Autorius: Zina Kitrienė

Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,1 °C (neigiama 6,3° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytinėje šalies dalyje, -12,5…-10,0 °C (neigiama 7,4–8,4° anomalija), aukščiausia dešimtadienio temperatūra -6,0…-5,0 °C registruota Nidoje ir Ventėje (neigiama 4,3° anomalija), Vakarų ir Pietų Lietuvoje -8,0…-6,0 °C (neigiama 5,2–7,2° anomalija), kitur -10,0…-8,0 °C (neigiama 4,5–6,0° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 3,3 °C išmatuota 10 d. Nidoje, žemiausia -28,0 °C 8 d. Zarasuose.

Pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 6,4 mm (0,3 SKN). Beveik visoje šalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm, tik pietiniame pakraštyje ir kai kuriuose šiaurės rytiniuose rajonuose bei Nidoje iškrito 10–12 mm (0,5–0,7 SKN) kritulių. Vakarų Lietuvoje (išskyrus Klaipėdą, Šilutę ir Ventę), kai kuriuose centriniuose rajonuose, Kupiškyje ir Trakuose 1–5 mm (0,05–0,3 SKN), kitur – 5–10 mm (0,2–0,6 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio didžiausias kritulių kiekis 12 mm registruotas Švenčionyse, mažiausiai – 1,3 mm Laukuvoje ir Palangoje.

Paskutinę dešimtadienio dieną beveik visą Lietuvą dengė sniegas. Ploniausia sniego danga buvo Vakarų Lietuvoje, iki 3 cm, didžiojoje šalies dalyje jos storis buvo 3–6 cm, Rytų ir Pietų  Lietuvoje 6–11 cm.  Storiausia sniego danga buvo Tauragnuose (11 cm) ir Rokiškyse (10 cm).

Sausio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 14,4 val. (1,4 SKN), nuo 10,8 val. Klaipėdoje iki 18,0 val. Biržuose (3 pav.).

Pirmąjį sausio dešimtadienį atvėsus orams įšalas sparčiai formavosi visoje Lietuvoje. Daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo įšalę 11–18 cm, o Telšiuose ir Biržuose iki 20–24 cm. Ploniausias įšalas dešimtadienio pabaigoje buvo Ukmergės ir Panevėžio rajonuose ir siekė iki 5 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje krito -2…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -6…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -3…1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį sausio mėnesio dešimtadienį (317 DU¹) buvo vidutiniškai 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (325 DU). Šį dešimtadienį buvo registruojamas pavojingai sumažėjęs BOK – 10 d. fiksuotas BOK (245 DU) buvo  25 % žemesnis už šios dienos daugiametį vidurkį (329 DU). Aukštesni BOK kiekiai registruoti 7 d. (363 DU) ir 8 d. (360 DU), kurių vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkių atitinkamai sudarė 11 ir 14 %.

¹1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (teigiama 4,2° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 0,8–1,0 °C (teigiama 4,2° anomalija), kitur Rytų Lietuvoje ir šiauriniuose rajonuose vyravo 1–2 °C temperatūra (teigiama 3,3–4,7° anomalija), Pietų Lietuvoje ir vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje 2–3 °C (teigiama 4,2–5,0° anomalija), vakariniame pakraštyje 3–4 °C (teigiama 3,5–4,5° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -5,7 °C registruota 28 d. Pakruojyje, aukščiausia 7,3 °C 25 d. Nidoje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gruodžio dešimtadienį buvo 43,4  mm (2,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 16–40 mm (1,0–2,2 SKN),  gausiau kritulių registruota kai kuriuose rytiniuose rajonuose, Žemaičių aukštumos rytinėje dalyje, pamaryje ir Kuršių nerijoje bei Birštone 40–60 mm (1,9–2,7 SKN), gausiausiai kritulių sulaukė vakarinė Žemaitijos dalis – 60–104 mm (2,4–2,9 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 103,2 mm registruotas Plungėje, mažiausias – 16,2 mm Marijampolėje. 22 d. Vėžaičiuose, 29 d. Telšiuose ir Plungėje registruoti pavojingi¹ krituliai.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje gruodžio trečiąjį dešimtadienį buvo 3,8 val. (0,4 SKN): nuo 0,8 val. Utenoje iki 6,3 val. Kaune (3 pav.).

Beveik visą gruodžio mėnesio trečiąjį dešimtadienį laikantis teigiamai temperatūrai, įšalas nebuvo susidaręs visoje Lietuvoje, išskyrus Kauną, kur gruodžio 28 d. buvo matuotas 1 cm dirvožemio įšalas.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–3 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C. 

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (285 DU¹) buvo vidutiniškai 9 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (312 DU). Šį dešimtadienį buvo registruojamas pavojingai sumažėjęs BOK: 21 d. (238 DU) ir 28 d. (244 DU) fiksuoti dydžiai buvo atitinkamai 21 ir 24 % mažesni už šių dienų daugiamečius vidurkius. Aukštesni BOK kiekiai registruoti 27 d. (336 DU) ir 30 d. (322 DU), kurių vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio atitinkamai sudarė 5 ir 2 %.

¹ – pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,8 °C (teigiama 2,8° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje, 0,7–1,0 °C (teigiama 3,2° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 1,0–2,0 °C temperatūra (teigiama 2,2–3,6° anomalija), Pietvakarių Lietuvoje ir vakariniame pakraštyje 2,0–3,0 °C (teigiama 2,1–3,9° anomalija), Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje 3,0–3,3 °C (teigiama 1,8–2,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 8,5 °C registruota 19 d. Kybartuose, žemiausia -12,4 °C – 15 d. Joniškyje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gruodžio dešimtadienį buvo apie 21,3 mm   (1,1 SKN). Vidurinėje šalies dalyje, Klaipėdoje ir Dūkšto apylinkėse kritulių buvo 7–20 mm (0,4–1,5 SKN),  gausiau kritulių registruota vakariniuose, rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose 20–40 mm (0,9–2,1 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Plungėje (37,3 mm) ir Anykščiuose (37,2 mm), mažiausiai – Joniškyje (7,3 mm).

Dėl šiltų orų ir lietaus sniego danga ištirpo beveik visoje Lietuvoje.

Gruodžio antrąjį dešimtadienį Saulė švietė labai trumpai ir ne visoje šalyje, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 1,1 val. (0,14 SKN): Klaipėdoje, Utenoje ir Varėnoje Saulė nepasirodė visai, o ilgiausiai švietė Biržuose, 3,4 val. (3 pav.).

Antrojo dešimtadienio pradžioje pradėjo plonėti dirvožemio įšalas ir dešimtadienio paskutinėmis dienomis pabaigė ištirpti. Storiausias įšalusio dirvožemio sluoksnis per šį dešimtadienį  buvo Pietų, Pietvakarių Lietuvoje ir siekė 10–16 cm. Šiauliuose ir Telšiuose matuotas dirvožemio įšalas siekė 3–5 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C. 

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje antrąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (285 DU¹) buvo vidutiniškai 6 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (304 DU). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 14 d. (301 DU) ir 16 d. (302 DU). Žemiausia reikšmė registruota 17 d. (265 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkio sudarė -3 % (14 d.), -1 % (16 d.) ir -12 % (17 d.).

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -3,9 °C (neigiama 3,7° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytiniuose rajonuose -6,1…-5,0 °C (neigiama 4,5–4,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo -5,0…-3,0 °C temperatūra (neigiama 2,9–4,2° anomalija), pajūryje, pamaryje bei Birštono ir Kybartų apylinkėse -3,0…-2,0 °C (neigiama 3,2–4,3° anomalija), Nidoje -1,8 °C (neigiama 3,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 3,1 °C registruota 1 d. Klaipėdoje, žemiausia -16,2 °C – 6 d. Utenoje.

Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C pajūryje šiemet prasidėjo gruodžio 2–6 d. Lyginant su SKN, šiemet tai įvyko 23 dienomis ankščiau.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gruodžio dešimtadienį buvo apie 6,6  mm (0,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje iškrito 1–5 mm kritulių  (0,1–0,3 SKN), pietrytiniuose rajonuose ir šiaurės rytiniame pakraštyje 5–10 mm kritulių (0,3–0,4 SKN), daugiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai, 5–30 mm (0,3–1,4 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis  29,5 mm registruotas Nidoje, mažiausias – 1,0 mm Kaune.

Gruodžio 4 d. Ventėje registruotas pavojingų kritulių atvejis – 18,6 mm/12 val.

Paskutinę dešimtadienio dieną visą Lietuvą dengė sniegas. Didžiojoje šalies dalyje sniego dangos storis buvo 1–10 cm, Rytų ir Šiaurės vakarų Lietuvoje 10–25 cm.  Storiausia sniego danga buvo Tauragnuose (25 cm) ir Švenčionyse (23 cm).

Gruodžio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 3,8 val. (0,4 SKN): nuo 0,2 val. Vilniuje iki 8,5 val. Klaipėdoje (3 pav.).

Pirmosiomis kalendorinės žiemos dienomis įšalusio dirvožemio sluoksnis Pietų, Pietvakarių Lietuvoje siekė 11–13 cm, Šiaurės rytų Lietuvoje įšalęs dirvožemis buvo gerokai mažiau ir siekė tik 3–4 cm. Per visą dešimtadienį Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje įšalusio dirvožemio sluoksnis išsilaikė ir siekė 11–14 cm, o Kaune –  iki 16 cm. Šiaurės Lietuvoje dirvožemiai įšalę iki 3–5 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C. 

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje pirmąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (292 DU¹) atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (291 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (336 DU) fiksuota 1 d., o mažiausia – 10 d. (264 DU). Atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio sudarė 17 % ir -13 %.

¹ pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -3,3 °C (neigiama 4,1° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje ir vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje, -4,5…-4,0 °C (neigiama 3,8–4,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo -4,0…-3,0 °C (neigiama 3,8–4,4° anomalija), pietvakariniame ir vakariniame pakraštyje -3,0 … -2,0 °C (neigiama 4,3–4,4° anomalija), pajūryje -2…-1 °C (neigiama 3,9° anomalija), pamaryje ir Kuršių nerijoje -1…0 °C (neigiama 2,8° anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 9,9 °C registruota 23 d. Nidoje, žemiausia -16,7 °C – 27 d. Rietave.

Meteorologinė žiema (kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C)  Biržų, Ignalinos, Lazdijų, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Vilniaus ir Varėnos rajonuose prasidėjo lapkričio 17–18 d., Kėdainių, Kauno, Kybartų, Laukuvos, Panevėžio, Šilutės, Ukmergės ir Utenos rajonuose – lapkričio 25–26 d. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 dienų ankščiau lyginant su SKN. Pajūrio ruože (Klaipėdoje ir Nidoje) meteorologinė žiemos pradžia dar nebuvo fiksuojama.

Trečiąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,1 mm (1,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 7–30 mm (0,7–2,6 SKN), gausiau kritulių iškrito Rytų Lietuvoje ir šiaurės vakarinėje šalies dalyje, 30–60 mm (1,5–3,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Rietave, 58,9 mm, mažiausias – 7,8 mm Druskininkuose. 23–24 dienomis Žemaitijoje ir Aukštaitijoje iškrito gausūs mišrūs krituliai, vietomis pasiekę pavojingų¹ kritulių kriterijų, didžiausias kiekis 39 mm/12 val. registruotas Kretingoje.

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga dengė beveik visą Lietuvą. Pietų Lietuvoje ir centriniuose rajonuose dangos storis buvo iki 5 cm, Vakarų Lietuvoje – 5–15 cm, Rytų Lietuvoje pasnigo gausiausiai, susidarė 5–35 cm sniego danga (3 pav.). Storiausia sniego danga registruota Tauragnuose, 32 cm.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio trečiąjį dešimtadienį buvo apie 17,3 val. (1,9 SKN), nuo 3,7 val. Dūkšte iki 27,9 val. Šilutėje (4 pav.).

Orams toliau vėstant, atšalus dirvožemiams, vietomis pradėjo formuotis įšalas. Dešimtadienio pabaigoje didžiausias įšalas buvo matuojamas Pietų, Pietryčių Lietuvoje ir siekė 12 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–4 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C. 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (neigiama 0,6° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės ir rytų Lietuvoje 1,2–2,0 °C (neigiama 0,1–1,0° anomalija),  Pietų ir vakarų Lietuvoje bei centrinėje šalies dalyje 2,0–3,0 °C (neigiama 0,1–1,6° anomalija), šilčiausia buvo pamaryje, Kuršių nerijoje ir Klaipėdoje, 3,0–4,0 °C (neigiama 0,6–1,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 9,4 °C registruota 12 d. Šventojoje, žemiausia – 18 d. Dūkšte, -5,8 °C.

Lapkričio 13 d. prie dirvos paviršiaus Šilutėje ir Raseiniuose buvo fiksuotos šalnos – temperatūra krito iki -0,7 °C.

Lapkričio 13–15 d. visoje šalyje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Lyginant su SKN, vidutiniškai šiemet tai įvyko 13 dienų vėliau, tačiau pajūryje (Nidoje, Klaipėdoje) – 4 dienomis ankščiau.

Antrąjį lapkričio dešimtadienį vidutiniškai Lietuvoje iškrito 8,3 mm kritulių (0,4 SKN). Gausesnis kritulių kiekis teko kraštiniams  rytiniams ir vakariniams rajonams bei vietomis Pietų Lietuvoje, 10–19 mm (0,4–0,9 SKN), kitur kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,1–0,7 SKN). Ypač mažai kritulių teko Žemaičių aukštumai ir centrinei šalies daliai, 1–5 mm (0,1–0,3 SKN) (2 pav.). Mažiausias kritulių kiekis 1,5 mm registruotas Laukuvoje, didžiausias – 18,2 mm Zarasuose.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio antrąjį dešimtadienį buvo 6,2 val. (0,5 SKN): nuo 0,1 val. Dotnuvoje iki 14,4 val. Nidoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -5…2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 2–3 °C. 

Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,7 °C (teigiama 3,4° anomalija) – šiltesnis pirmasis lapkričio dešimtadienis buvo tik 1967 m. (7,9 °C) ir 2000 m. (7,8 °C), o 2020 ir 2022 m. taip pat buvo 7,7 °C. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 6,8–7,0 °C (teigiama 2,9–3,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 7,0–8,0 °C (teigiama 3,2–3,9° anomalija), vakariniame ir pietvakariniame pakraščiuose, Alytaus ir Birštono bei Jonavos ir Ukmergės apylinkėse – 8,0–8,5 °C (teigiama 2,5–3,8 anomalija), pajūryje ir Kuršių nerijoje buvo 8,5–9,0 °C (teigiama 2,5–3,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 15,1 °C registruota 1 d. Utenoje, žemiausia -1,8 °C – 2 d. Kazlų Rūdoje.

Šalyje lapkričio 2 ir 5 d. ore ir prie dirvos (5 cm aukštyje), 8–10 d. – tik prie dirvos paviršiaus vietomis buvo fiksuojamos šalnos – oro temperatūra krito iki -1,7 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -3,9 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį lapkričio dešimtadienį buvo 29,2 mm (1,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 8–25 mm (0,5–1,4 SKN). Vakarų Lietuvoje palijo gausiai, ypač daug kritulių teko Kretingos, Plungės ir Vėžaičių apylinkėms, 100–111 mm (3,2–3,2 SKN) –čia kritulių kiekis viršijo mėnesio SKN. Palangoje ir Rietave iškrito apie 85 mm kritulių, kitur Vakarų Lietuvoje ir Biržuose – 25–75 mm (1,2–2,6 SKN). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Vėžaičiuoe (110,3 mm) ir Kretingoje (108,8 mm). Mažiausiai kritulių registruota Marijampolėje – 8,2 mm. Lapkričio 4–9 dienomis Vakarų Lietuvoje (5 d. ir Biržuose) registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai, stipriausias – 7 d. Kretingoje (39 mm/12 val.).

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio pirmąjį dešimtadienį buvo 14,1 val. (0,8 SKN): nuo 3,8 val. Telšiuose iki 21,5 val. Kybartuose ir Lazdijuose (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 2–6 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–7 °C. 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.