Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,1 °C (neigiama 1,9° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje šalies dalyje, 7,0–8,0 °C (neigiama 1,2–2,3° anomalija), Rytų ir Pietų Lietuvoje 8,0–9,0 °C (neigiama 1,2–2,4° anomalija), Kybartuose pakilo iki 9,1 °C (neigiama 1,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 30 d. Kretingoje, 26,0 °C, žemiausia – 24 d. Varėnoje, -2,5 °C.
1 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,8 mm (3,5 SKN). Vakarų Lietuvoje kritulių buvo 8–20 mm (1,3–3,3 SKN), Pietų Lietuvoje, centriniuose ir šiauriniuose rajonuose 20–40 mm (2,5–5,5 SKN), gausiausiai palijo Rytų Lietuvoje, 40–61 mm (3,9–6,7 SKN) (2 pav.). Mažiausias kritulių kiekis per dešimtadienį registruotas Ventėje (8,7 mm) ir Kretingoje (10,2 mm), didžiausias – Anykščiuose (60,1 mm) ir Švenčionyse (53,0 mm). Dešimtadienio pirmomis dienomis daug kur snigo, balandžio 22 d. Rytų ir Pietų Lietuvoje 24 matavimo vietose registruotas pavojingas kritulių1 kiekis.
2 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Balandžio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 62 val. (1,1 SKN): nuo 52,4 val. Lazdijuose iki 183 val. Nidoje. (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vakariniuose ir Šiauriniuose šalies rajonuose balandžio 27–28 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.
Balandžio trečią dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus – kai kur iki -6 °C.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–11 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 1–4 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 18–24 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito 3–5 °C, o aukščiausia siekė iki 14–20 °C.
Per trečiąjį dešimtadienį vietomis fiksuota vaismedžių ir vaiskrūmių žydėjimo pabaiga.
Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 1,2 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,4). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,4) buvo fiksuojama 30 d., mažiausia – (0,5) 22 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,8.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį (422 DU2) buvo vidutiniškai 13 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (374 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (466 DU) fiksuota 22 d., o mažiausia 30 d. (361 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 23 % ir -1 %.
1 Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,0 °C (teigiama 0,3° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje dalyje 5,8–6,0 °C (neigiama 0,1–0,3° anomalija), kitur šiaurinėje šalies pusėje buvo 6–7 °C (-0,2…0,3° anomalija), pietinėje pusėje buvo 7,0–8,0 °C (teigiama 0,1–1,1° anomalija), išskyrus Birštono ir Druskininkų apylinkes, kur buvo šilčiausia, dešimtadienio vidurkis buvo atitinkamai 8,3 °C ir 8,5 °C. Žemiausia vidutinė dešimtadienio temperatūra registruota Skuode, 5,8 °C (1 pav.). Aukščiausia paros oro temperatūra 17,7 °C registruota 12 d. Druskininkuose, žemiausia – 20 d. Akmenėje, -3,4 °C.
1 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 19,9 mm (1,5 SKN). Mažiausiai kritulių buvo Žemaičių aukštumoje, Klaipėdos–Ventės ruože ir rytiniame pakraštyje, 4–15 mm (0,6–1,2 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių registruota 15–30 mm (0,9–2,1 SKN), gausiausiai palijo Suvalkijoje ir Molėtuose, 30–45 mm (2,4–3,2 SKN (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis registruotas Kazlų Rūdoje, 43,5 mm, mažiausias – Joniškyje 4,6 mm. 18 d. Kazlų Rūdoje ir Marijampolėje registruoti pavojingo lietaus1 atvejai.
2 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Balandžio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 46 val. (0,7 SKN): nuo 32,2 val. Lazdijuose iki 64,5 val. Nidoje. (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Antrojo dešimtadienio antroje pusėje vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1,6 °C, arčiau dirvos paviršiaus – kai kur iki -6 °C.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–10 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 4–7 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 14–19 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 5–8 °C, o aukščiausia siekė iki 12–15 °C.
Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,5 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,9). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,2) buvo fiksuojama 14 d., mažiausia – (0,8) 20 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,5.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį (410 DU1) buvo vidutiniškai 9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (378 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (452 DU) fiksuota 16 d., o mažiausia 11 d. (359 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 21 % ir -7 %.
1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,4 °C (teigiama 5,6° anomalija) – tai šilčiausias pirmasis balandžio dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol šilčiausias buvo 1984 m. (8,1 °C). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, Kuršių nerijoje ir pajūryje, 8,3–9,0 °C (teigiama 4° anomalija), šilčiausia – Pietų Lietuvoje, 11,0–12,1 °C (teigiama 5,9–6,6° anomalija), kitur 9–11 °C (teigiama 5,1–6,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -2,5 °C registruota 4 d. Šilutėje. Ypatingai šilta buvo dešimtadienio pabaigoje – registruoti 8, 9 ir 10 dienų nauji šilumos rekordai Lietuvoje: 8 d. 25,0 °C (Druskininkai), 9 d. 28,4 °C (Birštonas, tai ir karščiausia dešimtadienio diena), 10 d. 27,0 °C (Šalčininkai). Rekordas pasiektas ir 1 d. – 23,8 °C Druskininkuose.
1 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16 mm (lygus SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm, buvo 4–15 mm (0,3–1,0 SKN). Gausiau palijo rytinėje pusėje, 15–45 mm (1,1–2,0 SKN), pačiame pakraštyje 45–50 mm (2,9–3,0 SKN. (2 pav.). Mažiausiai kritulių teko Šeduvai (4,3 mm), didžiausias kiekis registruotas Švenčionyse (49,4 mm) ir Dūkšte (48,0 mm). Balandžio 3 d. vietomis Rytų Lietuvoje registruoti pavojingo1 lietaus atvejai, stipriausias lietus fiksuotas Dūkšte – 32,8 mm/12 val.
2 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Balandžio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 40,3 val. (0,7 SKN): nuo 31,0 val. Klaipėdoje iki 55,4 val. Varėnoje. (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–11 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota temperatūra buvo 2–5 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 16–23 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 4–7 °C, o aukščiausia siekė 13–17 °C.
Daug kur pietiniuose ir rytiniuose šalies rajonuose balandžio 5–8 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 dienų ankščiau lyginant su SKN.
Sparčiai šylant orams suaktyvėjo augalų vegetacija – daug kur pradėjo skleistis vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurai, kai kur pasirodė šalpusnių ir kiaulpienių žiedynai.
Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,3 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (2,7) buvo fiksuojama 10 d., mažiausia – (0,6) 3 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,7.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį (399 DU2) buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (385 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (462 DU) fiksuota 3 d., o mažiausia 7 d. (343 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 22 % ir -12 %.
1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,2 °C (teigiama 3,3° anomalija). Šiaurės rytiniame pakraštyje buvo vėsiausia, 3,4–3,5 °C (teigiama 3,5° anomalija), šilčiausia – pietvakariniame pakraštyje, pietinėje šalies dalyje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose, 4,5–5,0 °C (teigiama 2,9–3,3° anomalija), kitur buvo 3,5–4,5 °C (teigiama 2,7–3,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia parų oro temperatūra siekė 18,8–25,5 °C, žemiausia buvo nukritus iki -8,5…-2,3 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 25,5 °C Druskininkuose 31 d. – tai naujas kovo mėnesio aukščiausios temperatūros rekordas. Paros šilumos rekordas viršytas dar 3 kartus: 1 d. 13,9 °C (Druskininkai), 16 d. 14,1 °C (Varėna) ir 30 d. 22,4 °C (Druskininkai). Šalčiausia buvo 8 d. Varėnoje, -8,5 °C.
1 pav. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis kovo mėnesį Lietuvoje buvo 21,9 mm (0,6 SKN). Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių kiekis neviršijo 20 mm (10–20 mm, 0,3–0,6 SKN), Pietvakarių ir Vakarų Lietuvoje (išskyrus priešvėjinę Žemaičių aukštumos pusę) bei vietomis šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyse 20–30 mm kritulių (0,5-0,8 SKN), priešvėjinėje Žemaičių aukštumos pusėje 30–40 mm (0,8 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių 10,6 mm buvo registruota Dotnuvoje, daugiausiai – 37,8 mm Pagėgiuose.
2 pav. Kovo mėnesio kritulių kiekis
Kovo mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 153,4 val. (1,1 SKN), ilgiausiai Dūkšte, 176,6 val., trumpiausiai Kybartuose, 134,9 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė kovo mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 13,1–18,1 m/s.
Mėnesio pradžioje pirmajame dešimtadienyje orams atvėsus didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai vėl įšalo. Rytų ir Pietų Lietuvoje įšalas susiformavo iki 5 cm. Vakarų Lietuvoje įšalas susidarė tik vietomis – Šilutės apylinkėse buvo matuota iki 3 cm, o Telšių apylinkėse iki 5 cm. Antrasis kovo dešimtadienis prasidėjo šiltais orais ir baigiančiu tirpti dirvožemio įšalu Rytų ir Pietų Lietuvoje. Trečią kovo dešimtadienį orai Lietuvoje toliau šilo ir dirvožemiai jau beveik niekur neįšalo, išskyrus vieną dieną Varėnos apylinkėse, kur išmatuotas 2 cm įšalas, kuris iki kitos dienos sutirpo.
Kovo 26–27 d. visoje šalyje vidutinei paros oro temperatūrai pakilus aukščiau 5 °C, prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais augalų vegetacijos sezono pradžia prasidėjo vidutiniškai 11 dienų ankščiau lyginant su SKN.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–5 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota iki -2..1 °C, aukščiausia siekė 12–18 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje laikėsi apie 0–2 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 10–14 °C.
Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (385 DU1) Kauno MS kovo mėnesį (neįtraukiant 13 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) atitiko daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (386 DU). Šio mėnesio pirmojoje pusėje vyravo neigiamų nuokrypių tendencija, o antrojoje – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 25 ir 29 d. (453 DU), kur šių parų nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios kovo mėnesio reikšmės (401 DU) atitinkamai sudarė 13 %, tačiau absoliučios kovo mėnesio maksimalios reikšmės (574 DU, kuri išmatuota 2018-03-03) neviršijo 21 %. Mažiausios reikšmės registruotos 7 d. (330 DU) ir 8 d. (316 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės minimalios vasario mėnesio reikšmės (376 DU) sudarė -12 % ir -16 %, tačiau absoliutų kovo mėnesio minimumą (264 DU, išmatuotą 1997-03-10 d.) viršijo 25 ir 20 %.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS kovo mėnesį
Po drėgno ir vandeningo vasario, nuo kovo mėnesio pradžios stebimas vandens lygio kritimas.
Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis svyravo nuo 1 iki 76 cm aukščiau (pietvakariniai, rytiniai rajonai) iki 4–48 cm žemiau (šiaurinė, vakarinė Lietuvos dalis) vidutinio daugiamečio kovo mėnesio vandens lygio. Nemune ties Rusne kovo 9 dieną pagaliau baigtas stebėti ir stichinis vandens lygis (stebėtas nuo sausio 25 d.).
Tauragno ežero vidutinis vandens lygis daugiametę kovo reikšmę viršijo 44 cm. 21-ąją mėnesio dieną ledo danga ežere jau nebebuvo fiksuojama. Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vandens lygis buvo atitinkamai 67 cm ir 76 cm aukščiau daugiamečio vidurkio.
Vis šylant orams pamažu pradėjo šilti ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 8–10, Kuršių mariose 9–10, Baltijos jūroje ~7 laipsnius šilumos.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse kovo mėnesį
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,3 °C (teigiama 5,0° anomalija) – tai antras pagal šiltumą trečiasis kovo dešimtadienis nuo 1961 m., šilčiausias buvo 2007 m. – 8,1 °C . Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų ir Šiaurės rytų Lietuvoje bei Šalčininkų apylinkėse 6,5–7,0 °C (teigiama 3,9–5,0° anomalija), šilčiausia – Pietvakarių Lietuvoje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose 7,5–8,1 °C (teigiama 5,0–5,3° anomalija), kitur 7,0–7,5 °C (teigiama 4,4–5,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra registruota 21 d. Varėnoje -4,0 °C, aukščiausia – 31 d. Druskininkuose, 25,5 °C – tai naujas šios paros ir kovo mėn. aukščiausios oro temperatūros rekordas. Taip pat pasiekti naujas 30 d. rekordas – 22,4 °C, Druskininkai.
1 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16,4 mm (1,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje iškrito 10–20 mm (0,8–2,2 SKN), centriniuose rajonuose ir Šalčininkų apylinkėse kritulių registruota mažiausiai, 5–10 mm (0,5–0,6 SKN), priešvėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, kai kuriuose pietvakariniuose ir pietiniuose rajonuose bei Rokiškyje, Pakruojyje ir Švenčionyse 20–26 mm (1,5–2,5 SKN). Didžiausias kritulių kiekis 25,8 mm registruotas Pagėgiuose, mažiausias – 5,0 mm Dotnuvoje.
2 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Trečiąjį kovo dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 59,8 val. (0,9 SKN): nuo 48,9 val. Biržuose iki 71,2 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Trečiąjį kovo dešimtadienį orai Lietuvoje ir toliau šilo, todėl dirvožemiai jau beveik niekur neįšalo, išskyrus vieną dieną Varėnos apylinkėse, kur išmatuotas 2 cm įšalas, kuris iki kitos dienos sutirpo.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 0–3 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 12–18 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 1–4 °C, o aukščiausia siekė iki 10–14 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį kovo mėnesio dešimtadienį (408 DU1) buvo vidutiniškai 7 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (381 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (453 DU) fiksuota 25 ir 29 d., o mažiausia 30 d. (358 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkio sudarė 17 % (25 d.), 20 % (29 d.) ir -6 % (30 d.).
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,8 °C (teigiama 2,3° anomalija): nuo 0,0–1,0 °C rytinėje šalies dalyje (teigiama 1,9–2,0° anomalija) iki 2–3,1 °C Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje (teigiama 2,0–2,9° anomalija), kitur – 1,0–2,0 °C (teigiama 1,9–2,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota kovo 1 d. Druskininkuose, 13,9 °C – tai naujas šios dienos aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia oro temperatūra -8,5 °C registruota 7 d. Molėtuose ir 8 d. Varėnoje.
1 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmojo kovo dešimtadienis buvo labai sausas, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo vos 0,1 mm (mažiau nei 1 % SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių nebuvo visai, tik Žemaitijos šiaurės vakarinėje dalyje ir šalies pietiniame pakraštyje iškrito 0,1–2,2 mm kritulių (1–17 % SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Druskininkuose (2,2 mm) ir Lazdijuose (1,1 mm).
2 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Kovo pirmasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 67 val. (1,9 SKN): nuo 52,3 val. Nidoje iki 78,8 val. Biržuose. (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį kovo mėnesio dešimtadienį (361 DU1) buvo vidutiniškai 7 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (387 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (400 DU) fiksuota 4 d., o mažiausia 8 d. (316 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 1 % ir -17 %.
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,3 °C (teigiama 4,8° anomalija) – tai ketvirtas vasaris pagal šiltumą, šiltesni buvo 1990 m. (3,9 °C), 1989 m. (2,6 °C) ir 2020 m. (2,4 °C) vasariai. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 0,5–1,0 °C (teigiama 4,5° anomalija), šilčiausia – Pietvakarių Lietuvoje, 3,0–3,5 °C (teigiama 4,7–5,5° anomalija), kitur – 1–3 °C (teigiama 3,7–5,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,9–12,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -12,9…-2,1 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 12,7 °C Kybartuose vasario 26 d., šalčiausia buvo 8 d. Molėtuose, -12,9 °C.
Vasario 16 d. pasiektas naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje – Pagėgiuose oro temperatūra pakilo iki 12,2 °C.
1 pav. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 62,5 mm (1,5 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Šeduvoje (39 mm, 1,3 SKN) ir Akmenėje (44,6 mm, 1,2 SKN), kitur šiaurinėje Lietuvos dalyje iškrito 45–60 mm (0,9–1,8 SKN) kritulių, Vakarų ir Pietų Lietuvoje daug kur registruota 60–75 mm (1,2–2,0 SKN) kritulių, vietomis čia – 75–90 mm (1,5–1,9 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Kazlų Rūdoje, 88,7 mm.
2 pav. Vasario mėnesio kritulių kiekis
Paskutinę pirmojo dešimtadienio dieną storiausia sniego danga išmatuota rytiniame bei šiauriniame šalies pakraštyje: Švenčionyse 25 cm, Tauragnuose 18 cm, Tabokinėje 15 cm, Akmenėje 14 cm, kitur 3–12 cm. Ploniausiai sniego būta Pietų ir Vakarų Lietuvoje – iki 3 cm, o vietomis danga buvo ištirpusi. Naktį iš vasario 19 į 20 d. pasnigo beveik visoje šalyje, daugiausia – Pietų Lietuvoje, ir daug kur susidarė 1–8 cm storio sniego danga. Storiausia, 16 cm, ji vis dar laikėsi Švenčionyse. Šiauriniuose rajonuose beveik nesnigo, todėl sniego dangos buvo likę tik atskirais lopais. Paskutinį mėnesio dešimtadienį sniegas sparčiai tirpo ir mėnesio pabaigoje jo neliko, nebent šiauriniuose šlaituose ar atskirais lopais miškuose šiaurės rytinėje šalies dalyje.
Vasario mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 38,7 val. (0,6 SKN), ilgiausiai – Kybartuose, 50,5 val., trumpiausiai – Telšiuose, 25,4 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė vasario mėnesį
Šį mėnesį beveik visoje Lietuvoje didžiausias vėjo greitis pasiekė pavojingo1 reiškinio ribas, buvo 15,4–23,7 m/s. Didžiausias vėjo greitis fiksuotas 3 d. Ventėje – 23,7m/s.
Mėnesio pradžioje įšalas daugelyje šalies rajonų plonėjo, o Biržų, Varėnos ir Vilniaus apylinkėse įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs iki 5 cm. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje storiausias įšalas buvo matuojamas Vilniaus apylinkėse, kur įšalęs dirvožemio sluoksnis buvo iki 18 cm. Kituose šalies rajonuose įšalusio dirvožemio storis buvo labai nevienodas – nuo 1 cm Utenos iki 10 cm Raseinių apylinkėse. Antrajame dešimtadienį, šiltėjant orams, daugelyje šalies rajonų įšalęs dirvožemio sluoksnis plonėjo. Biržuose ir Vilniuje, kur dešimtadienio pradžioje įšalo sluoksnis buvo storiausias, įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs atitinkamai iki 10 cm ir iki 4 cm, o Kauno ir Varėnos apylinkėse dirvožemis buvo atitirpęs iki 1–2 cm. Vietomis dirvožemiai per visą šį dešimtadienį nebuvo įšalę. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis, orams šiek tiek vėl atvėsus, kai kuriuose šalies rajonuose dirvožemiai vėl įšalo ir siekė nuo 2 iki 6 cm storio. Vėsus oras ilgai nesilaikė ir vėl po truputi šilo, sparčiai tirpindamas paskutinį įšalą. Nors vasario 25 d. pasitaikius kiek vėsesnei nakčiai Kauno apylinkėse buvo išmatuotas 1 cm storio įšalas, jis ilgai neišsilaikė ir jau kitą dieną buvo ištirpęs.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur laikėsi apie 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) vasario mėnesio vidurkis (378 DU1) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai tik 1 % viršijo ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (374 DU). Šio mėnesio pirmojoje pusėje vyravo teigiamų nuokrypių tendencija, o antrojoje – neigiamų. Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 4 d. (437 DU) ir 13 d. (423 DU), kur šių parų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės maksimalios vasario mėnesio reikšmės (388 DU) atitinkamai sudarė 12 ir 9 %, tačiau absoliučios vasario mėnesio maksimalios reikšmės (560 DU, kuri išmatuota 2023-02-26) neviršijo. Mažiausios reikšmės registruotos 18 d. (320 DU) ir 19 d. (325 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės minimalios vasario mėnesio reikšmės (351 DU) sudarė -9 ir -7 %, tačiau absoliutų vasario mėnesio minimumą (211 DU, išmatuotą 1993-02-12) viršijo 52 ir 54 %.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS vasario mėnesį
Vasario mėnuo buvo labai vandeningas. Vidutinis vandens lygis svyravo nuo 10 iki 207 cm aukščiau vidutinio daugiamečio vasario mėnesio vandens lygio. Daugiausiai vandens plukdė Šiaurės, Vakarų ir Pietvakarių Lietuvos upės. Dėl didelio vandens kiekio, vasario viduryje Kauno hidroelektrinėje, pirmą kartą per 10 metų buvo atidarytos pralaidos vandeniui nuleisti.
Mėnesio 6–20 dienomis upėse stebėti ledo reiškiniai – sniegainė, ižas, priekrantės ledas. Stichinis vandens lygis stebėtas Nemune ties Panemune (iki vasario 3d.), Gėgėje ties Plaškiais (iki vasario 20 d.), Leitėje ties Kūlynais ir Nemuno atšakoje ties Rusne (iki mėnesio pabaigos).
Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis vidutinę daugiametę reikšmę viršijo 37 cm. Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis vandens lygis buvo atitinkamai 79 ir 37 cm aukščiau vidurkio.
Atšilus orams, sparčiai tirpo ir ežerus kausčiusi ledo danga. Ant ledo atsirado vandens, properšų, atotirpų. Tauragno ežere paskutinę mėnesio dieną ledo storis siekė 10 cm. Kitur ledo storis svyravo nuo 8 iki 22 cm.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse vasario mėnesį
1 Smarkus vėjas, škvalas, viesulas – maksimalus vėjo greitis 15,0–27,9 m/s.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Plačiau apie vasario mėnesio sąlygas skaitykite čia
Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,0 °C (teigiama 6,9° anomalija) – tai antras pagal šiltumą trečiasis vasario dešimtadienis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 1990 metais (6,5 °C). Vėsiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje bei Mažeikių ir Telšių apylinkėse, 3,5–4,0 °C (teigiama 4,7–6,6° anomalija), kitur šiaurinėje Lietuvos pusėje ir vakariniame pakraštyje 4,0–5,0 °C (teigiama 4,7–7,1° anomalija). Pietų Lietuvoje buvo 5,0–6,0 °C (teigiama 6,1–7,7° anomalija), o pietiniame pakraštyje ir Kybartų apylinkėse buvo šilčiausia, 6,0–6,5 °C (teigiama 7,3–8,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 26 d. Kybartuose, 12,7 °C, žemiausia – 25 d. Alytuje, -3,1 °C.
1 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiasis vasario dešimtadienis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu – vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 23,8 mm (2 SKN). Vakarinėje Lietuvos pusėje (išskyrus keletą meteorologis stočių) ir rytiniame pakraštyje kritulių kiekis buvo 11–25 mm (1,0–2,5 SKN), Rytų ir Pietų Lietuvoje bei Dotnuvoje ir vietomis Vakarų Lietuvoje buvo 25–35 mm (1,8–3,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Šalčininkuose 33,7 mm, mažiausiai – Akmenėje 11,6 mm.
2 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Trečiąjį vasario dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 9,6 val. (0,4 SKN): nuo 0,2 val. Dūkšte iki 21,6 val. Kybartuose (3 pav.).
3 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Paskutiniame vasario dešimtadienį orai toliau šilo, ir paskutiniai įšalusio dirvožemio sluoksniai greitai atitirpo. Vasario 25 d. kiek nukritus oro temperatūrai Kauno apylinkėse vėl buvo išmatuotas 1 cm įšalo sluoksnis, kuris jau kitą dieną ištirpo.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje svyravo apie 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį vasario mėnesio dešimtadienį (377 DU1) atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (379 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (412 DU) fiksuota 29 d., o mažiausia 27 d. (342 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkio sudarė 9 % ir -10 %.
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Vasario antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,7 °C (teigiama 4,2° anomalija). Visoje šalyje temperatūra buvo teigiama, išskyrus rytinį šalies pakraštį, kur buvo -0,3 °C (teigiama 3,8° anomalija). Kitur rytinėje dalyje temperatūra buvo 0,0–1,0 °C (teigiama 4,0° anomalija), pietvakarinėje ir vakarinėje dalyje 2,0–3,3 °C (teigiama 3,0–5,1° anomalija), likusioje šalies dalyje 1,0–2,0 ° (teigiama 3,9–4,5° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 12,2 °C išmatuota 16 d. Pagėgiuose – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia nukrito iki -8,3 °C 19 d. Dūkšte.
1 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 14,1 mm (0,9 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 5–15 mm (0,4–1,1 SKN), daugiausiai kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje ir Kazlų Rūdoje 20–26 mm (1,1–1,5 SKN), kitur 15–20 mm (0,8–1,4 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis registruotas Nidoje 25,1 mm, mažiausias – Vilniuje, 6,3 mm.
2 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Naktį iš vasario 19 į 20 d. pasnigo visoje šalyje, daugiausia – Pietų Lietuvoje. Tačiau vietomis šiauriniuose rajonuose sniego danga buvo nesusidariusi arba sniego buvo labai nedaug. Kitur jos storis buvo 1–8 cm, storiausia – Švenčionyse (16 cm) ir Puvočiuose (8 cm).
3 pav. Sniego dangos storis vasario 20 d.
Vasario antrąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 12,6 val. (0,6 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje 8,1 val., ilgiausiai – Lazdijuose, 17,9 val. (4 pav.).
4 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Šio dešimtadienio pradžioje įšalas daugelyje šalies rajonų plonėjo, o vietomis dirvožemis nebuvo įšalęs per visą dešimtadienį. Dešimtadienio pabaigoje, kai kuriuose šalies rajonuose įšalas siekė nuo 2 iki 6 cm storio.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–3 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje laikėsi apie 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį vasario mėnesio dešimtadienį (371 DU1) buvo vidutiniškai 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (377 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (423 DU) fiksuota 13 d., o mažiausia 18 d. (320 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų vidurkių buvo atitinkamai 14 % ir -15 %.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas
Vasario pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,4 °C (teigiama 3,5° anomalija). Šiaurės rytinėje pusėje oro temperatūra buvo švelniai neigiama, pietvakarinėje – teigiama. Šalčiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje, -2,6…-2,0 °C (teigiama 3,2° anomalija), kitur šiaurės rytinėje šalies pusėje -1,0… 0,0 °C (teigiama 2,8–3,5° anomalija). Pietvakarių Lietuvos kraštiniuose rajonuose registruota 1,0–2,3 °C temperatūra (teigiama 3,0–4,4° anomalija), kitur – 0,0–1,0 °C (teigiama 3,5–4,4° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 8,0 °C išmatuota 3 d. Kybartuose, žemiausia -12,9 °C – 8 d. Molėtuose.
1 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 24,6 mm (1,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 15–30 mm (1,1–2,2 SKN), mažiausiai kritulių registruota šiaurės rytiniame pakraštyje – 8–15 mm (0,6–0,9 SKN), gausiausiai kritulių registruota pačiame pietvakariniame pakraštyje, vietomis Rytų Lietuvoje, Pagėgių–Plungės ir Birštono–Kazlų Rūdos apylinkėse bei Jonavoje, 30–40 mm (1,7–2,5 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis registruotas Biržuose (8,8 mm), didžiausias – Kazlų Rūdoje – 40 mm.
2 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Paskutinę dešimtadienio dieną Pietų ir Vakarų Lietuvoje sniego danga buvo iki 3 cm, vietomis ji buvo visai ištirpusi. Storiausia išsilaikė rytiniame ir šiauriniame pakraščiuose: Švenčionyse 25 cm, Tauragnuose 18 cm, Tabokinėje 15 cm, Akmenėje 14 cm, kitur – 3–12 cm.
3 pav. Sniego dangos storis vasario 10 d.
Vasario pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 16,5 val. (0,8 SKN): nuo 8,2 val. Telšiuose iki 27,5 val. Utenoje (4 pav.).
4 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Pirmosiomis dešimtadienio dienomis įšalas daugelyje šalies rajonų plonėjo, o Biržų, Varėnos ir Vilniaus apylinkėse įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs iki 5 cm. Tačiau Panevėžyje ir Šiauliuose įšalas nesusidarė per visą šį dešimtadienį. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje storiausias įšalas buvo matuojamas Vilniuje, kur buvo įšalę iki 18 cm. Kituose šalies rajonuose įšalusio dirvožemio storis buvo labai nevienodas – nuo 1 cm Utenoje iki 10 cm Raseiniuose.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje laikėsi apie 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį vasario mėnesio dešimtadienį (386 DU1) buvo vidutiniškai 5 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (367 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (437 DU) fiksuota 4 d., o mažiausia 6 d. (347 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių buvo 20 % ir -6 %.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
