Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,2 °C, artima SKN (neigiama 0,1° anomalija). Šilčiausia buvo Pietų Lietuvoje, Kuršių nerijoje ir Ventėje, 10–11 °C (-0,3…0,8° anomalija), kitur pietinėje pusėje ir pajūryje 9–10 °C (-1,1…1,0° anomalija), šiaurinėje ir rytinėje dalyse buvo vėsiausia, 8–9 °C (-1,0…0,0° anomalija), (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 21,0 °C registruota 9 d. Kalvarijoje, žemiausia nukrito iki -2,2 °C 1 d. Skuode.
Spalio 1 d. beveik visoje šalies teritorijoje (išskyrus Nidą ir Kybartus) paros vidutinei oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.
1 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį spalio dešimtadienį buvo 15,6 mm (0,6 SKN). Mažiausiai kritulių registruota šiaurės vakariniame pakraštyje, 2–10 mm (0,2–0,3 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 10-20 mm (0,3–0,9 SKN), gausiausiai palijo dalyje pietinių rajonų, 20–30 mm (1,0–1,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis per I-ąjį dešimtadienį užfiksuotas Birštone – 28,8 mm, mažiausias – Skuode, 2,9 mm. Spalio 3 dieną vietomisPietų Lietuvoje fiksuoti pavojingo1 lietaus atvejai.
Pirmojo dešimtadienio pradžioje stichinis meteorologinis reiškinys – sausra2 augalų vegetacijos laikotarpiu, baigėsi Marijampolės, Vilkaviškio, Alytaus, Kalvarijos, Lazdijų r. sav. savivaldybių teritorijose.
2 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje spalio pirmąjį dešimtadienį buvo 34,4 val. (0,8 SKN): nuo 21,3 val. Utenoje iki 49,2 val. Šilutėje (3 pav.).
3 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–12 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 14–16 °C, žemiausia krito iki 5–9 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 13–14 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 7–11 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį spalio mėnesio dešimtadienį buvo 298 DU3, artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkiui (295 DU), vidutiniškai 1 % didesnis. Aukščiausia BOK reikšmė (333 DU) fiksuota 1 d., o mažiausia 10 d. (272 DU). Šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių jų BOK vidurkių atitinkamai buvo 12 % ir -9 %.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,8 °C (teigiama 4,0° anomalija) – tai pats šilčiausias rugsėjis nuo 1961 m. Šis rugsėjis buvo 0,3°C šiltesnis už iki šiol šilčiausią praėjusių metų rugsėjį (2023 m., 16,5 °C), trečioje vietoje liko 1975 m. rugsėjis su 14,9 °C.
Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje dalyje, 15,6–16,0 °C (teigiama 3,1° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 16–17 °C (teigiama 3,7–4,5° anomalija), vakariniame–pietvakariniame pakraštyje ir dalyje centrinių rajonų 17–18 °C (teigiama 3,4–4,8° anomalija), Kuršių nerijoje ir Ventės rage – 18,0–18,3 °C (teigiama 3,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 26,5–30,8 °C, žemiausia nukrito iki -2,1… 3,8 °C, Nidoje 7,0 °C, Ventėje 5,9 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 3 d. Druskininkuose 30,8 °C – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Parų rekordai šį mėnesį pasiekti dar 6 dienas: 4 d. 30,5 °C (Pakruojis), 5 d. 29,5 °C (Marijampolė), 8 d. 29,0 °C (Klaipėda), 16 d. 27,9 °C (Jonava), 17 d. 29,1 °C (Kretinga) ir 24 d. 26,5 °C (Druskininkai). Vėsiausia buvo 30-os naktį Kazlų Rūdoje, -2,1 °C.
Rugsėjo 3 ir 4 dienomis vietomis fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis1, daugiausia pietinėje Lietuvos dalyje.
Mėnesio pabaigoje buvo fiksuotos ir pirmosios šalnos – rugsėjo 29 d. Skuodo ir Tauragės AMS 5 cm aukštyje, o rugsėjo 30 d. – didžiojoje šalies dalyje 5 cm ir 1,5 m aukštyje. Rugsėjo 30 d. žemiausia oro temperatūra 1,5 m ir 5 cm aukštyje buvo fiksuota Kazlų Rūdos AMS – atitinkamai -2,1 °C ir -5,4 °C.
Visoje šalyje rugsėjo 28–29 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15°C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi vidutiniškai 25 dienomis vėliau lyginant su SKN.
1 pav. Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra
Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 38,2 mm (0,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 19–40 mm (0,35–0,7 SKN). Rytiniame pakraštyje, Alytaus–Biržų ruože ir dalyje Žemaitijos registruota 40–60 mm kritulių (0,4–1,0 SKN), šiaurės vakarinėje dalyje ir Panevėžio apylinkėse – 60–80 mm (0,7–1,5 SKN), didžiausias kritulių kiekis registruotas Kretingos apylinkėse, 80–91 mm (1,1 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Druskininkuose, 19,3 mm, daugiausiai – Kretingoje, 90,1 mm. Vietomis 2, 10, 12–14, 27 ir 28 d. fiksuoti pavojingo lietaus1 atvejai, daugiausiai prilijo rugsėjo 12 d. Švenčionyse (45 mm/12 val.).
Rugsėjo mėnesio pradžioje kai kuriose Vilniaus r., Kėdainių, Alytaus, Lazdijų, Švenčionių r. sav. teritorijų, bei dalyje Marijampolės, Vilkaviškio sav. ir visoje Kalvarijų sav. teritorijų pradėtas fiksuoti sausringas3 laikotarpis. Pirmojo dešimtadienio paskutinę dieną sausringas laikotarpis buvo fiksuojamas ir toliau – išplito ir dar kitose Alytaus ir Vilniaus r. sav., bei pradėta fiksuoti Alytaus m. sav., dalyje Anykščių, Raseinių, Šalčininkų, Ukmergės r. sav. teritorijų. Antrojo dešimtadienio pradžioje sausringas laikotarpis plito toliau– buvo pradėtas fiksuoti kai kuriose Biržų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Širvintų, Telšių, Trakų, Utenos, Vilniaus m. savivaldybių teritorijose. Taip pat toliau laikėsi arba plito Alytaus, Alytaus m., Anykščių, Kalvarijų, Kėdainių, Lazdijų, Marijampolės, Raseinių, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijose. Tačiau dar neįpusėjus dešimtadieniui, sausringas laikotarpis pradėjo trauktis ir šio dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuojamas visoje Rokiškio r. ir Kalvarijų sav. ir kai kuriose Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Lazdijų, Širvintų, Vilniaus r. sav. teritorijose. Trečiojo šio mėnesio dešimtadienį buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – sausra4 augalų vegetacijos laikotarpiu. Jau rugsėjo 21 d. sausra buvo pradėta fiksuoti visoje Kalvarijų savivaldybėje, vėliau prasidėjo ir kai kuriose Alytaus, Lazdijų r. sav. , visoje Rokiškio r. sav. ir kai kuriose Vilkaviškio r., Marijampolės sav. seniūnijų. Didžiausias sausros pikas per šį dešimtadienį buvo pasiektas rugsėjo 26–27 d., kai buvo apėmę visą Rokiškio r., Vilniaus m. ir Kalvarijos sav. teritoriją, bei kai kurias Anykščių, Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Lazdijų, Marijampolės, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijas. Rugsėjo mėnesio pabaigoje sausra toliau buvo fiksuojama visoje Rokiškio r., Vilniaus m. ir Kalvarijų sav., ir kai kuriose Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų, Trakų, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijų. Taip pat paskutinėmis šio dešimtadienio dienomis kai kuriose Vilkaviškio r., Prienų r., Marijampolės, Lazdijų r. ir Alytaus r. sav. teritorijose bei visoje Druskininkų sav. pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis.
2 pav. Rugsėjo mėnesio kritulių kiekis
Rugsėjo mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 245,6 val. (1,4 SKN) – ilgiau rugsėjo mėnesį Saulė švietė tik pernai, 2023 m. – 256,6 val.
Šį mėnesį ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje (261,2 val.), trumpiausiai – Klaipėdoje, 225,0 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugsėjo mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 12,3–19,8 m/s, Ventėje 22,1 m/s, Šventojoje 21,0 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 23–30 °C, žemiausia krito iki 6–10 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–25 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 9–12 °C.
Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI (2,4) buvo 0,2 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Rugsėjo aukščiausia UVI reikšmė (3,5) buvo fiksuota 1 d., o žemiausia (0,9) – 13 d. (nuokrypis nuo daugiamečio šios paros vidurkio -2,0).
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugsėjo mėnesį
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugsėjo mėnesio vidurkis (295 DU5) išmatuotas Kauno MS buvo vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (305 DU). Šio mėnesio 13, 23 ir 25–30 d. vyravo teigiamų nuokrypių tendencija nuo daugiamečio vidurkio, o likusiomis – neigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė buvo išmatuota 30 d. – 326 DU, ji buvo 3 % didesnė už daugiametę vidutinę maksimalią rugsėjo mėnesio reikšmę (318 DU), tačiau absoliučios rugsėjo mėnesio maksimalios reikšmės 396 DU (1999-09-01) neviršijo. Mažiausia reikšmė registruota 19 d. – 274 DU, ji buvo 6 % mažesnė už daugiametę vidutinę minimalią rugsėjo mėnesio reikšmę (292 DU), tačiau viršijo absoliutų rugsėjo mėnesio minimumą (237 DU, 1993-09-24).
5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS rugsėjo mėnesį
Rugsėjo mėnesį vandens lygis svyravo nuo 1–59 cm žemiau (daugiausia vakariniai ir pietvakariniai rajonai) iki 1–22 cm aukščiau vidutinio daugiamečio rugsėjo mėnesio vandens lygio.
Vyraujant šiltiems ir sausiems orams, nuo rugsėjo 10 d. šalies upėse pradėtas stebėti žymus vandeningumo sumažėjimas, vandens lygiai upėse buvo mažesni nei žemiausias daugiametis vidutinis vandens lygis – susidariusios sąlygos atitiko hidrologinės sausros kriterijus.
Pakutinę mėnesio dieną hidrologinė sausra šalyje stebėta lokaliai: stočių su hidrologine sausra skaičius siekė 13 VMS, 14 – oje situacija buvo artima hidrologinei sausrai (nacionaliniu mastu hidrologinė sausra skelbiama stočių skaičiui pasiekus 24 VMS).
Gamtosauginiai vandens debitai pirmąjį rudens mėnesį buvo pasiekti Nemune ties Druskininkais (rugsėjo 9–15, 25–30 d.), Svyloje ties Guntauninkais (rugsėjo 9 d.), Mituvoje ties Žindaičiais (rusėjo 17 d.), Ūloje ties Zervynomis (rugsėjo 5 d.), Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu (rugsėjo 12 d.), Šešuvyje ties Skirgailais (rugsėjo 11 d.), Upitoje ties Eidukais (rugsėjo 9 d.), Bartuvoje ties Skuodu (rugsėjo 25 d.). Rugsėjo 23 d. gauta informacija ir apie išdžiūvusią Katros upę (Paramėlio VMS).
Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere daugiametį vidurkį viršijo 6 cm. Aukščiau vidutinės reikšmės vandens lygis vyravo ir ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 22 cm ir 17 cm.
Mėnesio pabaigoje, atvėsus orams, sparčiai vėso ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 10–17 °C, ežeruose – 13–19 °C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 12–15 °C.
6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį
7 pav. Rugsėjo mėnesio upių būklė
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
3 sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.
4 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5.
5 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,2 °C (teigiama 2,9° anomalija). Šiaurinėje pusėje, šiaurės rytinėje dalyje, pietrytiniame pakraštyje ir Kazlų Rūdos apylinkėse buvo 13–14 °C (teigiama 2,6–3,2° anomalija), Pietų Lietuvoje, vakariniame pakraštyje, išskyrus pamarį ie pajūrį 14–15 °C (teigiama 2,3–3,7° anomalija), pajūryje ir pamaryje, Kybartų bei Marijampolės apylinkėse 15–16 °C (teigiama 2,5–3,4° anomalija), Kuršių nerijoje – 16,1 °C (teigiama 2,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 21,5–26,5 °C, žemiausia nukrito iki -2,1… 3,9 °C, Nidoje ir Ventėje 5,9–7,0 °C. Šilčiausia buvo 24 dieną Druskininkuose, 26,5 °C – tai naujas šios dienos maksimalios oro temperatūros rekordas.
Šio dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuotos ir pirmosios šalnos – rugsėjo 29 d. Skuodo ir Tauragės AMS 5 cm aukštyje, o rugsėjo 30 d. – didžiojoje šalies dalyje 5 cm ir 1,5 m aukštyje.Rugsėjo 30 d. žemiausia oro temperatūra 1,5 m ir 5 cm aukštyje buvo fiksuota Kazlų Rūdos AMS – atitinkamai -2,1 °C ir -5,4 °C.
Visoje šalyje rugsėjo 28–29 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15°C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi vidutiniškai 25 dienomis vėliau lyginant su SKN.
1 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį rugsėjo dešimtadienį buvo apie 11,0 mm (2/3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,1–0,7 SKN). Gausiau palijo šiaurės vakarinėje dalyje (išskyrus arčiau akraščio esančius rajonus) ir Druskininkuose, 10–20 mm (0,5–1,4 SKN), pajūryje ir arčiau šiaurės vakarinio pakraščio 20–41 mm (1,2–1,9 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Kybartuose (1,1 mm), Dūkšte ir Utenoje (po 1,4 mm), daugiausiai – Kretingoje (40,4 mm) ir Skuode (39,3 mm). Rugsėjo 27–28 d. vietomis Žemaitijoje registruoti pavojingi lietūs1.
Trečiojo dešimtadienio pradžioje kai kuriose savivaldybėse prasidėjo stichinis meteorologinis reiškinys – sausra2 augalų vegetacijos laikotarpiu. Pirmiausia, rugsėjo 21 d. ji buvo pradėta fiksuoti visoje Kalvarijų savivaldybėje, vėliau prasidėjo ir kai kuriose Alytaus, Lazdijų r. sav. , visoje Rokiškio r. sav. ir dalyje Vilkaviškio r., Marijampolės sav. seniūnijų. Didžiausias sausros pikas per šį dešimtadienį buvo pasiektas rugsėjo 26–27 d., kai buvo apėmę visą Rokiškio r., Vilniaus m. ir Kalvarijos sav. teritoriją, bei kai kurias Anykščių, Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Lazdijų, Marijampolės, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijas. Dešimtadienio pabaigoje sausra toliau buvo fiksuojama visoje Rokiškio r., Vilniaus m. ir Kalvarijų sav., ir kai kuriose Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų, Trakų, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijų. Taip pat paskutinėmis šio dešimtadienio dienomis dalyje Vilkaviškio r., Prienų r., Marijampolės, Lazdijų r. ir Alytaus r. sav. teritorijose bei visoje Druskininkų sav. pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis.
2 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo trečiąjį dešimtadienį buvo apie 69,3 val. (1,3 SKN): nuo 55,4 val. Dūkšte iki 81,7 val. Šilutėje (3 pav.).
3 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–17 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 19–24 °C, žemiausia krito iki 6–10 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 18–21 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 9–12 °C.
Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos UV indekso reikšmės, vidutiniškai 0,1 UVI mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 2,4 buvo fiksuojama 21 d., mažiausia – 1,6 26 ir 29-30 d.
Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 305 DU3, vidutiniškai 2 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (298 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 326 DU fiksuota 30 d., o mažiausia – 277 DU 21 d. Šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių atitinkamai buvo 10 % ir -9 %.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,3 °C (teigiama 4,6° anomalija) – tai šilčiausias rugsėjo antrasis dešimtadienis nuo 1961 m., antroje vietoje liko praėjusių metų antrasis dešimtadienis (16,8 °C). Vėsiausia buvo Skuodo apylinkėse, 16,3 °C (teigiama 4,0° anomalija), šilčiausia – Kuršių nerijoje, Nemuno žemupyje ir Vilniuje, 18,0–18,5 °C (teigiama 3,8–5,5° anomalija). Didžiojoj šalies dalyje temperatūra buvo 16,5–17,5 °C (teigiama 4,0–5,3° anomalija), Vidurio Lietuvoje, pietvakariniuose rajonuose, vietomis Aukštaitijoje 17,5–18,0 °C (teigiama 3,6–5,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 25,4–29,1 °C, žemiausia nukrito iki 5,0–11,3 °C, pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 12,3–14,9 °C °C.
Buvo pasiekti du nauji aukščiausios oro temperatūros paros rekordai: 16 d. 27,9 °C (Jonava) ir 17 d. 29,1 °C (Kretinga). 17 d. tapo ir šilčiausia dešimtadieno diena, vėsiausia – 20-os naktis Varėnoje, 5,0 °C.
1 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas SKN, 21,5 mm, tačiau teritorijoje pasiskirstė labai netolygiai: pietvakarinėje dalyje, pietiniame pakraštyje ir Vakarų Lietuvoje, išskyrus šiaurės vakarinį pakraštį kritulių kiekis buvo 4–10 mm (0,2–0,7 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių iškrito 15–30 mm (0,6–1,5 SKN), juostoje, einančioje per Vidurio Lietuvą, Kretingoje ir rytiniame pakraštyje 30–45 mm (1,1–2,6 SKN), pačiame rytiniame pakraštyje 45–55 mm (2,4 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Tauragėje (4,1 mm) ir Nidoje (4,5 mm), daugiausia – Švenčionyse (54,8 mm). Rugsėjo 12–14 d. vietomis centriniuose, rytiniuose rajonuose ir Kretingoje registruoti pavojingo lietaus1 atvejai, gausiausias lietus registruotas 12 d. Švenčionyse – 45 mm/12 val.
2 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Rugsėjo antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 71,1 val. (1,2 SKN): nuo 65,5 val. Klaipėdoje iki 79,3 val. Kybartuose (3 pav.).
3 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Antrojo rugsėjo dešimtadienio pradžioje sausringas laikotarpis toliau plito – buvo pradėtas fiksuoti kai kuriose Biržų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Širvintų, Telšių, Trakų, Utenos, Vilniaus m. savivaldybių teritorijose. Taip pat toliau laikėsi arba plito Alytaus, Alytaus m., Anykščių, Kalvarijų, Kėdainių, Lazdijų, Marijampolės, Raseinių, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijose. Tačiau dar neįpusėjus dešimtadieniui, dėl iškritusio lietaus, sausringas laikotarpis pradėjo trauktis ir dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuojamas visoje Rokiškio r. ir Kalvarijų sav. ir kai kuriose Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Lazdijų, Širvintų, Vilniaus r. sav. teritorijose.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–19 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 21–26 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–23 °C.
Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UV indekso reikšmės, vidutiniškai 0,3 UVI mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (3,1) buvo fiksuojama 11 ir 12 dienomis, mažiausia (0,9) – 13 dieną, buvo 2,0 mažesnė už šios dienos daugiametį vidurkį.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (291 DU3) Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 5 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (305 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (315 DU) fiksuota 13 d., o mažiausia 19 d. (274 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių buvo 4 % ir -10 %.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,8 °C (teigiama 4,3° anomalija). Tai šilčiausias Lietuvoje rugsėjo pirmasis dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol šilčiausias buvo 1968 m. (18,3 °C). Didžiojoje šalies dalyje buvo 18–19 °C (teigiama 3,7–4,6° anomalija), vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje ir šiaurės rytiniuose rajonuose, 17,2–18,0 °C (teigiama 3,3–3,8° anomalija), Pietvakarių Lietuvije, pajūryje, pamaryje ir Vilniaus, Elektrėnų, Jonevos bei Trakų apylinkėse vyravo 19,0–20,0 °C temperatūra (teigiama 4,2–5,3° anomalija), šilčiausia buvo Nidoje ir Ventėje, 20,1–20,4 °C (teigiama 4,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 3 d. Druskininkuose 30,8 °C – tai ir naujas aukščiausios šios paros oro temperatūros rekordas. Taip pat nauji parų rekordai pasiekti 4 d. (Pakruojis, 30,5 °C), 5 d. (Marijampolė, 29,5 °C) ir 8 d. (Klaipėda, 29,0 °C). 3 ir 4 dienomis vietomis maksimaliai oro temperatūrai perkopus 30 °C registruotas pavojingas1 reiškinys – karštis. Žemiausia oro temperatūra registruota 1 d. Kazlų Rūdoje, 5,1 °C.
1 pav. Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje tesiekė ¼ SKN, buvo 5,7 mm. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm, o 13-oje jų nebuvo registruota (0–0,5 SKN), vakarinėje šalies dalyje vyravo 10–20 mm kritulių kiekis (0,4–0,5 SKN). Šis kiekis buvo viršytas tik 4 punktuose: Šilutėje ir Ventėje 20–21 mm (0,8 SKN), Panevėžyje 34,2 mm (2 SKN) ir Nidoje 36,9 mm (1,4 SKN) (2 pav.). Visas dešimtadienio kritulių kiekis Panevėžyje iškrito rugsėjo 2 d. per 4 val. trukusią liūtį, registruotas pavojingas2 lietus. Taip pat pavojingi lietūs registruoti 10 d. 6-iose Vakarų Lietuvos stotyse, gausiausias Nidoje – 34,2 mm/4 val.
2 pav. Rugsėjo mėnesio pirmo dešimtadienio kritulių kiekis
Rugsėjo pirmasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 105,3 val. (1,6 SKN): nuo 99,5 val. Klaipėdoje iki 114,7 val. Vilniuje (3 pav.). Ilgiau Saulė švietė tik 2005 m. rugsėjo pirmąjį dešimtadienį, 106,0 val.
3 pav. Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Sausi orai per pastarąsias savaites lėmė, kad rugsėjo 5 d. Vilniaus r. sav. dalyje teritorijos pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis. Rugsėjo 7 d. sausringas laikotarpis taip pat prasidėjo visoje Kalvarijų sav. bei dalyje Kėdainių r. sav. sen., rugsėjo 8 d. – kai kuriose Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Švenčionių, Vilkaviškio r. sav. seniūnijose bei visoje Rokiškio r. sav. Dešimtadienio paskutinę dieną sausringas laikotarpis buvo fiksuojamas toliau – išplito ir dar kitose Alytaus ir Vilniaus r. sav., bei pradėta fiksuoti Alytaus m. sav., dalyje Anykščių, Raseinių, Šalčininkų, Ukmergės r. sav. teritorijų.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–22 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 23–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–25 °C.
Kauno MS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UV indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,2 UVI mažesnės už 2001–2020 m. vidurkį (3,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 3,5 buvo fiksuojama 1 d., mažiausia 2,1 –10 d., nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,7.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (290 DU3) Kauno MS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 7 % mažesnis už šio dešimtadienio 1993–2022 m. vidurkį (311 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (295 DU) fiksuota 1 ir 2 d., o mažiausia – 5 d. (283 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK viurkių sudarė -6 ir -7 % bei -9 %.
1 pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Rugpjūčio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,0 °C (teigiama 1,4° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, temperatūra buvo 17,5–18,0 °C (teigiama 0,5° anomalija), šiaurinėje šalies dalyje, pietrytiniame pakraštyje ir Kazlų Rūdoje 18,0–19,0 °C (teigiama 1,0–1,8° anomalija), pajūryje ir Pietų Lietuvoje 19,0–20,0 °C (teigiama 1,1–2,0° anomalija), šilčiausia buvo Ventėje ir Kuršių nerijoje 20,2 °C (teigiama 1,2° anomalija (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 28,8–33,0 °C, žemiausia nukrito iki 5,0–10,4 °C, Nidoje ir Ventėje 13,1–13,4 °C. Žemiausia paros oro temperatūra registruota 27 d. Skuode 5,0 °C. Aukščiausia mėnesio oro temperatūra 33,0 °C fiksuota 25 d. Kalvarijoje, Lazdijuose ir Pagėgiuose.
Rugpjūčio 16–18 d. registruota trečia šiais metais kaitra1 – Alytuje, Kalvarijoje, Lazdijuose ir Marijampolėje. Rugpjūčio 24, 25, 29 ir 30 d. fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis1, 30 d. jis registruotas 50-yje meteorologijos stočių iš 54, nebuvo registruota tik Dūkšte, Laukuvoje, Nidoje ir Zarasuose.
9, 16 ir 19 d. naktimis vietomis registruotos tropinės naktys (kai oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C).
1 pav. Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 37,6 mm (0,5 SKN). Didžiojoj šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 30 mm, buvo 9–30 mm (0,1–0,5 SKN), gausesnis kritulių kiekis 30–60 mm (0,4–0,8 SKN) registruotas dižiojoje dalyje Vakarinės Lietuvos, Utenos apskrityje, dalyje Suvalkijos ir centrinių rajonų bei Druskininkuose, gausiausiai palijo pamaryje ir pietvakarinėje Žemaitijos dalyje, 60–120 mm (0,8–1,3 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Laukuvoje (119 mm) ir Šilutėje (94,4 mm) – šiose stotyse 18 d. registruotas stichinis3 lietus: Laukuvoje 74,6 mm/5 val., Šilutėje 58,8 mm/4 val. Vietomis 5, 9, 10, 18, 19, 21 ir 22 dienomis stebėtas pavojingo lietaus4 atvejai. Mažiausiai prolijo Rokiškyje, tik 9 mm.
2 pav. Rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis
Rugpjūčio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 284,1 val. (1,1 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Utenoje (253,1 val.), ilgiausiai – Šilutėje 322,4 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugpjūčio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 12,1–19,1 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, aukščiausia siekė 26–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje siekė apie 23–30 °C.
Rugpjūčio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės UVI reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI (3,9) buvo 0,3 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Rugpjūčio aukščiausia UVI reikšmė 4,9 buvo fiksuota 10 d., o mažiausia 2,2 – 31 d., ji buvo 1,1 mažesnė už daugiametį šios paros vidurkį.
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugpjūčio mėnesį
Kauno MS rugpjūtį išmatuoto bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) vidurkis (319 DU5) atitiko 1993–2022 m. vidurkį (320 DU). Šio mėnesio 10, 14–19 ir 23–31 d. vyravo neigiamų nuokrypių nuo daugiamečio vidurkio tendencija, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 5 d. (364 DU), 14% didesnis už daugiametę vidutinę maksimalią liepos mėnesio reikšmę (331 DU), tačiau absoliučios liepos mėnesio maksimalios reikšmės (393 DU, kuri išmatuota 2021-08-06 d.) neviršijo. Taip pat 1 ir 5 d. atitinkamai išmatuotos BOK reikšmės (360 ir 364 DU) pagerino buvusį šių parų maksimumo rekordus. Mažiausia reikšmė registruota 24 d. (282 DU), ji buvo 9 % mažesnė už daugiametę vidutinę minimalią liepos mėnesio reikšmę (311 DU), tačiau absoliutų rugpjūčio mėnesio minimumą (258 DU, išmatuotą 2008-08-31 d.) viršijo 20 %.
5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS rugpjūčio mėnesį
Rugpjūčio mėnesį vandens lygis svyravo nuo 2–40 cm žemiau (daugiausia pietvakarinė ir šiaurinė dalis) iki 1–81 cm aukščiau vidutinio daugiamečio rugpjūčio mėnesio vandens lygio.
Dėl liepos pabaigoje iškritusio nemažo kritulių kiekio, rugpjūčio 1-3 dienomis buvo pasiektos ir naujos aukščiausio rugpjūčio mėnesio vandens lygio reikšmės: Ventoje ties Papile – 353 cm (buvęs 291 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais – 287 cm (buvęs 224 cm), Mūšoje ties Ustukiais – 272 cm (buvęs 229 cm). Nepaisant to, likusią mėnesio dalį vandens lygis pamažu krito.
Rugpjūčio 5 dieną, Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu išmatuotas vandens debitas mažesnis už gamtosauginį – 2,24 m3/s. Rugpjūčio 27-ąją mažesnis už gamtosauginį debitas stebėtas Ūloje ties Zervynomis – 2,06 m3/s.
Vidutinis rugpjūčio vandens lygis Tauragno ežere daugiametį vidurkį viršijo 11 cm. Aukštesnis nei įprasta vandens lygis buvo ir Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis – 19 cm aukščiau daugiametės reikšmės.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16–22 °C, ežeruose – 17–23 °C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 21–22 °C.
4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugpjūčio mėnesį
5 pav. Upių būklė rugpjūčio mėnesį
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.
2 kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi iš eilės 3 dienas ar ilgiau.
3 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.
4 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
5 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,0 °C (teigiama 3,0° anomalija). Šis dešimadienis buvo trečias pagal šiltumą nuo 1961 m.– šia vieta dalinasi su 1968 ir 1996 m. trečiuoju rugpjūčio dešimtadieniu. Šilčiau buvo tik 2022 m. (20,6 °C) ir 1997 m. (20,3 °C). Didžiojoje šalies dalyje buvo 19–20 °C (teigiama 2,1–3,9° anomalija), vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje 17,5–18,0 °C (teigiama 2,5° anomalija), kitur Žemaitijoje ir Utenos apylinkėse 18,0–19,0 °C (teigiama 2,3–3,2° anomalija), karščiausia buvo Pietų Lietuvoje, Vilniaus–Elektrėnų ruože, Ventėje ir Nidoje 20,0–20,3 °C (teigiama 2,0–3,9° anomalija), (1 pav.). Rugpjūčio 24–25 ir 29–30 d. fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis1 . Aukščiausia dešimtadienio oro temperatūra 33,0 °C fiksuota 25 d. Kalvarijoje, Lazdijuose ir Pagėgiuose, žemiausia – 7,7 °C 23 d. Varėnoje.
1 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 13,1 mm (0,5 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis nesiekė 10 mm (2–10 mm, 0,1–0,3 SKN), vietomis Aukštaitijoje, centriniuose rajonuose ir Vakarų Lietuvoje iškrito 10–20 mm (0,4–0,7 SKN), Druskininkuose, Šakiuose ir dalyje Žemaitijos registruota 20–30 mm kritulių (0,7–1,2 SKN), o Kelmėje, Mažeikiuose ir Vėžaičiuose kritulių kiekis viršijo 30 mm (30–39 mm, 1,1–1,2 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių išmatuota Kelmėje (38,6 mm), mažiausiai – Rokiškyje (2,1 mm). 21–22 dienomis 5-iose meteorologijos stotyse registruoti pavojingi2 krituliai.
2 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 96 val. (1,2 SKN): nuo 83,4 val. Šiauliuose iki 103,1 val. Vilniuje val. (3 pav.).
3 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 25–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–28 °C.
Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UV indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,2 UVI mažesnis už 2001–2020 m. vidurkį (3,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (4,1) buvo fiksuojama 23 d., mažiausia – (2,2) 31 d., kurios nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,1.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (299 DU3) Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 5 % mažesnis šio dešimtadienio daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (315 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (343 DU) fiksuota 22 d., o mažiausia 24 d. (282 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 9 % ir -10 %.
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,2 °C (teigiama 1,5° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurinėje šalies dalyje ir pietrytiniame pakraštyje, 17,7–19,0 °C (teigiama 1,0–1,5° anomalija), pajūryje, šalies centriniuose rajonuose ir didžiojoje Pietų Lietuvos dalyje 19,0–20,0 °C (teigiama 1,3–2,0° anomalija), šilčiausia buvo Kuršių nerijoje, Ventės rage ir vietomis Pietų Lietuvoje, 20,0–20,5 °C (teigiama 1,6–2,0° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra registruota 14 d. Varėnoje, 6,2 °C, aukščiausia – 18 d. Druskininkuose, 32,3 °C. Rugpjūčio 16–18 d. registruota trečia šiais metais kaitra1 (Lazdijai, Alytus, Marijampolė ir Kalvarija). 16 ir 19 naktimis vietomis registruotos tropinės naktys – oro temperatūra nenukrito žemiau 20 °C.
1 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Šio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 12,8 mm (apie 1/2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm, iškrito 0,5–10,0 mm (0,02–0,8 SKN), 15–30 mm kritulių iškrito vietomis šiauriniuose, šiaurės rytiniuose ir pietiniuose rajonuose (0,7–1,1 SKN), o dviejose stotyse registruotas didesnis nei 60 mm kritulių kiekis: Laukuvoje 76,7 mm (2,4 SKN, artimas viso mėnesio SKN) ir Šilutėje 64,4 mm (2 SKN) (2 pav.). Šiose stotyse naktį iš 18 į 19 d. registruoti stichiniai lietūs2: Laukuvoje 74,6 mm/5 val., Šilutėje 58,8 mm/4 val.
2 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Rugpjūčio antrąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 94,5 val. (1,15 SKN): nuo 78,1 val. Dūkšte iki 111,4 val. Šilutėje val. (3 pav.).
3 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–24 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 25–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–28 °C.
Kauno MS antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UV indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo vos 0,1 didesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 4,8 buvo fiksuojama 17 d., mažiausia – 3,9 11 d. (nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,5).
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo 316 DU3 – artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkiui (320 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (361 DU) fiksuota 11 d., o mažiausia 17 d. (287 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 11 % ir -9 %.
1 kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.
2 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79,9 mm kritulių.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,5 °C (neigiama 0,4° anomalija). Vėsiau buvo Rytų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumos vakarinėje pusėje, 17–18 °C (neigiama 0,1–0,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 18–19 °C (-0,8…0,3° anomalija), vietomis Pietų Lietuvoje ir šalies centre bei siaurame pajūrio ruože 19,0–19,3 °C (-0,3…0,0° anomalija), Kuršių nerijoje ir Ventės rage 20,0–20,1 °C (neigiama 0,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausiai oro temperatūra pakilo 9 d. Druskininkuose, iki 28,8 °C. Žemiausia dešimtadienio oro temperatūra 7,6 °C registruota 2 d. Skuode.
1 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį buvo 11,6 mm (tik 0,5 SKN). Didžiojoj šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,03–0,5 SKN), gausiau palijo Vakarų Lietuvoje, vietomis šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose bei Kaune, 15–30 mm (0,7–1,0 SKN), trijuose punktuose kritulių kiekis viršijo 30 mm: Vėžaičiuose (33,3 mm), Anykščiuose (38,3 mm) ir Ventėje (42,0 mm) (1,3–1,4 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Lazdijuose (0,7 mm) ir Šumske (0,9 mm). Vietomis 5, 9 ir 10 dienomis registruoti pavojingi1 krituliai, gausiausi 5 d. Ventėje – 37,3 mm/12 val.
2 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo artimas SKN – 93,6 val., nuo 79,1 val. Utenoje iki 114,2 val. Šilutėje. (3 pav.).
3 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–25 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 26–30 °C, o Klaipėdoje sušilo iki 33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–29 °C.
Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UV indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,4 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,6). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (4,9) buvo fiksuojama 10 d., žemiausia (3,4) 5 d. – 0,9 mažesnė nei šios dienos daugiametis vidurkis.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (345 DU2) Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 7 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (324 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (364 DU) fiksuota 5 d., o mažiausia 10 d. (321 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 13 % ir -1 %.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,6 °C (teigiama 1,3° anomalija). Vėsiausia buvo Žemaitijoje, 18,0–19,0 °C (teigiama 0,6–0,9° anomalija), didžiojoj šalies dalyje 19,0–20,0 °C (teigiama 0,8–1,6° anomalija), šilčiausia buvo Pietų Lietuvoje 20,0–21,0 C (teigiama 1,4–1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 29,6–34,9 °C, žemiausia nukrito iki 7,3–12,0 °C, Nidoje ir Ventėje 13,2–13,7 °C. Žemiausia paros oro temperatūra registruota 7 d. Skuode, 7,3 °C. Aukščiausia – 11 d. Druskininkuose, 34,9 °C – pakartotas šios paros rekordas, registruotas 2006 m. Varėnoje. 1, 7, 9–13, 16, 17, 22 ir 23 dienomis vietomis registruotas karštis1 – oro temperatūra perkopė 30 °C, o 9–11 d. registruota antroji šiais metais kaitra2: Marijampolėje, Druskininkuose ir Kalvarijoje.
1 pav. Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra
Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 140,1 mm (1,7 SKN). Pietiniame ir šiaurės rytiniame pakraščiuose kritulių iškrito mažiausiai, 60–90 mm (0,7–0,9 SKN), kitur per vidurį Lietuvos einančioje juostoje, šiaurės vakariniame pakraštyje ir Ventėje buvo 90–150 mm (1,1–2,2 SKN), kitur Vakarų ir Rytų Lietuvoje 150–200 mm (1,9–2,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Molėtuose (197,7 mm), Šiauliuose (193,7 mm) ir Telšiuose (190,1 mm), mažiausiai – Marijampolėje (67,7 mm) ir Lazdijuose (69,2 mm). Vietomis liepos 1, 2, 4, 6, 7, 11–13, 15, 16 , 20, 21, 23–26 ir 31 d. fiksuoti pavojingo lietaus3 atvejai. Ypač lietingos buvo 28 ir 29 d., šiomis dienomis visoje Lietuvoje, išskyrus Marijampolę, buvo registruoti pavojingo, stichinio6 ar katastrofinio7 lietaus atvejai. Katastrofinis lietus registruotas 5 stotyse (Telšių, Laukuvos, Šiaulių, Joniškio ir Mažeikių), stichinis – net 16-oje. Stichinis lietus fiksuotas ir 13 d. Elektrėnuose bei Molėtuose.
2 pav. Liepos mėnesio kritulių kiekis
Liepos mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 250,2 val. (0,9 SKN), trumpiausiai Saulė švietė Dotnuvoje (225,5 val.), ilgiausiai – Varėnoje 278,5 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė liepos mėnesį
Didžiausias vėjo greitis visoje Lietuvoje pasiekė pajovingą greitį, buvo 15,3–27,9 m/s, o 29 d. Ventėje pasiekė stichinį lygi, 31,1 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, aukščiausia siekė 28–36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje siekė apie 24–30 °C.
Liepos mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos UVI reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI (4,7) buvo 0,3 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,0). Liepos aukščiausia UVI reikšmė 6,7 buvo fiksuota 1 d., o mažiausia 1,4 fiksuota 29 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros vidurkio buvo 3,4 mažesnis.
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS liepos mėnesį
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) liepos mėnesio vidurkis (345 DU8) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai 2 % viršijo daugiametį (1993-2022 m.) vidurkį (339 DU). Šio mėnesio 1, 7–14 ir 16–17 d. vyravo neigiamų nuokrypių tendencija nuo daugiamečio vidurkio, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 5 d. (396 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios liepos mėnesio reikšmės (348 DU) buvo 14 % didesnis, tačiau absoliučios liepos mėnesio maksimalios reikšmės (421 DU, kuri išmatuota 2000-07-18) neviršijo 6 %. Taip pat 29 d. išmatuota BOK reikšmė (386 DU) pagerino buvusį šios paros maksimumo rekordą, antroje vietoje atitinkamai palikusi (364 DU, 2000-07-29). Mažiausia reikšmė registruota 14 d. (318 DU), kurios nuokrypis nuo šios dienos daugiametės vidutinės minimalios liepos mėnesio reikšmės (327 DU) buvo -3 %, tačiau absoliutų liepos mėnesio minimumą (274 DU, išmatuotą 2008-07-26) viršijo 16 %.
Liepos mėnesį vandens lygis buvo nuo 2–46 cm žemiau (pietinė, rytinė dalis), iki 3–36 cm aukščiau (vakarai, šiaurė) liepos mėnesio vidutinio vandens lygio.
Vandens lygis nežymiai svyravo beveik iki pat mėnesio pabaigos, kai kur buvo pasiektos net ir gamtosauginio debito reikšmės: Lėvuo–Bernatoniai (liepos 10 d.), Mituva–Žindaičiai (liepos 15 d.).
Liepos 28-ąją, sulaukus gausių kritulių, pradėtas stebėti spartus vandens lygio kilimas, prasidėjo lietaus poplūdis. Didžiausias vandens lygio kilimas stebėtas Telšių, Tauragės, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Didžiausi vandens lygio pokyčiai per parą (29–30 dienomis) fiksuoti: Aunuvoje ties Aunuvėnais – 164 cm, Akmenoje–Danėje ties Kretinga – 99 cm, Minijoje ties Kartena – 97 cm, Ventoje ties Leckava – 167 cm, Ventoje ties Papile – 170 cm, Bartuvoje ties Skuodu – 126 cm. Aunuvoje ties Aunuvėnais, liepos 30-ąją viršyta ir pavojingo vandens lygio reikšmė – 324 cm (riba 300 cm). Paskutinę mėnesio dieną vandens lygis pradėjo pamažu slūgti.
Poplūdžio metu neapsieita ir be rekordų. Naujos aukščiausio liepos mėnesio vandens lygio reikšmės (30–31 d.) pasiektos: Akmenoje–Danėje ties Klaipėda – 130 cm (buvęs 129 cm), Ventoje ties Papile – 375 cm (buvęs 351 cm), Minijoje ties Priekule – 262 cm (buvęs 225 cm).
Vidutinis liepos vandens lygis Tauragno ežere daugiametį vidurkį viršijo 9 cm. Aukštesni už vidutinę reikšmę vandens lygiai stebėti ir Nemune ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis, atitinkamai 5 cm ir 1 cm.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 15–22°C, ežeruose – 18–22°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 18–21°C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį
6 pav. Upių būklė liepos mėnesį
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.
2 kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau.
3 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
4 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79,9 mm kritulių.
5 katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 80 mm ir daugiau kritulių.
6 pavojingas vėjas – kai vėjo greitis siekia 15,0–27,9 m/s greitį.
7 stichinis vėjas – kai vėjo greitis siekia 28,0–31,9 m/s greitį.
8 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Platesnę informaciją apie liepos mėnesį rasite čia
