Autorius: Viktorija Mačiulytė

Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,4 °C (teigiama 0,5° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, 14,8–15,5 °C (teigiama 0,0–0,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 15,7–16,9 °C temperatūra (teigiama 0,1–1,1° anomalija), o šilčiausia buvo pietinėje dalyje, 17,0–17,7 °C (teigiama 0,6–1,3° anomalija). Žemiausia paros oro temperatūra 4,3 °C registruota 13 d. Šeduvoje, aukščiausia 29,1 °C 18 d. Druskininkuose.

1 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 15,5 mm (0,6 SKN). Daugiausiai kritulių iškrito rytų–pietryčių dalyje ir Panevėžyje, 30–43 mm (1,4–1,5 SKN), mažiausiai iškrito šiaurės vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose , 4–10 mm (0,2–0,4 SKN), kitur 10–30 mm (0,4–1,3 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių iškrito Šumske, 42,5 mm. Mažiausiai kritulių teko N. Akmenei (4,2 mm). Birželio 14, 17–18 dienomis vietomis Rytų Lietuvoje registruoti pavojingi¹ lietūs.

2 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Birželio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 88,8 val. (1,01 SKN): nuo 74,6 val. Klaipėdoje iki 100,6 val. Lazdijuose. (3 pav.).

3 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Birželio antrąjį dešimtadienį sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys¹, baigėsi Alytaus, Lazdijų ir Radviliškio r. sav., tačiau toliau tęsėsi kai kuriose Jurbarko ir Šakių r. sav. seniūnijose, o dešimtadienio paskutinę dieną šių savivaldybių seniūnijose buvo pasiektas ir stichinės sausros rodiklis². 

 Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–22 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 24–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–28 °C. 

Kauno MS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo vos 0,1 UVI mažesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,7) buvo fiksuojama 20 d., mažiausia – (4,8) 17 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,5.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (359 DU³ ) Kauno MS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 2 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (352 DU). Visų dešimtadienio dienų (išskyrus 15 ir 16 d.) BOK reikšmės viršijo šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (381 DU) fiksuota 14 d., o mažiausia 16 d. (335 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 8 % ir -6 %.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

²pavojingas meteorologinis reiškinys – sausringas laikotarpis augalų vegetacijos metu skelbiamas, kai 30 parų vidutinės oro temperatūros vidurkis (°C) ≥5 ir 15 iš eilės einančių parų TPI vidurkis <3,5.

³stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu skelbiama, kai 30 parų vidutinės oro temperatūros vidurkis ≥5 °C ir 30 iš eilės einančių parų TPI vidurkis <3,5.

⁴ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,3 °C (teigiama 2,5° anomalija): nuo 2,4–2,9 °C Žemaičių aukštumoje ir Lazdijų apylinkėse (teigiama 1,8–2,3° anomalija) iki 3,5–4,0 °C Vakarų ir Pietvakarių Lietuvos pakraštyje ir Šiaurės, Vidurio Lietuvoje (teigiama 1,9–3,2° anomalija). Likusioje šalies dalyje – 3,0–3,4 °C (teigiama 1,5–3,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota kovo 16 d. Varėnoje, 14,1 °C – tai naujas šios dienos aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia oro temperatūra, -6,5 °C, registruota 11 d. Dūkšte.

1 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrojo kovo dešimtadienis buvo sausas, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo tik 5,4 mm (vos 0,4 SKN). Daugiausiai kritulių iškrito nedideliame ruože Vakarų Lietuvoje (8,1–12 mm, 0,5–0,7 SKN), o daugiausiai kritulių registruota Nidoje (15,6 mm, 1 SKN). Rytinėje, šiaurės rytinėje dalyje iškrito mažiausias kritulių kiekis, 0,1–3,6 mm (,01–0,26 SKN), o likusioje 3,9–7,8 mm (0,3–0,65 SKN). (2 pav.).

2 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Kovo antrasis dešimtadienis buvo mažiau saulėtas nei įprastai. Saulė Lietuvoje vidutiniškai švytėjo 27 val. (0,6 SKN): nuo 17,2 val. Šilutėje iki 46 val. Dūkšte. (3 pav.).

3 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Pirmomis antrojo dešimtadienio dienomis šylant orams baigė tirpti ir paskutiniai įšalę dirvožemiai Rytų ir Pietų Lietuvoje. Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -2….1 °C aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 6–10 °C, o Dūkšte sušilo net iki 17 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C, o aukščiausia kilo iki 5–9 °C.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (383 DU¹) Kauno MS antrąjį kovo mėnesio dešimtadienį (išskyrus 13 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (390 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (451 DU) fiksuota 18 d., o mažiausia 14 ir 15 d. (333 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK rezultato sudarė 17 % (18 d.), -17 % (14 d.) ir -16 % (15 d.).

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.