Autorius: root

Vidutinė rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio oro temperatūra (17,4–19,7 °C) didžiojoje Lietuvos dalyje buvo 0,8–1,8 aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN), o Rytinėje Lietuvos dalyje fiksuota teigiama 2,2–2,4 °C anomalija. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 26–34 °C, o žemiausia nukrito iki 6–12 °C.

Krituliai šį dešimtadienį pasiskirstė labai netolygiai. Mažiausiai (1–17 mm) jų iškrito Vakarų Lietuvoje – čia kritulių kiekis sudarė iki 0,7 SKN. Artimas normai kritulių kiekis iškrito tik Biržų, Kauno, Kalvarijos, Molėtų ir Ignalinos rajonuose. Kitur šalyje kritulių kiekis (32–79 mm) normą viršijo nuo 1,3 iki 3,7 karto (1 pav.).

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, Alytaus, Kauno, Širvintų ir Vilkaviškio rajonuose dėl mažesnio lietaus kiekio buvo susidaręs nežymus drėgmės trūkumas. Rytiniuose, pavieniuose vakariniuose rajonuose bei Šakių ir Kėdainių rajonuose buvo susidaręs drėgmės perteklius. Kitur drėgmės sąlygos buvo optimalios.

Baigiantis dešimtadieniui Kauno ir Alytaus buvo labai sausa, o Skuodo rajone – sausa. Akmenės, Joniškio, Vilkaviškio ir Lazdijų rajonuose – sausringa. Pavieniuose šiauriniuose ir pietiniuose rajonuose buvo susidaręs nežymus drėgmės trūkumas, o Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Kėdainių, Ukmergės ir Vilniaus rajonuose išliko drėgmės perteklius.

Dirvožemiai 20 cm gylyje daugelyje rajonų visą dešimtadienį sausėjo. Tik Ukmergėje, Marijampolėje, Elektrėnuose ir Druskininkuose visą dešimtadienį išliko šlapi, o Kaišiadoryse, Kybartuose ir Laukuvoje drėgni. Paskutinę dešimtadienio dieną, dėl gausesnio lietaus, kai kur dirvožemiai tapo drėgnesni.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 45–51 °C, Biržuose, Kybartuose, Panevėžyje, Raseiniuose, Šiauliuose ir Šilutėje ir dirvožemiai įšilo kiek mažiau – iki 39–44 °C.

Saulė šį dešimtadienį ilgiausiai (apie 87 val.) spindėjo Kuršių nerijoje, kitur šalyje saulės spindėjimo trukmė buvo trumpesnė ir svyravo apie 66–80 val. (2 pav.).

2 pav. Antrojo rugpjūčio mėnesio deišmtadienio saulės spindėjimo trukmė (valandomis)

Vidutinė šio dešimtadienio oro temperatūra (13,1–16,9 °C) visoje šalyje buvo žemesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN) – Rytų Lietuvoje fiksuota neigiama 1,3–2,1 °C anomalija, šalies vakaruose anomalija buvo mažesnė ir svyravo apie 0,2–1,0 °C. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 21–27 °C, o žemiausia nukrito iki 2–8 °C, pajūryje iki 9–11 °C.

Krituliai, kaip ir praėjusiais dešimtadieniais, šį dešimtadienį pasiskirstė labai netolygiai. Mažiausiai (6–20 mm) jų iškrito didesnėje vakarinių ir šiaurės vakarinių šalies rajonų dalyje – kritulių kiekis sudarė apie pusę normos. Artimas normai kritulių kiekis iškrito daugelyje pietinių ir centrinių šalies rajonų, o daugiausiai kritulių teko Rytų Lietuvai – čia iškritusių kritulių kiekis sudarė nuo 1,3 iki 4 SKN (1 pav.). Rugpjūčio 23–24 d. automatinėje Švenčionių ir Dūkšto meteorologijos stotyse, taip pat Tauragnų vandens matavimo stotyje užfiksuotas labai smarkus lietus, pasiekęs stichinio meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. ir mažiau iškrito daugiau nei 49 mm kritulių).

 

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų drėgmės sąlygos buvo optimalios, tik pavieniuose šiaurės rytiniuose rajonuose buvo susidaręs nežymus drėgmės trūkumas, Alytaus, Joniškio ir Vilkaviškio rajonuose buvo sausringa, o Skuodo rajone – sausa. Dešimtadienio pabaigoje Rytų Lietuvoje, kur lijo daugiau, fiksuotas drėgmės perteklius, optimalios drėgmės sąlygos išliko daugelyje Vakarų Lietuvos rajonų, nežymus drėgmės trūkumas fiksuotas vakariniame šalies pakraštyje, o pavieniuose šiaurės vakariniuose rajonuose buvo sausiau.

Dirvožemiai 20 cm gylyje daugelyje rajonų ir toliau sausėjo, tik Rytų Lietuvoje, kur lietūs buvo intensyvūs, dirvožemiai įgavo drėgmės – vienomis buvo labai šlapi, kai kur – šlapi arba drėgni.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 28–37 °C, o Klaipėdoje dirvožemiai įšilo kiek smarkiau – iki 48 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 15–17 °C, Klaipėdoje apie 20 °C, aukščiausia pakilo iki 21–23 °C, Šilutėje ir Klaipėdoje, kur buvo daugiau saulėtų dienų, iki 25–27 °C.

Saulė šį dešimtadienį ilgiausiai (83–98 val.) spindėjo vakariniuose šalies rajonuose, kitur šalyje saulės spindėjimo trukmė buvo mažesnė ir svyravo apie 56–80 val. (2 pav.).

Vidutinė šio dešimtadienio oro temperatūra (13,3–15,2 °C) daug kur šalyje buvo artima standartinei klimato normai (toliau – SKN), tik Kuršių nerijoje fiksuota silpnai neigiama 0,5 °C anomalija, o daugelyje Rytų Lietuvos rajonų anomalija buvo silpnai teigiama ir svyravo apie 0,5–1,2 °C. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 21–25 °C, žemiausia nukrito iki 2–9 °C, Kuršių nerijoje 11 °C.
Šį dešimtadienį lietus tai viename, tai kitame regione buvo kiekvieną dieną. Daugiausia lietaus teko Panevėžio, Radviliškio, Kėdainių, Pakruojo, Pasvalio apylinkėms, taip pavieniams šiaurės vakariniams (Kretingos, Skuodo r.) ir pietiniams (Šalčininkų, Vilkaviškio r.) rajonams – čia iškritusio lietaus kiekis normą viršijo daugiau nei 2,5 karto. Daugiau nei įprasta (1,3–2,5 SKN) lijo visoje Vakarų Lietuvoje. Artimas normai kritulių kiekis fiksuotas daugelyje Šiaurės rytų ir Pietų Lietuvos rajonų, o mažiausiai lietaus (iki 0,8 SKN) iškrito Varėnos, Vilniaus, Prienų, Trakų ir Molėtų apylinkėse (1 pav.). Pasitaikė ir liūtinio lietaus – rugsėjo 4 d. Buivydžių vandens matavimo stotyse užfiksuotas labai smarkus lietus, pasiekęs stichinio meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. ir mažiau iškrito daugiau nei 49 mm kritulių).

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje Rytų Lietuvoje laikėsi drėgmės perteklius, optimalios drėgmės sąlygos fiksuotos pavieniuose Vakarų Lietuvos rajonuose, o sausiau buvo tik tik Joniškio, Mažeikių, Radviliškio, Šiaulių apylinkėse. Baigiantis dešimtadieniui daugelyje Vakarų Lietuvos rajonų drėgmės sąlygos buvo optimalios, o kitur šalyje fiksuotas drėgmės perteklius – šiaurės rytiniame šalies pakraštyje, taip pat Pasvalio, Panevėžio, Ukmergės, Birštono ir Šalčininkų apylinkėse drėgmės perteklius buvo itin didelis.
Dirvožemiai 20 cm gylyje daugelyje rajonų buvo drėgni arba šlapi ir tik pavieniuose šiauriniuose rajonuose – sausoki.
Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 26–33 °C, pajūryje dirvožemiai įšilo kiek smarkiau – iki 36–37 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 14–16 °C, aukščiausia pakilo iki 19–21°C, Klaipėdoje, kur buvo daugiau saulėtų dienų, iki 23 °C, o žemiausia nukrito iki 7–11 °C.
Saulė šį dešimtadienį daug kur šalyje spindėjo 17–24 val., vakariniame šalies pakraštyje ir daug kur Rytų Lietuvoje saulė spindėjo keliomis valandomis ilgiau, o Vilniaus apylinkėse ir pajūryje saulė gyventojus lepino šiek tiek daugiau nei 30 valandų (2 pav.).

Vidutinė šio dešimtadienio oro temperatūra (12,4–14,8 °C) daug kur šalyje buvo 1,0–1,7° aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN), o Rytų Lietuvoje fiksuota 1,9–2,5° teigiama anomalija. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 18–24 °C, žemiausia nukrito iki 5–8 °C, pajūryje iki 10–11 °C.
Šį dešimtadienį lietaus buvo kiekvieną dieną, o dešimtadienio kritulių norma visuose šalies rajonuose buvo viršyta 50 % ir daugiau (1 pav.). Daugiausia lietaus teko Skuodo, Plungės ir Rietavo apylinkėms – čia iškritusio lietaus kiekis (120–143 mm) normą viršijo 5–6 kartus. Aplinkiniuose vakariniuose rajonuose taip pat lijo gausiai, daug kur kritulių kiekis viršijo 100 mm. Šiauriniuose šalies rajonuose daug kur iškrito nuo 60 iki 80 mm, o SKN buvo viršyta nuo 3 iki 4,5 karto. Regione į pietus nuo Ukmergės ir Jurbarko daug kur iškrito 1,5–3 kartus daugiau kritulių nei įprasta. Rugsėjo 18 d. Nidoje iškritusių kritulių kiekis pasiekė stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus, kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrinta 50–80 mm kritulių, rodiklius. Pasitaikė nemažai dienų, kai buvo pasiekti ir pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus rodikliai – per 12 val. iškrito 15–49 mm kritulių.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje pavieniuose Vakarų Lietuvos rajonuose drėgmės sąlygos buvo optimalios, o kitur šalyje fiksuotas drėgmės perteklius – šiaurės rytiniame šalies pakraštyje, taip pat Pasvalio, Panevėžio, Ukmergės, Birštono ir Šalčininkų apylinkėse drėgmės jis buvo itin didelis. Kadangi dešimtadienis buvo itin lietingas, perteklinės drėgmės zona išplito per visą šalį, o paskutinę dešimtadienio dieną itin didelis drėgmės perteklius fiksuotas Vakarų, Šiaurės ir Rytų Lietuvoje ir tik šalies pietuose situacija buvo geresnė.
Dirvožemiai 20 cm gylyje daugelyje rajonų buvo drėgni, šlapi arba labai šlapi.
Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 21–30 °C, o pajūryje dirvožemiai įšilo kiek smarkiau – iki 31–35 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 13–15 °C, aukščiausia pakilo iki 17–22 °C, o žemiausia nukrito iki 8–11 °C.
Saulė šį dešimtadienį ilgiausiai spindėjo vakarų Lietuvoje – nuo 32–33 val. Telšių ir Šiaulių apylinkėse iki 51 val. Kuršių nerijoje (2 pav.). 32–35 val. saulė spindėjo ir Pietiniuose šalies rajonuose. O likusioje šalies teritorijos dalyje saulė spindėjo kiek mažiau – 25–30 val.

Vidutinė antrojo birželio mėnesio dešimtadienio oro temperatūra (15,1–17,0 °C) visoje šalyje buvo 0,5–1,7° aukštesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN). Dešimtadienio pradžioje vidutinė oro temperatūra visoje šalyje buvo artima šio laikotarpio SKN, tačiau paskutinės dvi dešimtadienio dienos buvo 3–4° šiltesnės lyginant su SKN. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 21–27 ºC, žemiausia nukrito iki 5–9 ºC, Pajūryje iki 11–12 °C.

Per dešimtadienį iškritusių kritulių pasiskirstymas šalyje, vėlgi, buvo nevienodas (1 paveikslas). Daugiausiai kritulių (35–48 mm) iškrito pietvakariniuose ir pietiniuose šalies rajonuose, taip pat Prienų ir Rokiškio apylinkėse – kritulių kiekis 1,3–1,6 karto viršijo SKN. Artimas normai kritulių kiekis (25–34 mm) teko didesnei Pietų Lietuvos daliai bei rytiniams ir šiaurės rytiniams šalies rajonams. Kiek mažiau kritulių (16–23 mm) iškrito Žemaitijoje, taip pat pavieniuose centriniuose ir šiaurės rytiniuose šalies rajonuose (0,5–0,7 SKN). Mažiausiai kritulių (4–13 mm) teko šiaurės vakariniam šalies pakraščiui, Panevėžio rajonui ir Kuršių nerijai – iki 0,2–0,5 SKN.

Birželio 12 d. Jurbarko, 14 d. Zarasų, 17 d. Druskininkų, 20 d. Prienų agrometeorologijos stotyse užfiksuotas smarkus lietus, pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. ir mažiau iškrito daugiau nei 15 mm kritulių).

1 paveikslas. Antrojo birželio mėnesio dešimtadienio kritulių kiekis

Dirvožemiai 20 cm gylyje dešimtadienio pradžioje visoje šalyje buvo sausi arba visiškai išdžiuvę, tačiau dėl gausesnio lietaus situacija pagerėjo tik daugelyje pietvakarinių ir šiaurės rytinių šalies rajonų.

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje Pietvakarių ir Pietų Lietuvoje buvo sausa, arba labai sausa, sausringa – šalies Šiaurės Rytuose, nežymus drėgmės trūkumas fiksuotas pavieniuose rytiniuose ir vakariniuose rajonuose, o optimalios drėgmės sąlygos buvo tik kai kuriuose šiaurės vakariniuose rajonuose. Krituliai, iškritę per dešimtadienį situaciją pagerino – baigiantis dešimtadieniui sausringos sąlygos išliko tik Panevėžio, Kauno, Alytaus ir Varėnos apylinkėse, nežymus drėgmės trūkumas fiksuotas daugiausia šalies pietryčiuose, o likusioje šalies teritorijoje drėgmės sąlygos buvo optimalios.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 39–50 °C, Dotnuvoje, Šiauliuose ir Šilutėje dirvožemiai įšilo kiek mažiau – iki 36–37 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 17–21 °C, aukščiausia pakilo iki 25–32 °C.

Saulė šį dešimtadienį daug kur šalyje spindėjo 70–95 val., Biržų rajone – beveik 100 val. (2 paveikslas).

2 paveikslas. Antrojo birželio mėnesio dešimtadienio saulės spindėjimo trukmė

Vidutinė trečiojo birželio mėnesio dešimtadienio oro temperatūra (14,5–16,7 °C) šiaurės rytiniuose šalies rajonuose buvo 1,0–1,5° žemesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN), Pietų Lietuvoje ir pajūryje nežymiai aukštesnė už SKN, o kitur nežymiai žemesnė už SKN. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 22–28 ºC, Druskininkuose iki 30 °C, žemiausia nukrito iki 3–9 ºC.

Dešimtadienis buvo lietingas (1 paveikslas). Didžiausias kritulių kiekis (40–84 mm) iškrito pietiniuose, centriniuose ir rytiniuose šalies rajonuose – kritulių norma čia buvo viršyta 1,5–3,0 karto. Lazdijų, Molėtų ir Vilniaus rajonuose kritulių norma buvo viršyta daugiau nei 3 kartus – čia iškrito 93–119 mm kritulių. Artimas normai kritulių kiekis (20–37 mm) iškrito Šilutės, Tauragės, Raseinių, Kėdainių, Panevėžio ir Rokiškio rajonuose, o mažiausiai kritulių (7–18 mm) teko šiaurės vakariniams šalies rajonams, taip pat Biržų apylinkėms – kritulių kiekis sudarė mažiau nei 0,6 SKN.

1 paveikslas. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Birželio 29 d. daugelyje pietinių ir rytinių šalies rajonų lijo labai stipriai – Molėtų agrometeorologijos stotyje užfiksuotas labai smarkus lietus, pasiekęs stichinio meteorologinio reiškinio rodiklius – per 8 val. iškrito 51,3 mm kritulių. Stichinės liūtys buvo užfiksuotos ir Lazdijų, Trakų ir Vilniaus rajonuose. Kitur, nors kritulių kiekis ir buvo mažesnis, buvo pasiekti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus, rodikliai.

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų drėgmės sąlygos buvo optimalios ir tik pavieniuose rajonuose buvo sausringa. Paskutinę dešimtadienio dieną nežymus drėgmės trūkumas išliko tik Klaipėdos, Panevėžio, Pakruojo ir Joniškio rajonuose. Vakariniuose ir šiaurės vakariniuose rajonuose drėgmės sąlygos buvo optimalios, o centriniuose, pietiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose buvo susidaręs drėgmės perteklius.

Dirvožemiai 20 cm gylyje dešimtadienio pradžioje daugelyje pietinių, centrinių ir rytinių šalies rajonų buvo drėgni, kitur – vis dar sausoki, arba sausi. Dešimtadienio pabaigoje situacija pasikeitė – ten, kur gausiau lijo, dirvožemiai tapo šlapi, arba labai šlapi, kitur – drėgnoki, o šiaurės vakariniuose ir vakariniuose šalies rajonuose, kur lietaus buvo gerokai mažiau, išliko sausi.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 42–53 °C, Dotnuvoje, Šiauliuose ir Vilkaviškyje dirvožemiai įšilo kiek mažiau – iki 35–38 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 17–21 °C, aukščiausia pakilo iki 24–30 °C. Vidutinė dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje po natūralia danga svyravo apie 15–19 °C. Aukščiausia šiame gylyje pasiekė 17–22 °C, aukščiausia 5 cm gylyje pakilo iki 21–29 °C.

Saulė šį dešimtadienį daug kur šalyje spindėjo 50–76 val., Nidoje ir Biržų rajone – apie 85 val. (2 pav.).

2 paveikslas. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio saulės spindėjimo trukmė

Liepos mėnesio pradžia šiluma nelepino – visas pirmojo liepos mėnesio dešimtadienio dienas vidutinė oro temperatūra buvo žemesnė nei įprasta šiam laikotarpiui. Ypač vėsios buvo liepos 4–7 d. – vidutinė oro temperatūra buvo 3,5–4,5° žemesnė lyginant su šių dienų standartine klimato norma (toliau – SKN). Vidutinė pirmojo liepos mėnesio dešimtadienio oro temperatūra (14,2–15,8 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 2,5° žemesnė už SKN. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 22–26 ºC, žemiausia nukrito iki 4–9 ºC, Nidoje – iki 12 °C.

Kritulių pasiskirstymas tiek teritoriniu, tiek laiko atžvilgiu šį dešimtadienį buvo gana netolygus (1 pav.). Dešimtadienio pradžia buvo itin lietinga – daug kur Vakarų Lietuvoje lijo itin stipriai, o Kuršių nerijoje per parą iškritusių kritulių kiekis viršijo viso liepos mėnesio kritulių normą. Didžiausias kritulių kiekis (daugiau nei 70 mm) iškrito šiaurės rytiniuose šalies rajonuose, Nemuno žemupyje taip pat Mažeikiuose ir Kuršių Nerijoje – dešimtadienio kritulių norma čia buvo viršyta daugiau nei 3 kartus. Daug kritulių teko ir greta minėtų rajonų esančioms teritorijoms (40–70 mm) – čia kritulių norma buvo viršyta daugiau nei 1,5 karto. Artimas normai kritulių kiekis (25–39 mm) iškrito daugiausia Pietų Lietuvoje, o mažiausiai kritulių (15–25 mm) teko pavieniams Vakarų Lietuvos rajonams, pietvakariniam ir pietrytiniam šalies pakraščiui bei Joniškio ir Pakruojo apylinkėms – kritulių kiekis čia sudarė apie 0,6 SKN.

1 paveikslas. Pirmojo liepos mėnesio dešimtadienio kritulių kiekis

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų buvo susidaręs drėgmės perteklius, optimalios drėgmės sąlygos fiksuotos pavieniuose vakariniuose rajonuose, o nežymus drėgmės trūkumas išliko tik Joniškio rajone. Baigiantis dešimtadieniui Joniškio rajone, kur lijo mažiausiai, tapo sausringa, Klaipėdos ir Kretingos bei greta Joniškio esančiose apylinkėse drėgmės sąlygos buvo optimalios, o likusioje šalies teritorijos dalyje išliko drėgmės perteklius.

Dirvožemiai 20 cm gylyje dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų buvo šlapi, arba labai šlapi, vietomis – drėgnoki, o šiaurės vakariniuose ir vakariniuose šalies rajonuose – sausi. Dešimtadienio pabaigoje situacija pasikeitė nežymiai.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 37–50 °C, Dotnuvoje ir Šiauliuose dirvožemiai įšilo kiek mažiau – iki 32–35 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 16–18 °C, aukščiausia pakilo iki 22–28 °C.

Saulė šį dešimtadienį ilgiausiai (75–83 val.) spindėjo Pietų Lietuvoje, kitur šalyje apie 55–70 val., o trumpiausiai (45–50 val.) saulės spinduliais lepinosi Šiaulių, Panevėžio ir Utenos apylinkių gyventojai (2 pav.).

2 paveikslas. Pirmojo liepos mėnesio dešimtadienio saulės spindėjimo trukmė

 

Vidutinė pirmojo liepos mėnesio dešimtadienio oro temperatūra (15,4–17,2 °C) daug kur buvo 1,5–2,5° žemesnė už SKN, pajūryje anomalija buvo kiek mažesnė ir siekė 1,4°. Kol kas vieną vienintelę liepos mėnesio, t. y., 11 d., vidutinė paros oro temperatūra visoje šalyje buvo aukštesnė už šio laikotarpio standartinę klimato normą (toliau – SKN). Visas likusias dienas vidutinė oro temperatūra buvo 0,5–3,3° žemesnė nei įprasta. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 22–28 ºC, žemiausia nukrito iki 6–9 ºC, Telšiuose ir Nidoje – iki 10–11 °C.

Itin lietinga buvo dešimtadienio pradžia. Liepos 11–13 d. daugelyje šalies rajonų lijo labai stipriai – Elektrėnų agrometeorologijos stotyje užfiksuotas itin smarkus lietus, pasiekęs katastrofinio meteorologinio reiškinio rodiklius – per 12 val. iškrito 80,3 mm kritulių. Stichinio meteorologinio reiškinio rodiklius pasiekusios liūtys buvo užfiksuotos Ignalinos, Molėtų ir Trakų rajonuose. Kitur, nors kritulių iškrito mažiau, buvo pasiekti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus, rodikliai. Per visą dešimtadienį daugiausia kritulių (65–100 mm) iškrito Šiaurės Rytų ir Rytų Lietuvoje – čia kritulių norma buvo viršyta kiek daugiau nei 2,5 karto. Likusioje Rytų Lietuvos dalyje, taip pat šalies pietuose ir šiaurės vakariniame pakraštyje (Kretingos, Skuodo, Mažeikių rajonuose) iškrito 40–65 mm – kritulių norma buvo viršyta vidutiniškai 1,5 karto. Artimas normai kritulių kiekis (25–40 mm) iškrito didesnėje dalyje vakarinių ir centrinių šalies rajonų. Mažesnis už normą (apie 0,6 SKN) kritulių kiekis (10–25 mm) iškrito Šiaulių, Raseinių, Šilutės ir Tauragės apylinkėse bei greta jų esančiuose rajonuose, o mažiausiai kritulių (iki 10 mm) teko pavieniams pietvakarinio šalies pakraščio rajonams – čia kritulių kiekis sudarė 0,2–0,3 SKN (1 pav.).

1 paveikslas. Antrojo liepos mėnesio dešimtadienio kritulių kiekis (milimetrais)

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje sausringa buvo tik Joniškio rajone, aplinkiniuose rajonuose, taip pat Klaipėdoje ir Kretingoje drėgmė sąlygos buvo optimalios, o kitur fiksuotas drėgmės perteklius. Baigiantis dešimtadieniui nežymus drėgmės trūkumas išliko tik Joniškio rajone, optimalios drėgmės sąlygos buvo susidariusios Klaipėdos ir Vilkaviškio apylinkėse, o kitur šalyje laikėsi drėgmės perteklius.

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje sausringa buvo tik Joniškio rajone, aplinkiniuose rajonuose, taip pat Klaipėdoje ir Kretingoje drėgmė sąlygos buvo optimalios, o kitur fiksuotas drėgmės perteklius. Baigiantis dešimtadieniui nežymus drėgmės trūkumas išliko tik Joniškio rajone, optimalios drėgmės sąlygos buvo susidariusios Klaipėdos ir Vilkaviškio apylinkėse, o kitur šalyje laikėsi drėgmės perteklius.

Dirvožemiai 20 cm gylyje dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų buvo šlapi, arba labai šlapi, vietomis – drėgnoki, o šiaurės vakariniuose ir vakariniuose šalies rajonuose – sausi. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis dirvožemiai 20 cm gylyje palengva pradėjo sausėti, tik daugelyje rytinių ir šiaurės rytinių šalies rajonų išliko labai šlapi.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 40–51 °C, Dotnuvoje ir Dūkšte jie įšilo kiek mažiau – iki 31–39 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia pakilo iki 22–30 °C.

Saulė šį dešimtadienį daug kur šalyje spindėjo 75–90 val., vakariniame šalies pakraštyje 94–98 val., o trumpiausiai (vos mažiau nei 75 val.) saulės spinduliais lepinosi Šiaulių ir Šiaurės Rytų Lietuvos gyventojai (2 pav.).

2 paveikslas. Antrojo liepos mėnesio dešimtadienio saulės spindėjimo trukmė (valandomis)

Trečiasis liepos mėnesio dešimtadienis, lyginant su praėmusiais dviem, buvo šilčiausias – vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (17,3–19,1 °C) visoje šalyje buvo artima standartinei klimato normai (toliu – SKN). Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 25–30 ºC, žemiausia nukrito iki 6–11 ºC, Nidoje – iki 15 °C. Gerokai vėsesnė nei įprasta buvo liepos 21 d. – visoje šalyje buvo vidutiniškai 2,2 ºC vėsiau, nei įprasta, kitomis dienomis temperatūra buvo artima tų dienų SKN, o liepos 31 d. temperatūra buvo vidutiniškai 1,8 ºC aukštesnė už SKN.

Dešimtadienio pradžia buvo sausesnė, tačiau vėlesnėmis dienomis per daugelį šalies rajonų slinko lietaus, vietomis liūtinio, debesys. Mažiausiai (iki 10 mm) lijo šiaurės vakariniame šalies pakraštyje – čia iškrito mažiau nei trečdalis kritulių normos. Kiek daugiau palijo (11–19 mm) Kretingos, Mažeikių, Joniškio, Pasvalio, Kauno, Prienų ir Alytaus apylinkėse, tačiau šis kritulių kiekis buvo mažesnis už SKN (sudarė apie 0,3–0,7 SKN). Artimas normai kritulių kiekis (20–34 mm) teko didžiajai daliai šiaurinių šalies rajonų, taip pat pietiniam šalies pakraščiui. Didesnis už normą (1,5–2,5 SKN) kritulių kiekis iškrito Tauragės, Ukmergės, Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų, Vilniaus, Molėtų, Švenčionių ir Ignalinos rajonuose, o daugiausiai lietaus (85–110 mm) kliuvo Jurbarko, Tauragės, Raseinių, Kėdainių ir Šakių apylinkėms – čia SKN buvo viršyta 2,8–3,7 karto (1 pav.).

1 pav. Trečiojo liepos mėnesio dešimtadienio kritulių kiekis (mm)

 

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų buvo susidaręs drėgmės perteklius (Rytų ir Pietryčių Lietuvoje – itin didelis), optimalios drėgmės sąlygos fiksuotos tik Klaipėdos ir Vilkaviškio apylinkėse, o Joniškio rajone laikėsi nežymus drėgmės trūkumas. Baigiantis dešimtadieniui daugelyje šalies rajonų išliko drėgmės perteklius, Joniškio, Akmenės, Pakruojo, Klaipėdos, Kretingos ir Prienų apylinkėse sąlygos buvo optimalios, o nedidelis drėgmės trūkumas fiksuotas tik Vilkaviškio rajone.

Dirvožemiai 20 cm gylyje dešimtadienio pradžioje palengva sausėjo, tik daugelyje rytinių ir šiaurės rytinių šalies rajonų išliko labai šlapi. Dešimtadienio pabaigoje situacija pasikeitė nežymiai.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 43–51 °C, Dotnuvoje ir Šiauliuose dirvožemiai įšilo kiek mažiau – iki 35–38 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 19–22 °C, aukščiausia pakilo iki 25–30 °C.

Saulė šį dešimtadienį ilgiausiai (apie 100 val.) spindėjo Biržų ir Telšių apylinkėse, kitur šalyje saulės spindėjimo trukmė buvo labai panaši ir svyravo apie 70–85 val. (2 pav.).

2 pav. Trečiojo liepos mėnesio dešimtadienio saulės spindėjimo trukmė (valandomis)

Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (19,3–21,4 °C) buvo vidutiniškai 4,6° aukštesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN). Birželio 23–26 d. daugelyje šalies rajonų aukščiausia oro temperatūra viršijo 30 °C, buvo užfiksuota nemažai stichinės kaitros atvejų (aukščiausia oro temperatūra 3 dienas ar ilgiau viršijo 30 °C).

Krituliai šį dešimtadienį tiek kiekio, tiek teritorijos atžvilgiu pasiskirstė labai netolygiai. Rytų, Pietų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje iškrito 0,2–6 mm (iki 0,3 SKN). Vakarų Lietuvoje, centriniuose ir šiauriniuose šalies rajonuose iškrito 9–19 mm (0,4–0,7 SKN). Artimas SKN kritulių kiekis (20–27 mm) iškrito tik pavieniuose centriniuose ir vakariniuose šalies rajonuose. Šiaurės vakariniame šalies pakraštyje kritulių iškrito daugiausiai – 30–45 mm (> 1,2 SKN). Birželio 26–27 d. Birštono ir Joniškio agrometeorologijos stotyse buvo užfiksuotas smarkus lietus, pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. ir mažiau iškrito 25 mm kritulių).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 47–55 °C, Dotnuvoje dirvožemiai sušilo iki 43 °C, Pietų Lietuvoje ir Pajūryje – iki 57–59 °C. Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo apie 18–23 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 25–33 °C, 20 cm gylyje – 20–27 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo 22–26 °C, aukščiausia siekė 30–34 °C, Pietrytinėje šalies dalyje viršijo 35 °C.

Dešimtadienio pradžioje visoje šalyje dirvožemiai iki 20 cm gylio šiaurės rytiniame šalies pakraštyje, centriniuose ir pavieniuose vakariniuose šalies rajonuose buvo drėgni arba šlapi, kitur – visiškai išdžiuvę. Iki dešimtadienio pabaigos situacija mažai pasikeitė.

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, pirmoje dešimtadienio pusėje labai sausa buvo tik Pakruojo ir Panevėžio rajonuose, sausa – Varėnos ir Šakių rajonuose, sausringos sąlygos buvo susidariusios pavieniuose šiauriniuose, pietvakariniuose rajonuose, o centriniuose, šiaurės rytiniuose ir vakariniuose šalies rajonuose drėgmės sąlygos optimalios. Baigiantis dešimtadieniui situacija pagerėjo – labai sausa išliko tik Varėnos rajone, sausa – Trakų ir Vilniaus rajonuose, sausringa buvo Anykščių rajone ir aplinkiniuose rajonuose, taip pat dalyje pietvakarinių šalies rajonų. Kitur drėgmės sąlygos buvo optimalios ir tik Birštono, Joniškio, Kauno ir Prienų rajonuose fiksuotas drėgmės perteklius.

Saulė šį dešimtadienį visoje šalyje spindėjo 100–120 val.

Per dešimtadienį pavieniuose šalies rajonuose vaisius pradėjo nokinti agrastai, avietės, raudonieji ir juodieji serbentai bei vyšnios. Visur pražydo liepos.