Dažniausiai užduodami klausimai

Vietomis arba kai kur – numatoma, kad krituliai ar atmosferos reiškiniai apims mažiau kaip 30 % Lietuvos (ar tam tikro regiono) teritorijos.

Sinoptikai, formuluodami bendrojo vartojimo prognozės tekstą, gali vartoti labai ribotą terminų ir išraiškos priemonių kiekį. Prognozės tekste vartojamos sąvokos turi netgi kiekybinę prasmę, apie kurią, deja, prognozės vartotojai ne visada žino. Pavyzdžiui, kritulių prognozėse vartojami tam tikri aiškiai apibrėžti žodžių junginiai: nelis, numatomas trumpalaikis lietus, lis, vietomis lis gausiai, truputį pasnigs ir pan. Ką jie reiškia ir kaip jie turėtų būti suprantami?

Čia pateikiame orų prognozėse vartojamų sąvokų žodynėlį, kuriuo, beje, remiasi mūsų šalies sinoptikai. Pažymėtina, kad įvairiose šalyse sąvokų ir terminų reikšmės gali šiek tiek skirtis.

Informuojame, kad senoji meteo.lt programėlė ir jos duomenų šaltiniai buvo išjungti. Nors senoji meteo.lt programėlė jau kurį laiką buvo nebepalaikoma bei vėliau tapo neprieinama „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvėse, tačiau ją turintys savo telefonuose iš anksčiau dar galėjo bent keletą mėnesių sėkmingai naudoti. Vis dėlto, praėjusią savaitę programėlė galutinai nustojo veikti, todėl visus kviečiame ją išsitrinti iš savo įrenginių.

Šiuo metu yra kuriama nauja programėlė, kurią planuojame paleisti 2024 m. pabaigoje arba 2025 m. pradžioje. Nors dirbame kaip įmanoma greičiau, tačiau turime labai ribotus resursus, kuriuos galime paskirti programėlės kūrimui.

Iki naujos programėlės sukūrimo kviečiame naudotis mūsų svetainėje pateikiama informacija. Taip pat visiems primename, jog pagrindinę orų informaciją visada rasite ir minimalistinio stiliaus svetainėje beta.meteo.lt. Atsiprašome už kilusius nepatogumus.

Žodynėlį su visais pagrindiniais meteorologų ir hidrologų naudojamais terminais ir trumpą jų apibrėžimą rasite čia.

Jūsų termometras, greičiausiai, yra išsiderinęs arba įrengtas netaisyklingai.

Norint tiksliai išmatuoti (foninę) oro temperatūrą, nereikėtų termometro tvirtinti prie namo sienos ar langų (kurie žiemą yra šiltesni nei aplink esantis oras). Prietaisą reikėtų atitraukti nuo medžių, krūmų, gatvių ir šaligatvių, kurie šiltą dieną įšyla. Vietovė aplink prietaisą turi būti kuo atviresnė. Taip pat, termometras turėtų būti apsaugotas (t. y. paslėptas šešėlyje) nuo tiesioginių Saulės spindulių baltu bei oro gerai ventiliuojamu narveliu ir įrengtas virš retkarčiais nupjaunamos žolės 1,5–2,0 metro aukštyje. Kas tam tikrą laikotarpį termometras turėtų būti pakeičiamas nauju arba kalibruojamas (kuomet patikrinama ar jis vis dar tiksliai matuoja). Jeigu šių esminių reikalavimų nesilaikoma, išmatuojamos reikšmės dažnai būna bent 1–2 laipsniais aukštesnės už realias. Taip pat, šaltuoju metų laiku termometras gali rodyti mažiau laipsnių, jeigu matuojama arčiau žemės paviršiaus. Verta atminti, kad jūsų matavimų rodmenims gali turėti ir dirvožemio tipas, jo drėgmė, žolinės dangos aukštis ir kt.

Jei galimybių teisingai įsirengti termometrą neturite, tuomet rekomenduojame jį pakabinti bent jau prie šiaurinės namo sienos arba langų t. y. vietų, kuriose termometras niekada nebus apšviestas tiesioginių Saulės spindulių, o šiltos namo sienos turės mažiausiai įtakos termometro rodmenims.

Oro temperatūrą (1,5 m aukštyje), kurią išmatuoja automatinės meteorologijos stotyse Lietuvoje galite pasitikrinti čia.

Radaras kritulius aptinka šiuo būdu: siųstuvas siunčia koncentruotą elektromagnetinį spindulį, o imtuvas priima energiją, kuri grįžta („atsispindi”) nuo bet kokio spindulio kelyje „sutikto” objekto. Energijos (atspindžio) stiprumas apdorojamas bei atvaizduojamas žemėlapyje specialiais dBZ matavimo vienetais ir gali būti interpretuojamas kaip apytikslis kritulių intensyvumas (mm/h). Kuo atspindėtos energijos stiprumas didesnis, tuo intensyvesni krituliai krinta.

Radaro duomenis galima interpretuoti ne tik kaip kritulių intensyvumą. Antžeminiai stebėjimai meteorologijos stotyse patvirtina, jog vasaros metu esant ypač aukštoms atspindžio intensyvumo reikšmėms (>45 dBZ) stiprų lietų gali lydėti perkūnija, o pasiekus apie 50–55 dBZ tikėtina kruša. Žiemos metu tokios aukštos reikšmės nepasiekiamos dėl vyraujančių oro masių ir sniego fizikinių savybių. Pavyzdžiui esant neigiamai temperatūrai radaras rodys vidutinio intensyvumo kritulius, tačiau sniegas dažnai bus stiprus.

Pagrindinis radaro ribotumas – dėl žemės išgaubtumo tolstant nuo radaro informacija surenkama iš vis aukštesnių atmosferos sluoksnių. Žiemą krituliai paprastai formuojasi žemuose debesyse, todėl radaro spindulys kartais „nepastebi“ silpno sniego ar dulksnos. Be žemės išgaubtumo, egzistuoja ir kiti faktoriai lemiantys radaro duomenų kokybę. Vasarą įsivyravus karštai ir drėgnai atogrąžų oro masei radaras dėl didelio jautrumo „pagauna“ ore esančią drėgmę ir ją pateikia kaip silpnus kritulius. Taip pat netoli radarų esantys antžeminiai trukdžiai (ryšių linijos ir bokštai, vėjo jėgainės ir t. t.) tam tikrais atvejais neleidžia tinkamai užfiksuoti kritulių intensyvumo. Duomenų neatitikčių atvejai pakankamai reti, pasitaikantys po keletą dienų per metus.

Svarbu žinoti, kad radaras yra įrankis faktinei situacijai nustatyti ir nepateikia prognozės ateičiai. Vartotojas interpretuodamas duomenis pats turi nuspręsti, kuria kryptimi ir kaip greitai juda kritulių zona, per kiek laiko ji pasieks tam tikrą vietovę. Svetainėje pateikiami radaro duomenys gali būti naudojami tik kaip pagalbinis įrankis.

Šiuolaikinės orų prognozės sudaromos automatiškai pasitelkiant orų modelius, kuriuose skaičiavimai atsinaujina kas keletą valandų. Deja, bet vidutinėse platumose dar neegzistuoja bent jau 98–99 % tikslumo orų modelis, todėl kartais nutinka, jog orų prognozė tiesiog yra neteisinga. LHMT naudoja ir informaciją vartotojams pateikia iš Harmonie ir ECMWF orų modelių, kurie laikomi pačiais tiksliausiais Europoje. Informacija iš modelių pateikiama automatiškai sudarytose orų prognozėse ir žemėlapiuose, kurie atsinaujina kas 3 valandas. Svarbu atsiminti, kad modelio valandinių orų prognozių tikslumas siekia apie 90 %, tačiau vasarą dėl dažnesnių trumpo lietaus atvejų tikslumas gali būti ir dar truputį mažesnis. Paprastai sakant, iš 365 dienų per metus apie 36–37 dienas orų modelis gali rodyti netikslią orų prognozę. Deja, jokie orų modeliai negali labai tiksliai prognozuoti trumpo lietaus atvejų, todėl tokiomis dienomis, kai palyja ne vieną kartą, valandinė orų prognozė gali būti netiksli. Norint matyti judančius kritulių masyvus realiu laiku vertėtų naudoti radarų pateikiama informacija.

Labai kviečiame aktyviai naudotis pagrindine mūsų svetaine. Jei turite pastabų dėl šios svetainės, jas kviečiame kuo detaliau išsakyti el. paštu nuomones@meteo.lt

Minimalistinio dizaino žemėlapiai ir kita svarbiausia informacija taip pat skelbiama ir beta.meteo.lt

Meteorologinių ir hidrologinių duomenų archyvą galite rasti meteo.lt API.

LHMT Meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų archyvą rasite čia, o taip pat čia.

Jeigu reikalingų duomenų vis tiek nerandate, tuomet kviečiame peržiūrėti duomenų masyvus, kuriuos rasite čia (puslapio apačioje).

Jeigu jums reikalingų duomenų vis tiek nerandate arba norite, kad juos jums paruoštų ir pateiktų mūsų specialistas, tuomet su savo užklausa kreipkitės bendruoju el. paštu lhmt@meteo.lt (SVARBU: ši paslauga gali būti apmokestinta pagal nustatytus įkainius nurodytus šiame puslapyje).

Priežasčių gali būti labai daug. Dažniausiai orų prognozių rodmenys tarp skirtingų šaltinių skiriasi, nes yra naudojami skirtingi orų modeliai arba jų atsinaujinimo laikas nevienodas. Taip pat gali būti naudojami net keli modeliai skirtingos trukmės prognozėms. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba naudoja bei informaciją vartotojams pateikia iš Harmonie ir ECMWF orų modelių, kurie laikomi pačiais tiksliausiais Europoje. Gauti skaičiavimų rezultatai iš šių modelių pateikiami automatiškai sudarytose orų prognozėse ir žemėlapiuose, kurie atsinaujina kas 3 valandas. Svarbu pabrėžti, kad orų modelių valandinių orų prognozių tikslumas siekia apie 90 %, tačiau kai kuriomis dienomis (dažniau vasarą) dėl dažnesnės orų kaitos tikslumas gali būti dar truputį mažesnis. Paprastai sakant, iš 365 dienų per metus apie 36–37 dienas orų modelis gali rodyti netikslią orų prognozę.