Autorius: root

Spalio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,3 °C (teigiama 1,0° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytiniame – pietrytiniame pakraštyje ir centrinėje dalyje 6,8–8,0 °C (teigiama 0,8–1,3° anomalija), aukščiausia – pajūryje ir Kuršių nerijoje 9,0 – 10,3 °C (teigiama 1,1–1,4° anomalija (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 15,8–19,0 °C. Žemiausia buvo nukritus iki -5,2…0,7 °C, o Nidoje 3,8 °C. Aukščiausia oro temperatūra registruota 5 d. Šilutėje 19,0 °C, žemiausia 10 d. Varėnoje -5,2 °C.

Spalio 2 d. vietomis arti žemės paviršiaus buvo fiksuotos šalnos iki minus 2 °C. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje, spalio 11–16 d., 18 d., 19 d., 24–26 d. vietomis arti žemės paviršiaus buvo fiksuotos šalnos iki minus 9 °C.

Spalio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 48,2 mm (0,7 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 20–40 mm (0,3–0,7 SKN), pietvakariniuose rajonuose ir Varėnoje iškrito tik 14–20 mm kritulių (1/3 SKN), daugiau kritulių teko Vakarų Lietuvai ir šiauriniam pakraščiui, 40–140 mm (0,6–1,2 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Plungėje (134,6 mm), o mažiausiai Kalvarijoje (14,5 mm). Šį mėnesį buvo registruota 13 pavojingo lietaus¹ atvejų, gausiausias lietus registruotas 22 d. Telšiuose – 34,9 mm/12 val.

Spalio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 154 val. (1,45 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Lazdijuose 165 val., trumpiausiai – Klaipėdoje 126 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 16,1–29,0 m/s. Ypač vėjuota buvo spalio 21–22 d., kai visoje Lietuvoje fiksuotas pavojingas vėjas², o 21 d. 23 val. vėjo greitis Šventojoje ir Ventėje pasiekė stichinio reiškinio kriterijų³, atitinkamai 29 m/s ir 28,4 m/s.

Žemaičių aukštumoje, Kuršių Nerijoje spalio 8 d., likusioje šalies dalyje – spalio 7 d., vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko 3–4 dienomis vėliau lyginant su SKN. Aktyvioji augalų vegetacija Lietuvoje tęsėsi vidutiniškai 151–152 d. – pusantros savaitės trumpiau, lyginant su SKN.

Spalio 2 d. vietomis arti žemės paviršiaus buvo fiksuotos šalnos iki minus 2 °C. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje, spalio 11–16 d., 18 d., 19 d., 24–26 d. vietomis arti žemės paviršiaus temperatūra nukrito iki minus 9 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–9 °C, Klaipėdoje iki 10 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 13–17 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 12–15 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys spalio mėnesį nebuvo fiksuoti.

Pirmojo dešimtadienio metu Lazdijų ir Panevėžio apylinkėse pradėjo kristi lazdynų, Dūkšto ir Vilniaus apylinkėse alyvų, Panevėžio apylinkėse – erškėčio ir ąžuolo lapai. Vilniaus, Kauno, Utenos bei Dūkšto apylinkėse nukrito liepų lapai. Vietomis šalyje baigė kristi slyvos, vyšnios, kriaušės, obelies, agrasto, avietės, juodojo serbento lapai. Antrojo dešimtadienio metu Nidos, Šiaulių ir Varėnos apylinkėse pradėjo kristi alyvos, Nidos apylinkėse ir lazdyno lapai. Raseinių, Šiaulių, Varėnos apylinkėse baigė kristi klevo, Raseinių apylinkėse – šermukšnio, rytinėje šalies dalyje – kaštono lapai. Šiaulių ir Raseinių apylinkėse nukrito liepos lapai. Antrojo dešimtadienio metu vietomis baigė kristi slyvos, kriaušės, obelies, agrasto, avietės, raudonojo bei juodojo serbentų, daug kur – vyšnios lapai, vietomis šalyje pagelto lazdyno, alyvos bei gluosnio lapai. Trečiojo dešimtadienio metu daug kur šalyje baigė kristi slyvos, kriaušės, obelies, agrasto, avietės, raudonojo bei juodojo serbentų, liepos, klevo, vietomis – alyvos, beržo, lazdyno bei gluosnio lapai.

Spalio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (0,9) buvo artimas daugiamečiam vidurkiui (1,1). Spalį aukščiausia UVI reikšmė (1,4) buvo fiksuota 3 ir 5–9 d. (didžiausias teigiamas nuokrypis fiksuotas 8 d., siekė 0,2), o mažiausia (0,2) vyravo 20 d., kur nuokrypis sudarė -0,6.Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS spalio mėnesį (287 DU³) vidutiniškai 2 % buvo mažesnis už (1993–2020 m.) vidurkį (292 DU). Aukščiausios BOK reikšmės buvo fiksuotos 13 d. (344 DU) ir 23 d. (341 DU), kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės reikšmės šiomis dienomis sudarė 17 %, o mažiausios 25 d. (230 DU) ir 29 d. (233 DU), kur nuokrypiai siekė -21 % ir -19 %.

 

Dėl 25 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia:

 

Vandens lygis upėse dėl kritulių stokos pirmąjį dešimtadienį žemėjo. Vėliau padėtis stabilizavosi, stebėtas nežymus vandens lygio kilimas, o dėl gausių kritulių Vakarų Lietuvoje spalio 22–24 d. vandens lygis upėse pakilo 75–208 cm. Nemune ties Druskininkais ir Nemajūnais per mėnesį vandens lygis nukrito apie 60 cm. Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo nuo 29 cm žemesnis ir iki 17 cm aukštesnis nei spalio mėnesio vidutinis daugiametis, Nevėžyje ties Panevėžiu 44 cm žemesnis, Akmenoje-Danėje ties Kretinga 50 cm aukštesnis už jį (6 pav.).

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse siekė 7,0–9,4 ºC, paskutinę mėnesio dieną – 5,9–8,6 ºC.

Vidutinis spalio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 13 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 9,5 ºC (vidutinė daugiametė – 12,5 ºC), aukščiausia 11,8 ºC – stebėta spalio 1 d., paskutinę mėnesio dieną siekė 8,0 ºC.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² pavojingas vėjas – kai vėjo greitis pasiekia 15–28 m/s

³ labai smarkus vėjas – kai vėjo greitis pasiekia 28–32 m/s

⁴1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,0 °C (teigiama 1,4° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytiniame pakraštyje 2,7–3,0 °C (teigiama 1,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje 3,0–4,0 °C, Pietvakarių ir vakarų Lietuvoje 4,0–5,0 °C (teigiama 1,4–1,6° anomalija), aukščiausia – pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 5,0 – 6,2 °C (teigiama 1,5–1,8° anomalija (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 10,1–12,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -9,1…-2,0 °C, o Nidoje -0,3 °C. Aukščiausia oro temperatūra 12,7 °C registruota 1 d. Ukmergėje, žemiausia -9,1 °C 23 d. Šalčininkuose.

Lapkričio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 81,2 mm (1,4 SKN). Pietų Lietuvoje ir Joniškio apylinkėse kritulių buvo 40–60 mm (0,9–1,3 SKN), didžiojoje šalies dalyje registruota 60–100 mm kritulių (1,0–2,0 SKN), daugiau kritulių teko Vakarų Lietuvai, Tauragnų ir Pasvalio apylinkėms 100–160 mm (1,3–2,3 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Kartenoje (159,9 mm), o mažiausiai Kalvarijoje (37,6 mm). Šį mėnesį 4 dienas buvo registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai, o 29 d. Ustukiuose smarkaus snygio metu iškrito 29 mm kritulių.

Paskutinę dešimtadienio dieną visoje Lietuvoje buvo susidariusi sniego danga. Ploniausia danga buvo pajūryje ir Pietų Lietuvoje, storiausia – šiaurės – šiaurės rytų pusėje.  Tauragnuose sniego danga siekė net 20 cm.

Lapkričio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 45,5 val. (1,2 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje 60,4 val., trumpiausiai – Varėnoje 32,5 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 15,0–21,3,0 m/s. Didžiausias vėjo greitis 21,3 m/s registruotas 20 d. Šilutėje.

Visoje šalyje lapkričio 8–9 d., Šilutės apylinkėse lapkričio 13 d., o Kuršių Nerijoje lapkričio 26 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko 8–9 d. vėliau lyginant su SKN. Augalų vegetacija Lietuvoje šiais metais tęsėsi vidutiniškai 212–213 d. – 6 d. ilgiau, lyginant su SKN, Kuršių Nerijoje – 231 d., arba 8 d. ilgiau, lyginant su SKN.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5 °C, aukščiausia šiame gylyje (mėnesio pradžioje) dar kilo iki 8–10 °C, žemiausia krito iki -1…2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje krito iki 1–2 °C, Šilutėje iki 3 °C.

Lapkričio 9 d. atvėsus orams Vilniaus apylinkėse susiformavo 1 cm storio dirvožemio įšalas, tačiau jis išsilaikė 1 dieną. Didesnėje šalies dalyje trumpalaikis dirvožemio įšalas buvo susiformavęs lapkričio 22–24 d. (dirvožemiai daug kur įšalo iki 1–4 cm, Vilniaus apylinkėse iki 6 cm), o lapkričio 28–29 d. tik Kauno ir Telšių apylinkėse – siekė 1 cm.

Per pirmąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį visoje šalyje baigė kristi paskutiniai karpotojo beržo, paprastojo kaštono, riešutinio lazdyno, paprastosios alyvos, gluosnio, didžialapės liepos, avietės ir obels lapai.

Lapkričio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (0,2) buvo artimas daugiamečiam vidurkiui (0,3). Lapkritį aukščiausia UVI reikšmė (0,6) buvo fiksuota 1 d. (atitiko daugiametį vidurkį), o mažiausia (0) vyravo 14, 16, 25, 27 ir 29 d., kur didžiausias nuokrypis (-0,3) fiksuotas 14 ir 16 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS lapkričio mėnesį (292 DU²) vidutiniškai aukštesnis buvo 1 % bei atitiko daugiametį (1993-2020 m.) vidurkį (290 DU). Aukščiausia BOK reikšmė buvo fiksuota 5 d. (358 DU), kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės reikšmės siekė 23 %, o mažiausia 250 DU 20 d., kur nuokrypis sudarė -17 %.

Vandens lygis daugelyje upių per mėnesį nežymiai pakilo. Vakarų Lietuvoje svyravimai buvo didesni, dėl gausių kritulių lapkričio 4–9 d. vandens lygis upėse pakilo 95–328 cm, lapkričio 18–22 d. – iki 145 cm, Minijoje ties Kartena lapkričio 25–28 d. – 190 cm. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune ir Neryje buvo 12–39 cm žemesnis nei lapkričio mėnesio vidutinis daugiametis, Vidurio ir Pietryčių Lietuvoje nuo 43 cm žemesnis ir iki 78 cm aukštesnis už jį, o Vakarų Lietuvoje iki 86 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį.

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse siekė 4,2–6,7 ºC, paskutinę mėnesio dieną – 1,0–4,1 ºC.

Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 14 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 6,7 ºC (vidutinė daugiametė – 5,6 ºC), aukščiausia 8,0 ºC – stebėta lapkričio 5 d., paskutinę mėnesio dieną siekė 5,0 ºC.

 

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

²1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

 

Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4 °C (neigiama 1,4° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytiniame – pietrytiniame pakraštyje 10,1–10,5 °C (neigiama 1,8° anomalija), aukščiausia – pajūryje ir pietvakariniame pakraštyje 12,0 – 13,0 °C (neigiama 1,2–1,3° anomalija), o Nidoje sušilo iki 13,9 °C (neigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 22,3–27,4 °C. Žemiausia buvo nukritus iki -0,6…3,9 °C, o Nidoje 5,9 °C. Aukščiausia oro temperatūra registruota 11 d. Birštone ir Jurbarke 27,4°C, žemiausia 27 d. Molėtuose -0,6 °C.

Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 48 mm (0,8 SKN). Mažiausiai kritulių sulaukė šalies centrinė dalis ir Pagėgių, Šilutės bei Nidos apylinkės (24–40 mm, 0,4–0,8 SKN). Daugiau jų buvo likusioje Žemaitijos dalyje, Pietų ir Rytų Lietuvoje (40–80 mm, 0,6–1,2 SKN), daugiausiai kritulių teko pietrytiniam pakraščiui, 80–100 mm (1,6–1,9 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Puvočiuose (99,5 mm) ir Šalčininkuose (98,5 mm), o mažiausiai Akmenėje (24,4 mm). Šį mėnesį buvo registruoti 34 pavojingo lietaus¹ atvejai, stipriausi –24 d. Kretingoje (43,3 mm) ir Vėžaičiuose (41,4 mm).

Rugsėjo mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 177 val., artima SKN. Ilgiausiai Saulė švietė pajūryje ir pamaryje, virš 200 val. (Šilutėje 223 val., Nidoje 222 val.), trumpiausiai – Varėnoje 153 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,6–21,6 m/s. 24 d. Vėžaičiuose, Šilutėje ir Klaipėdoje fiksuotas pavojingas vėjas², kai greitis sustiprėjo atitinkamai iki 21,6 m/s, 20 m/s ir 19,1 m/s.

Rugpjūčio 22 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, rugsėjo 2–4 d. pajūryje, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara. Tai įvyko vidutiniškai 13 d. anksčiau nei įprasta. Daug kur šalyje prasidėjusi birželio 2 d., rytinėje šalies dalyje – birželio 3 d., meteorologinė vasara šiais metais tęsėsi vidutiniškai 81–95 d.

Rugsėjo 6–8 d. vietomis arti žemės paviršiaus (5 cm aukštyje) buvo fiksuotos šalnos iki minus 2 °C. Rugsėjo 15 d. vietomis, o 16 d. rytinėje šalies dalyje buvo fiksuota iki minus 2 °C. Vakarinėje šalies dalyje rugsėjo 22 d. arti žemės paviršiaus buvo fiksuotos šalnos iki minus 4 °C, 23 d. daug kur – iki minus 2 °C, 26 d. vietomis – minus 0 °C, 27–29 d. daug kur – iki minus 3 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 12–13 °C, Klaipėdoje iki 15 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 19–27 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 19–23 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys rugsėjo mėnesį nebuvo fiksuoti.

Pirmojo dešimtadienio metu Šilutės, Lazdijų ir Dūkšto apylinkėse pradėjo gelsti, o dešimtadienio pabaigoje Šilutės apylinkėse pradėjo ir kristi liepos lapai. Kaštono lapai pradėjo gelsti Šilutės ir Utenos apylinkėse. Pirmojo dešimtadienio metu Pietų Lietuvoje pradėjo gelsti beržo, rytinėje šalies dalyje pradėjo gelsti ir kristi klevo lapai. Utenos apylinkėse taip pat pradėjo gelsti šermukšnio lapai, o Šilutės, Ukmergės ir Utenos apylinkėse pradėjo gelsti ir kristi ievos lapai. Vietomis šalyje pagelto raudonojo ir juodojo serbentų, agrasto, kriaušės, vyšnios lapai, Laukuvos ir Kauno apylinkėse sunoko slyvų vaisiai. Pirmomis dešimtadienio dienomis Nidos ir Lazdijų apylinkėse sunoko lazdyno vaisiai. Antrojo dešimtadienio metu daug kur Lietuvoje pradėjo kristi vyšnios, kriaušės, agrasto lapai. Didžiojoje šalies dalyje pagelto, vietomis pradėjo kristi obelies lapai. Antrojo dešimtadienio metu toliau gelto bei pradėjo kristi beržo, klevo, kaštono, šermukšnio, liepos lapai. Nidos ir Lazdijų apylinkėse pagelto lazdyno lapai. Šilutės apylinkėse pagelto ir pradėjo kristi alyvos, o Utenos apylinkėse – gluosnio lapai. Trečiojo dešimtadienio metu vietomis pagelto ir toliau krito kaštono, liepos, gluosnio, beržo lapai, taip pat pagelto ir daug kur šalyje pradėjo kristi klevo lapai. Mėnesio pabaigoje šalyje ir toliau gelto bei krito slyvos, vyšnios, kriaušės, obelies, agrasto, avietės, raudonojo bei juodojo serbentų lapai.

Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,3) buvo artimas daugiamečio vidurkio rezultatui (2,6). Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė (3,6) buvo fiksuota 1 d. (atitiko šios dienos daugiametį vidurkį), o mažiausia (0,4) vyravo 19 d., kur nuokrypis sudarė -2,1.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS rugsėjo mėnesį (303 DU³) vidutiniškai mažesnis buvo vos 0,2 % bei atitiko daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (304 DU). Aukščiausia BOK reikšmė buvo fiksuota 24 d. (350 DU), kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės reikšmės siekė 19 %, o mažiausia 266 DU 26 d., kur nuokrypis sudarė -9 %.

Vandens lygis daugelyje upių svyravo nedaug. Didesni svyravimai stebėti Nemune, Nevėžyje. Dėl gausių kritulių Vakarų Lietuvoje vandens lygis Bartuvoje ir Akmenoje-Danėje ties Kretinga pakilo per 2 paras 112–137 cm. Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo nuo 24 cm žemesnis ir iki 48 cm aukštesnis nei rugsėjo mėnesio vidutinis daugiametis.

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse siekė 10,7–13,5 ºC, paskutinę mėnesio dieną – 8,8–12,5 ºC.

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 9 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Per mėnesį vandens lygis pažemėjo 7 cm. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 14,5 ºC (vidutinė daugiametė – 15,1 ºC), aukščiausia 17,7 ºC – stebėta rugsėjo 1 d., paskutinę mėnesio dieną siekė 11,8 ºC.

 

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² pavojingas vėjas – kai vėjo greitis pasiekia 15–28 m/s

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,2 °C (teigiama 3,3° anomalija): nuo 18,5 °C Laukuvoje (teigiama 3,6° anomalija) iki 19,5–19,7 °C pietvakarinėje dalyje (teigiama 3,2–3,7° anomalija) (1 pav.). Tai antras pagal šiltumą birželis nuo 1961 m., šilčiausias 2019 m. 20,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 31,1–34,0 °C. 20, 22 ir 23 dienomis pasiekti aukščiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje: 20 d. 33,1 °C (Alytus), 22 d. 33,6 °C (Akmenė) ir 23 d. 34,0 °C (Rokiškis). Nuo 18 iki 24 d. tęsėsi stichinis reiškinys kaitra¹. Atskirose meteorologijos stotyse ji truko nuo 3 iki 7 parų. Kaitra nebuvo registruota tik Nidos MS – čia tik 22 d. registruotas 31,1 °C karštis². Birželio 19–23 d. stebėtos tropinės naktys, kai oro temperatūra naktį nenukrinto žemiau 20 °C. Karščiausia naktis buvo 21 d. Nidoje, 23,1 °C. Žemiausia paros oro temperatūra buvo nukritus iki 3,2–8,6 °C, Nidoje 10,9 °C. Aukščiausia registruota 23 d. Rokiškyje 34,0 °C, žemiausia 2 d. Varėnoje 3,2 °C.

Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 45 mm (2/3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 40 mm (0,2–0,7 SKN), gausiau palijo pietrytinėje, rytinėje ir šiaurės rytinėje dalyse bei Pasvalio–Jurbarko r. sav. juostoje – 45–94 mm (0,6–1,4 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Šiauliuose (93,3 mm), mažiausiai Kretingoje (11,1 mm). 8, 10, 11, 13, 23–28 dienomis registruoti pavojingo lietaus³ atvejai, o Šiauliuose 24 d. per 1 val. 20 min. iškritus 52,1 mm kritulių registruotas stichinis lietaus⁴.

Birželio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 344 val. (1,2 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje 370 val., trumpiausiai – Vilniuje 302 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,8–17,8 m/s, Kaune 18,6 m/s, Dūkšte 22,1 m/s ir Lazdijuose 24,3 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, Klaipėdoje apie 25 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 30–37 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 26–30 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, sausros šalyje nėra.

Meteorologinė vasara, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 15 °C, šiais metais daug kur šalyje prasidėjo birželio 2 d., rytinėje šalies dalyje – birželio 3 d., tai yra vidutiniškai 1–2 dienomis anksčiau lyginant su SKN.

Pirmojo dešimtadienio metu daugelyje rajonų pradėjo ir baigė žydėti avietės, vietomis baigė žydėti juodieji bei raudonieji serbentai, kriaušės, obelys, pradėjo formuotis aviečių, juodųjų bei raudonųjų serbentų, vyšnių, slyvų, kriaušių ir obelų vaisiai. Mėnesio viduryje Biržų apylinkėse pradėjo formuotis vyšnios vaisiai, Klaipėdos apylinkėse – obelų vaisiai, daug kur baigė žydėti avietės, susiformavo aviečių vaisiai. Trečiojo dešimtadienio metu Telšių, Dotnuvos, Utenos, Kauno, Vilniaus, Lazdijų apylinkėse pradėjo žydėti liepos.

Birželio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (5,2) buvo artimas daugiamečiam vidurkiui (5,3). Birželį aukščiausia UVI reikšmė (6,6) buvo fiksuota 25 d. (daugiametį šios dienos vidurkį viršijo 1,0), o mažiausia vyravo 13 d., kai už daugiametį vidurkį buvo mažesnė 1,5 karto bei siekė 3,6.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS birželio mėnesį

Birželio mėnesį Kauno MS išmatuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės (350 DU⁵) buvo artimos daugiamečiam (1993–2020 m.) vidurkiui (352 DU). Šio mėnesio pirmojoje pusėje vyravo teigiamų nuokrypių tendencija, o antrojoje – neigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė buvo fiksuota 13 d. (432 DU), kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės reikšmės siekė 23 %, o mažiausia 309 DU 21 d., kur nuokrypis sudarė -12 %.

Aukščiausias vandens lygis daugelyje upių stebėtas mėnesio pradžioje. 1 VMS vandens lygis buvo 35 cm aukštesnis nei iki šiol stebėtas birželį, 1 VMS 1 cm žemesnis. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo nuo 39 cm žemesnis ir iki 29 cm aukštesnis už birželio vidutinį daugiametį.

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse siekė 16,5–21,4 ºC. Šilčiausias vanduo stebėtas birželio 23–25 d. – 20,5–26,4 ºC.

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 2 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis. Per mėnesį vandens lygis pažemėjo 17 cm. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 20,9 ºC (vidutinė daugiametė – 17,0 ºC), aukščiausia 26,3 ºC stebėta birželio 23 d.

 

 

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² pavojingas meteorologinis reiškinys karštis ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

⁵ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 22,1 °C (teigiama 3,8° anomalija) – tai karščiausia liepa nuo 1961 m. Lietuvoje! Iki šiol karščiausia buvo 2010 m., 21,5 °C. Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo Laukuvos apylinkėse ir pietrytiniame pakraštyje, 21,2–21,5 °C (teigiama 3,8° anomalija), aukščiausia – centrinėje dalyje ir Tauragės apylinkėse – 22,5–22,8 °C (teigiama 3,9–4,2° anomalija), Nidoje 23,1 °C (teigiama 4,2 ° anomalija) – tai aukščiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra, iki šiol buvo 22,2 °C (2010 m. Biržai ir Panevėžys) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 31,2–35,0 °C. 15 ir 16 dienomis pasiekti aukščiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje: 15 d. 35,0 °C (Dotnuva), 16 d. 34,9 °C (Kaišiadorys). Nuo 7 iki 18 d. tęsėsi stichinis reiškinys kaitra¹. Atskirose meteorologijos stotyse ji truko nuo 3 iki 11 parų. Kaitra nebuvo registruota tik Klaipėdoje ir Palangoje. Per mėnesį stebėta 18 tropinių naktų, kai oro temperatūra naktį nenukrito žemiau 20 °C. Žemiausia buvo nukritus iki 6,7–13,0 °C, Nidoje 15,5 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 15 d. Dotnuvoje 35,0 °C, žemiausia 22 d. Utenoje 6,7 °C.

Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 58 mm (0,7 SKN). Kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus: kiekis neviršijo 50 mm (0,2–0,6 SKN) centrinėje šalies dalyje, rytiniuose rajonuose, dalyje Žemaitijos ir šiauriniame pakraštyje, gausiau palijo pietrytinėje dalyje, juostose abipus sausesnės centrinės dalies – 75–143 mm (0,9–1,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Jurbarke (142,2 mm), mažiausiai Jonavoje (15 mm). 17 dieną Jurbarke registruotas katastrofinis lietus² (91,4 mm per 3 val.), taip pat registruoti 2 stichinio lietaus³ atvejai – 6 d. Vilniuje (79,7 mm per 12 val.) ir 27 d. Kupiškyje (60,1 mm per 5 val. 50 min.).

Liepos mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 325 val. (1,2 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Utenoje 349 val., trumpiausiai – Varėnoje 305 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,2–17,8 m/s, vietomis 18,2–21,7 m/s, o 17 d. Ukmergėje škvalo metu sustiprėjo net iki 32,2 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 23–27 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 31–37 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 27–30 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, liepos 9–10 d. dalyje Klaipėdos r. savivaldybės, liepos 10 d. dalyje Panevėžio r. savivaldybės fiksuojama pavojinga sausra. Liepos 10–20 d. dalyje Panevėžio r., 16–20 d. dalyje Akmenės r., Joniškio r. ir Šiaulių r. savivaldybių bei liepos 11 d. dalyje Telšių r. savivaldybės fiksuojama pavojinga sausra. Nuo trečiojo dešimtadienio vidurio stichinė sausra fiksuota dalyje Akmenės r., Joniškio r. ir Šiaulių r. savivaldybių teritorijų, o paskutinę dešimtadienio dieną ir šiaurės vakarinėje šalies dalyje. Pavojinga sausra buvo fiksuota vietomis Šiaurės Lietuvoje.

Pirmojo dešimtadienio metu vietomis šalyje pribrendo avietės, agrasto, raudonojo bei juodojo serbentų, vyšnios vaisiai. Varėnos apylinkėse pradėjo žydėti liepos. Antrojo dešimtadienio metu didžioje šalies teritorijoje pribrendo aviečių, agrastų, raudonųjų ir juodųjų serbentų ir vyšnių uogos, Šilutės ir Vilniaus apylinkėse – karpotojo beržo ir paprastosios ievos vaisiai. Mėnesio pabaigoje Utenos apylinkėse sunoko vyšnių, Laukuvos apylinkėse – raudonųjų ir juodųjų serbentų uogos.

Liepos mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (4,8) buvo artimas daugiamečio vidurkio rezultatui (5,0). Liepą aukščiausia UVI reikšmė (5,8) buvo fiksuota 8 d. (daugiametį šios dienos vidurkį viršijo 0,9), o mažiausia vyravo 17 d., kur už daugiametį vidurkį buvo daugiau nei 1,5 karto mažesnė bei siekė (3,4).

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS liepos mėnesį (išskyrus 18–20 ir 22 d.) vidutiniškai 2 % buvo mažesnis bei atitiko daugiametį (1993-2020 m.) vidurkį (338 DU⁴). Šio mėnesio 18-20 ir 22 d. sutrikus Brewer MK III spektrofometro programos veiklai fiksuotas 4 dienų duomenų trūkis. Aukščiausia BOK reikšmė buvo fiksuota 6 d. (357 DU), kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės reikšmės siekė 5 %, o mažiausia 304 DU 8 d., kur nuokrypis sudarė -12 %.

Aukščiausias vandens lygis daugelyje upių stebėtas mėnesio pradžioje. 7 VMS išmatuotas mažesnis už gamtosauginį vandens debitas. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune, Neryje, Vidurio Lietuvos upėse buvo 2–42 cm, Nevėžyje 47–74 cm žemesnis už liepos vidutinį daugiametį. Pietryčių ir Vakarų Lietuvos upėse stebėtas nuo 32 cm žemesnis ir iki 24 cm aukštesnis nei liepos mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis.

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse siekė 18,7–25,0 ºC. Šilčiausias vanduo stebėtas liepos 16–18 d. – 21,6–27,8 ºC.

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 6 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis. Per mėnesį vandens lygis pažemėjo 21 cm. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 25,2 ºC (vidutinė daugiametė – 19,8 ºC), aukščiausia 28,1 ºC – stebėta liepos 17 d., paskutinę mėnesio dieną siekė 22,1 ºC.

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 80 mm ir daugiau kritulių.

³ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių.

⁴ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Rugpjūčio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,1 °C (neigiama 1,4° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo Laukuvos apylinkėse ir rytiniame – pietrytiniame pakraštyje 15,2–16,0 °C (neigiama 1,3–1,6° anomalija), aukščiausia – Birštono apylinkėse ir pajūryje 16,7 – 17,4 °C (neigiama 1,4° anomalija), o Nidoje sušilo iki 17,9 °C (neigiama 1,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra dieną buvo pakilusi iki 25,2–29,1 °C. Žemiausia buvo nukritus iki 2,2–9,9 °C, o Nidoje 11,2 °C. Aukščiausia oro temperatūra registruota 16 d. Pagėgiuose 29,1°C, žemiausia 25 d. Molėtuose 2,2 °C.

Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 141,7 mm (1,8 SKN). Šių metų rugpjūtis tampa trečiu lietingiausiu nuo 1961 m.! Pirmoje vietoje 2005 m. (147,2 mm), tačiau šių metų rugpjūtį nuo antros vietos skiria dešimtosios – antroje vietoje liko 2006 m. (141,9 mm).

Kritulių pasiskirstymas buvo netolygus: daugiausiai kritulių iškrito šiaurės vakarinėje, rytinėje, pietrytinėje dalyje bei Biržų, Alytaus ir Elektrėnų apylinkėse (162–195 mm, 1,9–2,8 SKN). Mažiausiai kritulių sulaukė pietvakarinis kraštas, dalis centrinės ir šiaurinės dalies bei Nida (87–110 mm, 1–1,7 SKN).Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Kartenoje (236 mm), o mažiausiai Nidoje (87 mm).

Rugpjūčio mėnesį registruojami pavojingo lietaus¹ atvejai, daugiausiai Rytų, Pietų ir Vakarų Lietuvoje. Taip pat fiksuoti 5 stichinio² lietaus atvejai: 17 d. Dūkšte (54 mm), 18 d. Vėžaičiuose (52,4 mm) ir Kartenoje (52 mm), Palangoje rugpjūčio 26 d. (51,9 mm) ir Alytuje rugpjūčio 29 d. (50,7 mm). Taip pat 16 d. fiksuota labai stambi kruša (skersmuo 20–40 mm) vietomis Žemaitijoje.

Rugpjūčio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 181 val. (0,7 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje 222 val., trumpiausiai – Utenoje 148 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,6–22,4 m/. Klaipėdoje 18 d. fiksuotas reiškinys labai smarkus vėjas³ – sustiprėjo net iki 28,3 m/s. Rugpjūtį dar 14-oje stočių fiksuotas bent vienas pavojingo vėjo⁴ atvejis.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 23–31 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 22–27 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinė sausra pirmąją mėnesio dieną buvo fiksuota dalyje Akmenės, Joniškio, Šiaulių, Skuodo, Kretingos, Anykščių ir Utenos r. savivaldybių teritorijų. Sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys buvo fiksuojamas vietomis. Vėlesnėmis dienomis stichinė sausra po truputį traukėsi, o paskutinę pirmojo dešimtadienio dieną laikėsi tik Akmenės, Joniškio ir Šiaulių r. savivaldybių teritorijose. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys šalyje nebuvo fiksuotas. Antrojo dešimtadienio pirmąją dieną stichinė sausra laikėsi dalyje Akmenės, Joniškio, Šiaulių r. savivaldybių teritorijų, o antrojo dešimtadienio antrąją dieną stichinė sausra iš šalies pasitraukė. Vėlesnėmis dienomis, vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys šalyje nebebuvo fiksuoti.

Pirmojo dešimtadienio metu Klaipėdos apylinkėse sunoko obuolių, Panevėžio apylinkėse kriaušių, Varėnos ir Šiaulių apylinkėse slyvų vaisiai. Antrojo dešimtadienio metu Kybartų apylinkėse sunoko obuolių, Utenos, Dotnuvos ir Vilniaus apylinkėse – slyvų vaisiai. Panevėžio apylinkėse pribrendo paprastojo erškėčio, Vilniaus apylinkėse – liepos, Šilutės apylinkėse paprastosios ievos ir beržo sėklos. Ukmergės apylinkėse pradėjo gelsti juodųjų serbentų bei paprastosios ievos lapai. Trečiojo dešimtadienio metu Klaipėdos apylinkėse pradėjo gelsti obelų, Dūkšto, Raseinių ir Klaipėdos apylinkėse – vyšnių, Raseinių ir Dūkšto apylinkėse – juodojo serbento lapai. Raseinių apylinkėse taip pat pradėjo gelsti agrasto, Ukmergės apylinkėse – raudonojo serbento, Telšių apylinkėse – beržo ir liepos, o Biržų apylinkėse – kaštono lapai. Trečiojo dešimtadienio metu Lazdijų, Varėnos, Kauno, Ukmergės, Šiaulių ir Biržų apylinkėse sunoko obuolių, Lazdijų bei Šiaulių apylinkėse – kriaušės, Kybartų ir Lazdijų apylinkėse – slyvų vaisiai. Panevėžio apylinkėse sunoko lazdyno vaisiai, o šermukšnio vaisiai sunoko Utenos, Biržų ir Šilutės apylinkėse.

Rugpjūčio 22 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, rugsėjo 2–4 d. pajūryje, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara. Tai įvyko vidutiniškai 13 d. anksčiau nei įprasta. Daug kur šalyje prasidėjusi birželio 2 d., rytinėje šalies dalyje – birželio 3 d., meteorologinė vasara šiais metais tęsėsi vidutiniškai 81–95 d.

Vandens lygis daugelyje upių svyravo nedaug. 1 VMS buvo užfiksuotas 6 cm žemesnis vandens lygis, nei iki šiol stebėtas rugpjūtį. 2 VMS stebėtas gamtosauginis debitas. Dėl gausių kritulių Vidurio ir Vakarų Lietuvoje vandens lygis upėse pakilo per 1–2 paras 51–93 cm, Bartuvoje ties Skuodu net 172 cm. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune, Neryje buvo 9–36 cm žemesnis už rugpjūčio vidutinį daugiametį. Kitose upėse stebėtas nuo 28 cm žemesnis ir iki 33 cm aukštesnis nei rugpjūčio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis.

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse siekė 15,0–20,1 ºC. Šilčiausias vanduo stebėtas rugpjūčio 1–2 d. – 17,2–22,7 ºC, paskutinę mėnesio dieną – 13,9–18,4 ºC.

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 11 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 19,7 ºC (vidutinė daugiametė – 19,5 ºC), aukščiausia 22,1 ºC – stebėta rugpjūčio 1 d., paskutinę mėnesio dieną siekė 18,1 ºC.

Rugpjūčio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės ultravioletinės spinduliuotės (toliau – UVI indeksas) indekso reikšmės. Vidutiniškai 2021 m. rugpjūčio mėnesio UVI (3,4) buvo 21 % mažesnis už daugiametį vidurkį (4,2). Rugpjūtį aukščiausia UVI reikšmė (4,6) buvo fiksuota 15 d. (daugiametį šios dienos vidurkį viršijo 0,4), o mažiausia (0,8) vyravo 6 d., kur nuokrypis buvo lygus -3,8.

Visomis rugpjūčio mėnesio dienomis (išskyrus 13–15, 25 d. ir 18–19 d. dėl duomenų trūkio) bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės Kauno MS buvo fiksuotos aukštesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Vidutiniškai 2021 m. rugpjūčio mėnesio BOK (340 DU⁵) buvo 7 % didesnis už daugiametį vidurkį (319 DU). Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 6 d. (393 DU), kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės reikšmės sudarė 23 %, o mažiausia 309 DU 13 d., kur nuokrypis nuo daugiamečio BOK rezultato gautas 4 % mažesnis.

 

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

²stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių.

³ smarkus vėjas – kai vėjo greitis pasiekia 28–32 m/s

⁴ pavojingas vėjas – kai vėjo greitis pasiekia 15–28 m/s

⁵1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,6 °C (teigiama 0,7° anomalija), nuo 0,6–1,0 °C rytiniame šalies pakraštyje (teigiama 0,7° anomalija) iki 2,0–2,6 °C pietvakariniame pakraštyje, pajūryje ir Joniškio apylinkėse (teigiama 0,4–0,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 14,2–19,1 °C, Nidoje 9,8 °C. Žemiausia buvo nukritus iki -15,7…-8,0 °C, Nidoje -5,5 °C. Aukščiausia mėnesio oro temperatūra registruota kovo 31 d. Lazdijuose 19,1 °C, šalčiausia buvo 10 d. Šalčininkuose, -15,7 °C.

Kovo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 32 mm (0,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje jų kiekis neviršijo 30 mm (0,4–1 SKN), daugiau kritulių registruota Žemaitijoje 45–92 mm (2 pav.). Daugiausiai kritulių iškrito Kretingoje, 91,8 mm (1,8 SKN), mažiausiai, apie 14 mm Joniškyje, Pakruojyje ir Guntauninkuose (iki 0,4 SKN). Kovo 12 d. keturiose stotyse registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Kovo mėnesį Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo artima SKN, 140 val., ilgiausiai Saulė švietė Nidoje, 163,2 val., trumpiausiai – Telšiuose, 115,0 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 14,7–17,8 m/s, vietomis, daugiausiai vakarinėje dalyje, 18,1–20,9 m/s.

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje šalyje svyravo apie 2–3°C, aukščiausia kilo iki 10–14 °C.

Didžiojoje šalies dalyje kovo 12 d., šalies rytiniame pakraštyje kovo 24 d. vidutinei paros oro temperatūrai pakilus aukščiau 0 °C, baigėsi meteorologinė žiema. Šiais metais tai įvyko 1–13 dienų vėliau lyginant su SKN. Meteorologinė žiema visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 71–83 dienas, tai yra 8–20 dienų trumpiau, lyginant su SKN.

Pirmomis mėnesio dienomis storiausias dirvožemio įšalas laikėsi Varėnos apylinkėse, kur dirvožemiai buvo įšalę 12 cm, nors nuo paviršiaus 3 cm sluoksnis buvo atitirpęs. Pirmojo dešimtadienio viduryje atvėsus orams ir nesant sniego dangai dirvožemiai šalyje buvo įšalę 1–10 cm, tik Raseinių ir Šiaulių apylinkėse dirvožemiai nebuvo įšalę. Paskutinę pirmojo dešimtadienio dieną šalyje laikėsi 2–14 cm dirvožemio įšalo sluoksnis. Pirmomis antrojo dešimtadienio dienomis šalyje dirvožemiai buvo įšalę 1–16 cm. Vėlesnėmis dienomis dėl šiltesnių orų dirvožemiai pradėjo atitirpinėti ir dešimtadienio viduryje 3–12 cm dirvožemio įšalas buvo išlikęs tik Telšių ir Varėnos apylinkėse, nors ir jis Varėnoje nuo paviršiaus buvo atitirpęs 3 cm. Trečiojo dešimtadienio pradžioje vietomis dirvožemiai buvo įšalę iki 9 cm. Vėlesnėmis dienomis atšilus orams, dirvožemiai šalyje pradėjo atitirpinėti, o mėnesio pabaigoje dirvožemio įšalo šalyje nebuvo.

Kovo 3–7 d. Nemune ties Rusne ir Leitėje ties Kūlynais buvo užfiksuotas stichinis vandens lygis. Daugelyje kitų upių aukščiausias vandens lygis buvo kovo 1–6 d. Didesni vandens lygio svyravimai stebėti Vakarų Lietuvos upėse, per 2–3 paras vandens lygis pakilo 140–178 cm. Akmenoje-Danėje dėl gausių kritulių mėnesio pabaigoje aukščiausias vandens lygis stebėtas kovo 31 d. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 4–73 cm žemesnis už kovo mėnesio vidutinį daugiametį, o kai kuriose upėse 4–39 cm aukštesnis už jį.

Mėnesio pirmoje pusėje kai kuriose upėse stebėtas ledonešis, išsivalė ledo sangrūdos ties Nemajūnais ir Vilniumi. Vietomis užfiksuotas priekrantės ledas, ižas, ledėsiai. Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną buvo 4,6–7,2 ºC.

Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 6 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis. Per mėnesį vandens lygis pakilo 15 cm. Storiausias ledas užfiksuotas kovo 1, 10–14 d. – 18 cm. Paskutinę mėnesio dieną ledo storis siekė 10 cm, nuo 28 d. stebėtos atotirpos. Kituose ežeruose per mėnesį išmatuotas 5–29 cm ledo storis.

 

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

 

Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,9 °C (neigiama 1,3° anomalija): nuo 5,0–5,5 °C Žemaičių aukštumoje ir Švenčionyse (neigiama 1,4° anomalija) iki 6,0–6,4 °C pietvakariniame pakraštyje ir Vidurio Lietuvoje (neigiama 0,8–1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 18,6–21,5 °C, žemiausia buvo nukritus iki -5,0…-1,9 °C, Nidoje 0 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 11 d. Alytuje 21,5 °C, žemiausia taip pat 11 d. Akmenėje ir Mažeikiuose,  -5,0 °C.

Balandžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 36 mm (artima SKN). Didžiojoje šalies dalyje jų kiekis buvo 25–35 mm (0,5–1,1 SKN), daugiausiai registruota Žemaitijos šiaurės vakarinėje dalyje, vietomis Pietų ir Rytų Lietuvoje 45–55 mm (1,1–1,4 SKN), mažiausiai – Kuršių nerijoje, Klaipėdoje, Joniškyje, Trakų–Vilniaus ruože, 15–25 mm (0,5–0,7 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių iškrito Plungėje (54,3 mm) ir Liukonyse (55 mm), mažiausiai, apie 15 mm, Joniškyje.

Balandžio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 177,5 val. (0,8 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Nidoje, 223,5 val., trumpiausiai – Dūkšte, 148,5 val. (3 pav.).

 

Didžiausias vėjo greitis siekė 14,4–17,7 m/s, vietomis 18,1–22,2 m/s.

Balandžio 2 d., 4 d., 6–9 d. vietomis naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai buvo įšalę iki 1–4 cm.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 5–9 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 15–21 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 12–16 °C.

Balandžio 11 d., 14 d., 18–21 d., 24–29 d. vietomis 2 cm aukštyje fiksuotos šalnos iki minus 5 °C.

Augalų vegetacijos pradžia, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 5 °C, šiais metais prasidėjo vidutiniškai 3 dienomis vėliau lyginant su SKN: didžiojoje Lietuvos dalyje augalų vegetacija prasidėjo balandžio 10 d.

Balandžio mėnesio pabaigoje pradėtas skaičiuoti sausras identifikuojantis TPI indeksas, kuriuo remiantis mėnesio pabaigoje sausros šalyje nėra.

Aukščiausias vandens lygis upėse užfiksuotas mėnesio pradžioje. Per mėnesį daugelyje upių vandens lygis pažemėjo 8–46 cm. 1 VMS vandens lygis buvo 2 cm žemesnis nei stebėtas iki šiol balandį. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune buvo 127–180 cm, Neryje 77–115 cm, Pietryčių ir Vakarų Lietuvos upėse 16–77 cm, Vidurio Lietuvos upėse 12–131 cm žemesnis už balandžio mėnesio vidutinį daugiametį, o Akmenoje-Danėje 20–24 cm aukštesnis už jį.

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse buvo 5,2–8,3 °C. Šilčiausias vanduo stebėtas balandžio 20–23 d. 8,0–11,6 °C , paskutinę mėnesio dieną – 7,1–10,2 °C.

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 16 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis. 4–8 cm ledo danga su atotirpomis laikėsi iki balandžio 5 d. Vidutinė vandens temperatūra buvo 4,0 °C, aukščiausia 5,8 °C stebėta balandžio 21 ir 30 d.

 

 

Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,1 °C (neigiama 1,4° anomalija): nuo 10,3 °C Laukuvoje (neigiama 1,3° anomalija) iki 11,5–12,0 °C pietvakarinėje dalyje (neigiama 0,9–1,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 21,6–27,4 °C, žemiausia buvo nukritus iki -2,6…0,6 °C, Nidoje 2,5 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 12 d. Klaipėdoje 27,4 °C, žemiausia 2 d. Mažeikiuose  -2,6 °C.

Gegužės mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 103 mm (1,9 SKN). Mažiausiai kritulių teko šiaurės vakariniam pakraščiui ir pajūriui 41–60 mm (1,0–1,3 SKN), tolstant nuo jūros kritulių kiekis tolygiai didėjo, daugiausiai registruota pietrytinėje dalyje ir Biržų bei aplinkinių rajonų savivaldybėse, 120–180 mm (2,0–2,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Molėtuose (178,7 mm), mažiausiai Skuode (41,9 mm). 3, 6, 14, 17, 18, 23 ir 26 dienomis buvo registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai. Didžiausias paros kritulių kiekis registruotas Pakruojyje 3 d. – 54,4 mm.

Gegužės mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 238 val. (0,8 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Nidoje, 291,5 val., trumpiausiai – Vilniuje, 196,3 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 15,0–19,8 m/s.

Gegužės 1 d., 2 d., 4 d., 8 d., 9 d. vietomis 2 cm aukštyje fiksuotos šalnos iki minus 2 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 11–15 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 20–24 °C, Pietų Lietuvoje ir Klaipėdoje iki 25–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 17–22 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, sausros šalyje nėra.

Aktyviosios augalų vegetacijos pradžia, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 10 °C, šiais metais prasidėjo gegužės 10 d., vidutiniškai 11 dienų vėliau lyginant su SKN.

Aukščiausias vandens lygis Vakarų Lietuvos ir dalyje Vidurio Lietuvos upių dėl gausių kritulių stebėtas mėnesio pradžioje. Per kelias paras vandens lygis pakilo iki 3 m. Kitose upėse aukščiausias vandens lygis, irgi dėl kritulių, fiksuotas trečiąjį dešimtadienį. 2 VMS vandens lygis buvo 39–42 cm aukštesnis nei iki šiol stebėtas gegužę. Vidutinis mėnesio vandens lygis Neryje buvo 5–8 cm žemesnis už gegužės mėnesio vidutinį daugiametį, Nemune nuo 45 cm žemesnis ir iki 10 cm aukštesnis už jį, Vakarų Lietuvos upėse nuo 4 cm žemesnis ir iki 35 cm aukštesnis už jį, Vidurio ir Pietryčių Lietuvos upėse 7–89 cm aukštesnis už mėnesio vidutinį daugiametį.

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse buvo 10,5–13,7 ºC. Šilčiausias vanduo stebėtas gegužės 17–25 d. 13,9–17,4 ºC, paskutinę mėnesio dieną – 12,5–17,2 ºC.

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 9,0 ºC (vidutinė daugiametė – 10,6 ºC), aukščiausia 13,9 ºC – stebėta gegužės 18 d.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

 

Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -3,4 °C (neigiama 0,5° anomalija), nuo -1,6… –1,7 °C pajūryje iki -4,1…-4,7 °C rytiniame pakraštyje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 3,1–7,0 °C, žemiausia buvo nukritus iki -18,5…-28,6 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo Kybartuose sausio 22 d. iki 7,0 °C, šalčiausia buvo 17 d. Joniškyje -28,6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 58 mm (1,1 SKN), nuo 34 mm Kupiškyje iki 96–100 mm Lankupiuose ir Liukonyse (2 pav.).

Sausio 25–27 d. vietomis registruoti pavojingo snygio¹  atvejai.

Paskutinę mėnesio dieną visą šalį dengė sniegas, nuo 2–6 cm pajūryje ir pamaryje iki 44 cm Puvočiuose (3 pav.).

Sausio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 31 val., ilgiausiai – Nidoje (42,2 val.), trumpiausiai – Utenoje (21,4 val.) (4 pav.).

 

Didžiausias vėjo greitis siekė 10,3–15,7 m/s, Nidoje 17,7 m/s.

Meteorologinė žiema, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrinta žemiau 0 °C, didžiojoje šalies dalyje prasidėjo sausio 1 d., Pietų Lietuvoje – sausio 8–9 d. Tai įvyko vidutiniškai 25–33 dienomis vėliau lyginant su SKN.

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0 °C, aukščiausia kilo iki 0–2 °C.

Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemio įšalo gylis šalyje siekė iki 9 cm. Pirmojo dešimtadienio viduryje storiausias (6 cm) dirvožemio įšalo sluoksnis buvo susidaręs Telšių apylinkėse. Antrojo dešimtadienio pradžioje dirvožemiai daug kur šalyje buvo įšalę iki 2 cm, 4–6 cm įšalo sluoksnis laikėsi Kauno, Telšių ir Vilniaus apylinkėse. Vėlesnėmis dienomis dėl itin žemos oro temperatūros dirvožemio įšalimo gylis po truputį didėjo, o baigiantis antrajam dešimtadieniui dirvožemiai šalyje buvo įšalę 2–13 cm. Tik Šiaulių apylinkėse po stora sniego danga dirvožemis dar nebuvo įšalęs. Dėl šiltesnių orų trečiojo dešimtadienio metu, įšalo sluoksnis dirvožemiuose plonėjo, vietomis laikėsi 2–9 cm įšalo sluoksnis. Dešimtadienio pabaigoje giliausiai (iki 5 cm) dirvožemiai buvo įšalę Varėnos apylinkėse.

Sausio mėnesį 4 VMS užfiksuotas 2–7 cm žemesnis nei iki šiol sausį stebėtas vandens lygis. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo 3–127 cm žemesnis už sausio mėnesio vidutinį daugiametį, o Šušvėje, Svyloje ir Mūšoje 0–20 cm aukštesnis už jį.

Ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) upėse pasirodė sausio 9–17 d. Sausio 16–18 d. jau buvo užšalusių upių. Storiausias ledas (5–16 cm) stebėtas sausio 20 d. Kai kur susidarė ižo sankamšos, Puvočiuose vandens lygis pakilo per parą 55 cm, Vilniuje per 2 paras 185 cm. Atšilus orams, pasirodė vanduo ant ledo, ledo reiškinių sumažėjo. Dėl kritulių Minijoje, Akmenoje-Danėje, Bartuvoje sausio 22–26 d. vandens lygis pakilo 91–172 cm.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 20 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis. Per mėnesį vandens lygis pakilo 7 cm. Ledo reiškiniai pasirodė sausio 11 d. Nuo sausio 16 d. ežeras užšalęs. Storiausias ledas stebėtas sausio 21–24 d. – 11 cm. Paskutinę mėnesio dieną ledo storis siekė 9 cm. Kituose ežeruose išmatuotas 9–25 cm ledo storis.

¹ pavojingas snygis – kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta nuo 7 iki 20 mm kritulių.