Autorius: root

Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (14,5–16,0 °C), kaip ir praėjusį dešimtadienį, buvo vidutiniškai 0,5° aukštesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN). Birželio 13 d. Telšių, Ukmergės ir Varėnos meteorologijos stotyse užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – oro temperatūra prie dirvos paviršiaus nukrito iki -2,3…-0,2 °C.

Kritulių šį dešimtadienį iškrito gerokai daugiau, nei praėjusį. Šiaurės vakariniame ir pietrytiniame šalies pakraščiuose, taip pat Kauno rajone iškrito 15–24 mm kritulių (apie 0,5–0,8 SKN). Aukštaičių aukštumos rajonuose ir pietvakarinėje šalies dalyje kritulių kiekis buvo artimas SKN. Šiaurės rytiniame šalies pakraštyje, Centrinėje Lietuvos teritorijoje ir daugelyje vakarinių rajonų kritulių iškrito daugiausiai – 25–60 mm (1,2–2,2 SKN). Birželio 15, 17 ir 18 d. keliose meteorologijos ir agrometeorologijos stotyse buvo užfiksuotas smarkus lietus, pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. ir mažiau iškrito iki 30 mm kritulių).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 39–42 °C, Dotnuvoje dirvožemiai sušilo iki 33 °C, Pietų Lietuvoje ir Pajūryje – iki 46–48 °C. Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo 14–18 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 20–27 °C, 20 cm gylyje – 16–22 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo 16–19 °C, aukščiausia siekė 22–28 °C, Varėnoje nežymiai viršijo 30 °C.

Dešimtadienio pradžioje visoje šalyje dirvožemiai iki 20 cm gylio buvo orasausiai (visiškai sausi). Iškritus didesniam kiekiui kritulių šiaurės rytiniame šalies pakraštyje, centriniuose ir pavieniuose vakariniuose šalies rajonuose viršutiniai dirvožemio sluoksniai sudrėko ir drėgni arba šlapi išsilaikė iki dešimtadienio pabaigos.

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, pirmoje dešimtadienio pusėje didžiojoje dalyje šiaurės rytinių rajonų buvo labai sausa, centriniuose šalies rajonuose – sausringa, Pietvakariuose fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, šiaurinės vakariniame šalies pakraštyje drėgmės sąlygos buvo optimalios, o vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje buvo susidaręs nežymus drėgmės perteklius. Baigiantis dešimtadieniui situacija pagerėjo – labai sausa buvo tik Pakruojo ir Panevėžio rajonuose, sausringos sąlygos buvo susidariusios tik pavieniuose rajonuose, centriniuose, šiaurės rytiniuose ir šiaurės vakariniuose šalies rajonuose drėgmės sąlygos buvo optimalios, kitur fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas.

Saulė šį dešimtadienį visoje šalyje spindėjo 65–96 val.

Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (16,3–17,9 °C) buvo vidutiniškai 3,6° aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN), paskaičiuotą 1981–2010 m. laikotarpiui. Gegužės 21 d. Varėnos meteorologijos stotyje užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – dirvos paviršiuje oro temperatūra nukrito iki -0,8 °C. Utenoje ir Ukmergėje dirvos paviršiuje temperatūra nukrito iki 0,0 °C, kitur iki 1,5–4,7 °C.

Kritulių trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį iškrito panašiai kaip ir pirmąjį dešimtadienį. Lietuvos vidurio žemumoje, taip pat rytinėje Žemaičių aukštumos dalyje, kritulių iškrito mažiausiai – iki 2 mm (iki 0,1 SKN), pavieniuose rajonuose kritulių nebuvo visai. Didžiojoje dalyje Aukštaičių aukštumos rajonų iškrito 2–7 mm kritulių (0,1–0,4 SKN). Šiaurės rytiniame šalies pakraštyje, Vilniaus rajone ir dalyje vakarinių šalies rajonų iškrito 10–16 mm kritulių (0,5–1,0 SKN) ir tik Kretingos rajone bei Nidoje kritulių kiekis viršijo SKN – čia iškrito 14–21 mm kritulių.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 42–49 °C, Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai sušilo kiek mažiau – iki 39 °C, pajūryje ir Varėnoje – viršijo 50 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo apie 13–18 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 20–28 °C, 20 cm gylyje – 16–23 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo 18–21 °C, aukščiausia siekė 24–30 °C.

Dirvožemiai iki 20 cm gylio dėl šiltų, saulėtų ir pakankamai sausų orų sparčiai džiuvo – baigiantis dešimtadieniui didžiojoje šalies teritorijos dalyje dirvožemiai buvo visiškai sausi (orasausiai), vakariniuose šalies rajonuose – sausoki, pavieniuose centriniuose – drėgnoki, o Ignalinos, Kretingos, Marijampolės, Pagėgių ir Šilalės rajonuose išliko drėgni.

Saulė šį dešimtadienį visoje šalyje spindėjo 120–140 val.

Per dešimtadienį visoje šalyje sužydėjo, o kai kur jau ir baigė žydėti avietės, žiedus daug kur numetė obelys.

Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (19,2–20,6 °C) visoje šalyje vidutiniškai 2 °C viršijo 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN). Liepos 25–28 d. pavieniuose šalies rajonuose aukščiausia oro temperatūra viršijo 30 °C, Birštone ir Druskininkuose fiksuota stichinė kaitra – aukščiausia oro temperatūra 3 dienas ar ilgiau viršijo 30 °C.

Krituliai šį dešimtadienį pasiskirstė gana netolygiai. Daugelyje centrinių ir šiaurės rytinių šalies rajonų iškritusių kritulių kiekis (45–67 mm) 1,8–3 kartus viršijo SKN. Likusiuose centriniuose šalies rajonuose kritulių kiekis buvo artimas SKN. Šiaurės vakariniuose šalies rajonuose kritulių kiekis (13–20 mm) sudarė 0,5–0,7 SKN. Mažiausiai kritulių (1–2 mm) iškrito Šilutės, Pagėgių ir Neringos savivaldybėse – nesiekė 0,1 SKN. Liepos 28 d. užfiksuota nemažai atvejų, kai iškritusių kritulių kiekis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. ir mažiau iškrito daugiau nei 15 mm kritulių).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 43–53 °C, Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai sušilo kiek mažiau – iki 40 °C. Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo apie 18–21 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 24–30 °C, 20 cm gylyje – 20–24 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo 21–24 °C, aukščiausia siekė 26–33 °C.

Dirvožemiai iki 20 cm gylio rytiniuose, pietiniuose ir centriniuose šalies rajonuose buvo daugiausiai drėgni arba šlapi, dalyje šiaurinių ir vakarinių rajonų – drėgnoki, kitur – sausoki.

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, situacija per dešimtadienį mažai keitėsi – didžiojoje šalies teritorijos dalyje vyravo perteklinės drėgmės sąlygos, kitur drėgmės kiekis buvo optimalus. Itin didelis drėgmės perteklius fiksuotas Šalčininkų ir Zarasų rajonuose.

Saulė šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų spindėjo 65–75 val., Pajūryje kiek daugiau – iki 96 val.

Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (16,5–18,2 °C) didžiojoje Lietuvos dalyje buvo 0,5–1°C žemesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN), Pajūryje žemesnė 0,2–0,4 °C.

Dešimtadienis pasižymėjo gausiais krituliais – daugelyje rytinių ir pietrytinių šalies rajonų iškritusių kritulių kiekis sudarė 0,9–1,5 SKN, šiauriniuose rajonuose 0,4–0,8 SKN, Pajūryje 1,6–2,3 SKN. Liepos 11, 13 d. užfiksuota nemažai atvejų, kai iškritusių kritulių kiekis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. ir mažiau iškrito daugiau nei 15 mm kritulių).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 36–43 °C, Dūkšte ir Lazdijuose dirvožemiai sušilo iki 43-45 °C, Pajūryje ir Varėnoje – iki 46 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo 19–22 °C, aukščiausia siekė 26–36 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai iki 20 cm gylio sausesni buvo daugiausiai pietiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose, kitur – drėgni arba šlapi. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis sausesni dirvožemiai buvo pietrytiniuose ir pietvakariniuose Lietuvos rajonuose, o kitur drėgni arba šlapi.

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje optimalios drėgmės sąlygos buvo Panevėžio, Ukmergės, Vilniaus ir greta jų esančiuose rajonuose. Baigiantis dešimtadieniui optimalios drėgmės sąlygos buvo fiksuojamos taip pat ir Telšių, Rokiškio, Ignalinos, Marijampolės, Varėnos bei greta jų esančiuose rajonuose. Likusioje šalies teritorijoje fiksuojamas drėgmės perteklius.

Saulė šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų spindėjo 60–83 val., pietrytiniuose šalies rajonuose kiek mažiau – iki 50 val.

 

Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (14,1–16,7 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 2,2° žemesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN).

Dešimtadienis išsiskyrė gausiais krituliais – Vakarų Lietuvoje, taip pat Biržų, Pakruojo, Panevėžio, Utenos, Prienų ir greta jų esančiuose rajonuose iškritusių kritulių kiekis (33–95 mm) SKN viršijo 1,5–2,5 karto. Kitur kritulių kiekis (22–45 mm) buvo artimas SKN. Rugpjūčio 15–18 d. užfiksuota nemažai atvejų, kai iškritusių kritulių kiekis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. ir mažiau iškrito daugiau nei 15 mm kritulių).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 35–47 °C, Dotnuvoje, Raseiniuose ir Šiauliuose dirvožemiai sušilo iki 30–32 °C. Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo apie 16–19 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 20–24 °C, 20 cm gylyje – 18–20 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo 15–18 °C, aukščiausia siekė 21–27°C.

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje optimalios drėgmės sąlygos buvo susidariusios dalyje rytinių ir pietvakarinių šalies rajonų, kitur fiksuotas drėgmės perteklius. Iki dešimtadienio pabaigos sąlygos beveik nesikeitė.

Dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų dirvožemiai iki 20 cm gylio buvo šlapi arba labai šlapi, tik vietomis – sausoki. Iki dešimtadienio pabaigos situacija beveik nesikeitė.

Saulė šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų spindėjo 47–67 val.

Dėl lietingų orų įmirkę dirvožemiai žemdirbiams vis dar stipriai apsunkino grūdinių kultūrų derliaus nuėmimą.

Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (16,9–19,0 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 2,3° aukštesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN).

Dešimtadienis išsiskyrė gerokai mažesniu kritulių kiekiu: šiaurės vakariniame ir rytiniame šalies pakraščiuose iškritusių kritulių kiekis (2–13 mm) sudarė 0,1–0,4 SKN, centriniuose šalies rajonuose, taip pat didžiojoje dalyje Aukštaičių aukštumai priklausančių rajonų kritulių iškrito daugiausiai – iki 1,3 SKN (iki 40 mm), kitur kritulių kiekis (14–23 mm) sudarė 0,5–0,7 SKN.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 38–46 °C, Dotnuvoje ir Raseiniuose dirvožemiai sušilo kiek mažiau, iki 34–35 °C. Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo apie 17–20 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 19–24 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo 18–21°C, aukščiausia siekė 23–29 °C.

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, visą dešimtadienį optimalios drėgmės sąlygos buvo tik pietrytiniuose ir rytiniuose šalies rajonuose, kitur vis dar fiksuotas drėgmės perteklius, Vakarų Lietuvoje – itin didelis.

Dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų dirvožemiai iki 20 cm gylio buvo šlapi arba labai šlapi, tik vietomis – sausoki. Iki dešimtadienio pabaigos situacija beveik nesikeitė.

Saulė šį dešimtadienį Pietryčių ir Rytų Lietuvoje spindėjo 95–100 val., kitur kiek trumpiau – 75–90 val.

Saulėtesni ir mažiau lietingesni dešimtadienio orai leido žemdirbiams padirbėti – vyko intensyvus grūdinių kultūrų derliaus nuėmimas.

Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (15,1–18,0 °C) visoje šalyje vidutiniškai 2,3° aukštesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN).

Dešimtadienis buvo gana sausas – Šiaurės Lietuvoje iškritusių kritulių kiekis (iki 2 mm) sudarė iki 0,1 SKN. Vakarų Lietuvoje, taip pat šiaurės rytiniame šalies pakraštyje kritulių (4–14 mm) iškrito kiek daugiau – 0,2–0,5 SKN. Kauno, Vilniaus, Vilkaviškio ir greta jų esančiuose rajonuose iškritusių kritulių kiekis siekė normą. Pietiniame šalies pakraštyje kritulių (28–46 mm) iškrito daugiausiai – 1,4–1,6 SKN.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 37–46 °C, Dotnuvoje ir Šiauliuose dirvožemiai sušilo iki 32–34 °C. Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo apie 16–18 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 18–22 °C, 20 cm gylyje – 16–20 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo 16–20 °C, aukščiausia siekė 21–26 °C.

Dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų dirvožemiai iki 20 cm gylio buvo šlapi arba labai šlapi, tik vietomis – sausoki. Iki dešimtadienio pabaigos situacija beveik nesikeitė – drėgmės kiekiai mažėjo labai palengva.

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dėl mažesnio kritulių kiekio drėgmės perteklius visoje šalyje mažėjo – paskutinėmis dešimtadienio dienomis optimalios drėgmės sąlygos buvo susidariusios daugelyje rytinių ir šiaurinių šalies rajonų. Tik Vakarų ir Pietų Lietuvoje vis dar išliko drėgmės perteklius.

Saulė šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų spindėjo 56–75 val.

Dėl šiltesnių ir saulėtesnių nei įprastai orų prasidėjo rudeninis lapų geltimas ir kritimas.

Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (12,0–16,2 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 1,6° aukštesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN). Rugsėjo 13 d., vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara.

Rugsėjo 15–18 d. pavieniuose šalies rajonuose fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – dirvos paviršiuje oro temperatūra nukrito iki -3,8…-0,1 °C.

Dešimtadienis buvo itin sausas – kritulių kai kuriuose rajonuose iškrito tik po kelis milimetrus, kitur jų nebuvo visai.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 38–44 °C, Dotnuvoje ir Šiauliuose dirvožemiai sušilo iki 34 °C. Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo apie 14–17 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 17–25 °C, 20 cm gylyje – 16–20 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo 15–19 °C, aukščiausia siekė 23–26 °C.

Dėl kritulių trūkumo dirvožemiai visoje šalyje palengva sausėjo – paskutinėmis dienomis daugelyje šalies rajonų dirvožemiai 20 cm gylyje buvo sausoki, tik Pietų Lietuvoje – drėgni.

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dėl kritulių trūkumo pirmomis dešimtadienio dienomis optimalios drėgmės sąlygos buvo susidariusios daugelyje rytinių ir šiaurinių šalies rajonų, tik Vakarų ir Pietų Lietuvoje vis dar išliko drėgmės perteklius. Baigiantis dešimtadieniui optimalios drėgmės sąlygos išliko tik Pietų Lietuvoje, greta esančiuose rajonuose fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, kitur sausringos buvo sąlygos.

Saulė šį dešimtadienį daug kur spindėjo 60–90 val.

 

2017 m. gegužės mėnesio pirmasis dešimtadienis

Pirmasis mėnesio dešimtadienis stebino kontrastingais orais – gegužės 1-oji buvo beveik 5° vėsesnė nei įprastai, įpusėjus dešimtadieniui vidutinė paros oro temperatūra daug kur siekė 14 °C, o baigiantis dešimtadieniui vėl stipriai atvėso – temperatūra buvo 8–9° žemesnė, nei įprasta šiomis dienomis. Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (7,9–9,7 °C) buvo vidutiniškai 2° žemesnė už 1991–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN).

Iš šiaurės plūstant vėsesniam orui gegužės 9–10 d. daugelyje šalies rajonų ryto valandomis buvo fiksuojamos šalnos. Kadangi augalų vegetacija tokiu metu jau būna aktyvi, šalnos tampa itin pavojingomis ir dėl to vadinamos stichinėmis. Šiomis dienomis oras atšalo iki -4…0 °C, o prie dirvos paviršiaus vietomis iki -7 °C.

Nepaisant permainingų orų, augalai toliau intensyviai vystėsi – daug kur šalyje pražydo slyvos, vyšnios, agrastai, serbentai, Lazdijų rajone pasirodė kriaušių ir obelų žiedai. Intensyviai sužydėjo klevai ir ievos.

Kritulių šį dešimtadienį iškrito ne itin daug (1 paveikslas), tačiau jų pasiskirstymas visoje šalyje buvo labai nevienodas. Daugiausia (10–18 mm) kritulių iškrito šalies pietuose, taip pat Šiaulių ir Mažeikių apylinkėse, tačiau jų kiekis buvo artimas, arba šiek tiek mažesnis už SKN (sudarė 0,6–1,0 SKN). Likusioje šalies teritorijoje kritulių kiekis svyravo nuo 2 iki 10 mm, o mažesnis nei 2 mm kritulių kiekis pasiekė šiaurės vakarinį šalies pakraštį, taip pat Akmenės ir Joniškio rajonus, Rokiškio, Ukmergės ir Utenos apylinkes. Kėdainių rajone šis dešimtadienis buvo visiškai sausas.

 

Gegužės 9–10 d. daugelyje rajonų krito mišrūs krituliai, susidarė sniego danga, o storiausia ji buvo Biržų rajone ir siekė 7 cm.

Saulė, dėl pirmoje dešimtadienio pusėje šalies pietuose vyravusio didesnio debesuotumo, šį dešimtadienį ilgiausiai (90–118 val.) spindėjo šiauriniuose ir vakariniuose šalies rajonuose. Centrinėje šalies dalyje, taip pat Vilniaus, Lazdijų ir Vilkaviškio apylinkėse saulė spindėjo apie 75 val., o Varėnos apylinkėse apie 64 val.

Antrasis mėnesio dešimtadienis prasidėjo gerokai žemesne nei įprasta šiam laikotarpiui temperatūra – gegužės 10-oji buvo beveik 8–9° vėsesnė lyginant su šios dienos standartine klimato norma (toliau – SKN). Iš šiaurės plūstant vėsesniam orui gegužės 11–15 d. ir 17 d. ryto valandomis daugelyje šalies rajonų buvo fiksuojamas stichinis meteorologinis reiškinys – šalna aktyviosios augalų vegetacijos metu – šiomis dienomis oras daug kur atšalo iki -6…0 °C, o prie dirvos paviršiaus vietomis iki -8 °C. Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (11,6–14,1 °C) buvo nuo 1° žemesnė už SKN Pietryčių Lietuvoje iki 1,5 °C aukštesnė pajūryje. Dešimtadienio pabaiga lepino vasariška šiluma – daug kur sušilo iki 25–29 °C.

Šis dešimtadienis, kaip ir pirmasis, buvo ganėtinai sausas (1 paveikslas). Kazlų Rūdos, Raseinių, Pagėgių, Rietavo, Šilalės ir Tauragės apylinkėse nelijo visai, o Vakarų Lietuvoje, didesnėje dalyje centrinių šalies rajonų, taip pat šiaurės rytiniame pakraštyje palynojo negausiai – iki 2 mm (iki 0,1 SKN). Pietų Lietuvoje, Telšių, Radviliškio, Anykščių, Kupiškio apylinkėse kritulių iškrito kiek daugiau – iki 10 mm (0,2–0,3 SKN), o dar šiek tiek daugiau lietaus teko Panevėžio, Ukmergės, Molėtų, Širvintų ir Ignalinos rajonams, tačiau kritulių kiekis vis tiek buvo mažesnis už SKN.

1 paveikslas. Antrojo gegužės mėnesio dešimtadienio kritulių kiekis

Dėl antrą dešimtadienį besitęsiančių sausesnių nei įprastai orų mažėjo drėgmės atsargos dirvožemiuose. Pakankamas drėgmės kiekis laikėsi Molėtų ir Ignalinos rajonuose, taip pat apie Marijampolę ir Kazlų Rūdą. Pavieniuose pietiniuose rajonuose dirvožemiai dar buvo drėgnoki, o visur kitur – sausoki.

Saulės spindulių šį dešimtadienį netruko – visoje šalyje saulė spindėjo ganėtinai panašiai – nuo 110 val. šiaurės rytiniame šalies pakraštyje iki 120–130 val. šalies pietvakariuose.

Ir nors naktimis pirmoje dešimtadienio pusėje gąsdino šalnos, dėl saulės ir šilumos dienos metu augalai toliau intensyviai vystėsi – daug kur šalyje baigė žydėti slyvos, pražydo alyvos, kaštonai, šermukšniai. Pradėjo skleistis ąžuolų lapai.