Autorius: Lukas Sudvajus

Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,8 °C (teigiama 4,1° anomalija) – tai šilčiausias rugsėjo antrasis dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol šilčiausias buvo 1975 m. (15,8 °C). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniuose rajonuose ir Ignalinos, Utenos, Zarasų bei Šalčininkų r. savivaldybėse, 15–16 °C  (teigiama 3,6–4,0° anomalija), didžiojoj šalies dalyje temperatūra buvo 16–18 °C (teigiama 3,2–4,6° anomalija), Kuršių nerijoje ir Nemuno žiotyse – 18,0–18,5 °C (teigiama 3,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23,9–30,4 °C, žemiausia nukrito iki 2,1–9,0 °C, Nidoje 12,0 °C, Ventėje 11,1 °C. Šilčiausia buvo 13 dieną, kai Birštone oro temperatūra pasiekė naują šios paros rekordą – 30,4 °C. Vėsiausia – 16-os naktis Varėnoje, 2,1 °C.

Antrasis rugsėjo dešimtadienis buvo sausas: vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 7,7 mm (0,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,05–0,5 SKN), Pietų Lietuvoje ir Vidurio Lietuvos žemumoje jų kiekis nesiekė 5 mm (0,05–0,4 SKN), daugiau nei 10 mm iškrito vietomis Žemaitijoje ir Aukštaitijoje, 10–20 mm (0,4–0,6 SKN), čia 4 stotyse kritulių buvo daugiau nei 20 mm (20–27 mm, 0,8–1,4 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Kazlų Rūdoje ir Lazdijuose (po 0,9 mm), daugiausia – Šiauliuose (26,3 mm) ir Anykščiuose (23,6 mm). Rugsėjo 14 d. Anykščiuose, Šiauliuose ir Leckavoje registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Šį dešimtadienį kai kuriose Pietų Lietuvos savivaldybėse buvo pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis², kaip pavojingas meteorologinis reiškinys. Dešimtadienio pabaigoje sausra buvo fiksuojama Druskininkų, Alytaus m. ir Alytaus r., Lazdijų r. savivaldybėse bei kai kuriose Marijampolės, Šalčininkų, Prienų, Vilniaus r. sav. seniūnijose.

Rugsėjo antrasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 88 val. (1,5 SKN): nuo 78 val. Šiauliuose iki 97,4 val. Šilutėje (3 pav.).

Antrąjį rugsėjo dešimtadienį nors ir laikėsi aukšta vidutinė paros oro temperatūra, tačiau 15–17 d. vietomis buvo užfiksuotos pirmosios šio rudens šalnos dirvožemio paviršiuje. Žemiausia temperatūra 5 cm aukštyje fiksuota rugsėjo 15 d. Kazlų Rūdos automatinėje meteorologijos stotyje, -1,2 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia kilo iki 22–27 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 20–24 °C.

Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo vos (0,1) UVI aukštesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,1) buvo fiksuojama 15 d., mažiausia – (2,3) 14 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,6.

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI(temperatūros–kritulių indeksas ) <3,5.

Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,2 °C (teigiama 1,7° anomalija).Vėsiausia buvo Šalčininkų ir Dūkšto apylinkėse, 14,8–15,0 °C (teigiama 1,1° anomalija), Šiaurės ir Rytų Lietuvoje vyravo 15,0–16,0 °C temperatūra (teigiama 1,2–1,8° anomalija), Pietų Lietuvoje ir vakariniame pakraštyje 16,0–17,0 °C (teigiama 1,6–2,7° anomalija), pietvakariniuose rajonuose ir pajūryje – 17,0–17,5 °C (teigiama 1,5–2,6° anomalija), aukščiau temperatūra buvo Nidoje ir Ventėje 18,1–18,2 °C (teigiama 1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 10 d. Kalvarijoje 27,0 °C, žemiausia – 7 d. Molėtuose, 3,6 °C.

Pirmojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10,5 mm (0,5 SKN), tačiau didžioji kritulių dalis teko Žemaitijai ir Mažajai Lietuvai. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0–0,2 SKN), gausiausiai palijo pajūryje ir vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje, 25–45 mm (1,1–1,6 SKN), kitur – 5–25 mm (0,3–1,0 SKN) (2 pav.). Lazdijuose ir Kazlų Rūdoje kritulių nebuvo registruota visai, daugiausiai registruota Šilutėje (43,6 mm) ir Vėžaičiuose (40,5 mm). Rugsėjo 1 ir 2 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingi¹ krituliai.

Rugsėjo pirmasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 90,3 val. (1,4 SKN): nuo 78,9 val. Šiauliuose iki 105,4 val. Kaune (3 pav.).

Pirmąjį rugsėjo dešimtadienį Lietuvoje išliko aukšta vidutinė paros temperatūra ir toliau tęsėsi meteorologinė vasara (laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C).

Rugsėjo 7 d. naktį Anykščių automatinėje meteorologijos stotyje buvo fiksuota 0,5 °C temperatūra dirvos paviršiuje, o visoje likusioje Lietuvoje visą dešimtadienį svyravo nuo 1,1 iki 12,6 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia kilo iki 21–26 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 20–23 °C.

Kauno MS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,5 UVI aukštesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,2) buvo fiksuojama 5 d., mažiausia – (3,1) 3 d.

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,7 °C (teigiama 2,4° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje dalyje 17,4–17,8 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija), karščiausia – Vidurio ir Pietų Lietuvoje, 19,0–20,0 °C (teigiama 2,5–3,3° anomalija), Nidoje ir Ventėje 19,2–19,6 °C (teigiama 0,6 anomalija), kitur – 18–19 °C (teigiama 1,3–2,8° anomalija) (1 pav.). Rugpjūčio 26 d. fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis¹ pietinėje Lietuvos dalyje (Lazdijai, Alytus, Marijampolė, Birštonas, Druskininkai, Kaišiadorys, Kalvarija, Prienai ir Šalčininkai). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 31,7 °C Birštone, taip viena dešimtąją pagerinant rugpjūčio 26 dienos aukščiausios oro temperatūros rekordą, priklausiusį Šilutei (1997 m., 31,6 °C). Žemiausia oro temperatūra registruota 23 d. Varėnoje, 7,7 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 55 mm (1,95 SKN). Didžiojoje šalies dalyje buvo viršyta dešimtadienio kritulių norma, o kai kur – ir viso mėnesio norma. Daugiausiai kritulių iškrito Šiaurės Vakarinėje Lietuvos dalyje 91–109 mm (3,1–4,5 SKN), mažiausiai – Pietų Lietuvoje ir Anykščių apylinkėse, 9–30 mm (0,3–1,2 SKN). Kitur – 30–90 mm (1,1–3,2 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių išmatuota Leckavoje (109 mm, 3,2 SKN) ir Telšiuose (100,9 mm, 3,5 SKN), o mažiausiai Druskininkuose ir Šalčininkuose (apie 9 mm, 0,33 SKN). Vietomis 26 ir 28–31 dienomis vietomis registruoti pavojingo² lietaus atvejai.

Rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 57,4 val. (0,69 SKN): nuo 46,4 val. Biržuose iki 72,6 val. Varėnoje val. (3 pav.).

Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,5 UVI aukštesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkio rezultatą (3,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,0) buvo fiksuojama 21 d., mažiausia – (3,3) 25 d. Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

Trečiąjį rugpjūčio dešimtadienį, Pasvalio r. sav. dalyje, remiantis VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančios stoties duomenimis, tęsėsi ilgas lietingas laikotarpis. Visoje šalyje subrendo obuoliai, kaukazinės slyvos, šermukšniai. Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia kilo iki 25–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–28 °C.

---

¹ karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 21,2 °C (teigiama 3,5° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje dalyje ir pajūryje 19,0–20,0 °C (teigiama 1,8° anomalija), karščiausia – Pietų Lietuvoje, 22,0–23,0 °C (teigiama 4,0–4,4° anomalija), kitur – 20,0–22,0 °C (teigiama 2,0–4,3° anomalija) (1 pav.). Rugpjūčio 15–20 d. registruota pirmoji šiais metais kaitra¹. Visas šešias dienas ji tęsėsi Alytuje, Druskininkuose, Jonavoje, Kaišiadoryse, Kalvarijoje ir Varėnoje. 16–19 naktimis vietomis registruotos tropinės naktys ­– oro temperatūra nenukrito žemiau 20 °C. 16, 17 ir 20 dienomis buvo pasiekti nauji šių parų karščio rekordai, atitinkamai 16 d. 34,2 °C (Alytus, Birštonas, Kalvarija), 17 d. 34,6 °C (Birštonas, tai ir dešimtadienio aukščiausia oro temperatūra) ir 20 d. 32,8 °C (Dotnuva). Žemiausia registruota  12 d. Akmenėje, 6,5 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 5,7 mm (apie 1/4  SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm ar jų nebuvo visai (0,0–0,2 SKN), 5–10 mm registruota vakariniuose, šiaurės rytiniuose ir vietomis pietiniuose rajonuose (0,2–0,5 SKN) ir tik keliolikoej stočių, praėjus trumpoms liūtims, registruotas didesnis nei 10 mm kritulių kiekis  (10–58 mm, 0,5–2,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių išmatuota Aunuvėnuose (58 mm) ir Pakruojyje (38,3 mm), visai nebuvo registruota kritulių Kelmėje, Raseiniuose ir Tauragėje. Vietomis po stiprių liūčių 17–20 d. registruoti pavojingi lietūs, stipriausia liūtis registruota 18 d. Pakruojyje, kai per 1 val. iškrito 38,3 mm.

Rugpjūčio antrąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 102,9 val. (1,3 SKN): nuo 95,1 val. Šiauliuose iki 111,4 val. Varėnoje val. (3 pav.).

Kauno MS antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,5 UVI didesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,7) buvo fiksuojama 13 d., žemiausia – (4,1) 11 d.

Antrąjį rugpjūčio dešimtadienį, Pasvalio r. sav. dalyje, remiantis VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančios stoties duomenimis, toliau buvo fiksuojamas ilgas lietingas laikotarpis. Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–25 °C, aukščiausia kilo iki 25–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–29 °C.

---

¹  kaitra –­ stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,6 °C (neigiama 0,3° anomalija). Vėsiausia buvo Žemaitijoje 17,0–18,0 °C (neigiama 1,0–1,3° anomalija), rytiniame ir pietiniame pakraščiuose, Vidurio Lietuvoje, pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 18,0–19,0 °C (-1,4… 0,4 anomalija), kitur – 19,0–19,7 °C (-0,1…0,7° anomalija) (1 pav.). Rugpjūčio 6 dieną visoje Lietuvoje, išskyrus Nidą ir Ventę, registruotas karštis¹, aukščiausiai oro temperatūra pakilo Jonavoje ir Kaišiadoryse, iki 33,8 °C. 7 d. naktį daug kur registruotos tropinės naktys (kai oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C) . Žemiausia dešimtadienio oro temperatūra 7,2 °C registruota 9 d. Šalčininkuose.

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį iškrito daug kritulių, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 65,7 mm (2,7 SKN). Pietų Lietuvoje, Nemuno žemumoje ir dalyje šiaurės Žemaitijos registruota 25–50 mm (1,0–2,4 SKN), kitur 50–100 mm (2,0–4,4 SKN), gausiausiai palijo rytiniame ir šiauriniame pakraščiuos bei Klaipėdos apylinkėse, 100–150 mm (3,1–5,9 SKN) (2 pav.).  Mažiausiai kritulių registruota Alytuje, 26,7 mm, daugiausiai – Klaipėdoje, 148,7 mm. 6–8 dienomis registruoti stichiniai krituliai²: Utenoje (80 mm), Rokiškyje (76,3 mm), Zarasuose (73,0 mm), Guntauninkuose (72 mm), Klaipėdoje (65,5 mm/2 val), Kybartuose (61 mm), Švenčionyse (60,6 mm), Tauragnuose (59 mm), Vilniuje (52,7 mm) ir Tabokinėje (51 mm). Taip pat šiomis dienomis bei 3 ir 5 d. daug kur registruoti pavojingi³ krituliai.

Rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 61,2 val. (2/3 SKN): nuo 48,9 val. Klaipėdoje iki 74,0 val. Dūkšte. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–20 °C, aukščiausia kilo iki 23–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–26 °C.

Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,4 UVI žemesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,6). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 5,1 buvo fiksuojama 4 d., mažiausia – 2,9 7 d., nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,8.

---

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,9 °C (neigiama 2,2° anomalija). Vėsiausia buvo Žemaičių aukštumoje, 16,4–17,0 °C (neigiama 2,3–2,9° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 17,0–18,0 °C temperatūra (neigiama 2,2–2,6° anomalija), Pietų Lietuvoje ir pajūryje 18,0–19,0 °C (neigiama 1,3–2,3° anomalija), Nidoje ir Ventėje 18,2–18,4 °C (neigiama 1,4° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 3,8 °C registruota 11 d. Molėtuose, aukščiausia – 34,9 °C 16 d. Kalvarijoje – šią dieną visoje Lietuvoje, išskyrus Nidą ir Ventę, registruotas karštis¹ – oro temperatūra perkopė 30 °C, trijose meteorologijos stotyse viršytas buvęs šios paros maksimaliostemperatūros rekordas. Karštis registruotas keliose stotyse ir 17 d.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį liepos dešimtadienį buvo 28,8 mm (1,1 SKN). Pietų Lietuvoje, Šiaurės Lietuvos viduriniuose rajonuose ir Guntauninkų apylinkėse kritulių kiekis neviršijo 20 cm (0,4–1,0 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 20–40 cm krutulių (0,7–1,8 SKN), šiaurės vakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyse 40–60 mm (1,3–2,3 SKN), daugiausiai kritulių registruota Utenoje (67,3 mm, 2,8 SKN) ir Plungėje 78,9 mm (2 pav.). Liepos 22, 23, 25 ir 31 d. vietomis buvo registruoti pavojingo lietaus² atvejai.

Liepos trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 71,2 val. (1,02 SKN): nuo 61,1 val. Biržuose iki 83,9 val. Nidoje. (3 pav.).

Trečiojo liepos dešimtadienio pradžioje stichinė sausra³ dar buvo fiksuojama keliose Šiaurės rytų Lietuvos savivaldybių – Anykščių, Utenos ir Zarasų r. sav. teritorijose. Tačiau jau liepos 23 d. stichinė sausra Lietuvos teritorijoje baigėsi – paskutinė savivaldybė, kurioje stichinė sausra buvo fiksuota – Zarasų r.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–22°C, aukščiausia kilo iki 23–30°C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 22–27°C.

Nuo liepos 24 d. 12 UTC iki 31 d. 10 UTC sutriko UVE jutiklio veikimas, susidarė UVI duomenų trūkis. Apžvalga neparengta dėl prietaiso gedimo bei per ilgo duomenų trūkio.

---

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

³ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5.