Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,9 °C (teigiama 1,1° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje ir Telšiuose -0,2…0,0 °C (teigiama 0,1–1,5° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 0,0–1,0 °C temperatūra (teigiama 0,5–1,8° anomalija), pietvakariniuose, kraštiniuose vakariniuose rajonuose 1,0–2,0 °C (teigiama 0,1–2,0° anomalija), Nidoje ir Šventojoje buvo šilčiausia, 2,1 °C (teigiama 0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 7,4 °C registruota 3 d. Klaipėdoje, žemiausia -5,1 °C – 10 d. Rokiškyje ir Telšiuose.
1 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gruodžio dešimtadienį buvo apie 7,1 mm (0,4 SKN). Šiauriniuose ir kraštiniuose pietiniuose rajonuose bei Dūkšte kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0,1–0,3 SKN), teritorijoje einančioje nuo pietvakarių į šiaurės rytus bei šiaurės vakariniame kampe 5–15 mm (0,2–1,0 SKN), daugiausiai kritulių teko Kybartų ir Prienų apylinkėms, 15–17 mm (1,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 16,4 mm registruotas Kybartuose, mažiausias – 0,6 mm Joniškyje.
2 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Gruodžio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 2,7 val. (1/4 SKN). Klaipėdoje ir Telšiuose Saulė nešvietė visai, didžiojoje šalies dalyje Saulė spindėjo iki 2 val., ilgiausiai pietiniame pakraštyje 6,0–6,4 val. ir Nidoje 7 val. (3 pav.).
3 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Per šį dešimtadienį, vietomis buvo fiksuojamas dirvožemio įšalimas. Biržuose, Kaune, Telšiuose ir Kybartuose dirvožemiai buvo įšalęs 1–2 cm, o Vilniuje siekė iki 4 cm. Dešimtadienio pabaigoje 1 cm storio įšalas buvo matuotas tik Kauno meteorologijos stotyje.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–3 °C, žemiausia krito iki 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–3 °C.
Kauno MS pirmąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 300 DU1, tai 3 % daugiau už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (291 DU). Šį dešimtadienį buvo registruota pavojingai sumažėjusi BOK reikšmė. Žemiausias BOK buvo fiksuojamas 10 d. – 241 DU, tai 21 % mažiau už šios dienos vidutinį daugiametį vidurkį (304 DU). Dėl paskutinę dešimtadienio dieną pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau skaitykite naujienose .
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,9 °C (teigiama 1,3° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 2,0–3,0 °C (teigiama 1,1–1,5° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 3,0–4,0 °C temparatūra (teigiama 0,9–1,7° anomalija), pietvakariniame, šiaurės vakariniame ir vakariniame (išskyrus pamarį ir pajūrį) pakraščiuose bei Panevėžio, Jonavos ir Birštono apylinkėse 4,0–5,0 °C (teigiama 1,6–1,9° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 5,0–6,1 °C (teigiama 1,4–2,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 11,4–15,5 °C, žemiausia buvo nukritus iki -11,4…0,2 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra 15,5 °C registruota 1 d. Druskininkuose, žemiausia -11,4 °C 23 d. Šalčininkuose.
Beveik visoje šalies teritorijoje lapkričio 9 d., o pajūrio zonoje lapkričio 19 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C baigėsi augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN šiemet šis perėjimas įvyko vidutiniškai 14 dienų, o pajūrio zonoje 7 dienomis vėliau.
1 pav. Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Lapkričio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 57,6 mm (artimas SKN). Didžiojoje šalies dalyje registruota 20–50 mm kritulių (0,5–1,0 SKN). Kaip ir būdinga rudeniui, daugiau kritulių teko Vakarų Lietuvai: daugiausiai – Plungės ir Rietavo apylinkėms, 140–170 mm (daugiau nei 2 SKN), aplink šią zoną 80–140 mm (1,2–1,4 SKN), vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje, pačiame šiaurės vakarinis pakraštys ir kai kuriuose Aukštaitijos rajonuose registruota 50–80 mm kritulių (0,9–1,2 SKN) (2 pav.). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Rietave (160,2 mm), mažiausiai – Marijampolėje ir Kalvarijoje (po 23,6 mm). Vietomis Vakarų Lietuvoje lapkričio 17–18 d. registruoti pavojingo lietaus1 atvejai, o 22 d. – pavojingas snygis2, Nidoje – pavojingas lietus. Telšiuose pavojingo snygio metu išmaduota 24 cm storio sniego danga.
2 pav. Lapkričio mėnesio kritulių kiekis
Lapkričio mėnesį Saulė vidutiniškai Lietuvoje spindėjo 32 val. (0,8 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Kybartuose 43,6 val., trumpiausiai – Dūkšte 20,9 val. (4 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė lapkričio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 17–23 m/s, vietomis 24–28,4 m/s. Didžiausias vėjo greitis 28,4 m/s registruotas 2 d. Ventėje.
Lapkričio 22–24 d. Vilniaus meteorologijos stotyje buvo fiksuotas dirvožemio įšalimas, lapkričio 23 d. jis siekė 5 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–6 °C, žemiausia krito iki 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 2–3 °C.
Kauno MS išmatuoto bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) lapkričio mėnesio vidurkis (289 DU3) buvo artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (290 DU). Šio mėnesio 4–10, 12, 14–16, 25–27 ir 29 dienomis ozono kiekis buvo mažesnis už daugiametį vidurkį, kitomis – didesnis. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 21 d. (370 DU), 23 % didesnė už daugiametę vidutinę maksimalios lapkričio mėnesio reikšmę (301 DU), tačiau absoliutaus lapkričio mėnesio maksimumo (439 DU, 1999-11-21) neviršijo. Mažiausia reikšmė registruota 26 d. (244 DU), ji buvo 13 % mažesnė už daugiametę vidutinę minimalią lapkričio mėnesio reikšmę (281 DU), tačiau absoliutų lapkričio mėnesio minimumą (210 DU, 2011-11-15) viršijo 16 %.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS lapkričio mėnesį
Lapkričio mėnesį vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių buvo 2–113 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, tik keliose upėse jis svyravo šiek tiek aukščiau vidurkio (1–25 cm).
Paskutinį rudens mėnesį hidrologinė sausra ir toliau stebėta lokaliai. Lapkričio 17–22 d. šalyje pradėtas stebėti vandens lygio kilimas. Sparčiausiai vandens lygis kilo vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje. Lapkričio poplūdžio metu kritinės vandens lygio reikšmės pasiektos: Aunuvoje ties Aunuvėnais (lapkričio 20 d.) ir Kražantėje ties Pluskiais (lapkričio 21 d.). Leitėje ties Kūlynais pasiekta ir pavojingo vandens lygio riba (lapkričio 21 d.). Vėliau vandens lygis pamažu ėmė kristi.
Lapkričio 22–24 d. kai kur pasirodė priekrantės ledas.
Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo vos 2 cm žemesnis už vidutinį daugiametį. Kauno mariose ties Darsūniškiu ir Birštonu atitinkamai 14–15 cm žemiau nei įprasta lapkritį.
Vyraujant gana šiltiems orams, šilti išliko ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 3–7 °C, ežeruose 2–7°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 4–7 °C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse lapkričio mėnesį
6 pav. Upių būklė lapkričio mėnesį
1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 pavojingas snygis – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 7 mm ar daugiau sniego.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,4 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vėsiausia buvo pačiame rytiniame pakraštyje 0,7–1,0 °C (teigiama 1,3° anomalija), kitur rytiniuose rajonuose ir Laukuvos–Rietavo apylinkėse 1,0–2,0 °C (teigiama 1,5–1,9° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 2,0–3,0 °C (teigiama 1,3–2,1° anomalija), šilčiausia buvo kraštiniuose vakariniuose rajonuose 3,0–4,0 °C (teigiama 1,6–1,7° anomalija) ir pajūryje bei Kuršių nerijoje 4,0–5,0 °C (teigiama 1,4–2,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 11,3 °C registruota 25 d. Kybartuose, žemiausia -11,4 °C – 23 d. Šalčininkuose.
1 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 19,8 mm (1,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 5–20 mm (0,5–1,5 SKN), gausiau kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje: čia daugumoje rajonų registruota 20–40 mm kritulių (1,0–1,6 SKN), Klaipėdoje, Klaipėdos, Kretingos ir Plungės r. bei Pagėgių ir Rietavi sav. 40–60 mm (1,8–2,0 SKN), daugiausiai kritulių teko Nidai – 65,2 mm (2,6 SKN) (2 pav.). Mažiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Dūkšte, 5,6 mm. 22 d. Žemaitijoje vietomis iškrito gausūs mišrūs krituliai ar sniegas, vietomis registruotas pavojingas snygis1, Nidoje – pavojingas lietus2.
2 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio trečiąjį dešimtadienį buvo apie 13,7 val. (1,5 SKN), nuo 8,6 val. Biržuose iki 18,8 val. Kybartuose ir Telšiuose (3 pav.).
3 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Šio dešimtadienio pradžioje, lapkričio 22–24 d., Vilniaus meteorologijos stotyje buvo fiksuotas dirvožemio įšalimas, storiausias 23 d. – 5 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–3 °C, žemiausia krito iki 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 2–3 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį buvo 299 DU3, vidutiniškai 3 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (291 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 370 DU fiksuota 21 d., o mažiausia 26 d. – 244 DU. Atitinkamai nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių buvo 23 % ir -15 %.
1 pavojingas snygis – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 7 mm ar daugiau sniego.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,4 °C (teigiama 0,6° anomalija). Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje ir pietinėje Žemaičių aikštumos dalyje, 2,0–3,0 °C (teigiama 0,4–0,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 3,0–4,0 °C temperatūra (teigiama 0,3–1,2° anomalija), vakariniame pakraštyje 4,0–5,0 °C (teigiama 0,6° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje, Kuršių nerijoje ir Ventėje – 5,0–5,6 °C (teigiama 0,9–1,0°C anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 10,8 °C registruota 15 d. Nidoje ir 16 d. Panevėžyje, žemiausia -2,0 °C 14 d. Šalčininkuose.
1 pav. Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrąjį lapkričio dešimtadienį vidutiniškai Lietuvoje iškrito 27,7 mm kritulių (1,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 20 mm (5–20 mm, 0,3–1,2 SKN), gausesnių kritulių sulaukė Vakarų Lietuva ir kai kurie centriniai rajonai – juose ir rytinėje Vakarų Lietuvos pusėje iškrito 20–40 mm (1,1–1,9 SKN), kitur 40–92 mm (1,6–2,9 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių teko Rietavui (91,5 mm) ir Plungei (82,4 mm), mažiausias Kybartuose( 5,1 mm) ir Marijampolėje (5,8 mm). Lapkričio 17–18 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingo1 lietaus atvejai.
2 pav. Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio antrąjį dešimtadienį buvo 5,3 val. (0,4 SKN): nuo 2,2 val. Dūkšte iki 8,0 val. Telšiuose (3 pav.).
3 pav. Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–6 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 6–7 °C, žemiausia krito iki 2–4 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 6–8 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 3–5 °C.
Kauno MS antrąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 296 DU3, 2 % didesnis už daugiametį šio dešimtadienio vidurkį (288 DU, 1993–2022 m.). Aukščiausia BOK reikšmė 348 DU fiksuota 19 d., o mažiausia 265 DU – 16 d. Atitinkamai nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių buvo 17 % ir -9 %.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,8 °C (teigiama 1,5° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame–pietrytiniame pakraštyje, 4,4–5,0 °C (teigiama 0,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 5,0–6,0 °C temperatūra (teigiama 0,7–2,0° anomalija), šiaurės vakariniame ir vakariniame (išskyrus pajūrį ir pamarį) pakraščiuose 6,0–7,0 °C (teigiama 1,9° anomalija), pajūryje ir pamaryje 7,0–8,0 °C (teigiama 2,1° anomalija), šilčiausia buvo Kuršių nerijoje ir Ventėje, 8,0–8,4 °C (teigiama 2,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 15,5 °C registruota 1 d. Druskininkuose, žemiausia -4,2 °C 5 d. Alytuje.
Lapkričio 9 d. visoje šalyje (išskyrus pajūrio ruožą) vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Lyginant su SKN vidutiniškai šiemet šis perėjimas įvyko 14 dienų vėliau.
1 pav. Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį lapkričio dešimtadienį buvo 10,2 mm, tai truputį mažiau nei 0,5 SKN. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis nesiekė 10 mm (0,1–0,5 SKN), dalyje Žemaitijos ir rytinių rajonų bei Šiaulių apylinkėse registruota10–20 mm kritulių (0,3–1,0 SKN), gausiausiai palijo Rytų Lietuvoje, 20–30 mm (1,1–1,4 SKN). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Anykščiuose (29,8 mm), mažiausias – Klaipėdoje (2,2 mm) ir Lazdijuose (2,3 mm).
2 pav. Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio pirmąjį dešimtadienį buvo 13,0 val. (0,7 SKN): nuo 7,5 val. Dūkšte iki 18,5 val. Kybartuose (3 pav.).
3 pav. Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 10–12 °C, žemiausia krito iki 2–5 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 10–12 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–7 °C.
Kauno MS pirmąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 273 DU1, tai 6 % mažiau nei daugiametis (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkis (290 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (323 DU) fiksuota 2 d., o mažiausia 5 d. (250 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių buvo 13 % ir -15 %.
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Spalio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,6 °C (teigiama 1,3° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 7–8 °C (teigiama 1,2° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 8–9 °C temperatūra (teigiama 1,2–1,7° anomalija), pietvakariniame ir vakariniame pakraštyje, Birštono apylinkėse 9–10 °C (teigiama 1,1–1,4° anomalija), Kuršių nerijoje ir pamaryje 10–10,5 °C (teigiama 1,1–1,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 17,2–21,0 °C, žemiausia nukrito iki -4,4… 4,2 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 9 d. Kalvarijoje, 21,0 °C, žemiausia temperatūra -4,4 °C užfiksuota 17 d. Varėnoje.
Spalio 1 d. beveik visoje šalies teritorijoje, išskyrus Kybartus ir Nidą, kur perėjimas įvyko spalio 13 ir 15 d., vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su standartine klimato norma (SKN), šiemet šis perėjimas sutapo Nidoje, o Šiaurės rytų, Rytų Lietuvoje bei Telšiuose ir Laukuvoje jis įvyko 1–2 d. vėliau, Vidurio Lietuvoje 1–2 d. ankščiau. Klaipėdoje ir Šilutėje perėjimas įvyko net 7–10 d. ankščiau, o Kybartuose – 9 dienomis vėliau, lyginant su SKN.
1 pav. Spalio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Spalio mėnuo buvo gana sausas, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 30,2 mm (0,4 SKN). Mažiausiai kritulių teko centriniams šiauriniams rajonams bei šiaurės vakariniam pakraščiui, 10–20 mm (0,2–0,4 SKN), piečiau šių rajonų – 20–30 mm (0,1–0,4 SKN), Pietų, rytų ir pietvakarių Lietuvoje 30–40 mm (0,3–0,7 SKN), gausiausiai palijo Kuršių nerijoje ir Klaipėdoje, 40–42 mm (0,4 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Akmenėje (12,6 mm), daugiausiai – Klaipėdoje (41,6 mm) ir Nidoje (41,3 mm).
Vietomis Pietų Lietuvoje spalio 3 d. fiksuoti pavojingo1 lietaus atvejai.
Spalio mėnesio pirmosiomis dienomis baigėsi sausra2 augalų vegetacijos laikotarpiu – Marijampolės, Vilkaviškio, Alytaus, Kalvarijos, Lazdijų r. savivaldybių teritorijose.
2 pav. Spalio mėnesio kritulių kiekis
Spalio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 116,4 val. (1,1 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Nidoje, 134,4 val., trumpiausiai – Vilniuje, 102,1 val.(3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė spalio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 12,0–19,2 m/s, Ventėje 20,5 m/s, Šventojoje 21,5 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–10 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 14–16 °C, žemiausia krito iki 2–6 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 13–15 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 5–7 °C.
Kauno MS išmatuotas bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) spalio mėnesio vidurkis buvo 288 DU2 – vidutiniškai 1 % mažesnis už daugiametį (1993-2022 m.) vidurkį (292 DU). Šio mėnesio 5, 8–10, 17–23 ir 25–28 d. vyravo neigiamų nuokrypių tendencija nuo daugiamečio vidurkio, o likusiomis – teigiamų. Mažiausia reikšmė 253 DU registruota 21 ir 22 d. ir buvo 10 % mažesnis už daugiametę vidutinę minimalią spalio mėnesio reikšmę (281 DU), tačiau 20 % viršijo absoliutų spalio mėnesio minimumą (210 DU, 1993-10-24). Šio mėnesio 19 d. išmatuota BOK reikšmė 257 DU pagerino buvusį šios paros minimumo rekordą, antroje vietoje palikusi 260 DU (1995-10-19). Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 1 d., 333 DU, tai 11 % daugiau už daugiametę vidutinę maksimalią spalio mėnesio BOK reikšmę (299 DU), tačiau absoliučios spalio mėnesio maksimalios reikšmės nepasiekė (380 DU, 2018-10-24).
4 pav. 5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS lapkričio mėnesį
Spalio mėnesį vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių buvo 3–63 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, tik keliose upėse jis svyravo šiek tiek aukščiau vidurkio (1–22 cm).
Antrasis rudens mėnuo pašykštėjo kritulių – hidrologinė sausra ir toliau stebėta lokaliai. Paskutinę mėnesio dieną stočių su hidrologine sausra skaičius siekė 14 VMS, 11 – oje situacija išliko artima hidrologinei sausrai.
Gamtosauginiai vandens debitai buvo pasiekti Lėvenyje ties Bernatoniais (spalio 9 d. ir 23 d.), Tatuloje ties Trečionimis (spalio 25 d.), Mituvoje ties Žindaičiais (spalio 7 d.) ir Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu (spalio 11 ir 29 d.).
Vidutinis spalio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere daugiametį vidurkį viršijo vos 1 cm. Kauno mariose ties Birštonu 12 cm. Tuo tarpu Kauno mariose ties Darsūniškiu, vidutinis vandens lygis buvo 5 cm žemiau nei įprasta spalį.
Vyraujant gana šiltiems orams, šilti išliko ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 7–12 °C, ežeruose – 8–14°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 10–12 °C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse spalio mėnesį
6 pav. Upių būklė spalio mėnesį
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI <3,5.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,4 °C (teigiama 4,0° anomalija). Vėsiausia buvo Šalčininkų apylinkėse, 7,8 °C (teigiama 3,5° anomalija), kitur Rytų Lietuvoje 8,0–9,0 °C (teigiama 3,6–4,0° anomalija), likusioje šalies teritorijoje, išskyrus vakarinį pakraštį 9–10 °C (teigiama 3,8–4,2° anomalija), vakariniame pakraštyje ir Kuršių nerijoje 10–11 °C (teigiama 3,4–4,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 17,7 °C registruota 22 d. Kybartuose, žemiausia temperatūra -1,7 °C 26 d. Varėnoje.
1 pav. Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiasis spalio dešimtadienis buvo labai sausas, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje nesiekė ¼ SKN ir buvo 6,2 mm (0,24 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,03–0,4 SKN), o centriniuose rajonuose, Kuršių nerijoje nesiekė ir 5 mm (0,03–0,2 SKN), gausesnių kritulių sulaukė vakarinė Žemaičių aukštumos dalis, 10–18 mm (0,3–0,4 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių teko Lazdijams (0,6 mm) ir Kalvarijai (0,9 mm), daugiausiai –Plungei (17,9 mm) ir Rietavui (16,5 mm).
2 pav. Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje spalio trečiąjį dešimtadienį buvo 21,4 val. (0,8 SKN): nuo 15,9 val. Šiauliuose iki 28,5 val. Kybartuose (3 pav.).
3 pav. Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–10 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 11–13 °C, žemiausia krito iki 3–7 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 10–12 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 5–8 °C.
Kauno MS trečiąjį spalio mėnesio dešimtadienį bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 278 DU1, 4 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (288 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 305 DU fiksuota 31 d., o mažiausia 21 ir 22 d. –253 DU (nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių atitinkamai buvo 7 % ir -14 %).
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,2 °C (neigiama 0,1° anomalija). Vėsiausia buvo pietrytiniame pakraštyje ir Dūkštė, 5,4–6,0 °C (neigiama 0,4–1,1° anomalija), Rytų Lietuvoje, dalyje pietinių ir Vidurio Lietuvos rajonų bei Rietavo apylinkėse 6,0–7,0 °C (-0,5…0,1° anomalija), vakariniame pakraštyje 8,0–9,0 °C (teigiama 0,2° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 9,0–10,0 °C (teigiama 0,2–0,5° anomalija), kitur – 7,0–8,0 °C (-0,3…0,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 19,1 °C registruota 11 d. Šventojoje, žemiausia temperatūra -4,4 °C fiksuota 17 d. Varėnoje.
Spalio 13 d. Kybartuose ir spalio 15 d. Nidoje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas šiose teritorijose bei visoje Lietuvoje.
1 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį spalio dešimtadienį buvo 8,4 mm – mažiau nei pusė SKN (0,46 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,02–0,7 SKN), mažiausiai kritulių iškrito šiaurinėje Lietuvos pusėje, iki 5 mm (0,02–0,3 SKN), kiek gausiai palijo rytiniame–pietrytiniame pakraštyje, Marijampolės apylinkėse ir dalyje Mažosios Lietuvos 10–20 mm (0,4–0,9 SKN), gausiausiai kritulių sulaukė Kuršių nerija, Pamarys ir Nemuno delta, 20–33 mm (1,0–1,4 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių teko Biržams 0,4 mm, daugiausiai – Šilutei, 32,2 mm.
2 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Antrasis spalio dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 60,6 val. (1,7 SKN): nuo 46,8 val. Klaipėdoje iki 66,7 val. Biržuose (3 pav.). Šiame amžiuje saulėtesnis buvo tik 2018 m. antrasis spalio dešimtadienis, kai vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 77,3 val.
3 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–9 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 13–15 °C, žemiausia krito iki 2–6 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 13–15 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 5–7 °C.
Kauno MS išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) (291 DU1) antrąjį spalio mėnesio dešimtadienį buvo 291 DU2, buvo artimas daugiamečiui (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkiui (293 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 322 DU fiksuota 14 d., o mažiausia – 257 DU 19 d. Šių dienų paros nuokrypiai nuo daugiamečių atitinkamų parų BOK vidurkių sudarė 10 % ir -12 %.
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,2 °C, artima SKN (neigiama 0,1° anomalija). Šilčiausia buvo Pietų Lietuvoje, Kuršių nerijoje ir Ventėje, 10–11 °C (-0,3…0,8° anomalija), kitur pietinėje pusėje ir pajūryje 9–10 °C (-1,1…1,0° anomalija), šiaurinėje ir rytinėje dalyse buvo vėsiausia, 8–9 °C (-1,0…0,0° anomalija), (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 21,0 °C registruota 9 d. Kalvarijoje, žemiausia nukrito iki -2,2 °C 1 d. Skuode.
Spalio 1 d. beveik visoje šalies teritorijoje (išskyrus Nidą ir Kybartus) paros vidutinei oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.
1 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį spalio dešimtadienį buvo 15,6 mm (0,6 SKN). Mažiausiai kritulių registruota šiaurės vakariniame pakraštyje, 2–10 mm (0,2–0,3 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 10-20 mm (0,3–0,9 SKN), gausiausiai palijo dalyje pietinių rajonų, 20–30 mm (1,0–1,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis per I-ąjį dešimtadienį užfiksuotas Birštone – 28,8 mm, mažiausias – Skuode, 2,9 mm. Spalio 3 dieną vietomisPietų Lietuvoje fiksuoti pavojingo1 lietaus atvejai.
Pirmojo dešimtadienio pradžioje stichinis meteorologinis reiškinys – sausra2 augalų vegetacijos laikotarpiu, baigėsi Marijampolės, Vilkaviškio, Alytaus, Kalvarijos, Lazdijų r. sav. savivaldybių teritorijose.
2 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje spalio pirmąjį dešimtadienį buvo 34,4 val. (0,8 SKN): nuo 21,3 val. Utenoje iki 49,2 val. Šilutėje (3 pav.).
3 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–12 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 14–16 °C, žemiausia krito iki 5–9 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 13–14 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 7–11 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį spalio mėnesio dešimtadienį buvo 298 DU3, artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkiui (295 DU), vidutiniškai 1 % didesnis. Aukščiausia BOK reikšmė (333 DU) fiksuota 1 d., o mažiausia 10 d. (272 DU). Šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių jų BOK vidurkių atitinkamai buvo 12 % ir -9 %.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,8 °C (teigiama 4,0° anomalija) – tai pats šilčiausias rugsėjis nuo 1961 m. Šis rugsėjis buvo 0,3°C šiltesnis už iki šiol šilčiausią praėjusių metų rugsėjį (2023 m., 16,5 °C), trečioje vietoje liko 1975 m. rugsėjis su 14,9 °C.
Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje dalyje, 15,6–16,0 °C (teigiama 3,1° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 16–17 °C (teigiama 3,7–4,5° anomalija), vakariniame–pietvakariniame pakraštyje ir dalyje centrinių rajonų 17–18 °C (teigiama 3,4–4,8° anomalija), Kuršių nerijoje ir Ventės rage – 18,0–18,3 °C (teigiama 3,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 26,5–30,8 °C, žemiausia nukrito iki -2,1… 3,8 °C, Nidoje 7,0 °C, Ventėje 5,9 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 3 d. Druskininkuose 30,8 °C – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Parų rekordai šį mėnesį pasiekti dar 6 dienas: 4 d. 30,5 °C (Pakruojis), 5 d. 29,5 °C (Marijampolė), 8 d. 29,0 °C (Klaipėda), 16 d. 27,9 °C (Jonava), 17 d. 29,1 °C (Kretinga) ir 24 d. 26,5 °C (Druskininkai). Vėsiausia buvo 30-os naktį Kazlų Rūdoje, -2,1 °C.
Rugsėjo 3 ir 4 dienomis vietomis fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis1, daugiausia pietinėje Lietuvos dalyje.
Mėnesio pabaigoje buvo fiksuotos ir pirmosios šalnos – rugsėjo 29 d. Skuodo ir Tauragės AMS 5 cm aukštyje, o rugsėjo 30 d. – didžiojoje šalies dalyje 5 cm ir 1,5 m aukštyje. Rugsėjo 30 d. žemiausia oro temperatūra 1,5 m ir 5 cm aukštyje buvo fiksuota Kazlų Rūdos AMS – atitinkamai -2,1 °C ir -5,4 °C.
Visoje šalyje rugsėjo 28–29 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15°C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi vidutiniškai 25 dienomis vėliau lyginant su SKN.
1 pav. Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra
Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 38,2 mm (0,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 19–40 mm (0,35–0,7 SKN). Rytiniame pakraštyje, Alytaus–Biržų ruože ir dalyje Žemaitijos registruota 40–60 mm kritulių (0,4–1,0 SKN), šiaurės vakarinėje dalyje ir Panevėžio apylinkėse – 60–80 mm (0,7–1,5 SKN), didžiausias kritulių kiekis registruotas Kretingos apylinkėse, 80–91 mm (1,1 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Druskininkuose, 19,3 mm, daugiausiai – Kretingoje, 90,1 mm. Vietomis 2, 10, 12–14, 27 ir 28 d. fiksuoti pavojingo lietaus1 atvejai, daugiausiai prilijo rugsėjo 12 d. Švenčionyse (45 mm/12 val.).
Rugsėjo mėnesio pradžioje kai kuriose Vilniaus r., Kėdainių, Alytaus, Lazdijų, Švenčionių r. sav. teritorijų, bei dalyje Marijampolės, Vilkaviškio sav. ir visoje Kalvarijų sav. teritorijų pradėtas fiksuoti sausringas3 laikotarpis. Pirmojo dešimtadienio paskutinę dieną sausringas laikotarpis buvo fiksuojamas ir toliau – išplito ir dar kitose Alytaus ir Vilniaus r. sav., bei pradėta fiksuoti Alytaus m. sav., dalyje Anykščių, Raseinių, Šalčininkų, Ukmergės r. sav. teritorijų. Antrojo dešimtadienio pradžioje sausringas laikotarpis plito toliau– buvo pradėtas fiksuoti kai kuriose Biržų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Širvintų, Telšių, Trakų, Utenos, Vilniaus m. savivaldybių teritorijose. Taip pat toliau laikėsi arba plito Alytaus, Alytaus m., Anykščių, Kalvarijų, Kėdainių, Lazdijų, Marijampolės, Raseinių, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijose. Tačiau dar neįpusėjus dešimtadieniui, sausringas laikotarpis pradėjo trauktis ir šio dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuojamas visoje Rokiškio r. ir Kalvarijų sav. ir kai kuriose Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Lazdijų, Širvintų, Vilniaus r. sav. teritorijose. Trečiojo šio mėnesio dešimtadienį buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – sausra4 augalų vegetacijos laikotarpiu. Jau rugsėjo 21 d. sausra buvo pradėta fiksuoti visoje Kalvarijų savivaldybėje, vėliau prasidėjo ir kai kuriose Alytaus, Lazdijų r. sav. , visoje Rokiškio r. sav. ir kai kuriose Vilkaviškio r., Marijampolės sav. seniūnijų. Didžiausias sausros pikas per šį dešimtadienį buvo pasiektas rugsėjo 26–27 d., kai buvo apėmę visą Rokiškio r., Vilniaus m. ir Kalvarijos sav. teritoriją, bei kai kurias Anykščių, Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Lazdijų, Marijampolės, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijas. Rugsėjo mėnesio pabaigoje sausra toliau buvo fiksuojama visoje Rokiškio r., Vilniaus m. ir Kalvarijų sav., ir kai kuriose Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų, Trakų, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijų. Taip pat paskutinėmis šio dešimtadienio dienomis kai kuriose Vilkaviškio r., Prienų r., Marijampolės, Lazdijų r. ir Alytaus r. sav. teritorijose bei visoje Druskininkų sav. pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis.
2 pav. Rugsėjo mėnesio kritulių kiekis
Rugsėjo mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 245,6 val. (1,4 SKN) – ilgiau rugsėjo mėnesį Saulė švietė tik pernai, 2023 m. – 256,6 val.
Šį mėnesį ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje (261,2 val.), trumpiausiai – Klaipėdoje, 225,0 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugsėjo mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 12,3–19,8 m/s, Ventėje 22,1 m/s, Šventojoje 21,0 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 23–30 °C, žemiausia krito iki 6–10 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–25 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 9–12 °C.
Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI (2,4) buvo 0,2 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Rugsėjo aukščiausia UVI reikšmė (3,5) buvo fiksuota 1 d., o žemiausia (0,9) – 13 d. (nuokrypis nuo daugiamečio šios paros vidurkio -2,0).
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugsėjo mėnesį
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugsėjo mėnesio vidurkis (295 DU5) išmatuotas Kauno MS buvo vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (305 DU). Šio mėnesio 13, 23 ir 25–30 d. vyravo teigiamų nuokrypių tendencija nuo daugiamečio vidurkio, o likusiomis – neigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė buvo išmatuota 30 d. – 326 DU, ji buvo 3 % didesnė už daugiametę vidutinę maksimalią rugsėjo mėnesio reikšmę (318 DU), tačiau absoliučios rugsėjo mėnesio maksimalios reikšmės 396 DU (1999-09-01) neviršijo. Mažiausia reikšmė registruota 19 d. – 274 DU, ji buvo 6 % mažesnė už daugiametę vidutinę minimalią rugsėjo mėnesio reikšmę (292 DU), tačiau viršijo absoliutų rugsėjo mėnesio minimumą (237 DU, 1993-09-24).
5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS rugsėjo mėnesį
Rugsėjo mėnesį vandens lygis svyravo nuo 1–59 cm žemiau (daugiausia vakariniai ir pietvakariniai rajonai) iki 1–22 cm aukščiau vidutinio daugiamečio rugsėjo mėnesio vandens lygio.
Vyraujant šiltiems ir sausiems orams, nuo rugsėjo 10 d. šalies upėse pradėtas stebėti žymus vandeningumo sumažėjimas, vandens lygiai upėse buvo mažesni nei žemiausias daugiametis vidutinis vandens lygis – susidariusios sąlygos atitiko hidrologinės sausros kriterijus.
Pakutinę mėnesio dieną hidrologinė sausra šalyje stebėta lokaliai: stočių su hidrologine sausra skaičius siekė 13 VMS, 14 – oje situacija buvo artima hidrologinei sausrai (nacionaliniu mastu hidrologinė sausra skelbiama stočių skaičiui pasiekus 24 VMS).
Gamtosauginiai vandens debitai pirmąjį rudens mėnesį buvo pasiekti Nemune ties Druskininkais (rugsėjo 9–15, 25–30 d.), Svyloje ties Guntauninkais (rugsėjo 9 d.), Mituvoje ties Žindaičiais (rusėjo 17 d.), Ūloje ties Zervynomis (rugsėjo 5 d.), Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu (rugsėjo 12 d.), Šešuvyje ties Skirgailais (rugsėjo 11 d.), Upitoje ties Eidukais (rugsėjo 9 d.), Bartuvoje ties Skuodu (rugsėjo 25 d.). Rugsėjo 23 d. gauta informacija ir apie išdžiūvusią Katros upę (Paramėlio VMS).
Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere daugiametį vidurkį viršijo 6 cm. Aukščiau vidutinės reikšmės vandens lygis vyravo ir ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 22 cm ir 17 cm.
Mėnesio pabaigoje, atvėsus orams, sparčiai vėso ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 10–17 °C, ežeruose – 13–19 °C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 12–15 °C.
6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį
7 pav. Rugsėjo mėnesio upių būklė
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
3 sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.
4 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5.
5 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
