Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,4 °C ir lygi SKN. Vėsiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje 3,6–4,0 °C (neigiama 0,5° anomalija), kitur Šiaurės rytų Lietuvoje 4,0–5,0 °C (neigiama 0,1–0,7° anomalija), pietvakariuose ir pajūryje bei Kuršių nerijoje 6,0–6,8 °C (-1,1…1,1° anomalija), kitur 5,0–6,0 °C (0,0–0,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 16,4 °C registruota 30 d. Druskininkuose. Žemiausia temperatūra -4,6 °C fiksuota 29 d. Panevėžyje. Trečiąjį dešimtadienį šalnos nei ore nei dirvožemio paviršiuje nefiksuotos, nes baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.
1 pav. Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiasis spalio dešimtadienis buvo labai lietingas, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 52,6 mm (2 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Šiaurės vakarų Lietuvoje ir Kazlų Rūdos apylinkėse 28–45 mm (0,9–2,1 SKN), gausiausiai prilijo Rytų (išskyrus pakraštį) ir Pietryčių Lietuvoje 60–84 mm (2,4–3,7 SKN), kitur – 45–60 mm (1,5–2,5 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių teko Kyburiams (28,3 mm), daugiausiai –Tauragnams, 83,5 mm. 21–23 ir 25–26 dienomis vietomis fiksuoti pavojingo1 lietaus atvejai.
2 pav. Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje spalio trečiąjį dešimtadienį buvo 8,6 val. (vos trečdalis SKN laiko): nuo 3 val. Klaipėdoje iki 16,6 val. Lazdijuose (3 pav.).
3 pav. Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Beveik visoje šalies teritorijoje spalio 15 d., o pajūrio zonoje spalio 19-24 d. vidutinei paros temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 5–7 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 9–11 °C, žemiausia krito iki 1–4 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 3–6 °C.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,1 °C (teigiama 0,8° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 6,7–7,0 °C (teigiama 0,6° anomalija), Rytų ir Šiaurės Lietuvoje 7,0–8,0 °C (teigiama 0,5–1,1° anomalija), šalies pietvakariuose ir vakaruose, išskyrus vakarinį pakraštį 8,0–9,0 °C (teigiama 0,7–1,1° anomalija), vakariniame pakraštyje 9,0–10,3 °C (teigiama 1,2–1,4° anomalija), Nidoje 10,7 °C (teigiama 1,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 22,8 °C registruota 14 d. Druskininkuose – tai ir naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia temperatūra -3,6 °C fiksuota 19 d. Skuode.
Vėstant orams, šalnos tiek dirvos paviršiuje, tiek ore fiksuotos vis dažniau beveik visoje šalyje.
1 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį spalio dešimtadienį buvo 29,8 mm (1,7 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Pietų Lietuvoje, Klaipėdoje ir Pasvalio , Guntauninkų bei Joniškio apylinkėse, 10–20 mm (0,7–1,5 SKN), didžiojoje šalies dalyje išmatuota 20–40 mm kritulių (1,1–2,4 SKN), Vakarų Lietuvoje, išskyrus pajūrį, ir Puvočiuose 40–80 mm (1,7–4,1 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių teko Lazdijams ir Kalvarijai – po 11,7 mm, daugiausiai – Laukuvai, 80 mm.
12, 14 ir 15 dienomis vietomis fiksuoti pavojingo1 lietaus atvejai.
2 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje spalio antrąjį dešimtadienį buvo 35,2 val. (artimas SKN laikas): nuo 26,1 val. Utenoje iki 42,9 val. Kaune (3 pav.).
3 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Antrojo spalio dešimtadienio pirmosiomis dienomis stichinė sausra traukėsi iš pietinės Lietuvos teritorijos ir jau spalio 14 d. sausra baigėsi visoje šalies teritorijoje. Ilgiausiai stichinė sausra buvo fiksuota Alytaus m. sav. ir kai kuriose Alytaus r. sav. seniūnijose.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–10 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 13–17 °C, žemiausia krito iki 1–5 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–7 °C, o Šilutės automatinėje meteorologijos stotyje krito iki 10 °C temperatūros.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,7 °C (teigiama 1,4° anomalija). Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje 9–10 °C (teigiama 0,9–1,2° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 10–11 °C temperatūra (teigiama 1,2–1,6° anomalija), vietomis Pietų Lietuvoje, Jonavos apylinkėse ir vakariniam pakraštyje 11–12 °C (teigiama 1,5–2,0° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje, 13–14 (teigiama 2,5–2,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 25,4 °C registruota 3 d. Alytuje – tai naujas šios dienos šilumos rekordas Lietuvoje. Žemiausia temperatūra nukrito iki -4,3 °C 10 d. taip pat Alytuje.
Didžiojoje šalies dalyje, spalio 4 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Vakarinėje ir Šiaurės rytinėje dalyje meteorologinė vasara baigėsi spalio 5 d. Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi vidutiniškai mėnesiu vėliau lyginant su SKN.
1 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį spalio dešimtadienį buvo 34,3 mm (1,4 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Vidurio Lietuvoje ir rytiniame pakraštyje, 14–30 mm (0,7–1,4 SKN), Aukštaitijoje, pajūryje ir pamaryje bei dalyje Žemaitijos 30-60 mm (1,1–2,5 SKN), gausiausiai palijo Žemaičių aukštumos priešvėjiniuose šlaituose ir Tabokinėje, 60–77 mm (1,8–1,9 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis per I-ąjį dešimtadienį užfiksuotas Plungėje – 76,2 mm, mažiausias – Šeduvoje ir Panevėžyje, atitinkamai 14,6 ir 14,8 mm. 4–6 ir 8 dienomis vietomis, daugiausiai Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje fiksuoti pavojingo1 lietaus atvejai.
Pirmojo spalio dešimtadienio pradžioje stichinė sausra toliau plėtėsi pietinėje šalies dalyje, apimdama Lazdijų, Druskininkų, Alytaus miesto ir rajono sav. teritorijas. Taip pat buvo fiksuojama ir kai kuriose Prienų, Marijampolės r. sav. seniūnijose. Dešimtadienio pabaigoje sausra pasitraukė iš kai kurių teritorijų – baigėsi Prienų, Druskininkų ir Marijampolės sav. teritorijose, bei kai kuriose Alytaus ir Lazdijų r. sav. seniūnijose.
2 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje spalio pirmąjį dešimtadienį buvo 41,8 val. (artimas SKN): nuo 28,2 val. Klaipėdoje iki 48,6 val. Kaune (3 pav.).
3 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vėstant orams, dešimtadienio pabaigoje daugelyje šalies meteorologijos stočių buvo fiksuota šalna dirvos paviršiuje ir ore.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 10–13 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 17–20 °C, žemiausia krito iki 3–8 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 7–10 °C.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,5 °C (teigiama 3,7° anomalija). Tai pats šilčiausias rugsėjis nuo 1961 m. – iki šiol šilčiausias buvo 1975 m., 14,9 °C.
Vėsiausia buvo Rytų ir Pietryčių Lietuvoje bei Žemaičių aukštumos šiaurinėje dalyje, 15–16 °C (teigiama 3,2–3,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje 16–17 °C (teigiama 3,5–4,0° anomalija), vakariniame pakraštyje, Pietvakarių Lietuvoje, Birštono–Jonavos ruože ir Elektrėnų apylinkėse 17–18 °C (teigiama 3,1–4,4° anomalija), Kuršių nerijoje ir Ventės rage 18,0–18,2 °C (teigiama 3,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23,5–30,4 °C, žemiausia nukrito iki 2,1–9,0 °C, Nidoje 12,0 °C, Ventėje 11,1 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 13 d. Birštone 30,4 °C – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Parų rekordai šį mėnesį pasiekti dar 5 dienas: 12 d. 29,3 °C (Šakiai), 22 d. 27,8 °C (Alytus ir Druskininkai), 27 d. 28,1 °C (Kalvarija), 28 d. 27,8 °C (Kalvarija), 29 d. 27,0 °C (Birštonas). Vėsiausia buvo 16-os naktį Varėnoje, 2,1 °C.
Šį mėnesį laikantis aukštai vidutinei paros temperatūrai Lietuvos teritorijoje tęsėsi meteorologinė vasara.
1 pav. Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra
Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 31,6 mm (0,5 SKN). Juostoje, einančioje per šalies vidurį iš šiaurės į pietus kritulių buvo mažiausiai, 4–20 mm (0,1–0,4 SKN). Rytinėje Žemaitijos pusėje ir Rytų Lietuvos didžiojoje dalyje bei Biržuose registruota 20–40 mm kritulių (0,4–0,8 SKN), vakarinėje Žemaitijos pusėje, pajūryje, pamaryje, vietomis Aukštaitijoje 40–60 mm (0,7–0,9 SKN), didžiausias kritulių kiekis registruotas rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, 60–64 mm (0,7–1,3 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Kalvarijoje, 4,2 mm, daugiausiai – Vėžaičiuose, 64,4 mm. Vietomis 1–2, 14 ir 23 d. fiksuoti pavojingo lietaus1 atvejai, daugiausiai prilijo rugsėjo 2 d. Šilutėje (36,2 mm/12 val.) ir Vėžaičiuose (35,3 mm/12 val.) bei 23 d. Molėtuose (33,2 mm/6 val.).
Rugsėjo 15 d. vienoje Lazdijų r. sav. seniūnijoje buvo fiksuota sausra2, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys. Vėliau pavojinga sausra buvo pradėta fiksuoti ir kai kuriose kitose Pietų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Mėnesio paskutinėmis dienomis buvo pradėta fiksuoti sausra3, kaip stichinis meteorologinis reiškinys Alytaus m., Alytaus r. ir Lazdijų r. sav. seniūnijoje.
2 pav. Rugsėjo mėnesio kritulių kiekis
Rugsėjo mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 256,6 val. (1,4 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Kaune (284,5 val.), trumpiausiai – Šiauliuose, 230,5 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugsėjo mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 11,5–17,7 m/s, Ventėje 20,7 m/s, Palangoje 18,3 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–19 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 9–14 °C, aukščiausia kilo iki 23–27 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 12–15 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 20–24 °C.
Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,8) buvo vos 0,2 aukštesnis ir atitiko daugiametį vidurkį (2,6). Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė (4,2) buvo fiksuota 5 d. ir 0,9 viršijo daugiametį šios paros vidurkį (3,3), o mažiausia (1,0) reikšmė fiksuota 30 d., 0,9 mažesnis už šios paros daugiametį vidurkį.
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugsėjo mėnesį
Pirmasis rudens mėnuo pašykštėjo kritulių, todėl upių vandeningumas ir toliau išliko mažas.
Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis upėse svyravo labai įvairiai – nuo 3 iki 40 cm virš, iki 1–56 cm žemiau vidutinio daugiamečio rugsėjo mėnesio vandens lygio. Mažiausiai vandens plukdė Nemuno, Neries, Nevėžio ir Šešupės upės. Gamtosauginiai debitai stebėti Nemune ties Druskininkais nuo rugsėjo 8 d., ties Kaunu nuo rugsėjo 14 d., Nemune ties Nemajūnais gamtosauginis debitas stebėtas rugsėjo 16–24 dienomis.
Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis buvo 1 cm žemesnis už vidutinį daugiametį rugsėjo mėnesio vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonu ir Darsūniškiu – aukštesnis, atitinkamai 8 cm ir 6 cm.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 12,2–18,5°C, ežeruose 17,3–20,9°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 17,6–18,2°C.
6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį
7 pav. Rugsėjo mėnesio upių būklė
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI(temperatūros–kritulių indeksas ) <3,5.
3 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI <3,5.
Rugpjūčio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,5 °C (teigiama 1,9° anomalija). Šiaurės vakariniuose rajonuose buvo 18,0–19,0 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje – 17,0–18,0 °C (teigiama 1,6–2,5° anomalija), Vidurio ir Pietų Lietuvoje buvo šilčiausia – 20,0–20,7 °C (teigiama 2,2–2,5° anomalija), Kuršių nerijoje buvo 19,6 °C (teigiama 0,6° anomalija). Šilčiausia buvo Alytuje (20,7 °C), o šalčiausia – Skuode (18 °C) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 30,4–34,6 °C, žemiausia nukrito iki 6,5–11,3 °C, Nidoje ir Ventėje 13,3–13,6 °C. Žemiausia paros oro temperatūra registruota 12 d. Akmenėje 6,5 °C. Aukščiausia – 17 d. Birštone, 34,6 °C.
Rugpjūčio 6 dieną visoje Lietuvoje, išskyrus Nidą ir Ventę, registruotas karštis1. Rugpjūčio 15–20 d. registruota pirmoji šiais metais kaitra2. Visas šešias dienas ji tęsėsi Alytuje, Druskininkuose, Jonavoje, Kaišiadoryse, Kalvarijoje ir Varėnoje. Rugpjūčio 26 d. fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis1 pietinėje Lietuvos dalyje (Lazdijai, Alytus, Marijampolė, Birštonas, Druskininkai, Kaišiadorys, Kalvarija, Prienai ir Šalčininkai). 16, 17, 20 ir 26 dienomis buvo pasiekti nauji šių parų karščio rekordai, atitinkamai 16 d. 34,2 °C (Alytus, Birštonas, Kalvarija), 17 d. 34,6 °C (Birštonas, tai ir viso mėnesio aukščiausia oro temperatūra), 20 d. 32,8 °C (Dotnuva) ir 26 d. 31,7 °C (Birštonas).
7 d. naktį ir 16–19 naktimis daug kur registruotos tropinės naktys (kai oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C) .
1 pav. Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 129 mm (1,68 SKN). Pietų Lietuvoje iškrito mažiausiai kritulių, 38–61 mm (0,5–0,8 SKN). Vidurio dalyje fiksuota kiek gausesnis kritulių kiekis (68–118 mm, 1,1–1,7 SKN), didžiojoje Šiaurės, Rytų ir Vakarų Lietuvos dalyje (išskyrus Klaipėdą, Aunuvėnus ir Tabokinę, kuriuose kritulių kiekis buvo 202–228 mm, 2,7–3,2 SKN) palijo dar gausiau – 121–195 mm (1,5–2,9 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Klaipėdoje (228,1 mm), mažiausiai – Alytuje (37,6 mm). Vietomis 6, 7, 8 dienomis fiksuoti stichinio lietaus3 atvejai, 3, 5, 17, 18, 19, 20, 26 ir 28–31 dienomis – pavojingo lietaus4 atvejai.
2 pav. Rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis
Rugpjūčio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 221 val. (0,86 SKN), trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (195,4 val.), ilgiausiai – Varėnoje 248,1 val. (3 pav.).
pav. Saulės spindėjimo trukmė rugpjūčio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 13,4–26,6 m/s, o 33,5 m/s fiksuoti Kybartuose.
Nors šių metų rugpjūčio mėnuo pasižymėjo gausiais krituliais visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau nei vienoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, meteorologijos stotyje nebuvo užfiksuotas ilgas lietingas laikotarpis5. Tik vienoje, VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančios stoties duomenimis, buvo užfiksuotas ilgas lietingas laikotarpis Pasvalio r. sav. dalyje. Per šį mėnesį visoje Lietuvoje pribrendo obuoliai, šermukšniai ir kaukazinės slyvos.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–22 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 12–15 °C, aukščiausia kilo iki 26–33 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 14–20 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 24–29 °C.
Rugpjūčio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (4,4) buvo vos (0,2) aukštesnis ir atitiko daugiametį vidurkio rezultatą (4,2). Rugpjūtį aukščiausia UVI reikšmė (5,7) buvo fiksuota 13 d., kuri buvo (1,6) didesnė už daugiametę šios paros reikšmę (4,1), o mažiausia (2,9) reikšmė fiksuota 7 d., kur šios dienos nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI rezultato gautas net (-1,8) mažesnis. Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl birželio mėnesio ozono duomenų nėra.
Po užsitęsusio sausringo laikotarpio, rugpjūčio 8 dieną į šalį atslinkęs ciklonas nepagailėjo kritulių, pamaitindamas upes ir šiek tiek pagerindamas bendrą vandens telkinių būklę.
Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis upėse svyravo labai įvairiai – nuo 1 iki 32 cm virš, iki 1 – 47 cm žemiau vidutinio daugiamečio rugpjūčio mėnesio vandens lygio. Mažiausiai paskutinį vasaros mėnesį vandens plukdė Nemuno, Neries, Nevėžio ir Šešupės upės. Rugpjūčio 26–27, 29–31 dienomis Nemune ties Druskininkų vandens matavimo stotimi buvo pasiektas ir gamtosauginis debitas.
Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis buvo 1 cm žemesnis už vidutinį daugiametį rugpjūčio mėnesio vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonu ir Darsūniškiu – aukštesnis, atitinkamai 6 cm ir 4 cm.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16–23, Kuršių mariose – 18–20, Baltijos jūroje – 19 laipsnių šilumos.
4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugpjūčio mėnesį
5 pav. Upių būklė liepos mėnesį
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.
2 kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.
3 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.
4 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
5 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).
Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,6 °C (neigiama 0,7° anomalija). Šiaurės vakariniuose rajonuose buvo 16,4–17,0 °C (neigiama 0,8–1,1° anomalija), didžiojoj šalies daly – 17,0–18,0 °C (neigiama 0,5–1,1° anomalija), Pietų Lietuvoje ir siaurame pajūrio ruože 18,0–18,5 C (-0,5…0,0° anomalija), Kuršių nerijoje, Ventės ir Druskininkų apylinkėse 18,5–19,1 °C (neigiama 0,2° anomalija). Šilčiausia buvo Ventėje (19,1 °C), o šalčiausia – Skuode (16,4 °C) °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 29,8–34,9 °C, žemiausia nukrito iki 3,8–11,9 °C, Nidoje ir Ventėje 13,4–13,5 °C. Žemiausia paros oro temperatūra registruota 11 d. Molėtuose, 3,8 °C. Aukščiausia – 16 d. Kalvarijoje, 34,9 °C – šią dieną visoje Lietuvoje, išskyrus Nidą ir Ventę, registruotas karštis1 – oro temperatūra perkopė 30 °C, trijose meteorologijos stotyse viršytas buvęs šios paros maksimalios oro temperatūros rekordas. Karštis registruotas keliose stotyse ir 17 d.
1 pav. Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra
Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 55 mm (2/3 SKN). Pietų Lietuvoje, Joniškio ir Guntauninkų apylinkėse kritulių iškrito mažiausiai, 20–40 mm (0,3–0,5 SKN), Rytų ir Vakarų Lietuvoje (išskyrus pajūrį ir Tauragnų–Švenčionių apylinkes) palijo gausiau – 60-120 mm (0,7–1,1 SKN), kitur 40–60 mm (0,5–0,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Plungėje (116,7 mm) ir Šalčininkuose (98,3 mm), mažiausiai – Kalvarijoje (20,2 mm) ir Kazlų Rūdoje (24,3 mm). Vietomis liepos 2, 3, 6, 7, 18, 22, 23, 25 ir 31 d. fiksuoti pavojingo lietaus2 atvejai.
2 pav. Liepos mėnesio kritulių kiekis
Liepos mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 269 val. (0,9 SKN), trumpiausiai Saulė švietė Biržuose (241,2 val.), ilgiausiai – Nidoje 294,8 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė liepos mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 11,9–18,7 m/s, vietomis 19,9–23,7 m/s.
Stichinė sausra3 per pirmą dešimtadienį traukėsi iš Vakarų ir Vidurio Lietuvos teritorijos. Nors vietomis iškrito krituliai, tačiau stichinė sausra išsilaikė šalies šiaurės rytinėje dalyje – buvo toliau fiksuojama Rokiškio, Anykščių, Utenos, Zarasų r. sav. Tačiau sausra kaip pavojingas meteorologinis reiškinys nebebuvo fiksuojama nei vienoje Lietuvos savivaldybėje. Antrajame liepos dešimtadienį sausros situacija išliko labai panaši – toliau buvo fiksuojama kai kuriuose šiaurės rytiniuose rajonuose, bet baigėsi Rokiškio r. sav. ir per šį dešimtadienį prasidėjusiose Visagino ir Ignalinos r. sav. Trečiasis dešimtadienis pasižymėjo tuo, kad pirmosiomis dienomis baigėsi sausra kaip stichinis meteorologinis reiškinys, ir liepos 23 d. Lietuvoje sausra, nei kaip stichinis, nei kaip pavojingas meteorologinis reiškinys nebebuvo fiksuojamas.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 12–17 °C, aukščiausia kilo iki 28–36 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 15–19 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 24–30 °C.
Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl liepos mėnesio ozono duomenų nėra.
Nuo liepos 24 d. 12 UTC iki 31 d. 10 UTC sutriko UVE jutiklio veikimas, susidarė UVI duomenų trūkis. Apžvalga neparengta dėl prietaiso gedimo bei per ilgo duomenų trūkio.
Liepos mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–62 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis vakariniuose rajonuose – 3–23 cm aukštesnis už jį. Daugelyje upių vandens lygiai buvo mažesni už žemiausią daugiametį vidutinį vandens lygį. Susidariusios sąlygos atitiko hidrologinės sausros kriterijus ir nuo liepos 17 d. buvo paskelbta sausra nacionaliniu mastu. Gamtosauginiai debitai stebėti Neryje ties Vilniumi, Nemune ties Druskininkais, Lėvenyje ties Bernatonimis, Ventoje ties Papile, Akmenoje ties Paakmeniu, Šešuvyje ties Skirgailais. Naujas liepos mėnesio minimalus vandens lygis pasiektas Nevėžyje ties Panevėžiu – 9 cm (buvęs 12 cm).
Paskutinėmis liepos mėnesio dienomis prasirodžius gausesniems krituliams vandens lygiai ėmė pamažu kilti. Nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra baigėsi 2023 m. liepos 30 d., tačiau lokaliai išliko. Sausra tebestebima Svyloje, Lėvenyje, Tatuloje, Nemune, Skrobluje, Neryje, Širvintoje, Nevėžyje, Sanžilės kanale, Šušvėje, Akmenoje, Šešuvyje, Minijoje.
Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 8 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 1 ir 4 cm.
Vidutinė liepos mėnesio vandens temperatūra upėse siekė 16,0–22,8°C, ežeruose – 19,7–21,7°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 19,4–20,0°C.
4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį
5 pav. Upių būklė liepos mėnesį
1 pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
3 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros-kritulių indeksas) <3,5.
Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,1 °C (teigiama 1,2° anomalija): vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, 15,9–16,5 °C (teigiama 1,0° anomalija), šilčiausia – Tauragės, Ventės ir Jonavos apylinkėse, 17,6–17,8 °C (teigiama 1,2° anomalija), kitur 16,5–17,5 °C (teigiama 0,6–1,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,8–31,0 °C. 8, 15–17 ir 21 dienomis vietomis registruotas pavojingas reiškinys – karštis1. Žemiausia -1,3… 7,3 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 21 d. Kybartuose, 31,0 °C, žemiausia – 3 d. Skuode, -1,3 °C.
1 pav. Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 44,2 mm (0,6 SKN), tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus: mažiausiai kritulių teko šiaurės rytiniams rajonams ir Telšių apylinkėms 9–25 mm (0,1–0,4 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 25–50 mm kritulių (0,4–0,9 SKN), pietiniuose rajonuose, šiauriniame pakraštyje ir vietomis Žemaitijoje kritulių buvo 50–101 mm (0,8–1,3 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Joniškyje (100,7 mm), mažiausiai – Utenoje (9,1 mm). Joniškyje 18 d. registruotas stichinis lietus2 – 65,2 mm per 12 val., 17–19, 27–29 dienomis vietromis registruoti pavojingo lietaus3 atvejai.
2 pav. Birželio mėnesio kritulių kiekis
Birželio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 312 val. (1,1 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje 343,9 val., trumpiausiai – Varėnoje 278 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė birželio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 12,8–15,0 m/s, vietomis 16,2–19,2 m/s.
Meteorologinės vasaros arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia šiauriniuose, rytiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose fiksuota birželio 12–13 d., t. y. apie 5 d. vėliau lyginant su SKN.
Šalnos nesitraukė ir prasidėjus kalendorinei vasarai – birželio 3–5 d. ore, o birželio 1–7 d., 1–12 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo iki -5 °C. Kadangi aktyvioji augalų vegetacija visoje šalyje jau buvo prasidėjusi, visos išvardintomis dienomis fiksuotos šalnos laikomos stichiniu meteorologiniu reiškiniu.
Stichinė sausra4 per pirmą dešimtadienį buvo fiksuota dalyje Vakarų Lietuvos – Kretingos, Klaipėdos, Neringos, Šilutės ir Vilkaviškio r. savivaldybių bei Palangos m. savivaldybės teritorijoje, o pavojinga sausra5 buvo fiksuojamas didesnėje Vakarų Lietuvos dalyje. Antrojo dešimtadienio pradžioje stichinė sausra buvo fiksuojama jau ir visoje Neringos sav. teritorijoje. Šio dešimtadienio pabaigoje stichinė sausra liko Palangos ir Klaipėdos miestuose, Neringos sav. ir dalyje Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Mažeikių, Plungės, Telšių, Akmenės, Biržų, Radviliškio, Kėdainių, Raseinių, Šakių ir Vilkaviškio rajonų ir Šiaulių (miesto ir rajono) savivaldybių teritorijose, pavojinga sausra fiksuota Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje. Trečiojo dešimtadienio pradžioje sausra nesitraukė iš Vakarinės šalies dalies bei plėtėsi į Šiaurės rytinę šalies dalį. Dėl gausesnių kritulių, stichinė sausra mėnesio pabaigoje baigėsi pajūrio zonoje, tačiau toliau buvo fiksuojama Mažeikių, Telšių, Plungės, Panevėžio, Biržų, Pasvalio, Rokiškio, Anykščių ir Utenos rajonų bei Šiaulių (miesto ir rajono) savivaldybėse, o pavojinga sausra – šiaurės rytinėje šalies dalyje.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 10–14 °C (Šilutėje iki 9°C), aukščiausia kilo iki 27–34 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 12–16 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 23–29 °C.
Birželio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (4,6) buvo (0,7) žemesnis už daugiametį vidurkį (5,3). Birželį aukščiausia UVI reikšmė (5,7) buvo fiksuota 23 d., kuri buvo vos 0,4 didesnė už daugiametę šios paros reikšmę (5,3), o mažiausia (2,9) reikšmė fiksuota 17 d. – net 2,4 mažesnis už daugiametį vidurkį.
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS birželio mėnesį
Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl birželio mėnesio ozono duomenų nėra.
Birželio mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–57 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 2–25 cm aukštesnis už jį. Visoje Lietuvoje nuo gegužės 21 d. stebimas žymus upių vandeningumo sumažėjimas, vandens lygiai upėse yra mažesni nei žemiausias daugiametis vidutinis vandens lygis (susidariusios sąlygos atitinka hidrologinės sausros kriterijus). Birželio 15 d. hidrologinė sausra buvo stebima 20 vandens matavimo stočių (toliau – VMS), 18 VMS vandens lygiai artimi sausrai. Tačiau, sulaukus lietaus, jau mėnesio paskutinę dieną hidrologinė sausra buvo stebima 14 VMS, 16 VMS vandens lygiai artimi sausrai.
Nauji birželio mėnesio minimalūs vandens lygiai pasiekti: Nevėžyje ties Panevėžiu 4 cm (buvęs 8 cm), Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu 14 cm (buvęs 17 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais 81 cm (buvęs 82 cm), Kražantėje ties Pluskiais -6 cm (buvęs -5 cm).
Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 14 ir 16 cm.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16,0–22,8°C, ežeruose – 19,7–22,5°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 18,2–20,4°C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse birželio mėnesį
1 pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.
2 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79,9 mm kritulių.
3 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
4 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas ) <3,5.
5 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI<3,5.
Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,3 °C (neigiama 0,2° anomalija). Vėsiausia buvo didžiojoje dalyje šiaurinių bei šiaurės rytinių rajonų bei pietrytiniame pakraštyje, 11–12 °C (-0,9…0,1° anomalija), kitur vyravo 12–13 °C temperatūra (-0,7…0,6° anomalija) ir tik Kuršių nerijoje, Ventėje ir Elektrėnuose buvo 13,0–13,7 °C (teigiama 1,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia paros oro temperatūra siekė 24,6–27,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -6,0…-0,9 °C, Nidoje 2,4 °C, Ventėje 0,1 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 25 d. Druskininkuose 27,7 °C, žemiausia 6 d. Skuode -6,0 °C – tai naujas šios dienos minimalios temperatūros rekordas Lietuvoje. Taip pat minimalios paros rekordas buvo pasiektas ir 7 d. – Skuode ir Joniškyje buvo -4,7 °C.
1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra
Gegužės mėnuo buvo sausas – vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 16 mm (0,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 5–15 mm (0,1–0,3 SKN), Rytų Lietuvoje ir kai kuriuose pietiniuose rajonuose 15–25 mm (0,3–0,4 SKN), Pietų Lietuvoje, Tauragnų ir Molėtų apylinkėse 25–36 mm (0,4–0,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Druskininkuose (35,8 mm) ir Puvočiuose (35,4 mm), mažiausiai – Kybartuose (5,8 mm). 25 d. Kalvarijoje registruotas pavojingas lietus1 – per 2 val. irilijo 15,8 mm.
2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis
Gegužės mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 346,8 val. (1,2 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Biržuose, 362,6 val., trumpiausiai – Varėnoje, 318,6 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 13,1–19,8 m/s, Nidoje 22,9 m/s, Ventėje 23,5 m/s.
Aktyviosios augalų vegetacijos pradžia, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 10 °C, daugelyje šalies rajonų prasidėjusi dar balandžio mėnesį, pajūrio zonoje fiksuota gegužės 8–9 d., t. y., vidutiniškai 6 d. vėliau lyginant su SKN.
Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia daug kur pietvakariniuose ir centriniuose šalies rajonuose fiksuota gegužės 20 d., t. y., apie 2 savaitėmis anksčiau lyginant su SKN.
Gegužės 1 d., 3–12 d., 19 d., 28 d., ir 31 d. ore, o gegužės 1–13 d., 18–19 d., 21 d., 27-31 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -6 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo net iki -10 °C – kadangi aktyvioji augalų vegetacija daugelyje šalies rajonų jau buvo prasidėjusi, visos išvardintomis dienomis fiksuotos šalnos laikomis stichiniu meteorologiniu reiškiniu.
Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, kai kuriose Plungės ir Šilutės rajonų seniūnijose pradėtas fiksuoti gegužės 9 d., per antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį nors ir labai lėtai, tačiau plito Vakarų Lietuvoje. Kadangi Vakarų Lietuvoje kritulių iškrito mažiau, sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys toliau plito ir gegužės 21 d. pradėtas fiksuoti dalyje Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės r. sav. seniūnijų, taip pat visoje Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, o dalyje Plungės ir visoje Rietavo r. sav. baigėsi. Gegužės 22 d. Šilutės r. sav., 24 d. Klaipėdos r. sav. ir 30 d. Palangos m. bei Kretingos r. sav. seniūnijose ilgėliau išsilaikiusi sausra iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį. Paskutinę mėnesio dieną situacija nepagerėjo – sausros, kaip pavojingo meteorologinio reiškinio apimtos teritorijos toliau plėtėsi ir apėmė dalį Vilkaviškio r. sav.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–18 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 3–7 °C (Dūkšte iki 1 °C), aukščiausia kilo iki 23–31 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–10 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 19–25 °C.
Gegužės mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (3,8) buvo vos (0,4) žemesnis už daugiametį vidurkį (4,2). Gegužę aukščiausia UVI reikšmė (4,6) buvo registruojama 19, 25 ir 29 d., kuri šiomis dienomis atitiko daugiametes šių parų reikšmes, o mažiausia (1,9) reikšmė fiksuota 17 d., kur šios dienos nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio gautas net (-2,2) mažesnis.
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS gegužės mėnesį
Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl gegužės mėnesio ozono duomenų nėra.
Gegužės mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–58 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 3–18 cm aukštesnis už jį. Aukščiausi vandens lygiai upėse stebėti mėnesio pradžioje, vėliau prasidėjo vandens lygio kritimas. Kai kurių upių vandeningumas žymiai sumažėjo. Nauji gegužės mėnesio minimalūs vandens lygiai pasiekti: Nevėžyje ties Panevėžiu 7 cm (buvęs 14 cm), Ventėje ties Leckava -54 cm (buvęs -51 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais 82 cm (buvęs 84 cm).
Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 2 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 18 ir 26 cm.
Vandens telkiniai visą mėnesį pamažu šilo. Kai kuriuose iš jų buvo pasiekta ir komfortiška maudymosi temperatūra (≥18 °C). Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 14,2–19,2°C, ežeruose – 15,0–21,7°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 8,8–17,8°C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gegužės mėnesį
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,1 °C (teigiama 0,9° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų Lietuvoje ir karaštiniuose rytiniuose rajonuose, 7,4–8,0 °C (teigiama 0,8–1,1° anomalija), kitur buvo 8,0–8,5 °C (teigiama 0,8–1,4° anomalija), išskyrus kai kuriuos centrinius rajonus, Birštono ir Tauragės apylinkėse 8,5–9,0 °C (teigiama 0,9–1,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 19,9–23,6 °C (Nidoje 18,2 °C), žemiausia buvo nukritus iki -5,2…-2,0 °C, Nidoje -1,2 °C, Ventėje -1,0 °C. Aukščiausiai temperatūra 23,6 °C registruota Kazlų Rūdoje 24 d., žemiausia -5,2 °C 5 d. Šeduvoje.
1 pav. Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra
dutinis balandžio mėnesio kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27 mm (0,7 SKN). Vakarų Lietuvoje, išskyrus pamarį ir Kuršių neriją, iškrito 7–15 mm (0,2–0,4 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 15–30 mm (0,5–0,9 SKN), pamaryje, Kuršių nerijoje, vietomis šiauriniuose rajonuose ir Pietų Lietuvoje, išskyrus kraštinius pietinius ir pietrytinius rajonus, 30–45 mm (0,7-1,2 SKN), kraštiniuose pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose – 45–62 mm (1,2–1,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių buvo Puvočiuose, apie 61 mm, mažiausiai – Plungėje, 7,6 mm. Balandžio 2, 19 ir 25 d. registruoti pavojingo1 lietaus atvejai, atitinkamai Šalčininkuose, Žuvinte ir Kazlų Rūdoje.
2 pav. Balandžio mėnesio kritulių kiekis
alandžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 194 val. (0,9 SKN), nuo 170,3 val. Dūkšte iki 225,9 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė balandžio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 12,7–18,2 m/s.
Visoje šalyje balandžio 7 d. vidutinei paros oro temperatūrai pakilus aukščiau 5 °C, prasidėjo augalų vegetacijos sezonas – šiais metais augalų vegetacijos sezono pradžia sutapo su SKN.
Ignalinos, Utenos, Ukmergės, Kauno, Kėdainių ir Vilkaviškio rajonuose balandžio 8 d., kitur šalyje, išskyrus pajūrio ruožą, balandžio 18–20 d., vidutinei paros oro temperatūrai pakilus aukščiau 10 °C, prasidėjo aktyvioji augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 14 dienų anksčiau lyginant su SKN.
Balandžio 7 d., 11 d., 18 d., 21 d., 23 d. ir 27–29 d. ore, o balandžio 7–12 d., 17–18 d., 20–23 d., 26–30 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore kai kur krito iki –4…–1 °C, arčiau dirvos paviršiaus – iki –9…–6 °C.
Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai įšalę nebuvo, tačiau balandžio 3–5 d. naktimis temperatūrai nukritus žemiau 0 °C, įšalas vietomis vėl pradėjo formuotis – dirvožemiai įšalo iki 1–3 cm. Nuo balandžio 6 d. dirvožemio įšalas visoje šalyje nebuvo fiksuotas, tik balandžio 17 d. Varėnoje temperatūrai arčiau dirvos paviršiaus nukritus iki -4 °C susiformavo 3 cm storio dirvožemio įšalas, išsilaikęs 1 dieną.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–10 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 0–2 °C (Telšiuose buvo neigiama ir siekė -1 °C), aukščiausia kilo iki 16–23 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje krito iki 1–3 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 13–18 °C.
Balandžio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,3) buvo vos (0,5) žemesnis už daugiametį vidurkį (2,8). Balandį aukščiausia UVI reikšmė (3,4) buvo fiksuota 30 d., kuri buvo vos 0,3 mažesnė už daugiametę šios paros reikšmę (3,7), o žemiausios (0,7) ir (0,6) reikšmės fiksuotos atitinkamai 1 ir 6 d., kur šių dienų nuokrypis nuo daugiamečių šių parų UVI rezultato gautas (1,4) ir (1,5) mažesnis.
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS balandžio mėnesį
Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl balandžio mėnesio ozono duomenų nėra.
Balandžio mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–67 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 1–28 cm aukštesnis už jį. Upėse stebėti žymesni vandens lygio pakilimai mėnesio pradžioje buvusio lietaus poplūdžio metu. Mėnesio eigoje vandens lygis pamažu krito.
Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 18 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 10 ir 7 cm.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 6,0–11,6°C, ežeruose – 5,2–12,4°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 9,0–11,3°C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse balandžio mėnesį
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,5 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje ir Žemaičių aukštumoje 1,5–2,0 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija), šilčiausia – pietinėje šalies dalyje,Šilutės r. ir Nidoje 3,0–3,4 °C (teigiama 1,4–2,2° anomalija), kitur buvo 2,0–3,0 °C (teigiama 1,5–1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia parų oro temperatūra siekė 10,3–17,6 °C, žemiausia buvo nukritus iki -19,4…-5,6 °C, Nidoje -2,6 °, Ventėje -2,8 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 17,6 °C Varėnoje 23 d., šalčiausia buvo 10 d. Molėtuose, -19,4 °C.
1 pav. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis kovo mėnesį Lietuvoje buvo 49,3 mm (1,3 SKN). Vidurio Lietuvoje, Šilutėje, Nidoje, Ventėje ir Guntauninkuose kritulių buvo 20–40 mm (0,8–1,3 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 40–60 mm kritulių (1,0-1,7 SKN), vietomis Aukštaitijoje ir Žemaičių aukštumoje 60–90 mm (1,5–1,9 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių 23,5 mm buvo registruota Ventėje, daugiausiai – 89 mm Kartenoje. 31 d. Kybartuose registruotas pavojingas lietus1.
2 pav. Kovo mėnesio kritulių kiekis
Kovo mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 124,7 val. (0,9 SKN), ilgiausiai – Varėnoje, 141,7 val., trumpiausiai – Telšiuose, 106,1 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė kovo mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 14,1–25,4 m/s – visose meteorologijos stotyse, išskyrus Švenčionių, buvo registruoti pavojingo1 vėjo atvejai.
Pirmą kalendorinio pavasario dieną dirvožemiai kai kur buvo įšalę iki 3–12 cm ir nuo paviršiaus atitirpę 1–5 cm (storiausias įšalo sluoksnis buvo susidaręs Vilniaus meteorologinių stebėjimų aikštelėje ir siekė 12 cm), o vėlesnėmis dienomis atitirpęs buvo vis storesnis dirvožemio sluoksnis.
Nuo kovo 15 d. dirvožemiai daugelyje vietovių buvo atitirpę, ir tik pavienėse stotyse 16–18 d. fiksuotas 2–8 cm įšalo sluoksnis, susiformavęs dėl sausų ir šaltesnių naktų. Vėlesnėmis mėnesio dienomis dirvožemiai įšalę nebuvo, įšalas vietomis vėl pradėjo formuotis 28–30 d. – dirvožemiai šiomis dienomis įšalo iki 1–4 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–3 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -2…0 °C, aukščiausia kilo iki 10–13 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 8–10 °C.
Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.
Kovo mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1-74 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 2-38 cm žemesnis už jį. 16-20 mėnesio dienomis upėse stebėti žymesni vandens lygio pakilimai lietaus poplūdžio metu. Akmenoje-Danėje ties Klaipėda kovo 16 d. buvo pasiektas naujas aukščiausias kovo mėnesio vandens lygis – 181 cm (buvęs 172 cm).
Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 33 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai aukštesni už vidutinį daugiametį taip pat stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 53 ir 74 cm.
4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse kovo mėnesį
Daugumą ežerų pirmąjį mėnesio dešimtadienį tebedengė ledas. Tauragno ežere ledas stebėtas iki kovo 25 dienos. Upėse ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) stebėti 7–14 dienomis. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 3,4–8,9 °C, ežeruose – 2,4–7,2 °C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 4,4–5,5⁰C.
1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 smarkus vėjas, škvalas, viesulas – kai maksimalus vėjo greitis 15–28 m/s.
