Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -3,3 °C (neigiama 4,1° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje ir vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje, -4,5…-4,0 °C (neigiama 3,8–4,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo -4,0…-3,0 °C (neigiama 3,8–4,4° anomalija), pietvakariniame ir vakariniame pakraštyje -3,0 … -2,0 °C (neigiama 4,3–4,4° anomalija), pajūryje -2…-1 °C (neigiama 3,9° anomalija), pamaryje ir Kuršių nerijoje -1…0 °C (neigiama 2,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 9,9 °C registruota 23 d. Nidoje, žemiausia -16,7 °C – 27 d. Rietave.
Meteorologinė žiema (kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C) Biržų, Ignalinos, Lazdijų, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Vilniaus ir Varėnos rajonuose prasidėjo lapkričio 17–18 d., Kėdainių, Kauno, Kybartų, Laukuvos, Panevėžio, Šilutės, Ukmergės ir Utenos rajonuose – lapkričio 25–26 d. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 dienų ankščiau lyginant su SKN. Pajūrio ruože (Klaipėdoje ir Nidoje) meteorologinė žiemos pradžia dar nebuvo fiksuojama.
1 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,1 mm (1,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 7–30 mm (0,7–2,6 SKN), gausiau kritulių iškrito Rytų Lietuvoje ir šiaurės vakarinėje šalies dalyje, 30–60 mm (1,5–3,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Rietave, 58,9 mm, mažiausias – 7,8 mm Druskininkuose. 23–24 dienomis Žemaitijoje ir Aukštaitijoje iškrito gausūs mišrūs krituliai, vietomis pasiekę pavojingų1 kritulių kriterijų, didžiausias kiekis 39 mm/12 val. registruotas Kretingoje.
Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga dengė beveik visą Lietuvą. Pietų Lietuvoje ir centriniuose rajonuose dangos storis buvo iki 5 cm, Vakarų Lietuvoje – 5–15 cm, Rytų Lietuvoje pasnigo gausiausiai, susidarė 5–35 cm sniego danga (3 pav.). Storiausia sniego danga registruota Tauragnuose, 32 cm.
2 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
3 pav. Lapkričio mėn. 30 d. sniego dangos storis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio trečiąjį dešimtadienį buvo apie 17,3 val. (1,9 SKN), nuo 3,7 val. Dūkšte iki 27,9 val. Šilutėje (4 pav.).
4 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Orams toliau vėstant, atšalus dirvožemiams, vietomis pradėjo formuotis įšalas. Dešimtadienio pabaigoje didžiausias įšalas buvo matuojamas Pietų, Pietryčių Lietuvoje ir siekė 12 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–4 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (neigiama 0,6° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės ir rytų Lietuvoje 1,2–2,0 °C (neigiama 0,1–1,0° anomalija), Pietų ir vakarų Lietuvoje bei centrinėje šalies dalyje 2,0–3,0 °C (neigiama 0,1–1,6° anomalija), šilčiausia buvo pamaryje, Kuršių nerijoje ir Klaipėdoje, 3,0–4,0 °C (neigiama 0,6–1,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 9,4 °C registruota 12 d. Šventojoje, žemiausia – 18 d. Dūkšte, -5,8 °C.
Lapkričio 13 d. prie dirvos paviršiaus Šilutėje ir Raseiniuose buvo fiksuotos šalnos – temperatūra krito iki -0,7 °C.
Lapkričio 13–15 d. visoje šalyje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Lyginant su SKN, vidutiniškai šiemet tai įvyko 13 dienų vėliau, tačiau pajūryje (Nidoje, Klaipėdoje) – 4 dienomis ankščiau.
1 pav. Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrąjį lapkričio dešimtadienį vidutiniškai Lietuvoje iškrito 8,3 mm kritulių (0,4 SKN). Gausesnis kritulių kiekis teko kraštiniams rytiniams ir vakariniams rajonams bei vietomis Pietų Lietuvoje, 10–19 mm (0,4–0,9 SKN), kitur kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,1–0,7 SKN). Ypač mažai kritulių teko Žemaičių aukštumai ir centrinei šalies daliai, 1–5 mm (0,1–0,3 SKN) (2 pav.). Mažiausias kritulių kiekis 1,5 mm registruotas Laukuvoje, didžiausias – 18,2 mm Zarasuose.
2 pav. Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio antrąjį dešimtadienį buvo 6,2 val. (0,5 SKN): nuo 0,1 val. Dotnuvoje iki 14,4 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -5…2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 2–3 °C.
Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,7 °C (teigiama 3,4° anomalija) – šiltesnis pirmasis lapkričio dešimtadienis buvo tik 1967 m. (7,9 °C) ir 2000 m. (7,8 °C), o 2020 ir 2022 m. taip pat buvo 7,7 °C. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 6,8–7,0 °C (teigiama 2,9–3,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 7,0–8,0 °C (teigiama 3,2–3,9° anomalija), vakariniame ir pietvakariniame pakraščiuose, Alytaus ir Birštono bei Jonavos ir Ukmergės apylinkėse – 8,0–8,5 °C (teigiama 2,5–3,8 anomalija), pajūryje ir Kuršių nerijoje buvo 8,5–9,0 °C (teigiama 2,5–3,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 15,1 °C registruota 1 d. Utenoje, žemiausia -1,8 °C – 2 d. Kazlų Rūdoje.
Šalyje lapkričio 2 ir 5 d. ore ir prie dirvos (5 cm aukštyje), 8–10 d. – tik prie dirvos paviršiaus vietomis buvo fiksuojamos šalnos – oro temperatūra krito iki -1,7 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -3,9 °C.
1 pav. Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį lapkričio dešimtadienį buvo 29,2 mm (1,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 8–25 mm (0,5–1,4 SKN). Vakarų Lietuvoje palijo gausiai, ypač daug kritulių teko Kretingos, Plungės ir Vėžaičių apylinkėms, 100–111 mm (3,2–3,2 SKN) –čia kritulių kiekis viršijo mėnesio SKN. Palangoje ir Rietave iškrito apie 85 mm kritulių, kitur Vakarų Lietuvoje ir Biržuose – 25–75 mm (1,2–2,6 SKN). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Vėžaičiuoe (110,3 mm) ir Kretingoje (108,8 mm). Mažiausiai kritulių registruota Marijampolėje – 8,2 mm. Lapkričio 4–9 dienomis Vakarų Lietuvoje (5 d. ir Biržuose) registruoti pavojingo lietaus1 atvejai, stipriausias – 7 d. Kretingoje (39 mm/12 val.).
2 pav. Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio pirmąjį dešimtadienį buvo 14,1 val. (0,8 SKN): nuo 3,8 val. Telšiuose iki 21,5 val. Kybartuose ir Lazdijuose (3 pav.).
3 pav. Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 2–6 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–7 °C.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
Spalio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,0 °C (teigiama 0,7° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 6–7 °C (teigiama 0,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 7–8 °C (teigiama 0,4–0,9° anomalija), Pietvakarių Lietuvoje ir vakariniame pakraštyje 8–9 °C (teigiama 0,9–1,2° anomalija), pajūryje ir pamaryje 9–10 °C (teigiama 0,9–1,0°C anomalija), Nidoje 10,3 °C (teigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 20,5–25,4 °C, žemiausia nukrito iki -4,6… -1,1 °C, Nidoje 0,1 °C, Ventėje 1,1 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 3 d. Alytuje, 25,4 °C – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Paros rekordas šį mėnesį pasiektas dar ir 14 dieną – 22,8 °C Druskininkuose. Žemiausia oro temperatūra -4,6 °C užfiksuota 29 d. Panevėžyje.
Šių metų spalio mėnesį įvyko du oro temperatūros perėjimai. Spalio 4 d. didžiojoje šalies dalyje, o spalio 5 d. vakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi vidutiniškai mėnesiu vėliau, lyginant su SKN.
Taip pat beveik visoje šalies teritorijoje spalio 15 d., o pajūrio zonoje spalio 19–24 d. vidutinei paros temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais šis perėjimas įvyko vidutiniškai 12 dienų vėliau, o pajūryje – 7 dienomis vėliau, lyginant su SKN.
1 pav. Spalio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Spalio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 118,0 mm (1,7 SKN). Juostoje, einančioje per šalies vidurį iš šiaurės į pietus bei Guntauninkuose, Ventėje ir Trakuose kritulių buvo mažiausiai, 69–100 mm (1,0–1,9 SKN), abipus šios juostos, Pietryčių Lietuvoje, rytiniame pakraštyje ir vietomis vakariniuose rajonuose 100–125 mm (1,1–2,3 SKN), gausiausiai palijo Žemaičių aukštumos vakarinėje pusėje 150–200 mm (2,0–2,2 SKN), kitur – 125–150 mm (1,4–2,2 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Joniškyje (69,1 mm), daugiausiai – Rietave (192,8 mm).
Vietomis 4–6, 8, 12, 15, 21–23 ir 25–26 dienomis fiksuoti pavojingo1 lietaus atvejai.
Spalio 8 d. šiaurės rytiniuose rajonuose iškrito pirmasis šio šaltojo sezono sniegas.
Spalio pradžioje pavojinga2 ir stichinė3 sausra plėtėsi Pietų Lietuvoje, o jau antrajame mėnesio dešimtadienyje ėmė sparčiai trauktis ir spalio 14 d. baigėsi visoje šalies teritorijoje.
2 pav. Spalio mėnesio kritulių kiekis
Spalio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 85,6 val. (0,8 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Kaune (101,7 val.), trumpiausiai – Klaipėdoje, 62,3 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė spalio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 15,4–26,6 m/s, Ventėje 28,2 m/s, Šumske – 28,7 m/s.
Šalnos tiek 5 cm, tiek standartiniame 1,5 m aukštyje buvo fiksuojamos beveik visoje šalyje.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–10 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 1–4 °C, aukščiausia kilo iki 17–20 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 3–6 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 16–19 °C.
Vėsių ir drėgnų orų nešinas spalis šiek tiek pagyvino išsekusius šalies vandens telkinius.
Vidutinis spalio mėnesio vandens lygis upėse svyravo nuo 4–58 cm žemiau (pietinė, rytinė Lietuvos dalis), iki 5–65 cm aukščiau (šiaurinė, vakarinė dalis) vidutinio spalio mėnesio vandens lygio.
Nuo rugpjūčio pabaigos fiksuotas gamtosauginis debitas Nemune ties Druskininkais, antrojo spalio dešimtadienio metu jau nebebuvo fiksuojamas. Vandeningumą pamažu susigrąžina ir kitos didžiosios šalies upės.
Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis spalį buvo 1 cm aukštesnis už vidurkį, o vidutinė vandens temperatūra siekė 10,6 °C. Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis vandens lygis svyravo atitinkamai 7 cm aukščiau ir 8 cm žemiau vidutinės spalio mėnesio vandens lygio reikšmės.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 5–9 °C, ežeruose ir tvenkiniuose – 5–11 °C, Kuršių mariose – 6–7 °C, Baltijos jūroje – 9–10 °C.
Nuo trečiojo spalio dešimtadienio Lietuvos upės jau pamažu pradėjo laisvintis ir iš hidrologinės sausros gniaužtų. Paskutinę mėnesio dieną sausra buvo fiksuojama ties 2 vandens matavimų stotimis (VMS). Ties 3 VMS situacija vis dar išliko artima hidrologinei sausrai.
4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse spalio mėnesį
5 pav. Upių būklė spalio mėnesį
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros ir kritulių indeksas ) <3,5.
3 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI <3,5.
Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,4 °C ir lygi SKN. Vėsiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje 3,6–4,0 °C (neigiama 0,5° anomalija), kitur Šiaurės rytų Lietuvoje 4,0–5,0 °C (neigiama 0,1–0,7° anomalija), pietvakariuose ir pajūryje bei Kuršių nerijoje 6,0–6,8 °C (-1,1…1,1° anomalija), kitur 5,0–6,0 °C (0,0–0,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 16,4 °C registruota 30 d. Druskininkuose. Žemiausia temperatūra -4,6 °C fiksuota 29 d. Panevėžyje. Trečiąjį dešimtadienį šalnos nei ore nei dirvožemio paviršiuje nefiksuotos, nes baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.
1 pav. Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiasis spalio dešimtadienis buvo labai lietingas, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 52,6 mm (2 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Šiaurės vakarų Lietuvoje ir Kazlų Rūdos apylinkėse 28–45 mm (0,9–2,1 SKN), gausiausiai prilijo Rytų (išskyrus pakraštį) ir Pietryčių Lietuvoje 60–84 mm (2,4–3,7 SKN), kitur – 45–60 mm (1,5–2,5 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių teko Kyburiams (28,3 mm), daugiausiai –Tauragnams, 83,5 mm. 21–23 ir 25–26 dienomis vietomis fiksuoti pavojingo1 lietaus atvejai.
2 pav. Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje spalio trečiąjį dešimtadienį buvo 8,6 val. (vos trečdalis SKN laiko): nuo 3 val. Klaipėdoje iki 16,6 val. Lazdijuose (3 pav.).
3 pav. Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Beveik visoje šalies teritorijoje spalio 15 d., o pajūrio zonoje spalio 19-24 d. vidutinei paros temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 5–7 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 9–11 °C, žemiausia krito iki 1–4 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 3–6 °C.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,1 °C (teigiama 0,8° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 6,7–7,0 °C (teigiama 0,6° anomalija), Rytų ir Šiaurės Lietuvoje 7,0–8,0 °C (teigiama 0,5–1,1° anomalija), šalies pietvakariuose ir vakaruose, išskyrus vakarinį pakraštį 8,0–9,0 °C (teigiama 0,7–1,1° anomalija), vakariniame pakraštyje 9,0–10,3 °C (teigiama 1,2–1,4° anomalija), Nidoje 10,7 °C (teigiama 1,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 22,8 °C registruota 14 d. Druskininkuose – tai ir naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia temperatūra -3,6 °C fiksuota 19 d. Skuode.
Vėstant orams, šalnos tiek dirvos paviršiuje, tiek ore fiksuotos vis dažniau beveik visoje šalyje.
1 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį spalio dešimtadienį buvo 29,8 mm (1,7 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Pietų Lietuvoje, Klaipėdoje ir Pasvalio , Guntauninkų bei Joniškio apylinkėse, 10–20 mm (0,7–1,5 SKN), didžiojoje šalies dalyje išmatuota 20–40 mm kritulių (1,1–2,4 SKN), Vakarų Lietuvoje, išskyrus pajūrį, ir Puvočiuose 40–80 mm (1,7–4,1 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių teko Lazdijams ir Kalvarijai – po 11,7 mm, daugiausiai – Laukuvai, 80 mm.
12, 14 ir 15 dienomis vietomis fiksuoti pavojingo1 lietaus atvejai.
2 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje spalio antrąjį dešimtadienį buvo 35,2 val. (artimas SKN laikas): nuo 26,1 val. Utenoje iki 42,9 val. Kaune (3 pav.).
3 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Antrojo spalio dešimtadienio pirmosiomis dienomis stichinė sausra traukėsi iš pietinės Lietuvos teritorijos ir jau spalio 14 d. sausra baigėsi visoje šalies teritorijoje. Ilgiausiai stichinė sausra buvo fiksuota Alytaus m. sav. ir kai kuriose Alytaus r. sav. seniūnijose.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–10 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 13–17 °C, žemiausia krito iki 1–5 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–7 °C, o Šilutės automatinėje meteorologijos stotyje krito iki 10 °C temperatūros.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,7 °C (teigiama 1,4° anomalija). Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje 9–10 °C (teigiama 0,9–1,2° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 10–11 °C temperatūra (teigiama 1,2–1,6° anomalija), vietomis Pietų Lietuvoje, Jonavos apylinkėse ir vakariniam pakraštyje 11–12 °C (teigiama 1,5–2,0° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje, 13–14 (teigiama 2,5–2,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 25,4 °C registruota 3 d. Alytuje – tai naujas šios dienos šilumos rekordas Lietuvoje. Žemiausia temperatūra nukrito iki -4,3 °C 10 d. taip pat Alytuje.
Didžiojoje šalies dalyje, spalio 4 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Vakarinėje ir Šiaurės rytinėje dalyje meteorologinė vasara baigėsi spalio 5 d. Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi vidutiniškai mėnesiu vėliau lyginant su SKN.
1 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį spalio dešimtadienį buvo 34,3 mm (1,4 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Vidurio Lietuvoje ir rytiniame pakraštyje, 14–30 mm (0,7–1,4 SKN), Aukštaitijoje, pajūryje ir pamaryje bei dalyje Žemaitijos 30-60 mm (1,1–2,5 SKN), gausiausiai palijo Žemaičių aukštumos priešvėjiniuose šlaituose ir Tabokinėje, 60–77 mm (1,8–1,9 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis per I-ąjį dešimtadienį užfiksuotas Plungėje – 76,2 mm, mažiausias – Šeduvoje ir Panevėžyje, atitinkamai 14,6 ir 14,8 mm. 4–6 ir 8 dienomis vietomis, daugiausiai Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje fiksuoti pavojingo1 lietaus atvejai.
Pirmojo spalio dešimtadienio pradžioje stichinė sausra toliau plėtėsi pietinėje šalies dalyje, apimdama Lazdijų, Druskininkų, Alytaus miesto ir rajono sav. teritorijas. Taip pat buvo fiksuojama ir kai kuriose Prienų, Marijampolės r. sav. seniūnijose. Dešimtadienio pabaigoje sausra pasitraukė iš kai kurių teritorijų – baigėsi Prienų, Druskininkų ir Marijampolės sav. teritorijose, bei kai kuriose Alytaus ir Lazdijų r. sav. seniūnijose.
2 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje spalio pirmąjį dešimtadienį buvo 41,8 val. (artimas SKN): nuo 28,2 val. Klaipėdoje iki 48,6 val. Kaune (3 pav.).
3 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vėstant orams, dešimtadienio pabaigoje daugelyje šalies meteorologijos stočių buvo fiksuota šalna dirvos paviršiuje ir ore.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 10–13 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 17–20 °C, žemiausia krito iki 3–8 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 7–10 °C.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,5 °C (teigiama 3,7° anomalija). Tai pats šilčiausias rugsėjis nuo 1961 m. – iki šiol šilčiausias buvo 1975 m., 14,9 °C.
Vėsiausia buvo Rytų ir Pietryčių Lietuvoje bei Žemaičių aukštumos šiaurinėje dalyje, 15–16 °C (teigiama 3,2–3,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje 16–17 °C (teigiama 3,5–4,0° anomalija), vakariniame pakraštyje, Pietvakarių Lietuvoje, Birštono–Jonavos ruože ir Elektrėnų apylinkėse 17–18 °C (teigiama 3,1–4,4° anomalija), Kuršių nerijoje ir Ventės rage 18,0–18,2 °C (teigiama 3,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23,5–30,4 °C, žemiausia nukrito iki 2,1–9,0 °C, Nidoje 12,0 °C, Ventėje 11,1 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 13 d. Birštone 30,4 °C – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Parų rekordai šį mėnesį pasiekti dar 5 dienas: 12 d. 29,3 °C (Šakiai), 22 d. 27,8 °C (Alytus ir Druskininkai), 27 d. 28,1 °C (Kalvarija), 28 d. 27,8 °C (Kalvarija), 29 d. 27,0 °C (Birštonas). Vėsiausia buvo 16-os naktį Varėnoje, 2,1 °C.
Šį mėnesį laikantis aukštai vidutinei paros temperatūrai Lietuvos teritorijoje tęsėsi meteorologinė vasara.
1 pav. Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra
Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 31,6 mm (0,5 SKN). Juostoje, einančioje per šalies vidurį iš šiaurės į pietus kritulių buvo mažiausiai, 4–20 mm (0,1–0,4 SKN). Rytinėje Žemaitijos pusėje ir Rytų Lietuvos didžiojoje dalyje bei Biržuose registruota 20–40 mm kritulių (0,4–0,8 SKN), vakarinėje Žemaitijos pusėje, pajūryje, pamaryje, vietomis Aukštaitijoje 40–60 mm (0,7–0,9 SKN), didžiausias kritulių kiekis registruotas rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, 60–64 mm (0,7–1,3 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Kalvarijoje, 4,2 mm, daugiausiai – Vėžaičiuose, 64,4 mm. Vietomis 1–2, 14 ir 23 d. fiksuoti pavojingo lietaus1 atvejai, daugiausiai prilijo rugsėjo 2 d. Šilutėje (36,2 mm/12 val.) ir Vėžaičiuose (35,3 mm/12 val.) bei 23 d. Molėtuose (33,2 mm/6 val.).
Rugsėjo 15 d. vienoje Lazdijų r. sav. seniūnijoje buvo fiksuota sausra2, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys. Vėliau pavojinga sausra buvo pradėta fiksuoti ir kai kuriose kitose Pietų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Mėnesio paskutinėmis dienomis buvo pradėta fiksuoti sausra3, kaip stichinis meteorologinis reiškinys Alytaus m., Alytaus r. ir Lazdijų r. sav. seniūnijoje.
2 pav. Rugsėjo mėnesio kritulių kiekis
Rugsėjo mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 256,6 val. (1,4 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Kaune (284,5 val.), trumpiausiai – Šiauliuose, 230,5 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugsėjo mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 11,5–17,7 m/s, Ventėje 20,7 m/s, Palangoje 18,3 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–19 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 9–14 °C, aukščiausia kilo iki 23–27 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 12–15 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 20–24 °C.
Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,8) buvo vos 0,2 aukštesnis ir atitiko daugiametį vidurkį (2,6). Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė (4,2) buvo fiksuota 5 d. ir 0,9 viršijo daugiametį šios paros vidurkį (3,3), o mažiausia (1,0) reikšmė fiksuota 30 d., 0,9 mažesnis už šios paros daugiametį vidurkį.
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugsėjo mėnesį
Pirmasis rudens mėnuo pašykštėjo kritulių, todėl upių vandeningumas ir toliau išliko mažas.
Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis upėse svyravo labai įvairiai – nuo 3 iki 40 cm virš, iki 1–56 cm žemiau vidutinio daugiamečio rugsėjo mėnesio vandens lygio. Mažiausiai vandens plukdė Nemuno, Neries, Nevėžio ir Šešupės upės. Gamtosauginiai debitai stebėti Nemune ties Druskininkais nuo rugsėjo 8 d., ties Kaunu nuo rugsėjo 14 d., Nemune ties Nemajūnais gamtosauginis debitas stebėtas rugsėjo 16–24 dienomis.
Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis buvo 1 cm žemesnis už vidutinį daugiametį rugsėjo mėnesio vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonu ir Darsūniškiu – aukštesnis, atitinkamai 8 cm ir 6 cm.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 12,2–18,5°C, ežeruose 17,3–20,9°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 17,6–18,2°C.
6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį
7 pav. Rugsėjo mėnesio upių būklė
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI(temperatūros–kritulių indeksas ) <3,5.
3 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI <3,5.
Rugpjūčio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,5 °C (teigiama 1,9° anomalija). Šiaurės vakariniuose rajonuose buvo 18,0–19,0 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje – 17,0–18,0 °C (teigiama 1,6–2,5° anomalija), Vidurio ir Pietų Lietuvoje buvo šilčiausia – 20,0–20,7 °C (teigiama 2,2–2,5° anomalija), Kuršių nerijoje buvo 19,6 °C (teigiama 0,6° anomalija). Šilčiausia buvo Alytuje (20,7 °C), o šalčiausia – Skuode (18 °C) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 30,4–34,6 °C, žemiausia nukrito iki 6,5–11,3 °C, Nidoje ir Ventėje 13,3–13,6 °C. Žemiausia paros oro temperatūra registruota 12 d. Akmenėje 6,5 °C. Aukščiausia – 17 d. Birštone, 34,6 °C.
Rugpjūčio 6 dieną visoje Lietuvoje, išskyrus Nidą ir Ventę, registruotas karštis1. Rugpjūčio 15–20 d. registruota pirmoji šiais metais kaitra2. Visas šešias dienas ji tęsėsi Alytuje, Druskininkuose, Jonavoje, Kaišiadoryse, Kalvarijoje ir Varėnoje. Rugpjūčio 26 d. fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis1 pietinėje Lietuvos dalyje (Lazdijai, Alytus, Marijampolė, Birštonas, Druskininkai, Kaišiadorys, Kalvarija, Prienai ir Šalčininkai). 16, 17, 20 ir 26 dienomis buvo pasiekti nauji šių parų karščio rekordai, atitinkamai 16 d. 34,2 °C (Alytus, Birštonas, Kalvarija), 17 d. 34,6 °C (Birštonas, tai ir viso mėnesio aukščiausia oro temperatūra), 20 d. 32,8 °C (Dotnuva) ir 26 d. 31,7 °C (Birštonas).
7 d. naktį ir 16–19 naktimis daug kur registruotos tropinės naktys (kai oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C) .
1 pav. Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 129 mm (1,68 SKN). Pietų Lietuvoje iškrito mažiausiai kritulių, 38–61 mm (0,5–0,8 SKN). Vidurio dalyje fiksuota kiek gausesnis kritulių kiekis (68–118 mm, 1,1–1,7 SKN), didžiojoje Šiaurės, Rytų ir Vakarų Lietuvos dalyje (išskyrus Klaipėdą, Aunuvėnus ir Tabokinę, kuriuose kritulių kiekis buvo 202–228 mm, 2,7–3,2 SKN) palijo dar gausiau – 121–195 mm (1,5–2,9 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Klaipėdoje (228,1 mm), mažiausiai – Alytuje (37,6 mm). Vietomis 6, 7, 8 dienomis fiksuoti stichinio lietaus3 atvejai, 3, 5, 17, 18, 19, 20, 26 ir 28–31 dienomis – pavojingo lietaus4 atvejai.
2 pav. Rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis
Rugpjūčio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 221 val. (0,86 SKN), trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (195,4 val.), ilgiausiai – Varėnoje 248,1 val. (3 pav.).
pav. Saulės spindėjimo trukmė rugpjūčio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 13,4–26,6 m/s, o 33,5 m/s fiksuoti Kybartuose.
Nors šių metų rugpjūčio mėnuo pasižymėjo gausiais krituliais visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau nei vienoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, meteorologijos stotyje nebuvo užfiksuotas ilgas lietingas laikotarpis5. Tik vienoje, VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančios stoties duomenimis, buvo užfiksuotas ilgas lietingas laikotarpis Pasvalio r. sav. dalyje. Per šį mėnesį visoje Lietuvoje pribrendo obuoliai, šermukšniai ir kaukazinės slyvos.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–22 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 12–15 °C, aukščiausia kilo iki 26–33 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 14–20 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 24–29 °C.
Rugpjūčio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (4,4) buvo vos (0,2) aukštesnis ir atitiko daugiametį vidurkio rezultatą (4,2). Rugpjūtį aukščiausia UVI reikšmė (5,7) buvo fiksuota 13 d., kuri buvo (1,6) didesnė už daugiametę šios paros reikšmę (4,1), o mažiausia (2,9) reikšmė fiksuota 7 d., kur šios dienos nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI rezultato gautas net (-1,8) mažesnis. Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl birželio mėnesio ozono duomenų nėra.
Po užsitęsusio sausringo laikotarpio, rugpjūčio 8 dieną į šalį atslinkęs ciklonas nepagailėjo kritulių, pamaitindamas upes ir šiek tiek pagerindamas bendrą vandens telkinių būklę.
Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis upėse svyravo labai įvairiai – nuo 1 iki 32 cm virš, iki 1 – 47 cm žemiau vidutinio daugiamečio rugpjūčio mėnesio vandens lygio. Mažiausiai paskutinį vasaros mėnesį vandens plukdė Nemuno, Neries, Nevėžio ir Šešupės upės. Rugpjūčio 26–27, 29–31 dienomis Nemune ties Druskininkų vandens matavimo stotimi buvo pasiektas ir gamtosauginis debitas.
Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis buvo 1 cm žemesnis už vidutinį daugiametį rugpjūčio mėnesio vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonu ir Darsūniškiu – aukštesnis, atitinkamai 6 cm ir 4 cm.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16–23, Kuršių mariose – 18–20, Baltijos jūroje – 19 laipsnių šilumos.
4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugpjūčio mėnesį
5 pav. Upių būklė liepos mėnesį
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.
2 kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.
3 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.
4 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
5 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).
Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,6 °C (neigiama 0,7° anomalija). Šiaurės vakariniuose rajonuose buvo 16,4–17,0 °C (neigiama 0,8–1,1° anomalija), didžiojoj šalies daly – 17,0–18,0 °C (neigiama 0,5–1,1° anomalija), Pietų Lietuvoje ir siaurame pajūrio ruože 18,0–18,5 C (-0,5…0,0° anomalija), Kuršių nerijoje, Ventės ir Druskininkų apylinkėse 18,5–19,1 °C (neigiama 0,2° anomalija). Šilčiausia buvo Ventėje (19,1 °C), o šalčiausia – Skuode (16,4 °C) °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 29,8–34,9 °C, žemiausia nukrito iki 3,8–11,9 °C, Nidoje ir Ventėje 13,4–13,5 °C. Žemiausia paros oro temperatūra registruota 11 d. Molėtuose, 3,8 °C. Aukščiausia – 16 d. Kalvarijoje, 34,9 °C – šią dieną visoje Lietuvoje, išskyrus Nidą ir Ventę, registruotas karštis1 – oro temperatūra perkopė 30 °C, trijose meteorologijos stotyse viršytas buvęs šios paros maksimalios oro temperatūros rekordas. Karštis registruotas keliose stotyse ir 17 d.
1 pav. Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra
Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 55 mm (2/3 SKN). Pietų Lietuvoje, Joniškio ir Guntauninkų apylinkėse kritulių iškrito mažiausiai, 20–40 mm (0,3–0,5 SKN), Rytų ir Vakarų Lietuvoje (išskyrus pajūrį ir Tauragnų–Švenčionių apylinkes) palijo gausiau – 60-120 mm (0,7–1,1 SKN), kitur 40–60 mm (0,5–0,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Plungėje (116,7 mm) ir Šalčininkuose (98,3 mm), mažiausiai – Kalvarijoje (20,2 mm) ir Kazlų Rūdoje (24,3 mm). Vietomis liepos 2, 3, 6, 7, 18, 22, 23, 25 ir 31 d. fiksuoti pavojingo lietaus2 atvejai.
2 pav. Liepos mėnesio kritulių kiekis
Liepos mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 269 val. (0,9 SKN), trumpiausiai Saulė švietė Biržuose (241,2 val.), ilgiausiai – Nidoje 294,8 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė liepos mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 11,9–18,7 m/s, vietomis 19,9–23,7 m/s.
Stichinė sausra3 per pirmą dešimtadienį traukėsi iš Vakarų ir Vidurio Lietuvos teritorijos. Nors vietomis iškrito krituliai, tačiau stichinė sausra išsilaikė šalies šiaurės rytinėje dalyje – buvo toliau fiksuojama Rokiškio, Anykščių, Utenos, Zarasų r. sav. Tačiau sausra kaip pavojingas meteorologinis reiškinys nebebuvo fiksuojama nei vienoje Lietuvos savivaldybėje. Antrajame liepos dešimtadienį sausros situacija išliko labai panaši – toliau buvo fiksuojama kai kuriuose šiaurės rytiniuose rajonuose, bet baigėsi Rokiškio r. sav. ir per šį dešimtadienį prasidėjusiose Visagino ir Ignalinos r. sav. Trečiasis dešimtadienis pasižymėjo tuo, kad pirmosiomis dienomis baigėsi sausra kaip stichinis meteorologinis reiškinys, ir liepos 23 d. Lietuvoje sausra, nei kaip stichinis, nei kaip pavojingas meteorologinis reiškinys nebebuvo fiksuojamas.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 12–17 °C, aukščiausia kilo iki 28–36 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 15–19 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 24–30 °C.
Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl liepos mėnesio ozono duomenų nėra.
Nuo liepos 24 d. 12 UTC iki 31 d. 10 UTC sutriko UVE jutiklio veikimas, susidarė UVI duomenų trūkis. Apžvalga neparengta dėl prietaiso gedimo bei per ilgo duomenų trūkio.
Liepos mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–62 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis vakariniuose rajonuose – 3–23 cm aukštesnis už jį. Daugelyje upių vandens lygiai buvo mažesni už žemiausią daugiametį vidutinį vandens lygį. Susidariusios sąlygos atitiko hidrologinės sausros kriterijus ir nuo liepos 17 d. buvo paskelbta sausra nacionaliniu mastu. Gamtosauginiai debitai stebėti Neryje ties Vilniumi, Nemune ties Druskininkais, Lėvenyje ties Bernatonimis, Ventoje ties Papile, Akmenoje ties Paakmeniu, Šešuvyje ties Skirgailais. Naujas liepos mėnesio minimalus vandens lygis pasiektas Nevėžyje ties Panevėžiu – 9 cm (buvęs 12 cm).
Paskutinėmis liepos mėnesio dienomis prasirodžius gausesniems krituliams vandens lygiai ėmė pamažu kilti. Nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra baigėsi 2023 m. liepos 30 d., tačiau lokaliai išliko. Sausra tebestebima Svyloje, Lėvenyje, Tatuloje, Nemune, Skrobluje, Neryje, Širvintoje, Nevėžyje, Sanžilės kanale, Šušvėje, Akmenoje, Šešuvyje, Minijoje.
Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 8 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 1 ir 4 cm.
Vidutinė liepos mėnesio vandens temperatūra upėse siekė 16,0–22,8°C, ežeruose – 19,7–21,7°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 19,4–20,0°C.
4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį
5 pav. Upių būklė liepos mėnesį
1 pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
3 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros-kritulių indeksas) <3,5.
