Zina Kitrienė – Meteo.lt

2025 m. vasario mėn. apžvalga

Paskelbta 2025-03-042025-03-06 paskelbė Zina Kitrienė

Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,4 °C (teigiama 0,1° anomalija). Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje -4,3…-3,0 °C (-0,9…0,2° anomalija). Artėjant link jūros temperatūra buvo aukštesnė – Vidurio Lietuvoje -3,0…-2,0 °C (-0,2…0,7° anomalija), Vakarų Lietuvoje -2,0…-1,0 °C (teigiama 0,1–0,6 anomalija), pajūryje ir Kuršių nerijoje -1,0…-0,5 °C (teigiama 0,2–0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5,1–9,6 °C, žemiausia buvo nukritus iki -17,7…-10,2 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 9,6 °C Akmenėje vasario 25 d., žemiausia nukrito iki -17,7 °C 16 d. Šalčininkuose ir 20 d. Molėtuose.

Vidutinė 2024/25 m. žiemos oro temperatūra buvo 0,5 °C. Nuo 1961 m. pasitaikė tik 6-ios žiemos su teigiama vidutine oro temperatūra, šių metų žiema yra 5-a šilčiausia per šį laikotarpį.

1 pav. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Kritulių per mėnesį iškrito gana mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 17,2 mm (0,4 SKN). Mažiausiai kritulių sulaukė vakarinė–šiaurės vakarinė šalies pusė (išskyrus šiaurės vakarinį kampą ir Mažeikių apulinkes) bei Šalčininkų–Trakų ruožas, 5–15 mm (0,2–0,4 SKN), kitur 15–35 mm (0,4–0,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Jonavoje, 32,5 mm, mažiausiai – Pagėgiuose, 7,4 mm.

2 pav. Vasario mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Sniego danga susiformavo antrąjį dešimtadienį, tačiau diddžiojoje šalies dalyje jos storis nesiekė 5 cm, storesnė sniego danga stebėta Rytų Lietuvoje, storiausia išmatuota 18 d. Švenčionyse, 15 cm. Mėnesio pabaigoje sniegas sparčiai tirpo ir paskutinę mėnesio dieną sniegas fiksuotas tik Dūkšte (4 cm) ir Švenčionyse (5 cm).

Vasario mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 85 val. (1,3 SKN), ilgiausiai – Telšiuose 97,0 val., trumpiausiai – Vilniuje 73,2 val. ir Utenoje 73,3 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė vasario mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 10,4–17,8 m/s.

Pirmojo vasario dešimtadienio antroje pusėje didžiojoje šalies dalyje pradėjo šalti dirvožemiai, ir paskutinėmis šio dešimtadienio dienomis įšalas svyravo nuo 3–4 cm iki 8–12 cm, tačiau Dūkšto, Raseinių ir Ukmergės stotyse įšalas neužfiksuotas. Vasario antrąjį dešimtadienį dirvožemiai įšalo jau visoje Lietuvoje. Dešimtadienio pradžioje daugelyje Lietuvos regionų buvo įšalęs 3–11cm, o dešimtadienio pabaigoje įšalas siekė 9–30 cm. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Vilniaus meteorologijos stotyje ir siekė 30 cm, ploniausias įšalas buvo matuojamas Ukmergėje, kur siekė tik 9 cm. Paskutinio šio mėnesio dešimtadienio pradžioje dirvožemio įšalimas dar gilėjo, tačiau gylis atskirose vietovėse ganėtinai skyrėsi. Dešimtadienio pradžioje Vakarų Lietuvoje įšalas svyravo tarp 3–20 cm, ploniausias įšalo sluoksnis fiksuotas Raseinių meteorologijos stotyje. Vidurio Lietuvoje svyravo tarp 10–26 cm. Storiausi įšalo sluoksniai buvo fiksuoti Biržuose, Varėnoje ir Vilniaus meteorologijos stotyse ir siekė 30–31 cm. Dešimtadienio eigoje Vilniaus meteorologijos stotyje fiksuotas įšalas iki 35 cm. Dešimtadienio pabaigoje, šiltėjant orams, visoje Lietuvoje įšalas pradėjo atitirpti nuo paviršiaus, vietomis atitirpo tik 1 cm, kitur – ir iki 10 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…..0 °C, žemiausia krito iki -7…..-1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -4…….0 °C.

Kauno MS išmatuoto Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) vasario mėnesio vidurkis buvo 376 DU¹, jis buvo artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (374 DU), viršijo jį tik 1 %. Šio mėnesio 4–5, 8–9, 11–16, 18, 24 ir 28 dienomis BOK buvo žemesnis už daugiametį šių parų vidurkį, o likusiomis – aukštesnis. Aukščiausia BOK reikšmė 428 DU išmatuota 20 d. – 10 % didesnė už daugiametę vidutinę maksimalią vasario mėnesio reikšmę, iki absoliučios vasario mėnesio maksimalios reikšmės (560 DU, 2023-02-26) pritrūko 24 %. Mažiausia reikšmė 312 DU registruota 5 d., tai 11 %, mažiau, nei daugiametė vidutinė minimali vasario mėnesio reikšmė, tačiau 48 % didesnė už absoliutų vasario mėnesio minimumą (211 DU, 1993-02-12).

4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS vasario mėnesį

Vasario mėnesį vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo 1–155 cm žemiau vidutinio vasario mėnesio vandens lygio.

Ledo reiškiniai paskutinį kalendorinės žiemos mėnesį pradėti stebėti nuo vasario 9 d. Daugelyje vietų stebėtas priekrantės ledas, ižas, kai kur ledas su properšomis. Pilnai užšalo Verknės, Mūšos, Svylos ir Minijos upės. Ledu taip pat pasidengė ežerai bei Kuršių marios – ledo storis svyravo nuo 7 iki 22 cm.

Vasario 17 d. žemiau Nemajūnų vandens matavimo stoties susidarė ledo sangrūda. Vandens lygis Nemune ėmė sparčiai kilti. Aukščiausias vandens lygis stebėtas 27 d. ir siekė 200 cm (vidutinis daugiametis vandens lygis – 164 cm). Sangrūda išsilaikė iki mėnesio pabaigos.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vasario mėnesio vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonų – 11 cm žemiau. Ties Darsūniškio vandens matavimo stotimi vandens lygis buvo 8 cm aukštesnis už vidurkį.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse vasario mėnesį

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. vasario mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-03-042025-03-04 paskelbė Zina Kitrienė

Vasario trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,3 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vakarų Lietuvoje vidutinė oro temperatūra buvo švelniai teigiama, 0,0–1,6 °C (teigiama 0,8–2,8° anomalija). Likusioje didesnėje šalies dalyje – neigiama: -1,0… 0,0 °C Vidurio Lietuvoje (teigiama 1,0–2,0° anomalija), -2,0…-1,0 °C rytiniuose–pietrytiniuose rajonuose (0,0–1,5° anomalija), šalčiausia buvo Dūkšto ir Šalčininkų apylinkėse, -2,0…-2,5 °C (teigiama 0,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 9,6 °C išmatuota 25 d. Akmenėje, žemiausia nukrito iki -17,5 °C 21 d. Varėnoje.

1 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Trečiąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 6,6 mm (0,6 SKN). Beveik visoje šalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–1,0 SKN), tik pajūryje, dalyje pietinių rajonų ir Jonavoje jų kiekis buvo 10–14 mm (1,0–1,7 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis 13,7 mm registruotas Kalvarijoje ir Marijampolėje, mažiausias – 1,4 mm Šalčininkuose.

2 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Atšilus orams sniego danga sparčiai nyko, paskutinę dešimtadienio dieną ji fiksuota tik Dūkšte (4 cm) ir Švenčionyse (5 cm).

Vasario trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 30,6 val. (1,3 SKN): nuo 10,9 val. Klaipėdoje iki 41,6 val. Dūkšte (3 pav.).

3 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vasario trečiąjį dešimtadienį dirvožemio įšalimas gilėjo, tačiau gylis įvairiose vietovėse ganėtinai skyrėsi. Dešimtadienio pradžioje Vakarų Lietuvoje įšalas svyravo apie 3–20 cm, ploniausias įšalo sluoksnis fiksuotas Raseinių meteorologijos stotyje. Vidurio Lietuvoje buvo 10–26 cm. Storiausi įšalo sluoksniai buvo fiksuoti Biržuose, Varėnoje ir Vilniaus meteorologijos stotyse ir siekė 30–31 cm. Dešimtadienio eigoje giliausias įšalas fiksuotas Vilniaus meteorologijos stotyje – 35 cm. Dešimtadienio pabaigoje, šiltėjant orams, visoje Lietuvoje įšalas pradėjo atitirpti nuo paviršiaus, vietomis atitirpo tik 1 cm, kitur ir iki 10 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…0 °C, žemiausia krito iki -5….-1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -3…0 °C.

Kauno MS trečiąjį vasario mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 397 DU¹, jis vidutiniškai 5 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (379 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 420 DU fiksuota 22 d., o žemiausia 24 d. – 378 DU. Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių jų BOK vidurkių buvo 10 % ir -2 %.

¹1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas

2025 m. vasario mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-02-212025-02-27 paskelbė Zina Kitrienė

Vasario antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -5,5 °C (neigiama 3,0° anomalija) – tai šalčiausias šios žiemos dešimtadienis. Šalčiausia buvo rytiniame–pietrytiniame pakraštyje, -7,6…-7,0 °C (neigiama 3,3° anomalija). Kitur rytinėje dalyje temperatūra buvo -7,0…-6,0 °C (neigiama 3,1–4,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo -6,0…-5,0 °C temperatūra (neigiama 2,5–3,2° anomalija), pietvakarinėje–vakarinėje dalyje -5,0…–4,0 ° (neigiama 2,5–3,0° anomalija), siaurame pajūrio ruože ir Kuršių nerijoje buvo šilčiausia, apie -3,5 °C (neigiama 2,6–2,7 anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 3,9 °C išmatuota 20 d. Jurbarke, žemiausia nukrito iki -17,7 °C 16 d. Šalčininkuose ir 20 d. Molėtuose.

1 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrąjį vasario dešimtadienį kritulių iškrito labai mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 3,1 mm (0,2 SKN). Centriniuose ir pietvakariniuose rajonuose kritulių iškrito iki 2 mm (0,05–0,2 SKN), daugiausiai jų sulaukė rytiniai, vakariniai rajonai ir Biržų apylinkės, 4–8 mm (0,3–0,4 SKN), kitur 2–4 mm (0,1–0,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis 7,2 mm registruotas Švenčionyse, mažiausias – 0,6 mm Kybartuose.

2 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga buvo susidariusi didžiojoje šalies dalyje. Jo nebuvo Pietvakarių Lietuvoje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose. Didžiojoje šalies dalyje jos storis siekė 1–3 cm, Kuršių nerijoje, vietomis šiauriniuose rajonuose ir Rytų Lietuvoje 3–6 cm, rytiniame pakraštyje – 6–12 cm. Storiausia sniego banga registruota Švenčionyse – 12 cm.

3 pav. Sniego dangos storis vasario 20 d.

Vasario antrasis dešimtadienis buvo gana saulėtas, vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 41,3 val. (beveik 2 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Utenoje 26,1 val., ilgiausiai – Klaipėdoje, 55,6 val. (4 pav.).

4 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vasario antrąjį dešimtadienį dirvožemiai įšalo visoje Lietuvoje. Dešimtadienio pradžioje daugelyje Lietuvos regionų dirvožemiai buvo įšalę 3–11cm, o dešimtadienio pabaigoje įšalas siekė 9–30 cm. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Vilniaus meteorologijos stotyje ir siekė 30 cm, ploniausias įšalas buvo matuojamas Ukmergėje, kur siekė tik 9 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -3……0 °C, žemiausia krito iki -7….-1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -4….-2 °C.

Kauno MS antrąjį vasario mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 371 DU¹, 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (377 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 428 DU fiksuota 20 d., o mažiausia 319 DU – 13 d. Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 14 % ir -14 %.

¹1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas

2025 m. vasario mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-02-112025-02-11 paskelbė Zina Kitrienė

Vasario pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -1,0 °C (teigiama 2,1° anomalija). Teigiama oro temperatūra registruota vakariniame pakraštyje, 0,0–1,1 °C (teigiama 2,1–2,5° anomalija), likusioje šalies teritorijoje – neigiama. Šalčiausia buvo rytiniame pakraštyje, -3,0…-2,0 °C (teigiama 1,8–1,9° anomalija), kitur Rytų Lietuvoje, dalyje pietinių ir centrinių rajonų -2,0…-1,0 °C (teigiama 1,7–2,4° anomalija), kirur – 0,0…-1,0 °C (teigiama 1,8–2,5° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 7,8 °C išmatuota 6 d. Šilutėje, žemiausia -10,7 °C – 9 d. Zarasuose.

1 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Pirmąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 7,7 mm (0,5 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje (išskyrus Palangą), 1–5 mm (0,1–0,3 SKN), kitur – 5–15 mm (0,4–1,0 SKN), gausiausiai kritulių registruota Jonavos ir Kauno apylinkėse, 15–20 mm (1,2–1,4 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis registruotas Ventėje (1,4 mm), didžiausias – Jonavoje, 19,3 mm. Naktį iš sausio 31 d. į vasario 1 d. Jonavoje ir Kaune registruoti pavojingi¹ krituliai.

2 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis

Vasario pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 13,2 val. (0,6 SKN): nuo 7,9 val. Dūkšte iki 25,7 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Dešimtadienio antroje pusėje, sulaukus žiemiškų šalčių, beveik visoje šalyje buvo matuojamas dirvožemio įšalimas. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis įšalo storis svyravo nuo 3–4 cm iki 8–12 cm. Dirvožemio įšalimas per šį dešimtadienį nebuvo fiksuotas Raseinių, Ukmergės ir Dūkšto meteorologijos stotyse.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia krito iki -3…..–0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.

Kauno MS pirmąjį vasario mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 364 DU², artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkiui (367 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 401 DU fiksuota 6 d., o mažiausia – 312 DU 5 d. Šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių atitinkamai buvo 9 % ir -15 %.

¹smarkus lietus, mišrūs krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

²1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. sausio mėn. apžvalga

Paskelbta 2025-02-052025-03-06 paskelbė Zina Kitrienė

Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C (teigiama 4,9° anomalija). Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9–1,5 °C (teigiama 5,1–5,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje temperatūra buvo apie 2 °C (1,5–2,5 °C, teigiama 4,3–5,3° anomalija), šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5–3,1 °C (teigiama 3,8–4,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7–11,0 °C, žemiausia buvo nukritus iki -11,0…-3,0 °C. Šalčiausia buvo 13 d. Rietave, -11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Nauji parų rekordai pasiekti dar 5 dienas: 25 d. (7,2 °C, Šilutė), 27 d. (9,6 °C, Varėna), 29 d. (9,8 °C, Kybartai), 30 d. (10,9 °C, Druskininkai) ir 31 d. (9,9 °C, Molėtai).

1 pav. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 50,7 mm (artimas SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 20–50 mm (49–116 % nuo SKN). Gausiau kritulių registruota Vakarų Lietuvoje, 50–110 mm (95–188 % nuo SKN), ypač daug kritulių sulaukta priešvėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, čia buvo registruota 110–140 mm kritulių (155–162 % nuo SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Marijampolėje (20,1 mm) ir Kalvarijoje (20,4 mm), daugiausiai – Rietave (137,8) ir Plungėje (125,6 mm). Sausio 1 ir 5 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingų¹ kritulių atvejai.

2 pav. Sausio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Sausio mėn. buvo labai debesuota, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 19,2 val. (47 % laiko, lyginant su SKN): nuo 7,9 val. Utenoje iki 26,5val. Kybartuose (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė sausio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 15,3–27,9 m/s, o sausio 2 d. Šventojoje (29 m/s) ir Ventėje (28 m/s) bei 4-s naktį Ventėje (32,6 m/s), Vėžaičiuose (29,1 m/s) ir Šventojoje (29 m/s) registruoti labai smarkaus vėjo atvejai. Plačiau skaitykite čia.

Pirmąjį sausio dešimtadienį didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai įšalo nuo 1 iki 9 cm., ilgiausiai įšalas laikėsi Vilniaus meteorologijos stotyje, šioje stotyje dirvožemis įšalo iki 9 cm. Antrąjį dešimtadienį dirvožemiai tiek daug nebeįšalo – tačiau Vidurio, Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje visgi spėjo įšalti iki 4 cm. Trečiąjį, itin šiltą, dešimtadienį įšalas Lietuvoje nesusidarė, išskyrus Kauno meteorologijos stotyje, kur sausio 23 d. fiksuotą 1 cm įšalą, kuris išsilaikė tik vieną dieną.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia krito iki 0–1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.

Kauno MS išmatuoto bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) sausio mėnesio vidurkis buvo 325 DU³, vidutiniškai 4 % buvo mažesnis už daugiametį vidurkį (1993–2022 m., 340 DU). Šį mėnesį registruotas BOK pasižymėjo pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis.

Pavojingai sumažėjąs BOK sausį buvo fiksuojamas 2 kartus – 6 d. (255 DU) ir 20 d. (268 DU), lyginant su daugiamete vidutine minimalia sausio mėnesio reikšme (316 DU) buvo atitinkamai 19 % ir 15 % mažesnis. Taip pat 6 ir 20 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų minimumo rekordus, antroje vietoje palikusius: 6 d. 262 DU (1995 m.) ir 20 d. 270 DU (2021 m.). Šių metų sausio rodikliai, nors ir išskirtinai žemi, tačiau daugiametę sausio mėnesio žemiausia reikšmę 224 DU (2020-01-26) viršijo – 6 d. 14 % ir 20 d. 20 %, o už Lietuvos visų laikų žemiausią reikšmę 202 DU (2007-12-21) buvo didesnės 6 d. 26 % ir 20 d. 33 %. Dėl pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.

Aukščiausia sausio BOK reikšmė buvo registruota 24 d. (403 DU), buvo 12 % didesnis už daugiametį maksimalios sausio mėnesio reikšmės vidurkį (358 DU), tačiau iki absoliučios sausio mėnesio maksimalios reikšmės 512 DU (2023-01-19) pritrūko 21 %.

4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS sausio mėnesį

Sausio mėnesį vandens lygis šiaurinėje, rytinėje, pietinėje bei pietvakarinėje šalies dalyje svyravo 8 – 114 cm žemiau sausio mėnesio vidutinio vandens lygio. Tuo tarpu Vakarų Lietuvoje vandens lygis buvo 9 – 135 cm aukščiau daugiamečio vidurkio.

Nuo pat pirmos metų dienos šalies upėse stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Labiausiai vandens lygis kilo vakarinėje dalyje. Aukščiausiai vandens lygis per parą kilo sausio 1-2 d.: Jūroje ties Taurage – 174 cm , Bartuvoje ties Skuodu – 218 cm, Ventoje ties Leckava – 121 cm, Akmenoje-Danėje ties Kretinga – 121 cm, Minijoje ties Kartena – 122 cm. Stichinis vandens lygis stebėtas: Minijoje ties Kartena (sausio 2–3 d.) ir Akmenoje-Danėje ties Kretinga (sausio 3–4 d.). Sausio 3–4 dienomis dviejose Vakarų Lietuvos upėse pasiektos ir naujos aukščiausio sausio mėnesio vandens lygio reikšmės: Bartuvoje ties Skuodu – 506 cm (buvęs 457 cm) ir Minijoje ties Priekule – 597 cm (buvęs – 575 cm).

Antra lietaus poplūdžio banga stebėta sausio 14–17 d. Stichinis vandens lygis šio poplūdžio metu pasiektas: Leitėje ties Kūlynais (15–16 d.) ir Šyšoje ties Šilute (sausio 17d.).

Ledo reiškiniai – priekrantės ledas, ižas, sausio mėnesį stebėti 5-14 d. Vietomis ežerus padengė plona ledo danga (iki 5 cm.).

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 3 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonų – 13 cm žemiau. Ties Darsūniškio vandens matavimo stotimi vandens lygis buvo lygus vidutinei sausio mėnesio reikšmei.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 2–6 °C, ežeruose – 0–4°C, Kuršių mariose – 4 °C, Baltijos jūroje – 4–5 laipsnius šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse sausio mėnesį

¹smarkus lietus, mišrūs krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

² labai smarkus vėjas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai Klaipėdos m. ir r., Kretingos r., Palangos m., Neringos ir Šilutės r. savivaldybėse maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje pasiekia 28,0–32,9 m/s.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją rasite čia

2025 m. sausio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-02-032025-02-05 paskelbė Zina Kitrienė

Sausio mėnesio trečiasis dešimtadienis buvo šilčiausias nuo 1961 m., vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,6 °C (teigiama 7,4° anomalija). Iki šiol šilčiausias buvo 2020 m. trečiasis sausio dešimtadienis (2,8 °C). Vėsiausia buvo rytiniame šalies pakraštyje ir Laukuvos–Telšių apylinkėse 2,5–3,0 °C (teigiama 6,5–8,1° anomalija), didžiojoj šalies dalyje buvo 3,0–4,0 °C (teigiama 5,2–8,2° anomalija), pajūryje, pietvakarių Lietuvoje ir dalyje centrinių rajonų 4,0–4,5 °C (teigiama 5,9–8,5° anomalija). Žemiausia oro temperatūra -2,0 °C išmatuota 23 d. Laukuvoje. Aukščiausia – 28 d. Kalvarijoje, 11,0 °C. Tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Nauji parų rekordai pasiekti dar 5 dienas: 25 d. (6,7 °C, Šilutė), 27 d. (9,6 °C, Varėna), 29 d. (9,8 °C, Kybartai), 30 d. (10,9 °C, Druskininkai) ir 31 d. (9,9 °C, Molėtai)

1 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Trečiąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 12,4 mm (2/3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–0,7 SKN). Gausesnių kritulių sulaukė Vakarų Lietuva ir šiauriniai rajonai. Vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje ir dalyje šiaurinių rajonų kritulių iškrito 10–20 mm (0,7–1,0 SKN), Vakarų Lietuvoje 20–34 mm (0,9–1,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Rietave (33,1 mm) ir Palangoje (31,1 mm), mažiausiai – Kaišiadoryse (2,6 mm) ir Elektrėnuose (3,1 mm).

2 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Sausio trečiąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 8,5 val. (0,5 SKN): nuo 1 val. Biržuose iki 14,4 val. Varėnoje (3 pav.).

3 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Sausio trečiąjį dešimtadienį dirvožemiai Lietuvoje nebuvo įšalę, išskyrus Kaune, kur sausio 23 d. vienai dienai susidarė 1 cm dirvožemio įšalas.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, žemiausia krito iki 1–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį sausio mėnesio dešimtadienį buvo 340 DU¹, vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (349 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 403 DU fiksuota 24 d., o mažiausia 290 DU – 23 d. Atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiamečių jų vidurkių buvo 13 % ir -15 %.

¹1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. sausio mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-01-212025-02-11 paskelbė Zina Kitrienė

Sausio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,5 °C (teigiama 3,5° anomalija). Šalčiausia buvo rytiniame ir pietrytiniame pakraščiuose, 0,4–1,0 °C (teigiama 3,1–4,0° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 1,0–2,0 °C (teigiama 2,8–4,0° anomalija), vakariniame–šiaurės vakariniame pakraštyje 2,0–3,0 °C (teigiama 3,0–3,5° anomalija), šilčiausia buvo Nidoje, 3,1 °C (teigiama 3,5° anomalija) (1 pav.). Žemiausia temperatūra -11,0 °C registruota 13 d. Rietave. Aukščiausia oro temperatūra 7,2 °C išmatuota 18 d. Panevėžyje.

1 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 4,2 mm – mažiau nei trečdalis SKN (0,3 SKN). Beveik visoje teritorijoje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0,1–0,4 SKN), Daugiau nei 5 mm kritulių teko tik Biržų apylinkėms (5,5 mm,0,4 SKN) ir vakarinei daliai – čia beveik visur iškrito 5–15 mm kritulių (0,4–0,6 SKN), iškyrus Rietavo, Šilutės ir Vėžaičių apylinkes, kur registruotas kritulių kiekis buvo 15–25 mm (artimas SKN) (2 pav.). Mažiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Kaune, 1,0 mm ir Kaišiadoryse, 1,1 mm, didžiausias – 24,0 mm Vėžaičiuose.

2 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Sausio antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo tik 3,3 val. (1/3 SKN), nuo 1,7 val. Dūkšte iki 7,7 val. Biržuose (3 pav.).

3 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Sausio antrąjį dešimtadienį Vidurio, Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje dirvožemiai įšalo iki 4 cm. Dešimtadienio pabaigoje sušilus orams įšalas ištirpo.

Antrąjį sausio mėnesio dešimtadienį Kauno MS išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 303 DU¹, tai apie 11 % mažiau už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (342 DU). Šį dešimtadienį buvo registruota pavojingai sumažėjusi BOK reikšmė: žemiausias BOK buvo fiksuojamas 20 d. (268 DU), tai 23 % mažiau už šios dienos vidutinį daugiametį vidurkį (350 DU). Taip pat 20 d. buvo pagerintas ir šios paros BOK minimumo rekordas, antroje vietoje palikęs 2021-01-20 reikšmę (270 DU).

Dėl 20 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.

¹1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. sausio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-01-132025-01-20 paskelbė Zina Kitrienė

Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,5 °C (teigiama 3,3° anomalija). Šalčiausia buvo rytiniame pakraštyje, -0,1…0,0 °C (teigiama 3,1–3,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 0,0–1,0 °C temperatūra (teigiama 2,6–3,9° anomalija), vakariniame pakraštyje, Kybartų ir Birštono apylinkėse 1,0–2,0 °C (teigiama 2,6–3,5° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje 2,0–2,3°C (teigiama 2,9° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 7,5 °C išmatuota 2 d. Klaipėdoje, žemiausia -7,9 °C 5 d. Šalčininkuose.

1 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 34,5 mm (1,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 10–30 mm (0,9–2,0 SKN). Gausių kritulių sulaukė Vakarų Lietuva. Rytinėje Vakarų Lietuvos pusėje, Šilutės r. ir vietomis Aukštaitijoje registruota 30–50 mm (1,6–2,6 SKN), kitur – 50–90 mm (2,0–3,3 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Rietave (89 mm) ir Plungėje (82,2 mm), mažiausiai –Panevėžyje (11,6 mm) ir Marijampolėje (13,4 mm). Sausio 1 d. vietomis Vakarų Lietuvoje ir 5 d. Nidoje registruoti pavojingi¹ krituliai.

Sausio 3 d. daug kur, vėliau – ir visoje Lietuvoje susiformavo sniego danga. Storiausia ji buvo Vakarų Lietuvoje, sausio 5 d. Laukuvoje siekė 21 cm, Nidoje 19 cm. Vietomis vakariniuose ir rytiniuose rajonuose ji išsilaikė iki dešimtadienio pabaigos.

2 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis

Sausio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 6,9 val. (2/3 SKN), nuo 1,2 val. Utenoje iki 12,8 val. Šiauliuose (3 pav.).

3 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Sausio pirmąjį dešimtadienį didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai buvo įšalę nuo 1 iki 9 cm. Ilgiausiai laikėsi Vilniaus meteorologijos stotyje, šioje stotyje dirvožemis įšalo iki 9 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–2 °C, žemiausia krito iki -1….1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.

Pirmąjį sausio mėnesio dešimtadienį Kauno MS išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 331 DU¹, vidutiniškai 2 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (325 DU). Šį dešimtadienį buvo registruota pavojingai sumažėjusi BOK reikšmė: 6 d. buvo pagerintas šios paros BOK minimumo rekordas – 255 DU, antroje vietoje palikęs 1995 m. sausio 6 d. išmatuotus 262 DU. Šių metų sausio 6 d. BOK reikšmė buvo 21 % mažesnė už šios dienos daugiametį vidurkį (321 DU).

¹ – pavojingi krituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.

²1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2024 m. gruodžio mėn. apžvalga

Paskelbta 2025-01-062025-01-15 paskelbė Zina Kitrienė

Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,9 °C (teigiama 3,0° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo fiksuota rytiniame pakraštyje 0,0–1,0 °C (teigiama 3,0° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 1,0–2,0 °C temperatūra (teigiama 2,6–3,2° anomalija), pietvakariuose, vakariniuose rajonuose ir Jonavos apylinkėse 2,0–3,0 °C (teigiama 3,1° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 3,0–4,0 °C (teigiama 2,7–3,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra buvo nukritus iki -10,9…-2,8 °C, aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 7,5–10,2 °C. Mėnesio aukščiausia oro temperatūra 10,2 °C registruota 19 ir 20 d. Šilutėje, žemiausia -10,9 °C registruota 13 d. Kupiškyje.

1 pav. Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra

Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 45,3 mm (0,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 25–50 mm (0,5–1,0 SKN), kraštiniuose viduriniuose šiaurės ir pietų rajonuose kritulių kiekis nesiekė 25 mm, buvo 17–25 mm (0,5 SKN). Kaip dažniausiai pasitaiko šaltuoju metų laiku, gausiau kritulių teko Vakarų Lietuvai. Čia, išskyrus dalį Kuršių nerijos ir pamario, bei Anykščių ir Šalčininkų apylinkėse registruota 50–75 mm kritulių (0,8–1,2 SKN)), o šiaurės vakariniame kampe – 75–100 mm (0,8–1,2 SKN) (2 pav.). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Kretingoje (99,3 mm), mažiausiai – Joniškyje (17,0 mm). Gruodžio 16 ir 31 dienomis vietomis Vakarų Lietuvoje, Anykščiuose (31 d.) ir Šalčininkuose (16 d.) registruoti pavojingų kritulių¹ atvejai.

Gruodžio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 18,8 val. (0,6 SKN) (3 pav.). Ilgiausiai Saulė švietė Nidoje 33,3 val., trumpiausiai – Telšiuose 12,3 val.

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 15,3–28,7 m/s. Didžiausias vėjo greitis 28,7 m/s registruotas 16 d. Marijampolėje.

Pirmąjį gruodžio dešimtadienį vietomis buvo fiksuotas dirvožemio įšalimas. Biržuose, Kaune, Telšiuose ir Kybartuose dirvožemiai buvo įšalę 1–2 cm, o Vilniuje siekė iki 4 cm. Besibaigiant dešimtadieniui 1 cm storio įšalas buvo matuotas tik Kauno meteorologijos stotyje. Antro dešimtadienio pirmosiomis dienomis beveik visoje šalies teritorijoje buvo fiksuojamas dirvožemio įšalimas, vietomis iki 7–11 cm. Storiausias įšalas 11 cm buvo išmatuotas Vilniaus meteorologijos stotyje. Vėliau įšalas sparčiai tirpo ir paskutinėmis dienomis dirvožemiai nebuvo įšalę. Įšalas nesusiformavo ir paskutinį mėnesio dešimtadienį, išskyrus Kauno meteorologijos stotį, kurioje gruodžio 25 d. buvo fiksuotas 1 cm įšalas įsilaikęs tik vieną dieną.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia krito iki -3….0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.

Kauno MS gruodžio mėnesį išmatuotas Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) vidurkis buvo 295 DU¹, vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (303 DU). Šį mėnesį registruotas BOK pasižymėjo pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis, fiksuotomis net 4 kartus – 10 d. (241 DU), 11 d. (228 DU), 27 d. (256 DU) ir 29 d. (251 DU). Šių parų nuokrypis lyginant su daugiamete vidutine minimalios gruodžio mėnesio reikšme (282 DU) buvo: 10 d. -14 %, 11 d. -19 %, 27 d. -9 % ir 29 d. -11 %. Taip pat 11 d. buvo pagerintas ir šios paros BOK minimumo rekordas, antroje vietoje palikęs 240 DU, kuris registruotas 2011-12-11. Šių metų gruodžio rodikliai, nors ir išskirtinai žemi, tačiau istorinį Lietuvos minimumą, kuris siekia 202 DU (2007-12-21) viršijo, atitinkamai 10 d. 19 %, 11 d. 13 %, 27 d. 27 % ir 29 d. 24 %. Dėl 10, 11, 27 ir 29 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia ir čia.

4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS gruodžio mėnesį

Gruodžio mėnesį vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių buvo 4–116 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Vakarinėje dalyje jis svyravo 1–29 cm aukščiau vidurkio.

Įpusėjus antrajam gruodžio dešimtadieniui, šalyje pradėtas stebėti kritulių sukeltas vandens lygio kilimas. Labiausiai vanduo kilo vakarinėje šalies dalyje. Aunuvoje ties Aunuvėnais buvo pasiekta kritinio vandens lygio reikšmė.

Gruodžio 7–21 d. kai kuriose upėse (daugiausia šiaurinė ir rytinė Lietuvos dalis) stebėtos pradinės ledo formos – ledėsiai, sniegainė, ižas, priekrantės ledas. Vietomis nedidelius, seklius ežerus padengė ir plona ledo danga.

Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 4 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Kauno mariose ties Darsūniškiu ir Birštonu atitinkamai 4–9 cm žemiau nei įprasta gruodį.

Toliau tebevyraujant gana šiltiems orams, šilti išliko ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 2–5 °C, ežeruose 0–5°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 5–6 °C.

5 pav. Pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gruodžio mėnesį

¹ – pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją rasite čia.

2024 m. gruodžio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-01-062025-01-06 paskelbė Zina Kitrienė

Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,8 °C (teigiama 4,8° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame–pietrytiniame pakraštyje 1,0–2,0 °C (teigiama 4,2–4,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje 2,0–3,0 °C temperatūra (teigiama 4,2–5,4° anomalija), Vakarų Lietuvoje (išskyrus pajūrį) ir pietvakariniame pakraštyje 3,0–4,0 °C (teigiama 4,7–5,4° anomalija), vakariniame pakraštyje ir Kuršių nerijoje 4,0–5,0 °C (teigiama 4,6–5,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -3,0 °C registruota 25 d. Alytuje, aukščiausia 7,7 °C 30 d. Joniškyje.

1 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gruodžio dešimtadienį buvo 18,4 mm (0,9 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 4–20 mm (0,3–1,0 SKN), gausiau kritulių registruota Vakarų Lietuvoje (išskyrus Ventę) ir Anykščiuose 20–40 mm (1,0–1,4 SKN), gausiausiai kritulių sulaukė pajūris ir Kretingos, Rietavo bei Vėžaičių apylinkės – 40–60 mm (1,4–1,8 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 56,6 mm registruotas Palangoje, mažiausias – 4,6 mm Lazdijuose. 31 d. vietomis Vakarų Lietuvoje ir Anykščiuose registruoti pavojingi¹ krituliai.

2 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje gruodžio trečiąjį dešimtadienį buvo 3,4 val. (0,3 SKN): nuo 0,4 val. Dotnuvoje iki 7,8 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Gruodžio trečiąjį dešimtadienį visoje šalyje dirvožemiai neįšalo, išskyrus Kauno meteorologijos stotį, kurioje gruodžio 25 d. buvo fiksuotas 1 cm įšalas įsilaikęs tik vieną dieną.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, žemiausia krito iki 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–3 °C.

Kauno MS trečiąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 300 DU¹, vidutiniškai 4 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (312 DU). Šį dešimtadienį buvo registruotos pavojingai sumažėjusios BOK reikšmės. Žemiausias BOK buvo fiksuojamas 27 d. (256 DU) ir 29 d. (251 DU), lyginant su šių dienų vidutiniais daugiamečiais vidurkiais buvo atitinkamai 20 ir 21 % mažesni. Dėl 27 ir 29 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.

¹ – pavojingi krituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.