Autorius: root

Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,2 °C (teigiama 3,6° anomalija): nuo 0,7–1,3 °C pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje iki -1,4 … -1,0 °C  rytiniame pakraštyje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 3,1–7,0 °C. Žemiausia nukrito iki -10,5…-4,4 °C.

Trečiąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 31 mm (1,6 SKN), nuo 13 mm Šakiuose iki  55 mm Liukonyse (2 pav.).

Sausio 25–27 d. vietomis registruoti pavojingo snygio¹  atvejai.

Paskutinę dešimtadienio dieną visą šalį dengė sniegas, nuo 2–6 cm pajūryje ir pamaryje iki 44 cm Puvočiuose (3 pav.).

Sausio trečiąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo vidutinis laikas Lietuvoje buvo 10 val., trumpiausiai Saulė švietė Dūkšte 2,8 val., ilgiausiai Biržuose 14,8 val. (4 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie 0 °C, aukščiausia kilo iki 0–1 °C.

Dirvožemiai giliausiai buvo įšalę dešimtadienio pirmomis dienomis, įšalo sluoksnis šalyje siekė 2–13 cm, tik vietomis po stora sniego danga dirvožemiai nebuvo įšalę. Vėlesnėmis dienomis dėl šiltesnių orų įšalo sluoksnis dirvožemiuose plonėjo, vietomis laikėsi 2–9 cm įšalo sluoksnis. Dešimtadienio pabaigoje giliausiai dirvožemiai buvo įšalę Varėnos apylinkėse – 5 cm.

 ¹ pavojingas snygis – kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta nuo 7 iki 20 mm kritulių.

Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,4 °C (neigiama 6,3° anomalija): nuo -8,0…-7,0 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (neigiama 5,7–6,3° anomalija iki -11,0…-10,5 °C šiaurės rytiniuose rajonuose (neigiama 5,5–7,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 1 d. Klaipėdoje, 5,0 °C, žemiausia – 6 d. Ukmergėje, -28,4 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį vasario dešimtadienį buvo apie 8 mm (0,6 SKN): nuo 3,1 mm Utenoje iki 20 mm Druskininkuose ir Liukonyse (2 pav.). 

Paskutinę dešimtadienio dieną visą šalį dengė sniegas, nuo 8–15 šiaurės vakarinėje dalyje, Nidoje ir Šiaulėnų apylinkėse iki 46 cm Puvočiuose (3 pav.).

Vasario pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 27 val.: nuo 19,9 val. Lazdijuose iki 37,2 val. Biržuose. (4 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų buvo labai panaši ir svyravo apie 0 °C, aukščiausia kilo iki 0–1 °C.

Pirmąją dešimtadienio dieną daug kur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 2 cm, tik Raseinių ir Vilniaus apylinkėse laikėsi 4–6 cm įšalo sluoksnis. Žemėjant orai temperatūrai, dirvožemio įšalas pradėjo gilėti, dešimtadienio viduryje giliausiai dirvožemiai buvo įšalę Šilutės apylinkėse – 13 cm. Paskutinę dešimtadienio dieną daug kur šalyje laikėsi 1–10 cm dirvožemio įšalo sluoksnis. Giliausiai dirvožemiai buvo įšalę Šilutės ir Šiaulių apylinkėse (16–19 cm), o Biržų, Panevėžio ir Utenos apylinkėse po storu sniego sluoksniu įšalas nebuvo susidaręs.

 

Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,3 °C (teigiama 4,1° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje (0,1–0,5 °C, teigiama 4,4° anomalija), šilčiausia – pajūryje ir Kybartų apylinkėse (2,1–2,2 °C, teigiama 2,6–4,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 4,1–7,2 °C, žemiausia nukrito iki -4,7…-1,7 °C, Nidoje -0,9 °C.

Trečiąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 24 mm (1,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje iškrito 11–25 mm kritulių (0,6–1,5 SKN), daugiausiai – vakarinėje ir pietinėje dalyse 25–51 mm (0,9–2,0 SKN) (2 pav.).

Gruodžio trečiąjį dešimtadienį Lietuvoje vidutinė Saulės spindėjimo trukmė buvo 8,2 val. (0,8 SKN). Ilgiausia Saulė spindėjimo trukmė registruota Šiaulių MS (18,2 val., 1,8 SKN), trumpiausia – Biržų MS (2,1 val.) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 0–1 °C, aukščiausia kilo iki 2–4 °C.

Pirmą dešimtadienio dieną Raseinių ir Telšių apylinkėse buvo susiformavęs 1 cm, Vilniaus apylinkėse – 2 cm įšalo sluoksnis, kuris vėlesnėmis dienomis atitirpo. Dešimtadienio antroje pusėje įšalas šalyje vėl pradėjo formuotis, dirvožemiai giliausiai buvo įšalę Vilniaus apylinkėse – įšalo sluoksnis čia siekė 8 cm. Paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai didžiojoje šalies dalyje buvo atitirpę.

Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -1,2 °C (teigiama 1,5° anomalija): nuo -2,2 °C rytiniame šalies pakraštyje iki -0,4… -0,3 °C Nidoje, Alytuje ir Varėnoje. Aukščiausia oro temperatūra siekė 0–2,6 °C, žemiausia nukrito iki -3,3…-7,4 °C.

Pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 14 mm (0,7 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm, gausiausiai kritulių registruota rytiniame šalies pakraštyje – 25–30 mm (2 pav.).

Meteorologijos stočių duomenimis, paskutinę dešimtadienio dieną visą Lietuvą dengė sniegas – vakarinėje dalyje apie 2 cm, Šiauliuose ir rytinėje iki 16 cm.

Sausio pirmasis dešimtadienis buvo apsiniaukęs, Saulė trumpai (iki 1 val.) švietė tik Vakarų Lietuvoje (3 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje šalyje svyravo apie 0–1 °C, aukščiausia kilo iki 0–2 °C.

Pirmomis dešimtadienio dienomis dirvožemio įšalo gylis šalyje siekė iki 9 cm. Dešimtadienio viduryje storiausias (6 cm) dirvožemio įšalo sluoksnis buvo susidaręs Telšių apylinkėse. Paskutinę dešimtadienio dieną giliausiai (6 cm) dirvožemiai buvo įšalę Vilniaus apylinkėse.

Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,5 °C (teigiama 1,7° anomalija): nuo 3,0–4,0 °C rytiniame pakraštyje (teigiama 0,6–1,0° anomalija) iki 7,0-7,7 °C vakariniam šalies pakraštyje (teigiama 2,5–3,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 8,7–11,6 °C, žemiausia nukrito iki -2,8…2,3 °C, Nidoje ir Klaipėdoje  iki 3,8 ir 4,1 °C.

Lapkričio antrąjį dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 18 mm (artimas SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 10–20 mm (0,6–1,3 SKN), didžiausias kiekis iškrito Žemaitijoje  30–40 mm (0,9–1,5 SKN) (2 pav.).

Lapkričio antrąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai spindėjo 8 val. (0,5 SKN): nuo 4–5 val. šiaurės vakariniame pakraštyje iki  10–13 val. pietinėje dalyje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 4–6 °C, aukščiausia kilo iki 7–10 °C.

Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,4 °C (teigiama 3,5° anomalija) . Vėsiausia buvo pietrytiniame šalies pakraštyje, čia vidutinė oro temperatūra neviršijo 2,0 °C (2,2–2,9° anomalija), šilčiausia pajūryje 5,6–5,8°C (3,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 6,9–10,1 °C, žemiausia nukrito iki -4,3…-1,0 °C, Nidoje 0,7 °C.

Trečiąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 26 mm (1,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 30 mm (0,5–2,4 SKN), gausiausiai kritulių iškrito dalyje Žemaitijos 45–52 mm (0,9–1,8 SKN) (2 pav.). 22 d. vietomis Vakarų  Lietuvoje fiksuoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Lapkričio trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 6,7 val. (0,8 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė pietiniame pakraštyje, vos 2,5 val., ilgiausiai – šiauriniame  10–12 val. (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 3–4 °C, aukščiausia kilo iki 6–9 °C.

Pirmąją dešimtadienio dieną Biržų ir Kauno apylinkėse buvo susiformavęs 1 cm, Vilniaus apylinkėse – 3 cm įšalo sluoksnis. Vėlesnėmis dienomis 1 cm įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Kauno ir Vilniaus apylinkėse.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo  -0,8 °C (neigiama 0,2° anomalija). Didžiojoje šalies dalyje oro temperatūra buvo neigiama, tik siaurame Vakarų Lietuvos ruože išsilaikė teigiama (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 2,0–8,3 °C, žemiausia nukrito iki -9,3…-3,0 °C.

Pirmąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo vos 1,2 mm (8% SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 1 mm, vietomis jų nebuvo visai (iki 7% SKN). Kiek daugiau kritulių teko Pietų Lietuvai, vietomis šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose (1–4 mm, 7–27 % SKN) ir tik pajūryje ir Kuršių nerijoje jis viršijo 4 mm (18–24 % SKN)  (2 pav.).

Gruodžio pirmąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 21 val., tai 2,1 karto viršijo SKN: nuo 27 val. Dūkšte iki 12 val. Klaipėdoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–1 °C, aukščiausia kilo iki 2–4 °C.

Dešimtadienio pradžioje įšalusio dirvožemio sluoksnis šalyje siekė 1–5 cm, giliausiai – iki 14 cm dirvožemiai buvo įšalę Vilniaus apylinkėse. Dešimtadienio viduryje atšilus orams įšalas atitirpo, o paskutinėmis dešimtadienio dienomis šalyje laikėsi 1–19 cm įšalo sluoksnis.

Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,0 °C (teigiama 3,3° anomalija). Beveik visoje šalies teritorijoje, išskyrus rytinį pakraštį, oro temperatūra buvo teigiama, šilčiausia šiaurės vakarinėje dalyje – 2,0–2,6 °C (teigiama 2,1 ° anomalija), rytiniame pakraštyje buvo -0,6…-0,1 °C (teigiama 3,0–3,5 ° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 3,4–7,8 °C, žemiausia nukrito iki -5,2…-2,2 °C .

Antrąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 9 mm (0,5 SKN). Mažiausiai kritulių teko siauram pietvakariniam pakraščiui, Kelmei, Kaunui ir Vilniui (iki 5 mm, 0,2–0,3 SKN), didžiojoje šalies dalyje buvo 5–10 mm (0,2–0,7 SKN), Žemaitijoje, dalyje Aukštaitijos ir Puvočiuose – 10–19 mm (0,5–1,0 SKN) (2 pav.).

Gruodžio antrąjį dešimtadienį Lietuvoje buvo apsiniaukę, vidutinė Saulės spindėjimo trukmė tebuvo 1,2 val. (vos 0,14 SKN). Rytinėje Lietuvos pusėje Saulė nebuvo pasirodžiusi (6-iose iš 14-os Saulės spindėjimo trukmę matuojančių meteorologijos stotyse registruota 0 val.). Ilgiausiai Saulė švietė pietvakariuose, Nidoje ir Šiauliuose (3–5 val. arba 0,34–0,46 SKN) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…2 °C, aukščiausia kilo iki 2–6 °C.

Pirmą dešimtadienio dieną dirvožemiai daugelyje šalies rajonų buvo įšalę iki 1–15 cm, storiausias (18–19 cm) įšalo sluoksnis laikėsi Biržų ir Vilniaus apylinkėse. Antroje dešimtadienio pusėje atšilus orams, įšalo gylis pradėjo sparčiai mažėti ir paskutinėmis dešimtadienio dienomis dirvožemiai didžiojoje šalies dalyje buvo atitirpę.

Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,1 °C (teigiama 4,8° anomalija). Tai šilčiausias trečiasis spalio dešimtadienis nuo 1961 m. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje ir Žemaičių aukštumoje (9,4–10,0 °C ), šilčiausia Pietvakarių ir Vakarų Lietuvoje (10,5–11,5 °C) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 13,4–17,1 °C, žemiausia nukrito iki 2,2–6,8 °C.

Spalio trečiąjį dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 21 mm (0,84 SKN). Didžiojoje šalies dalyje jis neviršijo 20 mm (0,4–0,9 SKN), daugiausiai kritulių iškrito pajūryje ir dalyje Žemaitijos 30–39 mm (0,8–1,1 SKN) (2 pav.). 30 d. Tauragėje registruotas pavojingo lietaus¹ atvejis.

Spalio trečiąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai spindėjo 17 val. (0,6 SKN) – nuo 7  val. Rytų Lietuvoje iki 22–29 val. pajūryje ir Pietvakarių Lietuvoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje siekė 9–10 °C, aukščiausia daugelyje šalies rajonų svyravo apie 11–13 °C.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

 

Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 7,7 °C (teigiama 4,2° anomalija). Vėsiausia buvo rytinėje šalies pusėje (6,2–7,0 °C, teigiama 3,3–4,3° anomalija), šilčiausia Nidoje ir pajūryje  (9,5–9,9 °C, teigiama 5,5–5,6°C anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 10,4–14,9 °C, žemiausia visoje Lietuvoje, išskyrus vakarinę dalį, nukrito iki -5,5…-0,8 °C, vakarinėje dalyje 0,0–2,5 °C, Nidoje 5,3 °C.

Pirmąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 9 mm (0,4 SKN).  Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,1–0,6 SKN), daugiausiai kritulių teko vakariniai daliai, 15–22 mm (0,5–0,6 SKN) (2 pav.).

Lapkričio pirmąjį dešimtadienį Lietuvoje vidutinė Saulės spindėjimo trukmė buvo apie 16 val. (0,8 SKN)  (3 pav.). Trumpiausia Saulės spindėjimo trukmė registruota Vilniaus MS (7,6 val., mažiau nei 1/2 SKN), ilgiausiai – Nidoje (22 val., lygi SKN).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 7–9 °C, aukščiausia kilo iki 10–12 °C.