Balandžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,5 °C (neigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -7,4 °C išmatuota 9 d. Varėnoje, aukščiausia 20,1 °C 3 d. Kybartuose .
Balandžio 1–3 d. Vilniaus, Laukuvos, Utenos ir Dūkšto apylinkėse, vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas.
1 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito labai nedaug, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 4,6 mm (29% SKN) (2 pav.). Pagėgiuose kritulių nebuvo visai, didžiausias jų kiekis registruotas Alytuje, 11,6 mm ir Panevėžyje, 10,7 mm.
2 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 88,5 val. (153% SKN): nuo 83,3 val. Lazdijuose iki 94,6 val. Kaune (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Šio dešimtadienio antroje pusėje atvėsus orams kai kuriose Lietuvos vietovėse vėl pradėjo formuotis dirvožemio įšalimas, giliausias fiksuotas Kybartų ir Dūkšto AMS – 4 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo apie 5–7 °C, žemiausia krito iki -1….3 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 13–18 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 10–14°C, žemiausia šiame gylyje krito iki 2–4 °C.
Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, artimos daugiamečiam vidurkiui. Aukščiausia UVI reikšmė 2,6 buvo fiksuojama 4 d., mažiausia 1,7 – 9 d.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį buvo buvo 404 DU1 (105 % nuo 1993–2022 m. vidurkio). Aukščiausia BOK reikšmė 467 DU fiksuota 5 d., o mažiausia 342 DU – 4 d.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,6 °C (teigiama 3,7° anomalija). Šis kovas pagal šiltumą dalijasi antra vieta su 1990 m. kovu. Šiltesnis nuo 1961 m. buvo tik 2007 m. kovas (5,0 °C).
Pačiuose šiaurės vakariniame ir rytiniame pakraščiuose buvo vėsiausia, 3,9–4,0 °C (teigiama 3,9° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 4,0–5,0 °C temparatūra (teigiama 2,8–4,1° anomalija), Pietvakarių Lietuvoje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose 5,0–5,5 °C (teigiama 3,7–4,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia paros oro temperatūra siekė 15,5–18,6 °C, žemiausia buvo nukritusi iki -9,0…-1,4 °C. Žemiausia paros oro temperatūra -9,0 °C registruota 16 d. Varėnoje, aukščiausia – 10 d. Kretingoje, 18,6 °C.
Per kovo mėnesį buvo pasiekti net 7 nauji paros aukščiausios oro temperatūros rekordai, 5-i iš jų registruoti Druskininkuose: 6 d. 18,4 °C , 7 d. 16,3 °C, 8 d. 17,0 °C, 9 d. 17,5 °C ir 11 d. 18,3 °C. 10 d. rekordas 18,6 °C registruotas Kretingoje, o 29 d. 17,8 °C – Šilutėje.
Kovo 28–31 d. didžiojoje šalies dalyje (išskyrus pajūrį, Laukuvą, Vilnių, Uteną ir Dūkštą) vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Ankščiausiai šio sezono pradžia buvo fiksuota Kybartuose – kovo 28 d. Lyginant su SKN, šiais metais didžiojoje šalies dalyje sezono pradžia prasidėjo 6 dienomis ankščiau
1 pav. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Kovo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,7 mm (0,7 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių iškrito 20–40 mm (0,5–1,1 SKN), mažiausiai kritulių iškrito Žemaitijoje, išskyrus šiaurės vakarinę jos dalį, 10–20 mm (0,3–0,6 SKN), daugiausiai – Anykščių, Molėtų ir Švenčionių apylinkėse, 40–55 mm (1,1 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Švenčionyse, 54,4 mm, mažiausiai – Mažeikiuose, 11,5 mm. Kovo 14 d. net 24-iuose punktuose Pietų ir Rytų Lietuvoje registruoti pavojingi1 krituliai, gausiausiai prilijo Švenčionyse –31,7 mm/12 val.
2 pav. Kovo mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Kovo mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 171 val. (1,2 SKN), ilgiausiai – Lazdijuose 196,3 val., trumpiausiai – Telšiuose 154,9 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė kovo mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 14,5–22,1 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 11 d. Ventėje – 22,1 m/s.
Kalendorinio pavasario pradžioje didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai dar buvo įšalę gilesniuose sluoksniuose, tačiau nuo paviršiaus pradėjęs atitirpti. Daugelyje Lietuvos vietovių įšalas buvo atitirpęs nuo paviršiaus 2–7 cm, giliausiais įšalas buvo matuotas Vilniaus meteorologijos stotyje – įšalę iki 35 cm, o nuo paviršiaus atitirpę 7–8 cm. Dešimtadienio pabaigoje, beveik visoje Lietuvoje įšalo nebebuvo, išskyrus Vilniaus meteorologijos stotį, kurioje įšalas fiksuotas 24–30 cm gylyje, o nuo paviršiaus atitirpę jau 23 cm. Antrojo dešimtadienio antroje pusėje kai kuriose vietovėse dar susiformavo 2–5 cm įšalas. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Telšiuose, kur kovo 17 d. siekė 5 cm, o Kybartuose ir Panevėžyje po 4 cm. Kaune įšalęs dirvožemis buvo ilgiausiai – 4 dienas. Šio dešimtadienio paskutinę dieną Kaune ir Vilniuje dirvožemiai dar buvo įšalę 2 cm. Paskutinį šio mėnesio dešimtadienį, įšalas Kaune ir Vilniuje jau buvo ištirpęs, tačiau kovo 21 d. 1 cm įšalas buvo fiksuotas Kybartų, Panevėžio ir Telšių vietovėse.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5°C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1….1 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 11–17 °C, o Varėnoje sušilo iki 19 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 8–12°C, Varėnoje iki 17 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 0–2 °C
Kauno MS išmatuoto Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) kovo mėnesio vidurkis buvo 313 DU2, vidutiniškai 19 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (386 DU). Šį mėnesį BOK buvo pavojingai sumažėjęs ir pasižymėjo labai žemomis reikšmėmis.
Pavojingai sumažėjęs BOK kovą buvo fiksuojamas net 16 kartų (3–13, 15–16 ir 18–20 d.). Mažiausi BOK registruoti kovo 5 d. (250 DU), 6 d. (241 DU) ir 8 d. (256 DU), lyginant su šių dienų vidutiniais daugiamečiais dydžiais jie buvo mažesni 5 d. 36 %, 6 d. 38 % ir 8 d. 33 %. Be to, kovo 6 d. buvo pagerintas net 28 metus išsilaikęs BOK kovo mėnesio minimumo rekordas, kuris buvo išmatuotas 1997 m. kovo 10 d. Net 11 dienų (3–8, 15, 16, 19, 20 ir 25 d.) buvo pagerinti šių parų minimumo rekordai.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS kovo mėnesį
Dėl pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia ir čia.
Kovo mėnesį vandens lygis šalies upėse svyravo 10–174 cm žemiau vidutinio daugiamečio kovo mėnesio vandens lygio. Tik Svylos upėje ties Guntauninkais jis buvo 9 cm aukščiau vidurkio.
Kai kuriose Šiaurės ir Rytų Lietuvos upėse iki kovo 6 d. stebėti ledo reiškiniai. Šiek tiek pašalus kovo viduryje, vietomis trumpam buvo susidaręs priekrantės ledas, o Širvintoje ties Liukonimis praplaukė ir nedidelis ižas (14 ir 17 d.).
Kovo 5–7 d., o taip pat ir 15–19 dienomis, kai kuriose šalies upėse stebėtas besigrūdančio ledo sukeltas vandens lygio pakilimas.
Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo lygus kovo mėnesio vidurkiui. Tuo tarpu Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis vandens lygis vidutinę reikšmę viršijo atitinkamai 24 ir 81 cm.
Šylant orams, pamažu pradėjo šilti ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 4–8 °C, ežeruose – 3–7 °C, Kuršių mariose – 7–6 °C, Baltijos jūroje – 6 °C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse kovo mėnesį
6 pav. Kovo mėnesio upių būklė
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Kovo trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 6,1 °C (teigiama 3,8° anomalija). Vėsiausia buvo pačiame šiaurės vakariniame pakraštyje – Skuode 4,8 °C (teigiama 2,7° anomalija), kitur šiaurės vakarinėje dalyje ir Rytų Lietuvoje 5,0–6,0 °C (teigiama 2,8–3,9° anomalija), kitur 6,0–7,0 °C (teigiama 3,6–4,3° anomalija). Žemiausia oro temperatūra -4,6 °C išmatuota 21 d. Skuode. Aukščiausia 17,8 °C registruota 29 d. Šilutėje – tai naujas šios dienos aukščiausios paros oro temperatūros rekordas.
1 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiąjį kovo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 6,7 mm (0,6 SKN). Juostoje, einančioje per šalies vidurį, kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0,2–0,5 SKN), abipus šios juostos kritulių išmatuota 5–10 mm (0,4–0,8 SKN), rytiniame pakraštyje ir šiaurės vakariniuose rajonuose – 10–18 mm (0,8–1,1 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis 2,1 mm registruotas Kelmėje, didžiausias – 17,3 mm Palangoje.
2 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Kovo trečiąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai Lietuvoje spindėjo 70,7 val. (1,1 SKN): nuo 54,5 val. Klaipėdoje iki 80,1 val. Biržuose (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Kovo 21 d. Kybartų, Panevėžio ir Telšių vietovėse susiformavo 1 cm įšalas.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–7 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1….3 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 10–17 °C, o Varėnoje sušilo iki 19 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 8–12 °C, Varėnoje iki 17 °C
Kauno MS trečiąjį kovo mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 345 DU1, vidutiniškai 9 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (381 DU). Visą dešimtadienį ozono kiekis buvo mažesnis, nei daugiametis vidurkis. Mažiausia BOK reikšmė 321 DU fiksuota 26 d. (nuokrypis nuo šios paros vidurkio gautas -17 %).
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Kovo antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,3 °C (teigiama 1,5° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės Lietuvoje išskyrus šiaurės vakarinį pakraštį, 1,5–2,0 °C (teigiama 1,1–1,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 2,0–3,0 °C (teigiama 1,0–1,9° anomalija), šilčiausia – Klaipėdoje, pamaryje ir Druskininkų apylinkėse, 3,0–3,4 °C (teigiama 1,4° anomalija). Žemiausia oro temperatūra -9,0 °C išmatuota 16 d. Varėnoje. Aukščiausia 18,3 °C registruota 11 d. Druskininkuose – tai buvo šešta diena iš eilės diena, kai buvo pasiekti aukščiausios paros oro temperatūros rekordai.
1 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrąjį kovo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16,5 mm (1,2 SKN). Vakarų Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–0,9 SKN), gretimuose rajonuose, Pietryčių Lietuvoje ir Dūkšte 10–20 mm (1,1–1,8 SKN), kitur – 20–36 mm (1,3–2,6 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis 1,8 mm registruotas Palangoje, didžiausias – Švenčionyse, 36,0 mm. Kovo 14 d. 24-iose stotyse registruotas pavojingas1 lietus, gausiausias – Švenčionių AMS, 31,7 mm/12 val.
2 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Kovo antrąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai Lietuvoje spindėjo 52,6 val. (1,2 SKN): nuo 43,6 val. Utenoje iki 66,7 val. Lazdijuose (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Kovo antrojo dešimtadienio antroje pusėje kai kuriose vietovėse susiformavo 2–5 cm įšalas. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Telšiuose, kur kovo 17 d. siekė 5 cm, o Kybartuose ir Panevėžyje 4 cm. Ilgiausiai įšalas laikėsi Kaune – 4 dienas. Šio dešimtadienio paskutinę dieną Kaune ir Vilniuje dirvožemiai dar buvo įšalę 2 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 0–2 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 7–11 °C, o Klaipėdoje sušilo iki 12 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 5–8°C.
Kauno MS antrąjį kovo mėnesio dešimtadienį išmatuotas Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 307 DU2, tai 21 % mažiau už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (390 DU). 11–13, 15–16 ir 18–20 dienomis buvo registruojamos pavojingai sumažėjusio BOK reikšmės. Žemiausias BOK buvo fiksuojamas 19 d., 280 DU (30 % mažesnis už šios dienos vidutinį daugiametį vidurkį (400 DU)). Taip pat šį dešimtadienį buvo pagerinti net 4 parų BOK minimumo rekordai: 15 d. 315 DU, (buvęs 320 DU, 1997 m.), 16 d. 311 DU, (buvęs 328 DU, 1993 m.), 19 d. 280 DU (buvęs 310 DU, 2003 m.) ir 20 d. 298 DU (buvęs 304 DU, 2014 m.).
Dėl šį dešimtadienį pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė.
Kovo pirmojo dešimtadienio ypatingai šilta antra pusė lėmė, kad šis dešimtadienis tapo pačiu šilčiausiu nuo 1961 m. Lietuvoje – vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,3 °C (teigiama 5,8° anomalija). Iki šiol šilčiausiu buvo 2020-ųjų pirmasis kovo dešimtadienis (4,5 °C).
Vėsiausia buvo šiaurės rytinėje dalyje ir šiaurės vakariniame pakraštyje bei pajūryje (išskyrus Nidą), 4,5–5,0 °C (teigiama 4,2–6,4° anomalija), didžiojoje šalies teritorijoje buvo 5,0–6,0 °C (teigiama 4,9–6,3° anomalija), šilčiausia buvo Suvalkijos pietvakarinėje dalyje, 6,1–6,2 °C (teigiama 6,0° anomalija). Žemiausia oro temperatūra -5,4 °C išmatuota 8 d. Varėnoje. Aukščiausia 18,6 °C 10 d. Kretingoje – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Dar 4 paras iš eilės nauji rekordai pasiekti Druskininkuose: 6 d. 18,4 °C, 7 d. 16,3 °C, 8 d. 17,0 °C ir 9 d. 17,5 °C.
1 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmąjį kovo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 4,6 mm (0,35 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0,1–0,4 SKN), Aukštaitijoje, išskyrus šiaurės rytinę dalį, ir šiaurės vakarinėje Žemaitijos dalyje 5–10 mm (0,3–0,6 SKN) ir tik 3 stotyse minėtoje Žemaitijos dalyje registruotas kritulių kiekis viršijo 10 mm, siekė 10–14 mm (0,7–0,9 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis 0,7 mm registruotas Kybartuose, didžiausias – Skuode, 13,2 mm.
2 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Kovo pirmasis dešimtadienis buvo gana saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 47,8 val. (1,3 SKN): nuo 38,0 val. Biržuose iki 54,8 val. Lazdijuose (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Kalendorinio pavasario pradžioje didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai dar buvo įšalę gilesniuose sluoksniuose, tačiau nuo paviršiaus pradėjęs atitirpti. Daugelyje Lietuvos vietovių įšalas buvo atitirpęs nuo paviršiaus 2–8 cm, giliausiais įšalas buvo matuotas Vilniaus meteorologijos stotyje – įšalę iki 35 cm, o nuo paviršiaus atitirpę 7–8 cm. Dešimtadienio pabaigoje beveik visoje Lietuvoje įšalo nebebuvo, išskyrus Vilniaus meteorologijos stotį, kurioje įšalas fiksuotas 24–30 cm gylyje, o nuo paviršiaus atitirpę jau 23 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -1…1 °C, aukščiausia kilo iki 7–12 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 5–7 °C.
Kauno MS pirmąjį kovo mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 284 DU1, vidutiniškai 27 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (387 DU). 3–10 dienomis buvo registruojamos pavojingai sumažėjusios BOK reikšmės. Žemiausias BOK reikšmė 241 DU buvo fiksuojamas 6 d., tai 38 % mažiau nei šios dienos vidutinis daugiametis vidurkis (386 DU). Taip pat šį dešimtadienį buvo pagerinti net 6 parų BOK minimumo rekordai: 3 d. 280 DU (buvęs 287 DU, 2016-03-03), 4 d. 283 DU (buvęs 298 DU, 2016-03-04), 5 d. 250 DU (buvęs 291 DU, 1996-03-05), 6 d. 241 DU (buvęs 275 DU, 1996-03-06), 7 d. 274 DU (buvęs 279 DU, 1996-03-07) ir 8 d. 256 DU (buvęs 269 DU, 1993-03-08).
Dėl 3-10 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,4 °C (teigiama 0,1° anomalija). Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje -4,3…-3,0 °C (-0,9…0,2° anomalija). Artėjant link jūros temperatūra buvo aukštesnė – Vidurio Lietuvoje -3,0…-2,0 °C (-0,2…0,7° anomalija), Vakarų Lietuvoje -2,0…-1,0 °C (teigiama 0,1–0,6 anomalija), pajūryje ir Kuršių nerijoje -1,0…-0,5 °C (teigiama 0,2–0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5,1–9,6 °C, žemiausia buvo nukritus iki -17,7…-10,2 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 9,6 °C Akmenėje vasario 25 d., žemiausia nukrito iki -17,7 °C 16 d. Šalčininkuose ir 20 d. Molėtuose.
Vidutinė 2024/25 m. žiemos oro temperatūra buvo 0,5 °C. Nuo 1961 m. pasitaikė tik 6-ios žiemos su teigiama vidutine oro temperatūra, šių metų žiema yra 5-a šilčiausia per šį laikotarpį.
1 pav. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Kritulių per mėnesį iškrito gana mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 17,2 mm (0,4 SKN). Mažiausiai kritulių sulaukė vakarinė–šiaurės vakarinė šalies pusė (išskyrus šiaurės vakarinį kampą ir Mažeikių apulinkes) bei Šalčininkų–Trakų ruožas, 5–15 mm (0,2–0,4 SKN), kitur 15–35 mm (0,4–0,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Jonavoje, 32,5 mm, mažiausiai – Pagėgiuose, 7,4 mm.
2 pav. Vasario mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Sniego danga susiformavo antrąjį dešimtadienį, tačiau diddžiojoje šalies dalyje jos storis nesiekė 5 cm, storesnė sniego danga stebėta Rytų Lietuvoje, storiausia išmatuota 18 d. Švenčionyse, 15 cm. Mėnesio pabaigoje sniegas sparčiai tirpo ir paskutinę mėnesio dieną sniegas fiksuotas tik Dūkšte (4 cm) ir Švenčionyse (5 cm).
Vasario mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 85 val. (1,3 SKN), ilgiausiai – Telšiuose 97,0 val., trumpiausiai – Vilniuje 73,2 val. ir Utenoje 73,3 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė vasario mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 10,4–17,8 m/s.
Pirmojo vasario dešimtadienio antroje pusėje didžiojoje šalies dalyje pradėjo šalti dirvožemiai, ir paskutinėmis šio dešimtadienio dienomis įšalas svyravo nuo 3–4 cm iki 8–12 cm, tačiau Dūkšto, Raseinių ir Ukmergės stotyse įšalas neužfiksuotas. Vasario antrąjį dešimtadienį dirvožemiai įšalo jau visoje Lietuvoje. Dešimtadienio pradžioje daugelyje Lietuvos regionų buvo įšalęs 3–11cm, o dešimtadienio pabaigoje įšalas siekė 9–30 cm. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Vilniaus meteorologijos stotyje ir siekė 30 cm, ploniausias įšalas buvo matuojamas Ukmergėje, kur siekė tik 9 cm. Paskutinio šio mėnesio dešimtadienio pradžioje dirvožemio įšalimas dar gilėjo, tačiau gylis atskirose vietovėse ganėtinai skyrėsi. Dešimtadienio pradžioje Vakarų Lietuvoje įšalas svyravo tarp 3–20 cm, ploniausias įšalo sluoksnis fiksuotas Raseinių meteorologijos stotyje. Vidurio Lietuvoje svyravo tarp 10–26 cm. Storiausi įšalo sluoksniai buvo fiksuoti Biržuose, Varėnoje ir Vilniaus meteorologijos stotyse ir siekė 30–31 cm. Dešimtadienio eigoje Vilniaus meteorologijos stotyje fiksuotas įšalas iki 35 cm. Dešimtadienio pabaigoje, šiltėjant orams, visoje Lietuvoje įšalas pradėjo atitirpti nuo paviršiaus, vietomis atitirpo tik 1 cm, kitur – ir iki 10 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…..0 °C, žemiausia krito iki -7…..-1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -4…….0 °C.
Kauno MS išmatuoto Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) vasario mėnesio vidurkis buvo 376 DU1, jis buvo artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (374 DU), viršijo jį tik 1 %. Šio mėnesio 4–5, 8–9, 11–16, 18, 24 ir 28 dienomis BOK buvo žemesnis už daugiametį šių parų vidurkį, o likusiomis – aukštesnis. Aukščiausia BOK reikšmė 428 DU išmatuota 20 d. – 10 % didesnė už daugiametę vidutinę maksimalią vasario mėnesio reikšmę, iki absoliučios vasario mėnesio maksimalios reikšmės (560 DU, 2023-02-26) pritrūko 24 %. Mažiausia reikšmė 312 DU registruota 5 d., tai 11 %, mažiau, nei daugiametė vidutinė minimali vasario mėnesio reikšmė, tačiau 48 % didesnė už absoliutų vasario mėnesio minimumą (211 DU, 1993-02-12).
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS vasario mėnesį
Vasario mėnesį vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo 1–155 cm žemiau vidutinio vasario mėnesio vandens lygio.
Ledo reiškiniai paskutinį kalendorinės žiemos mėnesį pradėti stebėti nuo vasario 9 d. Daugelyje vietų stebėtas priekrantės ledas, ižas, kai kur ledas su properšomis. Pilnai užšalo Verknės, Mūšos, Svylos ir Minijos upės. Ledu taip pat pasidengė ežerai bei Kuršių marios – ledo storis svyravo nuo 7 iki 22 cm.
Vasario 17 d. žemiau Nemajūnų vandens matavimo stoties susidarė ledo sangrūda. Vandens lygis Nemune ėmė sparčiai kilti. Aukščiausias vandens lygis stebėtas 27 d. ir siekė 200 cm (vidutinis daugiametis vandens lygis – 164 cm). Sangrūda išsilaikė iki mėnesio pabaigos.
Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vasario mėnesio vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonų – 11 cm žemiau. Ties Darsūniškio vandens matavimo stotimi vandens lygis buvo 8 cm aukštesnis už vidurkį.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse vasario mėnesį
6 pav. Vasario mėnesio upių būklė
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Vasario trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,3 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vakarų Lietuvoje vidutinė oro temperatūra buvo švelniai teigiama, 0,0–1,6 °C (teigiama 0,8–2,8° anomalija). Likusioje didesnėje šalies dalyje – neigiama: -1,0… 0,0 °C Vidurio Lietuvoje (teigiama 1,0–2,0° anomalija), -2,0…-1,0 °C rytiniuose–pietrytiniuose rajonuose (0,0–1,5° anomalija), šalčiausia buvo Dūkšto ir Šalčininkų apylinkėse, -2,0…-2,5 °C (teigiama 0,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 9,6 °C išmatuota 25 d. Akmenėje, žemiausia nukrito iki -17,5 °C 21 d. Varėnoje.
1 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 6,6 mm (0,6 SKN). Beveik visoje šalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–1,0 SKN), tik pajūryje, dalyje pietinių rajonų ir Jonavoje jų kiekis buvo 10–14 mm (1,0–1,7 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis 13,7 mm registruotas Kalvarijoje ir Marijampolėje, mažiausias – 1,4 mm Šalčininkuose.
2 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Atšilus orams sniego danga sparčiai nyko, paskutinę dešimtadienio dieną ji fiksuota tik Dūkšte (4 cm) ir Švenčionyse (5 cm).
Vasario trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 30,6 val. (1,3 SKN): nuo 10,9 val. Klaipėdoje iki 41,6 val. Dūkšte (3 pav.).
3 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vasario trečiąjį dešimtadienį dirvožemio įšalimas gilėjo, tačiau gylis įvairiose vietovėse ganėtinai skyrėsi. Dešimtadienio pradžioje Vakarų Lietuvoje įšalas svyravo apie 3–20 cm, ploniausias įšalo sluoksnis fiksuotas Raseinių meteorologijos stotyje. Vidurio Lietuvoje buvo 10–26 cm. Storiausi įšalo sluoksniai buvo fiksuoti Biržuose, Varėnoje ir Vilniaus meteorologijos stotyse ir siekė 30–31 cm. Dešimtadienio eigoje giliausias įšalas fiksuotas Vilniaus meteorologijos stotyje – 35 cm. Dešimtadienio pabaigoje, šiltėjant orams, visoje Lietuvoje įšalas pradėjo atitirpti nuo paviršiaus, vietomis atitirpo tik 1 cm, kitur ir iki 10 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…0 °C, žemiausia krito iki -5….-1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -3…0 °C.
Kauno MS trečiąjį vasario mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 397 DU1, jis vidutiniškai 5 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (379 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 420 DU fiksuota 22 d., o žemiausia 24 d. – 378 DU. Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių jų BOK vidurkių buvo 10 % ir -2 %.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas
Vasario antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -5,5 °C (neigiama 3,0° anomalija) – tai šalčiausias šios žiemos dešimtadienis. Šalčiausia buvo rytiniame–pietrytiniame pakraštyje, -7,6…-7,0 °C (neigiama 3,3° anomalija). Kitur rytinėje dalyje temperatūra buvo -7,0…-6,0 °C (neigiama 3,1–4,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo -6,0…-5,0 °C temperatūra (neigiama 2,5–3,2° anomalija), pietvakarinėje–vakarinėje dalyje -5,0…–4,0 ° (neigiama 2,5–3,0° anomalija), siaurame pajūrio ruože ir Kuršių nerijoje buvo šilčiausia, apie -3,5 °C (neigiama 2,6–2,7 anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 3,9 °C išmatuota 20 d. Jurbarke, žemiausia nukrito iki -17,7 °C 16 d. Šalčininkuose ir 20 d. Molėtuose.
1 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrąjį vasario dešimtadienį kritulių iškrito labai mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 3,1 mm (0,2 SKN). Centriniuose ir pietvakariniuose rajonuose kritulių iškrito iki 2 mm (0,05–0,2 SKN), daugiausiai jų sulaukė rytiniai, vakariniai rajonai ir Biržų apylinkės, 4–8 mm (0,3–0,4 SKN), kitur 2–4 mm (0,1–0,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis 7,2 mm registruotas Švenčionyse, mažiausias – 0,6 mm Kybartuose.
2 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga buvo susidariusi didžiojoje šalies dalyje. Jo nebuvo Pietvakarių Lietuvoje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose. Didžiojoje šalies dalyje jos storis siekė 1–3 cm, Kuršių nerijoje, vietomis šiauriniuose rajonuose ir Rytų Lietuvoje 3–6 cm, rytiniame pakraštyje – 6–12 cm. Storiausia sniego banga registruota Švenčionyse – 12 cm.
3 pav. Sniego dangos storis vasario 20 d.
Vasario antrasis dešimtadienis buvo gana saulėtas, vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 41,3 val. (beveik 2 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Utenoje 26,1 val., ilgiausiai – Klaipėdoje, 55,6 val. (4 pav.).
4 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vasario antrąjį dešimtadienį dirvožemiai įšalo visoje Lietuvoje. Dešimtadienio pradžioje daugelyje Lietuvos regionų dirvožemiai buvo įšalę 3–11cm, o dešimtadienio pabaigoje įšalas siekė 9–30 cm. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Vilniaus meteorologijos stotyje ir siekė 30 cm, ploniausias įšalas buvo matuojamas Ukmergėje, kur siekė tik 9 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -3……0 °C, žemiausia krito iki -7….-1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -4….-2 °C.
Kauno MS antrąjį vasario mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 371 DU1, 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (377 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 428 DU fiksuota 20 d., o mažiausia 319 DU – 13 d. Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 14 % ir -14 %.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas
Vasario pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -1,0 °C (teigiama 2,1° anomalija). Teigiama oro temperatūra registruota vakariniame pakraštyje, 0,0–1,1 °C (teigiama 2,1–2,5° anomalija), likusioje šalies teritorijoje – neigiama. Šalčiausia buvo rytiniame pakraštyje, -3,0…-2,0 °C (teigiama 1,8–1,9° anomalija), kitur Rytų Lietuvoje, dalyje pietinių ir centrinių rajonų -2,0…-1,0 °C (teigiama 1,7–2,4° anomalija), kirur – 0,0…-1,0 °C (teigiama 1,8–2,5° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 7,8 °C išmatuota 6 d. Šilutėje, žemiausia -10,7 °C – 9 d. Zarasuose.
1 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 7,7 mm (0,5 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje (išskyrus Palangą), 1–5 mm (0,1–0,3 SKN), kitur – 5–15 mm (0,4–1,0 SKN), gausiausiai kritulių registruota Jonavos ir Kauno apylinkėse, 15–20 mm (1,2–1,4 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis registruotas Ventėje (1,4 mm), didžiausias – Jonavoje, 19,3 mm. Naktį iš sausio 31 d. į vasario 1 d. Jonavoje ir Kaune registruoti pavojingi1 krituliai.
2 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vasario pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 13,2 val. (0,6 SKN): nuo 7,9 val. Dūkšte iki 25,7 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Dešimtadienio antroje pusėje, sulaukus žiemiškų šalčių, beveik visoje šalyje buvo matuojamas dirvožemio įšalimas. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis įšalo storis svyravo nuo 3–4 cm iki 8–12 cm. Dirvožemio įšalimas per šį dešimtadienį nebuvo fiksuotas Raseinių, Ukmergės ir Dūkšto meteorologijos stotyse.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia krito iki -3…..–0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Kauno MS pirmąjį vasario mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 364 DU2, artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkiui (367 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 401 DU fiksuota 6 d., o mažiausia – 312 DU 5 d. Šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių atitinkamai buvo 9 % ir -15 %.
1 smarkus lietus, mišrūs krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C (teigiama 4,9° anomalija). Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9–1,5 °C (teigiama 5,1–5,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje temperatūra buvo apie 2 °C (1,5–2,5 °C, teigiama 4,3–5,3° anomalija), šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5–3,1 °C (teigiama 3,8–4,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7–11,0 °C, žemiausia buvo nukritus iki -11,0…-3,0 °C. Šalčiausia buvo 13 d. Rietave, -11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Nauji parų rekordai pasiekti dar 5 dienas: 25 d. (7,2 °C, Šilutė), 27 d. (9,6 °C, Varėna), 29 d. (9,8 °C, Kybartai), 30 d. (10,9 °C, Druskininkai) ir 31 d. (9,9 °C, Molėtai).
1 pav. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 50,7 mm (artimas SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 20–50 mm (49–116 % nuo SKN). Gausiau kritulių registruota Vakarų Lietuvoje, 50–110 mm (95–188 % nuo SKN), ypač daug kritulių sulaukta priešvėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, čia buvo registruota 110–140 mm kritulių (155–162 % nuo SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Marijampolėje (20,1 mm) ir Kalvarijoje (20,4 mm), daugiausiai – Rietave (137,8) ir Plungėje (125,6 mm). Sausio 1 ir 5 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingų1 kritulių atvejai.
2 pav. Sausio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Sausio mėn. buvo labai debesuota, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 19,2 val. (47 % laiko, lyginant su SKN): nuo 7,9 val. Utenoje iki 26,5val. Kybartuose (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė sausio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 15,3–27,9 m/s, o sausio 2 d. Šventojoje (29 m/s) ir Ventėje (28 m/s) bei 4-s naktį Ventėje (32,6 m/s), Vėžaičiuose (29,1 m/s) ir Šventojoje (29 m/s) registruoti labai smarkaus vėjo atvejai. Plačiau skaitykite čia.
Pirmąjį sausio dešimtadienį didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai įšalo nuo 1 iki 9 cm., ilgiausiai įšalas laikėsi Vilniaus meteorologijos stotyje, šioje stotyje dirvožemis įšalo iki 9 cm. Antrąjį dešimtadienį dirvožemiai tiek daug nebeįšalo – tačiau Vidurio, Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje visgi spėjo įšalti iki 4 cm. Trečiąjį, itin šiltą, dešimtadienį įšalas Lietuvoje nesusidarė, išskyrus Kauno meteorologijos stotyje, kur sausio 23 d. fiksuotą 1 cm įšalą, kuris išsilaikė tik vieną dieną.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia krito iki 0–1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.
Kauno MS išmatuoto bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) sausio mėnesio vidurkis buvo 325 DU3, vidutiniškai 4 % buvo mažesnis už daugiametį vidurkį (1993–2022 m., 340 DU). Šį mėnesį registruotas BOK pasižymėjo pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis.
Pavojingai sumažėjąs BOK sausį buvo fiksuojamas 2 kartus – 6 d. (255 DU) ir 20 d. (268 DU), lyginant su daugiamete vidutine minimalia sausio mėnesio reikšme (316 DU) buvo atitinkamai 19 % ir 15 % mažesnis. Taip pat 6 ir 20 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų minimumo rekordus, antroje vietoje palikusius: 6 d. 262 DU (1995 m.) ir 20 d. 270 DU (2021 m.). Šių metų sausio rodikliai, nors ir išskirtinai žemi, tačiau daugiametę sausio mėnesio žemiausia reikšmę 224 DU (2020-01-26) viršijo – 6 d. 14 % ir 20 d. 20 %, o už Lietuvos visų laikų žemiausią reikšmę 202 DU (2007-12-21) buvo didesnės 6 d. 26 % ir 20 d. 33 %. Dėl pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.
Aukščiausia sausio BOK reikšmė buvo registruota 24 d. (403 DU), buvo 12 % didesnis už daugiametį maksimalios sausio mėnesio reikšmės vidurkį (358 DU), tačiau iki absoliučios sausio mėnesio maksimalios reikšmės 512 DU (2023-01-19) pritrūko 21 %.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS sausio mėnesį
Sausio mėnesį vandens lygis šiaurinėje, rytinėje, pietinėje bei pietvakarinėje šalies dalyje svyravo 8 – 114 cm žemiau sausio mėnesio vidutinio vandens lygio. Tuo tarpu Vakarų Lietuvoje vandens lygis buvo 9 – 135 cm aukščiau daugiamečio vidurkio.
Nuo pat pirmos metų dienos šalies upėse stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Labiausiai vandens lygis kilo vakarinėje dalyje. Aukščiausiai vandens lygis per parą kilo sausio 1-2 d.: Jūroje ties Taurage – 174 cm , Bartuvoje ties Skuodu – 218 cm, Ventoje ties Leckava – 121 cm, Akmenoje-Danėje ties Kretinga – 121 cm, Minijoje ties Kartena – 122 cm. Stichinis vandens lygis stebėtas: Minijoje ties Kartena (sausio 2–3 d.) ir Akmenoje-Danėje ties Kretinga (sausio 3–4 d.). Sausio 3–4 dienomis dviejose Vakarų Lietuvos upėse pasiektos ir naujos aukščiausio sausio mėnesio vandens lygio reikšmės: Bartuvoje ties Skuodu – 506 cm (buvęs 457 cm) ir Minijoje ties Priekule – 597 cm (buvęs – 575 cm).
Antra lietaus poplūdžio banga stebėta sausio 14–17 d. Stichinis vandens lygis šio poplūdžio metu pasiektas: Leitėje ties Kūlynais (15–16 d.) ir Šyšoje ties Šilute (sausio 17d.).
Ledo reiškiniai – priekrantės ledas, ižas, sausio mėnesį stebėti 5-14 d. Vietomis ežerus padengė plona ledo danga (iki 5 cm.).
Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 3 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonų – 13 cm žemiau. Ties Darsūniškio vandens matavimo stotimi vandens lygis buvo lygus vidutinei sausio mėnesio reikšmei.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 2–6 °C, ežeruose – 0–4°C, Kuršių mariose – 4 °C, Baltijos jūroje – 4–5 laipsnius šilumos.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse sausio mėnesį
6 pav. Sausio mėnesio upių būklė
1smarkus lietus, mišrūs krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
2 labai smarkus vėjas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai Klaipėdos m. ir r., Kretingos r., Palangos m., Neringos ir Šilutės r. savivaldybėse maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje pasiekia 28,0–32,9 m/s.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
