Autorius: root

Praėjęs dešimtadienis, kaip ir pirmasis lapkričio mėnesio dešimtadienis, pasižymėjo šiltesniais orais – vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (2,3–6,0 °C) šalyje buvo 1,6–2,5° aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN). Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 5–10 °C, žemiausia nukrito iki -2…+1 °C.

Krituliai šį dešimtadienį pasiskirstė labai netolygiai – tiek laiko, tiek teritoriniu atžvilgiu (1 pav.). Daugiausiai kritulių (nuo 40 iki beveik 100 mm) teko Šiaurės Vakarų Lietuvai bei Alytaus rajonui – čia dešimtadienio kritulių kiekio norma vietomis buvo viršyta 4 kartus. Būtent šiuose regionuose pasitaikė nemažai atvejų, kai krito smarkūs krituliai, laikomi pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrinta 15–49 mm kritulių. Kitur šalyje kritulių kiekis buvo artimas normai ir tik pavieniuose Anykščių, Jonavos, Kėdainių ir Marijampolės rajonuose iškritusių kritulių kiekis buvo šiek tiek mažesnis nei įprasta.

Ir nors mėnuo dar nesibaigė, daugelyje Vakarų Lietuvos rajonų, taip pat Alytaus ir Prienų apylinkėse jau yra pasiekta, o kai kur 50–90 % viršyta viso mėnesio kritulių kiekio norma.

Per vasarą ir rudenį įmirkusiems, o kai kur – permirkusiems dirbamiems laukams džiūti palankių salygų nėra – dirvožemiai 20 cm gylyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, daugelyje rajonų išliko šlapi arba labai šlapi.

Žemiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur buvo nukritusi iki -2…0 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 3–5 °C, aukščiausia pakilo iki 6–7 °C, žemiausia, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie 1–3 °C.

Mūsų platumose lapkričio mėnesiais saulės spindulių įprastai būna mažiausiai metuose. Ne išimtis ir šis dešimtadienis – trumpiausiai (2–9 val.) saulė pro debesis rodėsi Rytų Lietuvoje, o likusios šalies teritorijos gyventojai saulės spinduliais galėjo mėgautis ilgiau – 14–19 val. (2 pav.).

Paskutinis lapkričio mėnesio, o kartu ir viso rudens sezono dešimtadienis, pasižymėjo šiltesniais orais – tai paskutiniu metu jau tapo įprasta. Tik vienintelę lapkričio 22 d. visoje šalyje buvo vėsiau, nei įprasta – kitomis dienomis vidutinė paros oro temperatūra buvo nuo 0,6 iki 4,9 °C aukštesnė, lyginant su standartine klimato norma (toliau – SKN). Vidutinė viso dešimtadienio oro temperatūra (0,5–3,8 °C) šalyje buvo 1,2–2,1° aukštesnė už SKN. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 5–9 °C, žemiausia nukrito iki -3…-0 °C.

Daugiausia kritulių (30–45 mm), kaip ir praėjusį dešimtadienį, teko vakariniams šalies rajonams – čia dešimtadienio kritulių norma vietomis buvo viršyta iki 2,7 karto. Būtent šiame regione pasitaikė keli atvejai, kai krito smarkūs krituliai – tai laikoma pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrinta 15–49 mm kritulių. Daugelyje šalies rajonų kritulių kiekis buvo artimas normai, o mažiausiai kritulių (7–12 mm) iškrito Rytų Lietuvoje – pavieniuose rajonuose šis kritulių kiekis tesudarė pusę dešimtadienio normos (1 pav.).

Pasibaigus mėnesiui galima įvertinti ir bendrą lapkričio mėnesio kritulių kiekį – daugiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai ir pavieniams Alytaus, Šakių bei Kazlų Rūdos rajonams – čia kritulių norma buvo viršyta 1,3–2 kartus. Kitur šalyje kritulių kiekis buvo artimas mėnesio normai.

Paskutinę kalendorinio rudens dieną daugelį šiaurinių ir centrinių šalies rajonų užklojo 1–2 cm storio sniego danga, o Dūkšto apylinkėse ji siekė 4 cm.
Dėl vėsesnių lapkričio 22 d. orų dirvožemiai šalies pietryčiuose pradėjo šalti, tačiau įšalas laikėsi neilgai – didžiausias jis buvo Varėnoje – 8 cm, Vilniaus apylinkėse siekė 1 cm.

Dirvožemiai 20 cm gylyje, kaip ir visą lapkričio mėnesį, daugelyje rajonų išliko šlapi arba labai šlapi.

Žemiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur buvo nukritusi iki -4…-1 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 1–4 °C, aukščiausia pakilo iki 4–7 °C, žemiausia svyravo apie 0–2 °C.

Saulė trumpiausiai (2–5 val.) šį dešimtadienį spindėjo centriniuose šalies rajonuose, taip pat Lazdijų, Šiaulių ir Utenos apylinkėse (2 pav.). Kitur šalyje saulė spindėjo apie 5–10 val. ir tik pajūrio gyventojai saulės spinduliais galėjo lepintis šiek tiek ilgiau – 11–14 val.

Antrojo gruodžio mėnesio dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (-0,3…2,2 °C) visoje šalyje buvo nuo 2,0 iki 3,4° aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN) ir tik vieną – gruodžio 11 dieną buvo šiek tiek vėsiau nei įprasta – likusiomis dešimtadienio dienomis temperatūra 1,1–4,4° viršijo normą. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 6–9 °C, žemiausia nukrito iki -6…-1 °C.

Krituliai teritoriniu ir kiekio atžvilgiu pasiskirstė netolygiai (1 pav.). Daugiausiai jų (30–54 mm) iškrito vakariniame šalies pakraštyje – čia kritulių norma buvo viršyta 1,3–1,8 karto. Artimas normai kritulių kiekis teko pavieniams Vakarų Lietuvos rajonams, taip pat rytiniam ir pietiniam šalies pakraščiui, o didesnėje šalies dalyje iškrito tik iki pusės kritulių normos.

Žemiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur buvo nukritusi iki -11…-2 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 0–1 °C, žemiausia svyravo apie -1..0 °C.

Naktimis vyravusi neigiama temperatūra paspartino dirvožemio įšalimą – storiausias įšalo sluoksnis, kaip įprasta, susidarė Varėnos rajone – nors laikėsi neilgai, bet buvo įšalęs iki 7–15 cm. Lazdijų ir Utenos rajonuose dirvožemiai tik kelias dienas buvo įšalę iki 2–5 cm, o Vilkaviškio, Kauno ir Panevėžio apylinkėse 1–3 cm storio įšalas laikėsi beveik visomis dienomis.

Saulė šį dešimtadienį spindėjo itin trumpai – daugelyje šalies rajonų 1–7 val. Šiek tiek daugiau nei 10 val. saulė spinduliais lepino Vilkaviškio rajono gyventojus. O trumpiausiai – vos 35 minutes saulė šį dešimtadienį spindėjo Telšių apylinkėse (2 pav.).

Paskutinio šių metų dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (0,9–4,4 °C) visoje šalyje buvo apie 5° aukštesnė už šio laikotarpio standartinę klimato normą (toliau – SKN) – visomis dienomis buvo mažiausiai 2° šilčiau nei įprasta, o vidutinė 24–26 d. temperatūra normą viršijo net 6,9–8,5°. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 6–8 °C, žemiausia nukrito iki -5…-0 °C.
Kritulių kiekis šį dešimtadienį beveik visoje šalyje viršijo normą. Daugiausiai kritulių (40–56 mm) iškrito Pietų Lietuvoje, taip pat pavieniuose Biržų, Plungės ir Rietavo rajonuose – čia kritulių norma vietomis buvo viršyta 3,1 karto. Kritulių norma, nors ir mažiau, tačiau buvo viršyta rytiniuose šalies rajonuose bei Joniškio, Radviliškio, Šiaulių, Raseinių, Šilutės apylinkėse. Artimas normai kritulių kiekis teko daugeliui vakarinių šalies rajonų ir Elektrėnų bei Anykščių apylinkėms – čia iškrito 18–32 mm kritulių (1 pav.)

Žemiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra, kaip ir praėjusį dešimtadienį, daug kur buvo nukritusi iki -11…-2 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia svyravo apie -0…1 °C.

Naktimis vyravusi neigiama, o kai kuriomis – išlikusi teigiama temperatūra paspartino silpnai įšalusio dirvožemio atitirpimą – daugelyje Rytų ir Pietų Lietuvos rajonų pavienėmis dienomis dirvožemiai buvo įšalę iki 1–4 cm. Vilniuje įšalo sluoksnis siekė 4–8 cm, o storiausias įšalas buvo susidaręs Varėnos rajone – nors laikėsi neilgai, bet dirvožemis buvo įšalęs iki 6–12 cm. Varėnos apylinkėse, dėl vyraujančių smėlių dirvožemiai gerokai sparčiau įšyla vasaros metu bei greičiau ir giliau įšąla žiemą.

Ilgiausiai – 10–13 val. saulės spinduliais šį dešimtadienį galėjo mėgautis Varėnos, Kybartų, Šilutės ir Nidos gyventojai. Kitur saulė spindėjo apie 5–9 val., o trumpiausiai – vos 2–3 val. per visas 11-a dešimtadienio dienų saulė spindėjo Šiaulių ir Utenos apylinkėse (2 pav.).

Vidutinė šio dešimtadienio oro temperatūra (11,2–14,1 °C) daug kur šalyje buvo 0,7–1,6° aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN), tik Kuršių nerijoje anomalija buvo kiek mažesnė ir siekė 0,5°. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 19–22 °C, žemiausia nukrito iki -3…4 °C, Kuršių nerijoje išliko šilčiausia – temperatūra krito iki 9 °C. Rugsėjo 28 ir 29 d. vietomis, o 30 d. fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – oro temperatūra 2 cm aukštyje daug kur nukrito iki -5,2…-0,3 °C, o standartiniame 1,5 m aukštyje daugelyje Pietų Lietuvos rajonų – iki -2,7…-0,2 °C.  
Lietaus buvo tik pirmomis dešimtadienio dienomis, tačiau kai kur jo kiekis buvo pakankamas, kad būtų viršyta viso dešimtadienio kritulių norma (1 pav.). Daugiausia lietaus (19–32 mm) teko Kėdainių, Jonavos, Kauno, Prienų, Birštono, Alytaus ir Druskininkų apylinkėms – čia iškritusių kritulių kiekis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus rodiklius – per 12 val. iškrito 15–49 mm kritulių, o dešimtadienio kritulių norma buvo viršyta 1,3–2,1 karto. Artimas normai kritulių kiekis (12–21 mm) iškrito daugelyje Pietų Lietuvos, taip pat dalyje šiaurės rytinių šalies rajonų. Rytiniame šalies pakraštyje, taip pat Jurbarko, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Akmenės ir Mažeikių apylinkėse kritulių kiekis (8–13 mm) buvo 30–60 % mažesnis nei įprasta, o Vakarų Lietuvoje lietaus buvo dar mažiau (4–11 mm).

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje visoje šalyje fiksuotas drėgmės perteklius, o itin didelis jis buvo Vakarų, Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Nors per dešimtadienį beveik nelijo ir vyravo saulėti orai, situacija pasikeitė nežymiai – paskutinę dešimtadienio dieną itin didelis drėgmės perteklius laikės daugelyje šiaurinių ir vakarinių šalies rajonų.
Dirvožemiai 20 cm gylyje daugelyje rajonų, kaip ir praėjusiais dešimtadieniais, išliko drėgni, šlapi arba labai šlapi.
Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 22–30 °C, o Kuršių nerijoje dirvožemiai įšilo kiek smarkiau – iki 32 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 12–15 °C, aukščiausia pakilo iki 16–21 °C, žemiausia nukrito iki 6–8 °C. Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga 5 cm gylyje šį dešimtadienį svyravo apie 12–15 °C, aukščiausia siekė 15–20 °C, aukščiausia 20 cm gylyje kilo iki 14–16°C.
Orus šį dešimtadienį daugiausia lėmė anticiklonas, tad saulė spindėjo gerokai ilgiau nei ankstesniais rugsėjo mėnesio dešimtadieniais (2 pav.). Ilgiausiai (daugiau nei 85 val.) saulės spinduliais galėjo džiaugtis Vilniaus ir Šilutės apylinkių gyventojai. Kitur saulė spindėjo apie 70–80 val. ir tik šiauriniame šalies pakraštyje saulė spindėjo kiek mažiau – apie 68 val.

Vidutinė šio dešimtadienio oro temperatūra (7,4–10,9 °C) visoje šalyje buvo 0,7–1,7° žemesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN), pajūryje fiksuota silpnesnė 0,1–0,3° neigiama anomalija. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 12–16 °C, žemiausia nukrito iki 0–4 °C, Kuršių nerijoje iki 7 °C, o Alytaus ir Varėnos apylinkėse iki -1 °C. Spalio 1–2 d. ir 9 d. vietomis fiksuotis šalnos – oro temperatūra 2 cm aukštyje nukrito iki -3,9…-0,2 °C. 

Šį dešimtadienį sausa buvo tik viena diena, o per likusias dienas lijo tiek, kad kritulių kiekis dešimtadienio normą viršijo visoje šalyje – tik vienur daugiau, kitur mažiau. Daugiausia lietaus teko Vakariniam šalies pakraščiui – čia daug kur iškrito 80–150 mm kritulių – dešimtadienio kritulių norma buvo viršyta 3,0–5,5 karto, o kai kur kritulių iškrito net daugiau, nei įprastai iškrinta per visą spalio mėnesį: Nidoje, Šilutėje ir Tauragėje mėnesio norma per dešimtadienį viršyta net 60–70 %. Mažiausiai kritulių teko pavieniams Pietų ir Rytų Lietuvos bei centriniams rajonams – čia iškrito iki 40 mm kritulių, o dešimtadienio norma buvo viršyta 1,2–2,0 kartus. Kitur šalyje kritulių norma buvo viršyta 2,0–3,0 kartus (1 pav.).

Per rugsėjo mėnesį ir pirmąjį spalio mėnesio dešimtadienį iškritusių kritulių kiekis daug kur Vakarų ir Rytų Lietuvoje jau yra iki 20 % viršijęs viso rudens sezono kritulių normą, o daugelyje Rytų Lietuvos ir pavieniuose vakariniuose šalies rajonuose jau viršyta ir metinė kritulių norma (Rytų Lietuvoje apie 15–28 %, vakarų Lietuvoje 2–4 %).

Dirvožemiai 20 cm gylyje daugelyje rajonų dėl didelio kritulių kiekio išliko drėgni arba šlapi.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 17–25 °C, Dotnuvoje dirvožemiai įšilo kiek mažiau – iki 14 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 9–11 °C, aukščiausia pakilo iki 11–13 °C, žemiausia nukrito iki 4–7 °C.

Saulė šį dešimtadienį daug kur šalyje spindėjo 15–30 val., tik Vakarų Lietuvos gyventojai, kaip jau įprasta, galėjo mėgautis dažnesniais saulės spinduliais – saulė čia spindėjo 35–43 val. (2 pav.).

Antrasis spalio mėnesio dešimtadienis lepino šiluma – beveik visos dienos buvo nuo 1,6 iki 5,8° šiltesnės, nei įprasta ir tik pirmosios bei paskutinės dešimtadienio dienos vidutinė temperatūra buvo artima standartinei klimato normai (toliau – SKN). Vidutinė viso dešimtadienio oro temperatūra (8,9–11,4 °C) visoje šalyje už SKN buvo aukštesnė 2,3–3,5°. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 14–20 °C, žemiausia nukrito iki -3…4 °C, Kuršių nerijoje 8 °C.

Lietingesnė buvo dešimtadienio pradžia, tačiau palijo tiek, kad kritulių norma buvo daugiau ar mažiau viršyta beveik visuose šalies rajonuose. Mažiausiai kritulių teko šiauriniam šalies pakraščiui, taip pat Ignalinos, Šilalės, Kretingos, Kelmės ir Kalvarijos rajonams – čia iškritęs kritulių kiekis buvo artimas SKN (1 pav.). Šiek tiek didesnis už normą kritulių kiekis iškrito didesnėje Šiaurės Lietuvos dalyje, taip pat Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonuose. Likusioje šalies teritorijos dalyje kritulių norma buvo viršyta nuo 1,8 iki 2,3 karto.

1 pav. Antrojo spalio mėnesio dešimtadienio kritulių kiekio nuokrypis nuo SKN

Dirvožemiai 20 cm gylyje daugelyje rajonų išliko šlapi arba labai šlapi, o didesniame Pietų Lietuvos regione ir pavieniuose šiauriniuose rajonuose – drėgni.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 17–25 °C, Dotnuvoje dirvožemiai įšilo kiek mažiau – iki 14 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie 9–11 °C, aukščiausia pakilo iki 12–15 °C, žemiausia nukrito iki 3–7 °C.

Saulė šį dešimtadienį daug kur šalyje spindėjo 17–24 val., tik Šilutės apylinkėse ir Kuršių nerijoje buvo galima mėgautis dažnesniais saulės spinduliais – čia saulė spindėjo 28–35 val. (2 pav.).

Praėjęs dešimtadienis buvo kontrastingas. Pirmoji jo diena dar buvo 1,5° šiltesnė nei įprasta, tačiau 22–25 dienomis buvo gerokai – iki 4,6°, vėsiau, lyginant su šių dienų standartine klimato norma (toliau – SKN). Šiluma vėl pasižymėjo 26 d. – kai kur vidutinė paros oro temperatūra viršijo 10 °C, o paskutinė spalio mėnesio diena buvo vidutiniškai 2,4° vėsesnė už tos dienos SKN. Vidutinė viso dešimtadienio oro temperatūra (2,3–7,0 °C) daugelyje šalies rajonų buvo 0,9–2,2° žemesnė už SKN, ir tik pietvakarių Lietuvoje bei pamaryje anomalija buvo mažesnė ir svyravo apie 0,4–0,7°. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 9–13 °C, žemiausia nukrito iki -4…-1 °C, Kuršių nerijoje – iki 2°C.

Spalio 22 d. daugelyje šalies rajonų (išskyrus pajūrį, pamarį ir pietvakarinį šalies pakraštį) vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis – tai įvyko vidutiniškai 6 dienomis anksčiau, nei įprasta. Šiais metais augalų vegetacijos laikotarpis daugelyje šalies rajonų truko apie 206 d. – vidutiniškai 6 dienomis ilgiau, nei SKN.

Šį dešimtadienį iš dangaus krito ne tik lietus, bet ir pirmosios šio sezono snaigės. Dešimtadienio pradžia buvo sausesnė, tačiau kitomis dienomis kritulių iškrito tiek, kad norma buvo viršyta beveik visuose šalies rajonuose. Akmenės, Mažeikių, Šiaulių, Pakruojo, Biržų ir Ukmergės rajonams kritulių teko mažiausiai (20–25 mm), tačiau kritulių kiekis beveik atitiko SKN, o gretimuose rajonuose iškritęs kritulių kiekis buvo nežymiai didesnis už SKN (1 pav.). Pietų Lietuvoje iškritęs kritulių kiekis normą daug kur viršijo 3–6 kartus, tačiau daugiausiai kritulių teko pajūriui – čia iškrito 82–92 mm. Kitur šalyje kritulių norma buvo viršyta nuo 1,5–2,8 karto. Pasitaikė nemažai smarkaus lietaus atvejų, kurie jau laikomi pavojingais meteorologiniais reiškiniais – smarkiausias lietus fiksuotas 30 d. Nidos meteorologijos stotyje – per 12 val. iškrito 34,0 mm kritulių.

Dirvožemiai 20 cm gylyje daugelyje rajonų išliko šlapi arba labai šlapi, o didesniame Pietų Lietuvos regione ir pavieniuose šiauriniuose rajonuose – drėgni.
Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie 4–6 °C, aukščiausia pakilo iki 9–10 °C, žemiausia nukrito iki 1–2 °C.
Saulė šį dešimtadienį gerokai daugiau (20–42 val.) spindėjo šiauriniuose šalies rajonuose – tai nulėmė pirmoje dešimtadienio pusėje gerokai šiauriau Lietuvos buvęs anticiklonas. Kitur šalyje saulė spindėjo 10–17 val. (2 pav.).

 

 

Praėjęs dešimtadienis pasižymėjo šiluma – visos dienos, išskyrus lapkričio 1-ąją, buvo gerokai šiltesnės, nei įprasta. Vidutinė viso dešimtadienio oro temperatūra (4,7–7,9 °C) šalyje buvo 2,0–2,9° aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN). Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 9–11 °C, žemiausia nukrito iki -3…+3 °C, Kuršių nerijoje – 5 °C.

Kritulių šį dešimtadienį, palyginus su praėjusiais spalio mėnesio dešimtadieniais, iškrito mažiau, tačiau kritulių norma, vis tik, kai kuriuose rajonuose vėl buvo viršyta (1 pav.). Mažiausiai kritulių (iki 10 mm) teko Akmenės, Mažeikių, Šiaulių, Joniškio ir Pakruojo rajonams – čia iškritusių kritulių kiekis sudarė 0,4–0,7 SKN. Didesnėje šalies teritorijos dalyje iškritęs kritulių kiekis (15–30 mm) buvo artimas normai. Daugiausiai kritulių išmatuota pavieniuose šiaurės rytiniuose (Ignalinos, Zarasų r.), taip pat pietiniuose (Alytaus, Druskininkų, Kazlų Rūdos, Prienų, Šalčininkų, Varėnos, Vilniaus r.), centriniuose (Kėdainių r.) ir pietvakariniuose (Jurbarko, Šakių, Šilutės, Tauragės r.) šalies rajonuose. Čia iškrito 30–90 % daugiau kritulių, nei yra įprasta. Pasitaikė nemažai smarkaus lietaus atvejų, kurie jau laikomi pavojingais meteorologiniais reiškiniais, kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrinta 15–49 mm kritulių.

Dirvožemiai 20 cm gylyje, kaip ir beveik visą spalio mėnesį, daugelyje rajonų išliko šlapi arba labai šlapi.

Žemiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur buvo nukritusi iki -4…0 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 5–7 °C, aukščiausia pakilo iki 7–10 °C, žemiausia nukrito iki 1–3 °C.

Saulė šį dešimtadienį trumpiausiai (3–5 val.) pro debesis rodėsi Rytų ir Šiaurės Rytų Lietuvos regionuose, o Kuršių nerijos ir Šilutės gyventojai saulės spinduliais galėjo mėgautis vidutiniškai 5–7 kartais ilgiau. Kitur šalyje saulė spindėjo 6–16 val. (2 pav.).

Vidutinė rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio oro temperatūra (17,1–20,1 °C) didžiojoje Lietuvos dalyje buvo artima standartinei klimato normai (toliau – SKN), išskyrus pietinę Lietuvos dalį, kurioje vidutinė dešimtadienio temperatūra buvo 1,3–1,4 °C aukštesnė už SKN. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 24–31 °C, o žemiausia nukrito iki 5–10 °C, Nidoje – iki 13 °C.

Dešimtadienio pradžia buvo drėgnesnė. Pirmas tris dienas daug kur lijo. Mažiausiai (iki 8 mm) prilijo pietiniuose-centriniuose šalies rajonuose – čia iškrito tik iki 0,3 kritulių normos. Kiek daugiau lietaus buvo pavieniuose pietvakariniuose rajonuose ir didesnėje Šiaurės Rytų Lietuvos dalyje, tačiau šis kritulių kiekis sudarė apie 0,4–0,7 SKN. Artimas normai kritulių kiekis (16–23 mm) iškrito daugelyje šiaurės vakarinių ir šiaurinių šalies rajonų. Daugiausia lietaus (29–39 mm) kliuvo Kuršių nerijai, taip pat Plungės, Telšių, Akmenės, Jurbarko, Pakruojo ir Vilniaus rajonams (1 paveikslas).

1 pav. Pirmojo rugpjūčio mėnesio dešimtadienio kritulių kiekis (mm)

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų buvo susidaręs drėgmės perteklius (Rytų Lietuvoje bei Jurbarko ir Raseinių rajonuose – itin didelis), Vilkaviškio ir Joniškio rajonuose laikėsi nežymus drėgmės trūkumas,  o likusioje šalies dalyje vyravo  optimalios drėgmės sąlygos. Baigiantis dešimtadieniui rytinėje ir pavieniuose vakariniuose šalies rajonuose išliko drėgmės perteklius, Kauno rajone buvo fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, o Vilkaviškio rajone buvo sausringa. Likusioje šalies dalyje sąlygos buvo optimalios.

Dirvožemiai 20 cm gylyje dešimtadienio pradžioje daug kur palengva sausėjo, tik vidurio šalies rajonai išliko šlapi arba labai šlapi. Dešimtadienio pabaigoje dirvožemiai tapo dar sausesni išskyrus Molėtų, Laukuvos, Jurbarko ir Vilkaviškio rajonuose, kur dirvožemiai vis dar išliko šlapi arba labai šlapi.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 40–50 °C, Biržuose, Dotnuvoje ir Šilutėje  dirvožemiai įšilo kiek mažiau – iki 36–39 °C. 

Saulė šį dešimtadienį ilgiausiai (apie 100 val.) spindėjo pietiniamie ir rytiniame šalies pakraščiuose, kitur saulės spindėjimo trukmė buvo labai panaši ir svyravo apie 79–94 val. (2 pav.).

2 pav. Pirmojo rugpjūčio mėnesio dešimtadienio saulės spindėjimo trukmė (valandomis)