Zina Kitrienė – Puslapis 8

Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,2 °C (teigiama 2,3° anomalija): nuo -2,2… -1,0 °C rytinėje dalyje (teigiama 1,9–2,1° anomalija) iki 1,0–2,1 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 2,5–3,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 3,8–9,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -6,3…-16,9 °C, Nidoje -4,1 ° ir Ventėje -3,9 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 9,3 °C Skuode vasario 14 d., šalčiausia buvo 23 d. Zarasuose, -16,9 °C

1 pav. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 39,2 mm (0,9 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 14–40 mm (0,5–1,2 SKN), pietrytiniame ir šiaurės rytiniame pakraščiuose, dalyje Žemaitijos, Liukonyse ir Birštone 40–60 mm (0,8–1,3 SKN), gausiausiai kritulių registruota priešvėjinėje Žemaitijos aukštumos pusėje 60–80 mm (1,1–1,2 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių per mėnesį iškrito Šeduvoje (14,8 mm), daugiausiai – Kartenoje (77,3 mm). Vasario 11 ir 18 dienomis vietomis, daugiausiai Vakarų Lietuvoje buvo registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai.

Paskutinę mėnesio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi vietomis Žemaičių aukštumoje ir rytinėje dalyje, didžiausia Tauragnuose 10 cm ir Švenčionyse 14 cm.

Vasario mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 57,7 val. (0,9 SKN), ilgiausiai –Nidoje, 95,9 val., trumpiausiai – Utenoje, 32,8 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė vasario mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė pavojingo² reiškinio dydžius: 15,9–24,5 m/s. Didžiausi vėjo greičiai fiksuoti 18 d.: Ventėje 27,2 m/s ir Šilutėje 24,5 m/s.

Mėnesio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 2–5 cm, o per dešimtadienį dirvožemiai daugelyje rajonų palengva šalo (iki 2–10 cm) – tam didelės reikšmės turėjo ne tik šaltos naktys, bet ir labai plona sniego danga. Antrąjį dešimtadienį vyravę permainingi ir dažnai sausi bei saulėti orai nulėmė palankias sąlygas tirpti dirvožemio įšalui, tačiau pavienėmis šaltesnėmis naktimis dirvožemiai vietomis šalo sparčiai. Antroje mėnesio pusėje vyravę permainingi orai nulėmė palankias sąlygas dirvožemiams šalti. Storiausias dirvožemio įšalas, ne tik šį mėnesį, bet ir per visą šią žiemą, fiksuotas vasario 24 d. Biržuose – siekė 16 cm. Paskutinę kalendorinės žiemos dieną dirvožemiai daug kur dar buvo įšalę iki 5–14 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -3…-0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį mėnesį, krito iki -0…1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) Kauno MS išmatuotas vasario mėnesį (neįtraukiant 27 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo 360 DU³, tai vidutiniškai 4 % mažiau už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (374 DU). Šį mėnesį išmatuotas BOK pasižymėjo tiek rekordinėmis, tiek pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis.

Aukščiausios BOK reikšmės ir pagerinti vasario mėnesio parų rekordai buvo fiksuojami 25 d. (540 DU) ir 26 d. (560 DU). Atitinkamai šių dienų rekordai į antrą vietą išstūmė 2018 m. (470 DU) ir 2000 m. (481 DU). Taip pat minėta, kad 26 d. buvo pagerintas ir BOK vasario mėnesio maksimumo rekordas (560 DU), antroje vietoje palikęs 540 DU, kuris išmatuotas 2023-02-25 d., o trečioje 525 DU 2022-02-20 d. Mažiausi BOK buvo registruoti antro ir trečio dešimtadienio dienomis. Pavojingai sumažėjąs BOK šį mėnesį buvo fiksuojamas net 5 kartus – 12 d. (245 DU), 13 d. (272 DU), 14 d. (239 DU), 15 d. (253 DU) ir 28 d. (284 DU), kurie lyginant su šių dienų vidutiniais daugiamečiais dydžiais buvo mažesni: 12 d. (-35 %), 13 d. (-27 %), 14 d. (-36 %), 15 d. (-31 %) ir 28 d. (-26 %). Taip pat 14 ir 28 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų minimumo rekordus, antroje vietoje palikusius (260 DU, 2017-02-14 d.) ir (290 DU, 2000-02-28 d.).

Dėl 12-15 ir 28 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė.

4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS vasario mėnesį

Vasario mėnesį stichinis vandens lygis stebėtas Leitės upėje ties Kūlynais ( 2–8, 21–28 dienomis) ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (23–28 dienomis).

Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 2–62 cm aukštesnis už vasario mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tik Nemune ties Nemajūnais vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 18 cm žemesnis.

Pirmosiomis sausio mėnesio dienomis, primaitintos sniego tirpsmo vandens ir kritulių, upės išliko vandeningos. Daugumą ežerų tebedengė 7-12 cm storio ledas. Ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) upėse stebėti 5–12 dienomis, taip pat ir paskutinę mėnesio dieną.

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 35 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai aukštesni už vidutinį daugiametį taip pat stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 23 ir 16 cm.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse vasario mėnesį

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² smarkus vėjas, škvalas, viesulas – kai maksimalus vėjo greitis 15–28 m/s.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2023 m. rugsėjo mėnesio trečiasis dešimtadienis

Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,7 °C (teigiama 5,4° anomalija) – tai pats šilčiausias rugsėjo trečiasis dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m., iki šiol šilčiausias buvo 2020 m. trečiasis dešimtadienis, 15,3 °C. Vėsiausia buvo Rytų ir Pietryčių Lietuvoje bei šiaurės vakariniame pakraštyje ir Laukuvos, Rietavo ir Kelmės apylinkėse, 15–16 °C (teigiama 5,1–5,4° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 16–17 °C (teigiama 5,2–5,8° anomalija), Pietvakarių Lietuvoje, vakariniame pakraštyje, Jonavos, Elektrėnų apylinkėse 17–18 °C (teigiama 4,5–5,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23,1–28,1 °C, žemiausia nukrito iki 3,0–9,0 °C, pajūryje ir pamaryje 10,3–12,1 °C. Šilčiausia buvo 27 dieną Kalvarijoje, 28,1 °C – šią dieną bei 22, 28 ir 29 dienomis pasiekti nauji maksimalios oro temperatūros rekordai: 22 d. 27,8 °C (Alytus ir Druskininkai), 28 d. 27,8 °C (Kalvarija), 29 d. 27,0 °C (Birštonas). Vėsiausia buvo 25-os naktį Molėtuose, 3,0 °C.

Trečiąjį rugsėjo dešimtadienį laikėsi aukšta vidutinė paros temperatūra, todėl toliau tęsėsi meteorologinė vasara.

1 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį rugsėjo dešimtadienį buvo apie 11,6 mm (0,7 SKN). Didiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,1–0,6 SKN). Didesnis kritulių kiekis iškrito šiaurės vakariniuose rajonuose ir rytinėje dalyje, daugiausiai 10–20 mm (0,5–1,1 SKN), Telšiuose, Lankupiuose ir juostoje tarp Dūkšto ir Šalčininkų 20–30 mm (1,0–1,7 SKN), Molėtuose ir Tauragnuose 30–39 mm (2,1 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Jonavoje (1,6 mm) ir Marijampolėje (1,9 mm), daugiausia – Tauragnuose (38 mm). Rugsėjo 23 d. vietomis Aukštaitijoje ir Telšiuose registruoti pavojingi lietūs¹, gausiausiai palijo Molėtuose – 33,2 mm/6 val.

Per šį dešimtadienį tęsėsi pavojinga sausra² kai kuriose Pietų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Paskutinėmis šio mėnesio dešimtadienio dienomis buvo pradėta fiksuoti sausra³, kaip stichinis meteorologinis reiškinys Alytaus m., Alytaus r. ir Lazdijų r. sav. teritorijoje.

2 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo trečiąjį dešimtadienį buvo apie 78 val. (1,4 SKN): nuo 65,1 val. Klaipėdoje iki 89,4 val. Kaune (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–18 °C, aukščiausia kilo iki 21–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 18–21 °C.

Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurių vidutinė reikšmė atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (2,6) buvo fiksuojama 21 d., mažiausia – (1,0) 30 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,9.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI(temperatūros–kritulių indeksas ) <3,5.

³ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

Autorius: Zina Kitrienė

2023 m. vasario mėn. apžvalga

2023 m. rugsėjo mėnesio trečiasis dešimtadienis