Autorius: Lukas Sudvajus

Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,6 °C (teigiama 0,4° anomalija). Vėsiausia buvo Žemaičių aukštumoje ir Šalčininkų apylinkėse, 17,3–18,0 °C (-0,1…0,3° anomalija), šilčiausia – Pietų Lietuvoje ir siaurame pajūrio bei pamario ruože, 19,0–20,1 °C (teigiama 0,6–1,0° anomalija), kitur – 18,0–19,0 °C (0,0–0,6° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 3,8 °C registruota 11 d. Molėtuose. Aukščiausia oro temperatūra 34,9 °C pasiekta 16 d. Kalvarijoje – šią dieną visoje Lietuvoje, išskyrus Nidą ir Ventę, registruotas karštis¹ – oro temperatūra perkopė 30 °C, trijose meteorologijos stotyse viršytas buvęs maksimalios oro temperatūros rekordas. Karštis registruotas keliose stotyse ir 17 d.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį liepos dešimtadienį buvo 10,0 mm (0,3 SKN). Skuode kritulių neregistruota, didžiojoje šalies dalyje jų kiekis nesiekė 10 mm (0–0,3 SKN), pietvakarinėje ir pietrytinėje dalyse 10–30 mm (0,3–0,7 SKN) ir tik Tauragėje bei Šalčininkuose kritulių kiekis buvo diedesnis nei 30 mm, atitinkamai 31,7 mm ir 33,0 mm (1,1 SKN) (2 pav.). Liepos 18 d. Tauragėje, Pagėgiuose ir vietomis Rytų Lietuvoje buvo registruojami pavojingo lietaus² atvejai.

Liepos antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 103 val. (1,1 SKN): nuo 94,2 val. Kybartuose iki 110,2 val. Kaune. (3 pav.).

Antrojo Liepos dešimtadienio pradžioje stichinė sausra³ išliko Lietuvos Šiaurės rytinėje dalyje, tačiau baigėsi Rokiškio r. sav. teritorijoje. Per šį dešimtadienį sausra prasidėjo ir baigėsi Visagino sav. bei dalyje Ignalinos r. sav. teritorijos. Dešimtadienio paskutinę diena, stichinė sausra toliau buvo fiksuojama kai kuriose Anykščių, Utenos ir Zarasų r. sav. seniūnijose.

Antrojo liepos dešimtadienio pirmąją naktį Anykščiuose arčiau dirvos paviršiaus buvo išmatuota 0,5° C temperatūra, o visoje Lietuvoje, temperatūra arčiau dirvos paviršiaus svyravo 1,2–16,7°C. Žemiausios temperatūros buvo fiksuotos Šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–26°C, aukščiausia kilo iki 28–36°C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–30°C.

Kauno MS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo vos 0,2 UVI žemesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,3) buvo fiksuojama 17 d., mažiausia – (4,6) 18 ir 20 d., kurių nuokrypis nuo daugiamečių šių parų UVI vidurkio buvo 1,0 ir 0,9 žemesnis.

---

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

³ Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5.

Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,3 °C (neigiama 0,3° anomalija). Vėsiausia buvo Vidurio ir Vakarų Lietuvoje (išskyrus siaurą pajūrio ir pamario ruožą) bei Šalčininkų apylinkes, 16,4–17,0 °C (neigiama 0,4–0,7° anomalija), šilčiausia –Kuršių nerijoje, pajūryje, pamaryje ir Druskininkų bei Birštono apylinkėse, 18,0–18,8 °C (teigiama 0,2° anomalija), kitur – 17,0–18,0 °C (-0,8… 0,1°) anomalija (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 5,9 °C registruota 8 d. Varėnoje, aukščiausia 27,4 °C 5 d. Druskininkuose.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį liepos dešimtadienį buvo 17,1 mm (0,6 SKN). Mažiausiai kritulių teko Pietų Lietuvai, šiaurės rytiniam pakraščiui bei Aunuvėnų, Pasvalio, Šiaulėnų, Tabokinės ir Ventės apylinkėse, 2–15 mm (0,1–0,6 SKN), kitur jų kiekis buvo 15–30 mm (0,5–1,1 SKN) ir tik keletoje stočių kritulių kiekis viršijo 30 mm (Šiauliuose, Kretingoje, Buivydžiuose ir Kyburiuose), buvo 30–41 mm (1,1–1,3 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Puvočiuose (2,6 mm), daugiausiai – Buivydžiuose (41,0 mm). Liepos 2, 3, 6 ir 7 d. vietomis buvo registruojami pavojingo lietaus¹ atvejai.

Liepos pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 95,4 val. (laikas artimas SKN): nuo 79,0 val. Biržuose iki 110,5 val. Klaipėdoje. (3 pav.).

Pirmojo liepos dešimtadienio pradžioje stichinė sausra² traukėsi iš Vakarų ir Vidurio Lietuvos teritorijos – baigėsi Telšių, Plungės ir Mažeikių r. sav. Taip pat stichinė sausra baigėsi ir kai kuriose šiaurės rytų savivaldybėse – Panevėžio, Biržų, Pasvalio ir Kupiškio r. sav. Nepaisant vietomis pasitaikančių kritulių, sausra kaip stichinis meteorologinis reiškinys buvo pradėta fiksuoti Zarasų r. sav. Šio dešimtadienio pabaigoje stichinė sausra vis dar buvo fiksuojama visoje Rokiškio r. sav. bei dalyje Anykščių, Utenos, Zarasų r. sav. teritorijų. Taip pat šio dešimtadienio pabaigoje baigėsi pavojinga sausra visoje Lietuvos teritorijoje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24°C, aukščiausia kilo iki 30–33°C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–29°C.

Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo vos 0,1 UVI žemesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,6) buvo fiksuojama 3 d., mažiausia – (4,1) 6 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,0.

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5

³ Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,0 °C (teigiama 2,6° anomalija). Pietų ir Vakarų Lietuvoje (išskyrus kai kuriuos rajonus) buvo 18,0–19,0 °C (teigiama 1,9–3,2° anomalija), šiaurinėje šalies dalyje, Druskininkų, Birštono, apylinkėse, pamaryje ir Kuršių nerijoje buvo 19,0–20,0 °C (teigiama 2,5–3,4° anomalija) (1 pav.). Birželio 21 d. 9 stotyse oro temperatūrai pakilus iki 30–31 °C registruotas pavojingas reiškinys – karštis¹. Aukščiausia  oro temperatūra 31 °C registruota Kybartuose 21 d., žemiausia – 7,8 °C Molėtuose 27 d.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį birželio dešimtadienį buvo apie 16,6 mm (0,6 SKN), tačiau pasiskirstė krituliai labai netolygiai: mažiausiai kritulių iškrito Palangoje ir Plungėje, po 0,3 mm, daugiausiai – Varėnoje, 52,3 mm. Vakarų  Lietuvoje ir dalyje Panevėžio ir Utenos apskričių kritulių buvo mažiausiai, 0,3–10 mm (0,03–0,3 SKN), didžiojoje dalyje likusios teritorijos – 10–30 mm (0,4–1,2 SKN) ir tik 6-iose matavimo vietose pietuose–pietryčiuose kritulių iškrito daugiau nei 30 mm, 30,0–52,3 mm (0,7–1,1 SKN) (2 pav.). 27 ir 28 dienomis registruoti 6 pavojingo lietaus² atvejai, didžiausias kritulių kiekis registruotas 28 d. Varėnoje, iškrito 26,7 mm per 3 val. kritulių.

Birželio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 98,5 val. (1,1 SKN): nuo 81,8 val. Kybartuose iki 109,4 val. Dūkštee. (3 pav.).

Trečiąjį birželio dešimtadienį stichinė sausra³ buvo apėmusi Kretingos, Palangos ir Klaipėdos m., Neringos r. sav., dalį Klaipėdos r., Šilutės, Mažeikių, Akmenės, Telšių, Plungės, Šiaulių (miesto ir rajono), Radviliškį, Biržų, Kėdainių, Raseinių, Šakių ir Vilkaviškio r. savivaldybių teritoriją, o pavojinga sausra⁴ Skuodo, Kelmės, Biržų, Rokiškio, Kupiškio, Jonavos r. sav., dalyje Akmenės, Telšių, Šiaulių r., Joniškio, Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių, Jonavos, Kauno r., Ukmergės, Anykščių r. savivaldybes. Šalyje pasirodžius krituliams, sausra kaip pavojingas ir kaip stichinis reiškinys traukėsi iš vakarinės šalies dalies. Tačiau dėl mažo kritulių kiekio stichinė sausra buvo pradėta fiksuoti Rokiškio, Anykščių, Utenos, Ukmergės r. sav. Dešimtadienio pabaigoje, stichinė sausra buvo Mažeikių, Telšių, Plungės, Šiaulių (miesto ir rajono), Panevėžio r., Biržų, Pasvalio, Rokiškio, Anykščių ir Utenos r. savivaldybėse. Sausra, kaip pavojingas reiškinys plito į Šiaurės rytinę Lietuvos dalį.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–24°C, aukščiausia kilo iki 30-34°C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25-29°C.

Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo vos 0,4 UVI žemesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,4). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,7) buvo fiksuojama 23 d., mažiausia – (4,4) 27 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,0.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

---

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis –­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

³ Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5

⁴ Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5

Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,9 °C (teigiama 2,0° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, 16,4–17,0 °C (teigiama 1,3° anomalija), Pietų ir vakarų Lietuvoje bei Molėtų apylinkėse 17,0–18,0 °C (teigiama 1,0–2,6° anomalija),  kitur 18,0–19,3 °C  (teigiama 1,8–3,0° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 1,4 °C registruota 11 d. Skuode. Aukščiausia oro temperatūra – 30,6 °C 17 d. Utenoje bei 15 d. 30,2 °C Akmenėje ir 30,0 °C Pakruojyje (pavojingas meteorologinis reiškinys¹).

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį birželio dešimtadienį buvo artimas SKN, 25,2 mm, tačiau pasiskirstė labai netolygiai:  mažiausiai kritulių iškrito Aukštaitijoje, Palangoje, Puvočiuose ir vietomis Mažeikių r. sav., 1–20 mm (0,04–0,9 SKN), Pietų ir Vakarų Lietuvoje 20–60 mm (0,7–2,1 SKN), Joniškio apylinkėse 60–80 mm  (2 pav.). Mažiausiai kritulių (1,0 mm) iškrito Tauragnuose, daugiausiai – Joniškyje, 78,3 mm, kur 18 d. registruotas stichinis² lietus – 65,2 mm per 12 val. Vietomis 16–19 dienomis buvo registruoti pavojingo lietaus³ atvejai.

Birželio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 84,2 val. (laikas artimas SKN): nuo 67,8 val. Varėnoje iki 101,7 val. Dūkšte. (3 pav.).

Šalnos nesitraukė ir antrąjį birželio dešimtadienį – dirvos paviršiuje birželio 11–12 d. ryto valandomis fiksuotos šalnos iki -3 °C.

Antrąjį birželio dešimtadienį stichinė sausra⁴ nesitraukė ir dešimtadienio pradžioje buvo apėmusi dalį Kretingos, Klaipėdos, Neringos, Šilutės ir Vilkaviškio rajono savivaldybių bei Palangos miesto savivaldybės teritoriją, o pavojinga sausra⁵ fiksuota dalyje Kretingos, Skuodo, Mažeikių, Akmenės, Plungės, Telšių, Šiaulių (miesto ir rajono), Kelmės, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Radviliškio, Panevėžio (miesto ir rajono), Kėdainių, Raseinių, Kauno r., Jurbarko, Šakių, Šilalės, Tauragės r. sav. seniūnijų. Krituliai pradėjo kristi tik dešimtadienio paskutinėmis dienomis, tačiau situacija tik šiek tiek pagerėjo – toliau stichinė sausra liko Palangos ir Klaipėdos miesto, Neringos r. sav., dalyje Kretingos, Klaipėdos r., Šilutės, Mažeikių, Plungės, Telšių, Akmenės, Šiaulių (miesto ir rajono), Biržų, Radviliškio, Kėdainių, Raseinių, Šakių ir Vilkaviškio r. savivaldybėse. Sausra, kaip pavojingas reiškinys toliau fiksuota didesnėje Šiaurės ir Vidurio Lietuvos dalyje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia kilo iki 24–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 20–28 °C.

Kauno MS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 1,0 UVI žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,5) buvo fiksuojama 19 d., mažiausia – (2,9) 17 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,4.

---

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis –­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

²  stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79 mm kritulių.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5

⁵ Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5

Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,4 °C (neigiama 1,1° anomalija): nuo 13,0–14,0 °C Šiaurės Lietuvoje ir Laukuvos apylinkėse (neigiama 0,7–2,0° anomalija) iki 15,0–16,2 °C Pietvakarių Lietuvoje, pamaryje ir Kuršių nerijoje (-1,0…0,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -1,3 °C registruota 3 d. Skuode. Aukščiausia oro temperatūra pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio –  karščio ribą¹, Ventėje 8 d. buvo 30,6 °C.

Kritulių pirmąjį birželio dešimtadienį buvo labai mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje 2,2 mm (14% SKN): Vakarų Lietuvoje, pietiniame pakraštyje, šiaurinėje Vidurio Lietuvos dalyje ir Tauragėje kritulių nebuvo visai arba jų kiekis neviršijo 1 mm (0,0–0,4 SKN), kitur buvo 1–6 mm (0,1–0,4 SKN) ir tik 7 matavimo vietose, daugiausiai rytinėje šalies dalyje, kritulių kiekis buvo 6–9 mm (0,3–0,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių iškrito Dūkšte – 8,3 mm, o kritulių nebuvo registruota 13-oje stočių (iš 65), daugiausiai – Vakarų Lietuvoje.

Birželio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 130 val. (1,3 SKN): nuo 119,0 val. Utenoje iki 146,8 val. Šilutėje. (3 pav.).

Šalnos nesitraukė ir prasidėjus kalendorinei vasarai – birželio 3–5 d. ore, o birželio 1–7 d. ir 10 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo iki -5 °C.

Pirmąją kalendorinės vasaros dieną stichinė sausra² buvo apėmusi dalį Kretingos, Klaipėdos ir Šilutės rajono savivaldybių bei Palangos miesto savivaldybės teritoriją, o pavojinga sausra³  fiksuota keliose Kėdainių, Radviliškio ir Vilkaviškio seniūnijose. Kadangi per dešimtadienį kritulių beveik nebuvo ir laikėsi labai šilti orai, situacija negerėjo – sausra apėmė vis daugiau rajonų. Paskutinę dešimtadienio dieną stichinė sausra buvo apėmusi dalį Kretingos, Klaipėdos, Neringos, Šilutės ir Vilkaviškio rajono savivaldybių bei Palangos miesto savivaldybės teritoriją, o sausra, kaip pavojingas reiškinys fiksuotas didesnėje Vakarų Lietuvos dalyje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–22 °C, aukščiausia kilo iki 25–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–27 °C.

Kauno MS pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,9 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Šį dešimtadienį aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,6) buvo fiksuota 3 ir 5 d., mažiausia – (4,1) išmatuota 2 ir 4 d.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

---

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5.

³ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,8 °C (teigiama 0,9° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, žemiau 14 °C, didžiojoj šalies dalyje buvo 14–15 °C (teigiama 0,2–1,4° anomalija), Pietų Lietuvoje, Kuršių nerijoje ir vietomis Žemaitijoje 15–16 °C (teigiama 0,8–2,0° anomalija), Ventės apylinkėse ­– 16,4 °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 25 d. Druskininkuose, 27,7 °C, žemiausia – 31 d. Skuode, -0,8 °C.

Trečiasis gegužės dešimtadienis buvo labai sausas – vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo vos 0,7 mm (7% SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 1 mm, 42 matavimo punktuose iš 66 kritulių nebuvo registruota visai (0–4% SKN), vietomis šiauriniuose rajonuose, Lankupiuose, Jurbarko ir Raseinių r. savivaldybėse 1–5 mm (6–15% SKN) ir tik dviejuose punktuose kritulių buvo registruota daugiau nei 5 mm: Pakruojyje 5,6 mm ir Kalvarijoje 15,8 mm, kur visas kritulių kiekis iškrito 25 d. per 2 val. – tai pavojingas lietus¹ (2 pav.)

Gegužės trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 135,7 val. (1,3 SKN): nuo 122,5 val. Varėnoje iki 143,8 val. Šilutėje. (3 pav.).

Gegužės 28 ir 31 d. ore, o gegužės 21, 27-31 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo net iki -6 °C.

Sausringas laikotarpis trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį nors ir labai lėtai, tačiau plito per Lietuvos teritoriją. Gegužės 21 d. sausra tęsėsi dalyje Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės r. sav. seniūnijose, taip pat visoje Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, o dalyje Plungės ir visoje Rietavo r. sav. baigėsi. Gegužės  22 d. Šilutės r. sav., 24 d. Klaipėdos r. sav. ir 30 d. Palangos m. bei Kretingos r. sav. seniūnijose ilgėliau išsilaikiusi sausra iš pavojingo³ meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį⁴. Paskutinę dešimtadienio dieną situacija nepagerėjo – sausros, kaip pavojingo meteorologinio reiškinio apimtos teritorijos toliau plėtėsi ir apėmė dalį Vilkaviškio r. sav.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–21 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 10–14 °C, aukščiausia kilo iki 23–31 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 13–16 °C, aukščiausia kilo iki 19–25 °C.

Per dešimtadienį daug kur baigė žydėti daugelis dar žydėjusių vaismedžių ir vaiskrūmių, įsibėgėjo vaisių formavimosi procesai.

Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,4 UVI žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,6) buvo fiksuojama 25 ir 29 d., mažiausia – (3,8) 26 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,8.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

³ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas )  <3,5.

⁴ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 13,8 °C (teigiama 1,4° anomalija). Didžiojoje šalies dalyje buvo 13–14 °C (teigiama 0,5–2,5° anomalija), Pietvakarių Lietuvoje ir Aukštaitijoje, išskyrus šiaurės rytinę jos dalį – 14–15 °C (teigiama 1,1–2,5° anomalija), vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, 12,5–13 °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 14 d. Jonavoje, 26,6 °C, žemiausia – 11 d. Varėnoje, -1,5 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gegužės dešimtadienį buvo 13,7 mm (2/3 SKN). Daug kur Lietuvoje kritulių buvo 5–15 mm (0,3–0,7 SKN), gausiau kritulių iškrito pietrytinėje dalyje (išskyrus rytinį pakraštį) ir Laukuvos apylinkėse, 15–25 mm (0,6–1,4 SKN), gausiausiai palijo pietiniame pakraštyje ir Vilniuje, 25–31 mm (1,2–1,4 SKN) (2 pav.). Gausiausiai palijo Druskininkuose (30,5 mm), mažiausiai – Kybartuose (5,4 mm). 17 d. Rytų ir Pietų Lietuvoje 15-oje matavimo punktų registruotas pavojingas lietus¹.

Gegužės antrąjį dešimtadienį Saulė spindėjimo laikas Lietuvoje sutapo su SKN, vidutiniškai Saulė švietė 88 val.: nuo 64,9 val. Lazdijuose iki 110,7 val. Biržuose. (3 pav.).

Šalnos, praėjusį dešimtadienį fiksuotos visomis dienomis, nesitraukė ir šį dešimtadienį. Gegužės 11–12 d., 19 d. ore, o 11–13 d. ir 18–19 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki –2 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo iki –5 °C.

Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, kai kuriose Plungės ir Šilutės rajonų seniūnijose pradėtas fiksuoti gegužės 9 d., per antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį  nors ir labai lėtai, tačiau plito Vakarų Lietuvoje. Paskutinę dešimtadienio dieną sausra, kaip pavojingas reiškinys buvo apėmęs pavienes Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Šilalės ir Šilutės r. sav. seniūnijas, taip pat buvo fiksuota visose Rietavo savivaldybės seniūnijose bei Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–18 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 6–11 °C, aukščiausia kilo iki 21–29 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 9–12 °C, aukščiausia kilo iki 16–22 °C.

Šį dešimtadienį daugelyje rajonų žiedais pasipuošė daugelis medžių, vaismedžių ir vaiskrūmių, geltonais žiedais laukus nuspalvino kiaulpienės.

Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,4 UVI žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,6) buvo fiksuojama 19 d., mažiausia – (1,9) 17 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,2. Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,9 °C (neigiama 3,1° anomalija): nuo 6,7–7,0 °C šiaurės vakariniame pakraštyje ir Šeduvos apylinkėse iki 8,0–9,0 °C Pietvakarių Lietuvoje (neigiama 1,8–3,2° anomalija) ir 9,0–9,8 °C pamaryje ir Kuršių nerijoje (neigiama 1,1 ° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 10 d. Akmenėje, 21,0 °C, žemiausia – 6 d. Skuode, -6,0 °C – tai ir šios dienos žemiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje (buvo -4,7 °C Varėnoje 1965 m.).

Pirmasis gegužės dešimtadienis buvo labai sausas – vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje tebuvo 1,5 mm (0,1 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių nebuvo visai ar jų kiekis neviršijo 3 mm (0–0,2 SKN), pietiniame–pietrytiniame pakraštyje ir kai kur šiaurės rytiniuose rajonuose 3–9 mm (0,1–0,6 SKN) (2 pav.). Gausiausiai palijo Puvočiuose (9 mm, kritulių nebuvo registruota Dotnuvoje, Jurbarke, Kartenoje, Kaune, Lankupiuose, Nidoje, Pasvalyje, Šakiuose, Šiaulėnuose ir Šilutėje.

Gegužės pirmasis dešimtadienis buvo labai saulėtas: Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 123,2 val. (1,4 SKN): nuo 112,3 val. Šiauliuose iki 133,6 val. Šilutėje. (3 pav.).

Gegužės 1 d., 3–10 d. ore, o visomis dešimtadienio dienomis arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -5 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo net iki -10 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 11–14 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 1–7 °C, aukščiausia kilo iki 18–25 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–10 °C, aukščiausia kilo iki 14–20 °C.

Šį dešimtadienį daugelyje rajonų žiedais pasipuošė daugelis vaismedžių ir vaiskrūmių, geltonais žiedais laukus nuspalvino kiaulpienės.

Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,4 UVI žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,7) buvo fiksuojama 10 d., mažiausia – (3,1) 2 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,6.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,6 °C (neigiama 0,4° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytiniuose rajonuose ir Šalčininkuose, 8,5–9,0 °C (neigiama 0,3° anomalija), kitur 9,0–10,0 °C (-0,7…0,2° anomalija), dalyje Centrinės ir Šiaurės rytinės Lietuvos bei kai kuriuose pietvakariniuose rajonuose pakilo iki 10,0–10,6 °C (-0,5…0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 24 d. Kazlų Rūdoje, 23,6 °C, žemiausia – 29 d. Skuode, -5,1 °C.

Trečiąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas SKN, 8,4 mm. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,3–1,5 SKN), vietomis šiauriniuose rajonuose, pačiame rytiniame pakraštyje ir Suvalkijoje 10–20 mm (1,1–3,2 SKN), gausiausiai palijo Kazlų Rūdos sav. (26,6 mm), kur 25 d. registruotas pavojingas lietus¹ (2 pav.). Mažiausias kritulių kiekis per dešimtadienį registruotas Kretingoje, Kartenoje ir Lankupiuose – po 3 mm.

Balandžio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 94 val. (1,1 SKN): nuo 79,9 val. Dūkšte iki 103,8 val. Kaune. (3 pav.).

Balandžio 21 d., 23 d., 27–29 d. ore, o balandžio 21–23 d., 26–30 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki –4…–1 °C, arčiau dirvos paviršiaus – iki –9…–6 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 10–13 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 0–6 °C, aukščiausia kilo iki 16–23 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–9 °C, aukščiausia kilo iki 13–18 °C.

Per dešimtadienį augalai toliau sparčiai vystėsi: daug kur ir toliau skleidėsi vaismedžių ir vaiskrūmių lapai, pražydo jų žiedai.

Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,5 UVI žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,4). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,4) buvo fiksuojama 30 d., mažiausia – (1,4) 26 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,2.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

¹ Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,0 °C (teigiama 3,4° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame ir pietrytiniame šalies pakraštyje bei Žemaičių aukštumoje, Šeduvoje ir Joniškyje, iki 9,5 °C (teigiama 3,2–3,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 9,5–10,0 °C (teigiama 2,3–3,0° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje ir pamaryje (išskyrus Nidą, kur buvo 9,5 °C), Alytuje ir Jonavoje 10,0–10,5 °C (teigiama 3,6–4,1° anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 20,1 °C registruota 20 d. Birštone ir Palangoje, žemiausia – 11 d. Skuode, -1,0 °C.

Antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 8,1 mm (0,6 SKN). Vakarų Lietuvoje ir rytiniame pakraštyje kritulių buvo mažiaisia, 1–5 mm (0,03–0,4 SKN), gausiausiai palijo pietiniuose rajonuose ir dalyje Aukštaitijos, 15–21 mm (0,8–1,7 SKN), kitur – 5–15 mm (0,4–1,1 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis registruotas Druskininkuose – 20,3 mm, mažiausias – Vėžaičiuose 0,4 mm.

Balandžio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 50 val. (3/4 SKN): nuo 42,6 val. Dotnuvoje iki 58,6 val. Biržuose. (3 pav.).

Balandžio 11 ir 18 d. vietomis ore, o balandžio 11–12 d., 17–18 d. ir 20 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki –1 °C, arčiau dirvos paviršiaus – kai kur iki -4 °C.

Dirvožemiai šį dešimtadienį jau buvo pilnai atitirpę nuo įšalo, tačiau balandžio 17 d. temperatūrai arčiau dirvos paviršiaus nukritus iki -4 °C susiformavo 3 cm storio dirvožemio įšalas.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–11 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 3–7 °C, aukščiausia kilo iki 14–21 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 6–7 °C, aukščiausia kilo iki 12–13 °C, Klaipėdoje – iki 16 °C.

Per dešimtadienį augalai toliau sparčiai vystėsi: daug kur pradėjo skleistis vaismedžių ir vaiskrūmių lapai, pasirodė žiedynai.

Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,7 UVI žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,9). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,0) buvo fiksuojama 17 d., mažiausia – (1,1) 16 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,9.