Autorius: root

Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 13,4 °C iki 14,7 °C (teigiama 0,7–2,6° anomalija) Nidoje 13,1 °C (teigiama 1,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 26–29 °C, Nidoje 23 °C. 20 d. buvo pasiekti kai kurių meteorologijos stočių karščio rekordai. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 1–6 °C.

Antrąjį gegužės dešimtadienį kritulių kiekis didžiojoje šalies teritorijos dalyje nesiekė 10 mm (0,1–0,6 SKN). Daugiau kritulių iškrito vietomis rytiniuose ir pietvakariniuose rajonuose, 10–30 mm (0,5–1,0 SKN). Daugiausiai kritulių teko vakariam pakraščiui, Klaipėdos, Šilutės MS bei Kretingos ir Skuodo AGMS išmatuotas kritulių kiekis viršijo mėnesio SKN ir 3,0–3,6 kartus dešimtadienio SKN (2 pav.).

Gegužės antrąjį dešimtadienį Šaulės spindėjimo trukmė buvo vidutiniškai 30 % trumpesnė nei SKN. Ilgiausiai Saulė švietė Šiaurės Lietuvoje, Trumpiausiai pietvakarinėje dalyje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje šį dešimtadienį buvo kontrastinga: dešimtadienio pradžioje svyravo apie 8–12 °C, o dešimtadienio pabaigoje – apie 18–20 °C, aukščiausia kilo iki 23–26 °C, labiausiai išsiskyrė Vilnius (27,8 °C) ir Klaipėda (27,3 °C). Žemiausia temperatūra 10 cm gylyje buvo nukritusi iki 7–9 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 15–19 °C.

Dėl netolygaus kritulių pasiskirstymo Lietuvos teritorijoje dirvožemio drėgmė 20 cm gylyje taip pat pasiskirsčiusi labai netolygiai: drėgniausia Dūkšto, Kybartų, Skuodo, Zarasų rajonuose, didžiojoje Lietuvos dalyje dirvožemis buvo sausas.

Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 13,8 °C iki 16,6 °C (teigiama 0,6–2,6° anomalija), pajūryje 13,1–13,5 °C (teigiama 0,7–0,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27–29 °C, Nidoje 25 °C. 21 d. buvo pasiekti kai kurių meteorologijos stočių karščio rekordai. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 0–6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gegužės dešimtadienį buvo 27 mm (1,3 SKN), tačiau šalies teritorijoje pasiskirstė labai netolygiai: Pietų Lietuvoje (išskyrus Alytų) nesiekė 10 mm (0,3–0,4 SKN), o Šiaurės, Vidurio Lietuvos rajonuose 46-53 mm (2,2–2,9 SKN) (2 pav.).

Gegužės trečiąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė (78 val.) buvo vidutiniškai ketvirtadaliu trumpesnė nei SKN. Ilgiausiai Saulė švietė Pietų Lietuvoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 16–18 °C, Varėnos ir Vilniaus apylinkėse buvo šilčiausia – 20 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje siekė 24–28 °C, Klaipėdos apylinkėse 30 °C, aukščiausia 20 cm gylyje kilo iki 20–25 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje didžiojoje šalies dalyje užsitęsę mažai lietingi orai lėmė sausas arba labai sausas sąlygas. Dėl nevienodo kritulių pasiskirstymo optimaliai drėgna buvo vakariniame šalies pakraštyje, taip pat Zarasų, Prienų ir Šalčininkų rajonuose. Toliau pajūrio, apie Žemaitiją, daugiausia buvo arba sausringa, arba vyravo nedidelis drėgmės trūkumas. Vieninteliame Lazdijų rajone dėl iškritusio gausaus lietaus fiksuotas drėgmės perteklius. Baigiantis dešimtadieniui daugelyje šalies rajonų įsivyravo optimalios drėgmės sąlygos, kai kur fiksuotas nedidelis drėgmės perteklius. Nepakankamai drėgna buvo Mažeikių, Utenos, Švenčionių, Ukmergės, Jonavos, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybėse, sausringos sąlygos išliko Molėtų, Kauno, Birštono ir Vilniaus apylinkėse, sausa – Varėnos, Elektrėnų ir Trakų rajonuose.

 

Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (13,0–15,1 °C) standartinę klimato normą (toliau – SKN) viršijo 4,0–6,3°, Utenoje ir Radviliškyje 12,7–12,9 °C (teigiama 3,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pasiekė 26–29 °C. Balandžio 27-oji buvo karščiausia dešimtadienio diena, visose meteorologijos stotyse registruota šios dienos aukščiausia oro temperatūrą per visą stebėjimų laikotarpį, o Klaipėdoje oro temperatūra pakilo iki +28,9 °C – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -1…5 °C, Nidoje 6 °C, Varėnoje -3 °C.

Šį dešimtadienį didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių nebuvo visai ar jų kiekis neviršijo 1 mm. Daugiau kritulių sulaukė tik pietiniai rajonai ir Aukštaitija, čia jų kiekis buvo 1–10 mm arba 0,2–0,8 SKN, tik Švenčionyse ir Lazdijuose iškrito po 21 mm kritulių, kas atitinkamai sudarė 1,8 ir 2,6 SKN (2 pav.).

Trečiąjį balandžio dešimtadienį Saulė spindėjo vidutiniškai 1,5 karto ilgiau nei SKN. Trumpiausiai švietė vakariniame ir pietiniame šalies pakraščiuose bei Šiaulių apylinkėse (109–115 val.), ilgiausiai – šalies centre ir šiauriniame pakraštyje (122–125 val.) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 13–16 °C, aukščiausia kilo iki 19–25 °C, žemiausia svyravo apie 4–8 °C. Aukščiausia 20 cm gylyje daug kur siekė 16–21 °C.

 

Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 7,1 °C iki 8,6 °C (neigiama 2,6–4,0° anomalija) Nidoje 8,9 °C (neigiama 1,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 18–21 °C, Nidoje 17 °C. Žemiausia nukrito iki -5…-1 °C, Nidoje 3 °C. Buvo  pasiekti nauji 8 ir 9 dienų žemiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje: atitinkamai -4,8 ir -3,9 °C (Varėna).

Pirmąjį gegužės dešimtadienį kritulių kiekis didžiojoje šalies teritorijos dalyje nesiekė 10 mm (0,1–0,7 SKN). Tik dalyje Žemaitijos ir rytiniame pakraštyje išmatuota daugiau nei 10 mm kritulių (0,8–1,3 SKN) (2 pav.).

Gegužės pirmąjį dešimtadienį Šaulės spindėjimo trukmė buvo artima SKN. Kiek trumpiau nei įprastai Saulė spindėjo Rytų Lietuvoje (apie 0,9 SKN), artėjant prie jūros spindėjimo trukmė ilgėjo ir vakarinėje dalyje ji buvo lygi 1,1–1,2 SKN (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 10–12 °C, Klaipėdoje 15 °C. Aukščiausia šiame gylyje kilo iki 17–22 °C, žemiausia svyravo apie 3–6 °C, Klaipėdoje apie 8 °C. Aukščiausia 20 cm gylyje daug kur siekė 15–19 °C.

 

Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 5,0–6,6 °C (teigiama 0,3–2,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 14–18 °C. 6 d. buvo viršyti Klaipėdos ir Palangos oro temperatūros rekordai. Žemiausia nukrito iki -9 …-3 °C, Nidoje iki 1,2 °C.

Pirmąjį balandžio dešimtadienį kritulių didžiojoje Lietuvos dalyje nebuvo visai. Vietomis jų kiekis buvo 0,1–1,0 mm (0,01–0,08 SKN). Tik Klaipėdoje, Kretingoje ir Vėžaičiuose išmatuota 1,1–2,8 mm kritulių (0,1–0,2 SKN) (2 pav.).

Balandžio pirmasis dešimtadienis buvo gana giedras, Saulė spindėjo 80–102 val. Vidutinis Saulės spindėjimo laikas buvo 3/4 ilgesnis nei SKN (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 5–8 °C, aukščiausia kilo iki 10–16 °C, žemiausia svyravo apie -0…2 °C. Aukščiausia 20 cm gylyje daug kur siekė 8–12 °C.

Balandžio 1–3 d. ir 5 d. vietomis naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai buvo įšalę iki 1–3 cm, tačiau patekėjus Saulei dirvožemio įšalas sparčiai išnykdavo.

 

Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 5,2 °C iki 6,9 °C (-1,3…0,6° anomalija), Nidoje 7,0 °C (teigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 18–21 °C, žemiausia nukrito iki -7…-3 °C, Nidoje -0,1 °C.

Antrąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito tik kai kur rytiniuose ir pietiniuose rajonuose bei Panevėžio ir Kelmės apylinkėse, tačiau jų kiekis buvo labai nedidelis, 0,1–0,7 mm (2–5 % SKN). Tik trijuose matavimo punktuose išmatuota daugiau nei 1 mm kritulių (2 pav.).

Balandžio antrasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutiniškai Saulė 1,6 karto ilgiau nei SKN. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 7–9 °C, aukščiausia kilo iki 15–19 °C, žemiausia svyravo apie -1…3 °C. Aukščiausia 20 cm gylyje daug kur siekė 11–15 °C.

Balandžio 12–16 d. vietomis naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai buvo įšalę iki 1–4 cm, tačiau patekėjus Saulei dirvožemio įšalas sparčiai išnykdavo.

 

Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 1,4 °C rytiniame šalies pakraštyje ir Žemaitijoje iki 3,0–3,2 °C pietvakariniame pakraštyje ir Kuršių nerijoje (teigiama 1,4–2,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7–10 °C, žemiausia nukrito iki -9…-3 °C, Nidoje -1 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį kovo dešimtadienį buvo 1,5 karto didesnis nei SKN. Didžiojoje šalies dalyje iškrito iki 20 mm kritulių (0,9–1,6 SKN), kai kuriuose Žemaitijos ir Rytų Lietuvos rajonuose 20–30 mm (1,3–2,1 SKN), likusioje Žemaitijos dalyje registruotas didžiausias kritulių kiekis 30–40 mm (2 SKN) (2 pav.).

Kovo antrąjį dešimtadienį ilgiausiai Saulė spindėjo Pietų Lietuvoje 29–37 val., trumpiausiai šiaurės rytiniame pakraštyje ir šiaurės vakariniuose rajonuose 18–25 val. Vidutinis Saulės spindėjimo laikas tesudarė 2/3 SKN. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo panaši ir svyravo apie 2–3 °C, aukščiausia kilo iki 6–9 °C, žemiausia svyravo apie -1…1 °C. Aukščiausia 20 cm gylyje daug kur siekė 5–6 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai daug kur šalyje buvo atitirpę, tačiau kovo 12–13 d. naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai daugelyje šalies rajonų įšalo iki 2–14 cm. Tačiau įšalę dirvožemiai laikėsi neilgai – kovo 14 d. jie visoje šalyje jie jau buvo atitirpę.

 

Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 2,2 °C rytiniame šalies pakraštyje ir vietomis Žemaitijoje iki 3,7 °C Pietų Lietuvoje (teigiama 1,4–2,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 13–16 °C, pajūryje ir Žemaitijoje 8–11 °C, žemiausia nukrito iki -9…-3 °C, Nidoje 0 °C, Klaipėdoje -2 °C.

Vidutinis kritulių kiekis trečiąjį kovo dešimtadienį Lietuvoje sudarė 0,55 SKN ir buvo nuo 2 iki 15 mm ( nuo 0,1 iki 1 SKN) (2 SKN) (2 pav.).

Kovo trečiąjį dešimtadienį ilgiausiai Saulė spindėjo Pietų Lietuvoje 75–79 val., trumpiausiai Utenoje ir Šiauliuose (atitinkamai 59 ir 62 val.) Vidutiniškai Saulė spindėjo 20 % ilgiau nei SKN. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 4–6 °C, aukščiausia kilo iki 9–14 °C, žemiausia svyravo apie -0…2 °C. Aukščiausia 20 cm gylyje daug kur siekė 7–10 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai visur šalyje buvo atitirpę, tačiau kovo 23, 25 d. daug kur, o kovo 27–28 d. vietomis naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai įšalo iki 1–7 cm. Paskutinę kovo mėnesio dieną dirvožemiai visur vėl buvo atitirpę.

 

 

Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -0,2 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 1,3 °C pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose (teigiama 2,2–3,6° anomalija), Nidoje 2,3 °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 6–11 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -12 …-8 °C, pajūryje ir pamaryje -7…-5 °C.

Trečiąjį vasario dešimtadienį beveik visoje Lietuvoje kritulių nebuvo visai ar iškrito iki 1 mm (0–0,1 SKN), tik rytinėje dalyje jų kiekis buvo 1–4 mm (0,1–0,4 SKN) (2 pav.).

Vasario paskutinis dešimtadienis buvo pats saulėčiausias, vidutiniškai Saulė švietė 70 % ilgiau nei įprastai. Trumpiausiai Saulė spindėjo pietrytinėje dalyje (28–30 val.), link pajūrio spindėjimo laikas ilgėjo, Nidoje ir Šilutėje švietė atitinkamai 46 ir 48 val. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, aukščiausia buvo teigiama ir kilo iki 1–6 °C, žemiausia svyravo apie -4…-0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje mažai keitėsi ir svyravo apie -1…1 °C.

Pirmosios dešimtadienio nakties oro temperatūrai nukritus iki -6…-1 °C dirvožemiai vėl pradėjo sparčiai šalti – įpusėjus dešimtadieniui daug kur dirvožemiai buvo įšalę iki 4–19 cm. Tačiau toks įšalusio dirvožemio sluoksnis laikėsi neilgai – vis dažniau išlendanti Saulė ir kylanti oro temperatūra nulėmė, kad paskutinę vasario mėnesio dieną dirvožemiai daugelyje rajonų jau buvo atitirpę. Tik Biržų, Dotnuvos ir Vilniaus meteorologijos stočių meteorologinių stebėjimų aikštelėse buvo išlikęs 14–19 cm storio įšalo sluoksnis, tačiau ir jis nuo paviršiaus buvo atitirpęs 7–9 cm.

Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 1,0 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 3,2 °C Suvalkijoje (teigiama 2,5–4,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 8–13 °C, žemiausia šiaurės rytiniuose rajonuose nukrito iki -13 …-11 °C, kitur iki -10…-5 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį kovo dešimtadienį buvo 1,6 karto didesnis nei SKN. Didžiojoje šalies dalyje iškrito iki 20 mm kritulių (0,9–1,7 SKN), daugiausiai kritulių teko Žemaitijai, čia jų išmatuota 38–55 mm (2,2–2,9 SKN) (2 pav.).

Kovo pirmąjį dešimtadienį ilgiausiai Saulė spindėjo Pietrytinėje Lietuvoje 29–31 val., trumpiausiai šiaurės rytiniame pakraštyje, apie 18 val. Vidutinis Saulės spindėjimo laikas buvo 1/4 trumpesnis nei SKN (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo teigiama ir svyravo apie 1–3 °C, aukščiausia kilo iki 5–9 °C, žemiausia svyravo apie -2…0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje mažai keitėsi ir svyravo apie -0…1 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 4–6 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai kai kur buvo įšalę iki 1–4 cm, tik Biržų ir Dotnuvos meteorologijos stočių meteorologinių stebėjimų aikštelėse buvo išlikęs 18–19 cm storio įšalo sluoksnis, tačiau ir jis nuo paviršiaus buvo atitirpęs 9–17 cm. Laikantis šiltesniems orams įšalo sluoksnis dirvožemiuose toliau plonėjo, o paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai visur buvo visiškai atitirpę.