Autorius: root

Antrojo balandžio mėnesio dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (9,4–12,2 °C) visoje šalyje standartinę klimato normą (toliau – SKN) viršijo vidutiniškai 4,5° (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pasiekė 17–25 °C. Balandžio 16 dieną buvo viršyti kai kurių meteorologijos stočių karščio rekordai, o Šalčininkuose registruota +25,1 °C oro temperatūra – naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia oro temperatūra dešimtadienio pradžioje nukrito iki -0,7…4 °C. Balandžio 11–14 d. vietomis, o 19–20 d. daugelyje šalies rajonų ryto valandomis buvo fiksuotos šalnos aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu. Šiomis dienomis temperatūra prie žemės paviršiaus nukrito iki -1…-6 °C.

Šį dešimtadienį krituliai pasiskirstė labai netolygiai: rytiniuose šalies rajonuose ir didesnėje Pietų Lietuvos dalyje iškrito tik 3–22 proc. SKN, o Vakarų Lietuvoje kritulių kiekis buvo artimas SKN ar ją viršijo iki 1,6 karto (2 pav.).

Antrasis balandžio dešimtadienis buvo gana saulėtas: trumpiausia Saulės spindėjimo trukmė registruota rytinėje ir pietinėje šalies dalyse (80–85 val.), o ilgiausia – vakarinėje (iki 96 val.) ir šiaurinėje (apie 95 val.) dalyse.

Per dešimtadienį sparčiai skleidėsi vaismedžių, vaiskrūmių, daugelio medžių ir krūmų pumpurai ir lapai. Pietvakarių Lietuvoje pradėjo žydėti kiaulpienės.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 25–37 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 9–12 °C, aukščiausia pakilo iki 15–21 °C, žemiausia buvo nukritusi iki 0–7 °C.

Dirvožemiai 20 cm gylyje per dešimtadienį palengva sausėjo – paskutinę dešimtadienio dieną sausesni dirvožemiai buvo daugelyje pietinių ir pietrytinių šalies rajonų, taip pat Biržų, Plungės, Tauragės ir Telšių apylinkėse. Kitur šalyje drėgmės dirvožemiuose buvo arba pakankamai, arba šiek tiek daugiau nei įprasta.

Trečiojo balandžio mėnesio dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (8,2–12,0 °C) visoje šalyje standartinę klimato normą (toliau – SKN) viršijo vidutiniškai 1,4° (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pasiekė 19–27 °C. Balandžio 30-oji buvo karščiausia dešimtadienio diena, dalyje meteorologijos stočių registruota šios dienos aukščiausia oro temperatūrą per visą stebėjimų laikotarpį, o Druskininkuose oro temperatūra pakilo iki +28,6 °C – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -2…4 °C. Balandžio 22, 28 ir 29 d. vietomis, o 23 d. daugelyje šalies rajonų ryto valandomis buvo fiksuotos šalnos – temperatūra dirvos paviršiuje krito iki -7…0 °C.

Trečiąjį balandžio dešimtadienį kritulių kiekis (5–25 mm) pasiskirstė labai netolygiai. Daugiausiai lijo vakariniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, kur SKN buvo viršyta iki 2,5 karto. Gausiau palijo ir didesnėje Pietų Lietuvos dalyje (1,3–2 SKN). Aukštaitijos rytiniuose rajonuose, išskyrus siaurą pasienio ruožą, kritulių kiekis buvo mažesnis nei SKN (60–80 %). Likusiuose rajonuose kritulių kiekiai buvo artimi vidutiniams (2 pav.).

Trečiąjį balandžio dešimtadienį, kaip ir pirmąją, ryškus Saulės spindėjimo trukmės pasiskirstymas pietų-šiaurės kryptimi. Saulė ilgiausiai spindėjo pietvakariniame pakraštyje (89 val.) ir Nidoje (85 val.), o trumpiausiai – šiauriniuose rajonuose (72 val.) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 10–13 °C, aukščiausia, kaip ir praėjusį dešimtadienį, kilo iki 15–21 °C, žemiausia buvo nukritusi iki 4–6 °C.

Dėl vietomis iškritusio didesnio nei įprasta kritulių kiekio dirvožemiai 20 cm gylyje per dešimtadienį įgavo drėgmės, sausesni išliko tik daug kur Pietų ir Pietryčių Lietuvoje, taip pat Biržų, Plungės, Tauragės ir Telšių apylinkėse.

 

Antrojo vasario mėnesio dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (-4,7…-1,3 °C) šiauriniame šalies pakraštyje buvo 0,4° žemesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN), kitur Lietuvoje – iki 0,8° aukštesnė už SKN, o Pietų Lietuvoje teigiama anomalija buvo didesnė ir siekė 1,0–1,3 °C. Žemiausia temperatūra daug kur krito iki -14…-6 °C, aukščiausia pakilo iki 0…4° šilumos.

Kritulių šį dešimtadienį iškrito ne itin daug (1 pav.). Mažiausiai jų (1–4 mm) teko pietiniams, šiaurės vakariniams ir pavieniams šiaurės rytiniams šalies rajonams – čia iškritęs kritulių kiekis tesiekė nuo dešimtadalio iki trečdalio kritulių normos. Apie pusę dešimtadienio SKN iškrito didesnėje šalies dalyje, o tik nežymiai mažesnis už normą kritulių kiekis teko rytiniam šalies pakraščiui, Klaipėdos, Šilutės ir Šilalės apylinkėms bei Anykščių rajonui.

Sniegas šį dešimtadienį dengė didžiąją šalies dalį – pėdsakai buvo tik Vilkaviškio ir Lazdijų apylinkėse. Dešimtadienio pradžioje sniego dangos storis svyravo apie 2–14 cm. Paskutinę dešimtadienio dieną plona, 3–5 cm storio, sniego danga buvo Varėnos bei Telšių apylinkėse, o kitur žemę dengė 5–14 cm storio sniego sluoksnis. Storiausia sniego danga buvo Vilniaus ir Pabradės apylinkėse bei siekė 21–23 cm (2 pav.).

Žemiausia dirvožemio / sniego paviršiaus paviršiaus temperatūra daug kur buvo nukritusi iki -20…-7 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, visoje šalyje buvo neigiama ir svyravo apie -1 °C, žemiausia nukrito iki -4…-0 °C.

Pirmomis dešimtadienio dienomis įšalusio dirvožemio sluoksnis daug kur siekė 10–39 cm ir storėjo labai palengva – sparčiai šalti dirvožemiui neleido susidariusi sniego danga. Storiausias įšalo sluoksnis buvo paskutinėmis dešimtadienio dienomis – Šiaurės ir Pietų Lietuvoje svyravo apie 20–41 cm, kitur šalyje – apie 10–17 cm.

Ilgiausiai (apie 22 val.) saulė šį dešimtadienį spindėjo Klaipėdoje, kiek trumpiau (15–20 val.) – vakariniame šalies pakraštyje ir Biržų apylinkėse. Kitur šalyje saulės spindėjimo trukmė svyravo apie 8–11 val., o trumpiausiai (apie 4 val.) saulės spinduliais galėjo mėgautis Utenos ir Vilkaviškio apylinkių gyventojai (3 pav.).

Trečiasis vasario mėnesio dešimtadienis buvo itin šaltas. Vidutinė oro temperatūra (-15,6…-10,5 °C) buvo vidutiniškai 10,7° žemesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN). Visomis dešimtadienio dienomis buvo nuo 4,3 iki 13,8° šalčiau nei įprasta. Itin šaltos buvo naktys – žemiausia temperatūra daug kur krito iki -26…-18 °C, aukščiausia oro temperatūra kilo iki -7…-2 °C.

Praėjęs – antrasis vasario mėnesio dešimtadienis buvo sausas, tačiau trečiąjį dešimtadienį kritulių buvo dar mažiau (1 pav.). Didesnėje šalies dalyje iškritęs kritulių kiekis sudarė iki trečdalio dešimtadienio kritulių normos, o pavieniuose rajonuose, nors ir snyguriavo, kritulių kiekis buvo toks mažas, kad įranga jo neišmatavo. Tik Vakarų Lietuvoje daug kur iškritęs kritulių kiekis (4–7 mm) sudarė 0,3–0,8 SKN.

Dešimtadienio pradžioje plona, iki 1 cm storio, sniego danga buvo Lazdijų ir Vilkaviškio apylinkėse, o kitur žemę dengė 4–15 cm storio sniego sluoksnis. Storiausia sniego danga buvo rytiniame šalies pakraštyje ir siekė 17–23 cm. Per dešimtadienį sniego dangos storis didėjo tik Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje, kitur šalyje keitėsi nežymiai.

Dėl šaltesnių nei įprasta oru dirvožemio įšalas su kiekviena diena palengva gilėjo. Sparčiausiai dirvožemiai šalo ten, kur buvo menka sniego danga – Pietvakarių Lietuvoje – paskutinėmis dešimtadienio dienomis dirvožemiai čia buvo įšalę iki 45–47 cm. Giliausiai – iki 50 cm dirvožemiai buvo įšalę Telšių apylinkėse. Kitur šalyje laikėsi 20–47 cm storio įšalo sluoksnis. 

Žemiausia dirvožemio / sniego paviršiaus paviršiaus temperatūra daug kur buvo nukritusi iki -30…-21°C, Lazdijuose iki 18 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo neigiama ir svyravo apie -4…-0 °C, žemiausia nukrito iki -8…-1 °C.

Daugelyje šalies rajonų saulė šį dešimtadienį spindėjo ilgiau, nei praėjusius penkis dešimtadienius kartu sudėjus (3 pav.). Daug kur šalyje saulė spindėjo 50–65 val., tik pietrytinėje pusėje kiek mažiau – apie 45 val.

Pirmojo kovo mėnesio dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (-6,5…-4,0 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 4,3° žemesnė lyginant su standartine klimato norma (toliau – SKN). Žemiausia temperatūra daug kur krito iki -23…-15 °C, aukščiausia pakilo iki 2…9° šilumos.

Krituliai šį dešimtadienį, vėlgi, pasiskirstė netolygiai (1 pav.). Vakarų Lietuvoje bei Zarasų apylinkėse kritulių iškrito mažiausiai – nuo 0,7 iki 5 mm, o tai sudarė iki trečdalio dešimtadienio kritulių normos. Apie pusė kritulių normos iškrito didesnėje Pietvakarių ir Šiaurės Lietuvos dalyje (5–10 mm), o artimas normai kritulių kiekis teko daugeliui centrinių, pietinių ir pietrytinių šalies rajonų – čia iškrito 8–20 mm kritulių.

Dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų žemę dengė 6–15 cm storio sniego sluoksnis. Ploniausia sniego danga buvo susidariusi Pietvakarių Lietuvoje ir siekė 1–4 cm, storiausia – Vilniaus apylinkėse – 20 cm. Dešimtadienio pabaigoje, prasidėjus sniego tirpsmui, storiausia sniego danga laikėsi Rytų Lietuvoje – 15–18 cm, kitur šalyje svyravo apie 3–8 cm, o pietvakariniuose šalies rajonuose sniego buvo belikę tik pėdsakai.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai buvo įšalę iki 20–50 cm, tačiau dėl šaltesnių orų įšalas toliau gilėjo. Daug kur giliausiai dirvožemiai buvo įšalę kovo 8 d.: Šiaurės ir Pietų Lietuvoje įšalo storis siekė 60–65 cm, Raseinių, Kėdainių, Panevėžio, Utenos apylinkėse jis buvo ploniausias ir siekė 21–28 cm, o kitur šalyje svyravo tarp 32–59 cm (2 pav.). Atšilus orams ir prasidėjus sniego tirpsmui, dirvožemiai pradėjo palengva atitirpti – paskutinę dešimtadienio dieną nuo paviršiaus dirvožemiai kai kur buvo atitirpę 2–7 cm.

Žemiausia dirvožemio / sniego paviršiaus paviršiaus temperatūra daug kur buvo nukritusi iki -26…-18 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo neigiama ir svyravo apie -3…0 °C, žemiausia nukrito iki -6…-1 °C.

Saulė šį dešimtadienį trumpiausiai (34–39 val.) spindėjo Šiaulių, Lazdijų, Utenos, Ignalinos apylinkėse ir pietrytiniuose šalies rajonuose, kitur šalyje saulės spindėjimo trukmė svyravo apie 42–51 val. (3 pav.).

Antrojo kovo mėnesio dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (-1,9…0,0 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 1° žemesnė lyginant su standartine klimato norma (toliau – SKN). Pirma dešimtadienio pusė pasižymėjo šiluma – kovo 13 d. buvo net 5,6° šilčiau nei įprasta, tačiau antrą dešimtadienio pusę vyravo šaltesni orai – buvo 1,5–6,9° vėsiau lyginant su daugiamečiais šio laikotarpio duomenimis. Žemiausia temperatūra per dešimtadienį daug kur krito iki -16…-9 °C, aukščiausia kilo iki 5–10° šilumos.

Dešimtadienis buvo sausas (1 pav.). Daugelyje rajonų iškritęs kritulių kiekis (1–4 mm) sudarė iki ketvirtadalio dešimtadienio kritulių normos. Vakarų Lietuvoje kritulių iškrito kiek daugiau – iki 0,7 SKN, arba 5–9 mm, o daugiausiai kritulių teko Klaipėdos, Palangos ir Vėžaičių apylinkėms – čia iškritusių kritulių kiekis (11–15 mm) buvo 10–20 % mažesnis už SKN.

Kovo 11-ąją daugelyje šalies rajonų žemę dar dengė 1–7 cm storio sniego sluoksnis, o Rytiniame šalies pakraštyje sniego buvo gerokai daugiau – 10–16 cm, tačiau sniegas labai sparčiai tirpo. Dešimtadienio viduryje tik Ignalinos apylinkėse buvo belikę sniego pėdsakai, kurie išsilaikė iki dešimtadienio pabaigos.

Atšilus orams ir prasidėjus sniego tirpsmui, dirvožemiai pradėjo palengva atitirpti – pirmą dešimtadienio dieną nuo paviršiaus dirvožemiai kai kur buvo atitirpę 1–9 cm – šis atitirpęs sluoksnis palengva storėjo ir kovo 14 d. siekė 5–22 cm. Tačiau į šalį įsivežus šaltam orui, kai sniegas jau buvo nutirpęs, vėl susidarė palankios sąlygos įšalui formuotis – paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai nuo paviršiaus buvo įšalę 13–53 cm.

Žemiausia dirvožemio / sniego paviršiaus paviršiaus temperatūra daug kur buvo nukritusi iki -12…-9 °C, Varėnoje iki -17 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…0 °C, žemiausia nukrito iki -7…-3 °C.

Saulė šį dešimtadienį visoje šalyje spindėjo panašiai – apie 52 val. (2 pav.). Vos trumpiau (44–48 val.) saulės spinduliais galėjo mėgautis Vilkaviškio ir Šiaulių apylinkių gyventojai, o Vakariniame šalies pakraštyje saulė spindėjo ilgiausiai – 55–60 val.

Pirmojo sausio mėnesio dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (0,9–3,2 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 5,2° aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN) – tik paskutinę dešimtadienio dieną buvo šiek tiek vėsiau nei įprasta – likusiomis dešimtadienio dienomis temperatūra nuo 2,2 iki 8,4° viršijo normą, o sausio 1 d. daugelyje vietovių buvo viršyti tos dienos istoriniai aukščiausios oro temperatūros rekordai. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 5–9 °C, žemiausia nukrito iki -7…-1 °C.

Krituliai šį dešimtadienį pasiskirstė netolygiai – tiek teritoriniu, tiek laiko, tiek kiekio atžvilgiu (1 pav.). Daugiausiai kritulių buvo pirmoje dešimtadienio pusėje, o paskutinės dienos, kai orus lėmė anticiklonas, buvo sausos. Daugiausia kritulių (20–52 mm) teko Vakarų Lietuvai – čia kritulių norma vietomis buvo viršyta 1,5–2,6 karto. Šiek tiek didesnis už SKN kritulių kiekis iškrito šiaurės rytiniame šalies pakraštyje. Likusiuose Šiaurės Lietuvos rajonuose kritulių kiekis buvo artimas normai. Vilniaus, Švenčionių, Šalčininkų, Kauno ir Šakių apylinkėse iškritusių kritulių kiekis (9–11 mm) sudarė apie 0,6 SKN, o mažiausiai kritulių (3–7 mm) teko pietiniams šalies rajonams – čia iškrito apie trečdalį dešimtadienio kritulių normos.

 

Žemiausia dirvožemio / sniego paviršiaus paviršiaus temperatūra daug kur buvo nukritusi iki -10…-1 °C, Varėnoje iki -11 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur svyravo apie 1–2 °C, žemiausia nukrito iki -2…0 °C.

Dėl šiltų dešimtadienio pradžios ir sausų dešimtadienio pabaigos orų pavieniuose rajonuose buvo susidarę tik sniego dangos pėdsakai. Antroje dešimtadienio pusėje, kadangi naktys buvo šaltos ir nebuvo sniego dangos, susidarė palankios sąlygos įšalui formuotis – daugelyje rajonų paskutinę dešimtadienio dieną įšalo gylis siekė 3–9 cm, o Varėnos apylinkėse – 19 cm.

Trumpiausiai (6–10 val.) saulė spindėjo Rytų Lietuvoje. Kitur šalyje saulės spindėjimo trukmė svyravo apie 10–15 val., o ilgiausiai (15–20 val.) saulės spinduliais galėjo mėgautis pietvakarinių šalies rajonų gyventojai (2 pav.).

Antrojo sausio mėnesio dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (-6,3…-3,7 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 2,7° žemesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN). Tik paskutines dvi dešimtadienio dienas buvo šiek tiek šilčiau nei įprasta – likusiomis dešimtadienio dienomis fiksuota 0,1–6,3° neigiama anomalija. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki -1…2 °C, žemiausia nukrito iki -13…-9 °C.

Krituliai šį dešimtadienį, kaip ir praėjusį, pasiskirstė netolygiai (1 pav.). Pirmą dešimtadienio pusę pasnyguriavo tik kur ne kur, o antroje dešimtadienio pusėje snigo visoje šalyje. Daugiausia kritulių (15–19 mm) teko Alytaus, Vilniaus, Švenčionių, Vilkaviškio, Kauno ir Marijampolės rajonams – čia kritulių norma buvo viršyta iki 1,9 karto. Artimas normai kritulių kiekis teko didžiajai daliai pietinių ir centrinių šalies rajonų – čia iškrito 7–15 mm kritulių. Šiaurės rytų ir Vakarų Lietuvoje kritulių kiekis (0,3–12 mm) buvo mažesnis už SKN – pavieniuose rajonuose teiškrito tik 3 % dešimtadienio kritulių normos.

Dešimtadienio pradžioje sniego dangos pėdsakai buvo susidarę tik Ignalinos, Šilalės, Raseinių, Šiaulių ir Vilniaus apylinkėse. Sausio 16–17 d. per šalį slinko kritulių debesys, snigo daug kur – sniego danga storėjo ir paskutinę dešimtadienio dieną daug kur siekė 4–11 cm, o storiausia buvo Pietų Lietuvoje ir svyravo apie 10–16 cm.

Žemiausia dirvožemio / sniego paviršiaus paviršiaus temperatūra daug kur buvo nukritusi iki -16…-10 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje jau buvo neigiama ir svyravo apie -4…-1 °C, žemiausia nukrito iki -8…-4 °C.

Kadangi dešimtadienio pradžioje, kai naktys ir dienos buvo šalčiausios, sniego dangos nebuvo, susidarė palankios sąlygos storėti dirvožemio įšalo sluoksniui. Paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 15–34 cm, o Biržų ir Varėnos apylinkėse įšalo storis siekė atitinamai 39 ir 43 cm.

Saulė šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų spindėjo apie 11–19 val. (2 pav.), trumpiausiai (iki 10 val.) saulė spindėjo Kuršių nerijoje, o ilgiausiai (21–23 val.) – Ignalinos ir Vilkaviškio apylinkėse.

Trečiojo sausio mėnesio dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (-3,0…0,5 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 2,1° aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN). Kiek šaltesnė buvo dešimtadienio pradžia – žemiausia temperatūra naktimis daug kur krito iki -18…-9 °C. Nuo sausio 25 d. atkeliavę šiltesni orai nulėmė tai, kad likusias dešimtadienio dienas buvo 3,3–6,6° šilčiau nei įprasta. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 3…6° šilumos.

Šis dešimtadienis buvo drėgniausias lyginant su kitais sausio mėnesio dešimtadieniais (1 pav.). Pirmoje dešimtadienio pusėje vyravo sniegas, o vėliau dėl šiltesnių orų – šlapdriba. Daug kur šalyje kritulių kiekis SKN viršijo nuo 1,3 iki 1,9 karto. Daugiausia kritulių (37–52 mm) teko vakarinei Žemaičių aukštumos pusei ir Šiaurės Rytų Lietuvai – čia kritulių norma buvo viršyta 2, vietomis ir 3 kartus. Daug kur Pietryčių ir Šiaurės vakarų Lietuvoje kritulių kiekis (18–34 mm) buvo artimas normai.

Daugiausia sniego buvo pirmomis dešimtadienio dienomis (2 pav.) – Pietų Lietuvoje sniego danga daug kur siekė 10–17 cm, kitur šalyje – 3–9 cm. Stipriai atšilus orams sniego danga sparčiai tirpo ir 29 d. sniego dangos pėdsakai buvo likę tik pavieniuose Šiaurės rytų ir Pietų Lietuvos rajonuose.

Žemiausia dirvožemio / sniego paviršiaus paviršiaus temperatūra daug kur buvo nukritusi iki -24…-12 °C, pajūryje ir pamaryje iki -9…-8 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje  svyravo apie -5…0 °C, žemiausia nukrito iki -5…-1 °C.

Dirvožemiai, pradėję šalti mėnesio pradžioje, giliausiai buvo įšalę pirmomis trečiojo dešimtadienio dienomis – įšalo storis svyravo nuo 14–16 cm Vidurio Lietuvos lygumoje iki 41–45 cm Biržų ir Varėnos apylinkėse. Dėl šiltesnių orų įšalas nuo paviršiaus pradėjo gana sparčiai tirpti – paskutinėmis dešimtadienio dienomis Vilkaviškio, Lazdijų ir Šilutės apylinkėse įšalo nebebuvo, o kitur šalyje nuo paviršiaus jis buvo atitirpęs nuo 2 iki 18 cm.

Saulė šį dešimtadienį spindėjo itin trumpai – daugelyje rajonų saulė spindėjo apie 1–5 val. (3 pav.), ilgiausiai (apie 7 val.) saulė spindėjo Kėdainių ir Ignalinos apylinkėse, o Utenoje per visas 11-a dešimtadienio dienų tiesioginių saulės spindulių nebuvo visai.

Vidutinė pirmojo vasario mėnesio dešimtadienio oro temperatūra (-4,4…-2,4 °C) Pietrytinėje šalies pusėje buvo iki 0,8 °C aukštesnė lyginant su standartine klimato norma (toliau – SKN), centriniuose rajonuose – artima SKN, o vakariniame pakraštyje iki 1,4 °C žemesnė už SKN. Žemiausia temperatūra šį dešimtadienį krito iki -19…-8 °C, aukščiausia kilo iki 1…4° šilumos.

Krituliai šį dešimtadienį pasiskirstė labai netolygiai (1 pav.). Mažiau nei pusė įprasto kritulių kiekio teko daugeliui šiaurinių rajonų ir pietvakariniam šalies pakraščiui – čia iškrito 4–6 mm kritulių. Mažesnis už normą kritulių kiekis teko greta minėtų regionų esančioms apylinkėms – kritulių kiekis čia svyravo nuo 7 iki 12 mm. Artimas normai kritulių kiekis (11–19 mm) iškrito didžiojoje šalies dalyje, o Pietryčių Lietuvoje ir Kuršių nerijoje kritulių kiekis (16–29 mm) SKN viršijo 1,3–2 kartus.

Storiausia sniego danga šalyje buvo susidariusi vasario 7 d. ir svyravo nuo 1 cm Pietvakarių Lietuvoje iki 17 cm Kuršių nerijoje, tačiau ji palengva menko. Paskutinę dešimtadienio dieną Vilkaviškio ir Lazdijų apylinkėse buvo likę tik sniego pėdsakai, o kitur žemę dengė 2–11 cm storio sniego sluoksnis (2 pav.).

Žemiausia dirvožemio / sniego paviršiaus paviršiaus temperatūra daug kur buvo nukritusi iki -25…-8 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo neigiama ir svyravo apie -1 °C, žemiausia nukrito iki -4…-0 °C.

Pirmomis dešimtadienio dienomis dirvožemiai buvo įšalę iki 12–42 cm, tačiau nuo paviršiaus buvo atitirpęs 2–18 cm storio sluoksnis, o Vilkaviškio, Lazdijų ir Šilutės rajonuose dirvožemiai buvo visiškai atitirpę. Šiose apylinkėse per dešimtadienį dirvožemiai palengva šalo – paskutinėmis dienomis įšalo sluoksnis siekė 10–20 cm. O ten, kur dirvožemiai buvo įšalę labiau, įšalo sluoksnis toliau palengva plonėjo ir vasario 10 d. daug kur svyravo tarp 8–39 cm.

Trumpiausiai (3–6 val.) saulė šį dešimtadienį spindėjo šiauriniuose šalies rajonuose, kitur šalyje saulės spindėjimo trukmė svyravo apie 11–19 val., o ilgiausiai (20–26 val.) saulės spinduliais galėjo mėgautis Kuršių nerijos ir Vilkaviškio apylinkių gyventojai (3 pav.).