Autorius: Gytis Valaika

Šiemet (kaip ir pernai) pirmoji lapkričio pusė buvo gerokai (~3 laipsniais) šiltesnė už daugiametę normą, tačiau norime to ar ne kalendorinė žiema jau visai čia pat. Štai trečiadienį į mūsų šalį bei visą regioną plūstelėjo šalta oro masė iš šiaurės. Likusi šios savaitės pusė ir kitos savaitės pradžia bus žiemiškesnės: naktimis vyraus neigiama oro temperatūra, o dieną ji gana sunkiai perlips per 0 laipsnių (ir tai ne visoje šalies teritorijoje).

Akylesni jau pastebėjo, jog sinoptikų sudarytose orų prognozėse šią savaitę sušmėžavo žodis „plikledis“. Oro temperatūrai krentant, pamažu prasideda ir plikledžio sezonas. Šis vidutiniškai trunka nuo lapkričio iki balandžio. Toks reiškinys visada yra laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, nors ir gana greitai prie jo priprantame, galop net per daug nesureikšminame.

Plikledis. BNS / Irmanto Gelūno nuotrauka

📌Plikledis – tai ledo sluoksnis arba suledėjęs sniegas ant žemės paviršiaus. Jis susidaro sušalus vandens lašams po lietaus, dulksnos ar šlapdribos, taip pat kristalizuojantis rūko lašeliams, sušalus polaidžio vandeniui arba ore esant didelei drėgmei, kuri padengia horizontalius paviršius. Esminis skirtumas tarp plikledžio ir lijundros yra tas, kad plikledis susidaro pasibaigus krituliams ir tik ant žemės paviršiaus.

Plikledis gali paveikti ne tik įvairių ūkio sektorių darbą, bet ir apsunkinti kasdienes žmogaus veiklas ar sutrikdyti jo sveikatą. Pėstiesiems apledėję keliai arba šaligatviai sukelia daugiausia rūpesčių: apsunkinamas judėjimas, kelionė užtrunka ilgesnį laiką, paslydus galima stipriai susižeisti – dažniausiai patiriami rankų lūžiai. Paslydimo rizika didesnė ir pasekmės sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat pavojus kyla ir vairuotojams, ypač ant tiltų ir viadukų, kurie temperatūrai krentant pasidengti ledu gali greičiausiai. Taigi, nuo šiandien reikėtų būti dar atidesniems, o taip pat ir pasirinkti saugų greitį, ypač kai oro temperatūra yra arti 0 °C.

Detalią ir kasdien atnaujinamą sinoptiko (ir hidrologo) orų prognozę Lietuvai galite skaityti čia.
Perspėjimus apie pavojingus hidrometeorologinius reiškinius galite rasti čia.

Jau devintą kartą organizuojami kasmetiniai Baltic+ kursai keturių Baltijos regiono valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, ir Lenkijos sinoptikams. Tai šių Baltijos šalių iniciatyva pradėti mokymai specialistams, finansiškai paremiant Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai – EUMETSAT. Kursai rotacijos būdu rengiami vis kitoje šalyje. Pernai jie vyko Lietuvoje (Vilniuje), o šiais metais atėjo eilė broliukams latviams. Renginys vyks lapkričio 7–9 d. Rygoje, Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centre.

Kursų pavadinime „+“ iki 2022 metų reiškė dar 3 kviestines šalis (Baltarusija, Rusija, Ukraina), tačiau dėl visiems suprantamų priežasčių liko tik Ukraina. 2020 metais dėl pandemijos kursai buvo nukelti į 2021 m. ir Lenkijos atstovai juos pravedė tik nuotoliniu būdu. 2022 metais kursai Lietuvoje įvyko jau ir gyvai. Planuojama, jog 2024 metais Baltic+ įvyks Estijoje. Kaip ir visada, parengiamieji bei organizaciniai darbai prasideda dar vasarą ir tai būna nemažas iššūkis visiems: tiek organizatoriams, tiek dalyviams.

Na o šiemet tikimąsi, kad dalyviai pagilins turimas žinias apie vidutinių platumų ciklonų prognozavimą (Baltijos regionui). Tam bus skirta praktika atliekant konkrečių atvejų analizę ir modeliavimą. Vyks grupinės diskusijos. Dalyviai akis į akį su kitais atmosferos ekspertais aptars savo darbo iššūkius, kad mokymosi procesas būtų sėkmingas, o rezultatai būtų įgyvendinti operatyvinėje veikloje. Tiesioginės diskusijos ir susitikimai su įvairių šalių ekspertais leidžia dalyviams išmokti greitai ir produktyviai išspręsti visas iškilusias problemas.

Šiemet nuotolinėje kursų fazėje dalyvavo 25 sinoptikai, o Rygoje susirinko 17 dalyvių. Iš Lietuvos atstovų dalyvauja Tadas Kantautas (sinoptikas), Saulius Šatas (aviacinių prognozių sinoptikas) ir Giedrė Andruškienė (jūrinių prognozių sinoptikė). LHMT meteorologė Izolda Marcinonienė yra Baltic+ kursų koordinatorė ir dėstytoja. Visi kursai vyksta anglų kalba ir susideda iš dviejų dalių: nuotolinio 3 savaičių mokymo bei 3 dienų praktinių užsiėmimų auditorijoje. Na o sėkmingai atlikus visas užduotis dalyviai gauna sertifikatus ne tik apie dalyvavimą mokymuose, bet ir apie žinių įsisavinimą. ✅

Akimirkos iš pirmosios renginio dienos. Izoldos Marcinonienės nuotr.

Facebook platformoje meteo.lt paskyra yra viena populiariausių tarp visų šalies valstybinių įstaigų. Šiuo metu turime arti 43 tūkst. sekėjų su kuriais nuolatos dalinamės įvairiausia aktualia orų (ir ne tik) informacija. Tuo tarpu, Instagrame sekėjų skaičius apie 20 kartų mažesnis, todėl labai kviečiame mus sekti ir minėtame socialiniame tinkle, kur nepraleisite skelbiamos hidrometeorologinės informacijos bei kitų įdomybių. Šalia to, primename, jog turime dar ir Youtube kanalą, kuriame surasite įvairių archyvinių įrašų bei reportažų.

Draugaukime ir bendraukime! 😉

📷Instagram: https://www.instagram.com/meteo.lt/
📲Facebook: https://www.facebook.com/MeteoLT/
📹Youtube: https://www.youtube.com/@meteo_lt
👥LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/meteo-lt/

Klimato savaitės ir LHMT 102-erių metų sukakties proga Vilniuje suorganizavome dvi pažintines ekskursijas. Per savotišką atvirų durų dieną priėmėme beveik 30 lankytojų. Mus aplankė Vilniaus universiteto „Klimatologijos ir hidrologijos“ studijų programos pirmo kurso studentai ir 3 kl. mokiniai iš „Saulės Gojaus“ mokyklos.

Ekskursijų metu buvo parodyta bei detaliau papasakota apie sinoptikų darbą ir jų naudojamus žemėlapius. Studentai supažindinti su Vilniaus miesto sąlygas fiksuojančia meteorologijos stotimi. Jiems pristatytas ir visuomenei mažai matomas, tačiau orlaivių pilotams ypač svarbus aviacinių prognozių specialistų darbas. Visi lankytojai išvydo didžiulį hidrometeorologinių duomenų archyvą, kuriame galėjo pavartyti tarpukario laikų istorinius orų žemėlapius bei paskaityti tais laikais sudarytas orų prognozes. Daugeliui įspūdį kėlė pademonstruotas vėjo tunelio veikimas, kuris gali sukurti net uraganinio stiprumo vėjus. Na o vizito pabaigoje mažieji lankytojai žaidė interaktyvius hidrometeorologinius žaidimus ir buvo apdovanoti žaibo formos atšvaitais.

Visi dalyviai turėjo puikią progą ne tik viską pamatyti bei išgirsti iš pirmų lūpų, tačiau ir asmeniškai pakalbėti su specialistais. Daugiausia įvairių klausimų iš lankytojų, kaip ir įprastai, sulaukė budintys sinoptikai.

Netolimoje ateityje planuojame suorganizuoti dar bent vieną ekskursiją į kurią su LHMT darbu pakviesime susipažinti kitų mūsų šalies įstaigų atstovus. Plačiau apie tai pranešime iki renginio likus 1–2 savaitėms. 😉

Spalio 17–18 d. turėjome svečių. Lankėsi EUMETSAT MTGUP (Meteosat Third Generation User Preparation) grupės atstovai norėdami užtikrinti LHMT pasiruošimą priimti naujos kartos palydovų duomenis, padėti spręsti kylančius iššūkius ir suteikti reikalingą informaciją sklandžiam darbui.

Antros kartos meteorologinius palydovus (MSG) pamažu keičia trečios kartos palydovai (MTG). Naujosios kartos palydovai ne tik užtikrins duomenų tęstinumą dar 20 metų, bet ir detalesnius, kokybiškesnius duomenis bei naujas jų panaudojimo galimybes.

Keleto pranešimų cikle gyvai ir nuotoliu dalyvavę klausytojai (tiek LHMT darbuotojai, tiek atstovai iš kitų įstaigų) įsitikino, jog atmosferos stebėjimai artimiausioje ateityje ir toliau nesustoja tobulėti: naujojo MTG-I1 palydovo nuotraukos kur kas detalesnės, todėl atmosferoje vykstantys procesai bus matomi daug aiškiau, o įvairūs specializuoti produktai turėtų atnešti dar daugiau naudos Lietuvos bei visų Europos šalių visuomenėms.

Nuotraukose – keletas akimirkų iš vykusio renginio

Uraganas rašome kabutėse, nes tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) Lietuvoje nebūna. Mūsų šalies pajūryje kartais pasitaiko tik uraganinio stiprumo vėjo audros, kurios tradiciškai būna pavadinamos uraganais.

Viena tokių praslinko 1967 m. spalio 17–18 d. Švedai ją yra pavadinę Lenos vardu. Prieš smarkią audrą tuometė Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos valdyba išplatino perspėjimą, jog naktį iš spalio 17 į 18-ąją prognozuojamas 10–11 balų (t. y. iki 32–33 m/s) siekiantis vėjas (stiprus štormas).

Vis dėlto, 1967 m. vėjo audra buvo tokia baisi, kad jos stiprumas galėjo prilygti net 2–3 uragano kategorijai. Spalio 18 d. Klaipėdoje užfiksuotas vėjas, kurio greitis siekė iki 40 m/s (144 km/h arba 78 mazgų). Manoma, jog pavieniai vėjo gūsiai galėjo siekti net iki 55 m/s (198 km/h arba 107 mazgų). Taigi, savo jėga 1967 m. audra buvo baisesnė už uraganą „Anatolijų“ (1999 m. gruodžio 4 d., vėjas – iki 40 m/s) ir „Erviną“ (2005 m. sausio 9 d., iki 34 m/s), kurių vėjai maždaug atitiko pirmos kategorijos uraganą.

Nuo ypač audringos Baltijos jūros bangų nukentėjęs kopagūris, 1967 m. spalis

1967 m. ypač audringa Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, paplovė kopagūbrius, pajūryje kilo potvynis. Didelės žalos uraganinio stiprumo vėjo audra padarė Klaipėdai. Gūsingi vėjai sukėlė vandens lygį Klaipėdos laivybos kanale. Vanduo pakilo net iki 1,86 metro žymos – taip aukštai (pagal turimus istorinius duomenis) vanduo dar niekada nebuvo pakilęs. Danės (Dangės) upė senamiestyje užtvindė gatves ir aikštes, namų rūsius. Na o visoje Žemaitijoje išvertė daugybę medžių – per 3–4 mln. m³ medienos. Maždaug tiek medienos tais laikais būdavo numatyta kirtimui per trejus metus.

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika

Pernai pirmasis sniegas Lietuvoje buvo vėlyvas ir iškrito tik lapkričio 16 d. (~2 savaitėmis vėliau nei vidutiniškai), o šiemet pirmą kartą pasirodė labai anksti, spalio 8-ąją (~3 sav. anksčiau nei vidutiniškai).

Remiantis daugiamečiais duomenimis, pirmasis sniegas Lietuvos teritorijoje iškrinta ne vienu metu (šalies teritorijoje – vidutiniškai lapkričio 4 d.). Anksčiausiai jis pasirodo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje (vidutiniškai spalio 26–30 d.), o vėliausiai pajūrio ruože ir Kuršių nerijoje (vidutiniškai lapkričio 10–12 d.).

Per stebėjimų istoriją anksčiausiai pirmas sniegas Lietuvoje iškrito 1972 m. rugsėjo 28–29 dienomis. Tuomet žiemiški krituliai trumpam nuklojo Panevėžio kraštovaizdį. Vis dėlto, dėl sparčios klimato kaitos vidutinės pirmojo sniego bei pastovios sniego dangos susidarymo datos pamažu vėlyvėja (o štai pvz. 2019–2020 m. žiemą pastovi sniego danga iš viso nesusidarė).

Remiantis dabartiniais skaičiavimais, artėjančiomis dienomis oro srautai pamažu pasisuks iš vakarų ir pietvakarių, pamažu atšils, todėl snaigės vietoje lietaus jau nepasirodys.

Sinoptiko paruoštą ir kasdien atnaujinamą orų prognozę skaitykite čia.

Tarp šalies gyventojų populiari svetainė meteo.lt atnaujino išvaizdą, pasipildė naujais duomenų rinkiniais bei tapo draugiškesnė naršantiems iš mobiliųjų įrenginių. Po atnaujintu jos rūbu slepiasi kur kas daugiau svarbių pokyčių. Vienas iš svarbiausių – užtikrinti didėjančius kibernetinio saugumo reikalavimus bei atlaikyti vis didesnius vartotojų sukuriamų užklausų krūvius nei iki šiol.

Daugeliui LHMT svetainės lankytojų aktualiausia artimiausių dienų orų prognozė. Reiklesni vartotojai galės rasti išsamesnių duomenų – vėjo kryptį ir stiprumą, ultravioletinių spindulių indeksą, šalnų ir sausrų žemėlapius, debesų su krituliais judėjimo prognozes, kompozitines kritulių radarų ir žaibų išlydžių vizualizacijas. Be to, nuo šiol svetainės faktinių orų žemėlapyje rasite gerokai daugiau meteorologijos stočių, o jų teikiami duomenys atsinaujins greičiau.

Naujoji svetainė, jau pasiekiama adresu meteo.lt, laukia Jūsų įvertinimo. Artimiausiu metu ji dar bus pildoma naujais moduliais, tokiais kaip LHMT teikiamų mokamų paslaugų užsakymas su momentinio apmokėjimo galimybe ir pasirinktos meteorologinių stebėjimų stoties duomenų grafiniu atvaizdavimu. Optimizavus svetainės infrastruktūrą pagal stebimus lankytojų srautus naujoji svetainė galutinai pakeis dabartinę, todėl kviečiame savo pastabas ar pastebėtas klaidas pranešti mums el. paštu: nuomones@meteo.lt.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM interneto svetainės sukūrimo paslaugų pirkimas įgyvendintas įmonės MB „Slyva“.

Klimato kaita – vienas didžiausių žmonijos iššūkių, todėl svarbu kartu ieškoti sprendimų, kaip prisitaikyti prie ekstremalių reiškinių. Šiandien mokslu paremtos orų prognozės itin reikalingos transporto, žemės ūkio sektoriui ir kt., todėl būsimas įstaigos vadovas ar vadovė turės padėti atverti tarnybos sukauptus duomenis ir kviesti verslą bei mokslą jais naudotis.

Jei esate pasiruošę tapti mūsų komandos lyderiu, įstaigos veiklą dar labiau modernizuoti ir Lietuvai atstovauti tarptautinėse institucijose, kviečiame dalyvauti konkurse iki spalio 10 d.

Detaliau su konkursu susipažinti galite čia: https://shorturl.at/uGORZ

Kiekvieną rugsėjo 16-ąją švenčiame Tarptautinę ozono sluoksnio apsaugos dieną. Ši diena skirta priminti apie ozono sluoksnio svarbą mūsų planetos gyvybei. Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena buvo įsteigta 1995 m., bendradarbiaujant Jungtinių Tautų (JT) ir Pasaulinės sveikatos (PMO) organizacijoms. Konkreti šventinė data pasirinkta dėl 1987 m. šią dieną pasirašyto Monrealio protokolo.

Visame pasaulyje Tarptautinę ozono sluoksnio apsaugos dieną vyksta švietimo ir informavimo iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti žmonių sąmoningumą apie ozono sluoksnio svarbą, supažindinti su neigiamu ultravioletinės spinduliuotės (toliau – UV) poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai bei priminti apie priimtus svarbius tarptautinius įsipareigojimus, saugančius stratosferinį ozoną. Šią dieną taip pat daug dėmesio skiriama ilgalaikėje perspektyvoje ozono sluoksnį pažeidžiančių medžiagų (chloro fluoro angliavandenilių) mažinimo ir atsisakymo galimybėms. Būtent šių medžiagų dalelės, pakilusios į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir veikiamos UV, skyla į chlorą ar chloro junginius bei ardo ozono sluoksnį.

Pasak atliktų mokslinių tyrimų, ozono sluoksnis atsistato, tačiau šis procesas vyksta lėtai ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Stratosferinis ozonas susiduria ne tik su daug žalos keliančiais ilgalaikiais antropogeninės veiklos iššūkiais, tačiau ir su trumpalaikiu gamtinių reiškinių poveikiu (vulkaniniais išsiveržimais, Saulės aktyvumo ciklu, El Niño reiškiniu), kurie taip pat veikia ozono molekules atitinkamose regionuose ir nulemia mažesnį ozono sluoksnio tankį.

Ozono sluoksnio matavimai Antarktidoje pasitelkiant zondus (kurie matuoja vertikalų pasiskirstymą). Tokie matavimai nėra dažni. Įprastai ozono sluoksnį Antarktidoje mokslininkai stebi pasitelkdami poliarinius palydovus („National Oceanic and Atmospheric Administration“ nuotrauka).

Kiekvienais metais dėl žmonių vykdomos antropogeninės veiklos, kuri dėl atmosferos cirkuliacijos procesų pasiekia Antarktidą, formuojasi palankios sąlygos susidaryti ozono skylei. Įprastai šis reiškinys virš Antarktidos susidaro rugsėjo mėnesio viduryje arba pabaigoje, bet šiais metais ypatingos gamtinės sąlygos (konkrečiai – povandeninio ugnikalnio Hunga Tonga įsiveržimas Ramiajame vandenyne) lėmė neįprastai ankstyvą (rugpjūčio mėnesio pradžioje) ozono skylės susiformavimą, kas paspartino gamtinių procesų eigą, o pastarieji – neigiamai paveikė Antarktidos klimatą. „Copernicus“ mokslininkai straipsnyje aiškino: „povandeninio ugnikalnio išsiveržimo metu į stratosferą pateko itin daug vandens garų, dėl kurių labai anksti pradėjo formuotis ledo debesys (juose kaupiasi ozoną ardančios dalelės). Vėliau sekė grandininė reakcija – plonas ozono sluoksnis praleidžia daugiau UV, o UV intensyviau tirpdo Antarktidos ir Pietų vandenyno ledą. Atitinkamai kyla pavojus, jog Pietų vandenynas dar labiau įšils ir sparčiau tirpdys ledą, kuris šiais metais ir taip pasižymi rekordiškai mažu kiekiu. Tad šie metai pilni ne tik iššūkių Antarktidai, bet ir visai Žemei“. Gamtos reiškiniai yra natūralūs bei normalūs gamtoje vykstantys procesai, deja, antropogeninė veikla nėra natūralus reiškinys, o stipriai priklausantis nuo žmonijos sąmoningumo, jos neigiamas poveikis juntamas ne tik trumpame laiko intervale, o ir klimato kaitos kontekste. 

Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena priverčia susimąstyti apie antropogeninių veiksmų keliamos žalos mastą bei neigiamą poveikį. Neabejotinai natūraliai kyla klausimas, kiek reikės paaukoti laiko ir pastangų siekiant eliminuoti ar bent pažaboti sukeltus neigiamus padarinius. Sėkmingas Monrealio protokolo įgyvendamas subūrė daugelį pasaulio šalių vieningam tikslui –  išspręsti globalias aplinkos apsaugos problemas. Jo eiga nuteikia pozityviai ir suteikia vilties, jog tolesni sprendimai, susiję su klimato kaita, gali būti priimami ir vykdomi vieningai. 

Ozono sluoksnio storis (Dobsono vienetais) virš Pietų ašigalio („Copernicus Atmosphere Monitoring Service“ žemėlapis).

Kaip kiekvienam iš mūsų galima prisidėti prie ozono sluoksnio išsaugojimo (anglų k.) galima plačiau skaityti čia: https://ozone.unep.org/what-you-can-do. Plačiau apie ozoną (lietuvių k.) galite skaityti čia: http://www.meteo.lt/lt/ivairenybes/atmosferos-ozonas.

Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė