Autorius: root

Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 6,5 °C (neigiama 0,2° anomalija): nuo 5,7–6,0 °C rytiniame pakraštyje iki 7,0–7,3 °C siaurame pietvakariniame ruože ir Nidoje (-0,2… 1,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -6…-1 °C, Nidoje iki 3 °C. Aukščiausia pakilo iki 18–23 °C, pajūryje ir Kuršių nerijoje 16–17 °C.

Balandžio mėnesį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 9 mm (1/4 SKN) – antrus metus iš eilės šis mėnuo buvo labai sausas. Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 2–10 mm (0,1–0,3 SKN), kiek daugiau jų teko šiaurės rytiniai daliai ir Žemaitijos aukštumai – 10–20 mm (0,3–0,5 SKN), Laukuvoje registruotas didžiausias kiekis, 24,4 mm (0,6 SKN) (2 pav.).

Vidutiniškai Saulė švietė 242 val. arba 1,2 SKN: nuo 200–225 val. (1,1 SKN) šiaurės rytuose iki 280–300 val. pajūryje ir Kuršių nerijoje (1,3–1,4 SKN) (3 pav.).

 

Didžiausias vėjo greitis siekė 19–22 m/s, vietomis 16–18 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 6–10 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 15–20 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 11–16 °C.

Balandžio 1 d., 5 d., 6 d., 10 d., 14 d., 15 d., 19 d. ir 20 d. vietomis naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai buvo įšalę iki 1–3 cm.

Augalų vegetacijos pradžia, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 5 °C, šiais metais prasidėjo vidutiniškai 4 dienomis anksčiau lyginant su SKN: didžiojoje Lietuvos dalyje augalų vegetacija prasidėjo balandžio 6 d., Klaipėdoje, Nidoje, Palangoje ir Šilutėje – keliomis dienomis anksčiau, balandžio 2 d.

Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune buvo 160–254 cm, Neryje 77–124 cm, Nevėžyje 114–194 cm, Šešupėje 153 cm žemesnis už balandžio mėnesio vidutinį daugiametį, o kitose upėse nuo 24 cm iki 89 cm žemesnis už jį. 7 VMS žemiausias vandens lygis buvo 1–14 cm žemesnis nei iki šiol stebėtas balandį.

Šilčiausias vanduo stebėtas balandžio 25 d. 7,2–12,0 °C.

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 9 cm žemesnis už vidutinį šio mėnesio daugiametį vandens lygį. Per mėnesį vandens lygis nukrito 13 cm. Vandens temperatūra svyravo nuo 3,0 iki 6,6 °C.

Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,9 °C (teigiama 3° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje ir Žemaičių aukštumoje, 3,9–4,5 °C (teigiama 2,4–3,4° anomalija), šilčiausia – pajūryje ir pamaryje, 5,6–6,0 °C (teigiama 2,0–2,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 11–15 °C. Lapkričio 13 d. pasiektas šios dienos šilumos rekordas Lietuvoje: 13,3 °C Ukmergėje. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -7…-4. °C, Nidoje -2 °C.

Lapkričio mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 47 mm (0,8 SKN). Krituliai pasiskirstė labai netolygiai: pietvakarinėje šalies dalyje jų iškrito vos 9–16 mm (0,2–0,35 SKN), o vietomis šiaurės rytiniuose ir šiauriniuose rajonuose bei Žemaitijoje 60–97 mm (0,7-1,4 SKN) (2 pav.). 4 d. Šiaurės Lietuvoje ir Žemaitijoje 11-oje stočių, 10 d. Zarasuose ir 13 d. Plungėje bei Rietave registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai.

Vidutinė Saulės spindėjo trukmė Lietuvoje buvo 21 val. (0,9 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė pietvakariniame pakraštyje (Kybartuose 40 val.), judant link šiaurės rytų spindėjimo trukmė tolygiai trumpėjo (Dūkšte ir  Utenoje 8–9 val.) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 13–18 m/s, pajūryje ir pamaryje 20–21 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 5–6 °C, aukščiausia kilo iki 9–11 °C.

Daugelyje šalies rajonų lapkričio 21 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko 24 dienomis vėliau lyginant su SKN.

Prasidėjus trečiam dešimtadieniui sniego danga nebuvo susidariusi, todėl atšalus orams daug kur pradėjo formuotis dirvožemio įšalas. Storiausias (6-11 cm) įšalo sluoksnis susidarė Lazdijų ir Vilniaus apylinkėse. Paskutinėmis trečiojo dešimtadienio dienomis dirvožemiai atitirpo.

Vandens lygis upėse svyravo įvairiai. 4 VMS buvo pasiektas žemiausias stebėtas lapkritį vandens lygis. Šiaurės vakarų Lietuvos upėse po gausių kritulių pirmąjį dešimtadienį per kelias paras vandens lygis pakilo 106–127 cm. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 3–82 cm žemesnis už lapkričio mėnesio vidutinį daugiametį, o Nemunėlyje ir Mūšoje 3–9 cm aukštesnis už jį.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse svyravo nuo 1,8 iki 5,4 °C.

Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 12 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 6,3 °C.

 

¹ pavojingas lietus – per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,6 °C (teigiama 4,5° anomalija) – nuo 1961 m. šiltesnis gruodis buvo tik 2006 m. (4,3 °C) ir 2015 m. (2,7 °C). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje ir Laukuvoje (1,5–1,9 °C), šilčiausia – pajūryje (3,9–4,4 °C) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 8–11 °C. Gruodžio 18 d. pasiektas šios dienos šilumos rekordas Lietuvoje: 11,1 °C Marijampolėje. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -7…-4. °C, Nidoje -2 °C.

1 pav.  Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra

Gruodžio mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 52 mm, artimas SKN. Didžiojoje šalies dalyje iškrito 40–60 mm (0,8–1,3 SKN), Pietų Lietuvoje, dalyje šiaurinių rajonų ir Kelmės apylinkėse 22–40 mm (0,6–0,9 SKN), Žemaitijoje bei Tauragnuose ir Dūkšte 60–110 mm (0,8–1,5 SKN) kritulių. Didžiausias kritulių kiekis registruotas Lankupiuose, 109 mm (2 pav.). 2 d. Šilutėje ir 7 d. Kretingoje registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai, atitinkamai 22,6 mm ir 16 mm per 12 val.

Sniego danga šalyje buvo susidariusi gruodžio mėnesio pirmoje pusėje. Storiausia sniego danga fiksuota gruodžio 3 dieną, šią dieną Utenos apylinkėse buvo susidariusi 7 cm., o Laukuvos apylinkėse – 8 cm sniego danga, kitur žemę dengė iki 4 cm sniego sluoksnis. Dešimtadienio pabaigoje pasnigo rytiniame šalies pakraštyje. Švenčionyse 28 d. sniego dangos storis siekė 11 cm, 30 d. 1 cm sniego danga buvo fiksuota Dūkšto apylinkėse. 31 d. sniego neliko.

 

Vidutinė Saulės spindėjo trukmė Lietuvoje buvo 27 val. (0,9 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė pietvakariniame pakraštyje (Kybartuose 43 val.), trumpiausiai šiaurės rytuose (Dūkšte ir Utenoje 16–17 val.) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 15–19 m/s, vakarinėje šalies dalyje 20–23 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo labai panaši ir svyravo apie 2–3 °C, aukščiausia kilo iki 5–6 °C.

Pirmomis mėnesio dienomis įšalusio dirvožemio sluoksnis šalyje siekė iki 6 cm, giliausiai dirvožemiai buvo įšalę Biržų apylinkėse. Pirmojo dešimtadienio viduryje, kai atšilo orai, įšalas visiškai atitirpo. Antrojo dešimtadienio pradžioje oro temperatūrai nukritus žemiau 0 laipsnių, giliausiai – iki 13 cm dirvožemiai įšalo Dotnuvos apylinkėse. Šio dešimtadienio viduryje, kai atšilo orai, įšalas visiškai atitirpo. Gruodžio mėnesio pabaigoje dirvožemio įšalas vėl pradėjo formuotis. Priešpaskutinę mėnesio dieną Vilniaus apylinkėse laikėsi 8 cm įšalo sluoksnis, Dotnuvos apylinkėse – 6 cm, Šiaulių apylinkėse dirvožemiai buvo įšalę 5 cm, kitur šalyje dirvožemiai buvo įšalę mažiau, o Biržų, Raseinių, Šilutės, Ukmergės apylinkėse dirvožemiai buvo visiškai atitirpę.

Vandens lygis upėse svyravo įvairiai. 3 VMS buvo pasiektas žemiausias stebėtas gruodį vandens lygis. Vakarų Lietuvos upėse aukščiausias vandens lygis stebėtas gruodžio 10 d., vandens lygis pakilo 120–267 cm per kelias paras. Kitų regionų upėse vandens lygis svyravo nežymiai, aukštesnis buvo mėnesio pabaigoje. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 4–116 cm žemesnis už gruodžio mėnesio vidutinį daugiametį, o ties Kartena, Kretinga, Guntauninkais 3–27 cm aukštesnis už jį.

Šilčiausias vanduo stebėtas gruodžio 25 d. (3,1–5,8 °C). Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse svyravo nuo 1,5 iki 4,7 °C.

Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 12 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Per mėnesį vandens lygis pakilo 11 cm. Vandens temperatūra svyravo tarp 6,1 °C ir 4,0 °C.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

 

2020 m. sausio mėn. buvo šilčiausias nuo 1961 m. – vidutinė mėnesio oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,8 °C (teigiama 6,0° anomalija), iki šiol šilčiausias buvo 1989 m. sausis (2,0 °C). Šis sausis buvo šilčiausias visų meteorologijos stočių duomenimis. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 1,2–1,8 °C (teigiama 5,5–6,2° anomalija) rytiniame ir pietrytiniame pakraštyje iki 4,5–4,8 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 5,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5,5–8,6 °C. 15 ir 25 d. pasiekti nauji šių dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje, atitinkamai 8,6 °C (Mažeikiai) ir 6,7 °C (Nida). Žemiausia oro temperatūra buvo nukritus iki -6,7…-1,7 °C, pajūryje -0,2…0,5 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 59 mm (1,2 SKN). N. Akmenės, Joniškio ir Pakruojo AGMS kritulių kiekis neviršijo 30 mm (0,6 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 30–60 mm (0,7–1,4 SKN), daugiausia kritulių iškrito Žemaitijoje 90–130 mm (1,2–1,7 SKN) (2 pav.).

Sausio 11 d. Kupiškio AGMS, Panevėžio, Šiaulių ir Utenos AMS; 12 d. Skuodo AGMS ir 13 d. Vėžaičių AGMS registruoti pavojingi lietūs¹.

Sausio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 32 val. (0,8 SKN), ilgiausiai – pietvakariniame pakraštyje –41–47 val., trumpiausiai – Aukštaitijoje 20–25 val. (3 pav.).

 

Didžiausias vėjo greitis siekė 15–19 m/s, Žemaitijoje ir pajūryje 20–22 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 2–3 °C, Dūkšto apylinkėse – 1 °C, Klaipėdos apylinkėse – 4 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 4–6 °C.

Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio viduryje esant neigiamai oro temperatūrai, šalyje pradėjo formuotis dirvožemio įšalas. Dirvožemiai giliausiai buvo įšalę Dotnuvos apylinkėse – įšalo sluoksnis čia siekė 13 cm, kitur šalyje vyravo apie 1–5 cm įšalo sluoksnis. Laikantis šiltesniems orams įšalo sluoksnis dirvožemiuose plonėjo, o paskutinę pirmojo dešimtadienio dieną dirvožemiai visur buvo visiškai atitirpę. Sausio 17-18 dienomis 1 cm dirvožemio įšalas buvo susiformavęs tik Kauno ir Kybartų apylinkėse bei 3 cm – Vilniaus apylinkėse. Vėlesnėmis dienomis laikantis šiltesniems nei įprasta sausio mėnesio orams dirvožemio įšalas šalyje nebesusiformavo.

Vakarų Lietuvos upėse dėl gausių kritulių aukščiausias vandens lygis stebėtas sausio 14 d., vandens lygis pakilo 122–216 cm per kelias dienas. Kitų regionų upėse vandens lygis svyravo mažiau. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune buvo 66–120 cm, Neryje 6–38 cm, Šešupėje 95 cm žemesnis už sausio mėnesio vidutinį daugiametį, o kitose upėse nuo 49 cm žemesnis ir iki 45 cm aukštesnis už jį.

Vandens temperatūra upėse buvo nuo 0,3 iki 4,8 °C.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo lygus šio mėnesio vidutiniam daugiamečiam. Per mėnesį vandens lygis pakilo 22 cm. Vandens temperatūra siekė 3–4 °C.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,9 °C (teigiama 0,7° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 11,6 °C (teigiama 0,1° anomalija), šilčiausia – pietvakariuose (13,0–13,6 °C) ir pajūryje 14,2–14,6 °C (teigiama 1,0° anomalija), Nidoje 15,1 °C (teigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 26–29 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -5…0. °C, pajūryje ir pamaryje 1–2 °C ir Nidoje 6 °C.

Rugsėjo mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 66 mm (artimas SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 30–60 mm (0,5–1 SKN). Didesnis kritulių kiekis registruotas šiauriniame ir rytiniame pakraščiuose bei Žemaitijoje: 60–140 mm (0,9–1,6 SKN), Kretingoje 161 mm (1,7 SKN) (2 pav).

Vidutinė Saulės spindėjo trukmė buvo artima SKN, 179 val. Ilgiausiai Saulė švietė Pietų Lietuvoje ir šiaurinėje dalyje, t.y. Biržų apylinkėse (191–200 val., 1,2 SKN), trumpiausiai – pajūryje, Šiaulių ir Utenos rajonuose , trumpiau nei 170 val. (0,8–1,1 SKN) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 15–19 m/s, vietomis 20–23 m/s.

Rugsėjo 13 d. daugelyje šalies rajonų vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara – tai įvyko vidutiniškai 3 savaitėmis vėliau, nei įprasta. Šiais metais meteorologinė vasara, daugelyje šalies rajonų prasidėjusi gegužės 17 d., visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 120 d. – net 6 savaitėmis ilgiau lyginant su SKN. Rugsėjo 23–27 d. rytais daugelyje šalies rajonų buvo fiksuotos šalnos, vietomis iki -4 °C.

Aukščiausios purenamo ruožo temperatūros buvo fiksuotos pirmą mėnesio dešimtadienį ir mėnesio eigoje palaipsniui krito. Vidutinė mėnesio purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 13–16 °C, aukščiausia daug kur siekė 23–27 °C, Klaipėdoje apie 29 °C, žemiausia, paskutinėmis mėnesio dienomis, krito iki 4–6 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 20–26°, žemiausia krito iki 7–9 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, rugsėjo mėnesio pradžioje užsitęsęs sausas periodas Palangos ir Mažeikių teritorijose buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Didžiojoje šalies dalyje drėgnumas buvo optimalus, tik rytiniame šalies pakraštyje pirmąjį mėnesio dešimtadienį fiksuota perteklinė drėgmė. Vis tik kritulių kiekis nebuvo pakankamas, todėl antrasis mėnesio dešimtadienis buvo daug sausesnis: nepaisant to, jog sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, pasitraukė iš Lietuvos teritorijos, daug kur šalyje fiksuotos labai sausos arba sausringos sąlygos, kurios tęsėsi iki pat dešimtadienio pabaigos. Trečiojo rugsėjo mėnesio dešimtadienio pradžioje didžiojoje šalies dalyje vyravo optimalus drėgnumas arba tik nedidelis drėgmės trūkumas, sausringos sąlygos vyravo tik Akmenės, Šakių ir Vilkaviškio savivaldybėse, tačiau po poros dienų situacija vėl suprastėjo – daug kur šalies šiaurėje ir kai kur pietuose tapo sausringa arba įsivyravo nepakankamas drėgmės trūkumas, centrinėje šalies dalyje daugiausia vyravo sausos arba labai sausos sąlygos. Gausiau palijus paskutinę mėnesio dieną situacija vėl pagerėjo ir daug kur įsivyravo optimalus drėgnumas. Vis tik atkreiptinas dėmesys į vakarinį šalies pakraštį, kur paskutinėmis mėnesio dienomis laikėsi optimalios sąlygos arba perteklinis drėgnumas, o paskutinę rugsėjo mėnesio dieną Kretingos, Plungės ir Telšių rajonuose jis tapo itin didelis.

Vandens lygis upėse svyravo nežymiai. 3 VMS vandens lygis buvo 2–11 cm žemesnis už iki šiol stebėtą rugsėjį. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 12–77 cm žemesnis už rugsėjo mėnesio vidutinį daugiametį. Gamtosauginiai vandens debitai išmatuoti 11 VMS.

Žemiausia vandens temperatūra upėse buvo 4,7–10,8 °C (rugsėjo 24–27 d.). Per mėnesį vanduo atvėso 8–12 °C.

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 15 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 1,9 °C aukštesnė nei daugiametis vidurkis. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 13 °C.

 

Spalio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,3 °C (teigiama 2,1° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje ir Žemaičių aukštumoje 8,5–9,3 °C, šilčiausia – pietvakariuose  ir vakaruose (9,5–10,5 °C) bei Klaipėdoje ir Nidoje (10,6–10,9 °C) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 18–22 °C. Spalio 16, 19, 20, 21 ir 22 dienomis pasiekti tų dienų šilumos rekordai Lietuvoje: 16 d. 21,8 °C Tauragė, 19 d. 20,3 °C Varėna, 20 d. 20,2 °C Kybartai, 21 d. 20,9 °C Lazdijai, 22 d. 21,7 °C Varėna. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -8…-1. °C,  Nidoje 2 °C.

Spalio mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 66 mm (artimas SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis nesiekė 50 mm (0,6–1 SKN). Didžiausias kritulių kiekis registruotas Žemaitijoje ir pajūryje 100–150 mm (1,2–1,5 SKN) (2 pav.).  9, 11 ir 12 dienomis registruoti pavojingo¹  lietaus atvejai Žemaitijoje, gausiausias lietus registruotas 12 d. Skuode, kai per 12 val. iškrito 36,2 mm kritulių.

Spalio 6 d. iškrito pirmas sniegas, o spalio 30 d. šiaurės rytiniuose rajonuose buvo susidariusi 1–3 cm sniego danga.

Saulės spindėjo trukmė Lietuvoje buvo artima 94 val. (0,9 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Pietų Lietuvoje, trumpiausiai – pajūryje ir Šiaurės Lietuvoje (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 16–19 m/s, vietomis 20–25 m/s.

Spalio 3 d. Skuodo apylinkėje, 5-8 dienomis daugelyje šalies rajonų 2 cm aukštyje fiksuotos šalnos iki minus 5 °C.

Daugelyje šalies rajonų spalio 2 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko tuo pačiu metu kaip SKN. Aktyvioji augalų vegetacija visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 164 d. – 10 dienų ilgiau, lyginant su SKN. Kartu su vidutinės paros oro temperatūros perėjimu žemiau 10 °C, baigėsi ir drėgmės sąlygų vertinimas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes. Paskutinę drėgmės sąlygų vertinimo dieną šalyje vyravo optimalus ir perteklinis drėgnumas. Ypač didelis drėgmės perteklius buvo vakarinėje šalies dalyje: Skuodo, Palangos, Kretingos, Plungės, Telšių, Klaipėdos, Šilutės ir Rietavo savivaldybėse.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 9–10 °C, aukščiausia kilo iki 13–16 °C. Paskutinę mėnesio dieną Utenoje dirvožemis buvo įšalęs iki 1 cm.

Spalio 30 d. Lietuvoje iškrito sniegas – Utenos rajone išmatuota 1 cm storio sniego danga, Biržų rajone – 3 cm storio sniego danga. Šios dienos vakare sniego nebeliko.

Paskutinę dešimtadienio dieną Utenoje dirvožemis buvo įšalęs iki 1 cm.

Vandens lygis upėse svyravo nežymiai. Nevėžyje buvo pasiektas žemiausias stebėtas spalį vandens lygis. Tik Vakarų Lietuvos upėse po gausių kritulių antro dešimtadienio pradžioje per kelias dienas vandens lygis pakilo 173–237 cm. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 1–67 cm žemesnis už spalio mėnesio vidutinį daugiametį.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse svyravo nuo 2,2 iki 7,7 °C.

Vidutinis spalio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 12 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 1,7 °C žemesnė nei daugiametis vidurkis. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 9,2 °C.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2019 m. birželio mėnuo buvo šilčiausias nuo 1961 m.: vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 20,1 °C (4,7° anomalija), vėsiau buvo pajūryje ir Žemaitijoje 18,9–19,4 °C (4,7–4,9°C anomalija), karščiausia pietryčiuose 21,0–21,1 °C (5,3–5,4°C anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 32–36 °C, Nidoje 31 °C. 12 d. buvo pasiektas naujas birželio mėnesio karščio rekordas – 35,7 °C (Kaišiadoryse). Buvo registruotos šešios tropinės naktys (kai oro temperatūra nakties metu nenukrenta žemiau 20 °C). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 5–9 °C, Nidoje 10 °C.

Birželio mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 33 mm (0,4 SKN). Daug kur jų kiekis neviršijo 30 mm (0,1–0,4 SKN), ir tik 5 stotyse išmatuota daugiau nei 60 mm kritulių (1–1,4 SKN) (2 pav.).

Vidutiniškai Saulė spindėjo 355 val. arba 1,3 SKN. Ilgiausiai Saulė švietė pietvakariniuose rajonuose, trumpiausiai – rytiniuose (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 13–18 m/s, Vakarų, Pietvakarių Lietuvoje 19–22 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 21–26 °C, aukščiausia siekė 30–34 °C, Klaipėdos, Varėnos ir Vilniaus apylinkėse 36 °C, aukščiausia 20 cm gylyje kilo iki 25–30 °C.

Meteorologinė vasara, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 15 °C, šiais metais beveik visoje šalyje prasidėjo vidutiniškai trimis savaitėmis anksčiau lyginant su SKN: Daug kur šalyje Birželio 16–18 d., o Nidoje ir Palangoje – birželio 3 d.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, mėnesio pradžioje Varėnos, Trakų ir Elektrėnų savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausas periodas pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio¹ rodiklius, o įpusėjus mėnesiui minėtuose rajonuose situacija nesikeitė, tad buvo pasiekti stichinės sausros² rodikliai. Mėnesio pradžioje sausringos sąlygos buvo susidariusios Jonavos, Kauno, Molėtų ir Vilniaus rajonuose, nedidelis drėgmės trūkumas fiksuotas pavieniuose Pietryčių Lietuvos rajonuose, kitur šalyje vyravo optimalios drėgmės sąlygos, o daug kur Vakarų Lietuvoje, taip pat Pakruojo, Kelmės, Šiaulių ir Zarasų r. buvo susidaręs drėgmės perteklius. Per mėnesį daug kur iškritęs mažesnis nei įprasta kritulių kiekis nulėmė, kad situacija šalyje prastėjo: paskutinę mėnesio dieną teritorijos, kuriose buvo labai sausa, plito – tokios sąlygos susidarė daug kur Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Sausringa buvo Biržų, Rokiškio, Šalčininkų, Kaišiadorių, Birštono apylinkėse, taip pat kai kur šalies pietvakariuose ir vakaruose, o Šilalės, Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir Molėtų apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Optimalios drėgmės sąlygos išliko tik kai kur

Vakarų Lietuvoje, taip pat Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybės teritorijose.

Vandens lygis daugelyje upių svyravo nežymiai. Labiausiai per mėnesį vandens lygis pažemėjo Nemune, Nevežyje (50–80 cm). Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 6–75 cm žemesnis už birželio mėnesio vidutinį daugiametį. 6 VMS žemiausias vandens lygis buvo 1–13 cm žemesnis nei iki šiol stebėtas birželį. Gamtosauginiai vandens debitai išmatuoti 9 VMS.

Šilčiausias vanduo stebėtas upėse birželio 13–14 d. (20,4–26,0 °C).

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 20 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Per mėnesį vandens lygis pažemėjo 13 cm. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra ežere siekė 19,7 °C. Šilčiausias vanduo užfiksuotas birželio 13, 21 d. – 24,7 °C.

 

¹ – sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų.

² – stichine sausra yra laikomos sąlygos, kai HTK < 0,5 išsilaiko ilgiau nei 30 dienų (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ patvirtinti stichinės sausros aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu rodikliai).

Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,9 °C (neigiama 1,0° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniuose rajonuose ir Žemaitijos aukštumoje 16,0–16,5 °C (neigiama 1,0–1,5° anomalija), šilčiausia – pietvakariuose 17,0–17,5 °C (neigiama 0,5–0,9°C anomalija), Nidoje 18,1 °C (neigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 29–33 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 5–9. °C, Klaipėdoje 10 °C ir Nidoje 12 °C.

Liepos mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 86 mm (1,1 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Trakų, Elektrėnų ir Vilniaus apylinkėse, 41–50 mm (0,5–0,6 SKN). Vakarų, Šiaurės ir Rytų Lietuvoje kritulių kiekis viršijo 100 mm (1,4–1,9 SKN), Pasvalyje jų kiekis buvo 217 mm arba 2,9 SKN – 22 d. čia registruotas katastrofinis lietus¹, kai per 1,5 val. iškrito 94,2 mm kritulių (2 pav.).

Vidutiniškai Saulė spindėjo 288 val. arba 0,9 SKN. Ilgiausiai – pamaryje ir Kuršių nerijoje (301–308 val., artimas SKN), trumpiausiai – rytiniuose rajonuose (205–222 val, 0,7 SKN) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė 15–18 m/s, Ukmergėje ir Tauragėje 20 m/s.

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje mėnesio pradžioje ir viduryje svyravo apie 17–20 °C, Klaipėdoje 22 °C, mėnesio pabaigoje daugelyje šalie rajonų šiek tiek pakilo, apie 20–23 °C. Aukščiausia 10 cm gylyje siekė 30–33 °C, o aukščiausia 20 cm gylyje kilo iki 25–28 °C.

 

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, liepos mėnesio pradžioje stichinė sausra² vis dar buvo apėmusi Varėnos, Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybių teritorijas, o teritorijos, kuriose buvo labai sausa, toliau plėtėsi – tokios sąlygos buvo susidariusios daug kur Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Sausringa buvo Biržų, Rokiškio, Šalčininkų, Kaišiadorių, Birštono apylinkėse, taip pat kai kur šalies pietvakariuose ir vakaruose. Nedidelis drėgmės trūkumas fiksuotas tik pavieniuose Šilalės, Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir Molėtų apylinkėse. Optimalios drėgmės sąlygos išliko tik kai kur Vakarų Lietuvoje, taip pat Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybės teritorijose. Mėnesio viduryje orai tapo lietingi, todėl situacija ėmė gerėti. Iš pradžių optimalios sąlygos vyravo daugelyje šalies rajonų, vėliau daug kur šalies šiaurėje ir vakaruose, taip pat pietvakariniame pakraštyje (Lazdijų r., Kalvarijos ir Druskininkų sav.) įsivyravo drėgmės perteklius. Elektrėnų ir Trakų r. savivaldybių teritorijose sąlygos išliko sausringos, o pavienėse Kėdainių, Šakių ir Vilniaus apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Mėnesio pabaigoje pasitaikė intensyvių lokalaus pobūdžio kritulių įvairiuose šalies regionuose, todėl buvo palankios sąlygos susidaryti itin dideliam pertekliniam drėgnumui Telšių ir Pasvalio apylinkėse. Taip pat paskutinėmis mėnesio dienomis Elektrėnų, Trakų ir Neringos savivaldybėse vyravo nežymus drėgmės trūkumas, o šalies šiaurinėje ir vakarinėje dalyse bei Lazdijų, Jonavos ir Širvintų savivaldybėse buvo drėgmės perteklius. Likusioje Lietuvos dalyje drėgmės kiekis buvo optimalus.

 

Vandens lygis upėse buvo arti žemiausių liepos mėnesio lygių. Liepos 2–14 d. stebėta hidrologinė sausra. Nemune ties Smalininkais pasiektas žemiausias iki šiol stebėtas liepos mėnesį vandens lygis. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 2–82 cm žemesnis už liepos mėnesio vidutinį daugiametį. Gamtosauginiai vandens debitai išmatuoti 10 VMS.

Aukščiausia vandens temperatūra upėse buvo liepos 29–30 d. (18,4–23,8 °C).

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 19 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Šilčiausias vanduo užfiksuotas liepos 29–30 d. ( 22,5 °C).

 

¹ – katastrofinis meteorologinis reiškinys labai smarkus lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.

² – stichine sausra yra laikomos sąlygos, kai HTK < 0,5 išsilaiko ilgiau nei 30 dienų (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ patvirtinti stichinės sausros aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu rodikliai). Kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų, sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu.

Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,8 °C (teigiama 0,7° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniuose rajonuose ir dalyje Žemaitijos 16,8–17,5 °C (teigiama 0,2–0,8° anomalija), šilčiausia – pietvakariuose ir pajūryje 18,0–18,5 °C (teigiama 0,7–1,1°C anomalija), Nidoje 19,7 °C (teigiama 1,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 27–31 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 3–8. °C, Nidoje 12 °C.

Rugpjūčio mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 66 mm (0,9 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Kretingos, Mažeikių ir N. Akmenės r. savivaldybėse ir Raseiniuose 19–40 mm (0,2–0,5 SKN). Utenos, Vilniaus, Kalvarijų, Šalčininkų, Dotnuvos, Tauragnų ir Tabokinės stotyse kritulių kiekis viršijo 100 mm, išmatuota 100–129 mm kritulių (1,2–1,7 SKN) (2 pav.). Rugpjūčio 21 d. Molėtuose, Tauragnuose ir Utenoje bei 29 d. Kalvarijoje registruoti stichinio lietaus¹ atvejai.

Vidutinė Saulės spindėjo trukmė buvo artima SKN, 267 val. Ilgiausiai Saulė švietė Vakarų Lietuvoje (287–298 val., 1,1 SKN), trumpiausiai – Šiaulių apskrityje ir rytiniuose rajonuose , trumpiau nei 250 val. (0,9 SKN) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 11–15 m/s, vietomis 16–17 m/s.

 

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje mėnesio pradžioje svyravo apie 18–22 °C, rugpjūčio viduryje pakilo ir laikėsi panaši iki pat mėnesio pabaigos – daugelyje šalies rajonų apie 19–21 °C, Klaipėdoje apie 23 °C. Aukščiausia 10 cm gylyje siekė 25–30 °C, Klaipėdoje apie 32 °C, aukščiausia 20 cm gylyje kilo iki 22–25 °C, tačiau ir šiuo atveju išsiskyrė pajūrio regionas – apie 28°C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, pirmąjį mėnesio dešimtadienį daug kur šalies šiaurėje ir vakaruose buvo fiksuojamas drėgmės perteklius, Telšiuose ir Pasvalyje jis buvo itin didelis (šiose apylinkėse tokios sąlygos išsilaikė iki pat antrojo dešimtadienio pabaigos). Didžiojoje Lietuvos dalyje drėgnumas buvo optimalus, tik Elektrėnų ir Trakų rajonuose fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Mėnesio viduryje tapo sausiau – pietuose daug kur įsivyravo nežymus drėgmės trūkumas ir sausringos sąlygos, taip pat sausringos sąlygos laikėsi daug kur šalies vakaruose; didžiausias drėgmės kiekis išliko šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyse. Trečiojo mėnesio dešimtadienio pradžioje beveik visoje Lietuvoje palijo, daug kur rytuose fiksuoti itin gausūs krituliai. Dėl šios priežasties šiame regione pradėtas fiksuoti perteklinis drėgnumas, kuris laikėsi iki mėnesio pabaigos. Vis dėlto po lietingos dešimtadienio pradžios ėmė sausėti, ypač vakarų Lietuvoje, todėl paskutinę kalendorinės vasaros dieną Palangoje pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Taip pat labai sausa buvo ir Mažeikiuose, tačiau pavojingo reiškinio rodiklis rugpjūtį pasiektas nebuvo. Likusioje šalies dalyje drėgmės sąlygos išliko optimalios.

Vandens lygis upėse buvo arti žemiausių rugpjūčio mėnesio lygių. 3 VMS vandens lygis buvo žemesnis už iki šiol stebėtą rugpjūtį. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 5–73 cm žemesnis už rugpjūčio mėnesio vidutinį daugiametį. Gamtosauginiai vandens debitai išmatuoti 5 VMS.

Žemiausia vandens temperatūra upėse buvo 11,4–19,7 °C. Aukščiausia vandens temperatūra upėse svyravo nuo 16,8 iki 22,6 °C.

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 16 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Šilčiausias vanduo užfiksuotas rugpjūčio 30 d. (21,9 °C).

 

¹ – stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 50–80 mm kritulių.

Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 2,2–3,7 °C (teigiama 2,0–3,0° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -5…-10 °C, rytiniame šalies pakraštyje iki -11…-13 °C. Aukščiausia pakilo iki 11–16 °C, pajūryje iki 8–10 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje sudarė 1,2 SKN. Didžiojoje šalies dalyje jų kiekis buvo 25–50 mm (0,8–1,4 SKN), Žemaitijoje, pietrytiniuose ir siauram šiaurės rytiniame pakraščio ruože 50–90 mm (1,2–1,5 SKN) (2 pav.).

Vidutiniškai Saulė švietė 120 val. arba 0,9 SKN. Trumpiausia Saulės spindėjimo trukmė (99–110 val.) registruota Šiaurės Vakarų Lietuvoje ir Utenoje, ilgiausiai – Pietų Lietuvoje 130–146 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 16–21 m/s, Pietvakarių ir Vakarų Lietuvoje 22–26 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, aukščiausia daug kur siekė 9–14 °C, žemiausia krito iki -2…0 °C. Aukščiausia 20 cm gylyje svyravo apie 7–10 °C.

Mėnesio pradžioje dirvožemiai kai kur buvo įšalę iki 1–4 cm, tik Biržų ir Dotnuvos meteorologijos stočių meteorologinių stebėjimų aikštelėse buvo išlikęs 18–19 cm storio įšalo sluoksnis, tačiau ir jis nuo paviršiaus buvo atitirpęs 9–17 cm. Laikantis šiltesniems orams įšalo sluoksnis dirvožemiuose toliau plonėjo, o paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai visur buvo visiškai atitirpę. Vėlesnėmis mėnesio dienomis dirvožemiai vietomis įšaldavo iki 1–14 cm, tačiau tik trumpam – įdienojus, pašildžius saulei, dirvožemiai pilnai atitirpdavo. Paskutinę kovo mėnesio dieną dirvožemiai visur vėl buvo atitirpę.

Kovo mėnesį dėl iškritusių kritulių aukščiausias vandens lygis Vakarų Lietuvos upėse stebėtas 11–12 d., kitų regionų upėse 18–22 d. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 6–87 cm žemesnis už kovo mėnesio vidutinį daugiametį.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse svyravo nuo 5,5 iki 7,4 °C.

Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 3 cm aukštesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Ledas su properšomis, atotirpos stebėti iki kovo 21 d. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra ežere siekė 3,8 °C.