Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,0 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vėsiausia buvo pietrytiniame pakraštyje, 12,6–13,0 °C (artima SKN temperatūra), didžiojoje Pietų ir Rytų Lietuvos dalyje, šiaurės vakariniame pakraštyje, kai kuriuose centriniuose rajonuose ir Laukuvoje 14–15 °C (teigiama 0,3–2,7° anomalija), šilčiausia buvo Nidos, Ventės ir Tauragės apylinkėse, 15,0–15,4 °C (teigiama 3,1° anomalija), kitur – 14–15 °C (teigiama 1,0–2,7° anomalija (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 19 d. Druskininkuose, 28,0 °C, žemiausia – 12 d. Varėnoje, -3,2 °C.
1 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gegužės dešimtadienį buvo nedidelis, tik 4,6 mm (0,2 SKN). 19–20 dienomis vietomis praėjusios liūtys lėmė, kad krituliai pasiskirstė labai netolygiai, net gretimose meteorologijos stotyse išmatuoti kritulių kiekiai labai skyrėsi. Daug kur Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 5 mm, vietomis jų nebuvo visai (0–0,3 SKN), gausiau kritulių iškrito vietomis Dzūkijoje, Žemaitijoje bei Panevėžio ir Utenos apskrityse 5–15 mm (0,3–0,9 SKN) ir tik 3-uose punktuose iškrito daugiau nei 15 mm, t.y. 15–22 mm (0,6–1,2 SKN) (2 pav.). Akmenės, Jurbarko, Kaišiadorių, Mažeikių, Pakruojo ir Šalčininkų AMS kritulių nebuvo registruota. Gausiausiai palijo Panevėžyje (21,9 mm) ir Raseiniuose (21 mm) – čia 19 d. (Panevėžys) ir 20 d. (Raseiniai) buvo registruotas pavojingas lietus1.
2 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Gegužės antrąjį dešimtadienį Saulė spindėjo Lietuvoje vidutiniškai 119,5 val. (1,4 SKN): nuo 106,8 val. Varėnoje iki 130,9 val. Šilutėje. (3 pav.).
3 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Gegužės antrą dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos, o gegužės 12 d. ryto valandomis šalnos fiksuotos didžiojoje šalies dalyje, žemiausia temperatūra fiksuota Varėnos rajone – temperatūra ore nukrito iki -3,2 °C, arčiau dirvos paviršiaus iki -7,8 °C.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–19 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo 4–9 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 23–26 °C, o Klaipėdoje aukščiausia temperatūra siekė 30 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 7–11 °C, o aukščiausia siekė 18–25 °C.
Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,3 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,0) buvo fiksuojama 19 d., mažiausia – (3,5) 12 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,7.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (394 DU1) buvo vidutiniškai 7 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (369 DU). Šiomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės viršijo minimą daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (408 DU) fiksuota 20 d., o mažiausia 17 d. (377 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK sudarė 13 ir 2 %.
Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,2 °C (teigiama 1,2° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytinėje dalyje 10,2–11,0 °C (-0,5…0,1° anomalija), šilčiausia – Pietvakarių Lietuvoje ir Kuršių nerijoje 13,0–13,8 °C (teigiama 1,7–2,7 ° anomalija). Kitur – 11–13 °C (teigiama 0,1–2,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 2 d. Druskininkuose, 27,3 °C, žemiausia – 8 d. Utenoje, -2,2 °C.
1 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 14 mm, lygus SKN. Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 10–20 mm (0,5–1,5 SKN), gausiausiai lijo šiaurės vakariniame pakraštyje, pajūryje ir Kazlų Rūdoje 20–29 mm (1,5–2,4 SKN), mažiausiai kritulių teko kai kuriems pietvakariniams, rytiniams ir centriniams rajonams, 7–10 mm (0,5–0,7 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Ventėje (7,1 mm) ir Kaune (7,2 mm). Gausiausiai palijo Kretingoje (28,6 mm) ir Skuode (24,1 mm) – čia gegužės 6 d. registruoti pavojingi lietūs1.
2 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Gegužės pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 98,3 val. (1,1 SKN): nuo 90,8 val. Dūkšte iki 112,5 val. Šilutėje. (3 pav.).
3 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Gegužės pirmą dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–17 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 4–11 °C aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 20–26 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito 8–12 °C, o aukščiausia siekė iki 16–22 °C.
Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,4 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,8) buvo fiksuojama 2 ir 8 d., mažiausia – (1,1) 9 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,8.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (383 DU1) Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (išskyrus 5 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 3 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (372 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (415 DU) fiksuota 6 d., o mažiausia 1 d. (350 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 10 ir -4 %.
1 Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,5 °C (teigiama 1,3° anomalija) – šis balandis pagal šiltumą buvo 5–6 vietoje (kartu su 2014 m. balandžiu) nuo 1961 m. Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų Lietuvoje, 7,2–8,0 °C (teigiama 0,8–1,1° anomalija), šilčiausia – Pietų Lietuvoje, 9,0–9,7 °C (1,5–1,9° anomalija), kitur buvo 8,0–9,0 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 22,6–28,4 °C, žemiausia buvo nukritus iki -3,4…-0,1 °C. Žemiausiai temperatūra -3,4 °C registruota Akmenėje 20 d. Aukščiausia – 9 d. Birštone, 28,4 °C – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas. Taip pat rekordai pasiekti ir 1 d. (23,8 °C, Druskininkai), 8 d. (25,0 °C, Druskininkai) bei 10 d. (27,0 °C, Šalčininkai).
1 pav. Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Šių metų balandis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu: vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 63,8 mm (1,7 SKN). Ypač daug kritulių registruota Rytų Lietuvoje, 90–120 mm (2,5–2,9 SKN), tuo tarpu vakarinėje šalies pusėje, Druskininkų ir Prienų apylinkėse iškrito 30–60 mm (0,9–1,9 SKN), kitur 60–90 mm (1,5-2,2 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių balandžio mėn. registruota Švenčionyse (119,5 mm) ir Anykščiuose (116,9 mm), mažiausiai – Akmenėje (30,2 mm) ir Ventėje (32,4 mm). Balandžio 3 d. (Molėtai ir Anykščiai) ir 18 d. (Kazlų Rūda ir Marijampolė) registruoti pavojingo1 lietaus atvejai. 22 d. 23 punktuose (Rytų ir Pietų Lietuvoje) kritulių kiekis taip pat pasiekė pavojingo reiškinio kriterijų.
Trečiojo dešimtadienio pradžioje per Lietuvą praėjo pietinis ciklonas, atnešęs sniego, šlapdribos. Snigo visoje Lietuvoje. Rytų Lietuvoje formavosi šlapio sniego apdraba: išlaužyti jau spėję sulapoti medžiai, jais užversti keliai, nutrauktos elektros linijos, dėl ko buvo sutrikęs elektros tiekimas vartotojams. Trumpam šiaurinėje šalies pusėje buvo susidariusi sniego danga, 23 d. rytą storiausia ji buvo Panevėžio AMS, 17 cm.
2 pav. Balandžio mėnesio kritulių kiekis
Balandžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 148 val. (0,7 SKN), nuo 129,6 val. Kybartuose iki 183,0 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė balandžio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 16–23 m/s.
Daug kur pietiniuose šalies rajonuose ir Utenos bei Ignalinos rajonuose balandžio 5–8 d., kitur šalyje balandžio 27–28 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 12 dienų anksčiau lyginant su SKN, tik kai kuriuose šiaurės, šiaurės rytiniuose rajonuose aktyviosios augalų vegetacijos pradžia vėlavo 1–3 dienomis lyginant su SKN.
Balandžio mėnesio pradžioje sparčiai šylant orams suaktyvėjo augalų vegetacija – daug kur pradėjo skleistis vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurai, kai kur pasirodė šalpusnių ir kiaulpienių žiedynai. Antrojo dešimtadienio antroje pusėje vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1,6 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C. Šalnos buvo fiksuojamos ir trečiąjį balandžio dešimtadienį – temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C. Mėnesio paskutinį dešimtadienį vietomis fiksuota vaiskrūmių ir vaismedžių žydėjimo pabaiga.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–10 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota 1–4 °C, aukščiausia siekė 18–24 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje laikėsi apie 3–5 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 14–20 °C.
Balandžio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,1) buvo (0,7) žemesnis už daugiametį vidurkį (2,8). Balandį aukščiausia UVI reikšmė (3,4) buvo fiksuota 30 d., o mažiausia (0,5) fiksuota 22 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio buvo mažesnis (-2,8).
4 pav. UVI kaita Kauno MS balandžio mėnesį
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) balandžio mėnesio vidurkis (410 DU2) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai 8 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (379 DU). Šio mėnesio 7–14 ir 30 d. vyravo neigiamų nuokrypių tendencija, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 22 d. (466 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios balandžio mėnesio reikšmės (390 DU) buvo 19 % didesnis, tačiau absoliučios balandžio mėnesio maksimalios reikšmės (531 DU, kuri išmatuota 2021-04-26 d.) neviršijo 12 %. Taip pat 18, 19 ir 22 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų maksimumų rekordus, antroje vietoje atitinkamai palikusius (442 DU 1999-04-18, 422 DU 1997-04-19 ir 450 DU 2005-04-22).
Mažiausios reikšmės registruotos 7 d. (343 DU) ir 9 d. (344 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės minimalios balandžio mėnesio reikšmės (365 DU) sudarė -6 %, tačiau absoliutų balandžio mėnesio minimumą (287 DU, išmatuotą 2011-04-16) viršijo 20 %.
5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS birželio mėnesį
Balandžio mėnesį didesnėje dalyje vandens matavimo stočių buvo stebėtas vidutinis vandens lygis 3–98 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, kitur 2–29 cm aukštesnis už jį. Daugelyje vandens matavimo stočių vandens lygis ėmė kilti balandžio 22–23 d. nuo gausesnių kritulių ar iškritusio sniego. Balandžio 25 d. Leitėje ties Kūlynais pasiektas pavojingas vandens lygis išliko iki mėnesio pabaigos. Tuo metu daugelyje vandens matavimo stočių jau buvo stebimas vandens lygio kritimas.
Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 29 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 19 ir 8 cm.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 8,1–12,7°C, ežeruose 10,2–11,4°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 11,4–13,7°C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse balandžio mėnesį
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas
Plačiau apie balandžio mėnesio sąlygas skaitykite čia
Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,1 °C (neigiama 1,9° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje šalies dalyje, 7,0–8,0 °C (neigiama 1,2–2,3° anomalija), Rytų ir Pietų Lietuvoje 8,0–9,0 °C (neigiama 1,2–2,4° anomalija), Kybartuose pakilo iki 9,1 °C (neigiama 1,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 30 d. Kretingoje, 26,0 °C, žemiausia – 24 d. Varėnoje, -2,5 °C.
1 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,8 mm (3,5 SKN). Vakarų Lietuvoje kritulių buvo 8–20 mm (1,3–3,3 SKN), Pietų Lietuvoje, centriniuose ir šiauriniuose rajonuose 20–40 mm (2,5–5,5 SKN), gausiausiai palijo Rytų Lietuvoje, 40–61 mm (3,9–6,7 SKN) (2 pav.). Mažiausias kritulių kiekis per dešimtadienį registruotas Ventėje (8,7 mm) ir Kretingoje (10,2 mm), didžiausias – Anykščiuose (60,1 mm) ir Švenčionyse (53,0 mm). Dešimtadienio pirmomis dienomis daug kur snigo, balandžio 22 d. Rytų ir Pietų Lietuvoje 24 matavimo vietose registruotas pavojingas kritulių1 kiekis.
2 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Balandžio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 62 val. (1,1 SKN): nuo 52,4 val. Lazdijuose iki 183 val. Nidoje. (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vakariniuose ir Šiauriniuose šalies rajonuose balandžio 27–28 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.
Balandžio trečią dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus – kai kur iki -6 °C.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–11 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 1–4 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 18–24 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito 3–5 °C, o aukščiausia siekė iki 14–20 °C.
Per trečiąjį dešimtadienį vietomis fiksuota vaismedžių ir vaiskrūmių žydėjimo pabaiga.
Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 1,2 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,4). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,4) buvo fiksuojama 30 d., mažiausia – (0,5) 22 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,8.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį (422 DU2) buvo vidutiniškai 13 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (374 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (466 DU) fiksuota 22 d., o mažiausia 30 d. (361 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 23 % ir -1 %.
1 Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,0 °C (teigiama 0,3° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje dalyje 5,8–6,0 °C (neigiama 0,1–0,3° anomalija), kitur šiaurinėje šalies pusėje buvo 6–7 °C (-0,2…0,3° anomalija), pietinėje pusėje buvo 7,0–8,0 °C (teigiama 0,1–1,1° anomalija), išskyrus Birštono ir Druskininkų apylinkes, kur buvo šilčiausia, dešimtadienio vidurkis buvo atitinkamai 8,3 °C ir 8,5 °C. Žemiausia vidutinė dešimtadienio temperatūra registruota Skuode, 5,8 °C (1 pav.). Aukščiausia paros oro temperatūra 17,7 °C registruota 12 d. Druskininkuose, žemiausia – 20 d. Akmenėje, -3,4 °C.
1 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 19,9 mm (1,5 SKN). Mažiausiai kritulių buvo Žemaičių aukštumoje, Klaipėdos–Ventės ruože ir rytiniame pakraštyje, 4–15 mm (0,6–1,2 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių registruota 15–30 mm (0,9–2,1 SKN), gausiausiai palijo Suvalkijoje ir Molėtuose, 30–45 mm (2,4–3,2 SKN (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis registruotas Kazlų Rūdoje, 43,5 mm, mažiausias – Joniškyje 4,6 mm. 18 d. Kazlų Rūdoje ir Marijampolėje registruoti pavojingo lietaus1 atvejai.
2 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Balandžio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 46 val. (0,7 SKN): nuo 32,2 val. Lazdijuose iki 64,5 val. Nidoje. (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Antrojo dešimtadienio antroje pusėje vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1,6 °C, arčiau dirvos paviršiaus – kai kur iki -6 °C.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–10 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 4–7 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 14–19 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 5–8 °C, o aukščiausia siekė iki 12–15 °C.
Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,5 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,9). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,2) buvo fiksuojama 14 d., mažiausia – (0,8) 20 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,5.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį (410 DU1) buvo vidutiniškai 9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (378 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (452 DU) fiksuota 16 d., o mažiausia 11 d. (359 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 21 % ir -7 %.
1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,4 °C (teigiama 5,6° anomalija) – tai šilčiausias pirmasis balandžio dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol šilčiausias buvo 1984 m. (8,1 °C). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, Kuršių nerijoje ir pajūryje, 8,3–9,0 °C (teigiama 4° anomalija), šilčiausia – Pietų Lietuvoje, 11,0–12,1 °C (teigiama 5,9–6,6° anomalija), kitur 9–11 °C (teigiama 5,1–6,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -2,5 °C registruota 4 d. Šilutėje. Ypatingai šilta buvo dešimtadienio pabaigoje – registruoti 8, 9 ir 10 dienų nauji šilumos rekordai Lietuvoje: 8 d. 25,0 °C (Druskininkai), 9 d. 28,4 °C (Birštonas, tai ir karščiausia dešimtadienio diena), 10 d. 27,0 °C (Šalčininkai). Rekordas pasiektas ir 1 d. – 23,8 °C Druskininkuose.
1 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16 mm (lygus SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm, buvo 4–15 mm (0,3–1,0 SKN). Gausiau palijo rytinėje pusėje, 15–45 mm (1,1–2,0 SKN), pačiame pakraštyje 45–50 mm (2,9–3,0 SKN. (2 pav.). Mažiausiai kritulių teko Šeduvai (4,3 mm), didžiausias kiekis registruotas Švenčionyse (49,4 mm) ir Dūkšte (48,0 mm). Balandžio 3 d. vietomis Rytų Lietuvoje registruoti pavojingo1 lietaus atvejai, stipriausias lietus fiksuotas Dūkšte – 32,8 mm/12 val.
2 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Balandžio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 40,3 val. (0,7 SKN): nuo 31,0 val. Klaipėdoje iki 55,4 val. Varėnoje. (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–11 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota temperatūra buvo 2–5 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 16–23 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 4–7 °C, o aukščiausia siekė 13–17 °C.
Daug kur pietiniuose ir rytiniuose šalies rajonuose balandžio 5–8 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 dienų ankščiau lyginant su SKN.
Sparčiai šylant orams suaktyvėjo augalų vegetacija – daug kur pradėjo skleistis vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurai, kai kur pasirodė šalpusnių ir kiaulpienių žiedynai.
Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,3 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (2,7) buvo fiksuojama 10 d., mažiausia – (0,6) 3 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,7.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį (399 DU2) buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (385 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (462 DU) fiksuota 3 d., o mažiausia 7 d. (343 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 22 % ir -12 %.
1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,2 °C (teigiama 3,3° anomalija). Šiaurės rytiniame pakraštyje buvo vėsiausia, 3,4–3,5 °C (teigiama 3,5° anomalija), šilčiausia – pietvakariniame pakraštyje, pietinėje šalies dalyje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose, 4,5–5,0 °C (teigiama 2,9–3,3° anomalija), kitur buvo 3,5–4,5 °C (teigiama 2,7–3,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia parų oro temperatūra siekė 18,8–25,5 °C, žemiausia buvo nukritus iki -8,5…-2,3 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 25,5 °C Druskininkuose 31 d. – tai naujas kovo mėnesio aukščiausios temperatūros rekordas. Paros šilumos rekordas viršytas dar 3 kartus: 1 d. 13,9 °C (Druskininkai), 16 d. 14,1 °C (Varėna) ir 30 d. 22,4 °C (Druskininkai). Šalčiausia buvo 8 d. Varėnoje, -8,5 °C.
1 pav. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis kovo mėnesį Lietuvoje buvo 21,9 mm (0,6 SKN). Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių kiekis neviršijo 20 mm (10–20 mm, 0,3–0,6 SKN), Pietvakarių ir Vakarų Lietuvoje (išskyrus priešvėjinę Žemaičių aukštumos pusę) bei vietomis šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyse 20–30 mm kritulių (0,5-0,8 SKN), priešvėjinėje Žemaičių aukštumos pusėje 30–40 mm (0,8 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių 10,6 mm buvo registruota Dotnuvoje, daugiausiai – 37,8 mm Pagėgiuose.
2 pav. Kovo mėnesio kritulių kiekis
Kovo mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 153,4 val. (1,1 SKN), ilgiausiai Dūkšte, 176,6 val., trumpiausiai Kybartuose, 134,9 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė kovo mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 13,1–18,1 m/s.
Mėnesio pradžioje pirmajame dešimtadienyje orams atvėsus didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai vėl įšalo. Rytų ir Pietų Lietuvoje įšalas susiformavo iki 5 cm. Vakarų Lietuvoje įšalas susidarė tik vietomis – Šilutės apylinkėse buvo matuota iki 3 cm, o Telšių apylinkėse iki 5 cm. Antrasis kovo dešimtadienis prasidėjo šiltais orais ir baigiančiu tirpti dirvožemio įšalu Rytų ir Pietų Lietuvoje. Trečią kovo dešimtadienį orai Lietuvoje toliau šilo ir dirvožemiai jau beveik niekur neįšalo, išskyrus vieną dieną Varėnos apylinkėse, kur išmatuotas 2 cm įšalas, kuris iki kitos dienos sutirpo.
Kovo 26–27 d. visoje šalyje vidutinei paros oro temperatūrai pakilus aukščiau 5 °C, prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais augalų vegetacijos sezono pradžia prasidėjo vidutiniškai 11 dienų ankščiau lyginant su SKN.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–5 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota iki -2..1 °C, aukščiausia siekė 12–18 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje laikėsi apie 0–2 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 10–14 °C.
Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (385 DU1) Kauno MS kovo mėnesį (neįtraukiant 13 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) atitiko daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (386 DU). Šio mėnesio pirmojoje pusėje vyravo neigiamų nuokrypių tendencija, o antrojoje – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 25 ir 29 d. (453 DU), kur šių parų nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios kovo mėnesio reikšmės (401 DU) atitinkamai sudarė 13 %, tačiau absoliučios kovo mėnesio maksimalios reikšmės (574 DU, kuri išmatuota 2018-03-03) neviršijo 21 %. Mažiausios reikšmės registruotos 7 d. (330 DU) ir 8 d. (316 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės minimalios vasario mėnesio reikšmės (376 DU) sudarė -12 % ir -16 %, tačiau absoliutų kovo mėnesio minimumą (264 DU, išmatuotą 1997-03-10 d.) viršijo 25 ir 20 %.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS kovo mėnesį
Po drėgno ir vandeningo vasario, nuo kovo mėnesio pradžios stebimas vandens lygio kritimas.
Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis svyravo nuo 1 iki 76 cm aukščiau (pietvakariniai, rytiniai rajonai) iki 4–48 cm žemiau (šiaurinė, vakarinė Lietuvos dalis) vidutinio daugiamečio kovo mėnesio vandens lygio. Nemune ties Rusne kovo 9 dieną pagaliau baigtas stebėti ir stichinis vandens lygis (stebėtas nuo sausio 25 d.).
Tauragno ežero vidutinis vandens lygis daugiametę kovo reikšmę viršijo 44 cm. 21-ąją mėnesio dieną ledo danga ežere jau nebebuvo fiksuojama. Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vandens lygis buvo atitinkamai 67 cm ir 76 cm aukščiau daugiamečio vidurkio.
Vis šylant orams pamažu pradėjo šilti ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 8–10, Kuršių mariose 9–10, Baltijos jūroje ~7 laipsnius šilumos.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse kovo mėnesį
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,3 °C (teigiama 5,0° anomalija) – tai antras pagal šiltumą trečiasis kovo dešimtadienis nuo 1961 m., šilčiausias buvo 2007 m. – 8,1 °C . Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų ir Šiaurės rytų Lietuvoje bei Šalčininkų apylinkėse 6,5–7,0 °C (teigiama 3,9–5,0° anomalija), šilčiausia – Pietvakarių Lietuvoje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose 7,5–8,1 °C (teigiama 5,0–5,3° anomalija), kitur 7,0–7,5 °C (teigiama 4,4–5,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra registruota 21 d. Varėnoje -4,0 °C, aukščiausia – 31 d. Druskininkuose, 25,5 °C – tai naujas šios paros ir kovo mėn. aukščiausios oro temperatūros rekordas. Taip pat pasiekti naujas 30 d. rekordas – 22,4 °C, Druskininkai.
1 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16,4 mm (1,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje iškrito 10–20 mm (0,8–2,2 SKN), centriniuose rajonuose ir Šalčininkų apylinkėse kritulių registruota mažiausiai, 5–10 mm (0,5–0,6 SKN), priešvėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, kai kuriuose pietvakariniuose ir pietiniuose rajonuose bei Rokiškyje, Pakruojyje ir Švenčionyse 20–26 mm (1,5–2,5 SKN). Didžiausias kritulių kiekis 25,8 mm registruotas Pagėgiuose, mažiausias – 5,0 mm Dotnuvoje.
2 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Trečiąjį kovo dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 59,8 val. (0,9 SKN): nuo 48,9 val. Biržuose iki 71,2 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Trečiąjį kovo dešimtadienį orai Lietuvoje ir toliau šilo, todėl dirvožemiai jau beveik niekur neįšalo, išskyrus vieną dieną Varėnos apylinkėse, kur išmatuotas 2 cm įšalas, kuris iki kitos dienos sutirpo.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 0–3 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 12–18 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 1–4 °C, o aukščiausia siekė iki 10–14 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį kovo mėnesio dešimtadienį (408 DU1) buvo vidutiniškai 7 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (381 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (453 DU) fiksuota 25 ir 29 d., o mažiausia 30 d. (358 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkio sudarė 17 % (25 d.), 20 % (29 d.) ir -6 % (30 d.).
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
