El Nino – La Nina

El Nino – La Nina

EL Nino (isp. „berniukas” arba „vaikas”), La Nina (isp. „mergaitė“) – tai cirkuliacinio reiškinio pavadinimas, kurio skirtingos fazės vadinamos skirtingais vardais. Tai sunkiai numatomi savo forma bei trukme reiškiniai. Daugelis mokslininkų su El Nino kaita sieja ozono sluoksnio kitimą, globalaus klimato svyravimus.

Kodėl susidaro El Nino?

El Nino susidaro dėl vandenyno viršutinio sluoksnio didelio pašiltėjimo tropinėse Ramiojo vandenyno rytinės dalies srityse (La Nina susidaro vandenyno temperatūrai nukritus). El Nino reiškinys yra susijęs su atmosferos slėgio kaita, kitaip vadinama – Pietų Osciliacija (PO). Tai pasireiškia kaip atmosferos slėgio svyravimas tarp vakarinio ir centrinio Ramiojo vandenyno regionų, kai vienas vyksmo centras netoli Indonezijos, o kitas – virš centrinės Ramiojo vandenyno dalies. Indeksas, kuris nusako PO dydį, vadinamas PO indeksu ir yra gaunamas skaičiuojant atmosferos slėgio skirtumą tarp Taičio (Tahiti) ir Darvino (Australija). Kadangi PO ir El Nino reiškiniai yra tarpusavyje susiję, jie yra žinomi kaip El Nino-Pietų Osciliacija (ENSO). El Nino reiškinio suaktyvėjimas pastebimas kad 3-4 metai (kai kada kas 2-7) ir trunka apie tris mėnesius. La Nina paprastai trunka 9–12 mėnesių, nors kai kada tas reiškinys tęsiasi ir porą metų.

Ar El Nino naujas reiškinys?

El Nino nėra naujas reiškinys. Akivaizdu, kad El Nino egzistavo ir prieš tūkstančius metų, tačiau tik dvidešimtojo amžiaus pabaigoje imta suprasti jo susidarymą ir apimamą veiklos plotą.

Per paskutinius dvidešimtojo amžiaus tris dešimtmečius buvo daug dėmesio skirta monitoringo programai ir moksliniams tyrimams, kurie galėtų išplėsti El Nino reiškinio suvokimą.

Šio reiškinio tyrimams reikalingi galingi, greiti kompiuteriai, kurie galėtų sutalpinti į savo duomenų masyvą didžiulį kiekį duomenų. 1982-1983 metais El Nino buvo plačiausiai pripažintas ir tai sukėlė didelį mokslininkų susidomėjimą. Imta tirti: kokius pokyčius lemia El Nino, kokia jo veiklos zona, ir ar turi įtakos globaliniam klimatui.

Kaip buvo atrastas El Nino?

Besikartojančios didžiulės sausros Australijoje, Sachaline, musonų susilpnėjimas Indijos vandenyne vertė ieškoti šių reiškinių sukėlėjo. Nuoseklūs El Nino tyrimai išsivystė po 1976 metų, kai galingos liūtys ir nuošliaužos sukėlė didžiulius sugriovimus Amerikoje, o tuo pačiu metu Australijoje degė miškai. Naujas, ypatingas šių reiškinių sustiprėjimas 1982-1983 metais pasitarnavo skubiam tarptautinio monitoringo ir tyrimų programos organizavimui, buvo sukurtos „Tropinių ciklonų”, „Vandenyno” bei „Globalinės atmosferos” tyrimų programos. Vykdant šias programas El Nino reiškinys Ramiajame vandenyne ir buvo surastas. Dabartiniu metu El Nino reiškinio formavimasis yra aptinkamas pasinaudojant daugeliu metodų: palydovų, dreifuojančių plūdurų stebėjimais, jūros lygio tyrimų analize, o ypač analizuojant batitermografų (giluminių temperatūros savirašių) rodmenis. Visų šių tyrimų stebėjimų sistema yra integruota į klimato stebėjimų sistemą. Panaudojant globalinius vandenynų ir atmosferos tyrimų duomenis kuriami modeliai, kurie leidžia prognozuoti El Nino ir atlikti detalesnius tyrimus.

Ar visi El Nino reiškiniai pasireiškia vienodai?

Kiekvienas iš El Nino reiškinių apibūdinamas daugeliu charakteristikų. Kiekviena iš jų yra skirtingos pagal dydį, trukmę, įtaką. El Nino dydis gali būti įvertintas skirtingais metodais: pagal Pietų Osciliacijos indekso svyravimus, jūros paviršiaus temperatūrą virš tam tikrų Ramiojo vandenyno rajonų.

Koks ryšys tarp tropinių ciklonų ir El Nino?

Kol kas nėra galutinai nuspręsta, bet tam tikri dėsningumai leidžia daryti prielaidą, kad El Nino reiškinys slopina tropinių audrų ir uraganų susiformavimą Atlante, bet virš rytinės ir centrinės Ramiojo vandenyno dalies yra linkęs didinti tropinių uraganų skaičių. Tuo tarpu La Nina sukelia palankias sąlygas tropinių uraganų susiformavimui Atlante.

Koks yra tipiškas El Nino poveikis globaliniu mastu?

Šiuo metu El Nino yra pripažintas viena iš orų kaitos varomųjų jėgų. Pavyzdžiui, sausros Brazilijoje, Australijoje ir Pietų Afrikoje daug stipresnės būna El Nino veikimo metu arba iš karto po jo. Ypač smarkios liūtys, susijusios su šiuo reiškiniu, pasitaiko Pietų Amerikoje, jos sukelia didžiulius potvynius, nuošliaužas, derliaus praradimą bei didžiulius sugriovimus.

Iš tiesų El Nino poveikis yra toks didelis, kad stichinių nelaimių visame pasaulyje pasitaiko daug daugiau ir didesnių El Nino metu arba metai po vystymosi pradžios, negu prieš reiškinio susiformavimą. Buvo netgi rastas ryšys tarp El Nino reiškinio ir pasaulinės maisto produktų krizės, nes El Nino poveikis apima iš karto daug šalių.

Ypač stipriai El Nino pasireiškia išilgai vakarinių Pietų Amerikos pakrančių (Peru). Beveik kiekvienas El Nino reiškinys, ar jis būtų silpnas ar stiprus, veikia šį regioną. Po 1983 m. El Nino sukelto potvynio Peru buvo užregistruota daug žmonių sveikatos sutrikimų, tokių kaip ūmios diarėjos atvejų, kvėpavimo takų uždegimų pagausėjimas ir kt.

Paskutiniu metu atlikti tyrimai parodė, kad su El Nino yra susijusios ir kai kurių ligų epidemijos. El Nino veikia orus daugelyje regionų, kur būdingos tam tikrų ligų epidemijos: maliarija – Pakistane, ŠV Indijoje, Šri Lankoje, Venesueloje, Kolumbijoje. Kai kuriais atvejais staigi meteorologinių faktorių kaita sudaro pagrindą šiam ryšiui.

Daugiausia ištirta ir manoma, kad didžiausią poveikį turi šiems rajonams: Australijai, Indijai, Šri Lankai, Indonezijai, Ramiojo vandenyno saloms, Afrikai (skirtingas atskiroms jos dalims), Pietų Amerikai (ypač Amazonės baseinui, Peru, Čilei), PR Šiaurės Amerikos rajonams (itin Floridai). Už tropinių zonų ribų, manoma, kad veikia: Naująją Zelandiją, Š. Ameriką, Kanadą, Š. Kiniją, Japoniją. Šitą rajonų skaičių galima didinti ir didinti. Rusų mokslininkai tyrė El Nino poveikį Europai ir Sibirui. Tiesioginio poveikio nustatyti nepavyko, bet yra pastebėta temperatūros svyravimų, kritulių kiekio padidėjimo atvejų (ypač Tolimųjų Rytų rajonuose).

La Nina dažniausiai sukelia tokius meteorologinius reiškinius: sausras pietvakarinėje ir pietinėje Šiaurės Amerikoje (pvz., Floridoje) ir vakarinėje Lotynų Amerikos dalyje, gausius kritulius (liūtis) Australijoje, Filipinuose, Indonezijoje, Indijoje, Malaizijoje. Taip pat stebimi nebūdingi šalčiai Pietryčių ir Vakarų Afrikoje, Japonijoje, Korėjoje.

El Nino ir La Nina procesų ir jų sukeltų įvairiausių pokyčių tyrimas dar ilgai bus pasaulio mokslininkų tyrimų objektas, nes yra prognozuojama, kad keičiantis klimatui El Nino ir La Nina reiškiniai dažnės, o jų sukeltos katastrofos didės.

Koks yra El Nino poveikis Lietuvai?

Tiesioginio ENSO (El Nino ir La Nino reiškinių) poveikio Lietuvai nėra, tačiau per globalią atmosferos cirkuliaciją netiesiogiai gali būti paveikiami ir Lietuvos orai. Šį poveikį įvertinti labai sunku. ENSO reiškiniai sutrikdo atmosferos cirkuliaciją virš Ramiojo vandenyno tropinės dalies. Šį trikdį galima įsivaizduoti naudojant analogą: kaip įmetus akmenuką (kuris yra ENSO regione vykstantys procesai) vandens paviršiuje nuvilnija bangelės (kurios atitinka signalą atmosferoje). Pagal bangelių stiprumą Lietuva būtų toli nuo bangelių sklidimo epicentro, todėl tiesioginio poveikio beveik nėra arba jis labai silpnas. Kita vertus, net ir esamas poveikis gali būti užgožiamas svarbesnių veiksnių, kaip regioninės cikloninės ir anticikloninės veiklos bei vietinių žemės paviršiaus sąlygų (reljefas, įšilimas ir pan.) poveikio. Šie veiksniai dažniausiai turi lemiamą poveikį Lietuvos orams.

El Nino ir La Nina pasikartojimas

Atliekant Ramiojo vandenyno tropinės dalies monitoringą yra skaičiuojami keli indeksai, įvertinantys vandenyno paviršiaus temperatūros anomalijas. Kiekvieno indekso pavadinimas paprastai žymi konkretų Ramiojo vandenyno regioną (Nino, 1+2, Nino 3, Nino 4, Nino 3,4).

1 pav. Ramiojo vandenyno regionai, kuriuose atliekami El Nino ir La Nina indikatorių stebėjimai (NOAA)

Dažniausiai vyraujančių El Niño ar La Niña sąlygų nustatymui yra naudojamas Niño 3.4 indeksas arba jo kombinacijos su kitais indeksais. 3.4 regionas apima 5 š.pl. – 5 p. pl. ir 170–120 v.ilg. teritoriją vandenyne (1 pav.). Remiantis šio indekso duomenimis, lentelėje pateikiame informaciją apie El Niño ir La Niña metus bei jų intensyvumą. El Niño ir La Niña sąlygos konstatuojamos, kai Niño 3.4 regione vandenyno paviršiaus temperatūros anomalija siekia +/- 0,4 C ir daugiau bei išsilaiko 6 mėnesius ar ilgiau. Atitinkamai pagal anomalijos dydį nustatomas ir intensyvumas: silpnas (anomalija 0,5°C–0,9°C), vidutinis (1,0°C–1,4°C), stiprus (1,5°C–1,9°C) ir labai stiprus (≥ 2,0°C).

1 lentelė. El Niño ir La Niña metai bei jų intensyvumas (paskutinį kart atnaujinta 2018-10-29)

El Niño

La Niña

Silpnas

Vidutinis

Stiprus

Labai

stiprus

Silpnas

Vidutinis

Stiprus

1900-01

1919-20

1939-40

1951-52

1952-53

1953-54

1958-59

1968-69

1969-70

1976-77

1977-78

1979-80

1994-95

2004-05

2006-07

1896-97

1904-05

1905-06

1914-15

1918-19

1941-42

1963-64

1986-87

1987-88

1991-92

2002-03

2009-10

1899-00

1902-03

1925-26

1930-31

1940-41

1957-58

1965-66

1972-73

1982-83

1997-98

2015-16

1903-04

1910-11

1917-18

1924-25

1933-34

1938-39

1942-43

1950-51

1954-55

1964-65

1967-68

1971-72

1974-75

1983-84

1984-85

1995-96

2000-01

2011-12

2016-17

1908-09

1909-10

1916-17

1949-50

1955-56

1970-71

1998-99

1999-00

2007-08

2010-11

2017-18

1973-74

1975-76

1988-89