Autorius: Zina Kitrienė

Vasario pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,4 °C (teigiama 3,5° anomalija). Šiaurės rytinėje pusėje oro temperatūra buvo švelniai neigiama, pietvakarinėje – teigiama. Šalčiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje, -2,6…-2,0 °C (teigiama 3,2° anomalija), kitur šiaurės rytinėje šalies pusėje -1,0… 0,0 °C (teigiama 2,8–3,5° anomalija). Pietvakarių Lietuvos kraštiniuose rajonuose registruota 1,0–2,3 °C temperatūra (teigiama 3,0–4,4° anomalija), kitur – 0,0–1,0 °C (teigiama 3,5–4,4° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 8,0 °C išmatuota 3 d. Kybartuose, žemiausia -12,9 °C – 8 d. Molėtuose.

Pirmąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 24,6 mm (1,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 15–30 mm (1,1–2,2 SKN), mažiausiai kritulių registruota šiaurės rytiniame pakraštyje – 8–15 mm (0,6–0,9 SKN), gausiausiai kritulių registruota pačiame pietvakariniame pakraštyje, vietomis Rytų Lietuvoje, Pagėgių–Plungės ir Birštono–Kazlų Rūdos apylinkėse bei Jonavoje, 30–40 mm (1,7–2,5 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis registruotas Biržuose (8,8 mm), didžiausias – Kazlų Rūdoje – 40 mm.

Paskutinę dešimtadienio dieną Pietų ir Vakarų Lietuvoje sniego danga buvo iki 3 cm, vietomis ji buvo visai ištirpusi. Storiausia išsilaikė rytiniame ir šiauriniame pakraščiuose:  Švenčionyse 25 cm, Tauragnuose 18 cm, Tabokinėje 15 cm, Akmenėje 14 cm, kitur – 3–12 cm.

Vasario pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 16,5 val. (0,8 SKN): nuo 8,2 val. Telšiuose iki 27,5 val. Utenoje (4 pav.).

Pirmosiomis dešimtadienio dienomis įšalas daugelyje šalies rajonų plonėjo, o Biržų, Varėnos ir Vilniaus apylinkėse įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs iki 5 cm. Tačiau Panevėžyje ir Šiauliuose įšalas nesusidarė per visą šį dešimtadienį. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje storiausias įšalas buvo matuojamas Vilniuje, kur buvo įšalę iki 18 cm. Kituose šalies rajonuose įšalusio dirvožemio storis buvo labai nevienodas – nuo 1 cm Utenoje iki 10 cm Raseiniuose.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje laikėsi apie 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį vasario mėnesio dešimtadienį (386 DU¹) buvo vidutiniškai 5 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (367 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (437 DU) fiksuota 4 d., o mažiausia 6 d. (347 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių buvo 20 % ir -6 %.

¹1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,5 °C (teigiama 4,3° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame šalies pakraštyje -2…-1 °C (teigiama 4,0° anomalija), didžiojoj šalies dalyje buvo -1…1 °C (teigiama 4,0–4,6° anomalija), Vakarų ir pietvakarių Lietuvoje 1–2 °C (teigiama 3,6–5,2° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 6,8 °C išmatuota 30 d. Kybartuose, žemiausia -20,1 °C 21 d. Ukmergėje.

Trečiąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16,1 mm (0,9 SKN). Vidurio Lietuvos šiauriniuose rajonuose, Kalvarijos, Marijampolės, Elekrėnų ir Dūkšto apylinkėse kritulių kiekis neviršiko 10 mm (0,4–0,6 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių iškrito 10–20 mm (0,6–1,1 SKN), Žemaitijoje registruota daugiausiai kritulių, 20–36 mm (1,0–1,3 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Vėžaičiuose 35,7 mm, mažiausiai – Pakruojyje (4,6 mm) ir Joniškyje (4,7 mm). Sausio 24 d. registruoti pavojingi¹ krituliai Vėžaičiuose ir Plungėje.

Trečiąjį dešimtadienį sniegas sparčiai tirpo, paskutinę mėnesio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi tik Rytų Lietuvoje bei Laukuvoje ir Raseiniuose (1–16 cm). Storiausia danga buvo Švenčionyse (16 cm) ir Rokiškyje (11 cm).

Sausio trečiąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 10,4 val. (0,6 SKN): nuo 6,7 val. Utenoje iki 16,4 val. Kybartuose (4 pav.).

Trečiąjį sausio dešimtadienį įšalęs dirvožemio sluoksnis daugelyje šalies rajonų sparčiai plonėjo, o Šilutėje, Kybartuose ir Panevėžyje įšalas visiškai ištirpo. Tačiau storas įšalo sluoksnis šio dešimtadienio pabaigoje buvo išmatuotas Biržuose ir Vilniuje – čia buvo įšalę 23–24 cm. Kituose šalies rajonuose įšalo storis labai skyrėsi – nuo 1 iki 12 cm. Ploniausias 1 cm įšalas dešimtadienio pabaigoje buvo Kaune ir Ukmergėje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -1…1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (374 DU²) Kauno MS trečiąjį sausio mėnesio dešimtadienį (išskyrus 21 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 7 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (349 DU). Šiomis dienomis (išskyrus 21 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiamečius vidurkius. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 25 d. (391 DU), kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros BOK vidurkio (352 DU) sudarė 11 %. Mažiausias BOK registruotas 24 d. (355 DU), artimas šios dienos daugiamečiui vidurkiui.

¹pavojingi krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Sausio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -4,1 °C (neigiama 2,1° anomalija). Šalčiausia buvo rytinėje šalies dalyje, -6,4… -5 °C (neigiama 2,3–3,0° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo -5… -3 °C (neigiama 1,6–2,7° anomalija), vakariniame pakraštyje ir Kybartuose -3,0… -0,8 °C (neigiama 0,4–1,1° anomalija). Žemiausia temperatūra -22,6 °C registruota 17 d. Šalčininkuose. Aukščiausia oro temperatūra 4,9 °C išmatuota 11 d. Nidoje.

Antrąjį sausio dešimtadienį kritulių vidutinis kiekis Lietuvoje buvo 21,2 mm (1,4 SKN). Daugiausiai kritulių registruota pajūryje, Rietavo–Vėžaičių ruože ir Šalčininkų apylinkėse, 30–42 mm (1,4–1,6 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 15–30 mm (0,8–2,5 SKN), centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyse, vietomis Suvalkijoje ir Dūkšto apylinkėse kritulių buvo mažiausia, 7–15 mm (0,9–1,2 SKN) (2 pav.). Mažiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Joniškyje ir Kupiškyje, 7,6 mm, didžiausias – 41,1 mm Palangoje. Sausio 19 dieną Rietave registruoti pavojingi krituliai¹.

Paskutinę dešimtadienio dieną sniegas dengė visą Lietuvą. Storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (28 cm), Rokiškyje ir Vėžaičiuose (po 22 cm), ploniausia – Marijampolėje (5 cm), Kybartuose ir Panevėžyje (po 7 cm), Lazdijuose ir Mažeikiuose (po 8 cm) bei Nidoje (9 cm), Kitur – 10–20 cm.

Sausio antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 12,4 val. (1,1 SKN), nuo 8,9 val.Biržuose iki 16,9 val. Kybartuose (4 pav.).

Antrąjį sausio dešimtadienį šalčiams nesitraukiant įšalo storis beveik nekito. Daugelį šalies rajonų dešimtadienio pabaigoje dirvožemiai buvo įšalę 10–20 cm, o Telšiuose ir Biržuose 21–26 cm. Ploniausias įšalas dešimtadienio pabaigoje buvo Ukmergės rajone ir siekė 2 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje krito -1…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -4…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -2…1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį sausio mėnesio dešimtadienį (321 DU²) buvo vidutiniškai 6 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (342 DU). Šį dešimtadienį buvo registruojamas pavojingai sumažėjęs BOK. Atvejis fiksuotas 11 d. (264 DU), kuris lyginant su šios dienos vidutiniu daugiamečiu vidurkiu (339 DU) buvo 22 % žemesnis. Teigiami nuokrypiai ir aukštesni BOK kiekiai registruoti dešimtadienio pabaigoje – 19 d. (388 DU) ir 20 d. (405 DU), atitinkamai didesni už vidurkį 11 ir 16 %.

¹pavojingi krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

²1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,1 °C (neigiama 6,3° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytinėje šalies dalyje, -12,5…-10,0 °C (neigiama 7,4–8,4° anomalija), aukščiausia dešimtadienio temperatūra -6,0…-5,0 °C registruota Nidoje ir Ventėje (neigiama 4,3° anomalija), Vakarų ir Pietų Lietuvoje -8,0…-6,0 °C (neigiama 5,2–7,2° anomalija), kitur -10,0…-8,0 °C (neigiama 4,5–6,0° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 3,3 °C išmatuota 10 d. Nidoje, žemiausia -28,0 °C 8 d. Zarasuose.

Pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 6,4 mm (0,3 SKN). Beveik visoje šalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm, tik pietiniame pakraštyje ir kai kuriuose šiaurės rytiniuose rajonuose bei Nidoje iškrito 10–12 mm (0,5–0,7 SKN) kritulių. Vakarų Lietuvoje (išskyrus Klaipėdą, Šilutę ir Ventę), kai kuriuose centriniuose rajonuose, Kupiškyje ir Trakuose 1–5 mm (0,05–0,3 SKN), kitur – 5–10 mm (0,2–0,6 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio didžiausias kritulių kiekis 12 mm registruotas Švenčionyse, mažiausiai – 1,3 mm Laukuvoje ir Palangoje.

Paskutinę dešimtadienio dieną beveik visą Lietuvą dengė sniegas. Ploniausia sniego danga buvo Vakarų Lietuvoje, iki 3 cm, didžiojoje šalies dalyje jos storis buvo 3–6 cm, Rytų ir Pietų  Lietuvoje 6–11 cm.  Storiausia sniego danga buvo Tauragnuose (11 cm) ir Rokiškyse (10 cm).

Sausio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 14,4 val. (1,4 SKN), nuo 10,8 val. Klaipėdoje iki 18,0 val. Biržuose (3 pav.).

Pirmąjį sausio dešimtadienį atvėsus orams įšalas sparčiai formavosi visoje Lietuvoje. Daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo įšalę 11–18 cm, o Telšiuose ir Biržuose iki 20–24 cm. Ploniausias įšalas dešimtadienio pabaigoje buvo Ukmergės ir Panevėžio rajonuose ir siekė iki 5 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje krito -2…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -6…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -3…1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį sausio mėnesio dešimtadienį (317 DU¹) buvo vidutiniškai 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (325 DU). Šį dešimtadienį buvo registruojamas pavojingai sumažėjęs BOK – 10 d. fiksuotas BOK (245 DU) buvo  25 % žemesnis už šios dienos daugiametį vidurkį (329 DU). Aukštesni BOK kiekiai registruoti 7 d. (363 DU) ir 8 d. (360 DU), kurių vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkių atitinkamai sudarė 11 ir 14 %.

¹1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (teigiama 4,2° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 0,8–1,0 °C (teigiama 4,2° anomalija), kitur Rytų Lietuvoje ir šiauriniuose rajonuose vyravo 1–2 °C temperatūra (teigiama 3,3–4,7° anomalija), Pietų Lietuvoje ir vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje 2–3 °C (teigiama 4,2–5,0° anomalija), vakariniame pakraštyje 3–4 °C (teigiama 3,5–4,5° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -5,7 °C registruota 28 d. Pakruojyje, aukščiausia 7,3 °C 25 d. Nidoje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gruodžio dešimtadienį buvo 43,4  mm (2,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 16–40 mm (1,0–2,2 SKN),  gausiau kritulių registruota kai kuriuose rytiniuose rajonuose, Žemaičių aukštumos rytinėje dalyje, pamaryje ir Kuršių nerijoje bei Birštone 40–60 mm (1,9–2,7 SKN), gausiausiai kritulių sulaukė vakarinė Žemaitijos dalis – 60–104 mm (2,4–2,9 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 103,2 mm registruotas Plungėje, mažiausias – 16,2 mm Marijampolėje. 22 d. Vėžaičiuose, 29 d. Telšiuose ir Plungėje registruoti pavojingi¹ krituliai.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje gruodžio trečiąjį dešimtadienį buvo 3,8 val. (0,4 SKN): nuo 0,8 val. Utenoje iki 6,3 val. Kaune (3 pav.).

Beveik visą gruodžio mėnesio trečiąjį dešimtadienį laikantis teigiamai temperatūrai, įšalas nebuvo susidaręs visoje Lietuvoje, išskyrus Kauną, kur gruodžio 28 d. buvo matuotas 1 cm dirvožemio įšalas.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–3 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C. 

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (285 DU¹) buvo vidutiniškai 9 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (312 DU). Šį dešimtadienį buvo registruojamas pavojingai sumažėjęs BOK: 21 d. (238 DU) ir 28 d. (244 DU) fiksuoti dydžiai buvo atitinkamai 21 ir 24 % mažesni už šių dienų daugiamečius vidurkius. Aukštesni BOK kiekiai registruoti 27 d. (336 DU) ir 30 d. (322 DU), kurių vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio atitinkamai sudarė 5 ir 2 %.

¹ – pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,8 °C (teigiama 2,8° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje, 0,7–1,0 °C (teigiama 3,2° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 1,0–2,0 °C temperatūra (teigiama 2,2–3,6° anomalija), Pietvakarių Lietuvoje ir vakariniame pakraštyje 2,0–3,0 °C (teigiama 2,1–3,9° anomalija), Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje 3,0–3,3 °C (teigiama 1,8–2,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 8,5 °C registruota 19 d. Kybartuose, žemiausia -12,4 °C – 15 d. Joniškyje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gruodžio dešimtadienį buvo apie 21,3 mm   (1,1 SKN). Vidurinėje šalies dalyje, Klaipėdoje ir Dūkšto apylinkėse kritulių buvo 7–20 mm (0,4–1,5 SKN),  gausiau kritulių registruota vakariniuose, rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose 20–40 mm (0,9–2,1 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Plungėje (37,3 mm) ir Anykščiuose (37,2 mm), mažiausiai – Joniškyje (7,3 mm).

Dėl šiltų orų ir lietaus sniego danga ištirpo beveik visoje Lietuvoje.

Gruodžio antrąjį dešimtadienį Saulė švietė labai trumpai ir ne visoje šalyje, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 1,1 val. (0,14 SKN): Klaipėdoje, Utenoje ir Varėnoje Saulė nepasirodė visai, o ilgiausiai švietė Biržuose, 3,4 val. (3 pav.).

Antrojo dešimtadienio pradžioje pradėjo plonėti dirvožemio įšalas ir dešimtadienio paskutinėmis dienomis pabaigė ištirpti. Storiausias įšalusio dirvožemio sluoksnis per šį dešimtadienį  buvo Pietų, Pietvakarių Lietuvoje ir siekė 10–16 cm. Šiauliuose ir Telšiuose matuotas dirvožemio įšalas siekė 3–5 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C. 

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje antrąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (285 DU¹) buvo vidutiniškai 6 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (304 DU). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 14 d. (301 DU) ir 16 d. (302 DU). Žemiausia reikšmė registruota 17 d. (265 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkio sudarė -3 % (14 d.), -1 % (16 d.) ir -12 % (17 d.).

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -3,9 °C (neigiama 3,7° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytiniuose rajonuose -6,1…-5,0 °C (neigiama 4,5–4,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo -5,0…-3,0 °C temperatūra (neigiama 2,9–4,2° anomalija), pajūryje, pamaryje bei Birštono ir Kybartų apylinkėse -3,0…-2,0 °C (neigiama 3,2–4,3° anomalija), Nidoje -1,8 °C (neigiama 3,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 3,1 °C registruota 1 d. Klaipėdoje, žemiausia -16,2 °C – 6 d. Utenoje.

Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C pajūryje šiemet prasidėjo gruodžio 2–6 d. Lyginant su SKN, šiemet tai įvyko 23 dienomis ankščiau.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gruodžio dešimtadienį buvo apie 6,6  mm (0,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje iškrito 1–5 mm kritulių  (0,1–0,3 SKN), pietrytiniuose rajonuose ir šiaurės rytiniame pakraštyje 5–10 mm kritulių (0,3–0,4 SKN), daugiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai, 5–30 mm (0,3–1,4 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis  29,5 mm registruotas Nidoje, mažiausias – 1,0 mm Kaune.

Gruodžio 4 d. Ventėje registruotas pavojingų kritulių atvejis – 18,6 mm/12 val.

Paskutinę dešimtadienio dieną visą Lietuvą dengė sniegas. Didžiojoje šalies dalyje sniego dangos storis buvo 1–10 cm, Rytų ir Šiaurės vakarų Lietuvoje 10–25 cm.  Storiausia sniego danga buvo Tauragnuose (25 cm) ir Švenčionyse (23 cm).

Gruodžio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 3,8 val. (0,4 SKN): nuo 0,2 val. Vilniuje iki 8,5 val. Klaipėdoje (3 pav.).

Pirmosiomis kalendorinės žiemos dienomis įšalusio dirvožemio sluoksnis Pietų, Pietvakarių Lietuvoje siekė 11–13 cm, Šiaurės rytų Lietuvoje įšalęs dirvožemis buvo gerokai mažiau ir siekė tik 3–4 cm. Per visą dešimtadienį Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje įšalusio dirvožemio sluoksnis išsilaikė ir siekė 11–14 cm, o Kaune –  iki 16 cm. Šiaurės Lietuvoje dirvožemiai įšalę iki 3–5 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C. 

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje pirmąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (292 DU¹) atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (291 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (336 DU) fiksuota 1 d., o mažiausia – 10 d. (264 DU). Atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio sudarė 17 % ir -13 %.

¹ pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.