Trečiasis mėnesio dešimtadienis pasitiko šiluma – gegužės 21 d. visoje šalyje buvo vidutiniškai 4–5 °C šilčiau, nei įprasta šiam laikotarpiui. Daugelyje šalies rajonų aukščiausia oro temperatūra dienomis viršijo 20 °C, tik gegužės 26 d. buvo kiek vėsesnė. Šilčiausia šį dešimtadienį buvo gegužės 28-oji – daug kur šalyje termometrai rodė 25–27° šilumą. Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (12,4–15,9 °C) daugelyje šalies rajonų buvo 1–3° aukštesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN), o pajūryje – artima SKN.
Šis dešimtadienis, kaip ir pirmieji du, taip pat buvo gana sausas (1 paveikslas). Lietus daugiausia buvo negausus, kelias dienas nelijo visai, o didesniu kritulių kiekiu pradžiugino paskutinė dešimtadienio, o kartu ir kalendorinio pavasario diena. Daugiausia kritulių (5–12 mm) iškrito Šiauriniame šalies pakraštyje ir pavieniuose centriniuose rajonuose (0,3–0,6 SKN), kitur kritulių kiekis siekė 2–4 mm (iki 0,2 SKN), o mažiausiai kritulių teko vakariniam šalies pakraščiui bei Kėdainių, Radviliškio ir Ukmergės rajonams – čia iškrito apie 1 mm kritulių.
1 paveikslas.Trečiojo gegužės mėnesio dešimtadienio kritulių kiekis
Dėl visą gegužės mėnesį besitęsiančių sausesnių nei įprastai orų ir toliau mažėjo drėgmės atsargos dirvožemiuose – paskutinę dešimtadienio dieną visoje šalyje dirvožemiai 20 cm gylyje buvo sausoki, arba visiškai išdžiuvę.
Saulė šį dešimtadienį daugelyje rajonų spindėjo 100–110 val., o Vakarų Lietuvoje apie 120 val.
Pirmasis mėnesio dešimtadienis prasidėjo žemesne nei įprasta šiam laikotarpiui temperatūra – birželio 1–3 d. buvo 2–6° vėsesnė lyginant su šių dienų standartine klimato norma (toliau – SKN), tačiau dešimtadienio pabaiga lepino vasariška šiluma – sušilo iki 23–27 °C, Nidoje iki 22 °C. Birželio 3 d. rytą oras Palangoje, Kretingoje, Skuode, Šilutėje ir Varėnoje atšalo iki -1 °C, kai kur prie dirvos paviršiaus buvo šalnos iki -7…0 °C. Varėnos rajone nušalo išdygusios bulvės, pupelės ir kitos daržovės. Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (13,1–14,6 °C) daug kur šalyje buvo 0,9–2,3° žemesnė už SKN, pajūryje – artima SKN.
Kritulių šį dešimtadienį iškrito gerokai daugiau, nei praėjusiais gegužės mėnesio dešimtadieniais, tačiau jų pasiskirstymas visoje šalyje, vėlgi, buvo nevienodas (1 paveikslas). Mažiausiai kritulių (6–10 mm) iškrito Pietų Lietuvoje, taip pat Kauno, Kazlų Rūdos ir Prienų apylinkėse – iki 0,5 SKN. Kiek didesnis kritulių kiekis (10–15 mm) teko didesnei daliai pietvakarinių ir pietrytinių šalies rajonų, taip pat šiaurės rytiniam šalies pakraščiui, tačiau kritulių kiekis nesiekė normos ir sudarė 0,5–0,7 SKN. Likusioje šalies dalyje kritulių kiekis buvo artimas SKN (15–25 mm), o Vakarų Lietuvoje, taip pat Radviliškio ir Raseinių apylinkėse – 1,5–2,0 karto didesnis už SKN (25–35 mm). Birželio 5 d. Plungės, o birželio 7 d. Kaišiadorių ir Skuodo agrometeorologijos stotyse užfiksuotas smarkus lietus, pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. ir mažiau iškrito daugiau nei 15 mm kritulių).
1 paveikslas.Pirmojo birželio mėnesio dešimtadienio kritulių kiekis
Dėl sausesnių gegužės mėnesio orų dirvožemiai 20 cm gylyje visoje šalyje buvo sausi arba visiškai išdžiuvę, tačiau lietūs, nuliję pirmą birželio mėnesio dešimtadienį, situacijos beveik nepakeitė, kadangi sudrėko daugiausia viršutiniai dirvožemio sluoksniai. Tik Skuode, kur gausiau palijo 7 d., dirvožemiai 20 cm gylyje trumpam buvo sušlapę, tačiau iki dešimtadienio pabaigos drėgmės kiekis vėl sumažėjo.
Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 45–52 °C, Žemaitijos aukštumų regione, taip pat Panevėžio ir Ignalinos apylinkėse dirvožemiai įšilo kiek mažiau – iki 36–43 °C. Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo 13–17 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 18–29 °C, aukščiausia 20 cm gylyje svyravo apie 15–20 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 16–19 °C, aukščiausia pakilo iki 24–30 °C, žemiausia siekė 7–11 °C.
Saulė šį dešimtadienį ilgiausiai (apie 100 val.) spindėjo vakariniame šalies rajonuose, kitur 83–94 val., o trumpiausiai (apie 75 val.) saulė spindėjo šalies pietryčiuose.
Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,4 °C (teigiama 3,3° anomalija), nuo -1,7…-1,0 °C rytiniame pakraštyje (teigiama 2,9° anomalija) iki 1,0–1,6 °C kraštiniuose vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose (teigiama 1,8–3,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 8,0–14,9 °C, žemiausia buvo nukritus iki -19,5…-8,0 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo Druskininkuose sausio 1 d., iki 14,9 °C – tai naujas sausio 1 d. ir viso sausio mėnesio aukščiausios oro temperatūros rekordas. Šalčiausia buvo 6 d. Zarasuose, -19,5 °C.
1 pav. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 71,6 mm (1,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje buvo registruota 40–70 mm kritulių (1,0–1,9 SKN), pietrytiniame pakraštyje, dalyje Žemaitijos, vietomis Aukštaitijoje, Kazlų Rūdoje ir Birštone jų kiekis buvo 70–100 mm (1,1–2,1 SKN), Žemaitijos šiaurės vakarinėje dalyje 100–130 mm (1,3–1,9 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Kybartuose (40,6 mm), daugiausiai – Kartenoje (127 mm). Sausio 1, 5, 20 ir 30 d. vietomis (daugiausiai Žemaitijoje) registruoti pavojingų1 kritulių atvejai.
2 pav. Sausio mėnesio kritulių kiekis
Paskutinę mėnesio dieną storiausia sniego danga buvo Rytų ir Pietryčių Lietuvoje: Dūkšte ir Varėnoje po 11 cm, kitur sniego nebuvo arba dangos storis neviršijo 2 cm, tik Laukuvoje buvo 4 cm.
Sausio mėn. buvo gana niūrus, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 14 val. (0,35 SKN), ilgiausiai – Kybartuose ir Nidoje, 21,5 val., trumpiausiai – Vilniuje, 5,1 val. – tai trumpiausias Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje sausio mėn., iki šiol buvo 7 val. (Utena, 1986 m.) (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 14,9–21,6 m/s. Sausio 3 d. registruoti didžiausi vėjo greičiai: Ventėje 21,6 m/s ir Laukuvoje 20,3 m/s.
Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS sausio mėnesį (352 DU2) vidutiniškai 4 % buvo didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (340 DU). Šį mėnesį išmatuotas BOK pasižymėjo tiek rekordinėmis, tiek pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis.
Aukščiausios BOK reikšmės ir pagerinti sausio mėnesio parų rekordai buvo fiksuojami 17 d. (458 DU), 19 d. (512 DU) ir 21 d. (447 DU). Atitinkamai šių dienų rekordai į antrą vietą išstūmė 2016 m. (448 DU), 2000 m. (441 DU) ir 2000 m. (446 DU). Taip pat minėta 19 d. buvo pagerintas ir BOK sausio mėnesio maksimumo rekordas (512 DU), antroje vietoje palikęs 481 DU, kuris išmatuotas 2000-01-18, o trečioje 479 DU 2015-01-18.
Mažiausi BOK buvo registruoti pirmo ir trečio dešimtadienio pabaigos dienomis. Pavojingai BOK buvo sumažėjąs 29 d. (280 DU), tai yra 20 % mažiau lyginant su šios dienos vidutiniu daugiamečiu vidurkiu (352 DU). Šis BOK sumažėjimas 2023 m. fiksuojamas pirmąsyk, tačiau daugiametę sausio mėnesio žemiausią reikšmę 224 DU, kuri išmatuota 2020-01-26, viršijo 25 %, o už Lietuvos visų laikų žemiausią reikšmę (202 DU fiksuotą 2007-12-21) buvo didesnis 39 %.
Dėl 29 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS gruodžio mėnesį
Sausio mėnesį stichinis vandens lygis stebėtas Leitės upėje ties Kūlynais (nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. sausio 13 d. bei sausio 19–27 dienomis) ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. sausio 3 d., taip pat sausio 6–11 ir 22–25 dienomis).
Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 5–183 cm aukštesnis už sausio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tik Nemune ties Nemajūnais vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 10 cm žemesnis.
Pirmosiomis sausio mėnesio dienomis, vyraujant šiltiems orams ir lietui, buvo stebimas spartus vandens lygio kilimas upėse. Per parą vandens lygiai vietomis buvo pakilę net iki 54–131 cm. Didesni vandens lygio kilimai stebėti šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyje. Sausio 5 dieną paspaudus šaltukui, vandens lygiai daugumoje šalies upių pamažu ėmė kristi.
Antrojo dešimtadienio metu, vyraujant šiltiems ir drėgniems orams, Lietuvos vandens telkiniai ir toliau išliko labai vandeningi. Nuo sausio 10 dienos pradėta stebėti antroji žiemos poplūdžio banga. Didesnis vandens lygio kilimas buvo stebimas vakarinėje, šiaurės vakarinėje ir šiaurinėje šalies dalyje (Akmenoje – Danėje ties Kretinga, Minijoje ties Kartena, Bartuvoje ties Skuodu, Ventoje ties Leckava, Minijoje ties Priekule, Nevėžyje ties Panevėžiu), kur per parą vandens lygiai buvo pakilę nuo pusės metro iki 88 cm. Nuo sausio 17 dienos vandens lygis pamažu pradėjo kristi. Vėliau žymesnis vandens lygio kilimas stebėtas tik sausio 31 d.
Ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas, ledonešis) upėse stebėti 6–14 dienomis.
Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 32 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Ežeras buvo užšalęs iki sausio 20 d. Vandens lygiai aukštesni už vidutinį daugiametį taip pat stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 20 ir 5 cm.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse sausio mėnesį
1smarkus lietus, mišrūs krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (16,2–18,5 °C) visoje šalyje vidutiniškai 0,8° žemesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN).
Dešimtadienis išsiskyrė gausiais krituliais – Pietų, Rytų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje iškritusių kritulių kiekis (17–36 mm) sudarė 0,8–1,5 SKN, likusioje šalies teritorijos dalyje kritulių (42–113 mm) iškrito gerokai daugiau – SKN viršyta 2–4 kartus, kai kur – net 7 kartus. Tiek rugpjūčio 1-ą, tiek kitomis dienomis užfiksuota nemažai atvejų, kai iškritusių kritulių kiekis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. ir mažiau iškrito daugiau nei 15 mm kritulių).
Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 37–49 °C, Biržuose, Dotnuvoje ir Šiauliuose dirvožemiai sušilo iki 32–37 °C. Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo apie 18–21 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 22–28 °C, 20 cm gylyje – 20–23 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo 18–20 °C, aukščiausia siekė 24–29 °C.
Dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų dirvožemiai iki 20 cm gylio buvo drėgni arba šlapi, vietomis – labai šlapi. Iki dešimtadienio pabaigos situacija beveik nesikeitė, o dėl kasdien iškrintančių kritulių drėgmės gavo ir gilesni dirvožemio sluoksniai.
Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, optimalios drėgmės sąlygos susidariusios dalyje rytinių ir pietvakarinių šalies rajonų, taip pat Panevėžio ir Šiaulių rajonuose, kitur fiksuotas drėgmės perteklius, o Pasvalio, Rietavo, Šilalės ir Šalčininkų rajonuose jis buvo itin didelis. Per visą dešimtadienį situacija mažai keitėsi.
Saulė šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų spindėjo 37–49 val., Pajūryje ir pietvakariniame šalies pakraštyje kiek ilgiau – iki 59 val.
Dėl lietingų dienų žemdirbiams yra gerokai apsunkintas grūdinių kultūrų derliaus nuėmimas.
Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (10,9–12,6 °C) buvovidutiniškai 0,4° žemesnė už standartinę klimato normą, paskaičiuotą 1981–2010 m. laikotarpiui (toliau – SKN). Gegužės 16–18 d. pavieniuose šalies rajonuose fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys, o gegužės 19 d. Varėnoje stichinis meteorologinis reiškinys – šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – oro temperatūra 2 cm aukštyje nukrito iki -3,0 °C, Varėnoje šalnos buvo net 5 dienas iš eilės – rytais oro temperatūra prie žemės paviršiaus nukrito iki -4,6…-0,3 °C.
Krituliai antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį pasiskirstė gana netolygiai – Rytų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje kritulių iškrito mažiausiai – 8–30 mm (apie 0,4–1,4 SKN), centriniuose šalies rajonuose ir pavieniuose vakariniuose rajonuose iškrito 24–49 mm, tai sudarė 1,5–3 SKN. Daugiausiai kritulių (50–110 mm, o tai sudaro 3–5 SKN) iškrito Vakarų Lietuvoje, taip pat šiaurės vakariniuose šalies rajonuose – čia pasitaikė nemažai atvejų, kai stotyse užfiksuotas stiprus lietus, pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį – iškrito > 15 mm kritulių per ≤ 12 val.
Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 40–49 °C, Dotnuvoje ir Panevėžyje dirvožemiai sušilo iki 35–36 °C, Varėnoje – iki 52 °C.
Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo apie 12–15 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 15–23 °C, 20 cm gylyje – 13–18 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, buvo 14–16 °C, aukščiausia siekė 20–26 °C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai iki 20 cm gylio drėgni ar šlapi buvo didžiojoje dalyje centrinių šalies rajonų, taip pat pietvakariniame pakraštyje, Vakarų Lietuvoje – sausoki, rytiniame ir šiaurės rytiniame šalies pakraštyje – orasausiai (visiškai sausi). Dėl didesnio kritulių kiekio dirvožemiai daug kur įgavo drėgmės, tačiau dėl šiltų ir saulėtų orų drėgmės kiekis gana greit pradėjo mažėti – baigiantis dešimtadieniui drėgni ar šlapi dirvožemiai buvo daugelyje vakarinių, šiaurės vakarinių, centrinių ir pietvakarinių šalies rajonų, sausoki – dalyje šiaurės rytinių šalies rajonų, o šiaurės rytiniame ir rytiniame šalies pakraščiuose – visiškai sausi.
Saulė šį dešimtadienį daug kur spindėjo 60–80 val., tik Nidoje ir šiaurės rytiniame šalies pakraštyje – daugiau nei 90 val.
Per dešimtadienį visoje šalyje baigė žydėti daugelis vaismedžių, tačiau žiedais pasipuošė alyvos, kaštonai, šermukšniai, pasirodė ir mažiau pastebimi ąžuolų žiedai.
Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (16,4–18,7 °C) daug kur buvoartima 1981–2010 m. standartinei klimato normai (toliau – SKN), Pajūryje 1–1,4° ją viršijo.
Dešimtadienis išsiskyrė gausiais krituliais – daugelyje rytinių ir pietrytinių šalies rajonų iškritusių kritulių kiekis sudarė 1,2–1,8 SKN, kitur SKN buvo viršyta 2–3 kartus. Liepos 3 d. užfiksuota nemažai atvejų, kai iškritusių kritulių kiekis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. ir mažiau iškrito daugiau nei 15 mm kritulių). Liepos 6 d. Skuodo agrometeorologijos stotyje užfiksuotas smarkus lietus, pasiekęs stichinio meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. ir mažiau iškrito 53,4 mm kritulių).
Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 43–53 °C, Dotnuvoje ir Raseiniuose dirvožemiai sušilo iki 37–38 °C, Pajūryje – iki 56 °C. Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo apie 16–20 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 26–31 °C, 20 cm gylyje – 21–24 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo 19–22 °C, aukščiausia siekė 26–32 °C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai iki 20 cm gylio šiaurės rytiniame šalies pakraštyje, centriniuose ir pavieniuose vakariniuose šalies rajonuose buvo drėgni arba šlapi, kitur – visiškai išdžiuvę. Iki dešimtadienio pabaigos situacija gerokai pasikeitė – sausesni dirvožemiai išliko daugiausiai pietiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose, kitur – drėgni arba šlapi.
Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje labai sausa buvo tik Varėnos rajone, sausa – Trakų ir Vilniaus rajonuose, Anykščių rajone ir aplinkiniuose rajonuose, taip pat dalyje pietvakarinių šalies rajonų – sausringa, kitur drėgmės sąlygos buvo optimalios ir tik Birštono, Joniškio, Kauno ir Prienų rajonuose fiksuotas drėgmės perteklius. Dėl didesnio nei įprastai kritulių kiekio, baigiantis dešimtadieniui optimalios drėgmės sąlygos buvo Panevėžio, Ukmergės, Vilniaus ir greta jų esančiuose rajonuose, o likusioje šalies teritorijoje fiksuojamas drėgmės perteklius.
Saulė šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų spindėjo 66–80 val., pietrytiniuose šalies rajonuose kiek mažiau – iki 60 val.
Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (14,7–16,4 °C) buvovidutiniškai 0,5° aukštesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN).
Birželio 5–7 ir 10 d. Varėnos meteorologijos stotyje užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – oro temperatūra prie dirvos paviršiaus nukrito iki -4,5…-1,2 °C. Šalnos taip pat buvo fiksuotos Lazdijų, Raseinių, Rokiškio, Utenos, Ukmergės rajonuose, kur oro temperatūra prie dirvos paviršiaus nukrito iki -2,5…-0,1 °C. Padaryta didelė žala rajonų gyventojams ir ūkininkams, kadangi apšalo dideli plotai augalinių kultūrų.
Kritulių šį dešimtadienį buvo nedaug, ypač sausa buvo pirma dešimtadienio pusė. Mažiausiai kritulių (iki 6 mm) iškrito rytiniuose šalies rajonuose. Centriniuose, taip pat daugelyje vakarinių šalies rajonų kritulių iškrito kiek daugiau – 6–11 mm, tai sudaro 0,4–0,6 SKN. Daugiausiai kritulių buvo šiaurės vakariniame šalies pakraštyje, taip pat pavieniuose centriniuose šalies rajonuose – čia iškrito 9–16 mm kritulių (0,7–1,0 SKN).
Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 47–52 °C, Dotnuvoje ir Šilutėje dirvožemiai sušilo iki 43–45 °C, Nidoje – iki 56 °C.
Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo apie 15–20 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 22–30 °C, 20 cm gylyje – 18–24 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo 18–23 °C, aukščiausia siekė 26–32 °C.
Dešimtadienio pradžioje daugiausiai vakariniuose šalies rajonuose dirvožemiai iki 20 cm gylio buvo sausoki, šalies pietvakariuose – drėgnoki, kitur – orasausiai (visiškai išdžiuvę). Baigiantis dešimtadieniui dėl kritulių trūkumo dirvožemiai visoje šalyje buvo orasausiai.
Saulė šį dešimtadienį visoje šalyje spindėjo 106–123 val.
Lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,8 °C (teigiama 0,2° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytiniame pakraštyje 1,3–2,0 °C (teigiama 0,4° anomalija), didžiojoje šalies dalyje 2,0–3,0 °C (teigiama 0,1–0,4° anomalija), Pietvakarių ir vakarų Lietuvoje 3,0–4,0 °C (teigiama 0,2–0,3° anomalija), aukščiausia – pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 4,0–5,0 °C (-0,2…0,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 11,2–14,3 °C, žemiausia buvo nukritus iki -13,3…-5,2 °C, o Nidoje -3,8 °C. Aukščiausia oro temperatūra 14,3 °C registruota 2 d. Nidoje, žemiausia -13,3 °C 20 d. Varėnoje.
Beveik visoje šalyje lapkričio 14–16 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 5 d. vėliau lyginant su SKN. Augalų vegetacijos laikotarpis Lietuvoje šiais metais tęsėsi vidutiniškai 216 d., arba vidutiniškai 8 d. ilgiau lyginant su SKN.
Lapkričio 17 d., Kuršių nerijoje – lapkričio 19 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 0 °C, prasidėjo meteorologinė žiema. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 26 d. anksčiau lyginant su SKN.
1 pav. Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Lapkričio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 28,8 mm (0,5 SKN). Didžiojoje šalies dalyje registruota 13–35 mm kritulių (0,2–0,7 SKN), daugiau kritulių teko šiaurės rytiniams rajonams, vietomis Žemaitijoje, Pasvalyje, Tabokinėje ir Liukonyse 35–51 mm (0,7–1,1 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Zarasuose (50,8 mm), o mažiausiai Ventėje (13,8 mm). 2 d. Zarasuose registruotas pavojingas lietus1 , 15 mm/9 val.
2 pav. Lapkričio mėnesio kritulių kiekis
Paskutinę mėnesio dieną beveik visoje Lietuvoje buvo susidariusi sniego danga. Ploniausia danga buvo pajūryje ir Pietvakarių Lietuvoje (0–3 cm), storiausia – rytinėje dalyje (6–11 cm). Storiausia sniego danga buvo Tauragnuose, 11 cm (3 pav.).
3 pav. Lapkričio 30 d. sniego dangos storis
Lapkričio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 18,2 val. (0,5 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Nidoje 36,5 val., trumpiausiai – Utenoje 8,4 val. (4 pav.).
4 pav. Saulės spindėjimo trukmė lapkričio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 11–16 m/s. Didžiausias vėjo greitis 16,4 m/s registruotas 11 d. Šventojoje.
Atšalus orams nuo lapkričio 17 d. Vilniaus ir Kauno meteorologijos stotyse susiformavo 1–2 cm storio dirvožemio įšalas. Antroje mėnesio pusėje dirvožemio įšalas jau buvo susiformavęs daug kur, jo storis siekė 1–7 cm. Paskutinę rudens dieną dirvožemiai iki 2–4 cm buvo įšalę tik Telšių ir Vilniaus apylinkėse.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–5 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -2…2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–3 °C.
Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS lapkričio mėnesį (neįtraukiant 22 ir 26 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 3 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (290 DU2). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 10 d. (348 DU), 24 d. (356 DU) ir 25 d. (336 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios lapkričio mėnesio reikšmės (301 DU) sudarė 16, 18 ir 12 %. Mažiausia BOK reikšmė (240 DU) registruota 30 d., nuokrypis nuo daugiametės minimalios lapkričio mėnesio reikšmės (282 DU) -15 %.
5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS lapkričio mėnesį
Lapkričio mėnesį vandens lygis upėse svyravo nežymiai. Daugelyje vietovių stebėti lygiai buvo 7–77 cm žemesni už vidutinį daugiameti lapkričio mėnesio vandens lygį.
Tauragno ežero vandens lygis buvo 7 cm aukštesnis nei įprasta lapkritį. Mėnesio pabaigoje vandens temperatūra siekė 5,4 °C. Kituose šalies vandens telkiniuose temperatūra svyravo nuo 0,6 °C iki 5,4 °C, o aukščiausia vandens temperatūra buvo užfiksuota Nevėžyje ties Babtais 5,6 °C
Paskutinį mėnesio dešimtadienį kai kur pasirodė ir pirmieji ledo reiškiniai: Šušvėje ties Šiaulėnais, Minijoje ties Kartena 19–21 d. stebėta sniegainė, Šiaurinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje mažesnėse upėse pasirodė priekrantės ledas, o Yslykis ties Kyburiais nepilnai užšalo, liko properšų.
Ledu pasidengė ir nedideli bei seklūs ežerai, vietomis ledo storis siekė ir iki 4 cm.
Kuršių mariose ties Vente ir Nida lapkričio 24–28 d. buvo stebėtas dreifuojantis ledas.
6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse lapkričio mėnesį
1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,6 °C (neigiama 1,5° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytiniame pakraštyje -4,1…-4,0 °C (neigiama 1,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje -3,9…-2,0 °C (neigiama 0,6–2,0° anomalija), pietvakariuose ir vakariniame pakraštyje -2,0…-1,0 °C (neigiama 0,7–1,5° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje -1,0…-0,7 °C (neigiama 1,6–1,8° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra buvo nukritus iki -21,3…-11,3 °C, Nidoje -10,4 °C, aukščiausia buvo pakilusi iki 3,5–10,7 °C. Mėnesio aukščiausia oro temperatūra 10,7 °C registruota 31 d. Kybartuose – tai naujas šios paros rekordas Lietuvoje. Žemiausia -21,3 °C registruota 10 d. Mažeikiuose ir 15 d. Akmenėje.
1 pav. Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 64,6 mm (1,15 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 35–60 mm (0,7–1,4 SKN), vietomis rytiniuose ir pietiniuose rajonuose bei rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose 60–80 mm kritulių (1,0–1,6 SKN), daugiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai, Tauragnų, Liukonių apylinkėms 80–138 mm (1,0–1,8 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Kartenoje (137,3 mm) ir Kretingoje (130,4 mm), o mažiausiai – Šeduvoje (36,7 mm). 6–8 ir 11–12 dienomis vietomis registruoti pavojingo snygio1 atvejai.
Lapkričio pabaigoje susidariusi sniego danga gruodžio mėnesį augo, o mėnesio pabaigoje atšilus orams ji sparčiai plonėjo, vietomis ištirpo visai. Paskutinę mėnesio dieną daugiausiai sniego buvo likę Rytų Lietuvoje: Utenoje 5 cm, Tauragnuose 8 cm ir Dūkšte 10 cm.
2 pav. Gruodžio mėnesio kritulių kiekis
Gruodžio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 19 val. (0,65 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Šiauliuose 29,7 val., trumpiausiai – Dūkšte 9,9 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 11,5–21,8 m/s. Didžiausias vėjo greitis 21,8 m/s registruotas 8 d. Kybartuose.
Pirmomis kalendorinės žiemos dienomis įšalusio dirvožemio sluoksnis daug kur siekė 1–5 cm, tačiau nemažoje šalies dalyje dirvožemiai dar nebuvo įšalę. Daug kur ant neįšalusios dirvožemio susidariusi sniego danga nulėmė, kad ir vėlesnėmis dienomis dirvožemiai gilyn nešalo, tad beveik didesnę dalį mėnesio dirvožemio įšalo sluoksnis kito nežymiai. Trečiąjį dešimtadienį vyravę permainingi ir dažnai lietingi orai nulėmė palankias sąlygas tirpti dirvožemio įšalui, tačiau pavienėmis šaltesnėmis naktimis vietomis, kur sniegas jau buvo aptirpęs, dirvožemiai šalo sparčiai. Paskutinę metų dieną tik Biržų apylinkėse buvo likęs 9 cm dirvožemio įšalo sluoksnis, kitur šalyje dirvožemiai buvo atitirpę.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir svyravo apie 0–1 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS gruodžio mėnesį (išskyrus 15 d., kai buvo sutrikusi spektrofotometro programos veikla) buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (303 DU1). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 12 d. (376 DU), 13 d. (375 DU), 27 d. (392 DU) ir 30 d. (387 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios gruodžio mėnesio reikšmės (320 DU) sudarė 22 % (27 d.), 21 % (30 d.) ir 17 % (12 ir 13 d.). Mažiausios BOK reikšmės registruotos 19 d. (255 DU) ir 21 d. (248 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės minimalios gruodžio mėnesio reikšmės (282 DU) sudarė -12 % (21 d.) ir -9 % (19 d.).
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS gruodžio mėnesį
Gruodžio mėnesį vandens lygiai upėse buvo 14–102 cm žemesni už vidutinį daugiametį šio mėnesio vandens lygį, tuo tarpu Tauragno ežero vandens lygis buvo 4 cm aukštesnis nei įprasta. Žemiausi lygiai vandens telkiniuose stebėti mėnesio pradžioje.
Gruodžio viduryje iš ledo reiškinių stebėta sniegainė, priekrantės ledas, ižas, vietomis susidarė ir ištisinė ledo danga. Kuršių mariose ties Vente ir Kuršių mariose ties Nida, 2-9 dienomis, stebėtas dreifuojantis ledas, o vėliau, joms užšalus, ištisinė ledo danga išsilaikė iki pat mėnesio pabaigos. Storiausias ledas Kuršių mariose buvo fiksuojamas gruodžio 20–21 dienomis ir siekė 12–13 cm.
Tauragno ežerą ledo danga padengė gruodžio 18 d. Didžiausias ledo storis jame viso mėnesio metu tesiekė tik 5 cm. Neužšalusiuose vandens telkiniuose temperatūra svyravo nuo 0,6 ̊C iki 3,0 ̊C.
Antrojo dešimtadienio pabaigoje, prasidėjus atodrėkiui, dėl aukštų oro temperatūrų ir lietaus, gana sparčiai ėmė tirpti sniego danga. Žymesnis vandens lygio kilimas pradėtas stebėti gruodžio 22-ąją, kur per parą daugelyje vandens matavimo stočių jis pakilo iki 20cm, o Akmenoje−Danėje ties Kretinga net iki 72 cm. Gruodžio 23 d. didesni vandens lygio pokyčiai stebėti ir Minijoje ties Priekule bei Bartuvoje ties Skuodu, atitinkamai 71cm ir 83 cm per parą.
Vandens lygiui ir toliau kylant, gruodžio 30 d. jau buvo pasiekta stichinio vandens lygio riba Leitės upėje ties Kūlynais (245cm) ir Gėgės upėje ties Plaškiais (467cm)., o paskutinę metų dieną, prasidėjus ledonešiui, ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (323 cm). Didžiausi vandens lygio pokyčiai ir toliau stebėti vakarinėje šalies dalyje. Per parą vandens lygis ten kildavo nuo 20 iki 119 cm.
5 pav. Pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gruodžio mėnesį
1 pavojingas reiškinys smarkus snygis, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 7–20 mm kritulių.
21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Spalio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,8 °C (teigiama 2,5° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytuose 8,2–9,0 °C (teigiama 1,9° anomalija), aukščiausia – vakariniame pakraštyje ir Kuršių nerijoje 11,0–12,1 °C (teigiama 2,8–2,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 15,8–19,2 °C, žemiausia nukritus iki -3,0…3,1 °C, Nidoje ir Ventėje 6,2–6,3 °C. Aukščiausia oro temperatūra registruota 8 d. Šilutėje 19,2 °C, žemiausia – 20 d. Utenoje -3,0 °C. 28 d. buvo pasiektas šios paros maksimalios oro temperatūros rekordas Lietuvoje, 18,7 °C (Kybartai).
Spalio 1–2 d., 7–15 d., 19–24 d. ir 30 bei 31 d. ore ar prie dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – oro temperatūra standartiniame 1,5 m aukštyje krito iki -2 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -7 °C.
Daug kur šalies centriniuose ir vakariniuose rajonuose spalio 10–19 d., Vilkaviškio ir Šilutės apylinkėse spalio 31 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigiasi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Tai įvyko vidutiniškai 1–3 savaitėmis vėliau lyginant su SKN. Pajūrio zonoje aktyviosios augalų vegetacijos sezonas vis dar tęsiasi.
1 pav. Spalio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Spalio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė vos pusę SKN ir buvo 37 mm. Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 20–40 mm (0,3–0,7 SKN), Vidurio Lietuvoje ir dalyje šiaurinių rajonų bei Kazlų Rūdoje iškrito tik 9–20 mm kritulių (0,1–0,4 SKN), daugiau kritulių teko Rytų Lietuvai, 40–100 mm (0,7–1,4 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Tauragnuose (99,5 mm) ir Zarasuose (92,5 mm), o mažiausiai Šiauliuose (9,1 mm). 2–4 ir 25 d. buvo registruotas 21 pavojingo lietaus1 atvejis, gausiausias lietus registruotas 3 d. Zarasuose – 34 mm/12 val.
Pirmąjį mėnesio dešimtadienį stichinės sausros augalų vegetacijos laikotarpiu apimtų rajonų vis mažėjo, o sausra visiškai pasitraukė spalio 10 d.
2 pav. Spalio mėnesio kritulių kiekis
Spalio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo artima SKN, 104 val. Ilgiausiai Saulė švietė Nidoje 131,7 val., trumpiausiai – Utenoje 72,2 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė Spalio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 15–21 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–11 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 13–17 °C, žemiausia krito iki 3–6 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–8 °C.
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) spalio mėnesio vidurkis (300 DU2) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai 3 % buvo didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) spalio mėnesio vidurkį (292 DU). Aukščiausios BOK reikšmės nustatytos 1 d. (357 DU), 14 d. (344 DU), 19 d. (345 DU) ir 23 d. (347 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios spalio mėnesio reikšmės (298 DU) sudarė 20 % (1 d.), 16 % (19 ir 23 d.) ir 15 % (344 DU), o mažiausios 30 d. (241 DU) ir 31 d. (239 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės minimalios spalio mėnesio reikšmės (283 DU) sudarė -15 %.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS spalio mėnesį
Spalio mėnesį žymesnių vandens lygio svyravimų upėse stebėta nebuvo.
Vidutiniai vandens lygiai Pietryčių Lietuvos upėse buvo 3–16 cm, Vidurio ir Vakarų Lietuvoje 4–59 cm žemesni lyginant su vidutiniais daugiamečiais spalio mėnesio vandens lygiais. Mažiau vandens šį spalį plukdė ir didžiosios šalies upės: Nemune vandens lygis svyravo 19–41 cm, Neryje 14–35 cm žemiau daugiamečio vidurkio.
Aukštesni už daugiametį vidurkį vandens lygiai buvo stebėti tik dviejose upėse – Šventojoje ir Šušvėje, atitinkamai 6 cm ir 21 cm.
Tauragno ežero vandens lygis buvo 10 cm aukštesnis nei įprasta spalį. Vidutinė vandens temperatūra siekė 10 ̊C. Kituose šalies vandens telkiniuose temperatūra svyravo: nuo 7 ̊C iki 13 ̊C upėse, nuo 10 ̊C iki 13 ̊C ežeruose, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.
Paskutinę mėnesio dieną aukščiausia vandens temperatūra buvo užfiksuota Nemune ties Druskininkais ir Baltijos jūroje ties Palanga ir siekė 12 ̊C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse spalio mėnesį
1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
