Autorius: Zina Kitrienė

Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,2 °C (teigiama 2,9° anomalija). Šiaurinėje pusėje, šiaurės rytinėje dalyje, pietrytiniame pakraštyje ir Kazlų Rūdos apylinkėse buvo 13–14 °C (teigiama 2,6–3,2° anomalija), Pietų Lietuvoje, vakariniame pakraštyje, išskyrus pamarį ie pajūrį 14–15 °C (teigiama 2,3–3,7° anomalija), pajūryje ir pamaryje, Kybartų bei Marijampolės apylinkėse 15–16 °C (teigiama 2,5–3,4° anomalija), Kuršių nerijoje – 16,1 °C (teigiama 2,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 21,5–26,5 °C, žemiausia nukrito iki -2,1… 3,9 °C, Nidoje ir Ventėje 5,9–7,0 °C. Šilčiausia buvo 24 dieną Druskininkuose, 26,5 °C – tai naujas šios dienos maksimalios oro temperatūros rekordas.

Šio dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuotos ir pirmosios šalnos – rugsėjo 29 d. Skuodo ir Tauragės AMS 5 cm aukštyje, o rugsėjo 30 d. – didžiojoje šalies dalyje 5 cm ir 1,5 m aukštyje. Rugsėjo 30 d. žemiausia oro temperatūra 1,5 m ir 5 cm aukštyje buvo fiksuota Kazlų Rūdos AMS – atitinkamai -2,1 °C ir -5,4 °C.

Visoje šalyje rugsėjo 28–29 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15°C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi vidutiniškai 25 dienomis vėliau lyginant su SKN.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį rugsėjo dešimtadienį buvo apie 11,0 mm (2/3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,1–0,7 SKN). Gausiau palijo šiaurės vakarinėje dalyje (išskyrus arčiau akraščio esančius rajonus) ir Druskininkuose, 10–20 mm (0,5–1,4 SKN), pajūryje ir arčiau šiaurės vakarinio pakraščio 20–41 mm (1,2–1,9 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Kybartuose (1,1 mm), Dūkšte ir Utenoje (po 1,4 mm), daugiausiai – Kretingoje (40,4 mm) ir Skuode (39,3 mm). Rugsėjo 27–28 d. vietomis Žemaitijoje registruoti pavojingi lietūs¹.

Trečiojo dešimtadienio pradžioje kai kuriose savivaldybėse prasidėjo stichinis meteorologinis reiškinys – sausra² augalų vegetacijos laikotarpiu. Pirmiausia, rugsėjo 21 d. ji buvo pradėta fiksuoti visoje Kalvarijų savivaldybėje, vėliau prasidėjo ir kai kuriose Alytaus, Lazdijų r. sav. , visoje Rokiškio r. sav. ir dalyje Vilkaviškio r., Marijampolės sav. seniūnijų. Didžiausias sausros pikas per šį dešimtadienį buvo pasiektas rugsėjo 26–27 d., kai buvo apėmę visą Rokiškio r., Vilniaus m. ir Kalvarijos sav. teritoriją, bei kai kurias Anykščių, Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Lazdijų, Marijampolės, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijas. Dešimtadienio pabaigoje sausra toliau buvo fiksuojama visoje Rokiškio r., Vilniaus m. ir Kalvarijų sav., ir kai kuriose Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų, Trakų, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijų. Taip pat paskutinėmis šio dešimtadienio dienomis dalyje Vilkaviškio r., Prienų r., Marijampolės, Lazdijų r. ir Alytaus r. sav. teritorijose bei visoje Druskininkų sav. pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo trečiąjį dešimtadienį buvo apie 69,3 val. (1,3 SKN): nuo 55,4 val. Dūkšte iki 81,7 val. Šilutėje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–17 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 19–24 °C, žemiausia krito iki 6–10 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 18–21  °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 9–12 °C.

Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos UV indekso reikšmės, vidutiniškai 0,1 UVI mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 2,4 buvo fiksuojama 21 d., mažiausia – 1,6 26 ir 29-30 d.

Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 305 DU³, vidutiniškai 2 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (298 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 326 DU fiksuota 30 d., o mažiausia – 277 DU 21 d. Šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių atitinkamai buvo 10 % ir -9 %.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,3 °C (teigiama 4,6° anomalija) – tai šilčiausias rugsėjo antrasis dešimtadienis nuo 1961 m., antroje vietoje liko praėjusių metų antrasis dešimtadienis (16,8 °C). Vėsiausia buvo Skuodo apylinkėse, 16,3 °C  (teigiama 4,0° anomalija), šilčiausia – Kuršių nerijoje, Nemuno žemupyje ir Vilniuje, 18,0–18,5 °C (teigiama 3,8–5,5° anomalija). Didžiojoj šalies dalyje temperatūra buvo 16,5–17,5 °C (teigiama 4,0–5,3° anomalija), Vidurio Lietuvoje, pietvakariniuose rajonuose, vietomis Aukštaitijoje 17,5–18,0 °C (teigiama 3,6–5,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 25,4–29,1 °C, žemiausia nukrito iki 5,0–11,3 °C, pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 12,3–14,9 °C °C.

Buvo pasiekti du nauji aukščiausios oro temperatūros paros rekordai: 16 d. 27,9 °C (Jonava) ir 17 d. 29,1 °C (Kretinga). 17 d. tapo ir šilčiausia dešimtadieno diena, vėsiausia – 20-os naktis Varėnoje, 5,0 °C.

Antrojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas SKN, 21,5 mm, tačiau teritorijoje pasiskirstė labai netolygiai: pietvakarinėje dalyje, pietiniame pakraštyje ir Vakarų Lietuvoje, išskyrus šiaurės vakarinį pakraštį kritulių kiekis buvo 4–10 mm (0,2–0,7 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių iškrito 15–30 mm (0,6–1,5 SKN), juostoje, einančioje per Vidurio Lietuvą, Kretingoje ir rytiniame pakraštyje 30–45 mm (1,1–2,6 SKN), pačiame rytiniame pakraštyje 45–55 mm (2,4 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Tauragėje (4,1 mm) ir Nidoje (4,5 mm), daugiausia – Švenčionyse (54,8 mm). Rugsėjo 12–14 d. vietomis centriniuose, rytiniuose rajonuose ir Kretingoje registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai, gausiausias lietus registruotas 12 d. Švenčionyse – 45 mm/12 val.

Rugsėjo antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 71,1 val. (1,2 SKN): nuo 65,5 val. Klaipėdoje iki 79,3 val. Kybartuose (3 pav.).

Antrojo rugsėjo dešimtadienio pradžioje sausringas laikotarpis toliau plito – buvo pradėtas fiksuoti kai kuriose Biržų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Širvintų, Telšių, Trakų, Utenos, Vilniaus m. savivaldybių teritorijose. Taip pat toliau laikėsi arba plito Alytaus, Alytaus m., Anykščių, Kalvarijų, Kėdainių, Lazdijų, Marijampolės, Raseinių, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijose. Tačiau dar neįpusėjus dešimtadieniui, dėl iškritusio lietaus, sausringas laikotarpis pradėjo trauktis ir dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuojamas visoje Rokiškio r. ir Kalvarijų sav. ir kai kuriose Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Lazdijų, Širvintų, Vilniaus r. sav. teritorijose.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–19 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 21–26 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–23  °C.

Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UV indekso reikšmės, vidutiniškai 0,3 UVI mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (3,1) buvo fiksuojama 11 ir 12 dienomis, mažiausia (0,9) – 13 dieną, buvo 2,0 mažesnė už šios dienos daugiametį vidurkį.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (291 DU³) Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 5 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (305 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (315 DU) fiksuota 13 d., o mažiausia 19 d. (274 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių buvo 4 % ir -10 %.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,8 °C (teigiama 4,3° anomalija). Tai šilčiausias Lietuvoje rugsėjo pirmasis dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol šilčiausias buvo 1968 m. (18,3 °C). Didžiojoje šalies dalyje buvo 18–19 °C (teigiama 3,7–4,6° anomalija), vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje ir šiaurės rytiniuose rajonuose, 17,2–18,0 °C (teigiama 3,3–3,8° anomalija), Pietvakarių Lietuvije, pajūryje, pamaryje ir Vilniaus, Elektrėnų, Jonevos bei Trakų apylinkėse vyravo 19,0–20,0 °C temperatūra (teigiama 4,2–5,3° anomalija), šilčiausia buvo Nidoje ir Ventėje, 20,1–20,4 °C (teigiama 4,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 3 d. Druskininkuose 30,8 °C – tai ir naujas aukščiausios šios paros oro temperatūros rekordas. Taip pat nauji parų rekordai pasiekti 4 d. (Pakruojis, 30,5 °C), 5 d. (Marijampolė, 29,5 °C) ir 8 d. (Klaipėda, 29,0 °C). 3 ir 4 dienomis vietomis maksimaliai oro temperatūrai perkopus 30 °C registruotas pavojingas¹ reiškinys – karštis. Žemiausia oro temperatūra registruota 1 d. Kazlų Rūdoje, 5,1 °C.

Pirmojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje tesiekė ¼ SKN, buvo 5,7 mm. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm, o 13-oje jų nebuvo registruota (0–0,5 SKN), vakarinėje šalies dalyje vyravo 10–20 mm kritulių kiekis (0,4–0,5 SKN). Šis kiekis buvo viršytas tik 4 punktuose: Šilutėje ir Ventėje 20–21 mm (0,8 SKN), Panevėžyje 34,2 mm (2 SKN) ir Nidoje 36,9 mm (1,4 SKN) (2 pav.). Visas dešimtadienio kritulių kiekis Panevėžyje iškrito rugsėjo 2 d. per 4 val. trukusią liūtį, registruotas pavojingas² lietus. Taip pat pavojingi lietūs registruoti 10 d. 6-iose Vakarų Lietuvos stotyse, gausiausias Nidoje – 34,2 mm/4 val.

Rugsėjo pirmasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 105,3 val. (1,6 SKN): nuo 99,5 val. Klaipėdoje iki 114,7 val. Vilniuje (3 pav.). Ilgiau Saulė švietė tik 2005 m. rugsėjo pirmąjį dešimtadienį, 106,0 val.

Sausi orai per pastarąsias savaites lėmė, kad rugsėjo 5 d. Vilniaus r. sav. dalyje teritorijos pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis. Rugsėjo 7 d. sausringas laikotarpis taip pat prasidėjo visoje Kalvarijų sav. bei dalyje Kėdainių r. sav. sen., rugsėjo 8 d. – kai kuriose Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Švenčionių, Vilkaviškio  r. sav. seniūnijose bei visoje Rokiškio r. sav. Dešimtadienio paskutinę dieną sausringas laikotarpis buvo fiksuojamas toliau – išplito ir dar kitose Alytaus ir Vilniaus r. sav., bei pradėta fiksuoti Alytaus m. sav., dalyje Anykščių, Raseinių, Šalčininkų, Ukmergės r. sav. teritorijų.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–22 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 23–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–25  °C.

Kauno MS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UV indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,2 UVI mažesnės už 2001–2020 m. vidurkį (3,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 3,5 buvo fiksuojama 1 d., mažiausia 2,1 –10 d., nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,7.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (290 DU³) Kauno MS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 7 % mažesnis už šio dešimtadienio 1993–2022 m. vidurkį (311 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (295 DU) fiksuota 1 ir 2 d., o mažiausia – 5 d. (283 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK viurkių sudarė -6 ir -7 % bei -9 %.

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,0 °C (teigiama 3,0° anomalija). Šis dešimadienis buvo trečias pagal šiltumą nuo 1961 m.– šia vieta dalinasi su 1968 ir 1996 m. trečiuoju rugpjūčio dešimtadieniu. Šilčiau buvo tik 2022 m. (20,6 °C) ir 1997 m. (20,3 °C). Didžiojoje šalies dalyje buvo 19–20 °C (teigiama 2,1–3,9° anomalija), vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje 17,5–18,0 °C (teigiama 2,5° anomalija), kitur Žemaitijoje ir Utenos apylinkėse 18,0–19,0 °C (teigiama 2,3–3,2° anomalija), karščiausia buvo Pietų Lietuvoje, Vilniaus–Elektrėnų ruože, Ventėje ir Nidoje 20,0–20,3 °C (teigiama 2,0–3,9° anomalija), (1 pav.). Rugpjūčio 24–25 ir 29–30 d. fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis¹ . Aukščiausia dešimtadienio oro temperatūra 33,0 °C fiksuota 25 d. Kalvarijoje, Lazdijuose ir Pagėgiuose, žemiausia – 7,7 °C 23 d. Varėnoje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 13,1 mm (0,5 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis nesiekė 10 mm (2–10 mm, 0,1–0,3 SKN), vietomis Aukštaitijoje, centriniuose rajonuose ir Vakarų Lietuvoje iškrito 10–20 mm (0,4–0,7 SKN), Druskininkuose, Šakiuose ir dalyje Žemaitijos registruota 20–30 mm kritulių (0,7–1,2 SKN), o Kelmėje, Mažeikiuose ir Vėžaičiuose kritulių kiekis viršijo 30 mm (30–39 mm, 1,1–1,2 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių išmatuota Kelmėje (38,6 mm), mažiausiai – Rokiškyje (2,1 mm). 21–22 dienomis 5-iose meteorologijos stotyse registruoti pavojingi² krituliai.

Rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 96 val. (1,2 SKN): nuo 83,4 val. Šiauliuose iki 103,1 val. Vilniuje val. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 25–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–28 °C.

Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UV indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,2 UVI mažesnis už 2001–2020 m. vidurkį (3,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (4,1) buvo fiksuojama 23 d., mažiausia – (2,2) 31 d., kurios nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,1.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (299 DU³) Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 5 % mažesnis šio dešimtadienio daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (315 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (343 DU) fiksuota 22 d., o mažiausia 24 d. (282 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 9 % ir -10 %.

¹ karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,2 °C (teigiama 1,5° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurinėje šalies dalyje ir pietrytiniame pakraštyje, 17,7–19,0 °C (teigiama 1,0–1,5° anomalija), pajūryje, šalies centriniuose rajonuose ir didžiojoje Pietų Lietuvos dalyje 19,0–20,0 °C (teigiama 1,3–2,0° anomalija), šilčiausia buvo Kuršių nerijoje, Ventės rage ir vietomis Pietų Lietuvoje, 20,0–20,5 °C (teigiama 1,6–2,0° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra registruota 14 d. Varėnoje, 6,2 °C, aukščiausia – 18 d. Druskininkuose, 32,3 °C. Rugpjūčio 16–18 d. registruota trečia šiais metais kaitra¹ (Lazdijai, Alytus, Marijampolė ir Kalvarija). 16 ir 19 naktimis vietomis registruotos tropinės naktys – oro temperatūra nenukrito žemiau 20 °C.

Šio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 12,8 mm (apie 1/2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm, iškrito 0,5–10,0 mm (0,02–0,8 SKN), 15–30 mm kritulių iškrito vietomis šiauriniuose, šiaurės rytiniuose ir pietiniuose rajonuose (0,7–1,1 SKN), o dviejose stotyse registruotas didesnis nei 60 mm kritulių kiekis: Laukuvoje 76,7 mm (2,4 SKN, artimas viso mėnesio SKN) ir Šilutėje 64,4 mm (2 SKN) (2 pav.). Šiose stotyse naktį iš 18 į 19 d. registruoti stichiniai lietūs²: Laukuvoje 74,6 mm/5 val., Šilutėje 58,8 mm/4 val.

Rugpjūčio antrąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 94,5 val. (1,15 SKN): nuo 78,1 val. Dūkšte iki 111,4 val. Šilutėje val. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–24 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 25–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–28 °C.

Kauno MS antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UV indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo vos 0,1 didesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 4,8 buvo fiksuojama 17 d., mažiausia – 3,9 11 d. (nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,5).

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo 316 DU³ – artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkiui (320 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (361 DU) fiksuota 11 d., o mažiausia 17 d. (287 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 11 % ir -9 %.

¹ kaitra –­ stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79,9 mm kritulių.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,5 °C (neigiama 0,4° anomalija). Vėsiau buvo Rytų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumos vakarinėje pusėje, 17–18 °C (neigiama 0,1–0,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 18–19 °C (-0,8…0,3° anomalija), vietomis Pietų Lietuvoje ir šalies centre bei siaurame pajūrio ruože 19,0–19,3 °C (-0,3…0,0° anomalija), Kuršių nerijoje ir Ventės rage 20,0–20,1 °C (neigiama 0,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausiai oro temperatūra pakilo 9 d. Druskininkuose, iki 28,8 °C. Žemiausia dešimtadienio oro temperatūra 7,6 °C registruota 2 d. Skuode.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį buvo 11,6 mm (tik 0,5 SKN). Didžiojoj šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,03–0,5 SKN), gausiau palijo Vakarų Lietuvoje, vietomis šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose bei Kaune, 15–30 mm (0,7–1,0 SKN), trijuose punktuose kritulių kiekis viršijo 30 mm: Vėžaičiuose (33,3 mm), Anykščiuose (38,3 mm) ir Ventėje (42,0 mm) (1,3–1,4 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Lazdijuose (0,7 mm) ir Šumske (0,9 mm). Vietomis 5, 9 ir 10 dienomis registruoti pavojingi¹ krituliai, gausiausi 5 d. Ventėje – 37,3 mm/12 val.

Rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo artimas SKN – 93,6 val., nuo 79,1 val. Utenoje iki 114,2 val. Šilutėje. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–25 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 26–30 °C, o Klaipėdoje sušilo iki 33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–29 °C.

Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UV indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,4 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,6). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (4,9) buvo fiksuojama 10 d., žemiausia (3,4) 5 d. – 0,9 mažesnė nei šios dienos daugiametis vidurkis.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (345 DU²) Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 7 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (324 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (364 DU) fiksuota 5 d., o mažiausia 10 d. (321 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 13 % ir -1 %.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo lygi SKN, 19,1 °C. Vėsiausia buvo Skuodo apylinkėse, 17,9 °C (artima SKN), kitur Žemaitijoje, Pietryčių Lietuvoje, siaurame pajūrio ir pamario ruože, Kuršių nerijoje ir Kazlų Rūdos apylinkėse vyravo 18,0–19,0 °C temperatūra (-0,4…0,2° anomalija), kitur 19,0–20,0 °C (teigiama 0,0–0,4° anomalija), Ventėje 20,3 °C (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 9,0 °C registruota 27 d. Skuode, aukščiausia – 31,2°C 23 d. Šumske. Šią ir 22 dienomis vietomis registruotas karštis¹ – oro temperatūra perkopė 30 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį liepos dešimtadienį buvo lygus 3 šio dešimtadienio SKN, 75,6 mm. Mažiausiai kritulių teko pietvakariniam ir šiaurės rytiniam pakraščiams, 25–50 mm (1,2–1,8 SKN), pajūryje ir pamaryje bei juostoje, einančioje per šalies centrinę dalį iškrito 50–75 mm (1,6–3,0 SKN), likusioje šalies dalyje 75–135 mm (3,0–5,6 SKN), ypač daug kritulių teko daliai Žemaitijos ir Vilniaus apskrities bei Kaišiadorims, 100–135 mm (4,2–5,6 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių per dešimtadienį registruota Kalvarijoje, 25,1 mm, daugiausia – Telšiuose, 133,1 mm. Liepos 28 ir 29 d. per Lietuvą praslinkus audrai visose meteorologijos stotyse, išskyrus Marijampolę, registruoti pavojingo², stichinio³ ar katostrofinio⁴ lietaus atvejai. Katastrofiniai lietūs registruoti 5 stotyse: Telšių (110,1 mm). Laukuvos (97,3 mm), Šiaulių (93,1 mm), Joniškio (81,8 mm) ir Mažeikių (80,7 mm).

Liepos trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 76,7 val. (0,8 SKN): nuo 61,8 val. Varėnoje iki 104,1 val. Šilutėje. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–24 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 29–33 °C, o Utenoje sušilo iki 36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–30 °C.

Kauno MS trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 1,0 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,9). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (4,6) buvo fiksuojama 24 d., mažiausia – (1,4) 29 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -3,4.

Kauno MS trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) (357 DU⁵) buvo vidutiniškai 8 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (332 DU). Visomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės viršijo šio dešimtadienio daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 29 d. (386 DU), kuri buvo 18 % didesnė už daugiametį šios paros vidurkį, o mažiausia (335 DU) išmatuota 23 d. atitiko šios paros daugiametį vidurkį (336 DU).

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

³stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79,9 mm kritulių.

⁴katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 80 mm ir daugiau kritulių.

⁵ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,8 °C (teigiama 1,2° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų Lietuvoje (išskyrus siaurą pajūrio juostą), 17,0–18,0 °C (teigiama 0,2–0,6° anomalija), šilčiausia – Birštono–Druskininkų ruože, 20,0–20,6 °C. Pietinėje Lietuvos dalyje (išskyrus pietrytinį pakraštį bei šiaurinę Suvalkijos dalį) ir centriniuose rajonuose 19,0–20,0 °C (teigiama 1,1–2,0° anomalija), o kitur – 18,0–19,0 °C (teigiama 0,7–1,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 7,3 °C registruota 8 d. Skuode, aukščiausia 32,0 °C 7 d. Druskininkuose. Liepos 1, 7, 9 ir 10 dienomis oro temperatūrai vietomis perkopus +30 °C registruotas pavojingas reiškinys karštis¹. Liepos 1-osios naktį 20-yje meteorologijos stočių žemiausia oro temperatūra nenukrito žemiau +20 °C registruota tropinė naktis.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį liepos dešimtadienį buvo 26,8 mm (0,9 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito juostoje, einančioje per Lietuvos vidurį, 1–20 mm (0,05–0,6 SKN), išskyrus Panevėžį ir jo apylinkes, kur 4 d. praėjo liūtis. Gausiausiai palijo kraštiniuose rytiniuose rajonuose, Panevėžyje ir Vakarų Lietuvoje (išskyrus Kuršių neriją ir pamarį), 40–60 mm (1,2–2,3 SKN). Kitur – 20–40 mm (0,7–1,2 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Alytuje ir Birštone, po 1,8 mm; daugiausia Pagėgiuose (57,1 mm) ir Šalčininkuose (57 mm). Liepos 2, 4, 6 ir 7 d. vietomis Vakarų ir Rytų Lietuvoje bei Panevėžyje buvo registruoti pavojingo lietaus² atvejai.

Liepos pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 83,1 val. (0,9SKN): nuo 74,6 val. Dotnuvoje iki 94,1 val. Lazdijuose. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 28–35 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–29 °C.

Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,3 UVI didesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (6,7) buvo fiksuojama 1 d., mažiausia – (3,8) 2 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,2.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (345 DU³) Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 2 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (339 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (396 DU) fiksuota 5 d., o mažiausia 10 d. (320 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 15 % ir -7 %.

¹ karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.