Autorius: root

Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,6 °C (teigiama 1,0° anomalija): nuo 17,6–18,0 °C Žemaičių aukštumoje ir Raseinių apylinkėse (teigiama 0,6–0,8° anomalija) iki 19,5–20,0 °C pajūryje ir pamaryje (teigiama 1,5–2,0° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 7,2 °C registruota 8 d. Molėtuose. Aukščiausia oro temperatūra 31,7°C registruota 1 d. Druskininkuose ir 2 d. Birštone. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra¹, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06-26–07-02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį liepos dešimtadienį buvo artimas SKN, 29,6 mm, tačiau pasiskirstymas buvo labai netolygus. Mažiausiai kritulių teko Lietuvos vidurio žemumai ir Švenčionių rajonui, 5–20 mm (0,2–0,7 SKN), kitur jų kiekis buvo 20–40 mm (0,7–1,4 SKN), Pietryčių Lietuvoje, vietomis Žemaitijoje ir Tauragnuose – 40–81 mm (1,3–2,5 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Biržuose (5,8 mm), daugiausiai – Tauragėje (80,2 mm). Liepos 1 d. Tauragėje registruotas stichinis lietus² –65,4 mm kritulių per 9 val. Net 6 dešimtadienio dienas (1, 2, 4, 6, 8 ir 10 d.) vietomis buvo registruojami pavojingo lietaus³ atvejai.

Dešimtadienio pradžioje ilgas lietingas laikotarpis⁴ išliko didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Dotnuvos, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonuose, taip pat dalyje Lazdijų, Pakruojo ir Zarasų rajonų. Per dešimtadienį situacija nesikeitė.

Liepos pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 82,5 val. (0,9 SKN): nuo 72,7 val. Varėnoje iki 91,6 val. Biržuose. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 28–34 °C, Utenoje iki 36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–30 °C.

Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo vos 0,2 didesnės ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė buvo fiksuojama 3 d. (6,1), mažiausia –6 d. (4,0).

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį (356 DU⁵) buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (344 DU). Visomis dienomis (išskyrus 1–3 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (387 DU) fiksuota 10 d., o mažiausia – 3 d. (327 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio vidurkio sudarė 13 % ir -5 %.

 

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C r daugiau bei laikosi 3 ir daugiau dienų.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79 mm kritulių.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

⁵ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,7 °C (neigiama 2,2° anomalija): nuo 10,9–11,5 °C Žemaitijoje ir pietrytiniame pakraštyje (neigiama 1,9–2,6° anomalija) iki 12,0–12,4 °C vakarinėje Aukštaitijos dalyje, Birštono, Tauragės ir Jurbarko apylinkėse (neigiama 1,9–2,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 25 d. Kalvarijoje, 24,5 °C, žemiausia – 24 d. Varėnoje, 0,7 °C.

Trečiasis gegužės dešimtadienis buvo labai lietingas – vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 58,8 mm (3,2 SKN) – viršijo viso mėnesio SKN, kuri yra 53 mm. Mažiausias kritulių kiekis registruotas Vakarų Lietuvoje ir pačiame rytiniame pakraštyje 20–40 mm (1,6–2,7 SKN), gausiausių kritulių sulaukė Pietų Lietuva, 80–110 mm (3,6–6,2 SKN) (2 pav.). Gausiausiai palijo Alytuje (105,4 mm) ir Šalčininkuose (100,4 mm), mažiausiai – Ventėje (20,5 mm) ir Palangoje (21,3 mm). 21 d. Šalčininkuose registruotas stichinis lietus¹ – per 12 val. prilijo 50,3 mm. 21, 25, 26, 30 ir 31 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus² atvejai.

Gegužės trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 71,6 val. (0,7 SKN): nuo 59,3 val. Kybartuose iki 80,1 val. Dūkšte. (3 pav.).

Gegužės 23 ir 29 d. vietoms, o 24 d. daug kur dirvos paviršiuje ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra arčiau dirvos paviršiaus, 5 cm aukštyje, krito iki -2 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 13–15 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 21–25 °C, Klaipėdoje – iki 28 °C, Lazdijuose šilo kiek mažiau – iki 16 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 17–22 °C.

Per dešimtadienį daug kur baigė žydėti daugelis dar žydėjusių vaismedžių ir vaiskrūmių, įsibėgėjo kaštonų žydėjimas.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (išskyrus 25 d. dėl spektrofometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 17 % didesnis lyginant su daugiamečiu vidurkiu (1993–2020 m., 362 DU³). Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 28 d. (463 DU) – buvo 28 % didesnė už daugiametę šios paros reikšmę, o mažiausia (391 DU) fiksuota 24 d., kuri 8 % išmatuota didesnė lyginant su tos dienos daugiamečiais duomenimis.

 

¹ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,7 °C (teigiama 0,2° anomalija): nuo 14,4–15,0 °C šiaurės vakarinėje dalyje (-0,2…0,1° anomalija) iki 16,5–17,0 °C vietomis Pietryčių Lietuvoje (teigiama 0,7° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 3,4 °C registruota 4 d. Rietave. Aukščiausia oro temperatūra pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio karščio ribą¹ – Druskininkuose 9 d. buvo 30,1 °C, 10 d. 30,7 °C ir Šalčininkuose 10 d. 30,0 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį birželio dešimtadienį buvo apie 28,3 mm (1,9 SKN). Mažiau kritulių teko Žemaitijai, daliai Aukštaitijos ir Pietų Lietuvos – 9–30 mm (0,6–2,4 SKN), kitur jų kiekis buvo 30–45 mm (1,6–3,4 SKN), o Šakių, Buivydžių apylinkėse bei Vidurio Lietuvos žemumos šiaurinėje dalyje jų kiekis buvo 45–60 mm (2,6–5,1 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Tabokinėje (9,2 mm) ir Kupiškyje (10,7 mm), daugiausiai – Dotnuvoje (56,5 mm) ir Šeduvoje (56,0 mm). Pirmąją ir dvi paskutines dešimtadienio dienas vietomis buvo registruoti pavojingo lietaus² atvejai.

Kai kuriuose Lietuvos rajonuose lietus kiekis jau kurį laiką buvo didesnis nei įprasta, o šį dešimtadienį kritulių taip pat kai kur iškrito gerokai daugiau. Tad per dešimtadienį keliuose rajonuose buvo fiksuotas stichinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis³. Rodiklis pasiektas Alytaus, Šalčininkų, Trakų, Vilkaviškio rajonuose, taip pat dalyje Jurbarko, Kėdainių, Lazdijų, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių ir Vilniaus rajonų.

Birželio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 82,5 val. (0,8 SKN): nuo 76 val. Klaipėdoje iki 91 val. Dotnuvoje. (3 pav.).

Šalnų šį dešimtadienį nebuvo.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–18 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 25–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–26 °C.

Kauno MS pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,8 mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Šį dešimtadienį aukščiausia UVI indekso reikšmė 5,3 buvo fiksuota 5 ir 6 d., mažiausia – 1,4 išmatuota 1 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį (išskyrus 1 ir 5 d.) vidutiniškai buvo lygus (354 DU³). Šio dešimtadienio 1 ir 5 d. sutrikus Brewer MK III spektrofometro programos veiklai fiksuotas 2 dienų duomenų trūkis. Pagal turimus duomenis aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 2 d. (396 DU) – buvo 9 % didesnė už daugiametę šios paros reikšmę, o mažiausia (336 DU) fiksuota 6 d. ir buvo 5 % mažesnė.

 

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

³ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

 

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,5 °C (neigiama 0,4° anomalija): nuo 14,7–15,0 °C Žemaičių aukštumoje  (0,0–0,4° anomalija) iki 16,0–16,7 °C Pietų Lietuvoje, Nidos, Ventės ir Jonavos apylinkėse (0,0–0,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 6,2 °C registruota 15 d. Skuode ir 16 d. Šilutėje. Aukščiausia oro temperatūra – 30,5 °C 19 d. Druskininkuose (pavojingas meteorologinis reiškinys¹).

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį birželio dešimtadienį buvo apie 37,3 mm (1,4 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Kybartų apylinkėse ir Žemaitijoje: 5–15 mm (0,3–0,6 SKN), Pietų ir pietryčių Lietuvoje, rytinėje Žemaitijos dalyje – 15–45 mm (0,7–1,7 SKN), centriniuose ir šiaurės rytiniuoses rajonuose 45–82 mm (1,9–4,1 SKN)  (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Lankupiuose (5,0 mm), Ventėje (5,8 mm) ir Nidoje (6,5 mm), daugiausiai – Dotnuvoje (81,6 mm). 14, 19 ir 20 d. vietomis buvo registruoti pavojingo lietaus² atvejai, didžiausias kritulių kiekis registruotas Dūkšte: per 9 val. iškrito 45,2 mm kritulių.

Per dešimtadienį dar keliuose rajonuose buvo pasiekti stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio³ rodikliai. Birželio 20 d. duomenimis, stichinis reiškinys fiksuojamas Alytaus r., Birštono, Elektrėnų, Kėdainių r., Jurbarko r., Panevėžio r., Radviliškio r., Raseinių r., Šalčininkų r., Šiaulių r., Trakų r., Varėnos r., Vilniaus r., Vilkaviškio r. savivaldybėse, taip pat dalyje Lazdijų, Kaišiadorių, Kauno, Marijampolės, Pakruojo, Prienų, Šakių, Širvintų, Ukmergės, Zarasų rajonų.

Birželio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 75,8 val. (0,9 SKN): nuo 61,3 val. Dotnuvoje iki 88,7 val. Nidoje. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 23–31 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 20–26 °C.

Kauno MS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,7 mažesnės už daugiametį nagrinėjamo dešimtadienio 2001­–2020 m. vidurkį (5,3). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 5,6 buvo fiksuota 12 d., mažiausia – 3,4 20 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 3 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (352 DU⁴). Šiomis dienomis (išskyrus 12 ir 18-20 d.) BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 14 d. (409 DU) (16 % daudesnė už vidurkį), o mažiausia (323 DU) 19 d. (7 % mažesnė už vidurkį).

 

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis –­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

³ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

⁴ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,9 °C (neigiama 2,1° anomalija): nuo 6–7 °C rytinėje ir pietrytinėje dalyje (neigiama 2,8° anomalija) iki 8–9 °C Vakarų ir pietvakarių Lietuvoje (neigiama 0,7–2,3° anomalija) ir 9 °C perkopusia temperatūra pamaryje  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 21 d. Šventojoje (20,2 °C) ir Klaipėdoje (19,9 °C) , žemiausia – 28 d. Akmenėje, -5,1 °C.

Trečiąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 15,3 mm (1,9 SKN). Vakarų Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0–0,2 SKN), Pietų Lietuvoje ir Pasvalio apylinkėse 5–10 mm (0,6–1,5 SKN), gausiausiai palijo juostoje nuo Lietuvos centro link Švenčionių,  30–49 mm (4,0–5,5 SKN) – čia 23 ir 24 dienomis buvo registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai (2 pav.). Didžiausias kiekis, 48,3 mm, registruotas Švenčionyse, Klaipėdoje kritulių nebuvo visai.

Balandžio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 75 val. (0,9 SKN): nuo 57,6 val. Dūkšte iki 95,2 val. Klaipėdoje. (3 pav.).

Beveik visomis dešimtadienio dienomis ore arba dirvos paviršiuje ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra  ore krito iki –5…0 °C, dirvos paviršiuje – kai kur iki -9…-8 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–13 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 2–7 °C, aukščiausia kilo iki 15–21 °C, Lazdijuose kiek mažiau – iki 12 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 5–9 °C, aukščiausia kilo iki 12–17 °C.

Per dešimtadienį daug kur šalyje pasirodė daugelio vaismedžių (slyvų, vyšnių, kriaušių, obelų) ir vaiskrūmių (raudonųjų ir juodųjų serbentų) žiedynai, pražydo beržai, klevai, gluosniai.

Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,6 mažesnės už daugiametį (2001-2020 m.) vidurkį (3,4). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 3,5 buvo fiksuota 29 d., mažiausia – 1,2 23 d.

Kauno MS balandžio 6 d. įvyko prietaiso mechaninės dalies gedimas, todėl neveikia ozono matavimai.

¹ Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

 

 

 

Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,1 °C (neigiama 1,9° anomalija): nuo 8,0–8,5 °C šiaurės vakariniame pakraštyje ir Švenčionių apylinkėse iki 9,5–10,2 °C Pietvakarių Lietuvoje (neigiama 1,1–1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 6 d. Akmenėje, 20,1 °C, žemiausia – 4 d. Rietave, -4,6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gegužės dešimtadienį buvo 3,2 mm (0,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0–0,4 SKN), o Vakarų Lietuvoje ir vietomis Aukštaitijoje kritulių nebuvo visai arba jų kiekis neviršijo 1 mm (0,0–0,08 SKN). Gausiau palijo Pietų Lietuvoje ir Panevėžio-Šeduvos ruože, 5–13 mm (0,3–0,7 SKN) (2 pav.). Kritulių nebuvo registruota Anykščiuose, Klaipėdoje, Nidoje, Šiauliuose ir Vėžaičiuose, gausiausiai palijo Prienuose (12,3 mm) ir Birštone (11,6 mm)

Gegužės pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 92,3 val. (1,1 SKN): nuo 86,4 val. Šiauliuose iki 101,5 val. Šilutėje. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 11–14 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 18–24 °C, Lazdijuose kiek mažiau – iki 15 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–18 °C.

Per dešimtadienį daug kur šalyje pražydo daugelis vaismedžių (slyvų, vyšnių, kriaušių, obelų) ir vaiskrūmių (raudonųjų ir juodųjų serbentų), taip pat beržai, klevai, ievos. Pievas geltonai nuspalvino kiaulpienės.

Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,2 mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,7). Šį dešimtadienį aukščiausios UVI indekso reikšmės 3,9 ir 4,2 atitinkamai buvo fiksuotos 6 ir 7 d., mažiausios – 2,6 ir 2,9 išmatuotos 1 ir 8 d.

 

Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,1 °C (neigiama 1,3° anomalija): nuo 10,0–10,5 °C šiaurės vakariniame pakraštyje, Žemaičių aukštumoje ir rytiniame pakraštyje (neigiama 1,0–2,0° anomalija) iki 11,5–12,2 °C Pietų Lietuvoje (neigiama 0,9–1,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 20 d. Druskininkuose, 26,7 °C, žemiausia – 18 d. Kretingoje ir Skuode, -1,6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gegužės dešimtadienį buvo 12 mm (0,6 SKN). Vakarų Lietuvoje (išskyrus Palangos apylinkes) ir vietomis Pietų Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–0,5 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 10–20 mm (0,4–1,0 SKN), gausiausiai palijo vietomis Rytų Lietuvoje ir Tabokinės apylinkėse, 20–29 mm (artimas SKN) (2 pav.). Gausiausiai palijo Šalčininkuose (28,7 mm), mažiausiai kritulių buvo Akmenėje (2,9 mm) ir Mažeikiuose (3,4 mm).

Gegužės antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 73,8 val. (0,8 SKN): nuo 55,5 val. Utenoje iki 99,0 val. Šilutėje. (3 pav.).

Gegužės 11 d. vietoms, o 16–19 d. daug kur ore arba dirvos paviršiuje ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore, standartiniame 2 m aukštyje, krito iki –2…-0 °C, arčiau dirvos paviršiaus – iki -6 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–14 °C, Klaipėdoje apie 16 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 16–22 °C, Klaipėdoje – iki 24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 15–19 °C.

Per dešimtadienį daug kur žydėjo obelys, vyšnios, kai kur pasirodė pirmieji alyvos, kaštonų žiedai.

Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,1 mažesnės ir atitiko daugiametį nagrinėjamo dešimtadienio (2001-2020 m.) vidurkį (4,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 4,8 buvo fiksuota 16 d., mažiausia – 2,7 11 d.

 

Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,6 °C (teigiama 1,3° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytinėje ir šiaurės  vakarinėje dalyse 2,3–3,0 °C (teigiama 1,1° anomalija), šilčiausia buvo Pietų Lietuvoje 4,0–4,9 °C (teigiama 1,3–1,9° anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 23 d. Druskininkuose, 17,7 °C, žemiausia – 31 d. Joniškyje, -10,7 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje tebuvo 0,2 mm (0,01 SKN).  Didžiojoje šalies dalyje trečiąjį dešimtadienį kritulių nebuvo visai, krituliai registruoti tik Pietų ir šiaurės rytų Lietuvoje. Pietinėje dalyje ir vietomis Aukštaitijoje jų kiekis neviršijo 0,5 mm ( 0,01–0,06 SKN), daugiau nei 1 mm kritulių registruota tik šiaurės rytiniame pakraštyje, 1,0–2,1 mm (0,10–0,13 SKN). Didžiausias kiekis 2,1 mm registruotas Zarasuose.

Trečiasis kovo dešimtadienis buvo labai saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 106,2 val. (1,6 SKN): nuo 98,6 val. Vilniuje iki 114,5 val. Dotnuvoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–6 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -2…3 °C, aukščiausia kilo iki 8–14 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0…3 °C, aukščiausia kilo iki 7–10 °C.

Kaip ir praėjusiais dešimtadieniais, taip ir šį vyraujant sausiems ir giedriems orams šaltomis naktimis susidarė palankios sąlygos dirvožemiui šalti, tačiau dienomis Saulės spinduliai dažnai visiškai atitirpindavo įšalusį dirvožemį. Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 2–7 cm, tačiau buvo ir vietovių, kuriose įšalo nebuvo. Kovo 26 d. dirvožemiai visoje šalyje buvo atitirpę, tačiau kitomis dienomis vėl pradėjo šalti. Paskutinę dešimtadienio dieną visoje šalyje  įšalusio dirvožemio sluoksnio storis siekė 1–7 cm. 

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį kovo mėnesio dešimtadienį (349 DU¹) vidutiniškai 8 % buvo mažesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (381 DU). Šiomis dienomis BOK reikšmės neviršijo daugiamečio vidurkio. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 26 d. (370 DU), kur atitinkamai vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės šios paros reikšmės sudarė -4 %, o mažiausia (321 DU) 28 d., kur nuokrypis nuo daugiamečio šios paros BOK rezultato gautas 15 % mažesnis.

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,2 °C (neigiama 1,6° anomalija): nuo 2,0–2,5 °C Žemaičių aukštumoje ir rytiniame pakraštyje (neigiama 1,9–2,1° anomalija) iki 3,5–4,5 °C Pietų Lietuvoje, pajūryje ir pietvakariniame pakraštyje (neigiama 0,6–1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 7 d. Druskininkuose, 17,3 °C, žemiausia – 3 d. Skuode, -8,8 °C.

Pirmąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 20,3 mm (1,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,2–0,9 SKN), gausiau palijo dalyje Aukštaitijos (15–30 mm, 1,1–1,5 SKN) ir Vakarų Lietuvoje (15–54 mm), kur daugiausiai kritulių teko Žemaičių aukštumai – 45–54 mm (3,3–3,9 SKN), čia kritulių kiekis apie 1,5 karto viršijo balandžio mėnesio SKN. (2 pav.). Didžiausias kiekis, 53,8 mm, registruotas Kartenoje, mažiausias, 3,4 mm, Marijampolėje. 7d. Telšiuose registruotas pavojingo lietaus atvejis (16,2 mm per 12 val.).

Balandžio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 64 val. (1,1 SKN): nuo 44,8 val. Varėnoje iki 73,1 val. Kaune ir 75,4 val. Nidoje. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -2…3 °C, aukščiausia kilo iki 7–12 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, aukščiausia kilo iki 6–9 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai kai kur dar buvo įšalę iki 2–7 cm, o kitomis dienomis įšalo storis plonėjo, o 7 d. visoje šalyje dirvožemiai jau buvo visiškai atitirpę. 

Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo vos 0,1 mažesnės ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,2). Šiomis dienomis aukščiausios UVI indekso reikšmės buvo fiksuojamos 8 d. (2,6) ir 10 d. (2,5), mažiausia – (1,8) 1 ir 2 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį (išskyrus 6-10 d.) vidutiniškai buvo lygus (396 DU¹). Šį dešimtadienį 6-10 d. sugedus Brewer MK III spektrofometrui fiksuotas 5 dienų duomenų trūkis. Pagal turimus duomenis aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 5 d. (457 DU) – buvo 19 % didesnė už daugiametę šios paros reikšmę, o mažiausia (345 DU) fiksuota 1 d. ir buvo 10 % mažesnė lyginant su tos dienos daugiamečiais duomenimis.

 

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 6,2 °C (neigiama 0,5° anomalija): nuo 5,0–6,0 °C Pietryčių ir šiaurės vakarų Lietuvoje (neigiama 0,1–1,8° anomalija) iki 6,0–7,0 °C likusioje teritorijoje (-1,1… 0,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 20 d. Šventojoje (19,7 °C), Klaipėdoje ir Pakruojyje (19,6 °C) , žemiausia – 12 d. Varėnoje, -6,1 °C.

Antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 7,4 mm (0,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0,02–0,5 SKN), gausiau palijo šiaurės rytinėje dalyje ir Pietų Lietuvoje (5–20 mm, 0,4–1,4 SKN), o pietiniame pakraštyje jų kiekis siekė 20–29 mm (1,8–2,4 SKN (2 pav.). Didžiausias kiekis, 28,7 mm, registruotas Puvočiuose, mažiausias, 0,3 mm, Guntauninkuose bei Molėtuose ir Skuode – po 1 mm..

Balandžio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 81 val. (1,2 SKN): nuo 62,5 val. Varėnoje iki 100,1 val. Biržuose. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–8 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 1–4 °C, aukščiausia kilo iki 14–18 °C, Lazdijuose kiek mažiau – iki 9 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, aukščiausia kilo iki 10–14 °C.

Pirmomis dešimtadienio dienomis dirvožemiai iki 1–3 cm dar buvo įšalę tik Varėnos ir Vilniaus meteorologinių stebėjimų aikštelėse, tačiau nuo balandžio 13 d. dirvožemiai visoje šalyje buvo visiškai atitirpę.

Per dešimtadienį pavieniuose šalies rajonuose skleidėsi daugelio vaismedžių (slyvų, vyšnių, kriaušių, obelų ) ir vaiskrūmių (agrastų, raudonųjų ir juodųjų serbentų, avietės, ) pumpurai ir lapai, kai kur pražydo kiaulpienės.

Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,6 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,9). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (2,7) buvo fiksuojama 13 ir 18 d., mažiausia – (0,9) 15 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,3.

Kauno MS balandžio 6 d. įvyko prietaiso mechaninės dalies gedimas, todėl neveikia ozono matavimai. Remonto darbai tęsiami.

 

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.