Dažniausiai užduodami klausimai

Vietomis arba kai kur – numatoma, kad krituliai ar atmosferos reiškiniai apims mažiau kaip 30 % Lietuvos (ar tam tikro regiono) teritorijos.

Sinoptikai, formuluodami bendrojo vartojimo prognozės tekstą, gali vartoti labai ribotą terminų ir išraiškos priemonių kiekį. Prognozės tekste vartojamos sąvokos turi netgi kiekybinę prasmę, apie kurią, deja, prognozės vartotojai ne visada žino. Pavyzdžiui, kritulių prognozėse vartojami tam tikri aiškiai apibrėžti žodžių junginiai: nelis, numatomas trumpalaikis lietus, lis, vietomis lis gausiai, truputį pasnigs ir pan. Ką jie reiškia ir kaip jie turėtų būti suprantami?

Čia pateikiame orų prognozėse vartojamų sąvokų žodynėlį, kuriuo, beje, remiasi mūsų šalies sinoptikai. Pažymėtina, kad įvairiose šalyse sąvokų ir terminų reikšmės gali šiek tiek skirtis.

Balandžio mėnesį buvo išleista bandomoji „Meteo.lt“ orų programėlė, kurią sukūrė ir testavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai.

ANDROID įrenginių naudotojams

1. Atsisiųskite „Meteo.lt“ programėlę: https://meteo.lt/android

2. Jei naudojate automatinius atnaujinimus, programėlė bus atnaujinama automatiškai. Jei ne – atnaujinti galėsite rankiniu būdu per „Play Store“ programėlių parduotuvę.

APPLE (iOS) įrenginių naudotojams

1. Atsisiųskite „TestFlight“ programėlę: https://apps.apple.com/lt/app/testflight/id899247664

2. Prisijunkite prie „Meteo.lt“ programėlės testavimo: https://meteo.lt/ios (spausti mygtuką „View in TestFlight“)

3. Programėlę galima atsisiųsti bei naujinti per „TestFlight“ platformą.

Norėdami atsisakyti „TestFlight“ pranešimų, atsidarykite „TestFlight“ programėlę, pasirinkite „Meteo.lt“, ir Notifications skiltyje išjunkite pranešimus.

Detalesnę instrukciją rasite čia.

Meteorologai (per karščius ar šalčius) dažnai sulaukia nuotraukų su buitinių ar automobilinių termometrų rodmenimis. Kai kurie žmonės netgi tikina, jog kažkur Lietuvoje būtent pas juos buvo užfiksuotas šalčio (ar karščio) rekordas.

Deja, nemažai gyventojų paprasčiausiai nežino, kad oro temperatūra negali būti matuojama bet kaip ir bet kur. Yra tam tikri tarptautiniai reikalavimai termometrams ir vietovei, kurioje atliekami oro temperatūros stebėjimai.

Norint tiksliai išmatuoti (foninę) oro temperatūrą, nereikėtų termometro tvirtinti prie namo sienos ar langų (kurie žiemą yra šiltesni nei aplink esantis oras). Kitu atveju, bus matuojama ne oro, o sienos temperatūra. Prietaisą reikėtų atitraukti nuo medžių, krūmų, gatvių ir šaligatvių, kurie šiltą dieną įšyla labiau. O vietovė aplink prietaisą turi būti kuo atviresnė. Taip pat, termometras turėtų būti apsaugotas nuo tiesioginių Saulės spindulių baltu bei gerai ventiliuojamu narveliu ir įrengtas virš (šiltuoju metų laiku) retkarčiais nupjaunamos žolės 1,5 metro aukštyje. Kas tam tikrą laikotarpį termometras turėtų būti pakeičiamas nauju arba kalibruojamas (patikrinamas prietaiso tikslumas, kuris su laiku gali sumažėti).

Jeigu šių esminių reikalavimų nesilaikoma, išmatuojamos reikšmės būna mažiau tikslios, susidaro iki keleto laipsnių siekiančios paklaidos. Verta atminti, kad jūsų matavimų rodmenims įtakos gali turėti ir dirvožemio tipas, jo drėgmė, žolinės dangos aukštis ir kt.

Dėl netiksliu ir netinkamoje aplinkoje matuojančiu termometru oro temperatūros reikmės gali skirtis nuo išmatuojamų meteorologijos stotyje. Tačiau atskiros vietovės gali turėti kitokį mikroklimato režimą, nei meteorologijos stotyje (pavyzdžiui, lyginant meteorologijos stotį įrengtą pagal tarptautinius reikalavimus atviroje vietoje ir termometrą ežero pakrantėje).

Jei galimybių teisingai įsirengti termometrą neturite, tuomet rekomenduojame jį kabinti bent jau prie šiaurinės namo sienos arba langų – vietų, kuriose termometras niekada nebus apšviestas tiesioginių Saulės spindulių, o šiltos namo sienos turės mažiausiai įtakos termometro rodmenims.

Oro temperatūrą (1,5 m aukštyje), kurią išmatuoja automatinės meteorologijos stotyse Lietuvoje galite pasitikrinti Meteo.lt programėlėje pateikiamame Orų stebėjimų žemėlapyje arba čia.

Taip pat verta pažymėti, jog daugelis orų programėlių rodo ne realiai išmatuotą oro temperatūrą meteorologijos stotyje, o orų modelyje apskaičiuotą reikšmę.

Labai kviečiame aktyviai naudotis pagrindine mūsų svetaine arba „Meteo.lt“ orų programėle. Jei turite pastabų, jas atsiųsti galite mums el. paštu nuomones@meteo.lt

Primename, jog minimalistinio dizaino žemėlapiai ir kita svarbiausia informacija taip pat skelbiama ir beta.meteo.lt

Meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų archyvą galite peržiūrėti ir atsiųsti patogiu formatu https://archyvas.meteo.lt svetainėje. Taip pat meteorologinių ir hidrologinių duomenų archyvą galite rasti Meteo.lt API prieigoje. Daugiau informacijos https://api.meteo.lt svetainėje.

Jeigu reikalingų duomenų vis tiek nerandate, tuomet kviečiame peržiūrėti duomenų masyvus, kuriuos rasite čia (puslapio apačioje).

Jeigu jums reikalingų duomenų vis tiek nerandate arba norite, kad juos jums paruoštų ir pateiktų mūsų specialistas, tuomet su savo užklausa kreipkitės bendruoju el. paštu lhmt@meteo.lt (SVARBU: ši paslauga gali būti apmokestinta pagal nustatytus įkainius nurodytus meteo.lt svetainėje Paslaugos -> Užsakymai -> Kainos skiltyje).

Dažnai kyla klausimų, kodėl orų programėlės duomenys neatitinka dabartinių orų sąlygų pasirinktoje vietovėje. Viena pagrindinių priežasčių yra ta, jog programėlės remiasi orų modeliais, kurie yra pagrįsti anksčiau išmatuotais duomenimis tokiais kaip temperatūra, vėjo kryptis, greitis, slėgis ir pan. Orų modeliai naudodami šiuos ir daugybę kitų meteorologinių duomenų (kintamųjų) apskaičiuoja orų sąlygų prognozes tam tikrai valandai ir tam tikrai vietovei .

Meteo.lt svetainėje ir programėlėje orų prognozė pateikiama remiantis HARMONIE ir ECMWF orų modeliais, kurie laikomi vienais iš tiksliausių Europoje. Vis dėlto šių modelių informacija atnaujinama tik kas 3 val., o ilgesnio negu artimiausių 3 dienų laikotarpio prognozės – tik kas 12 val.

Taigi nuo modelių duomenų atnaujinimo momento orų sąlygos gali pasikeisti. Tarkime, programėlė sako, kad bus saulėta, nes taip modelis apskaičiavo prieš 3 valandas. Bet per tą laiką užėjo debesis ir pradėjo lyti – programėlė to dar „nežino“, nes kompiuteris dar neatliko skaičiavimų remdamasis naujausiais duomenimis ir nenumatė šio „netikėtumo“. Panašių situacijų būna įvairiais metų laikais, ypač vasarą dėl dažnai pasitaikančių trumpų audrų.

Taip pat kai programėlė rodo lietų X vietovėje, tai nereiškia, jog krituliai bus visur tolygiai pasiskirstę. Neretai lietus lyja viename rajone, o greta esančiame šviečia Saulė.

Dėl šių priežasčių, norint gauti tiksliausią informaciją apie esamas orų sąlygas, rekomenduojama naudoti meteorologinių radarų ar palydovų teikiamą informaciją bei orų stebėjimų žemėlapį. Meteorologinių radarų žemėlapyje atvaizduojamas kritulių intensyvumas, jų judėjimo greitis ir kryptis per paskutines valandas. Tai – pagalbinis įrankis padedantis įvertinti esamą situaciją, tačiau pats savaime prognozės ateičiai nepateikia. Naudotojas interpretuodamas duomenis pats gali nuspręsti kuria kryptimi ir kaip greitai juda kritulių zona, per kiek laiko ji gali pasiekti tam tikrą vietovę.

Galiausiai, svarbu paminėti, kad pasaulyje nėra nei vieno 100 proc. tikslaus orų modelio ar radaro. Todėl visada rekomenduojama naudoti kelis informacijos šaltinius ir planuoti savo veiklas atitinkamai.

Valandinės prognozės, nors ir atrodo labai detalios, iš tiesų gali sudaryti klaidingą tikslumo įspūdį. Esminė valandinių prognozių netikslumų priežastis yra atmosferos procesų nepastovumas ir greiti, sunkiai įvertinami pokyčiai. Tiek didelio masto kritulių zonos, tiek lokalios bei audringos liūtys dažnai juda netolygiai, keičiasi jų judėjimo greitis, intensyvumas ir apimama teritorija. Šiuos pokyčius numatyti sunku netgi patikimiausiems orų modeliams.

Įsivaizduokite verdantį puodą su vandeniu – burbuliukai kyla atsitiktinėse vietose ir skirtingu laiku. Netgi puode numatyti burbuliukų iškilimo vietas ir tikslų laiką būtų labai sunku. Panašiai ir atmosferoje tik daug didesnėje erdvėje – vasarą šiltas oras kyla aukštyn ir sukuria lietaus debesis. Tačiau šie debesys gali atsirasti bet kur ir bet kada – vienoje vietoje gali lyti, o už kilometro būti sausa.

Valandines prognozes reikėtų vertinti kaip orientyrą ir nepasitikėti jomis „aklai“. X vietovėje 14 valandą rodomą lietų reikėtų vertinti ne kaip „tiksliai 14 valandą pas mane tikrai lis“, bet kaip „šiandien popietę gali palyti, tikriausiai apie 14 valandą.“

Norint tiksliau numatyti trumpalaikius orų pokyčius rekomenduojama naudotis meteorologinių radarų ir palydovų informacija. Radaro žemėlapiai gali parodyti esamus kritulius ir jų judėjimą beveik realiu laiku, todėl vartotojas interpretuodamas duomenis pats gali nuspręsti kuria kryptimi ir kaip greitai juda kritulių zona, per kiek laiko ji gali pasiekti tam tikrą vietovę. Tai ypač svarbu, kai planuojamos veiklos lauke ir reikia tiksliai žinoti ar artėja lietus.

Kiekviena programėlė naudoja skirtingus orų modelius ir duomenų šaltinius. Kai kurios programėlės gali naudoti tikslesnius ir naujesnę informaciją, o kitos gali naudoti mažiau tikslią arba rečiau atnaujinamus duomenis.

Svarbus veiksnys yra orų programėlės ar svetainės algoritmai ir metodai, naudojami duomenims apdoroti ir prognozėms generuoti. Kai kurie orų prognozių informacijos tiekėjai gali naudoti pažangesnius algoritmus, kurie geriau atspindi vietines sąlygas ir detales.

Orų prognozės atvaizdavimo tikslumas taip pat gali priklausyti ir nuo to, kaip dažnai ir kaip išsamiai ji atnaujina savo prognozes. Jei programėlė atnaujina savo prognozes dažniau, ji gali geriau atspindėti greitai besikeičiančias oro sąlygas. Pavyzdžiui, jei orų modelis atsinaujina kas 3 valandas, prognozės bus tikslesnės nei tos, kurios atnaujinamos kas 6 ar 12 valandų. Tai ypač svarbu vasaros metu, kai oro sąlygos gali keistis labai greitai ir netikėtai.

Taigi naudotojo patirtis ir nuomonė apie programėlės tikslumą gali priklausyti nuo individualių poreikių ir lūkesčių. Vieniems naudotojams gali būti svarbiau tiksliai žinoti kritulių laiką ir vietą, o kitiems – bendrą temperatūros tendenciją.

Orų prognozės yra kuriamos naudojant sudėtingus skaitmeninius modelius, kurie reikalauja didelių skaičiavimo pajėgumų. Norint tiksliai prognozuoti orus, reikia apdoroti didžiulį kiekį duomenų, atlikti sudėtingus skaičiavimus. Kitais žodžiais, yra išnaudojamos maksimalios skaitmeninių orų modeliavimo ir skaičiavimo sistemos galimybės. Tai užtrunka nemažai laiko, net ir naudojant galingą superkompiuterį (LHMT kaip tik ir naudoja tokį superkompiuterį).

Lokalūs orų modeliai, tokie kaip Lietuvoje Tarnybos naudojamas HARMONIE, skaičiuoja prognozes itin detaliai, net 2,5 km raiška, t. y. po naują prognozę kas 2,5 km visoje Lietuvos teritorijoje ir už jos ribų. Tai – didžiuliai informacijos kiekiai: nauja prognozė kas 2.5 km. prie žemės paviršiaus, o kur dar aukštesni sluoksniai, kurie yra suskirstyti į 65 lygius. Taigi tas pats superkompiuteris turi sudaryti ne vieną, o mažiausiai 680 milijonų prognozių. Tik Lietuvos teritorijoje ir tik vienai artimiausiai valandai.

Prie visų jau minėtų sunkumų prisideda ir tai, jog visų duomenų surinkti neįmanoma, nes meteorologijos stotys sustatytos ne kas 2.5 km, o, geriausiu atveju, kas 30–50 km. Todėl tenka apskaičiuoti ne tik ateities orus, bet ir dabartines sąlygas, „sukurti“ trūkstamus duomenis. Skaičiavimai, tiek dėl duomenų trūkumo, tiek dėl sunkaus apskaičiavimo yra paprastinami. Taip atsiranda paklaidos, kurios aiškiai pastebimos orus stebinčių entuziastų.

Galiausiai, Tarnyba naudoja ir informaciją naudotojams pateikia ne tik iš Meteo.lt superkompiuterio apskaičiuotų HARMONIE modelio duomenų, bet yra įtraukiami ir Europos globalaus mažesnės skiriamosios gebos ECMWF orų modelio skaičiavimai, kuriems naudojama dar daugiau duomenų iš viso pasaulio

Meteorologinis radaras (radiolokatorius) vaizduoja kritulių intensyvumą, jų judėjimo greitį ir kryptį per paskutines valandas. Tai – pagalbinis įrankis padedantis įvertinti esamą situaciją, tačiau pats savaime prognozės ateičiai nepateikia. Naudotojas interpretuodamas duomenis pats gali nuspręsti kuria kryptimi ir kaip greitai juda kritulių zona, per kiek laiko ji gali pasiekti tam tikrą vietovę.

Šiuo metu Lietuvoje veikia du meteorologiniai radarai: Laukuvoje (Šilalės r., Vakarų Lietuva) ir Trakų Vokėje (Vilniaus pakrašyje).

Radaras kritulius aptinka šiuo būdu: siųstuvas siunčia koncentruotą elektromagnetinį spindulį, o imtuvas priima energiją, kuri grįžta („atsispindi”) nuo bet kokio spindulio kelyje „sutikto” objekto. Energijos (atspindžio) stiprumas apdorojamas bei atvaizduojamas žemėlapyje specialiais dBZ matavimo vienetais ir gali būti interpretuojamas kaip apytikslis kritulių intensyvumas (mm/val.). Kuo atspindėtos energijos stiprumas didesnis, tuo intensyvesni krituliai krinta.

Radaro duomenis galima interpretuoti ne tik kaip kritulių intensyvumą. Antžeminiai stebėjimai meteorologijos stotyse patvirtina, jog vasaros metu esant ypač aukštoms atspindžio intensyvumo reikšmėms (>45 dBZ) stiprų lietų gali lydėti perkūnija, o pasiekus apie 50–55 dBZ tikėtina kruša. Žiemos metu tokios aukštos reikšmės nepasiekiamos dėl vyraujančių oro masių ir sniego fizikinių savybių. Pavyzdžiui, esant neigiamai temperatūrai radaras rodys vidutinio intensyvumo kritulius, tačiau realybėje snygis dažnai bus stiprus.

Pagrindinis radaro ribotumas – dėl Žemės išgaubtumo tolstant nuo radaro informacija surenkama iš vis aukštesnių atmosferos sluoksnių. Kitais žodžiais tariant, kuo toliau nuo radaro – tuo aukštesni atmosferos sluoksniai nuskenuojami ir todėl ne visada kritulių zonos gali būti teisingai atvaizduojamos. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvoje esančio Laukuvos radaro spindulys pralekia ~5,5 km aukštyje virš Vilniaus.

Žiemą krituliai paprastai formuojasi žemuose debesyse, todėl radaro spindulys kartais „nepastebi“ silpno sniego ar dulksnos. Be žemės išgaubtumo, egzistuoja ir kiti faktoriai lemiantys radaro duomenų kokybę. Vasarą įsivyravus karštai ir drėgnai atogrąžų oro masei radaras dėl didelio jautrumo „pagauna“ ore esančią drėgmę ir ją pateikia kaip silpnus kritulius. Taip pat netoli radarų esantys antžeminiai trukdžiai (ryšių linijos ir bokštai, vėjo jėgainės ir t. t.) tam tikrais atvejais neleidžia tinkamai užfiksuoti kritulių intensyvumo.

Lietuvoje esančių meteorologinių radarų duomenys atnaujinami kas 5 minutes.

Lietuvoje žaibai aptinkami naudojant modernią žaibų aptikimo sistemą (ŽAS), kuri veikia nuo 2012 metų. Ši sistema fiksuoja atmosferos elektrinių iškrovų laiką, vietą ir stiprumą, taip padėdama sekti ir prognozuoti pavojingas audras. ŽAS yra įdiegta keturiose meteorologijos stotyse: Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių. Jos tikslumas yra itin aukštas – aptinka daugiau kaip 90 proc. visų žaibų išlydžių.

Fiksavimui naudojami specialūs žaibų detektoriai, kurie aptinka tiek žaibus, pasiekiančius žemę (dangus–žemė), tiek išlydžius, vykstančius tarp debesų 350 km spinduliu.

Pati ŽAS veikia koordinuodama detektorius. Žaibo iškrova skleidžia stiprius ir unikalius elektromagnetinius impulsus. Jų unikalumas leidžia detektoriams aptikti ir sistemai nustatyti žaibo vietą, laiką ir stiprumą. Fiksuoti žaibo elektromagnetiniai impulsai perduodami į centrinę duomenų apdorojimo sistemą, kuri analizuoja signalus iš kelių detektorių, kad būtų tiksliai nustatyti užfiksuoto žaibo išlydžio duomenys.

Vieta nustatoma pasitelkiant trianguliacijos metodą, kuris leidžia nustatyti žaibo vietą, lyginant impulsų atvykimo laiką į skirtingus detektorius. Kadangi žaibo impulsai keliauja šviesos greičiu, skirtumai tarp impulsų atvykimo laikų į skirtingus detektorius yra labai maži. Sistema yra pakankamai jautri, kad galėtų šiuos skirtumus tiksliai išmatuoti. Naudojant šiuos laiko skirtumus, tiksliai apskaičiuojama žaibo vieta kelių šimtų metrų tikslumu. Apdoroti duomenys integruojami ir analizuojami siekiant nustatyti žaibo išlydžio laiką, vietą ir stiprumą.

Tokios sistemos tikslumas ir patikimumas yra labai svarbus ne tik meteorologiniams tyrimams, bet ir visuomenės saugumui. Tikslus žaibų aptikimas leidžia laiku įspėti apie artėjančias audras, taip užtikrinant žmonių ir turto apsaugą. Sistema taip pat prisideda prie aviacijos saugumo. Aviacijos meteorologai naudoja ŽAS duomenis, kad galėtų įspėti pilotus apie pavojingas oro sąlygas. Naudą jaučia ir energetikos sektorius – dėl žaibų sukeliamų elektros tiekimo sutrikimų numatymo ir kt.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat tobulina savo žaibų aptikimo sistemą, diegdama naujus jutiklius ir atnaujindama esamus. 2023 metais, įgyvendinant Hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo atnaujinimo projektą, naujas žaibų detektorius buvo įrengtas Raseiniuose. Tai dar labiau padidino sistemos tikslumą, užtikrinant dar geresnį žaibų aptikimą visoje Lietuvos teritorijoje. Šiuo metu Lietuvoje yra 4 žaibų detektoriai: Varėnoje, Biržuose, Šilutėje ir Raseiniuose.