Autorius: Zina Kitrienė

Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,7 °C (teigiama 5,8° anomalija). Tai pats šilčiausias trečiasis gegužės dešimtadienis nuo 1961 m. Iki šiol „pirmavo“ 2007-ųjų trečiasis dešimtadienis su 19,4 °C.

Didžiojoje šalies dalyje vyravo 19–20 °C temperatūra (teigiama 5,0–6,1° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje, pamaryje, Nemuno žemupyje, Birštono, Druskininkų ir Jonavos apylinkėse, 20–21 °C (teigiama 6,8–7,3° anomalija), vėsiausia buvo pietrytiniame pakraštyje, Joniškio ir Zarasų apylinkėse, 18,4–19,0°C (teigiama 5,1° anomalija) (1 pav.). Dešimtadienio pabaigoje buvo 3 dienos, kai oro temperatūra perkopė 30 °C: 28 d. Birštone (30,2 °C), Druskininkuose (30,3 °C) ir Jonavoje (30,5 °C), 29 d. Druskininkuose (30,1 °C) ir 30 d. Jonavoje (30,6 °C). Žemiausia temperatūra registruota 27 d. Varėnoje, 6,8 °C.

Trečiąjį gegužės dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16,3 mm (0,9 SKN), tačiau dėl vietomis praėjusių liūčių kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 25 mm (1,4–1,7 SKN), vietomis šiaurės vakariniuose, pietvakariniuose ir rytiniuose rajonuose 25–40 mm (6–15% SKN). Plungės–Skuodo ruože ir Tauragėje kritulių buvo daugiausia, 40–54 mm (3,1–3,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per šį dešimtadienį registruota Tauragėje (53,3 mm), mažiausiai – Šeduvoje (1 mm). 25, 29 ir 31 dienomis vietomis buvo registruoti pavojingi lietūs¹, stipriausia liūtis registruota 25 d. Skuode, kai per 1 val. 10 min. iškrito 45,5 mm kritulių.

Gegužės trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 117,1 val. (1,1 SKN): nuo 104,1 val. Nidoje iki 136,9 val. Biržuose. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–23 °C, žemiausia fiksuota temperatūra šiame gylyje buvo 13–17 °C aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 26–33 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 15–17 °C, o aukščiausia siekė iki 22–28 °C.

Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,8 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,8) buvo fiksuojama 29 d., mažiausia – (3,2) 23 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,4.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (396 DU²) buvo vidutiniškai 9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (365 DU). Visų dešimtadienio dienų BOK reikšmės viršijo šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (417 DU) fiksuota 25 d., o mažiausia 29-30 d. (368 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 15 % (25 d.), 0 % (29 d.) ir 2 % (30 d.).

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,0 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vėsiausia buvo pietrytiniame pakraštyje, 12,6–13,0 °C (artima SKN temperatūra), didžiojoje Pietų ir Rytų Lietuvos dalyje, šiaurės vakariniame pakraštyje, kai kuriuose centriniuose rajonuose ir Laukuvoje 14–15 °C (teigiama 0,3–2,7° anomalija),  šilčiausia buvo Nidos, Ventės ir Tauragės apylinkėse, 15,0–15,4 °C (teigiama 3,1° anomalija), kitur – 14–15 °C (teigiama 1,0–2,7° anomalija (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 19 d. Druskininkuose, 28,0 °C, žemiausia – 12 d. Varėnoje, -3,2 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gegužės dešimtadienį buvo nedidelis, tik 4,6 mm (0,2 SKN). 19–20 dienomis vietomis praėjusios liūtys lėmė, kad krituliai pasiskirstė labai netolygiai, net gretimose meteorologijos stotyse išmatuoti kritulių kiekiai labai skyrėsi. Daug kur Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 5 mm, vietomis jų nebuvo visai (0–0,3 SKN), gausiau kritulių iškrito vietomis Dzūkijoje, Žemaitijoje bei Panevėžio ir Utenos apskrityse 5–15 mm (0,3–0,9 SKN) ir tik 3-uose punktuose iškrito daugiau nei 15 mm, t.y. 15–22 mm (0,6–1,2 SKN) (2 pav.). Akmenės, Jurbarko, Kaišiadorių, Mažeikių, Pakruojo ir Šalčininkų AMS kritulių nebuvo registruota. Gausiausiai palijo Panevėžyje (21,9 mm) ir Raseiniuose (21 mm) – čia 19 d. (Panevėžys) ir 20 d. (Raseiniai) buvo registruotas pavojingas lietus¹.

Gegužės antrąjį dešimtadienį Saulė spindėjo Lietuvoje vidutiniškai 119,5 val. (1,4 SKN): nuo 106,8 val. Varėnoje iki 130,9 val. Šilutėje. (3 pav.).

Gegužės antrą dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos, o gegužės 12 d. ryto valandomis šalnos fiksuotos didžiojoje šalies dalyje, žemiausia temperatūra fiksuota Varėnos rajone – temperatūra ore nukrito iki -3,2 °C, arčiau dirvos paviršiaus iki -7,8 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–19 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo 4–9 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 23–26 °C, o Klaipėdoje aukščiausia temperatūra siekė 30 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 7–11 °C, o aukščiausia siekė 18–25 °C.

Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,3 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,0) buvo fiksuojama 19 d., mažiausia – (3,5) 12 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,7.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (394 DU¹) buvo vidutiniškai 7 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (369 DU). Šiomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės viršijo minimą daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (408 DU) fiksuota 20 d., o mažiausia 17 d. (377 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK sudarė 13 ir 2 %.

Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,2 °C (teigiama 1,2° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytinėje dalyje 10,2–11,0 °C (-0,5…0,1° anomalija), šilčiausia – Pietvakarių Lietuvoje ir Kuršių nerijoje 13,0–13,8 °C (teigiama 1,7–2,7 ° anomalija). Kitur – 11–13 °C (teigiama 0,1–2,7° anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 2 d. Druskininkuose, 27,3 °C, žemiausia – 8 d. Utenoje, -2,2 °C.

Pirmojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 14 mm, lygus SKN. Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 10–20 mm (0,5–1,5 SKN), gausiausiai lijo šiaurės vakariniame pakraštyje, pajūryje ir Kazlų Rūdoje 20–29 mm (1,5–2,4 SKN), mažiausiai kritulių teko kai kuriems pietvakariniams, rytiniams ir centriniams rajonams, 7–10 mm (0,5–0,7 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Ventėje (7,1 mm) ir Kaune (7,2 mm). Gausiausiai palijo Kretingoje (28,6 mm) ir Skuode (24,1 mm) – čia gegužės 6 d. registruoti pavojingi lietūs¹.

Gegužės pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 98,3 val. (1,1 SKN): nuo 90,8 val. Dūkšte iki 112,5 val. Šilutėje. (3 pav.).

Gegužės pirmą dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–17 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 4–11 °C aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 20–26 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito 8–12 °C, o aukščiausia siekė iki 16–22 °C. 

Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,4 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,8) buvo fiksuojama 2 ir 8 d., mažiausia – (1,1) 9 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,8.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (383 DU¹) Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (išskyrus 5 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 3 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (372 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (415 DU) fiksuota 6 d., o mažiausia 1 d. (350 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 10 ir -4 %.

¹ Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,1 °C (neigiama 1,9° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje šalies dalyje, 7,0–8,0 °C (neigiama 1,2–2,3° anomalija), Rytų ir Pietų Lietuvoje 8,0–9,0 °C (neigiama 1,2–2,4° anomalija), Kybartuose pakilo iki 9,1 °C (neigiama 1,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 30 d. Kretingoje, 26,0 °C, žemiausia – 24 d. Varėnoje, -2,5 °C.

Trečiąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,8 mm (3,5 SKN). Vakarų Lietuvoje kritulių buvo 8–20 mm (1,3–3,3 SKN), Pietų Lietuvoje, centriniuose ir šiauriniuose rajonuose 20–40 mm (2,5–5,5 SKN), gausiausiai palijo Rytų Lietuvoje, 40–61 mm (3,9–6,7 SKN) (2 pav.). Mažiausias kritulių kiekis per dešimtadienį registruotas Ventėje (8,7 mm) ir Kretingoje (10,2 mm), didžiausias – Anykščiuose (60,1 mm) ir Švenčionyse (53,0 mm). Dešimtadienio pirmomis dienomis daug kur snigo, balandžio 22 d. Rytų ir Pietų Lietuvoje 24 matavimo vietose registruotas pavojingas kritulių¹ kiekis.

Balandžio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 62 val. (1,1 SKN): nuo 52,4 val. Lazdijuose iki 183 val. Nidoje. (3 pav.).

Vakariniuose ir Šiauriniuose šalies rajonuose balandžio 27–28 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.

Balandžio trečią dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus – kai kur iki -6 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–11 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 1–4 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė  18–24 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito 3–5 °C, o aukščiausia siekė iki 14–20 °C. 

Per trečiąjį dešimtadienį vietomis fiksuota vaismedžių ir vaiskrūmių žydėjimo pabaiga.

Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 1,2 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,4). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,4) buvo fiksuojama 30 d., mažiausia – (0,5) 22 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,8.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį (422 DU²) buvo vidutiniškai 13 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (374 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (466 DU) fiksuota 22 d., o mažiausia 30 d. (361 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 23 % ir -1 %.

¹ Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,0 °C (teigiama 0,3° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje dalyje 5,8–6,0 °C (neigiama 0,1–0,3° anomalija), kitur šiaurinėje  šalies pusėje buvo 6–7 °C (-0,2…0,3° anomalija), pietinėje pusėje buvo 7,0–8,0 °C (teigiama 0,1–1,1° anomalija), išskyrus Birštono ir Druskininkų apylinkes, kur buvo šilčiausia, dešimtadienio vidurkis buvo atitinkamai 8,3 °C ir 8,5 °C. Žemiausia vidutinė dešimtadienio temperatūra registruota Skuode, 5,8 °C (1 pav.). Aukščiausia paros oro temperatūra 17,7 °C registruota 12 d. Druskininkuose, žemiausia – 20 d. Akmenėje, -3,4 °C.

Antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 19,9 mm (1,5 SKN). Mažiausiai kritulių buvo Žemaičių aukštumoje, Klaipėdos–Ventės ruože ir rytiniame pakraštyje, 4–15 mm (0,6–1,2 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių registruota 15–30 mm (0,9–2,1 SKN), gausiausiai palijo Suvalkijoje ir Molėtuose, 30–45 mm (2,4–3,2 SKN (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis registruotas Kazlų Rūdoje, 43,5 mm, mažiausias – Joniškyje 4,6 mm. 18 d. Kazlų Rūdoje ir Marijampolėje registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Balandžio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 46 val. (0,7 SKN): nuo 32,2 val. Lazdijuose iki 64,5 val. Nidoje. (3 pav.).

Antrojo dešimtadienio antroje pusėje vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1,6 °C, arčiau dirvos paviršiaus – kai kur iki -6 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–10 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 4–7 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 14–19 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 5–8 °C, o aukščiausia siekė iki 12–15 °C. 

Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,5 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,9). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,2) buvo fiksuojama 14 d., mažiausia – (0,8) 20 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,5.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį (410 DU¹) buvo vidutiniškai 9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (378 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (452 DU) fiksuota 16 d., o mažiausia 11 d. (359 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 21 % ir -7 %.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

²1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,4 °C  (teigiama 5,6° anomalija) – tai šilčiausias pirmasis balandžio dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol šilčiausias buvo 1984 m. (8,1 °C). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, Kuršių nerijoje ir pajūryje, 8,3–9,0 °C (teigiama 4° anomalija), šilčiausia – Pietų Lietuvoje, 11,0–12,1 °C (teigiama 5,9–6,6° anomalija), kitur 9–11 °C (teigiama 5,1–6,1° anomalija)  (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -2,5 °C registruota 4 d. Šilutėje. Ypatingai šilta buvo dešimtadienio pabaigoje – registruoti 8, 9 ir 10 dienų nauji šilumos rekordai Lietuvoje: 8 d. 25,0 °C (Druskininkai), 9 d. 28,4 °C (Birštonas, tai ir karščiausia dešimtadienio diena), 10 d. 27,0 °C (Šalčininkai). Rekordas pasiektas ir 1 d. – 23,8 °C Druskininkuose.

Pirmąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16 mm (lygus SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm, buvo 4–15 mm (0,3–1,0 SKN). Gausiau palijo rytinėje pusėje, 15–45 mm (1,1–2,0 SKN), pačiame pakraštyje ­45–50 mm (2,9–3,0 SKN. (2 pav.). Mažiausiai kritulių teko Šeduvai (4,3 mm), didžiausias kiekis registruotas Švenčionyse (49,4 mm) ir Dūkšte (48,0 mm). Balandžio 3 d. vietomis Rytų Lietuvoje registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai, stipriausias lietus fiksuotas Dūkšte – 32,8 mm/12 val.

Balandžio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 40,3 val. (0,7 SKN): nuo 31,0 val. Klaipėdoje iki 55,4 val. Varėnoje. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–11 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota temperatūra buvo 2–5 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 16–23 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 4–7 °C, o aukščiausia siekė 13–17 °C.

Daug kur pietiniuose ir rytiniuose šalies rajonuose balandžio 5–8 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 dienų ankščiau lyginant su SKN.  

Sparčiai šylant orams suaktyvėjo augalų vegetacija – daug kur pradėjo skleistis vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurai, kai kur pasirodė šalpusnių ir kiaulpienių žiedynai.

Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,3 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (2,7) buvo fiksuojama 10 d., mažiausia – (0,6) 3 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,7.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį (399 DU²) buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (385 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (462 DU) fiksuota 3 d., o mažiausia 7 d. (343 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 22 % ir -12 %.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.