Autorius: root

Rugpjūčio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 20,4 °C (teigiama 2,8° anomalija) – tai šilčiausias rugpjūtis nuo 1961 m. (iki šiol buvo 2002 m., 20,0 °C). Didžiojoje šalies dalyje buvo 19,5–20,5 °C (teigiama 2,5–3,1 anomalija), pietvakariniuose rajonuose ir dalyje centrinių ir pietinių rajonų 20,5–21,0 °C (teigiama 2,6–3,1 anomalija), pajūryje ir pamaryje 21,0–22,0  (teigiama 2,7–3,1° anomalija). Šilčiausia buvo Nidoje ir Ventėje (21,7 °C), o šalčiausia – Dūkšte ir Utenoje (19,6 °C) °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 29,9–34,4 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 28 d. Ventėje 34,4 °C, žemiausia – 31 d. Šilutėje 5,7 °C. Per mėnesį pagerinti 7-ių parų karščio rekordai: 17 d. 32,0 °C (Ventė), 18 d. 33,3 °C (Kretinga), 19 d. 33,4 °C (Palanga), 25 d. 33,0 °C (Birštonas ir Druskininkai), 27 d. 32,4 °C (Ventė ) ir 28 d. 34,4 °C (Ventė).

Rugpjūčio mėn. registruotos dvi kaitros¹ : 13–19 d. ir 23–29 d. – abi tęsėsi po 7 dienas.

Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 40 mm (0,52 SKN), tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus – Žemaičių aukštumoje, didžiojoje Pietų Lietuvos dalyje kritulių kiekis buvo 6–25 mm (0,1–0,6 SKN), Vakarų ir šiaurės rytų Lietuvoje prilijo 50–100 mm (0,7–1,3 SKN), likusiuose rajonuose 25–50 mm (0,3–0,7 SKN) (2 pav.).

Stichinis lietus²  fiksuotas rugpjūčio 1 d. Kyburiuose, Pakruojyje, Šeduvoje ir Šakiuosee bei 22 d. Mažeikiuose ir Vėžaičiuose. Taip pat vietomis 1, 6, 8, 22, 25, 26, 27 ir 29 d. fiksuoti pavojingo lietaus³ atvejai.

Mėnesio pradžioje ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, tęsėsi didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Joniškio, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Pagėgių, Pakruojo, Prienų, Šalčininkų, Radviliškio, Šiaulių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. teritorijose, taip pat kai kur Širvintų, Zarasų, Lazdijų rajonuose. Paskutinę mėnesio dieną minėtas reiškinys vis dar buvo fiksuojamas Utenos rajone, taip pat dalyje Kaišiadorių, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Radviliškio ir Ukmergės rajonų. Atsižvelgiant į tai, kad šį dešimtadienį buvo nusistovėjęs sausesnis laikotarpis ir vyravo rekordiškai aukštos oro temperatūros bei vyko intensyvus garavimas, ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, galėjo žalos nepadaryti.

 

Rugpjūčio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 303 val. (1,2 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Kaune (294 val.), trumpiausiai – Šiauliuose 283 val. (3 pav.).

 

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,0–15,6 m/s, Utenoje 23,0 m/s.

 

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–25 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 28–30 °C, daug kur Rytų Lietuvoje iki 32–34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–29 °C.

Beveik visoje šalyje rugpjūčio 31 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais tai įvyko 5 d. anksčiau lyginant su SKN. Meteorologinė vasara Lietuvoje šiais metais tęsėsi vidutiniškai 87 d. – 5 d. trumpiau, lyginant su SKN.

 

Rugpjūčio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (3,8) buvo vos (0,4) mažesnis už daugiametį vidurkio rezultatą (4,2). Rugpjūtį aukščiausia UVI reikšmė (4,9) buvo fiksuota 7 d., kuri buvo vos 0,2 didesnė ir atitiko daugiametę šios paros reikšmę, o mažiausios (1,6) ir (2,4) reikšmės fiksuotos atitinkamai 6 ir 29 d., kur šių dienų nuokrypis nuo daugiamečių šių parų UVI rezultato gautas (2,7) ir (1,2) mažesnis.

 

 

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugpjūčio mėnesio vidurkis (320 DU5) išmatuotas Kauno MS atitiko daugiametį (1993–2020 m.) vidurkio rezultatą (319 DU). Šio mėnesio pirmojoje pusėje vyravo teigiamų nuokrypių tendencija, o antrojoje – neigiamų. Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 1 d. (350 DU) ir 9 d. (352 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios rugpjūčio mėnesio reikšmės (330 DU) sudarė 6 ir 7 %, o mažiausios 22 d. (295 DU) ir 28 d. (293 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės minimalios rugpjūčio mėnesio reikšmės (311 DU) sudarė -5 ir -6 %.

 

 

Šių metų rugpjūtį daugelyje vietovių vandens lygis buvo 1–96 cm aukštesnis už rugpjūčio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį, o keliose – 5–30 cm žemesnis už jį.

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį sulaukus gausesnių kritulių buvo stebėtas nedidelis lietaus poplūdis. Rugpjūčio 2–4 dienomis Nevėžyje dvejose vandens matavimo stotyse buvo pasiekti nauji šio mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordai. Tokie aukšti vandens lygiai fiksuoti Nevėžyje ties Panevėžiu (354 cm) bei Nevėžyje ties Babtais (453 cm) įvykus Ekrano užtvankos šliuzo gedimui.

Vėliau į šalį atslinkus karštiems ir sausiems orams vandens lygiai upėse sparčiai krito, tačiau pavojingos reikšmės pasiektos nebuvo.

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse 16,7–23,2°C, ežeruose 19,5–24,9°C, o Kuršių mariose ir Baltijos jūroje – 20,9–22,5°C.

Tauragno ežere vidutinis vandens lygis buvo 22 cm aukštesnis už rugpjūčio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Mėnesio vidutinė vandens temperatūra siekė 23,2°C.

 

 

¹  kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

⁵ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,6 °C (neigiama 2,2° anomalija): nuo 9,4–10,0 °C Rytų Lietuvoje (neigiama 2,4–2,8° anomalija) iki 11,0–12,0 vakariniame pakraštyje bei Kauno ir Birštono apylinkėse (neigiama 1,9–2,0 anomalija) bei 12,0–13,0 °C Kuršių nerijoje, pamaryje ir pajūryje (neigiama 1,9–2,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,9–20,5 °C, žemiausia nukrito iki -1,3…4,2 °C, Nidoje 6,5 °C, Ventėje 6,3 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 3 d. Druskininkuose, 20,5 °C, žemiausia – 7 d. Varėnoje, -1,3 °C.

Rugsėjo 2–11 d. 13 d., 18 d., 23–26 d. ir 30 d. ore arba prie dirvos paviršiaus ryto valandomis kai kur fiksuotos šalnos – oro temperatūra standartiniame 1,5 m aukštyje krito iki -1 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -5 °C.

Rytiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose bei Šilalės apylinkėse rugsėjo 21–23 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigiasi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Tai įvyko apie 10 d. anksčiau lyginant su SKN. Kitur šalyje jis vis dar tęsiasi.

Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 44 mm (0,7 SKN), tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus –kritulių kiekis 15–30 mm (0,3–0,6 SKN) registruotas rytinėje Lietuvos pusėje, vietomis Pietų Lietuvoje, Biržų ir Zarasų r. savivaldybėse bei Žemaičių aukštumos rytinėje pusėje 30–60 mm (0,5–1,0 SKN), gausiau lijo Vakarų Lietuvoje, 60–120 mm (1,1–1,4 SKN), didžiausias kritulių kiekis registruotas Nidoje, 142,6 mm (1,8 SKN) (2 pav.). Vietomis 14–18 ir 29 d. fiksuoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, pavieniuose šalies rajonuose pradėtas fiksuoti rugpjūčio 25 d., toliau plito per Lietuvos teritoriją. Rugsėjo 1 d. sausra tęsėsi dalyje Akmenės, Elektrėnų, Kelmės, Mažeikių, Plungės, Šiaulių, Šilutės, Širvintų, Telšių, Trakų r. sav. seniūnijų. Rugsėjo 7 d. keliose Mažeikių, Plungės ir Telšių rajono seniūnijose ilgėliau išsilaikiusi sausra iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį. Ten, kur kritulių kiekis per mėnesį viršijo normą, sausros baigėsi, tačiau vietovėse, kur kritulių buvo mažiau, sausros plito toliau. Paskutinę rugsėjo mėnesio dieną stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu vis dar laikėsi visose Jonavos ir Kėdainių r. sav. seniūnijose bei kai kuriose Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Pakruojo, Radviliškio, Šakių ir Širvintų,  r. sav. seniūnijose.

Rugsėjo 13 d. fiksuota ilgo lietingo laikotarpio² pabaiga visose šalies savivaldybėse. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jau kurį laiką šalyje vyrauja sausi orai, ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, gali žalos nepadaryti.

 

Rugsėjo mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 170 val. (0,95 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (217,5 val.), trumpiausiai – Utenoje, 137,7 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,2–17,1 m/s, Ventėje 20,6 m/s, Palangoje 19,5 m/s ir Šilutėje 18,8 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–15 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 19–24 °C, žemiausia krito iki 5–9 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–23 °C, žemiausia krito iki 9–11 °C.

Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,2) buvo vos 0,4 žemesnis už daugiametį vidurkį (2,6). Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė (3,4) buvo fiksuota 2 d., kuri buvo vos 0,3 didesnė už daugiametę šios paros reikšmę (3,1), o mažiausia (0,8) reikšmė fiksuota 11 d., kur šios dienos nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI rezultato gautas net 1,9 mažesnis.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugsėjo mėnesio vidurkis (338 DU³) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai 11 % buvo didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (304 DU). Visomis šio mėnesio dienomis BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausios BOK reikšmės nustatytos 22 ir 24 d. – 363 DU ir 360 DU, didesnės už daugiametę maksimalią rugsėjo mėnesio reikšmę (318 DU) 14 ir 13 %, o mažiausios 3 ir 4 d. – 312 DU ir 314 DU, šių dienų nuokrypiai 7 ir 8 %.

Po rugpjūčio mėnesį vyravusių karštų ir sausų orų, vandens lygis upėse nukrito ir išliko žemas viso rugsėjo mėnesio metu. Didesnių vandens lygio svyravimų rugsėjį stebėta nebuvo.

Daugelyje upių vandens lygis buvo 3–56 cm žemesnis už rugsėjo mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį, o keliose vos 1–13 cm aukštesnis už jį.

Pirmojo rugsėjo mėnesio dešimtadienio pabaigoje hidrologinė situacija vandens telkiniuose buvo kiek prastesnė, 15-oje vandens matavimo stočių buvo fiksuota hidrologinė sausra. Mėnesio viduryje vandens lygiai pamažu ėmė kilti.

 Šyšoje ties Šilute, taip pat Minijoje ties Priekule buvo užfiksuoti ir nauji žemiausio vandens lygio rekordai. Gamtosauginiai debitai buvo stebimi Nemune ties Druskininkais (rugsėjo 3-15 d.), Nemajūnais (rugsėjo 7-11 d.) bei Kaunu (rugsėjo 8-14 d. ).

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16,7–23,2°C, ežeruose 11,9–15,6°C, o Kuršių mariose ir Baltijos jūroje – 12,7–13,5°C.

 

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį

 

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,3 °C (teigiama 1,4° anomalija): nuo 16,5–17,0 °C šiaurės vakariniuose rajonuose (teigiama 1,4–1,7° anomalija) iki 17,5–18,0 °C pietrytinėje dalyje, pamaryje ir Kuršių nerijoje bei Jurbarko ir Tauragės apylinkėse (teigiama 1,2–1,5° anomalija). Druskininkuose vidutinė oro temperatūra pasiekė 18,1 °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 29,9–33,6 °C. 27 ir 28 dienomis pasiekti nauji šių parų karščio rekordai, atitinkamai 33,2 ir 33,6 °C (Kretinga). Nuo 25 d. prasidėjo kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys¹. 26–29 dienomis vietomis stebėtos tropinės naktys, kai oro temperatūra naktį nenukrito žemiau 20 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 28 d. Kretingoje 33,6 °C, žemiausia – 4 d. Rietave 3,4 °C.

Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 98,3 mm (1,5 SKN), tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus – atskirose stotyse kritulių kiekis buvo nuo 2/3 iki 2,6 SKN. Vakarų Lietuvoje, šiauriniuose rajonuose, Šakių–Kauno ruože, Kalvarijoje, Šalčininkuose ir Guntauninkuose registruota 35–90 mm kritulių (0,7–1,5 SKN), daugiausiai prilijo Prienų-Buivydžių ruože, Dotnuvoje ir Puvočiuose, 150–202 (2,4–2,6 SKN), kitur – 90–150 mm (1,2–2,4 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Puvočiuose (202 mm), mažiausiai Mažeikiuose (36,2 mm). 1, 8, 9, 10, 13, 14, 19–21 ir 29 dienomis registruoti pavojingo lietaus³ atvejai, o 28 d. Prienuose, 29 d. Skuode, Švenčionyse, Elektrėnuose ir Puvočiuose registruoti stichinis lietūs⁴, didžiausias kritulių kiekis registruotas Puvočiuose – 73 mm.

Pirmomis mėnesio dienomis stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio⁵  rodikliai buvo pasiekti Vilkaviškio rajone, taip pat dalyje Alytaus, Panevėžio, Kėdainių ir Lazdijų rajonų, o vėliau po kiekvienos didesnės liūties stichijos apimtų rajonų skaičius tik didėjo. Iki Joninių šis stichinis meteorologinis reiškinys buvo fiksuotas jau didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Dotnuvos, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonuose, taip pat dalyje Lazdijų, Pakruojo ir Zarasų rajonų. Po liūčių, fiksuotų paskutinėmis mėnesio dienomis, situacija nepasikeitė.

Birželio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 280 val. (artima SKN), ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje 303,5 val., trumpiausiai – Dotnuvoje 261 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 10,8–16,3 m/s, vietomis 17,8–21,1 m/s.

Nors daug kam atrodė, kad vasara šiais metais yra vėlyva, tačiau meteorologinė vasara, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia 15 °C arba daugiau, visoje šalyje prasidėjo birželio 4–6 d., ir atitiko SKN.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–22 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 30–35 °C, Klaipėdoje iki 37 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–30 °C.

Birželio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (4,6) buvo 0,7 mažesnis už daugiametį vidurkio rezultatą (5,3). Birželį aukščiausia UVI reikšmė (5,6) buvo fiksuota 12 ir 26 d. (atitiko daugiametes šių parų reikšmes), o mažiausia (1,4) reikšmė fiksuota atitinkamai 1 ir 21 d. (3,3 ir 3,7) mažesni nei daugiametės reikšmės).

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS birželio mėnesį (neįtraukiant 1 ir 5 d. duomenų dėl spektrofometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai vos 1 % didesnis ir atitiko daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (352 DU⁶). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 14 d. (409 DU) ir 21 d. (411 DU) %, o mažiausia (323 DU) 19 d. (atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios birželio mėnesio reikšmės (362 DU) buvo 13 %. ir -6 % nuo daugiametės minimalios reikšmės (345 DU) sudarė

Šių metų birželį sulaukėme net dviejų vienas už kitą didesnių lietaus poplūdžių. Daugelyje vandens matavimo stočių vandens lygis buvo 1–263 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį birželio mėnesio vandens lygį, o keliose – 3–6 cm žemesnis už jį.

Mėnesio pradžioje pasirodžius pirmam lietaus poplūdžiui 7 vandens matavimo stotyse (VMS) buvo pasiekti birželio mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordai. Mūšoje ties Ustukiais 236 cm (buvęs aukščiausias vandens lygis 220 cm), Nevėžyje ties Babtais 529 cm (buvęs – 392 cm), Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu 274 cm (buvęs – 265 cm), Minijoje ties Priekule 187 cm (buvęs – 177 cm), Gėgėje ties Plaškiais 323 cm (buvęs – 278 cm), Leitėje ties Kūlynais 208 cm (buvęs – 195 cm) bei Šušvėje ties Šiaulėnais – 291 cm (buvęs – 252 cm). Kritiniai vandens lygiai buvo pasiekti Mūšoje ties Ustukiais (168 cm), Mūšoje ties Žilpamūšiu (206 cm), Šušvėje ties Šiaulėnais (284 cm).

Antrasis poplūdis Lietuvos upėse pasirodė birželio 16–23 d. Šio poplūdžio metu 10 VMS buvo pasiekti nauji aukščiausi vandens lygiai birželio mėnesį: Mūšoje ties Ustukiais 277 cm (buvęs 236 cm), Verknėje ties Verbyliškėmis 260 cm (buvęs – 210 cm), Šventojoje ties Anykščiais 123 cm (buvęs – 114 cm), Širvintoje ties Liukonimis 239 cm (buvęs – 224cm), Nevėžyje ties Babtais 603 cm (buvęs – 529 cm), Šušvėje ties Šiaulėnais 306 cm (buvęs – 291 cm), Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu 322 cm (buvęs – 274 cm), Šyšoje ties Šilute 145 cm (buvęs – 143 cm), Leitėje ties Kūlynais 217 cm (buvęs 208 cm), Gėgėje ties Plaškiais 343 cm (buvęs – 323 cm). Kritiniai vandens lygiai šio poplūdžio metu pasiekti: Šventojoje ties Anykščiais (123 cm), Nevėžyje ties Traupiu (247 cm), Nevėžyje ties Panevėžiu (357 cm), Šušvėje ties Šiaulėnais (297 cm), Nemune ties Šilininkais (227 cm), Atmatoje ties Rusne (261 cm), Gėgėje ties Plaškiais (343 cm), o Leitėje ties Kūlynais ir Šušvės upėje ties Josvainiais vandens lygis buvo pasiekęs net ir pavojingo ribą, atitinkamai 216 cm ir 226 cm .

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 19,0–24,6°C, ežeruose 23,5–27,1°C, o Kuršių mariose ir Baltijos jūroje – 21,0–22,9°C.

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 11 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Paskutinę mėnesio dieną išmatuota ežero vandens temperatūra siekė 27,1°C.

 

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² pavojingas meteorologinis reiškinys karštis ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

⁵ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

⁶ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7 °C (neigiama 0,6° anomalija): nuo 16,9–17,0 °C šiaurės vakariniuose rajonuose (neigiama 0,5 anomalija) iki 18,8–19,1 °C pamaryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 0–0,5° anomalija). Šilčiausia buvo Ventėje (19,1 °C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9 °C) °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6–32,8 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8 °C, žemiausia – 30 d. Skuode 4,4 °C.

 Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra¹, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06-26–07-02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 106,7 mm (1,27 SKN), tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus – atskirose stotyse kritulių kiekis buvo nuo 0,6 iki 1,89 SKN. Šiaurės vakariniame pakraštyje kritulių iškrito mažiausiai, 37–48 mm (0,6 SKN),o daugiausiai kritulių (130–155 mm) fiksuota pietvakariniame bei pietrytiniame pakraščiuose, Plungės, Šiaulėnų, Pasvalio, Kaišiadorių apylinkėse(1,57–1,89 SKN) (2 pav.).

Net 17-ą iš 31-os vienos liepos mėnesio dienos (1, 2, 4, 6, 8, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18, 22, 24, 27, 28, 31 d.) fiksuoti pavojingo lietaus² atvejai. Stichinis lietus³ fiksuotas liepos 1 d. Tauragėje (65,4 mm kritulių per 9 val.).

Mėnesio pradžioje ilgas lietingas laikotarpis⁴, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, tęsėsi didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Dotnuvos, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonuose, taip pat dalyje Lazdijų, Pakruojo ir Zarasų rajonų. Liepos 13 d., po lietingos liepos 12 d., ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis reiškinys, fiksuotas Joniškio ir Pakruojo rajonuose, o liepos 18 d. – Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Lietingiems orams kurį laiką aprimus, ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, liepos 23 d. baigėsi Jonavos, Raseinių, Šakių, Ukmergės r. sav. teritorijose, taip pat Kauno r. sav. šiaurinėje dalyje, liepos 24 d. reiškinio pabaiga fiksuota Marijampolės, Jurbarko ir Panevėžio r. sav. teritorijose, liepos 25 d. – Kalvarijos sav., taip pat pietinėje Širvintų r. sav. dalyje. Ilgas lietingas laikotarpis per dešimtadienį toliau tęsėsi Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Joniškio, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Pagėgių, Pakruojo, Prienų, Šalčininkų, Radviliškio, Šiaulių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. teritorijose, taip pat kai kur Širvintų, Zarasų, Lazdijų rajonuose.

Liepos mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 261 val. (0,9 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Biržuose (294 val.), trumpiausiai – Varėnoje 234,2 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,7–19,1 m/s, vietomis 20,1–21,4 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–23 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 27–34 °C, Utenoje iki 36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir birželio mėnesį, kilo iki 25–30 °C.

Liepos mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (4,7) buvo vos (0,3) mažesnis ir atitiko daugiametį vidurkio rezultatą (5,0). Liepą aukščiausia UVI reikšmė (6,1) buvo fiksuota 3 d., kuri buvo 1,0 didesnė už daugiametę šios paros reikšmę, o mažiausios (1,1) ir (1,2) reikšmės fiksuotos atitinkamai 12 ir 31 d., kur šių dienų nuokrypis nuo daugiamečių šių parų UVI rezultato gautas (3,7) ir (3,6) mažesnis

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS liepos mėnesį (neįtraukiant 20–22, 25 ir 28 d. duomenų dėl spektrofometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai vos 7 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkio rezultatą (338 DU1). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 12 d. (420 DU) ir 16 d. (399 DU⁵), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios liepos mėnesio reikšmės (348 DU) sudarė 21 ir 15 %, o mažiausios 1 d. (329 DU) ir 3 d. (327 DU), kurios buvo artimos daugiametei minimaliai liepos mėnesio reikšmei (325 DU)

Šių metų liepą daugelyje vandens matavimo stočių vandens lygis buvo 3–73 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį liepos mėnesio vandens lygį, o keliose – 3–16 cm žemesnis už jį.

Liepos 12–26 dienomis lietaus poplūdžio metu 4 vandens matavimo stotyse buvo pasiekti liepos mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordai. Kritiniai vandens lygiai buvo pasiekti Mūšoje ties Ustukiais (142 cm), Mūšoje ties Žilpamūšiu (254 cm), Šušvėje ties Šiaulėnais (272 cm).

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse 16,0–22,0°C, ežeruose 19,7–22,1°C, o Kuršių mariose ir Baltijos jūroje – 19,6–20,4°C.

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 26 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Mėnesio vidutinė ežero vandens temperatūra siekė 21,0°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį

 

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

³ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

⁴ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

⁵ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,7 °C (neigiama 1,5° anomalija). Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje ir šiaurės vakariniuose rajonuose, 4,9–5,5 °C (neigiama 1,3–2,0° anomalija), kitur buvo 5,5–6,5 °C (neigiama 0,5–1,9° anomalija), pamaryje 6,7 °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,7–20,2 °C, žemiausia buvo nukritus iki -8,8…-3,1 °C, Nidoje -2,1 °C. Aukščiausiai temperatūra 20,2 °C registruota Šventojoje 20 d., žemiausia -8,8 °C 3 d. Skuode.

Vidutinis balandžio mėnesio kiekis Lietuvoje buvo 43 mm (1,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje (pietvakarinėje dalyje, šiauriniame ir vakariniame pakraščiuose) iškrito 15–45 mm (0,5–1,3 SKN), likusioje dalyje kritulių kiekis buvo 45–60 mm (1,2–2,0 SKN), Laukuvos ir Švenčionių apylinkėse kritulių buvo 60–66 mm (1,5-1,7 SKN)  (2 pav.). Daugiausiai kritulių buvo Švenčionyse, 65,9 mm, mažiausiai – Pasvalyje, 15,7 mm. Balandžio 7, 23 ir 24 d. vietomis, daugiausiai Rytų Lietuvoje, registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai.

Balandžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 219,3 val. (trukmė artima SKN), nuo 169,2 val. Varėnoje iki 261,5 val. Nidoje (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 15,4–25,0 m/s – visose meteorologijos stotyse buvo registruoti pavojingo² vėjo atvejai, o Šventojoje 5 d. vėjo greitis pasiekė stichinį³ lygį, 29,9 m/s..

Balandžio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,4) buvo (0,4) mažesnis už daugiametį vidurkio rezultatą (2,8). Balandį aukščiausia UVI reikšmė (3,5) buvo fiksuota 29 d., kuri buvo vos 0,1 mažesnė už daugiametę šios paros reikšmę, o mažiausia (0,9) fiksuota 15 d., kur nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI rezultato gautas (2,3) mažesnis.

Kauno MS balandžio 6 d. įvyko prietaiso mechaninės dalies gedimas, todėl neveikia ozono matavimai.

 

Šiemet nepasirodžius pavasario potvyniui vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis daugelyje vandens matavimo stočių buvo 5–119 cm žemesnis už balandžio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Žymesnis vandens lygio kilimas Vakariniuose rajonuose buvo stebėtas 8–10 dienomis. Balandžio 8 d. Bartuvoje ties Skuodu vandens lygis pakilo 121 cm per parą. Kituose Lietuvos rajonuose vandens lygio kilimas upėse stebėtas 25–28 dienomis.

Yslykyje ties Kyburiais balandžio 2–3 dienomis dar buvo stebimas priekrantės ledas. Orams vis labiau šylant, paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 7,7–10,4 ºC, ežeruose 6,1–9,9 ºC, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje temperatūra buvo 9,3–10,4 ºC.

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 2 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Balandžio pradžioje ežero ledo storis siekė 8 cm. Šiam pamažu tirpstant, buvo stebimos atotirpos, o balandžio 13 d. ledas jau buvo visiškai ištirpęs. Paskutinę mėnesio dieną ežero vandens temperatūra siekė 5,4 ºC.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

² smarkus vėjas, škvalas, viesulas – kai maksimalus vėjo greitis 15–28 m/s.

³ labai smarkus vėjas – kai maksimalus vėjo greitis 28–32 m/s.

Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,7 °C (neigiama 1,8° anomalija): nuo 9,8–10,0 °C kraštiniuose šiaurės vakariniuose rajonuose ir Laukuvoje (neigiama 1,9° anomalija) iki 11,0–11,5 °C pietvakarinėje dalyje, vietomis centriniuose rajonuose ir Ventės rage (neigiama 1,8–2,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 20,7–27,4 °C, žemiausia buvo nukritus iki -4,6…-0,2 °C, Nidoje 2,4 °C, Ventėje 1,6 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 20 d. Druskininkuose 27,4 °C, žemiausia 4 d. Rietave -4,6 °C.

Gegužės mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 74 mm (1,4 SKN). Mažiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai 25–50 mm (0,7–1,2 SKN), daugiausiai registruota Pietų Lietuvoje 100–135 mm (1,6–2,3 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Šalčininkuose (134,3 mm) ir Alytuje (129,2 mm), mažiausiai – Ventėje (25,7 mm) ir Nidoje (27,8 mm). ). 21 d. Šalčininkuose registruotas stichinis lietus¹ – per 12 val. prilijo 50,3 mm. 21, 25, 26, 30 ir 31 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus² atvejai.

Gegužės mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 237,7 val. (0,8 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje, 271,6 val., trumpiausiai – Vilniuje, 216,4 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 15,0–21,1 m/s.

Daugelyje šalies rajonų gegužės 5–6 d., Kuršių Nerijoje, Šilutės ir Telšių apylinkėse kiek vėliau – gegužės 10 d., o Vilniaus, Ignalinos, Klaipėdos bei Šilalės apylinkėse tik gegužės 19 d., vidutinei paros oro temperatūrai pakilus aukščiau 10 °C, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 10 dienų vėliau lyginant su SKN.

Beveik visomis pirmojo dešimtadienio dienomis ore arba dirvos paviršiuje ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki –5 °C, arčiau dirvos paviršiaus – kai kur iki -9 °C. Gegužės 11 d. vietoms, o 16–19 d. daug kur ore arba dirvos paviršiuje ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore, standartiniame 2 m aukštyje, krito iki –2 °C, arčiau dirvos paviršiaus – iki -6 °C. Gegužės 23 ir 29 d. vietoms, o 24 d. daug kur dirvos paviršiuje ryto valandomis fiksuotos šalnos – oro temperatūra arčiau dirvos paviršiaus, 5 cm aukštyje, krito iki -2 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–15 °C, aukščiausia kilo iki 21–25 °C, Klaipėdoje iki 28 °C, Lazdijuose šilo kiek mažiau – iki 16 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 17–22 °C.

Kaip įprastai, gegužės mėnesį augalai vystėsi intensyviausiai – per mėnesį daugelyje šalies rajonų pražydo daugelis vaismedžių (slyvos, vyšnios, kriaušės, obelys) ir vaiskrūmių (raudonieji ir juodieji serbentai, avietės), beržai, klevai, ievos, kaštonai, alyvos. Pirmoje mėnesio pusėje pievas geltonai nuspalvino kiaulpienės.

Gegužės mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (3,7) buvo (0,5) mažesnis už daugiametį vidurkio rezultatą (4,2). Gegužę aukščiausia UVI reikšmė (4,8) buvo fiksuota 16 d., kuri buvo 1,0 didesnė už daugiametę šios paros reikšmę, o mažiausios (1,2) ir (1,3) reikšmės fiksuotos atitinkamai 21 ir 30 d., kur šių dienų nuokrypis nuo daugiamečių šių parų UVI vidurkio (3,1) ir (3,9) mažesnis.

Gegužės mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vandens lygis buvo 1–47 cm žemesnis už vidutinį daugiametį gegužės mėnesio vandens lygį, o keliose 3–23 cm aukštesnis už jį.

Paskutinėmis mėnesio dienomis upėse prasidėjo lietaus poplūdis, per parą vandens lygis pakilo 39–207 cm. Didžiausi vandens lygio pokyčiai stebėti Šušvėje ties Šiaulėnais, Nevėžyje ties Babtais, Mituvoje ties Žindaičiais, Šešuvyje ties Skirgailais, kur stebėtas 88–207 cm vandens lygio pakilimas per parą.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 10,6–16,4 °C, ežeruose 10,9–16,4 °C, o Kuršių mariose ir Baltijos jūroje temperatūra buvo 12,0–14,8 °C.

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 1 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Paskutinę mėnesio dieną išmatuota ežero vandens temperatūra siekė 11,8 °C.

 

 

 

¹ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

 

Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,2 °C (teigiama 3,7° anomalija), nuo -1… 0 °C rytiniame pakraštyje (teigiama 2,8° anomalija) iki 2,0–2,5 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 3,3–3,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5,6–9,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -2,2…-12,2 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 9,7 °C Druskininkuose vasario 16 d., šalčiausia buvo 3 d. Varėnoje, -12,2 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 69,5 mm (1,6 SKN). Pietų Lietuvoje ir šiaurės rytinėje bei šiaurinėje dalyse kritulių buvo 30–60 mm (0,9–1,6 SKN), vietomis Aukštaitijoje ir centriniuose rajonuose bei pavėjinėje Žemaičių aukštumos pusėje 60–90 mm (1,3–2,6 SKN), gausiausiai kritulių registruota Žemaitijos aukštumoje 120–160 mm (2,3–3,1 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių per mėnesį iškrito Marijampolėje (30,6 mm), daugiausiai – Kartenoje (157,3 mm). Vasario 7, 17 ir 19 dienomis vietomis Vakarų Lietuvoje buvo registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai.

Paskutinę mėnesio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi tik rytiniuose rajonuose: Dūkšte 1 cm, Tauragnuose 3 cm ir Švenčionyse 24 cm.

Vasario mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 74,6 val. (1,2 SKN), ilgiausiai – Lazdijuose, 87,8 val., trumpiausiai – Telšiuose, 58,0 val. (3 pav.).

Mėnuo pasitaikė gana vėjuotas, didžiausias vėjo greitis siekė 17,4–27,8 m/s – visose meteorologijos stotyse buvo registruoti pavojingo² vėjo atvejai. Vasario 21 d. Šventojoj buvo pasiektas stichinis vėjo greitis – 28,2 m/s .

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…2 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -3…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visur šalyje svyravo apie 0 °C.

Mėnesio pradžioje storiausias įšalo sluoksnis laikėsi Pietų ir Rytų Lietuvoje bei siekė 15–28 cm, kitur įšalo sluoksnis buvo plonesnis ir svyravo apie 1–7 cm. Vyraujant šiltesniems orams dirvožemiai palengva atitirpino – prie šio proceso prisidėjo ir daug kur ištirpusi sniego danga. Mėnesio viduryje įsivyravus šiltesniems ir lietingiems orams dirvožemio įšalas gana sparčiai tirpo, o antroje mėnesio pusėje plonas įšalusio dirvožemio sluoksnis fiksuotas tik pavienėmis dienomis. Mėnesio pabaigoje įsivyravus sausiems ir giedriems orams, nakties ir ryto valandomis fiksuota neigiama oro temperatūra, tad susidarė palankios sąlygos dirvožemiams šalti – paskutinę kalendorinės žiemos dieną daug kur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 1–8 cm ir tik Raseinių ir Šiaulių meteorologijos stotyse dirvožemiai išliko neįšalę.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS vasario mėnesį (389 DU³) vidutiniškai 4 % buvo didesnis už (1993–2020 m.) vidurkį (373 DU). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 7 d. (511 DU) ir 20 d. (525 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios vasario mėnesio reikšmės (390 DU) sudarė 31 % ir 35 %, o mažiausia (313 DU) 24 d., kur nuokrypis nuo daugiametės minimalios vasario mėnesio reikšmės (349 DU) sudarė -10 %.

 

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis daugelyje vandens matavimo stočių buvo 14–258 cm aukštesnis už vasario mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį.

Vasario mėnesio pradžioje, visoje Lietuvoje, upėse stebėti ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas, ledonešis). Pirmojo dešimtadienio pabaigoje prasidėjo poplūdis, kurio metu vandens lygiai upėse sparčiai kilo ir neilgai trukus ėmė kristi.

Vasario 17–18 dienomis daugelyje Lietuvos upių stebėtas antrasis per mėnesį lietaus poplūdis, kurio metu didžiausi vandens lygio pokyčiai per parą stebėti Jūroje ties Taurage, Bartuvoje ties Skuodu ir Minijoje ties Kartena, kur vandens lygis pakilo 192–264 cm. 8 VMS buvo užfiksuoti aukščiausi vasario mėnesio vandens lygiai.

Trumpam pasiekti stichiniai vandens lygiai Minijoje ties Priekule (21–26 d.), Nemune ties Panemune (23–27 d.), Šyšoje ties Šilute (21–24 d.), tuo tarpu stichiniai vandens lygiai Leitėje ties Kulynais nuo sausio 4 d., Nemune (atšaka Atmata) ties Rusne nuo vasario 10 d., Gėgėje ties Plaškiais nuo vasario 20 d. stebimi iki mėnesio pabaigos.

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 19 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Mėnesio pradžioje ledo storis sieke 15 cm ir pamažu storėjo, storiausias ledas stebėtas vasario 14 d. ir siekė 24 cm. Mėnesio pabaigoje ledo storis siekė 17 cm.

 

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1smarkus vėjas, škvalas, viesulas – kai maksimalus vėjo greitis 15–28 m/s.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,5 °C (teigiama 0,6° anomalija), nuo 0,3–1,0 °C rytiniame ir pietrytiniame pakraščiuose (-0,2…0,4° anomalija) iki 2,0–3,1 °C pietvakariniame pakraštyje (teigiama 0,4–1,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 11,3–17,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -14,5…-3,2 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 17,7 °C Druskininkuose 23 d., šalčiausia buvo 11 d. Varėnoje, -14,5 °C.

Kritulių kovo mėnesį buvo labai mažai, vidutinis kiekis Lietuvoje buvo 1,9 mm (5 % SKN). Vakarų Lietuvoje ir rytiniame pakraštyje kritulių kiekis neviršijo 1 mm, vietomis nebuvo kritulių visai (0–3 % SKN), daugiausiai kritulių buvo pietiniame ir šiauriniame pakraščiuose, 4,0–4,9 mm (9–13 % SKN), likusioje dalyje kritulių kiekis svyravo tarp 2 ir 4 mm (iki 15 % SKN) (2 pav.). Kritulių nebuvo registruota Klaipėdoje, Nidoje, Šilutėje, Pagėgiuose, Kartenoje ir Lankupiuose, daugiausiai kritulių buvo Biržuose (4,7 mm) ir Rokiškyje (4,9 mm).

Kovo mėn. buvo labai saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 263,3 val. (1,8 SKN), ilgiausiai – Šilutėje, 279,0 val., trumpiausiai – Dotnuvoje, 252,8 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 16,7–24,6 m/s – visose meteorologijos stotyse buvo registruoti pavojingo¹ vėjo atvejai.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–4 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -5…1 °C, aukščiausia kilo iki 8–14 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, aukščiausia kilo iki 7–10 °C.

Visą mėnesį vyraujant sausiems ir giedriems orams šaltomis naktimis susidarė palankios sąlygos dirvožemiui šalti, tačiau dienomis Saulės spinduliai dažnai visiškai atitirpindavo įšalusį dirvožemį. Mėnesio pradžioje visoje šalyje dirvožemiai daugelyje šalies rajonų buvo įšalę iki 2–9 cm. Storiausias įšalo sluoksnis buvo susiformavęs kovo 13 d. ir siekė 5–20 cm (20 cm įšalo sluoksnis išmatuotas Vilniaus meteorologijos stotyje). Tolesnėmis dienomis įšalusio dirvožemio sluoksnis vis plonėjo – kovo 26 d. dirvožemiai visoje šalyje buvo trumpam atitirpę, tačiau paskutinę mėnesio dieną visoje šalyje įšalusio dirvožemio sluoksnio storis vėl siekė 1–7 cm. 

Kovo mėnesio dienomis (išskyrus 3, 4, 10 ir 15 d.) bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės Kauno MS buvo fiksuotos mažesnės už šių dienų daugiamečio (1993–2020 m.) vidurkius. Kovo 1 ir 6 d. sutrikus Brewer MK III spektrofometro programos veiklai fiksuotas 2 dienų duomenų trūkis. Vidutiniškai 2022 m. kovo mėnesio BOK (360 DU²) buvo 6 % mažesnis už daugiametį vidurkį (385 DU). Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 4 d. (415 DU), kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės maksimalios kovo mėnesio reikšmės (400 DU) sudarė 4 %, o mažiausia (321 DU) 18 ir 28 d., kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės minimalios kovo mėnesio reikšmės (374 DU) sudarė -14 %.

 

Visą kovo mėnesį buvo stebimas poplūdžio, prasidėjusio vasario 17–18 dienomis, slūgimas. Aukščiausi vandens lygiai upėse stebėti kovo 1 d. Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis daugelyje vandens matavimo stočių buvo 4–68 cm žemesnis už kovo mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Kadangi mėnuo buvo sausas ir šiltas, žymesnių vandens lygio kilimų neužfiksuota.

Ledo reiškinių kovo mėnesį Lietuvos upėse taip pat nebuvo. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje kai kuriose upėse buvo pasirodęs priekrantės ledas, tačiau neilgai trukus jis ištirpo. Vyraujant teigiamai oro temperatūrai upių vanduo ėmė šilti ir paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 2,5–6,0 °C.

Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 22 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Kovo viduryje ežero ledo storis sieke 20 cm. Šiam pamažu tirpstant, mėnesio pabaigoje ledo storis jau buvo vos 10 cm, o nuo krantų buvo stebimos atotirpos. Paskutinę mėnesio dieną išmatuota ežero vandens temperatūra siekė 2,6 °C.

 

¹ smarkus vėjas, škvalas, viesulas – kai maksimalus vėjo greitis 15–28 m/s.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -3,3 °C (neigiama 2,2° anomalija). XXI amžiuje šaltesni buvo tik 4 gruodžio mėnesiai: 2001 m. (-5,5 °C), 2002 m. (-7,8 °C), 2010 m. (-7,0 °C) ir 2012 m. (-4,3 °C). Žemiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo rytiniame pakraštyje bei Pakruojo ir Joniškio apylinkėse -4,7…-4,0 °C (neigiama 2,2° anomalija), didžiojoje šalies dalyje -4,0…-3,0 °C (neigiama 1,5–2,6° anomalija), Pietvakarių ir vakarų Lietuvoje bei pietiniame pakraštyje -3,0…-2,0 °C (neigiama 2,0–2,1° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje -2,0…-0,8 °C (neigiama 1,7–2,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 4,8–7,8 °C, žemiausia buvo nukritus iki -21,2…-13,2 °C, o Nidoje iki -10,7 °C. Aukščiausia oro temperatūra 7,8 °C registruota 16 d. Nidoje, žemiausia -21,2 °C – 8 d. Akmenėje.

Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 37,4 mm (2/3 SKN). Vidurio Lietuvoje kritulių buvo mažiausiai, 17–30 mm (0,4–0,7 SKN), rytinėje pusėje ir rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose 30–45 mm kritulių (0,4–1,1 SKN), daugiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai, Tabokinės, Anykščių ir Tauragnų apylinkėms 45–84 mm (0,7–1,0 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Palangoje (83,4 mm), Kretingoje ir Kartenoje (83 mm), o mažiausiai Šeduvoje (17,2 mm).

Mėnesio pradžioje susidarė sniego danga, antro dešimtadienio pabaigoje atšilus orams ji suplonėjo ar visai ištirpo, trečiąjį dešimtadienį kiek išaugo,  paskutinę mėnesio dieną sniego danga buvo 1–11 cm.

Gruodžio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 37,4 val. (1,3 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje 48,9 val., trumpiausiai – Varėnoje 29,8 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,3–21,6 m/s. Didžiausias vėjo greitis 21,6 m/s registruotas 3 d. Klaipėdoje.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje beveik visoje šalyje dar išliko teigiama ir svyravo apie 0–1 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -3…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visur šalyje svyravo apie -1…1 °C.

Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai daugelyje šalies rajonų nebuvo įšalę, tik Telšių, Vilniaus ir Kauno apylinkėse fiksuotas 2–5 cm storio dirvožemio įšalo sluoksnis. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje įsivyravus šaltesniems orams dirvožemiai vėl pradėjo šalti – daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo įšalę iki 2–8 cm, Lazdijuose ir Šilutėje iki 11–13 cm. Atšilus orams gruodžio 17 d. visoje šalyje dirvožemiai buvo atitirpę ir daugelyje rajonų tokie išsilaikė iki pat trečiojo dešimtadienio pradžios. Jam prasidėjus kartu su šaltesnių orų banga dirvožemiai vėl pradėjo šalti – su kiekviena diena įšalimo gylis didėjo, o giliausiai dirvožemiai buvo įšalę paskutinėmis mėnesio dienomis – storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas Šilutės, Vilniaus, Lazdijų ir Biržų apylinkėse (18–25 cm), kitur svyravo apie 4–15 cm, o Ukmergės ir Raseinių apylinkėse dirvožemiai įšalę nebuvo.

Gruodžio mėnesio dienomis (išskyrus 2, 6–7, 10–12, 18 ir 20 d.) bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės Kauno MS buvo fiksuotos mažesnės už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį. Vidutiniškai 2021 m. gruodžio mėnesio BOK (288 DU¹) buvo 5 % mažesnis už daugiametį vidurkį (303 DU). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 12 d. (339 DU) ir 20 d. (337 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės reikšmės sudarė 10 ir 12 %, o mažiausia 254 DU 15 d., kai buvo 16 % mažesnis už daugiametį BOK vidurkį.

Gruodžio mėnesį stichiniai vandens lygiai stebėti Nemune (atšaka Atmata) ties Rusne 17–26 dienomis, bei Leitėje ties Kūlynais 12–18 bei 26–30 dienomis. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje vandens matavimo stočių buvo 2–90 cm aukštesnis, kitose 1–15 cm mažesnis už gruodžio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį.

Mėnesio viduryje prasidėjus atodrėkiui daugelyje upių sparčiai kilo vandens lygis. Didžiausi vandens lygio pokyčiai stebėti Šventojoje ties Anykščiais, Minijoje ties Kartena, Bartuvoje ties Skuodu, Jūroje ties Taurage bei Akmenoje-Danėje ties Kretinga, kur vandens lygis pakilo 108–167 cm per parą .

Ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) upėse stebėti visoje Lietuvoje 6–18 bei 21–31 dienomis.

Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 6 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Pirmąją mėnesio dieną vandens temperatūra ežere buvo 4,6 ºC, vėliau temperatūra krito ir nuo 22 d. ežeras užšalo, bet vietomis buvo matomos properšos.

 

 

¹1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,2 °C (teigiama 2,7° anomalija), nuo -2,5… –1,0 °C rytinėje dalyje (teigiama 2,2–2,4° anomalija) iki 1,0–2,5 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 2,8–3,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5,7–9,1 °C, žemiausia buvo nukritus iki -17,6…-4,6 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo Kybartuose sausio 2 d. iki 9,1 °C, šalčiausia buvo 12 d. Varėnoje -17,6 °C.

 

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 67,3 mm (1,3 SKN). Juostoje, einančioje per Vidurio Lietuvą kritulių buvo mažiausiai, čia daugumoje rajonų iškrito iki 50 mm (0,8–1,2 SKN), rytinėje šalies dalyje ir pajūryje bei dalyje Žemaitijoje jų kiekis buvo 50–100 mm (1–2,5 SKN), priešvėjiniuose Žemaitijos aukštumos šlaituose ir Anykščiuose 100–155 mm (1,2–2,2 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Joniškyje (25 mm), daugiausiai – Kartenoje (152 mm)

 

Paskutinę mėnesio dieną sniegas dengė beveik visą Lietuvą, storiausia danga buvo rytinėje šalies pusėje, Dūkšte 18 cm, Anykščiuose 17 cm.

 

Sausio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 42 val. (1,1 SKN), ilgiausiai – Kybartuose, 57,0 val., trumpiausiai – Telšiuose, 30,9 val. (4 pav.).

 

Mėnuo pasitaikė labai vėjuotas, didžiausias vėjo greitis siekė 19,0–35,5 m/s. Panevėžyje, Šilutėje, Šventojoje ir Ventėje registruoti stichinio¹ vėjo atvejai, o 14 d. ir 30 d. Ventėje fiksuoti katastrofiniai² vėjai (atitinkamai 35,5 m/s ir 34,7 m/s).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…1 °C, žemiausia šiame gylyje Rytų Lietuvoje krito iki -7…-4 °C, daug kur Vakarų Lietuvoje svyravo apie 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visur šalyje svyravo apie -4…1 °C.

Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 8–17 cm, Biržuose 25 cm, tačiau mėnesio pradžioje kartu su atkeliavusiais šiltesniais orais įšalęs dirvožemio sluoksnis pradėjo plonėti ir sausio 5–6 d. beveik visur šalyje dirvožemiai buvo atitirpę nuo įšalo. Situacija vėl pradėjo keistis sausio 7 d. rytą, kai po šaltesnės nakties vėl pradėjo formuotis dirvožemio įšalas. Storiausias įšalusio dirvožemio sluoksnis buvo fiksuotas sausio 13 d. rytą ir daug kur siekė 7–23 cm, Biržuose 37 cm. Įsivyravus šiltesniems orams dirvožemiai pradėjo atitirpti nuo paviršiaus, kai kur – sluoksniuotis. Antroje mėnesio pusėje dirvožemio įšalimo gylis vietovėse kito nežymiai – paskutinę mėnesio dieną storiausias įšalo sluoksnis išliko Pietų ir Rytų Lietuvoje bei siekė 15–27 cm, kitur įšalo sluoksnis buvo plonesnis ir svyravo apie 1–7 cm.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS sausio mėnesį (341 DU¹) atitiko daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (341 DU). Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 28 ir 31 d. (407 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios sausio mėnesio reikšmės (358 DU) sudarė 14 %, o mažiausia (287 DU) 2 d., kur nuokrypis nuo daugiametės minimalios sausio mėnesio reikšmės (316 DU) sudarė -9 %.

 

Sausio mėnesį stebėti stichiniai vandens lygiai Gėgėje ties Plaškiais 4–15 dienomis, Nemune (atšaka Atmata) ties Rusne 5–25 dienomis (28 d vėl prasidėjo) bei Leitėje ties Kūlynais nuo sausio 4 d. iki pat mėnesio pabaigos.

Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje vandens matavimo stočių buvo 3–101 cm aukštesnis, kitose 1–16 cm mažesnis už sausio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį.

Pirmąjį mėnesio dešimtadienį upių vandens lygis sparčiai kilo. Didžiausi vandens lygio pokyčiai stebėti Ventoje ties Leckava, Nevėžyje ties Panevėžiu, Nevėžyje ties Babtais, Minijoje ties Kartena, Bartuvoje ties Skuodu, Nemune ties Panemune Akmenoje-Danėje ties Kretinga bei Jūroje ties Taurage, kur vandens lygis pakilo 87–171 cm per parą. Vakariniuose Lietuvos rajonuose antrasis pikas pasiektas mėnesio paskutinėmis dienomis. Kuomet pučiant vakarų krypčių vėjui susidarė patvanka ir upių vanduo negalėjo ištekėti į Baltijos jūrą ar Kuršių marias.

Sausio mėnesį ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas, ledonešis) upėse stebėti visoje Lietuvoje.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Gruodžio 22 d. ežeras užšalo, bet vietomis vis dar matomos properšos.

 

¹ stichinis vėjas – kai maksimalus vėjo greitis 28–32 m/s.

² katastrofinis vėjas – kai maksimalus vėjo greitis lygus ar didesnis nei 32 m/s.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.