – 18,1 °C, 2022 m. – 18,5 °C, o 2021 m. – 19,2 °C). Tai buvo ketvirta šilčiausia vasara Lietuvoje per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją (nuo 1961 m.). Šilčiau buvo tik 2021 m. (19,2 °C), 2010 m. (19,0 °C) ir 2002 m. (18,8 °C).
Šiemet birželio oro temperatūros vidurkis siekė 17,6 °C (pernai 17,1 °C), liepos – 19,6 °C (pernai 17,6 °C), o rugpjūčio – 19,0 (pernai 19,5 °C). Nors bendrai paėmus kalendorinė vasara buvo labai šilta, tačiau atskirų mėnesių vidurkiai neparodo viso buvusios vasaros vaizdo. Grafike galite aiškiai matyti, jog kiekvieną mėnesį pasitaikė tiek vėsesnių, tiek labai šiltų dienų (dominavo pastarosios).
Iš kalendorinės vasaros 92 dienų, 63 buvo šiltesnės už atitinkamos dienos daugiametį vidurkį: 21 šilta diena buvo birželį, liepą – 22, o rugpjūtį – 20 dienų.
Per vasarą stebėtos 28 labai karštos dienos (pernai – 17), kai paros vidutinė oro temperatūra siekė ≥20 °C. Vidutiniškai pačios karščiausios buvo: birželio 28 d. (25,5 °C) ir birželio 27 d. (23,6 °C).
Grafike – vidutinė vasaros oro temperatūra Lietuvoje 1991–2020 m. laikotarpiu ir 2024 metais.
Per vasarą užfiksuotos trys kaitros (pernai – viena): birželio 26–28 d. Birštone, Dotnuvoje, Šumske ir Varėnoje 26–28 d.; liepos 9–11 d. – Marijampolėje, Druskininkuose ir Kalvarijoje; rugpjūčio 16–18 d. – Alytuje, Kalvarijoje, Lazdijuose ir Marijampolėje. Aukščiausia šios vasaros oro temperatūra buvo išmatuota liepos 11 d. kur Druskininkuose oras įkaito iki 34,9 °C (žr. žemiau esančiame žemėlapyje).
Žemėlapyje – aukščiausia oro temperatūra Lietuvoje 2024 m. vasarą.
Tuo tarpu, vėsios buvo tik 7 dienos (pernai – 8 d.), kai paros vidutinė oro temperatūra nesiekė 15 °C. Pačios šalčiausios dienos pasitaikė birželio pirmojoje pusėje.
Kalbant apie kritulius, vasarą lietūs žemę laistė labai netolygiai tiek vietovės, tiek laiko atžvilgiu. Bendras vasaros kritulių kiekis Lietuvoje atitiko normą ir siekė 225,9 mm (1991–2020 m. vidurkis – 227,5 mm). Nežiūrint to, birželis (72 % normos) ir rugpjūtis (49 %) buvo sausi mėnesiai, o liepa pasitaikė drėgna (168 %; daugiausia dėl mėnesio pabaigoje praslinkusios vėjo audros su gausiu lietumi).
Saulės spindėjimo trukmė 2024 m. vasarą taip pat atitiko normą, nors kaip ir krituliai buvo nevienoda. Lietuvoje Saulė spindėjo 819,3 val., kai daugiametis vidurkis yra 818 val. Birželį pasiekta 103 % normos, liepą – tik 88 %, o rugpjūtį – net 110 %.
Kokie buvo 2024 m. vasaros mėnesiai plačiau galite pasiskaityti čia.
Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti: javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių… Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis bei padėkos už derlių diena. Įvedus krikščionybę Žolinė buvo sutapatinta su bažnytine švente – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Artėjant šiai paskutinei vasaros šventei pažvelkime, kokie šios dienos orai pasitaiko dažniau ir kokių orų rekordų buvo užfiksuota.
Šios dienos vidutinė daugiametė (1991–2020 m. vidurkis) oro temperatūra Lietuvoje 17,3 °C: nuo 16,4 °C Laukuvoje iki 18,8 °C Nidoje. Nuo 1961 m. vėsiausios Žolinės buvo 1965 metais. Tuomet vidutinė paros temperatūra buvo 10,3–13,2 °C (Nidoje 14,3 °C). Labiausiai dieną buvo sušilę Raseiniuose, iki 17,2 °C, o vėsiausia naktį buvo Ukmergėje – 3,2 °C. Nors diena buvo žvarboka, kritulių iškrito tik vietomis ir jų kiekis nebuvo didelis. XXI a. gana vėsios buvo 2019, 2009 ir 2004 m. Žolinės.
Pačios karščiausios Žolinės buvo 2010 m. – vidutinė paros oro temperatūra meteorologijos stotyse gerokai viršijo 20 °C: buvo tarp 24,2 ir 28,2 °C. Aukščiausia temperatūra fiksuota Vilniuje – 34,3 °C ir tik pajūryje bei Laukuvoje nepasiekė 30 °C. Naktis taip pat buvo karšta: daugiau nei pusėje meteorologijos stočių fiksuotos tropinės naktys (kai minimali oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C) ar artima 20 °C temperatūra. Negausių kritulių pasitaikė tik vietomis.
Dažniau per Žolines nelyja: nuo 1961 metų 11 kartų nelijo visoje Lietuvoje, 16 kartų negausūs krituliai fiksuoti tik vietomis, o visoje Lietuvoje lijo tik 4 kartus – 1961, 1981, 1987 ir 1996 metais.
Šios dienos orų rekordai: aukščiausia oro temperatūra – 34,3 °C (Vilnius, 2010 m.); žemiausia oro temperatūra – -0,2 °C (Varėna, 1964 m.); didžiausias kritulių kiekis – 21,7 mm (Nida, 1989 m.); didžiausias vėjo greitis – 23 m/s (Raseiniai, 2014 m.).
Žolinės Pivašiūnuose
Kiekvienais metais per Žolinę tūkstančiai tikinčiųjų suplaukia į Pivašiūnuose vykstančius Šv. Mergelės Marijos atlaidus. Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia nuo seno garsėja nežinomo Lietuvos dailininko, bene XVII a. viduryje, nutapytu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, kuris išliko per bažnyčią nusiaubusius karus bei gaisrus, o 1988 m. vainikuodamas šį paveikslą kardinolas Vincentas Sladkevičius jam suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.
Pažvelkime, kokiais orais Pivašiūnai pasitinka atvykstančius tikinčiuosius. Artimiausia Pivašiūnams meteorologijos stotis yra Varėnoje, todėl jos duomenimis ir remsimės.
Reikia pasidžiaugti, kad per 63 metus (nuo 1961 m.) lietus netrukdė melstis net 40 kartų, dar 12 metų kritulių kiekis buvo labiau simbolinis (iki 1 mm). Nėra užfiksuota, kad būtų liję itin gausiai, buvo tik dveji metai, kai prilijo 10 mm ar daugiau – 1976 m. (11,4 mm) ir 2008 m. (10 mm).
Taip pat džiugina ir tai, kad buvo tik trys atvejai (2010, 2022 ir 2023 m.), kai maksimali oro temperatūra pakilo aukščiau 30 °C. Karščiausia buvo 2010 m., kai registruotas 34 °C karštis. Tada karšta buvo ne tik dieną, bet ir naktį – oro temperatūra nenukrito žemiau 19,8 °C. Paros vidutinė oro temperatūra siekė net 27,3 °C! Antra pagal karštumą Žolinė registruota 2022 m., kai maksimali temperatūra pasiekė 30,5 °C, o paros vidutinė buvo 23,5 °C.
Jei laikysim, kad daugumai žmonių komfortiškiausia oro temperatūra yra apie 18–24 °C, ir atsižvelgiant į tai, kad atlaidai vyksta apie vidurdienį, kai oro temperatūra yra artima maksimaliai, tai per 63 metus buvo 33 Žolinės su komfortiškais orais, iš kurių 7-iose iškrito daugiau nei 1 mm.
Gana vėsios Žolinės buvo 5 kartus – maksimali oro temperatūra nesiekė 18 °C ir jos visos buvo praėjusiame amžiuje: 1994 m. (15,0 °C), 1987 m. (15,8 °C), 1977 ir 1965 m. (16,3 °C) bei 1970 m. (17,0 °C).
Įdomu ir tai, kad per Žolines nuo 1961 m. vienintelėje Varėnoje ir tik vieną kartą buvo registruota neigiama temperatūra: 1964 m. minimali oro temperatūra nukrito iki -0,2 °C!
Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Zina Kitrienė. (tekstas pirmą kartą publikuotas 2021 m. rugpjūčio 13 d.; atnaujintas ir papildytas – 2024 m.)
Visame pasaulyje vykstant klimato kaitai daugėja įvairių ekstremalių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių, kurie kelia iššūkių kasdieniniam mūsų gyvenimui, o ypatingai ekstremalūs reiškiniai gali net kelti pavojų žmonių gyvybėms. Būtent todėl mūsų specialistės parengė specialų leidinį plačiajai visuomenei – „Ekstremalūs hidrometeorologiniai reiškiniai“.
Spalvingo leidinio tikslas – informuoti visuomenę apie mūsų šalį vis dažniau užklumpančius pavojingus, stichinius bei katastrofinius hidrometeorologinius reiškinius, apie jų daromą poveikį ir kaip derėtų elgtis kiekvienam iš mūsų esant skirtingai ekstremaliai hidrometeorologinei situacijai. Tai yra informacinio – edukacinio pobūdžio leidinys, kuriame taip pat pateikiami įsimintinesnių, praeityje fiksuotų reiškinių pavyzdžiai.
Kviečiame leidinį peržiūrėti ir atsisiųsti galite čia.
Viršelio autorius – Tadas Janušonis („Sky Chasers LT“)
Savo pastabas arba apie leidinyje pastebėtas klaidas praneškite el. paštu ieva.stundyte@meteo.lt
Informuojame, kad meteo.lt API neseniai buvo pradėti teikti papildomų meteorologijos stočių stebėjimų duomenys. Vietoje buvusių 18, nuo šiol surasite net 52 meteorologijos stotis.
Meteo.lt API galite rasti 30 dienų valandinius vandens lygio ir temperatūros duomenis beveik iš šimto vandens matavimų stočių (VMS). Be hidrologinių, atverti ir orų prognozių duomenys. Dar surasite faktinių orų istoriją iš 18 pagrindinių Lietuvos meteorologijos stočių su kiekvienos dienos valandiniais oro temperatūros, vėjo greičio, gūsių ir krypties bei debesuotumo, atmosferos slėgio, santykinio oro drėgnio, kritulių kiekio ir orų sąlygų duomenis. Svarbu pabrėžti, jog naujai pridėtos 34 meteorologijos stotys matuoja ne visus meteorologinius elementus, taip pat ne visų duomenys yra už paskutinius 10 metų.
Dar primename, kad meteo.lt svetainėje (Klimatas > Lietuvoje klimatas > SKN) surasite įvairius hidrometeorologinių duomenų rinkinius: oro temperatūrą, kritulių kiekį, sniegą, Saulę, vėją, žaibų išlydžius, hidrologinius metraščius, įvairius žemėlapius ir kt.
NEŽINANTIEMS KAS YRA API:meteo.lt API (angl. Application programming interface) įgalina gauti ir naudotis viešai teikiamais LHMT meteorologijos ir vandens matavimo stotyse išmatuotais duomenimis bei sudarytomis orų prognozėmis. Naudodamiesi meteo.lt API, galite integruoti mūsų teikiamus meteorologinius duomenis į savo kuriamas programas.
Žemėlapyje galite matyti užfiksuotų žaibų išlydžių tankio žemėlapį. Pažymėtina, kad vietos kuriose žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, galėjo iškristi kruša ir būti fiksuojami vėjo sustiprėjimai.
Net 3/4 žaibų išlydžių buvo fiksuojami antrąjį liepos mėn. dešimtadienį. Iš viso Lietuvoje užfiksuota 38,7 tūkst. išlydžių. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei birželio mėnesį (21,8 tūkst. išlydžių) ir panašiai tiek kiek buvo gegužės mėnesį (36 tūkst. išlydžių).
Iš 38,7 tūkst. tik 8,4 tūkst. išlydžių (~22 %) trenkė iš debesies į žemę. Likę išlydžiai vyko tarp debesų ir žemės paviršiaus nepasiekė. 17,1 tūkst. išlydžių (~44 %) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, besiganančius gyvulius ar laukinius gyvūnus, padega miškus, namus ir t.t. Tokių būta nedaug – 1447 išlydžiai arba vos 3,7 % nuo visų užfiksuotų. Dažniausi žaibų taikiniai – elektros oro ir požeminės linijos, vandens telkiniai (ežerai, upės) bei aukšti statiniai (bokštai, vėjo jėgainės ir kt.).
Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Panevėžio ir Alytaus miestuose bei Molėtų ir Panevėžio rajonuose kur 1 km² teko tarp 1,5–3,0 žaibų išlydžių. Mažiausiai perkūnijų (t. y. ramiausia) buvo vakariniuose rajonuose (iki 0,2 išlydžio/km²).
Labiausiai perkūnijomis pasižymėję liepos dienos: ⚡liepos 11 d. – 14706 išlydžiai; ⚡liepos 13 d. – 13044 išlydžiai; ⚡liepos 25 d. – 5090 išlydžių; ⚡liepos 26 d. – 1164 išlydžiai; ⚡liepos 7 d. – 964 išlydžiai.
Septynias liepos dienas žaibų išlydžiai iš viso niekur nebuvo fiksuojami, o dar tiek pat dienų Lietuvoje buvo užfiksuojama tik iki 20 išlydžių.
Penkios perkūnijomis labiausiai pasižymėję 2024 m. dienos:
⚡liepos 11 d. – 14706 išlydžiai; ⚡liepos 13 d. – 13044 išlydžiai; ⚡birželio 2 d. – 10062 išlydžiai; ⚡gegužės 25 d. – 9865 išlydžiai; ⚡liepos 25 d. – 5090 išlydžių.
Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai tai būna išlydžiai vykstantys debesyse).
Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į mokslininkų rekomendacijas, keičia stichinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių nustatymo tvarką. Šie rodikliai yra svarbūs prognozuojant meteorologinius ir hidrologinius reiškinius, planuojant prevencines ir reagavimo priemones šių reiškinių neigiamam poveikiui visuomenei, aplinkai ir infrastruktūrai mažinti. Vadovaujantis šiais rodikliais gyventojams yra siunčiami ir pranešimai apie kylančias grėsmes.
„Turint daugiau poveikio duomenų iš žiemos įvykių, įvertinus pavojingų reiškinių kompleksą, keičiame apie stichinę nelaimę signalizuojančius rodiklius, kad galėtume laiku reaguoti ir teisingai įsivertinti poveikį infrastruktūrai, kelių dangai, gamtos paklotėms“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Praėjusiais metais Vilniaus universiteto mokslininkai parengė studiją, kurioje konstatuota, kad meteorologiniai reiškiniai (smarkus vėjas, sniego apdraba ir kt.) daro poveikį aplinkai, dėl jų vis dažniau sutrinka elektros tinklo veikla. Įvertinusi Studijoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba atliko labai smarkaus vėjo, pasiekusio tam tikrą greitį, pasikartojamumo nuo 1970 m. analizę, taip pat išnagrinėjo panašiose į Lietuvos klimatą Europos valstybėse nustatytus labai smarkaus vėjo, kaip stichinio meteorologinio reiškinio, rodiklius. Kaimyninėse valstybėse labai smarkiu laikomas vėjas, pasiekęs 24 arba 25 m/s (24 m/s riba nustatyta Lenkijoje, Vokietijoje, 25 m/s – Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje). Todėl Lietuvoje siūloma sumažinti maksimalaus vėjo gūsio ribą stichiniam meteorologiniam reiškiniui „labai smarkus vėjas“ nustatyti.
Nuotraukoje – liepos 28–29 d. audros išversti ir nulaužti medžiai. Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka.
Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių projekte siūloma nustatyti, kad meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ visose savivaldybėse, išskyrus Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybes, laikomas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai maksimalus vėjo greitis, išmatuotas 10 metrų aukštyje, nuo 24 iki 33 m/s, meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ pajūrio savivaldybėse ir toliau bus laikomas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai maksimalus vėjo greitis yra nuo 28 iki 33 m/s. Šis 4 m/s sumažinimas toliau nuo pajūrio nutolusiose savivaldybėse labiau atspindi vėjo padaromą žalą įvairiems sektoriams ir vyraujančias dabartinio klimato sąlygas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad stichinio meteorologinio reiškinio „ilgas lietingas laikotarpis“ pabaiga – kai 10 dienų iš eilės reiškinio rodiklis mažesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (buvo 30 dienų). Šio reiškinio pabaigos laikotarpio sutrumpinimas leis išvengti situacijų, kai dar nepasibaigus ar tik ką pasibaigus stichiniam meteorologiniam reiškiniui „ilgas lietingas laikotarpis“ gali prasidėti kitas stichinis meteorologinis reiškinys „sausra augalų vegetacijos laikotarpiu“. Tad pats reiškinys toliau bus fiksuojamas, pakeitimas tam įtakos neturės, tiesiog lietui pasibaigus, bus galima greičiau užfiksuoti reiškinio pabaigą.
Šio teisės akto projekte numatytas ir naujas terminas – žiemos reiškinių kompleksas. Tai – smarkus snygis, kai kritulių kiekis siekia 7 mm ar daugiau , o jų trukmė – ilgiau nei 12 val., kurio metu ant įvairių paviršių susidaro smarki šlapio sniego apdraba ar smarkus sudėtinis apšalas, o išmatuota vidutinė valandos oro temperatūra nuo –3 iki 3 °C. Tai – meteorologinės sąlygos, kuomet esant artimai nuliui temperatūrai ir sningant ant elektros laidų, medžių, pastatų ir t.t. pradeda kibti ir kauptis sniegas. Nuo didelio šlapio sniego kiekio apkrovimo lūžta medžiai ar padaroma kita žala aplinkai.
Pastabas ir pasiūlymus dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki rugpjūčio 16 d.
Liepos 28–29 d. Lietuvoje gausiai lijo. Daugelyje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (toliau – LHMT) stočių iškrito labai smarkūs lietūs. Pavojingi (15–49,9 mm, per ≤12 val.), stichiniai (50–80 mm, per ≤12 val.), katastrofiniai (>80 mm, per ≤12 val.) registruoti visose LHMT stotyse, išskyrus Marijampolės AMS. Daugiausiai kritulių išmatuota Žemaitijoje ir vakarinėje Lietuvos dalyje. Katastrofinis lietus registruotas 5 meteorologijos stotyse: Telšiuose (110,1 mm), Laukuvoje (97,3 mm), Šiauliuose (93,1 mm), Joniškyje (81,8 mm), Mažeikiuose (80,7 mm). 16-oje stočių buvo registruoti stichinio lietaus atvejai.
Iki šiol gausiausias kritulių kiekis iškritęs Telšiuose per ≤12 val. laikotarpį buvo 90,7 mm (1984 m.), Laukuvoje – 81 mm (1970 m.). Tuo tarpu Šiauliuose, Mažeikiuose katastrofinio lietaus atvejų iki šiol niekada nebuvo registruota.
Atvejai, kuomet per trumpesnį nei 12 val. laikotarpį iškrinta daugiau nei 100 mm kritulių yra itin reti. Nuo 1961 m. iki šiol Lietuvoje buvo registruoti vos keli tokie atvejai: 1961 m. Žindaičiuose (109,5 mm), 1963 m. Skuode (113 mm), 1980 m. Sartuose (200 mm), 1985 m. Aunuvėnuose (110,6 mm) Kyburiuose (111,7 mm) ir Pakruojyje (115 mm), 2013 m. Eidukuose (104,7 mm) ir Kartenoje (118,2 mm).
