Autorius: Zina Kitrienė

Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,6 °C (teigiama 1,7° anomalija): vėsiausia buvo šiaurės vakariniuose rajonuose, 16,5–17,0 °C (teigiama 1,4–1,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 17,0–18,0 °C temperatūra (teigiama 1,2° anomalija), kitur 16,5–17,5 °C (teigiama 1,3–2,1° anomalija), šilčiausia buvo Kuršių nerijoje, siaurame pietvakariniame pakraštyje, vietomis Pietų ir centrinėje Lietuvoje, 18,0–18,6 °C (teigiama 1,7–2,2° anomalija) (1 pav.).

Žemiausia oro temperatūra siekė 4,0–9,1 °C (Nidoje 10,7 °C, Ventėje 12,1 °C). Aukščiausia pakilo iki 30,4–34,0 °C. 28 d. Druskininkuose maksimali oro temperatūra pasiekė 34,0 °C– tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. 26–28 ir 30 dienomis registruotas pavojingas reiškinys – karštis¹, o Birštone, Dotnuvoje, Šumske ir Varėnoje 26–28 d. – ir pirmoji šiais metais kaitra². 27–29 d. naktimis vietomis oro temperatūra nenukrito žemiau 20 °C – registruotos pirmosios šių metų tropinės naktys.

Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 48,2 mm (0,7 SKN). Mažiausiai kritulių teko daliai šiaurės–šiaurės rytų ir pietvakarių kraštinių rajonų bei kai kuriems Pietų ir centrinės Lietuvos rajonams, 20–40 mm (0,4–0,7 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 40–60 mm kritulių (0,5–0,9 SKN), pietrytiniame pakraštyje, Alytaus–Trakų ir Kretingos–Skuodo ruožuose bei Kelmėje kritulių buvo 60–88 mm (0,8–1,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Birštone (87,9 mm), mažiausiai – Zarasuose (22,6 mm). 5, 9, 14, 17–18, 22 ir 29 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus³ atvejai.

Birželio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 285 val. (artimas SKN laikas). Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje 308,7 val., trumpiausiai – Vilniuje 253,5 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,4–14,9 m/s, vietomis 15,2–20,8 m/s.

Kalendorinė vasara prasidėjo su pavojingu meteorologiniu reiškiniu – sausringu laikotarpiu⁴, kuris jau birželio 4 d. buvo fiksuotas kai kuriose Lazdijų r. sav. senkūnijose ir vienoje Alytaus r. sav. seniūnijoje. Vėliau per pirmąjį dešimtadienį sausringas laikotarpis fiksuotas ir kai kuriose Jurbarko ir Šakių r. sav. seniūnijose. Per antrąjį šio mėnesio dešimtadienį sausringas laikotarpis prasidėjo ir baigėsi kai kuriose Radviliškio r. sav. seniūnijose ir baigėsi Alytaus ir Lazdijų r. sav. Antrojo dešimtadienio paskutinę dieną kai kuriose Jurbarko ir Šakių r. sav. seniūnijose buvo pasiekti sausros⁵ rodikliai. Tačiau sausra tęsėsi vos tris dienas, nes šiose savivaldybėse gausiai palijo.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota 12–15 °C, aukščiausia siekė 29–36 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje laikėsi apie 14–17 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 25–30 °C.

Birželio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir aukštos UV indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UV indeksas (4,8) buvo (0,5) žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Birželio aukščiausia UVI reikšmė (6,3) buvo fiksuota 24 d., o mažiausia (2,8) 22 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio buvo -2,4.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) birželio mėnesio vidurkis (360 DU¹) išmatuotas Kauno MS (neįtraukiant 8 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai 2 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (352 DU). Šio mėnesio 16, 21-22, 24-26 ir 30 d. vyravo neigiamų nuokrypių tendencija nuo daugiamečio vidurkio, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 7 d. (398 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios birželio mėnesio reikšmės (364 DU) fiksuotas 9 % didesnis, tačiau absoliučios birželio mėnesio maksimalios reikšmės (480 DU, kuri išmatuota 1999-06-25 d.) neviršijo 24 %. Taip pat 7 d. išmatuota BOK reikšmė pagerino buvusį šios paros maksimumo rekordą, antroje vietoje atitinkamai palikusi (389 DU, 2005-06-07 d.). Mažiausia reikšmė registruota 30 d. (323 DU), kur atitinkamai šios dienos nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios birželio mėnesio reikšmės (345 DU) sudarė -6 %, tačiau absoliutų birželio mėnesio minimumą (277 DU, išmatuotą 2008-06-30 d.) viršijo 17 %.

Birželio mėnesį žymesnių vandens lygio pokyčių stebėta nebuvo. Vakarinėje ir rytinėje šalies dalyje vidutinis vandens lygis svyravo 2–36 cm aukščiau vidutinio daugiamečio vandens lygio. Pietuose, pietvakariuose ir šalies šiaurėje 1–39 cm žemiau.

Tolygus vandens lygio kritimas (iki 1 cm per parą) stebėtas Tauragno ežere. Nepaisant to, vidutinis ežero vandens lygis išliko 9 cm aukščiau daugiametės reikšmės. Žemesni už birželio vidurkį vandens lygiai stebėti Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, atitinkamai 19 ir 14 cm.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 17,8–23,9°C, ežeruose 20,0–25,8°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 20,8–22,1°C.

---

¹ karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

⁴ Sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

⁵ Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5.⁶ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją apie birželio mėnesį rasite čia

Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,4 °C (teigiama 2,9° anomalija). Tai antra pagal šiltumą gegužė (kartu su 2013 m.) nuo 1961 m. Šilčiausia buvo 2018 m. gegužė (16,4 °C). Šių metų pavasaris buvo pats šilčiausias nuo 1961 m. (vidutinė oro temperatūra 9,4 °C), iki šiol buvo 2014 m. pavasaris (8,6 °C).

Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje, šiaurės vakariniame pakraštyje ir Žemaičių aukštumos rytiniame šlaite, 14–15 °C (teigiama 2,1–2,5° anomalija), šilčiausia – Mažojoje Lietuvoje (be Klaipėdos ir dalies jos apylinkių) ir Jurbarke 16–17 °C (teigiama 4,1–4,3° anomalija), kitur – 16–17 °C (teigiama 2,1–3,6° anomalija (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6–30,6  °C, žemiausia buvo nukritus iki -3,2…1,4 °C, Nidoje 4,2 °C, Ventėje 3,4 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 30 d. Jonavoje 30,6 °C, žemiausia 12 d. Varėnoje -3,2 °C.

Gegužės mėnesį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 34,9 mm (2/3 SKN), tačiau pasiskirstymas buvo labai netolygus. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 35 mm, buvo 10–35 mm (0,2–0,7 SKN), vietomis Aukštaitijoje, dalyje Vakarų ir Pietų Lietuvos 35–70 mm (0,6–1,4 SKN), Skuodo ir Tauragės apylinkėse 70–80 mm (1,3–1,9 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Skuode (77,9 mm) ir Tauragėje (71,6 mm), mažiausiai – Lazdijuose (11,4 mm). Gegužės 6, 19–20, 25, 29 ir 31 dienomis vietomis registruoti pavojingi lietūs¹, stipriausia liūtis registruota 25 d. Skuode, kai per – per 1 val. 10 min. iškrito 45,5 mm.

Gegužės mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 335 val. (1,2 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje, 366,3 val., trumpiausiai – Varėnoje, 314,2 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,2–18,7 m/s, Tauragėje 20,3 m/s, Raseiniuose 21,6 m/s.

Gegužės mėnesio pirmą ir antrą dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos. Pirmą dešimtadienį temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus – kai kur iki -6 °C, o antrąjį dešimtadienį, gegužės 12 d. ryto valandomis šalnos fiksuotos didžiojoje šalies dalyje. Šią dieną, žemiausios temperatūros fiksuotos Varėnos rajone – temperatūra ore krito iki -3,2 °C, arčiau dirvos paviršiaus iki -7,8 °C.

Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia visoje Lietuvoje fiksuota gegužės 20 d. Šiais metais meteorologinė vasara prasidėjo vidutiniškai 11 dienų ankščiau, o Klaipėdos rajone – daugiau nei trimis savaitėmis ankščiau nei SKN.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, žemiausia šiame gylyje 4–9 °C, aukščiausia 26–33 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko laikėsi apie 7–11 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 22–28 °C.

Gegužės mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (3,7) buvo (0,5) žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Gegužę aukščiausia UVI reikšmė (4,8) buvo fiksuota 29 d., o mažiausia (1,1) 9 d. (nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio -2,8).

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) gegužės mėnesio vidurkis (392 DU²) išmatuotas Kauno MS (neįtraukiant 5 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai 6 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (368 DU). Šio mėnesio 1–4 d. vyravo neigiamų nuokrypių tendencija nuo daugiamečio vidurkio, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 25 d. (417 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios gegužės mėnesio reikšmės (379 DU) fiksuotas 10 % didesnis, tačiau absoliučios gegužės mėnesio maksimalios reikšmės (492 DU, kuri išmatuota 2021-05-08) neviršijo 15 %. Taip pat 25 d. išmatuota BOK reikšmė pagerino buvusį šios paros maksimumo rekordą, antroje vietoje atitinkamai palikusi 403 DU, fiksuotą 2010-05-25. Mažiausios reikšmės registruotos 1 d. (350 DU) ir 2 d. (351 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės minimalios gegužės mėnesio reikšmės (360 DU) sudarė -3 %, tačiau absoliutų gegužės mėnesio minimumą (302 DU, išmatuotą 2017-05-28 d.) viršijo 16 %.

Gegužės mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo iki 38 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis 4–55 cm aukštesnis už jį. Aukščiausi vandens lygiai upėse stebėti mėnesio pradžioje, vėliau prasidėjo vandens lygio kritimas. Kai kurių upių vandeningumas žymiai sumažėjo.

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 20 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 17 ir 24 cm.

Vandens telkiniai visą mėnesį pamažu šilo. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16,7–22,4°C, ežeruose 19,8–22,9°C, Baltijos jūroje 9,0–13,4°C, Kuršių mariose 20,0–21,2°C.

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas

Platesnę informaciją apie gegužės mėnesį rasite čia

Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,5 °C (teigiama 1,3° anomalija) – šis balandis pagal šiltumą buvo 5–6 vietoje (kartu su 2014 m. balandžiu) nuo 1961 m. Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų Lietuvoje, 7,2–8,0 °C (teigiama 0,8–1,1° anomalija), šilčiausia – Pietų Lietuvoje, 9,0–9,7 °C (1,5–1,9° anomalija), kitur buvo 8,0–9,0 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 22,6–28,4 °C, žemiausia buvo nukritus iki -3,4…-0,1 °C. Žemiausiai temperatūra -3,4 °C registruota Akmenėje 20 d. Aukščiausia – 9 d. Birštone, 28,4 °C – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas. Taip pat rekordai pasiekti ir 1 d. (23,8 °C, Druskininkai), 8 d. (25,0 °C, Druskininkai) bei 10 d. (27,0 °C, Šalčininkai).

Šių metų balandis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu: vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 63,8 mm (1,7 SKN). Ypač daug kritulių registruota Rytų Lietuvoje, 90–120 mm (2,5–2,9 SKN), tuo tarpu vakarinėje šalies pusėje, Druskininkų ir Prienų apylinkėse iškrito 30–60 mm (0,9–1,9 SKN), kitur 60–90 mm (1,5-2,2 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių balandžio mėn. registruota Švenčionyse (119,5 mm) ir Anykščiuose (116,9 mm), mažiausiai – Akmenėje (30,2 mm) ir Ventėje (32,4 mm). Balandžio 3 d. (Molėtai ir Anykščiai) ir 18 d. (Kazlų Rūda ir Marijampolė) registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai. 22 d. 23 punktuose (Rytų ir Pietų Lietuvoje) kritulių kiekis taip pat pasiekė pavojingo reiškinio kriterijų.

Trečiojo dešimtadienio pradžioje per Lietuvą praėjo pietinis ciklonas, atnešęs sniego, šlapdribos. Snigo visoje Lietuvoje. Rytų Lietuvoje formavosi šlapio sniego apdraba: išlaužyti jau spėję sulapoti medžiai, jais užversti keliai, nutrauktos elektros linijos, dėl ko buvo sutrikęs elektros tiekimas vartotojams. Trumpam šiaurinėje šalies pusėje buvo susidariusi sniego danga, 23 d. rytą storiausia ji buvo Panevėžio AMS, 17 cm.

Balandžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 148 val. (0,7 SKN), nuo 129,6 val. Kybartuose iki 183,0 val. Nidoje (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 16–23 m/s.

Daug kur pietiniuose šalies rajonuose ir Utenos bei Ignalinos rajonuose balandžio 5–8 d., kitur šalyje balandžio 27–28 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 12 dienų anksčiau lyginant su SKN, tik kai kuriuose šiaurės, šiaurės rytiniuose rajonuose aktyviosios augalų vegetacijos pradžia vėlavo 1–3 dienomis lyginant su SKN.

Balandžio mėnesio pradžioje sparčiai šylant orams suaktyvėjo augalų vegetacija – daug kur pradėjo skleistis vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurai, kai kur pasirodė šalpusnių ir kiaulpienių žiedynai. Antrojo dešimtadienio antroje pusėje vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1,6 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C. Šalnos buvo fiksuojamos ir trečiąjį balandžio dešimtadienį – temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C. Mėnesio paskutinį dešimtadienį vietomis fiksuota vaiskrūmių ir vaismedžių žydėjimo pabaiga.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–10 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota 1–4 °C, aukščiausia siekė  18–24 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje laikėsi apie 3–5 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 14–20 °C.

Balandžio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,1) buvo (0,7) žemesnis už daugiametį vidurkį (2,8). Balandį aukščiausia UVI reikšmė (3,4) buvo fiksuota 30 d., o mažiausia (0,5) fiksuota 22 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio buvo mažesnis (-2,8).

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) balandžio mėnesio vidurkis (410 DU²) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai 8 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (379 DU). Šio mėnesio 7–14 ir 30 d. vyravo neigiamų nuokrypių tendencija, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 22 d. (466 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios balandžio mėnesio reikšmės (390 DU) buvo 19 % didesnis, tačiau absoliučios balandžio mėnesio maksimalios reikšmės (531 DU, kuri išmatuota 2021-04-26 d.) neviršijo 12 %. Taip pat 18, 19 ir 22 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų maksimumų rekordus, antroje vietoje atitinkamai palikusius (442 DU 1999-04-18, 422 DU 1997-04-19 ir 450 DU 2005-04-22).

Mažiausios reikšmės registruotos 7 d. (343 DU) ir 9 d. (344 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės minimalios balandžio mėnesio reikšmės (365 DU) sudarė -6 %, tačiau absoliutų balandžio mėnesio minimumą (287 DU, išmatuotą 2011-04-16) viršijo 20 %.

Balandžio mėnesį didesnėje dalyje vandens matavimo stočių buvo stebėtas vidutinis vandens lygis 3–98 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, kitur 2–29 cm aukštesnis už jį. Daugelyje vandens matavimo stočių vandens lygis ėmė kilti balandžio 22–23 d. nuo gausesnių kritulių ar iškritusio sniego. Balandžio 25 d. Leitėje ties Kūlynais pasiektas pavojingas vandens lygis išliko iki mėnesio pabaigos. Tuo metu daugelyje vandens matavimo stočių jau buvo stebimas vandens lygio kritimas.

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 29 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 19 ir 8 cm.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 8,1–12,7°C, ežeruose 10,2–11,4°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 11,4–13,7°C.

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas

Plačiau apie balandžio mėnesio sąlygas skaitykite čia