Vasario antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,7 °C (teigiama 4,2° anomalija). Visoje šalyje temperatūra buvo teigiama, išskyrus rytinį šalies pakraštį, kur buvo -0,3 °C (teigiama 3,8° anomalija). Kitur rytinėje dalyje temperatūra buvo 0,0–1,0 °C (teigiama 4,0° anomalija), pietvakarinėje ir vakarinėje dalyje 2,0–3,3 °C (teigiama 3,0–5,1° anomalija), likusioje šalies dalyje 1,0–2,0 ° (teigiama 3,9–4,5° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 12,2 °C išmatuota 16 d. Pagėgiuose – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia nukrito iki -8,3 °C 19 d. Dūkšte.
1 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 14,1 mm (0,9 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 5–15 mm (0,4–1,1 SKN), daugiausiai kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje ir Kazlų Rūdoje 20–26 mm (1,1–1,5 SKN), kitur 15–20 mm (0,8–1,4 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis registruotas Nidoje 25,1 mm, mažiausias – Vilniuje, 6,3 mm.
2 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Naktį iš vasario 19 į 20 d. pasnigo visoje šalyje, daugiausia – Pietų Lietuvoje. Tačiau vietomis šiauriniuose rajonuose sniego danga buvo nesusidariusi arba sniego buvo labai nedaug. Kitur jos storis buvo 1–8 cm, storiausia – Švenčionyse (16 cm) ir Puvočiuose (8 cm).
3 pav. Sniego dangos storis vasario 20 d.
Vasario antrąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 12,6 val. (0,6 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje 8,1 val., ilgiausiai – Lazdijuose, 17,9 val. (4 pav.).
4 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Šio dešimtadienio pradžioje įšalas daugelyje šalies rajonų plonėjo, o vietomis dirvožemis nebuvo įšalęs per visą dešimtadienį. Dešimtadienio pabaigoje, kai kuriuose šalies rajonuose įšalas siekė nuo 2 iki 6 cm storio.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–3 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje laikėsi apie 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį vasario mėnesio dešimtadienį (371 DU1) buvo vidutiniškai 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (377 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (423 DU) fiksuota 13 d., o mažiausia 18 d. (320 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų vidurkių buvo atitinkamai 14 % ir -15 %.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas
Vasario pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,4 °C (teigiama 3,5° anomalija). Šiaurės rytinėje pusėje oro temperatūra buvo švelniai neigiama, pietvakarinėje – teigiama. Šalčiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje, -2,6…-2,0 °C (teigiama 3,2° anomalija), kitur šiaurės rytinėje šalies pusėje -1,0… 0,0 °C (teigiama 2,8–3,5° anomalija). Pietvakarių Lietuvos kraštiniuose rajonuose registruota 1,0–2,3 °C temperatūra (teigiama 3,0–4,4° anomalija), kitur – 0,0–1,0 °C (teigiama 3,5–4,4° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 8,0 °C išmatuota 3 d. Kybartuose, žemiausia -12,9 °C – 8 d. Molėtuose.
1 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 24,6 mm (1,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 15–30 mm (1,1–2,2 SKN), mažiausiai kritulių registruota šiaurės rytiniame pakraštyje – 8–15 mm (0,6–0,9 SKN), gausiausiai kritulių registruota pačiame pietvakariniame pakraštyje, vietomis Rytų Lietuvoje, Pagėgių–Plungės ir Birštono–Kazlų Rūdos apylinkėse bei Jonavoje, 30–40 mm (1,7–2,5 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis registruotas Biržuose (8,8 mm), didžiausias – Kazlų Rūdoje – 40 mm.
2 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Paskutinę dešimtadienio dieną Pietų ir Vakarų Lietuvoje sniego danga buvo iki 3 cm, vietomis ji buvo visai ištirpusi. Storiausia išsilaikė rytiniame ir šiauriniame pakraščiuose: Švenčionyse 25 cm, Tauragnuose 18 cm, Tabokinėje 15 cm, Akmenėje 14 cm, kitur – 3–12 cm.
3 pav. Sniego dangos storis vasario 10 d.
Vasario pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 16,5 val. (0,8 SKN): nuo 8,2 val. Telšiuose iki 27,5 val. Utenoje (4 pav.).
4 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Pirmosiomis dešimtadienio dienomis įšalas daugelyje šalies rajonų plonėjo, o Biržų, Varėnos ir Vilniaus apylinkėse įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs iki 5 cm. Tačiau Panevėžyje ir Šiauliuose įšalas nesusidarė per visą šį dešimtadienį. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje storiausias įšalas buvo matuojamas Vilniuje, kur buvo įšalę iki 18 cm. Kituose šalies rajonuose įšalusio dirvožemio storis buvo labai nevienodas – nuo 1 cm Utenoje iki 10 cm Raseiniuose.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje laikėsi apie 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį vasario mėnesio dešimtadienį (386 DU1) buvo vidutiniškai 5 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (367 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (437 DU) fiksuota 4 d., o mažiausia 6 d. (347 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių buvo 20 % ir -6 %.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -4,1 °C (neigiama 1,2° anomalija): nuo -3,0…-1,0 °C (neigiama 0,2–1,0° anomalija) vakariniame pakraštyje ir Kybartuose iki -6,5…-5,0 °C šiaurės rytinėje šalies dalyje (neigiama 2,0–2,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 2,8–6,8 °C, žemiausia buvo nukritus iki -28,0…-16,6 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 30 d. Kybartuose, iki 6,8 °C, šalčiausia buvo 8 d. Zarasuose, -28,0 °C.
1 pav. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 43,5 mm (0,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje buvo registruota 15–45 mm kritulių (0,5–0,9 SKN). Daugiau kritulių teko pietrytiniam pakraščiui ir Vakarų Lietuvai bei kai kuriems Pietų Lietuvos rajonams, 45–80 mm (0,8–1,2 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Joniškyje (16,5 mm), daugiausiai – Rietave (77,4 mm) ir Vėžaičiuose (72,8 mm). Sausio 19 ir 24 d. vietomis Žemaitijoje registruoti pavojingų1 kritulių atvejai.
2 pav. Sausio mėnesio kritulių kiekis
Trečiąjį dešimtadienį dėl gana šiltų orų sniegas sparčiai tirpo. Paskutinę mėnesio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi tik Rytų Lietuvoje bei Laukuvoje ir Raseiniuose (1–16 cm). Storiausia danga buvo Švenčionyse (16 cm) ir Rokiškyje (11 cm).
3 pav. Sniego dangos storis sausio 31 d.
Sausio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 37,2 val. (0,9 SKN): nuo 29,5 val. Utenoje iki 46,8 val. Kybartuose (3 pav.).
4 pav. Saulės spindėjimo trukmė sausio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 14,0–21,1 m/s. Didžiausi vėjo greičiai registruoti Ventėje: 12 d. 21,1 m/s ir 25 d. 20,5 m/s.
Mėnesio pradžioje įšalas sparčiai formavosi visoje Lietuvoje. Daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo įšalę 11–18 cm, o Telšiuose ir Biržuose iki 20–24 cm. Antrąjį sausio mėnesio dešimtadienį įšalas beveik nekito, didžiojoje šalies dalyje įšalas buvo matuojamas 10–20 cm storio. Ploniausias įšalas buvo Ukmergės rajone ir siekė 2 cm. Trečiąjį mėnesio dešimtadienį, šiek tiek šylant orams daugelyje šalies rajonų dirvožemio sluoksnis ėmė sparčiai plonėti, o dešimtadienio pabaigoje Šilutėje, Kybartuose ir Panevėžyje įšalas visiškai ištirpo. Tačiau Biržuose ir Vilniuje įšalęs dirvožemių sluoksnis siekė 23–24 cm. Kituose šalies rajonuose įšalo storis labai skyrėsi – nuo 1 cm Kaune ir Ukmergėje iki 12 cm Varėnoje.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje krito iki -5…1 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -6…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -3…1 °C.
Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (337 DU2) Kauno MS sausio mėnesį (neįtraukiant 21 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai tik 1 % buvo mažesnis ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (340 DU). Šį mėnesį išmatuotas BOK pasižymėjo pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis. Mažiausi BOK buvo registruojami pirmą ir antrą dešimtadienį. Pavojingai sumažėjęs BOK šį mėnesį buvo fiksuojamas 2 kartus – 10 d. (245 DU) ir 11 d. (264 DU), atitinkamai 25 ir 22 % žemesnis už šių dienų daugiametį vidurkį, tačiau daugiametę sausio mėnesio žemiausia reikšmę (224 DU, kuri išmatuota 2020.01.26 d.) viršijo 9 % (10 d.) ir 18 % (11 d.). Taip pat 10 ir 11 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų minimumo rekordus, antroje vietoje palikusius (273 DU, 1993-01-10 d.) ir (275 DU, 2021-01-11 d.).
Aukščiausios BOK reikšmės buvo fiksuojamos antro ir trečiojo dešimtadienio dienomis – 20 d. (405 DU) bei 25 d. (391 DU). Šių parų nuokrypis nuo daugiametės maksimalios sausio mėnesio reikšmės (512 DU, 2023-01-19 d.) atitinkamai yra 21 ir 24 % mažesnis.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS sausio mėnesį
Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 1–146 cm aukštesnis už sausio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tik Nemune ties Druskininkais vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 39 cm žemesnis.
Pirmosiomis sausio mėnesio dienomis buvo stebimas besibaigiantis atodrėkio ir lietaus sukeltas poplūdis upėse, vandens lygis tolygiai krito ir atkeliavus žiemiškiems orams, vandens telkiniuose pasirodė ledo reiškiniai. Ižas, priekrantės ledas, ledonešis upėse stebėti nuo sausio 2 dienos, kai kur išliko iki mėnesio pabaigos. Užšalo ežerai ir Kuršių marios. Sausio 18–24 dienomis ledo storis Kuršių mariose siekė 18–20 cm.
Trečiojo dešimtadienio metu prasidėjus atodrėkiui pradėta stebėti trečioji žiemos poplūdžio banga. Didesnis vandens lygio kilimas buvo stebimas vakarinėje, šiaurės vakarinėje ir šiaurinėje šalies dalyje. Per parą vandens lygiai buvo pakilę nuo pusės metro iki 150 cm. Nauji maksimalūs vandens lygiai užfiksuotas sausio 25–29 dienomis Akmenoje–Danėje ties Kretinga 430 cm (buvęs 382 cm), Akmenoje–Danėje ties Klaipėda 292 cm (buvęs 244 cm), Šyšoje ties Šilute 413 cm (buvęs 351 cm), Minijoje ties Priekule 575 (buvęs 545 cm), Klaipėdos kanale ties Lankupiais 818 cm (buvęs 749 cm), Nemune ties Šilininkais 478 cm (buvęs 461 cm). Nuo sausio 29 dienos vandens lygis pamažu pradėjo kristi.
Sausio mėnesį stichinis vandens lygis stebėtas Leitės upėje ties Kūlynais, Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne, Gėgėje ties Plaškiais, Nemune ties Panemune, Šyšoje ties Šilute, Akmenoje-Danėje ties Klaipėda ir Minijoje ties Priekule.
Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 41 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Ežeras buvo užšalo sausio 6 d. Storiausias 18 cm ledas stebėtas paskutinę mėnesio dieną.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse sausio mėnesį
6 pav. Sausio mėnesio upių būklė
Plačiau apie sausio mėnesio sąlygas skaitykite čia
1smarkus lietus, mišrūs krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,5 °C (teigiama 4,3° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame šalies pakraštyje -2…-1 °C (teigiama 4,0° anomalija), didžiojoj šalies dalyje buvo -1…1 °C (teigiama 4,0–4,6° anomalija), Vakarų ir pietvakarių Lietuvoje 1–2 °C (teigiama 3,6–5,2° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 6,8 °C išmatuota 30 d. Kybartuose, žemiausia -20,1 °C 21 d. Ukmergėje.
1 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16,1 mm (0,9 SKN). Vidurio Lietuvos šiauriniuose rajonuose, Kalvarijos, Marijampolės, Elekrėnų ir Dūkšto apylinkėse kritulių kiekis neviršiko 10 mm (0,4–0,6 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių iškrito 10–20 mm (0,6–1,1 SKN), Žemaitijoje registruota daugiausiai kritulių, 20–36 mm (1,0–1,3 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Vėžaičiuose 35,7 mm, mažiausiai – Pakruojyje (4,6 mm) ir Joniškyje (4,7 mm). Sausio 24 d. registruoti pavojingi1 krituliai Vėžaičiuose ir Plungėje.
2 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Trečiąjį dešimtadienį sniegas sparčiai tirpo, paskutinę mėnesio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi tik Rytų Lietuvoje bei Laukuvoje ir Raseiniuose (1–16 cm). Storiausia danga buvo Švenčionyse (16 cm) ir Rokiškyje (11 cm).
3 pav. Sniego dangos storis sausio 31 d.
Sausio trečiąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 10,4 val. (0,6 SKN): nuo 6,7 val. Utenoje iki 16,4 val. Kybartuose (4 pav.).
4 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Trečiąjį sausio dešimtadienį įšalęs dirvožemio sluoksnis daugelyje šalies rajonų sparčiai plonėjo, o Šilutėje, Kybartuose ir Panevėžyje įšalas visiškai ištirpo. Tačiau storas įšalo sluoksnis šio dešimtadienio pabaigoje buvo išmatuotas Biržuose ir Vilniuje – čia buvo įšalę 23–24 cm. Kituose šalies rajonuose įšalo storis labai skyrėsi – nuo 1 iki 12 cm. Ploniausias 1 cm įšalas dešimtadienio pabaigoje buvo Kaune ir Ukmergėje.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -1…1 °C.
Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (374 DU2) Kauno MS trečiąjį sausio mėnesio dešimtadienį (išskyrus 21 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 7 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (349 DU). Šiomis dienomis (išskyrus 21 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiamečius vidurkius. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 25 d. (391 DU), kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros BOK vidurkio (352 DU) sudarė 11 %. Mažiausias BOK registruotas 24 d. (355 DU), artimas šios dienos daugiamečiui vidurkiui.
1pavojingi krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Sausio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -4,1 °C (neigiama 2,1° anomalija). Šalčiausia buvo rytinėje šalies dalyje, -6,4… -5 °C (neigiama 2,3–3,0° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo -5… -3 °C (neigiama 1,6–2,7° anomalija), vakariniame pakraštyje ir Kybartuose -3,0… -0,8 °C (neigiama 0,4–1,1° anomalija). Žemiausia temperatūra -22,6 °C registruota 17 d. Šalčininkuose. Aukščiausia oro temperatūra 4,9 °C išmatuota 11 d. Nidoje.
1 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrąjį sausio dešimtadienį kritulių vidutinis kiekis Lietuvoje buvo 21,2 mm (1,4 SKN). Daugiausiai kritulių registruota pajūryje, Rietavo–Vėžaičių ruože ir Šalčininkų apylinkėse, 30–42 mm (1,4–1,6 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 15–30 mm (0,8–2,5 SKN), centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyse, vietomis Suvalkijoje ir Dūkšto apylinkėse kritulių buvo mažiausia, 7–15 mm (0,9–1,2 SKN) (2 pav.). Mažiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Joniškyje ir Kupiškyje, 7,6 mm, didžiausias – 41,1 mm Palangoje. Sausio 19 dieną Rietave registruoti pavojingi krituliai1.
2 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Paskutinę dešimtadienio dieną sniegas dengė visą Lietuvą. Storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (28 cm), Rokiškyje ir Vėžaičiuose (po 22 cm), ploniausia – Marijampolėje (5 cm), Kybartuose ir Panevėžyje (po 7 cm), Lazdijuose ir Mažeikiuose (po 8 cm) bei Nidoje (9 cm), Kitur – 10–20 cm.
3 pav. Sniego dangos storis sausio 20 d.
Sausio antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 12,4 val. (1,1 SKN), nuo 8,9 val.Biržuose iki 16,9 val. Kybartuose (4 pav.).
4 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Antrąjį sausio dešimtadienį šalčiams nesitraukiant įšalo storis beveik nekito. Daugelį šalies rajonų dešimtadienio pabaigoje dirvožemiai buvo įšalę 10–20 cm, o Telšiuose ir Biržuose 21–26 cm. Ploniausias įšalas dešimtadienio pabaigoje buvo Ukmergės rajone ir siekė 2 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje krito -1…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -4…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -2…1 °C.
Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį sausio mėnesio dešimtadienį (321 DU2) buvo vidutiniškai 6 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (342 DU). Šį dešimtadienį buvo registruojamas pavojingai sumažėjęs BOK. Atvejis fiksuotas 11 d. (264 DU), kuris lyginant su šios dienos vidutiniu daugiamečiu vidurkiu (339 DU) buvo 22 % žemesnis. Teigiami nuokrypiai ir aukštesni BOK kiekiai registruoti dešimtadienio pabaigoje – 19 d. (388 DU) ir 20 d. (405 DU), atitinkamai didesni už vidurkį 11 ir 16 %.
1pavojingi krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,1 °C (neigiama 6,3° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytinėje šalies dalyje, -12,5…-10,0 °C (neigiama 7,4–8,4° anomalija), aukščiausia dešimtadienio temperatūra -6,0…-5,0 °C registruota Nidoje ir Ventėje (neigiama 4,3° anomalija), Vakarų ir Pietų Lietuvoje -8,0…-6,0 °C (neigiama 5,2–7,2° anomalija), kitur -10,0…-8,0 °C (neigiama 4,5–6,0° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 3,3 °C išmatuota 10 d. Nidoje, žemiausia -28,0 °C 8 d. Zarasuose.
1 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 6,4 mm (0,3 SKN). Beveik visoje šalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm, tik pietiniame pakraštyje ir kai kuriuose šiaurės rytiniuose rajonuose bei Nidoje iškrito 10–12 mm (0,5–0,7 SKN) kritulių. Vakarų Lietuvoje (išskyrus Klaipėdą, Šilutę ir Ventę), kai kuriuose centriniuose rajonuose, Kupiškyje ir Trakuose 1–5 mm (0,05–0,3 SKN), kitur – 5–10 mm (0,2–0,6 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio didžiausias kritulių kiekis 12 mm registruotas Švenčionyse, mažiausiai – 1,3 mm Laukuvoje ir Palangoje.
Paskutinę dešimtadienio dieną beveik visą Lietuvą dengė sniegas. Ploniausia sniego danga buvo Vakarų Lietuvoje, iki 3 cm, didžiojoje šalies dalyje jos storis buvo 3–6 cm, Rytų ir Pietų Lietuvoje 6–11 cm. Storiausia sniego danga buvo Tauragnuose (11 cm) ir Rokiškyse (10 cm).
2 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
3 pav. Sniego dangos storis sausio 10 d.
Sausio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 14,4 val. (1,4 SKN), nuo 10,8 val. Klaipėdoje iki 18,0 val. Biržuose (3 pav.).
4 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Pirmąjį sausio dešimtadienį atvėsus orams įšalas sparčiai formavosi visoje Lietuvoje. Daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo įšalę 11–18 cm, o Telšiuose ir Biržuose iki 20–24 cm. Ploniausias įšalas dešimtadienio pabaigoje buvo Ukmergės ir Panevėžio rajonuose ir siekė iki 5 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje krito -2…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -6…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -3…1 °C.
Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį sausio mėnesio dešimtadienį (317 DU1) buvo vidutiniškai 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (325 DU). Šį dešimtadienį buvo registruojamas pavojingai sumažėjęs BOK – 10 d. fiksuotas BOK (245 DU) buvo 25 % žemesnis už šios dienos daugiametį vidurkį (329 DU). Aukštesni BOK kiekiai registruoti 7 d. (363 DU) ir 8 d. (360 DU), kurių vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkių atitinkamai sudarė 11 ir 14 %.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,1 °C (teigiama 1,2° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytiniame pakraštyje -1,4…-1,0 °C (teigiama 1,0° anomalija), kitur Rytų Lietuvoje ir Šiaurės Lietuvoje -1,0…0,0 °C (teigiama 0,5–1,8° anomalija), pietiniuose, pietvakariuose ir vakariniuose rajonuose 0,0–1,0 °C (teigiama 0,4–2,1° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 1,0–2,0 °C (teigiama 0,4–1,6° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra buvo nukritus iki -16,2…-6,2 °C, Nidoje -5,3 °C, aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 5,9–8,5 °C. Mėnesio aukščiausia oro temperatūra 8,5 °C registruota 19 d. Kybartuose, žemiausia -16,2 °C registruota 6 d. Utenoje.
Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C pajūryje šiemet prasidėjo gruodžio 2–6 d. Lyginant su SKN, šiemet tai įvyko 23 ankščiau.
1 pav. Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 71,4 mm (1,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 26–60 mm (0,7–1,3 SKN), rytiniuose ir pietiniuose rajonuose bei rytinėje Žemaičių aukštumos pusėje, Ventėje ir Utenoje 60–90 mm kritulių (1,1–1,4 SKN), daugiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai, 90–150 mm (1,2–1,6 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Plungėje (149,4 mm), Rietave (144,8 mm), Vėžaičiuose (133,8 mm) ir Kretingoje (130,6 mm), o mažiausiai – Joniškyje (26,3 mm) ir Marijampolėje (28,7 mm). Gruodžio 4, 20, 22 ir 29 dienomis vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingų kritulių1 atvejai.
Lapkričio antroje pusėje susidariusi sniego danga gruodžio mėnesio antrąjį dešimtadienį atšilus orams ištirpo.
2 pav. Gruodžio mėnesio kritulių kiekis
Gruodžio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 8,7 val. (0,3 SKN) – tai mažiausiai saulėtas gruodis per visą stebėjimų istoriją (iki šiol buvo 2018 m. gruodis su 9,9 val.) (3 pav.). Ilgiausiai Saulė švietė Lazdijuose 13,3 val., trumpiausiai – Varėnoje 2,4 val., tai ir visos šalies Saulės spindėjimo trukmės gruodžio mėn. absoliutus minimumas (iki šiol buvo 3,0 val. Utenoje 2018 m.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 12,9–25,6 m/s. Didžiausias vėjo greitis 25,6 m/s registruotas 25 d. Ventėje.
Pirmąjį gruodžio dešimtadienį įšalusio dirvožemio sluoksnis Pietų, Pietvakarių Lietuvoje siekė 11–13 cm, Šiaurės Rytų Lietuvoje įšalęs dirvožemis buvo gerokai mažiau ir siekė tik 3–4 cm. Per visą šį dešimtadienį Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje įšalusio dirvožemio sluoksnis išsilaikė ir siekė 11–14 cm, o Kaune – iki 16 cm. Šiaurės Lietuvoje dirvožemiai įšalę iki 3–5 cm. Antrojo mėnesio dešimtadienio pradžioje pradėjo plonėti dirvožemio įšalas ir šio dešimtadienio paskutinėmis dienomis pabaigė ištirpti. Beveik visą trečiąjį dešimtadienį laikantis teigiamai temperatūrai, įšalas nebuvo susidaręs, išskyrus Kauną, kur gruodžio 28 d. buvo matuotas 1 cm dirvožemio įšalas.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (287 DU2) Kauno MS gruodžio mėnesį (neįtraukiant 11-12 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai 5 % buvo mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (303 DU). Šį mėnesį išmatuotas BOK pasižymėjo pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis. Mažiausi BOK buvo registruojami antro ir trečio dešimtadienio dienomis. Pavojingai sumažėjęs BOK šį mėnesį buvo fiksuojamas 2 kartus – 21 d. (238 DU) ir 28 d. (244 DU), kurie buvo atitinkamai 21 ir 24 % mažesni už šių dienų daugiamečius vidurkius, o nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios gruodžio mėnesio reikšmės (282 DU) atitinkamai sudarė -15 ir -13 %. Aukščiausios BOK reikšmės buvo fiksuojamos pirmojo ir trečiojo dešimtadienio dienomis – 1 ir 27 d. (336 DU) bei 30 d. (322 DU). Šių parų nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios gruodžio mėnesio reikšmės (320 DU) atitinkamai sudarė 5 ir 1 %.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS gruodžio mėnesį
Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis daugelyje šalies upių buvo 3-115 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį šio mėnesio vandens lygį, tuo tarpu Nemuno aukštupyje 1–-34 cm žemesnis nei įprasta.
Iki mėnesio vidurio vandens telkiniuose stebėti ledo reiškiniai – sniegainė, priekrantės ledas, ižas, vietomis susidarė ir ištisinė ledo danga. Ledu trumpam buvo pasidengusios ir Kuršių marios (7–18 d.).
Mėnesiui įpusėjus, sulaukta atodrėkio, šalyje prasidėjo poplūdis. 16–18 dienomis vandens lygis vietomis pakilo net iki 277 cm. Didžiausias vandens lygio kilimas stebėtas vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje.
Poplūdžio metu stichinis vandens lygis buvo pasiektas Šyšoje ties Šilute (gruodžio 21–27 d.), Minijoje ties Priekule (gruodžio 22–29d.), Akmenoje-Danėje ties Klaipėda (gruodžio 23–25 d.), Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (nuo gruodžio 25 d. iki mėnesio pab.) ir Leitėje ties Kūlynais (nuo gruodžio 22 d. iki mėnesio pab.).
Šyšoje ties Šilute, Akmenoje-Danėje ties Klaipėda, Akmenoje-Danėje ties Kretinga, Minijoje ties Priekule, Minijoje ties Lankupiais, Svyloje ties Guntauninkais ir Tauragno ež. pasiekti ir nauji gruodžio mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordai. Vandens lygiai viršijo ankstesnius 1–73 cm.
5 pav. Pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gruodžio mėnesį6 pav. Upių būklė gruodžio mėnesį
1 –pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (teigiama 4,2° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 0,8–1,0 °C (teigiama 4,2° anomalija), kitur Rytų Lietuvoje ir šiauriniuose rajonuose vyravo 1–2 °C temperatūra (teigiama 3,3–4,7° anomalija), Pietų Lietuvoje ir vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje 2–3 °C (teigiama 4,2–5,0° anomalija), vakariniame pakraštyje 3–4 °C (teigiama 3,5–4,5° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -5,7 °C registruota 28 d. Pakruojyje, aukščiausia 7,3 °C 25 d. Nidoje.
1 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gruodžio dešimtadienį buvo 43,4 mm (2,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 16–40 mm (1,0–2,2 SKN), gausiau kritulių registruota kai kuriuose rytiniuose rajonuose, Žemaičių aukštumos rytinėje dalyje, pamaryje ir Kuršių nerijoje bei Birštone 40–60 mm (1,9–2,7 SKN), gausiausiai kritulių sulaukė vakarinė Žemaitijos dalis – 60–104 mm (2,4–2,9 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 103,2 mm registruotas Plungėje, mažiausias – 16,2 mm Marijampolėje. 22 d. Vėžaičiuose, 29 d. Telšiuose ir Plungėje registruoti pavojingi1 krituliai.
2 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje gruodžio trečiąjį dešimtadienį buvo 3,8 val. (0,4 SKN): nuo 0,8 val. Utenoje iki 6,3 val. Kaune (3 pav.).
3 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Beveik visą gruodžio mėnesio trečiąjį dešimtadienį laikantis teigiamai temperatūrai, įšalas nebuvo susidaręs visoje Lietuvoje, išskyrus Kauną, kur gruodžio 28 d. buvo matuotas 1 cm dirvožemio įšalas.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–3 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.
Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (285 DU1) buvo vidutiniškai 9 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (312 DU). Šį dešimtadienį buvo registruojamas pavojingai sumažėjęs BOK: 21 d. (238 DU) ir 28 d. (244 DU) fiksuoti dydžiai buvo atitinkamai 21 ir 24 % mažesni už šių dienų daugiamečius vidurkius. Aukštesni BOK kiekiai registruoti 27 d. (336 DU) ir 30 d. (322 DU), kurių vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio atitinkamai sudarė 5 ir 2 %.
1 – pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,8 °C (teigiama 2,8° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje, 0,7–1,0 °C (teigiama 3,2° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 1,0–2,0 °C temperatūra (teigiama 2,2–3,6° anomalija), Pietvakarių Lietuvoje ir vakariniame pakraštyje 2,0–3,0 °C (teigiama 2,1–3,9° anomalija), Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje 3,0–3,3 °C (teigiama 1,8–2,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 8,5 °C registruota 19 d. Kybartuose, žemiausia -12,4 °C – 15 d. Joniškyje.
1 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gruodžio dešimtadienį buvo apie 21,3 mm (1,1 SKN). Vidurinėje šalies dalyje, Klaipėdoje ir Dūkšto apylinkėse kritulių buvo 7–20 mm (0,4–1,5 SKN), gausiau kritulių registruota vakariniuose, rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose 20–40 mm (0,9–2,1 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Plungėje (37,3 mm) ir Anykščiuose (37,2 mm), mažiausiai – Joniškyje (7,3 mm).
Dėl šiltų orų ir lietaus sniego danga ištirpo beveik visoje Lietuvoje.
2 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Gruodžio antrąjį dešimtadienį Saulė švietė labai trumpai ir ne visoje šalyje, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 1,1 val. (0,14 SKN): Klaipėdoje, Utenoje ir Varėnoje Saulė nepasirodė visai, o ilgiausiai švietė Biržuose, 3,4 val. (3 pav.).
3 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Antrojo dešimtadienio pradžioje pradėjo plonėti dirvožemio įšalas ir dešimtadienio paskutinėmis dienomis pabaigė ištirpti. Storiausias įšalusio dirvožemio sluoksnis per šį dešimtadienį buvo Pietų, Pietvakarių Lietuvoje ir siekė 10–16 cm. Šiauliuose ir Telšiuose matuotas dirvožemio įšalas siekė 3–5 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje antrąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (285 DU1) buvo vidutiniškai 6 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (304 DU). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 14 d. (301 DU) ir 16 d. (302 DU). Žemiausia reikšmė registruota 17 d. (265 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkio sudarė -3 % (14 d.), -1 % (16 d.) ir -12 % (17 d.).
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -3,9 °C (neigiama 3,7° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytiniuose rajonuose -6,1…-5,0 °C (neigiama 4,5–4,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo -5,0…-3,0 °C temperatūra (neigiama 2,9–4,2° anomalija), pajūryje, pamaryje bei Birštono ir Kybartų apylinkėse -3,0…-2,0 °C (neigiama 3,2–4,3° anomalija), Nidoje -1,8 °C (neigiama 3,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 3,1 °C registruota 1 d. Klaipėdoje, žemiausia -16,2 °C – 6 d. Utenoje.
Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C pajūryje šiemet prasidėjo gruodžio 2–6 d. Lyginant su SKN, šiemet tai įvyko 23 dienomis ankščiau.
1 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gruodžio dešimtadienį buvo apie 6,6 mm (0,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje iškrito 1–5 mm kritulių (0,1–0,3 SKN), pietrytiniuose rajonuose ir šiaurės rytiniame pakraštyje 5–10 mm kritulių (0,3–0,4 SKN), daugiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai, 5–30 mm (0,3–1,4 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 29,5 mm registruotas Nidoje, mažiausias – 1,0 mm Kaune.
Gruodžio 4 d. Ventėje registruotas pavojingų kritulių atvejis – 18,6 mm/12 val.
2 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Paskutinę dešimtadienio dieną visą Lietuvą dengė sniegas. Didžiojoje šalies dalyje sniego dangos storis buvo 1–10 cm, Rytų ir Šiaurės vakarų Lietuvoje 10–25 cm. Storiausia sniego danga buvo Tauragnuose (25 cm) ir Švenčionyse (23 cm).
3 pav. Sniego dangos storis gruodžio 10 d.
Gruodžio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 3,8 val. (0,4 SKN): nuo 0,2 val. Vilniuje iki 8,5 val. Klaipėdoje (3 pav.).
4 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Pirmosiomis kalendorinės žiemos dienomis įšalusio dirvožemio sluoksnis Pietų, Pietvakarių Lietuvoje siekė 11–13 cm, Šiaurės rytų Lietuvoje įšalęs dirvožemis buvo gerokai mažiau ir siekė tik 3–4 cm. Per visą dešimtadienį Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje įšalusio dirvožemio sluoksnis išsilaikė ir siekė 11–14 cm, o Kaune – iki 16 cm. Šiaurės Lietuvoje dirvožemiai įšalę iki 3–5 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje pirmąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (292 DU1) atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (291 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (336 DU) fiksuota 1 d., o mažiausia – 10 d. (264 DU). Atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio sudarė 17 % ir -13 %.
1 pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
