Autorius: root

Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,2 °C (teigiama 1,7° anomalija): nuo 16,2–16,5 °C siauruose šiaurės vakariniame ir pietrytiniame ruožuose (teigiama 1,7° anomalija) iki 17,5–18,1 °C Pietvakarių Lietuvoje, centriniuose rajonuose ir Biržų apylinkėse

 (teigiama 1,6–2,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 7 d. Alytuje 27,6 °C, žemiausia – 2 d. Varėnoje 3,2 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį birželio dešimtadienį buvo apie 5 mm (1/3 SKN), tačiau pasiskirstymas buvo labai netolygus. Didžiojoje šalies dalyje jų kiekis neviršijo 5 mm (0–0,3 SKN), 5–15 mm kritulių registruota rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, dalyje Pietvakarių Lietuvos bei rytinėje šalies dalyje (0,3–1,2 SKN) ir tik 4 matavimo punktuose jų kiekis viršijo 15 mm: Telšiuose 16,9 mm (1,2 SKN), Leckavoje 17 mm (1,5 SKN), Vilniuje 21,1 mm (1,2 SKN) ir Rokiškyje 30,5 mm (2,5 SKN). Buvo registruoti du pavojingo lietaus¹ atvejai: 8 d. Lankupiuose 17 mm ir 10 d. Rokiškyje 21,5 mm – visas šis kritulių kiekis iškrito per pusę valandos. Kritulių nebuvo Šilutėje, Guntauninkuose, Lankupiuose ir Puvočiuose, daugiausiai – Rokiškyje, 30,5 mm (2 pav.).

Birželio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 114 val. (1,1 SKN): nuo 97 val. Varėnoje ir Vilniuje iki 124 val. Šilutėje. (3 pav.).

Pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį ultravioletinės Saulės spinduliuotės (toliau – UVI) indekso reikšmės Kauno MS buvo vidutinės bei visomis dienomis (išskyrus 1-3 d.) neviršijo daugiamečio (2001-2020 m.) vidurkio. Aukščiausia UVI reikšmė (5,4) fiksuota 3 d. (daugiametį šios dienos vidurkį viršijo 0,3), o mažiausia (4,7) vyravo 7 d. (neigiamas 0,6 nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio).

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas pirmąjį birželio dešimtadienį Kauno MS vidutiniškai buvo 3 % aukštesnis už daugiametį (1993-2020 m.) vidurkį. Visomis dienomis (išskyrus 3 ir 6 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Didžiausias BOK fiksuotas 1 d. 399 DU² (10 % daugiau už vidutinį šios paros vidurkį), o mažiausias 353 DU vyravo 3 d. (1 % mažiau už vidutinį paros vidurkį).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–23 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 26–29 °C, Klaipėdoje iki 32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 22–27 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, sausros šalyje nėra.

Meteorologinė vasara, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 15 °C, šiais metais daug kur šalyje prasidėjo birželio 2 d., rytinėje šalies dalyje – birželio 3 d., tai yra vidutiniškai 1–2 dienomis anksčiau lyginant su SKN.

Pirmojo dešimtadienio metu daugelyje rajonų baigė žydėti avietės, vietomis juodieji bei raudonieji serbentai, kriaušės, obelys, pradėjo formuotis aviečių, juodųjų bei raudonųjų serbentų, vyšnių, slyvų, kriaušių ir obelų vaisiai.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,1 °C (teigiama 2,4° anomalija): nuo 8,3–8,5 °C šiaurės vakariniame pakraštyje, Laukuvos ir Lazdijų apylinkėse (teigiama 1,3–2,4° anomalija) iki 9,5–10,0 °C šiaurės rytinėje dalyje ir Šilutės bei Tauragės apylinkėse (teigiama 0,7–1,6 ° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 11 d. Alytuje, 21,5 °C, žemiausia taip pat 11 d. Akmenėje ir Mažeikiuose, -5,0 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį balandžio dešimtadienį buvo apie 7 mm (0,6 SKN). Krituliai pasiskirstė labai netolygiai: nuo 0–1 mm (0–0,1 SKN) Vakarų Lietuvoje (išskyrus pamarį ir Kuršių neriją) bei Rokiškio apylinkėse iki 20–30 mm (1,5–2,3 SKN) Pietų Lietuvoje ir Švenčionyse (2 pav.). 6 stotyse vakarinėje šalies dalyje kritulių nebuvo visai, didžiausias jų kiekis registruotas Varėnoje, 29,8 mm

Balandžio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 63 val. (0,9 SKN): nuo 50 val. Vilniuje iki 84 val. Biržuose. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–10 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 14–21 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 11–16 °C.

Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,2 °C (neigiama 4,8° anomalija): nuo 4,2–4,5 °C Žemaičių aukštumoje (neigiama 5,0–5,2° anomalija) iki 6,0–6,4 °C pietvakarinėje dalyje ir centriniuose rajonuose (neigiama 3,7–5,0 ° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 21 d. Alytuje, 17,8 °C, žemiausia 28 d. Laukuvoje, -3,8 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį balandžio dešimtadienį buvo apie 15 mm (1,8 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Pietų Lietuvoje, Nidoje, Klaipėdoje ir vietomis centrinėje šalies dalyje, 5,6–10 mm (0,6–1,6 SKN), daugiausiai – šiaurės vakarinėje dalyje ir Liukonyse, 20–30 mm (2,3–3,0 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis registruotas Leckavoje, 29,7 mm (beveik 3 SKN).

Balandžio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 62 val. (0,7 SKN): nuo 47 val. Dūkšte iki 80 val. Nidoje. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–10 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 14–20 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 11–16 °C.

 

Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,6 °C (neigiama 3,4° anomalija): nuo 6,5–7,0 °C Žemaičių aukštumoje ir Švenčionyse (neigiama 3,7° anomalija) iki 8,0–8,5 °C Pietvakarių Lietuvoje (neigiama 2,9–3,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 10 d. Klaipėdoje, 25,6 °C, žemiausia – 2 d. Mažeikiuose, -2,6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gegužės dešimtadienį buvo 41 mm (beveik 3 SKN). Šiaurės vakarinėje dalyje ir Mažeikiuose kritulių kiekis neviršijo 20 mm (0,7–1,4 SKN), 40–70 mm kritulių registruota šalies pietryčių, rytų, šiaurės rytų rajonuose bei juostoje, einančioje per Vidurio Lietuvą (2,5–4,5 SKN), likusioje dalyje 20–40 mm (1,7–2,8 SKN). Vietomis, daugiausiai šiauriniuose ir centriniuose rajonuose, iškritusių kritulių kiekis viršijo mėnesio SKN. Gegužės 3 d. net 52-uose punktuose registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai, Pakruojyje pritrūko 0,1 mm iki stichinio lietaus kriterijaus (50–80 mm per 12 val.). Mažiausiai kritulių per dešimtadienį iškrito Palangoje, 7 mm, daugiausia Pakruojyje – 67,3 mm ir Tabokinėje, 67 mm (2 pav.).

Gegužės pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 70 val. (0,8 SKN): nuo 54 val. Varėnoje iki 84 val. Nidoje. (3 pav.).

 

Gegužės 1 d., 2 d., 4 d., 8 d., 9 d. vietomis 2 cm aukštyje fiksuotos šalnos iki minus 2 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–11 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 16–25 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 12–19 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, sausros šalyje nėra.

Aktyviosios augalų vegetacijos pradžia, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 10 °C, šiais metais prasidėjo gegužės 10 d., vidutiniškai 11 dienų vėliau lyginant su SKN.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo artima SKN, 0,7 °C (neigiama 0,1° anomalija): švelniai neigiama temperatūra buvo tik šiaurės rytiniame pakraštyje -0,2… 0,0 °C (artima SKN), aukščiausiai pakilo Pietvakarių Lietuvoje, pajūryje ir Kuršių nerijoje 1,0–1,6 (neigiama 0,1–0,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 16 d. Varėnoje, 10,2 °C, žemiausia – 11 d. Šalčininkuose, -12,0 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį kovo dešimtadienį buvo apie 18 mm (1,3 SKN). Daug kur kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,4–1,4 SKN), mažiausiai kritulių registruota Marijampolėje, 5,7 mm. Daugiausiai kritulių sulaukė Žemaičių aukštuma, 30–61 mm(1,8–2,7 SKN). Daugiausiai kritulių registruota Plungėje, 61 mm  (2 pav.).  Kovo 12 d. keturiose stotyse registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Kovo antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 38 val. (0,9 SKN): nuo 32,2 val. Kaune iki 50,9 val. Nidoje. (3 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje šalyje svyravo apie 1–2 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje siekė 5–8 °C.

Pirmomis dešimtadienio dienomis šalyje dirvožemiai buvo įšalę 1–16 cm. Vėlesnėmis dienomis dėl šiltesnių orų dirvožemiai pradėjo atitirpinėti ir dešimtadienio viduryje 3–12 cm dirvožemio įšalas buvo išlikęs tik Telšių ir Varėnos apylinkėse, nors ir jis Varėnoje nuo paviršiaus buvo atitirpęs 3 cm. Dešimtadienio pabaigoje atvėsus orams, storiausias 7–8 cm įšalo sluoksnis buvo susidaręs Kauno ir Vilniaus apylinkėse.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,5 °C (teigiama 2,2° anomalija): nuo 3,4–3,9 °C  rytiniame pakraštyje (teigiama 1,9–2,3° anomalija) iki 5,5–5,7 °C Pietvakarių Lietuvoje (teigiama 2,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 31 d. Lazdijuose, 19,1 °C, žemiausia – 23 d. Zarasuose, -10,3 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį kovo dešimtadienį buvo apie 10 mm (0,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–1,1 SKN), mažiausiai kritulių registruota Joniškyje, 1,4 mm. Daugiau nei 20 mm kritulių registruota vakarinėje dalyje,  20–47 mm (1,5–2,9 SKN). Daugiausiai kritulių registruota Kretingoje, 46,5 mm  – šis kiekis viršijo ir viso mėnesio SKN (2 pav.). 

Kovo trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 52 val. (0,8 SKN): nuo 38,2 val. Šiauliuose iki 62,8 val. Nidoje. (3 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje šalyje svyravo apie 3–5 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje siekė 10–14 °C.

Dešimtadienio pradžioje vietomis dirvožemiai buvo įšalę iki 9 cm. Vėlesnėmis dienomis atšilus orams, dirvožemiai šalyje pradėjo atitirpinėti, o paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemio įšalo šalyje nebuvo.

Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,4 °C (neigiama 1,4° anomalija): nuo 2,5–3,0 °C rytinėje šalies dalyje ir Žemaičių aukštumoje (neigiama 1,3–1,7° anomalija) iki 3,5–4,1 °C Pietų Lietuvoje, pajūryje ir pamaryje bei siaurame Šiaurės Lietuvos ruože (neigiama 0,7–1,6 ° anomalija), Nidoje 4,3 °C (neigiama 0,4 ° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 1 d. Lazdijuose, 16,7 °C, žemiausia – 4 d. Alytuje, -4,7 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį balandžio dešimtadienį buvo apie 14 mm (0,8 SKN). Pietų Lietuvoje ir dalyje šiaurinių rajonų kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–0,7 SKN), 20–29 mm kritulių registruota Vakarų Lietuvoje ir vietomis Aukštaitijoje (1,1–1,9 SKN). Mažiausias kritulių kiekis registruotas Druskininkuose, 2,6 mm, daugiausia Plungėje, 28,4 mm (2 pav.).

Balandžio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 52 val. (0,9 SKN): nuo 35,6 val. Utenoje iki 69,4 val. Nidoje. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 4–5 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje kilo iki 7–13 °C.

Balandžio 2 d., 4 d., 6–9 d. vietomis naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai buvo įšalę iki 1–4 cm.

 

 

Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,0 °C (neigiama 6,5° anomalija): nuo -5,2…-5,6 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (neigiama 4,4–4,6° anomalija) iki -11,1…-10,5 °C šiaurės rytiniuose rajonuose (neigiama 7,0–7,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 20 d. Palangoje, 2,9 °C, žemiausia – 18 d. Utenoje, -26,2 °C.

Antrąjį vasario dešimtadienį kritulių iškrito mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo apie 3 mm (0,2 SKN): Klaipėdoje kritulių nebuvo užregistruota, daugiausia buvo registruota Nemajūnų VMS, 11 mm (2 pav.).

Paskutinę dešimtadienio dieną visą šalį dengė sniegas, nuo 6–10 cm šiaurės vakarinėje dalyje iki 44 cm Puvočiuose (3 pav.).

Vasario trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 45 val.: nuo 31,7 val. Varėnoje iki 53 val. Kaune. (4 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 0 °C, pajūryje ir pamaryje svyravo apie -2…-1 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje siekė 0 °C.

Pirmosiomis dešimtadienio dienomis dirvožemiai daugelyje šalies rajonų buvo įšalę 1–10 cm. Giliausias 17–21 cm įšalo sluoksnis buvo susiformavęs Šilutės ir Šiaulių apylinkėse, o po storu sniego sluoksniu Biržų, Panevėžio ir Utenos apylinkėse įšalas nebuvo susidaręs. Dešimtadienio viduryje įšalo gylis keitėsi nežymiai, o baigiantis dešimtadieniui Šilutės ir Šiaulių apylinkėse dirvožemiai buvo įšalę 21–25 cm.

Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,2 °C (teigiama 5,1° anomalija): nuo 2,0–2,5 °C rytiniuose rajonuose iki 4,0–4,7 °C Telšių, Šiaulių Jurbarko ir Kybartų apylinkėse (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 25 d. Kybartuose – 15,9 °C (aukščiausia šios dienos oro temperatūra Lietuvoje per visą stebėjimų laikotarpį), žemiausia – 23 d. Šalčininkuose, -7,5 °C.

Trečiąjį vasario dešimtadienį kritulių iškrito labai mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 0,4 mm (vos 3 % SKN): daug kur, daugiausia Vakarų Lietuvoje, kritulių nebuvo visai, daugiau nei 1 mm buvo registruota tik 7 matavimo stotyse (2 pav.).

Paskutinę mėnesio dieną sniego danga registruota tik pietrytinėje šalies dalyje, aukščiausia – Puvočiuose, 10 cm.

Vasario trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 36 val. (1,6 SKN): nuo 15,6 val. Dūkšte iki  51,3 val. Kybartuose. (3 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 0–1 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje siekė 0–8 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai didžiojoje šalies dalyje buvo įšalę 2–16 cm. Storiausias 21–25 cm dirvožemio įšalo sluoksnis buvo išlikęs Šiaulių ir Šilutės apylinkėse, nors Šiaulių apylinkėse įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs 1 cm. Vietomis šalies šiaurės rytiniuose rajonuose dirvožemiai nebuvo įšalę. Vėlesnėmis dienomis dėl šiltesnių orų dirvožemio įšalo sluoksnis pradėjo plonėti ir dešimtadienio paskutinėmis dienomis daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo atitirpę. Storiausias dirvožemio įšalas laikėsi Šiaulių ir Varėnos apylinkėse, kur dirvožemiai buvo įšalę 12 cm, tačiau nuo paviršiaus atitinkamai 6 cm ir 3 cm sluoksnis buvo atitirpęs.

Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,7 °C (neigiama 0,2° anomalija): nuo 0,0–1,2 °C pajūryje, pamaryje ir  Kuršių nerijoje (-0,3… 0,8° anomalija) iki -2,2…-1,0 °C rytinėje šalies dalyje (neigiama 0,5–1,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 1 d. Joniškyje, 11,1 °C, žemiausia – 10 d. Šalčininkuose ir Varėnoje, -15,7 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį kovo dešimtadienį buvo apie 5 mm (0,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm. Mažiausiai kritulių registruota Dotnuvoje, 1 mm, ir tik vienoje stotyje iškrito daugiau nei 10 mm kritulių: Pasvalyje 14,2 mm.  (2 pav.). 

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga registruota pietrytinėje ir šiaurės rytinėje šalies dalyse. Aukščiausia danga buvo 5 cm,  Pasvalyje, Puvočiuose ir Varėnoje.

Kovo pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 51 val. (1,4 SKN): nuo 39,5 val. Klaipėdoje iki 61,3 val. Biržuose. (3 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje šalyje svyravo apie 0–1 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje siekė 5–7 °C, tik Varėnos apylinkėse apie 0 °C.

Pirmomis dešimtadienio dienomis storiausias dirvožemio įšalas laikėsi Varėnos apylinkėse, kur dirvožemiai buvo įšalę 12 cm, nors nuo paviršiaus 3 cm sluoksnis buvo atitirpęs. Dešimtadienio viduryje atvėsus orams ir nesant sniego dangai dirvožemiai šalyje buvo įšalę 1–10 cm, tik Raseinių ir Šiaulių apylinkėse dirvožemiai nebuvo įšalę. Paskutinę dešimtadienio dieną šalyje laikėsi 2–14 cm dirvožemio įšalo sluoksnis.