2023 m. gegužės mėn. apžvalga

Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,3 °C (neigiama 0,2° anomalija). Vėsiausia buvo didžiojoje dalyje šiaurinių bei šiaurės rytinių rajonų bei pietrytiniame pakraštyje, 11–12 °C (-0,9…0,1° anomalija), kitur vyravo 12–13 °C temperatūra (-0,7…0,6° anomalija) ir tik Kuršių nerijoje, Ventėje ir Elektrėnuose buvo 13,0–13,7 °C (teigiama 1,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia paros oro temperatūra siekė 24,6–27,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -6,0…-0,9 °C, Nidoje 2,4 °C, Ventėje 0,1 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 25 d. Druskininkuose 27,7 °C, žemiausia 6 d. Skuode -6,0 °C – tai naujas šios dienos minimalios temperatūros rekordas Lietuvoje. Taip pat minimalios paros rekordas buvo pasiektas ir 7 d. – Skuode ir Joniškyje buvo -4,7 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra

Gegužės mėnuo buvo sausas – vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 16 mm (0,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 5–15 mm (0,1–0,3 SKN), Rytų Lietuvoje ir kai kuriuose pietiniuose rajonuose 15–25 mm (0,3–0,4 SKN), Pietų Lietuvoje, Tauragnų ir Molėtų apylinkėse 25–36 mm (0,4–0,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Druskininkuose (35,8 mm) ir Puvočiuose (35,4 mm), mažiausiai – Kybartuose (5,8 mm). 25 d. Kalvarijoje registruotas pavojingas lietus1 – per 2 val. irilijo 15,8 mm.

2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis

Gegužės mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 346,8 val. (1,2 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Biržuose, 362,6 val., trumpiausiai – Varėnoje, 318,6 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,1–19,8 m/s, Nidoje 22,9 m/s, Ventėje 23,5 m/s.

Aktyviosios augalų vegetacijos pradžia, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 10 °C, daugelyje šalies rajonų prasidėjusi dar balandžio mėnesį, pajūrio zonoje fiksuota gegužės 8–9 d., t. y., vidutiniškai 6 d. vėliau lyginant su SKN.

Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia daug kur pietvakariniuose ir centriniuose šalies rajonuose fiksuota gegužės 20 d., t. y., apie 2 savaitėmis anksčiau lyginant su SKN.

Gegužės 1 d., 3–12 d., 19 d., 28 d., ir 31 d. ore, o gegužės 1–13 d., 18–19 d., 21 d., 27-31 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -6 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo net iki -10 °C – kadangi aktyvioji augalų vegetacija daugelyje šalies rajonų jau buvo prasidėjusi, visos išvardintomis dienomis fiksuotos šalnos laikomis stichiniu meteorologiniu reiškiniu.

Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, kai kuriose Plungės ir Šilutės rajonų seniūnijose pradėtas fiksuoti gegužės 9 d., per antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį nors ir labai lėtai, tačiau plito Vakarų Lietuvoje. Kadangi Vakarų Lietuvoje kritulių iškrito mažiau, sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys toliau plito ir gegužės 21 d. pradėtas fiksuoti dalyje Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės r. sav. seniūnijų, taip pat visoje Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, o dalyje Plungės ir visoje Rietavo r. sav. baigėsi. Gegužės 22 d. Šilutės r. sav., 24 d. Klaipėdos r. sav. ir 30 d. Palangos m. bei Kretingos r. sav. seniūnijose ilgėliau išsilaikiusi sausra iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį. Paskutinę mėnesio dieną situacija nepagerėjo – sausros, kaip pavojingo meteorologinio reiškinio apimtos teritorijos toliau plėtėsi ir apėmė dalį Vilkaviškio r. sav.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–18 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 3–7 °C (Dūkšte iki 1 °C), aukščiausia kilo iki 23–31 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–10 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 19–25 °C.

Gegužės mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (3,8) buvo vos (0,4) žemesnis už daugiametį vidurkį (4,2). Gegužę aukščiausia UVI reikšmė (4,6) buvo registruojama 19, 25 ir 29 d., kuri šiomis dienomis atitiko daugiametes šių parų reikšmes, o mažiausia (1,9) reikšmė fiksuota 17 d., kur šios dienos nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio gautas net (-2,2) mažesnis.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS gegužės mėnesį

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl gegužės mėnesio ozono duomenų nėra.

Gegužės mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–58 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 3–18 cm aukštesnis už jį. Aukščiausi vandens lygiai upėse stebėti mėnesio pradžioje, vėliau prasidėjo vandens lygio kritimas. Kai kurių upių vandeningumas žymiai sumažėjo. Nauji gegužės mėnesio minimalūs vandens lygiai pasiekti: Nevėžyje ties Panevėžiu 7 cm (buvęs 14 cm), Ventėje ties Leckava -54 cm (buvęs -51 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais 82 cm (buvęs 84 cm).

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 2 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 18 ir 26 cm.

Vandens telkiniai visą mėnesį pamažu šilo. Kai kuriuose iš jų buvo pasiekta ir komfortiška maudymosi temperatūra (≥18 °C). Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 14,2–19,2°C, ežeruose – 15,0–21,7°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 8,8–17,8°C.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gegužės mėnesį

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

2023 m. balandžio mėn. apžvalga

Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,1 °C (teigiama 0,9° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų Lietuvoje ir karaštiniuose rytiniuose rajonuose, 7,4–8,0 °C (teigiama 0,8–1,1° anomalija), kitur buvo 8,0–8,5 °C (teigiama 0,8–1,4° anomalija), išskyrus kai kuriuos centrinius rajonus, Birštono ir Tauragės apylinkėse 8,5–9,0 °C (teigiama 0,9–1,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 19,9–23,6 °C (Nidoje 18,2 °C), žemiausia buvo nukritus iki -5,2…-2,0 °C, Nidoje -1,2 °C, Ventėje -1,0 °C. Aukščiausiai temperatūra 23,6 °C registruota Kazlų Rūdoje 24 d., žemiausia -5,2 °C 5 d. Šeduvoje.

1 pav. Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra

dutinis balandžio mėnesio kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27 mm (0,7 SKN). Vakarų Lietuvoje, išskyrus pamarį ir Kuršių neriją, iškrito 7–15 mm (0,2–0,4 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 15–30 mm (0,5–0,9 SKN), pamaryje, Kuršių nerijoje, vietomis šiauriniuose rajonuose ir Pietų Lietuvoje, išskyrus kraštinius pietinius ir pietrytinius rajonus, 30–45 mm (0,7-1,2 SKN), kraštiniuose pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose – 45–62 mm (1,2–1,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių buvo Puvočiuose, apie 61 mm, mažiausiai – Plungėje, 7,6 mm. Balandžio 2, 19 ir 25 d. registruoti pavojingo1 lietaus atvejai, atitinkamai Šalčininkuose, Žuvinte ir Kazlų Rūdoje.

2 pav. Balandžio mėnesio kritulių kiekis

alandžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 194 val. (0,9 SKN), nuo 170,3 val. Dūkšte iki 225,9 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė balandžio mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,7–18,2 m/s.

Visoje šalyje balandžio 7 d. vidutinei paros oro temperatūrai pakilus aukščiau 5 °C, prasidėjo augalų vegetacijos sezonas – šiais metais augalų vegetacijos sezono pradžia sutapo su SKN.

Ignalinos, Utenos, Ukmergės, Kauno, Kėdainių ir Vilkaviškio rajonuose balandžio 8 d., kitur šalyje, išskyrus pajūrio ruožą, balandžio 18–20 d., vidutinei paros oro temperatūrai pakilus aukščiau 10 °C, prasidėjo aktyvioji augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 14 dienų anksčiau lyginant su SKN.

Balandžio 7 d., 11 d., 18 d., 21 d., 23 d. ir 27–29 d. ore, o balandžio 7–12 d., 17–18 d., 20–23 d., 26–30 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore kai kur krito iki –4…–1 °C, arčiau dirvos paviršiaus – iki –9…–6 °C.

Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai įšalę nebuvo, tačiau balandžio 3–5 d. naktimis temperatūrai nukritus žemiau 0 °C, įšalas vietomis vėl pradėjo formuotis – dirvožemiai įšalo iki 1–3 cm. Nuo balandžio 6 d. dirvožemio įšalas visoje šalyje nebuvo fiksuotas, tik balandžio 17 d. Varėnoje temperatūrai arčiau dirvos paviršiaus nukritus iki -4 °C susiformavo 3 cm storio dirvožemio įšalas, išsilaikęs 1 dieną.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–10 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 0–2 °C (Telšiuose buvo neigiama ir siekė -1 °C), aukščiausia kilo iki 16–23 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje krito iki 1–3 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 13–18 °C.

Balandžio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,3) buvo vos (0,5) žemesnis už daugiametį vidurkį (2,8). Balandį aukščiausia UVI reikšmė (3,4) buvo fiksuota 30 d., kuri buvo vos 0,3 mažesnė už daugiametę šios paros reikšmę (3,7), o žemiausios (0,7) ir (0,6) reikšmės fiksuotos atitinkamai 1 ir 6 d., kur šių dienų nuokrypis nuo daugiamečių šių parų UVI rezultato gautas (1,4) ir (1,5) mažesnis.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS balandžio mėnesį

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl balandžio mėnesio ozono duomenų nėra.

Balandžio mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–67 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 1–28 cm aukštesnis už jį. Upėse stebėti žymesni vandens lygio pakilimai mėnesio pradžioje buvusio lietaus poplūdžio metu. Mėnesio eigoje vandens lygis pamažu krito.

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 18 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 10 ir 7 cm.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 6,0–11,6°C, ežeruose – 5,2–12,4°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 9,0–11,3°C.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse balandžio mėnesį

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

2023 m. kovo mėn. apžvalga

Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,5 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje ir Žemaičių aukštumoje 1,5–2,0 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija), šilčiausia – pietinėje šalies dalyje,Šilutės r. ir Nidoje 3,0–3,4 °C (teigiama 1,4–2,2° anomalija), kitur buvo 2,0–3,0 °C (teigiama 1,5–1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia parų oro temperatūra siekė 10,3–17,6 °C, žemiausia buvo nukritus iki -19,4…-5,6 °C, Nidoje -2,6 °, Ventėje -2,8 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 17,6 °C Varėnoje 23 d., šalčiausia buvo 10 d. Molėtuose, -19,4 °C.

1 pav. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis kovo mėnesį Lietuvoje buvo 49,3 mm (1,3 SKN). Vidurio Lietuvoje, Šilutėje, Nidoje, Ventėje ir Guntauninkuose kritulių buvo 20–40 mm (0,8–1,3 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 40–60 mm kritulių (1,0-1,7 SKN), vietomis Aukštaitijoje ir Žemaičių aukštumoje 60–90 mm (1,5–1,9 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių 23,5 mm buvo registruota Ventėje, daugiausiai – 89 mm Kartenoje. 31 d. Kybartuose registruotas pavojingas lietus1.

2 pav. Kovo mėnesio kritulių kiekis

Kovo mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 124,7 val. (0,9 SKN), ilgiausiai – Varėnoje, 141,7 val., trumpiausiai – Telšiuose, 106,1 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė kovo mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 14,1–25,4 m/s – visose meteorologijos stotyse, išskyrus Švenčionių, buvo registruoti pavojingo1 vėjo atvejai.

Pirmą kalendorinio pavasario dieną dirvožemiai kai kur buvo įšalę iki 3–12 cm ir nuo paviršiaus atitirpę 1–5 cm (storiausias įšalo sluoksnis buvo susidaręs Vilniaus meteorologinių stebėjimų aikštelėje ir siekė 12 cm), o vėlesnėmis dienomis atitirpęs buvo vis storesnis dirvožemio sluoksnis.

Nuo kovo 15 d. dirvožemiai daugelyje vietovių buvo atitirpę, ir tik pavienėse stotyse 16–18 d. fiksuotas 2–8 cm įšalo sluoksnis, susiformavęs dėl sausų ir šaltesnių naktų. Vėlesnėmis mėnesio dienomis dirvožemiai įšalę nebuvo, įšalas vietomis vėl pradėjo formuotis 28–30 d. – dirvožemiai šiomis dienomis įšalo iki 1–4 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–3 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -2…0 °C, aukščiausia kilo iki 10–13 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 8–10 °C.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

Kovo mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1-74 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 2-38 cm žemesnis už jį. 16-20 mėnesio dienomis upėse stebėti žymesni vandens lygio pakilimai lietaus poplūdžio metu. Akmenoje-Danėje ties Klaipėda kovo 16 d. buvo pasiektas naujas aukščiausias kovo mėnesio vandens lygis – 181 cm (buvęs 172 cm).

Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 33 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai aukštesni už vidutinį daugiametį taip pat stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 53 ir 74 cm.

4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse kovo mėnesį

Daugumą ežerų pirmąjį mėnesio dešimtadienį tebedengė ledas. Tauragno ežere ledas stebėtas iki kovo 25 dienos. Upėse ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) stebėti 7–14 dienomis. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 3,4–8,9 °C, ežeruose – 2,4–7,2 °C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 4,4–5,5⁰C.


1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2 smarkus vėjas, škvalas, viesulas – kai maksimalus vėjo greitis 15–28 m/s.

2023 m. vasario mėn. apžvalga

Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,2 °C (teigiama 2,3° anomalija): nuo -2,2… -1,0 °C rytinėje dalyje (teigiama 1,9–2,1° anomalija) iki 1,0–2,1 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 2,5–3,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 3,8–9,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -6,3…-16,9 °C, Nidoje -4,1 ° ir Ventėje -3,9 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 9,3 °C Skuode vasario 14 d., šalčiausia buvo 23 d. Zarasuose, -16,9 °C

1 pav. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 39,2 mm (0,9 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 14–40 mm (0,5–1,2 SKN), pietrytiniame ir šiaurės rytiniame pakraščiuose, dalyje Žemaitijos, Liukonyse ir Birštone  40–60 mm (0,8–1,3 SKN), gausiausiai kritulių registruota priešvėjinėje Žemaitijos aukštumos pusėje 60–80 mm (1,1–1,2 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių per mėnesį iškrito Šeduvoje (14,8 mm), daugiausiai – Kartenoje (77,3 mm). Vasario 11 ir 18 dienomis vietomis, daugiausiai Vakarų Lietuvoje buvo registruoti pavojingo1 lietaus atvejai.

2 pav. Vasario mėnesio kritulių kiekis

Paskutinę mėnesio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi vietomis Žemaičių aukštumoje ir rytinėje dalyje, didžiausia Tauragnuose 10 cm ir Švenčionyse 14 cm.

Vasario mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 57,7 val. (0,9 SKN), ilgiausiai –Nidoje, 95,9 val., trumpiausiai – Utenoje, 32,8 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė vasario mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė pavojingo2 reiškinio dydžius: 15,9–24,5 m/s. Didžiausi vėjo greičiai fiksuoti 18 d.: Ventėje 27,2 m/s ir Šilutėje 24,5 m/s.

Mėnesio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 2–5 cm, o per dešimtadienį dirvožemiai daugelyje rajonų palengva šalo (iki 2–10 cm) – tam didelės reikšmės turėjo ne tik šaltos naktys, bet ir labai plona sniego danga. Antrąjį dešimtadienį vyravę permainingi ir dažnai sausi bei saulėti orai nulėmė palankias sąlygas tirpti dirvožemio įšalui, tačiau pavienėmis šaltesnėmis naktimis dirvožemiai vietomis šalo sparčiai. Antroje mėnesio pusėje vyravę permainingi orai nulėmė palankias sąlygas dirvožemiams šalti. Storiausias dirvožemio įšalas, ne tik šį mėnesį, bet ir per visą šią žiemą, fiksuotas vasario 24 d. Biržuose – siekė 16 cm. Paskutinę kalendorinės žiemos dieną dirvožemiai daug kur dar buvo įšalę iki 5–14 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -3…-0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį mėnesį, krito iki -0…1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) Kauno MS išmatuotas vasario mėnesį (neįtraukiant 27 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo 360 DU3, tai vidutiniškai 4 % mažiau už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (374 DU). Šį mėnesį išmatuotas BOK pasižymėjo tiek rekordinėmis, tiek pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis.

Aukščiausios BOK reikšmės ir pagerinti vasario mėnesio parų rekordai buvo fiksuojami 25 d. (540 DU) ir 26 d. (560 DU). Atitinkamai šių dienų rekordai į antrą vietą išstūmė 2018 m. (470 DU) ir 2000 m. (481 DU). Taip pat minėta, kad 26 d. buvo pagerintas ir BOK vasario mėnesio maksimumo rekordas (560 DU), antroje vietoje palikęs 540 DU, kuris išmatuotas 2023-02-25 d., o trečioje 525 DU 2022-02-20 d. Mažiausi BOK buvo registruoti antro ir trečio dešimtadienio dienomis. Pavojingai sumažėjąs BOK  šį mėnesį buvo fiksuojamas net 5 kartus – 12 d. (245 DU), 13 d. (272 DU), 14 d. (239 DU), 15 d. (253 DU) ir 28 d. (284 DU), kurie lyginant su šių dienų vidutiniais daugiamečiais dydžiais buvo mažesni: 12 d. (-35 %), 13 d. (-27 %), 14 d. (-36 %), 15 d. (-31 %) ir 28 d. (-26 %). Taip pat 14 ir 28 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų minimumo rekordus, antroje vietoje palikusius (260 DU, 2017-02-14 d.) ir (290 DU, 2000-02-28 d.).

Dėl 12-15 ir 28 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė.

4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS vasario mėnesį

Vasario mėnesį stichinis vandens lygis stebėtas Leitės upėje ties Kūlynais ( 2–8, 21–28 dienomis) ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (23–28 dienomis).

Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 2–62 cm aukštesnis už vasario mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tik Nemune ties Nemajūnais vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 18 cm žemesnis.

Pirmosiomis sausio mėnesio dienomis, primaitintos sniego tirpsmo vandens ir kritulių, upės išliko vandeningos. Daugumą ežerų tebedengė 7-12 cm storio ledas. Ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) upėse stebėti 5–12 dienomis, taip pat ir paskutinę mėnesio dieną.

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 35 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai aukštesni už vidutinį daugiametį taip pat stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 23 ir 16 cm.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse vasario mėnesį

1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2 smarkus vėjas, škvalas, viesulas – kai maksimalus vėjo greitis 15–28 m/s.

3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2023 m. rugsėjo mėnesio trečiasis dešimtadienis

2023 m. rugsėjo mėnesio trečiasis dešimtadienis

Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,7 °C (teigiama 5,4° anomalija) – tai pats šilčiausias rugsėjo trečiasis dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m., iki šiol šilčiausias buvo 2020 m. trečiasis dešimtadienis, 15,3 °C. Vėsiausia buvo Rytų ir Pietryčių Lietuvoje bei šiaurės vakariniame pakraštyje ir Laukuvos, Rietavo ir Kelmės apylinkėse, 15–16 °C (teigiama 5,1–5,4° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 16–17 °C (teigiama 5,2–5,8° anomalija), Pietvakarių Lietuvoje, vakariniame pakraštyje, Jonavos, Elektrėnų apylinkėse 17–18 °C (teigiama 4,5–5,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23,1–28,1 °C, žemiausia nukrito iki 3,0–9,0 °C, pajūryje ir pamaryje 10,3–12,1 °C. Šilčiausia buvo 27 dieną Kalvarijoje, 28,1 °C – šią dieną bei 22, 28 ir 29 dienomis pasiekti nauji maksimalios oro temperatūros rekordai: 22 d. 27,8 °C (Alytus ir Druskininkai), 28 d. 27,8 °C (Kalvarija), 29 d. 27,0 °C (Birštonas). Vėsiausia buvo 25-os naktį Molėtuose, 3,0 °C.

Trečiąjį rugsėjo dešimtadienį laikėsi aukšta vidutinė paros temperatūra, todėl toliau tęsėsi meteorologinė vasara. 

1 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį rugsėjo dešimtadienį buvo apie 11,6 mm (0,7 SKN). Didiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,1–0,6 SKN). Didesnis kritulių kiekis iškrito šiaurės vakariniuose rajonuose ir rytinėje dalyje, daugiausiai 10–20 mm (0,5–1,1 SKN),  Telšiuose, Lankupiuose ir juostoje tarp Dūkšto ir Šalčininkų 20–30 mm (1,0–1,7 SKN), Molėtuose ir Tauragnuose 30–39 mm (2,1 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Jonavoje (1,6 mm) ir Marijampolėje (1,9 mm), daugiausia – Tauragnuose (38 mm). Rugsėjo 23 d. vietomis Aukštaitijoje ir Telšiuose registruoti pavojingi lietūs1, gausiausiai palijo Molėtuose – 33,2 mm/6 val.

Per šį dešimtadienį tęsėsi pavojinga sausra2 kai kuriose Pietų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Paskutinėmis šio mėnesio dešimtadienio dienomis buvo pradėta fiksuoti sausra3, kaip stichinis meteorologinis reiškinys Alytaus m., Alytaus r. ir Lazdijų r. sav. teritorijoje.

2 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo trečiąjį dešimtadienį buvo apie 78 val. (1,4 SKN): nuo 65,1 val. Klaipėdoje iki 89,4 val. Kaune (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–18 °C, aukščiausia kilo iki 21–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 18–21 °C.

Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurių vidutinė reikšmė atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (2,6) buvo fiksuojama 21 d., mažiausia – (1,0) 30 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,9.


1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI(temperatūros–kritulių indeksas )  <3,5.

3 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI <3,5.