Pirmadienį (sausio 8 d.) ryte buvo dar šalčiau nei sekmadienį. Šiaurės rytinėje šalies dalyje oro temperatūra nukrito net iki 27–28 laipsnių šalčio. Šalčiausia buvo Zarasuose, kur Saulei tekant šalo net iki -28,0 °C (o netoliese esančiame Daugpilio mieste iki -29,5 °C).
Įdomu tai, kad saulėtą sekmadienio dieną Lietuvoje oro temperatūra daug kur pakilo tik iki 14–20 laipsnių šalčio. Šalčiausia įdienojus buvo Kupiškyje, Rokiškyje ir Šeduvoje (maksimali temperatūra apie -21 °C), o šilčiausia Druskininkuose, Varėnoje, Nidoje ir Ventėje (apie 12–13 laipsnių šalčio). Nuo maždaug 15–16 val. oro temperatūra vėl pradėjo kristi. Be to, tvyrant dideliam šalčiui vietomis buvo fiksuoti mūsų šalyje retai pasitaikantys krituliai – ledo adatos.
Bendrai imant, Lietuvoje sausio 7–8 d. šalčiai buvo stipriausi per beveik tris metus. Šalčiau nei šiandien pasitaikė tik 2021 m. vasario pradžioje. Nežiūrint to, dalyje meteorologijos stočių buvo išmatuota žemiausia oro temperatūra per beveik 12 metų (pažymėta žemėlapyje žemiau). Tiesa, iki šalčio rekordų visur pritrūko gana daug. Lietuvoje sausio 7–8 dienomis yra buvę kur kas šalčiau nei šiemet: sausio 7-osios šalčio rekordas yra -32,6 °C (Varėna, 2003-01-07), o sausio 8-osios – net -34,3 °C (Varėna, 1987-01-08).
Pabrėžtina, jog stiprūs šalčiai pastarosiomis dienomis stebėti tik Šiaurės Europoje. Taigi, labai klaidinga sakyti, kad atšalo visoje Europoje (ar net planetoje) ir esą baigėsi / sustojo globalus šiltėjimas. Reikia žiūrėti kur kas plačiau nei Lietuva ir Europa. Be to, nevalia maišyti sąvokų orai ir klimatas. Tai yra skirtingi dalykai. Klimatas yra bent 30 metų orų vidurkis.
Ateinančiomis dienomis stiprus šilto oro srautas nuo Atlanto vandenyno išstums mūsų regione įsitaisiusią labai šaltą oro masę ir šalyje prasidės atodrėkis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad praėję 2023 metai buvo treti karščiausi metai Lietuvoje nuo 1961 metų. Per paskutinis 5 metus trys iš jų buvo rekordiškai karšti (2020 m. 9,2 °C, 2019 8,8 °C ir 2023 8,7 °C). Dėl klimato kaitos nulemto šiltėjimo karščio rekordai kartojasi kasmet, todėl pernai pagerinti 17 parų maksimalios oro temperatūros rekordai stebinti turėtų mažiau nei 4 parų minimalios temperatūros rekordų pagerinimas.
Nors praėjusiais metais metinis kritulių kiekis buvo artimas daugiametėms reikšmėms, tačiau pasižymėjo dideliu netolygumu: pirmoje metų pusėje buvo dažnesnės deficito, o antroje – kritulių pertekliaus sąlygos. Todėl tais pačiais metais buvo fiksuojami ir visi sausrų tipai (miškuose, agrometeorologinė ir hidrologinė) ir potvyniai, daugiausiai Vakarinėje Lietuvos dalyje pridarę žalos. 2023 metais buvo fiksuota 19-a stichinių meteorologinių reiškinių (vieno iš jų metu fiksuotas ir katastrofinis labai smarkus vėjas) bei 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
Taigi, tikriausiai 2023 metus apibūdinti labiausiai tinkantis žodis būtų – ekstremalūs metai. Kviečiame susipažinti su parengta susisteminta 2023 metų orų ir reiškinių informacija.
Straipsnyje pateiktus paveikslus galite parsisiųsti ir prisiartinti čia.
Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje vidutiniškai siekė 8,7 val. ir tai sudarė vos 30 % gruodžio mėn. daugiametės normos (29 val.). Iki šiol mažiausiai saulėtu gruodžiu mūsų šalyje buvo tituluojamas 2018 m. gruodis (9,9 val.).
Taip pat, buvo pasiekti nauji gruodžio mėn. Saulės spindėjimo trukmės minimalios sumos rekordai 3 meteorologijos stotyse:
• Varėnoje, kur Saulė švietė vos 2,4 val. (buvęs rekordas fiksuotas 2000 m. 5,1 val.); • Vilniuje – 2,9 val. (buvęs rekordas 3,8 val., 2018 m.); • Kybartuose – 8,7 val. (buvęs rekordas 15,5 val., 2018 m.);
Nidoje, Šilutėje, Klaipėdoje, Utenoje, Dūkšte ir Dotnuvoje nedaug trūko iki rekordo, kadangi 2023 m. gruodis šiose vietovėse buvo antras pagal mažiausią Saulės spindėjimo trukmę nuo pat tokių stebėjimų pradžios. Tuo tarpu, Biržuose ir Lazdijuose fiksuotas trečias mažiausiai saulėtas gruodis, Šiauliuose – ketvirtas, o Kaune – penktas.
Be to, Varėnoje dar buvo fiksuotas ir visos šalies Saulės spindėjimo trukmės gruodžio mėn. absoliutus minimumas. Naujasis rekordas – 2,4 val. (Varėna, 2023 m. gruodis), o buvęs – 3,0 val. (Utena, 2018 m. gruodis).
Taip pat, patikrinus visus metų mėnesius nuo praėjusio amžiaus vidurio tapo aišku, jog 2023 m. gruodis buvo mažiausiai saulėtas iš visų mėnesių. Prieš metus buvęs rekordiškai mažai saulėtas 2023 m. sausis (vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje – 14,3 val.) buvo netgi truputį labiau saulėtas, lyginant su 2023 m. gruodžiu (8,7 val.).
Žemėlapyje – Saulės spindėjimo trukmė (val.) gruodžio mėnesį. Apvestose vietovėse buvo pasiekti vietinių meteorologijos stočių gruodžio mėn. rekordai.
Remiantis naujausiais orų modelių skaičiavimais, savaitgalį Lietuvoje turėtų būti daugiau pragiedrulių, todėl tikimybė pamatyti bent pro debesų plyšelius šviečiančią Saulę padidės. 🙂
Parengė: LHMT meteorologai Gintarė Giliūtė ir Gytis Valaika
Trumpai glaustai – 2023 metai buvo gerokai šiltesni nei įprastai, o kritulių kiekis atitiko normą.
Vidutinė metinė oro temperatūra 2023 m Lietuvoje buvo 8,7 °C, o tai yra 1,3 laipsnio daugiau už įprastines klimato sąlygas (1991–2020 m. vidurkį). Nors globaliai praėję metai buvo patys šilčiausi nuo tokių stebėjimų pradžios, tačiau Lietuvoje 2023-ieji papuolė į trečią poziciją. Antroje vietoje tebėra 2019-ieji (8,8 °C), o šilčiausiais išlieka 2020-ieji (9,2 °C).
Praėjusiais metais net devyni mėnesiai buvo šiltesni, o vos trys (gegužė, liepa ir lapkritis) – truputį vėsesni už daugiametę normą. Vidutiniškai šilčiausias metų mėnuo buvo rugpjūtis (19,5 °C), o šalčiausias – vasaris (-0,2 °C). Anomalia šiluma išsiskyrė rugsėjis, kurio vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo net 16,5 °C ir jis tapo pačiu šilčiausiu rugsėjo mėnesiu mažiausiai nuo 1961 m. (kuomet pradėti modernūs ir visą šalį apimantys meteorologiniai stebėjimai).
2023 m. aukščiausia oro temperatūra buvo registruota liepos 16 d. Kalvarijoje, kai oras įkaito iki 34,9 °C, o žemiausia sausio 6 d. Zarasuose ir kovo 10 d. Molėtuose, kai atitinkamai, minimali oro temperatūra nukrito iki -19,5 ir -19,4 °C. Taigi, praėję metai žiemišku šalčiu nepasižymėjo, nebuvome perlipę net -20 laipsnių kartelės.
Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas daugiametei normai. Vidutiniškai per metus Lietuvoje iškrito 717 mm kritulių (vidutinis daugiametis vidurkis Lietuvoje yra 695 mm). Nežiūrint to, kritulių kiekis tiek imant skirtingus regionus, tiek skirtingus mėnesius pasiskirstė labai netolygiai. Skaičiuojant pagal nuokrypį nuo normos, sausiausi mėnesiai buvo gegužė ir rugsėjis, o drėgniausi – spalis ir rugpjūtis.
DAR KELETAS FAKTŲ APIE TEMPERATŪRĄ: 🔴Sausio 1-ąją buvo išmatuota (+14,9 °C) pati aukščiausia oro temperatūra per visą sausio mėnesį nuo pat meteorologinių stebėjimų pradžios;
🔴Sausio 1-ąją Kybartuose oras neatšalo žemiau +10,4 °C. Tai pirmas kartas Lietuvos orų stebėjimų istorijoje, trunkančioje beveik 250 metų, kuomet žiemos mėnesiais (gruodis, sausis, vasaris) minimali paros oro temperatūra nenukrinta žemiau +10 °C.
🔵2023 m. netgi keturis kartus fiksuoti minimalios oro temperatūros rekordai. Stiprus šaltis ore ir dirvos paviršiuje vėlyvą pavasarį pražudė nemažai lepesnių augalų. Pasitaikė atvejų, kai per naktį ledu pasidengė net gyvulių girdyklose buvęs vanduo.
🔴Rugpjūčio 7-osios naktį registruota šilčiausia stebėjimų istorijoje tropinė naktis. Molėtuose per naktį orui atvėsti pavyko tik iki 25,1 °C. Iki tol šis rekordas priklausė Nidai (+24,4 °C, 2006-07-08).
🔴Rugsėjis Lietuvoje buvo šilčiausias per visą šalies stebėjimų istoriją. Vidutinė mėnesio oro temperatūra visoje šalyje atitiko meteorologinę vasarą. Vasara baigėsi rekordiškai vėlai, tik spalio 4–5 d.
🔴Pagerintas pats seniausias šalies šilumos rekordas, kuris sugebėjo išsilaikyti net 131 metus. Rugsėjo 29-ąją Druskininkuose oras įkaito iki 27,2 laipsnio. Iki tol rekordas (24,9 °C) priklausė Vilniui, kuris buvo užfiksuotas 1892 m. rugsėjo 29 d.
Paveiksle – visi praėjusiais metais užfiksuoti maksimalios ir minimalios oro temperatūros rekordai. Net 6 rekordai stebėti rugsėjį, o po 4 pasitaikė sausio ir rugpjūčio mėnesiais.
Dar nesibaigus lapkričiui meteorologų kartais paklausia kokios gi bus šventės. Nors orų prognozės paprastai sudaromos tik 5–7 dienoms į priekį, tačiau atsakyti į tokį klausimą gali padėti paprasčiausia statistika. Per pastaruosius 10 metų net 6 kalėdiniai laikotarpiai Vilniuje buvo besniegiai. Taigi, kasmet yra didelė tikimybė, kad kalėdinės dienos bus šiltos ir be sniego (arba su nestora, tirpstančia sniego danga).
Vidutiniškai 1991–2023 m. laikotarpiu per kalėdines dienas susidarydavo apie 5–6 cm storio sniego danga, o vidutinė oro temperatūra siekdavo -2,8 °C. Per praėjusį dešimtmetį (2014–2023 m.) sniego dangos storis jau tesiekė tik 3 cm, o vidutinė oro temperatūra buvo +0,3 °C. Galite matyti, kad temperatūros grafike yra ryški šiltėjimo tendencija, o sniego dangos – vis dažniau pasitaiko besniegės ir mažasniegės kalėdinės dienos.
Paskutinį kartą daugiau sniego kalėdinėmis dienomis turėjome 2018 metais, tačiau tuomet per šventes prasidėjo atodrėkis, sniegas ėmė tirpti visoje Lietuvoje. Apskritai 2013–2020 metų (išskyrus 2018 m.) laikotarpis pasižymėjo labai šiltomis ir besniegėmis šventėmis. Ypač šiltos gruodžio 24–26 dienos buvo 2015, 2017 ir 2019 metais.
Tuo tarpu, šiemet Vilniuje Kūčios buvo baltos ir švelniai žiemiškos, bet Kalėdų naktį prasidėjo atodrėkis ir greitai sniegas ištirpo (bendras trijų dienų sniego dangos vidurkis siekė apie 5 cm). Paskutinį kartą visos trys kalėdinės dienos stabiliai šaltos ir su sniegu (nors ir negausiu) pasitaikė 2021 metais.
Primename, kad kas valandą atsinaujinančius sniego dangos storio duomenis (dar neįvertinus patikimumo) visuomet galite matyti čia.
Lietuvos gyventojams Šv. Kalėdų šventė yra neatsiejama nuo žiemiškų orų. Idealiausios šventės būna tuomet, kai spaudžia šaltukas ir už lango driekiasi pusnimis nuguldyta žemė. Vis dėlto, per pastarąjį dešimtmetį gruodžio šventės dažnai būdavo pakankamai niūrios, o pačios orų sąlygos – permainingos. Taigi, įdomu apžvelgti daugiamečius duomenis ir įvertinti, kiek gi snieguotų ir šaltų Kalėdinių laikotarpių (gruodžio 24–26 d.) Lietuvoje turėjome nuo 1961 metų.
Vidutiniškai mažiausiai Kalėdinių laikotarpių su sniegu fiksuojama pajūryje ir Suvalkijoje, o daugiausiai − Šiaurės Rytų Lietuvoje. Neretai susidaro situacija, kuomet baltomis Kalėdomis gali džiaugtis tik dalis Lietuvos gyventojų. 1961–2020 m. laikotarpiu buvo tik 11 metų, kai visoje Lietuvoje visas tris dienas (gruodžio 24-ąją , 25-ąją ir 26-ąją) žemę klojo sniego danga, kurios storis siekė bent 1 cm. Taip buvo 1966, 1969, 1981, 1986, 1994–1996, 2001, 2002, 2010 ir 2012 metais.
Kartais pasitaiko, jog Kūčias sutinkame su sniegu, tačiau jau antrą Kalėdų dieną jis ištirpsta, pasitaiko ir tokių metų, kad prisninga tik pirmąją ar antrąją Kalėdų dieną. Statistiškai, tikimybė, kad bent vieną iš trijų šventinių dienų bus sniego, vidutiniškai Lietuvoje siekia 65 %, tačiau kinta nuo 50 % Klaipėdoje iki 78 % Biržuose.
Pačios sniegingiausios per paskutinius 60 metų Kalėdos buvo 2010–aisiais. Vakarinėje Lietuvos dalyje sniego danga tąsyk siekė 40–46 cm, kituose regionuose apie 20 ir daugiau centimetrų. Didžiausias sniego dangos storis Kalėdinėmis dienomis buvo 2001 m. Nidoje, 50–59 cm. Tais metais gruodžio 26 d. Telšiuose sniego dangos storis siekė 29 cm, Laukuvoje 31 cm, o kitose Lietuvos vietose tesiekė vos 1–21 cm.
Visiškai besniegių Kalėdų (per 60 metų) vidutiniškai Lietuvoje buvę apie trečdalį. Nuo 1961 m. visose analizuojamose 18-oje meteorologijos stočių nei vieną Kalėdinio laikotarpio dieną nebuvo sniego 1971, 1974, 1989, 2007, 2013, 2015, 2016 ir 2019 metais. Verta atkreipti dėmesį, kad besniegių švenčių pasikartojimas ypač suintensyvėjo nuo 2013 m.
Rekordiškai šalčiausias Kalėdinis laikotarpis buvo 1996 m., kai antrąją Kalėdų dieną minimali oro temperatūra buvo nukritusi nuo -17,5 °C Nidoje iki -32,0 °C Ukmergėje. Taip pat įdomu tai, jog -32 °C yra pati žemiausia oro temperatūra fiksuota per visas tris Kalėdines dienas nuo 1961 m. Taip pat yra buvę ir metų, kai minimali oro temperatūra nei vieną šventinę dieną nebuvo nukritusi žemiau 0 °C: tai – 2016 ir 2017 m. Kalėdos. Aukščiausia oro temperatūra (taip pat kaip ir šalčiausia) fiksuota antrąją Kalėdų dieną 2016 metais, kai oras sušilo nuo +7,2 °C Klaipėdoje iki 9,8 °C Kybartuose.
Paskutinį kartą žiemiškai baltos šventės visoje šalyje buvo 2021 metais. Taip pat, 2018 metais, tačiau Kalėdų dieną į visą Lietuvą atkeliavo atodrėkis ir sniegas greitai pradėjo tirpti, o Kalėdų antrąją dieną dalyje šalies jo jau nebeliko. Labai panašūs buvo ir 2012 metai: visas sniegas tąkart neištirpo, tačiau per Kalėdas atkeliavęs atodrėkis sniegą sparčiai pradėjo tirpinti. 2010–aisiais sniego buvo labai daug, tačiau ir tuomet neišvengta atodrėkio. Paskutinį kartą stabiliai labai šaltos ir su sniegu gruodžio 24–26 d. buvo tik 1996 ir 2002 metais.
Šiemetėms Kūčioms žiema pažers sniego, tačiau per Kalėdas atkeliaus šilta oro masė. Vėl atšils, o sniegą pakeis šlapdriba ir lietus. Nežiūrint vaizdo pro langą ir dovanų svarbiausia yra kalėdinė nuotaika bei laikas praleistas su šeimos nariais ir giminaičias. Linkime jums jaukių švenčių! 🙂
Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji klimatologė Viktorija Mačiulytė
Toliau – kalėdinio ilgojo savaitgalio orų prognozė:
ŠEŠTADIENĮ daug kur krituliai (sniegas, šlapdriba). Vietomis plikledis, trumpa pūga. Vėjas pietų, pietvakarių, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, 9–14 m/s, vietomis, daugiausia Pietvakarių Lietuvoje, gūsiai 15–20 m/s, pajūryje iki 22 m/s. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, dieną 0–3 laipsniai šilumos.
🎄Kūčių (SEKMADIENIO) naktį daug kur krituliai, vyraus sniegas, dieną vietomis truputį pasnigs. Plikledis. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, dieną pereinantis į pietvakarių, pietų, 8–13 m/s, naktį pajūryje gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.
🎁Kalėdų pirmąją dieną (PIRMADIENĮ) daug kur krituliai: sniegas, pereinantis į šlapdribą, lietų. Naktį ir rytą kai kur lijundra, plikledis. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, pajūryje gūsiai 15–20 m/s, dieną vakarinių krypčių, 15–20 m/s, pajūryje 21–26 m/s. Temperatūra naktį 0–5 laipsniai šalčio, dieną 1–6 laipsniai šilumos.
🎀Kalėdų antrąją dieną (ANTRADIENĮ) daug kur krituliai, naktį vyraus nedideli. Vėjas naktį vakarinių, dieną besikeičiančios krypties, 9–14 m/s, naktį vietomis, dieną daug kur gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną bus 1–6 laipsniai šilumos.
Šiemet ruduo buvo trumpas (vos 1,5–2 mėnesiai): meteorologinė vasara baigėsi rekordiškai vėlai, o žiema atkeliavo gerokai anksčiau nei įprastai.
☀️Spalio 4 d. didžiojoje šalies dalyje, o spalio 5 d. vakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi vidutiniškai mėnesiu‼️ vėliau, lyginant su SKN.
🌿Taip pat, beveik visoje šalies teritorijoje spalio 15 d., o pajūrio zonoje spalio 19–24 d. vidutinei paros temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais šis perėjimas įvyko vidutiniškai 12 dienų vėliau, o pajūryje – 7 dienomis vėliau, lyginant su SKN.
🍂Lapkričio 13–15 d., visoje Lietuvoje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Lyginant su SKN vidutiniškai šiemet tai įvyko 13 dienų vėliau, tačiau pajūryje (Nidoje, Klaipėdoje) – 4 dienomis anksčiau.
❄️Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, Biržų, Ignalinos, Lazdijų, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Vilniaus ir Varėnos rajonuose prasidėjo lapkričio 17–18 d., Kėdainių, Kauno, Kybartų, Laukuvos, Panevėžio, Šilutės, Ukmergės ir Utenos rajonuose – lapkričio 25–26 d. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 dienų anksčiau lyginant su SKN. Pajūrio ruože meteorologinė žiema prasidėjo gruodžio 2–6 d., o tai įvyko net 23 dienomis anksčiau lyginant su SKN.
Grafike pateiktos vidutinės temperatūros perėjimų datos Lietuvoje.
*SKN – standartinė klimato norma, 1991–2020 metų vidutinė reikšmė Lietuvoje.
Gruodžio 11-ąją Jungtinių Tautų organizacija yra paskelbusi Tarptautine kalnų diena. Vieniems galbūt tai puiki proga pasidomėti alpinizmu, kitiems – tiesiog pasigrožėti kalnų peizažais, o gal ir aplankyti aukščiausią apylinkėse esančią kalvą.
Ir nors Lietuvoje nėra kalnų, tačiau turime kalvas, kurios virš jūros lygio iškilusios iki 150–250 metrų. Net ir tokio aukščio kliūtys formuoja šiek tiek kitokias klimatines sąlygas. Geriausias to pavyzdys – Šilalės r. maždaug prieš šimtmetį įkurta Laukuvos meteorologijos stotis (165,4 m aukštis virš jūros lygio). Stotis buvo įkurta vakarinėje Žemaičių aukštumų dalyje neveltui. Vietovė, meteorologiniu atžvilgiu, yra labai įdomi. Laukuvą, vaizdžiai kalbant, netgi galima pavadinti miesteliu esančiu lietuviškose „Alpėse“.
Nuotraukoje – Laukuvos meteorologinis radiolokatorius ir šalia esanti meteorologijos stoties aikštelė
Laukuvos MS apylinkėse vidutinė oro temperatūra beveik visada yra šiek tiek žemesnė, o labai šiltą dieną maksimali oro temperatūra būna 2–3 laipsniais žemesnė negu netoliese esančiose žemumų meteorologijos stotyse. Taip pat, iškrenta daugiau kritulių – net 789 mm arba 13,5 % daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje (695 mm).
Rudenį truputį anksčiau iškrenta pirmasis sniegas ir susiformuoja sniego danga, o pavasarį atvirkščiai – truputį ilgiau išsilaiko. Tad, paprastai sakant, žiema čia užsibūna ilgiau. Ilgesnės žiemos ir gausesnių kritulių faktą dar byloja Laukuvoje užfiksuotas storiausios sniego dangos Lietuvoje rekordas – 1931 m. kovą buvo išmatuota net 94 cm.
Taip pat, Laukuva įsikūrusi priešvėjinėje Žemaičių aukštumų pusėje, tad dėl sąlyginai didelio aukščio virš jūros lygio bei gana nedidelio atstumo iki Baltijos jūros, Laukuvoje pučia vieni stipriausių Lietuvos vėjų. Vidutinis metinis vėjo greitis gana nedaug nusileidžia pajūryje išmatuojamoms reikšmėms.
Būtent dėl gausesnių kritulių, šaltesnių bei ilgesnių žiemų ir stiprių vėjų Laukuvos MS apylinkėse dažniausiai iš visos Lietuvos būną fiksuojamos pūgos. Paskaičiuota, kad vidutinė pūgų trukmė (per metus) čia yra maždaug dvigubai didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje. Tą patį galima pasakyti ir apie lijundras.
Negana to, Laukuvos apylinkėse dažniausiai iš visos Lietuvos susidaro rūkai, kurie čia neišsisklaido ilgiausiai. Po šio fakto galbūt nuskambės truputį paradoksaliai, tačiau Laukuvos MS apylinkėse (kaip ir pajūryje) fiksuojama vidutiniškai mažiausiai apsiniaukusių dienų (per metus) Lietuvoje.
Sudėjus visus šiuos faktorius buvo prieita įdomi išvada – Laukuvos apylinkės pasižymi pačiu didžiausiu avaringumo indeksu mūsų šalyje. Tikri lietuviški „kalnai“. 🙂
Informuojame, kad nuo šiol per meteo.lt API galite pasiekti dar daugiau hidrometeorologinių duomenų. Neseniai buvo atverti 30 dienų valandiniai vandens lygio ir temperatūros duomenys net iš 95 vandens matavimų stočių (VMS). Iki šiol grafikus su šia informacija mūsų svetainėje buvo galima tik pasižiūrėti, o nuo šiol VMS duomenis galėsite parsisiųsti ir/ar naudoti pvz. savo kuriamose programose.
Primename, jog Meteo.lt API be hidrologinių yra atverti ir orų prognozių (7 dienoms) duomenys. Taip pat, rasite 10 metų faktinių orų istoriją iš 18 pagrindinių Lietuvos meteorologijos stočių su kiekvienos dienos valandiniais oro temperatūros, vėjo greičio, gūsių ir krypties bei debesuotumo, atmosferos slėgio, santykinio oro drėgnio, kritulių kiekio ir orų sąlygų duomenis.
Jei duomenų jums vis tiek per maža, tuomet dar primename, jog meteo.lt svetainėje (Lietuvoje klimatas ➡️ SKN) galite rasti svarbiausių hidrometeorologinių duomenų rinkinius: oro temperatūros, kritulių kiekio, sniego, vėjo, perkūnijų, Saulės, hidrometeorologinius metraščius, temperatūros rekordus, žemėlapius ir kt.
NEŽINANTIEMS KAS YRA API: meteo.lt API (angl. Application programming interface) įgalina gauti ir naudotis viešai teikiamais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologijos ir vandens matavimo stotyse išmatuotais duomenimis bei sudarytomis orų prognozėmis (Harmonie/ECMWF orų modeliai). Naudodamiesi meteo.lt API, galite integruoti LHMT teikiamus meteorologinius duomenis į savo kuriamas programas. Platesnes naudojimosi Meteo.lt API instrukcijas rasite čia.
Šaltų orų dar buvo labai nedaug, tačiau plonu ledu jau pasidengę nedideli ežerėliai ir didesnių ežerų pakrantės. Nors kiekvienas žmogus, atrodo, žino apie tykančius pavojus, bet dalis jų vis tiek lipa ir vis bando žaisti su savo likimu.
Net jei lipama ant pakankamai tvirto ledo (kurio storis ≥7–12 cm) nedidelė tikimybė įlūžti išlieka VISADA, nes lede būna didesnių ar mažesnių trūkių, pasitaiko tuščių ertmių (oro burbulai). Taip pat, ledo storis kai kuriose vandens telkinio dalyse gali būti labai nevienodas dėl požeminių šaltinių, sniego, augalijos ar kt., todėl būtina pasitikrinti ledo storį. Dažniau tą reikėtų daryti, jeigu esate ant jums nepažįstamo vandens telkinio.
Dėl išgąsčio ir šoko papuolus į ledinį vandenį žmogui būna sunku išlikti ramiu bei aiškiai mąstyti, todėl prieš lipant labai svarbu žinoti ką žingsnis po žingsnio darysite jei netyčia įlūšite. Vaduojantis iš šalto vandens gniaužtų gelbsti ne tik (PRIVALOMI TURĖTI) ledo smaigai, bet puikiai pasitarnauti gali ir šalia turima ilgesnė lazda ar lenta. Na o jau įlūžus ir išlipus, nuo stipraus sušalimo gali padėti kažkur ant kranto (pvz. automobilyje) turimi atsarginiai sausi rūbai ar tiesiog didelis rankšluostis.
