Autorius: root

Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,7 °C (neigiama 0,7° anomalija): nuo 15,2 °C Žemaičių aukštumoje (neigiama 1,4–1,9° anomalija) iki 18,3 °C pietryčiuose (teigiama 0,2–0,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 19,7–27,5 °C, žemiausia nukrito iki 6,8–9,6 °C, pajūryje ir Kuršių nerijoje iki 11,6–11,9 °C.

 

Pirmąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 28 mm (1,2 SKN). Mažiausiai kritulių registruota pietinėje šalies dalyje 6–15 mm (0,2–0,6 SKN), daugiausiai – vietomis Žemaitijoje, centrinėje šalies dalyje ir Tabokinėje 46–53 mm (2,1–2,9 SKN). 2, 3, 8 ir 10 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai (2 pav.).

 

Liepos pirmąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 61 val. (0,6 SKN) – nuo 51 val. šiaurės rytuose iki 78 val. pietvakariniame pakraštyje (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje didžiojoje šalies dalyje svyravo apie 18–21°C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 23–27, o Lietuvos pietvakariuose – 28–29°C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 21–26°C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dėl didelio kritulių kiekio, užfiksuoto dešimtadienio pradžioje, daugelyje savivaldybių pasiekti perteklinio drėgnumo rodikliai. Ypač didelis drėgmės perteklius stebėtas Lazdijų, Marijampolės, Kalvarijos ir Prienų savivaldybėse, nepakankamai drėgna buvo tik Nidoje. Antroje dešimtadienio pusėje didžiojoje šalies dalyje įsivyravo optimalaus arba perteklinio drėgnumo sąlygos, tik pietvakarių Lietuvoje buvo sausiau – nepakankamai drėgna arba sausringa Molėtuose, Kaišiadoryse, Elektrėnuose, Vilniuje, Šalčininkuose, Varėnoje. Labiausiai išsiskyrė Lazdijai – čia visą dešimtadienį išsilaikė ypač didelis drėgmės perteklius.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo artima SKN – 17,9 °C (vos 0,2° žemiau SKN): nuo 17,1 °C rytiniame pakraštyje  (neigiama 0,4° anomalija) iki 18,7 °C Tauragės apylinkėse ir 19,1 °C Nidoje (teigiama 0,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 26,3–30,6 °C, žemiausia nukrito iki 5,4–9,9 °C, Nidoje iki 12,7 °C.

Antrąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 5 mm (0,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0–0,2 SKN), daugiau nei 10 mm kritulių iškrito vietomis Žemaitijoje, K. Naumiesčio ir Šalčininkų apylinkėse (0,5–0,8 SKN) ir tik Pasvalyje bei Leckavoje jų kiekis viršijo 20 mm (atitinkamai 0,8 ir 1,1 SKN). 11 d. Rietave registruotas pavojingo lietaus¹ atvejis (2 pav.).

Liepos antrąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 110 val. (1,25 SKN) – nuo 90 val. Pietryčių Lietuvoje iki 120 val. Žemaitijoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje lyginant su pirmuoju dešimtadieniu visoje Lietuvoje pakilo iki 20–23°C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų augo iki 28–31°C, Klaipėdoje – iki 33°C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje fiksuota apie 24–29°C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje iš Lazdijų apylinkių pasitraukė itin didelis drėgmės perteklius, be to, labiausiai išsiskyrė Varėnos apylinkės – čia pradėtos fiksuoti labai sausos sąlygos, kurios buvo stebimos iki pat dešimtadienio pabaigos. Dešimtadienio eigoje situacija keitėsi labai nežymiai, didžiojoje šalies dalyje drėgmė buvo optimali arba buvo tik nedidelis jos perteklius, sausiau rytiniame šalies pakraštyje, sąlygas visoje Lietuvoje šiek tiek pagerindavo lokalaus pobūdžio krituliai. Paskutinę dešimtadienio dieną Rokiškio, Zarasų, Ignalinos, Molėtų, Ukmergės, Širvintų, Kaišiadorių ir Alytaus apylinkėse stebėtos nepakankamo drėgnumo sąlygos, Švenčionyse, Vilniuje, Elektrėnuose bei Šalčininkuose sausringa, Varėnoje išliko labai sausa.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,2 °C (neigiama 1,4° anomalija): nuo 11,5–12,0 °C šiaurės rytiniame pakraštyje, Žemaitijos aukštumoje ir pajūryje (neigiama 0,9–1,6° anomalija) iki 12,5–13,1 °C šalies centrinėje dalyje bei Biržų ir Tauragės apylinkėse (neigiama 1,1–1,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 19,8–22,8 °C, žemiausia nukrito iki -0,8…2,9 °C, Nidoje iki 6,2 °C.

Trečiąjį gegužės dešimtadienį Lietuvoje vidutiniškai iškrito 8 mm kritulių (0,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,06–0,5 SKN), daugiausia kritulių iškrito siauruose Pietų ir Šiaurės rytų Lietuvos ruožuose, 21–28 mm (0,8–1,1 SKN).

Gegužės trečiąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai Lietuvoje spindėjo 110 val. (1,1 SKN): nuo 92–100 val. Pietryčių Lietuvoje iki 120–125 val. Vakarų Lietuvoje ir 133 val. Nidoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 13–15 °C, Klaipėdoje apie 18 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 20–26 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 17–22°C.

Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo artima SKN 15,4 °C (teigiama 0,2° anomalija): nuo 14,1–14,5 °C Vakarų Lietuvoje (neigiama 0,1–0,2° anomalija) iki 16,0–16,6 °C Rytų Lietuvoje ir Tauragės apylinkėse (teigiama 0,8–0,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra vakarinėj šalies dalyje siekė 21,7–25,0 °C, kitur 25,1–29,6 °C, o Vilniuje ir Švenčionyse 8 d.perkopė 30 °C, atitinkamai 30,1 ir 30,6 °C. Žemiausia nukrito iki 2,3–7,8 °C, Nidoje iki 10,8 °C.

Pirmąjį birželio dešimtadienį Lietuvoje vidutiniškai iškrito 37 mm kritulių, tai beveik 2 SKN. Vakarų Lietuvoje, vietomis Aukštaitijoje ir Dzūkijoje kritulių kiekis neviršijo 30 mm (0,9–1,9 SKN), kitur – 30–90 mm (1,3–4,1 SKN), o Kaišiadoryse net 126 mm (2 pav.). 6–9 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai, o 7 dieną Kalvarijose ir Marijampolėje – stichinio lietaus² atvejai: Kalvarijoje per 5 val. iškrito 59,8 mm kritulių, Marijampolėje per 11 val. 52,4 mm.

Birželio pirmąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai Lietuvoje spindėjo 81 val. (0,8 SKN): nuo 68 val. šiaurės vakarinėje dalyje iki 91 val. pietryčiuose (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 16–19 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 23–29 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 19–25°C.

Dėl netolygaus kritulių pasiskirstymo Lietuvos teritorijoje dirvožemio drėgmė 20 cm gylyje taip pat pasiskirsčiusi netolygiai: drėgniausia buvo Ignalinos, Marijampolės, Kybartų, Kalvarijos rajonuose, sausiausia šalies vakariniuose rajonuose, taip pat Joniškio bei Šalčininkų rajonuose.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

 

 

Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje 19,7 °C (teigiama 4,8° anomalija): nuo 18,8–19,0 °C Šiaurės vakarų Lietuvoje (teigiama 4,5–4,9° anomalija) iki 20,0 °C viršijančios temperatūros Mažojoje Lietuvoje, Dzūkijoje ir dalyje Aukštaitijos (teigiama 4,8–5,7° anomalija) (1 pav.). Net 6-ias dešimtadienio dienas aukščiausia oro temperatūra perkopė 30 °C, 18 d. pasiektas aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje  – 32,3 °C (Klaipėda), o Nidoje 19 ir 20 d. registruotos pirmosios šiais metais tropinės naktys¹ Lietuvoje – minimali oro temperatūra buvo 20,7 ir 20,1 °C. Žemiausia dešimtadienio temperatūra buvo nuo 7,5 °C Laukuvoje iki 12,6 ° Vilniuje ir 13,0 °C Nidoje .

Antrąjį birželio dešimtadienį Lietuvoje vidutiniškai iškrito 21 mm kritulių (3/4 SKN), tačiau jų pasiskirstymas buvo labai netolygus: daugelyje rajonų kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,03–0,5 SKN), o vietomis jis siekė 45–65 mm (1,3–2,1 SKN) (2 pav.). Gausūs krituliai, lydimi perkūnijos, stipraus vėjo, škvalo ir krušos, buvo lokalūs, pavyzdžiui 20 d. Vilniaus MS, esančioje Trakų Vokėje, išmatuota tik 1,1 mm kritulių, kai Vilniaus oro uoste –29,5 mm. Tai susiję su teritoriniu kritulių nehomogeniškumu, ypač intensyvių kritulių metu, kai gretimose stotyse iškritęs kritulių kiekis gali skirtis kelis ar net keliolika kartų. 11, 12 ir 20 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus² atvejai.

Birželio antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje sutapo su SKN – 86 val.: nuo 76 val. Vilniuje iki 102 val. Nidoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 19–24 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 28–32 °C, Klaipėdoje ir Varėnoje apie 33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 23–28 °C.

¹ tropinė naktis – kai minimali oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20°C

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

 

Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,1 °C (neigiama 1,0° anomalija). Visose meteorologijos stotyse oro temperatūra buvo žemesnė, nei SKN (0,1–1,7° neigiama anomalija), tik Varėnoje ji buvo lygi SKN. Oro temperatūra buvo nuo 6,6–7,5 °C šiaurės vakarinėje dalyje (0,9° neigiama anomalija) iki 8,5–9,5 °C Pietų Lietuvoje (0,0–0,9° neigiama anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 17–23 °C, pajūryje ir Nidoje 15–16 °C. Žemiausia nukrito iki -4…+1 °C, Nidoje 3,5 °C.

Trečiąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo tik 0,4 mm (5 % SKN). Iškritusių kritulių kiekis matavimo vietose neviršijo 2 mm, daug kur kritulių nebuvo visai (0–0,2 SKN) (2 pav.). Tai jau ketvirtas dešimtadienis iš eilės, kai iškrenta labai mažai kritulių.

Balandžio trečiojo dešimtadienio vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 94 val. (1,2 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė pamaryje ir Nidoje bei Pietryčių Lietuvoje 95–106 val. (1,2–1,4 SKN), likusioje dalyje 85–95 val. (1–1,2 SKN) (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 9–11 °C, Klaipėdoje apie 13 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 14–20 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 11–16 °C.

Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,1 °C (neigiama 0,8° anomalija): nuo 9,0 °C pajūryje iki 10,5–11,1 °C Pietvakarių Lietuvoje ir Šiaulių apskrityje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 18,0–21,8 °C, žemiausia nukrito iki -2,2..1,7 °C, Nidoje iki 4,7 °C.

Pirmąjį gegužės dešimtadienį Lietuvoje vidutiniškai iškrito 17 mm kritulių (1,2 SKN). Vakarų Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,3–0,8 SKN), Centrinėje ir  Pietų Lietuvoje 10–20 mm (0,7–1,4 SKN), kitur kritulių kiekis viršijo 20 mm (1,2–2,2 SKN). Daugiausiai kritulių registruota Guntauninkų VMS – 47 mm (beveik 3 SKN) (2 pav.). Gegužės 6 d. 7-iose stotyse (Guntauninkai, Kaunas, Kaišiadorys, Kazlų Rūda, Kybartai, Molėtai, Ukmergė) registruoti pavojingas lietaus¹ atvejai.

Gegužės pirmąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai Lietuvoje spindėjo 90 val. (1,1 SKN): nuo 80 val. rytinėje dalyje (Utenoje spindėjimo laikas  artimas SKN) iki 103 val. pamaryje (Šilutėje 1,2 SKN) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 12–13 °C, Klaipėdoje apie 15 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 18–25 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 15–20°C.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,9 °C (neigiama 4,6° anomalija): nuo 7,2–7,5 °C (neigiama 4,5–5,1° anomalija) šiaurės rytiniame pakraštyje ir Žemaitijos aukštumoje iki 8,5–8,7 °C (neigiama 2,5–4,7° anomalija) pietvakariniame pakraštyje ir pajūryje bei 9,2 °C Nidoje (neigiama 2,7° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. tai trečias šalčiausias gegužės  antrasis dešimtadienis – vėsiau buvo 1978 m. (7,2 °C) ir 1980 m. (7,4 °C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 15,1–19,6 °C, Pietų Lietuvoje 21,4–24,6 °C. Žemiausia nukrito iki -2,6…0,3 °C, pajūryje ir Nidoje iki 1,3–3,2 °C.

Antrąjį gegužės dešimtadienį Lietuvoje vidutiniškai iškrito 33 mm kritulių (1,7 SKN). Šiaurės vakarų Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 20 mm (0,5–1,1 SKN), daugiau kritulių iškrito Pietų Lietuvoje ir vietomis Aukštaitijoje 40–60 mm (1,7–3,3 SKN), daugiausia – Trakų ir Prienų r. savivaldybėse 62–85 mm (2,7–3,0 SKN). Gegužės 12 d. iškritęs sniegas keliose meteorologijos stotyse trumpam suformavo sniego dangą. Šią dieną dėl iškritusių mišrių kritulių 22-ose stotyse registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Gegužės antrąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai Lietuvoje spindėjo 68 val. (0,75 SKN): nuo 53–58 val. Kauno, Šiaulių ir Utenos apskrityse iki 84–88 val. pajūryje ir Kuršių nerijoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 9–11 °C, Klaipėdoje apie 14 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 16–22 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 15–20°C.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 6,1 °C (teigiama 1,4° anomalija): nuo 5,2–5,3 °C Rytų Lietuvoje ir Panevėžio apylinkėse iki 6,6–6,8 °C pietvakariniame šalies pakraštyje ir Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 18,3–21,5 °C, pajūryje ir Kuršių nerijoje 15,6–16,1 °C. Žemiausia nukrito iki -5,7..-0,4 °C, Nidoje iki 1,5 °C.

Pirmąjį balandžio dešimtadienį Lietuvoje vidutiniškai iškrito mažiau nei 1/3 SKN – tik 4,5 mm (31 % SKN): Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm, vietomis Pietų Lietuvoje nelijo visai (0–6 % SKN), tik 6-iose stotyse registruota 10–15 mm kritulių (75–96 % SKN), Laukuvoje iškrito didžiausias kritulių kiekis – 20,1 mm (144 % SKN) (2 pav.).

Balandžio pirmąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai Lietuvoje spindėjo 77 val. (1,5 SKN): nuo 64 val. (Utenoje 1,3 SKN) šiaurės rytinėje dalyje iki 93 val. pajūryje (Klaipėdoje 1,6 SKN) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 5–7 °C, Klaipėdoje apie 9 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 12–17 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 9–13 °C.

Balandžio 1 d., 5 d., 6 d. ir 10 d. vietomis naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai buvo įšalę iki 1–2 cm.

Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,2 °C (neigiama 1,0° anomalija): nuo 4,0–5,0 °C rytiniame šalies pakraštyje (0,7–1,9° neigiama anomalija) iki 5,7–6,1 °C pamaryje ir pajūryje (-0,3…0,3° anomalija), Nidoje 6,8 °C (teigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 11–17 °C, žemiausia nukrito iki -6…-2 °C, Nidoje 2,6 °C.

Trečią dešimtadienį iš eilės iškrito mažai kritulių: antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 4,1 mm, tai sudarė 1/3 SKN. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0,1–0,4 SKN), tik pietrytinėje, šiaurės rytinėje dalyje ir vietomis Žemaitijoje iškrito 5,2–9,3 mm kritulių (0,33-0,75 SKN) (2 pav.).

Balandžio antrojo dešimtadienio vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo lygus SKN – 68 val., tačiau šiaurės rytinėje dalyje jis buvo per pusę trumpesnis, nei pajūryje, atitinkamai 46–56 val. (0,7–0,8 SKN) ir 90–101 val. (1,3–1,4 SKN) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 5–7 °C, Klaipėdoje apie 10 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 11–16 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 8–13 °C.

Balandžio 14 d., 19 d. ir 20 d. vietomis naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai buvo įšalę iki 1–3 cm.