Įvadas
Klimato normos nuo seno tarnauja dviems pagrindiniams tikslams. Pirma, jos yra standartas, pagal kurį galima vertinti lokalias ir globalias klimato sąlygas (ypač esamas arba neseniai buvusias), antra – normos plačiai naudojamos (netiesiogiai arba tiesiogiai) prognozuojant sąlygas, tikėtinas konkrečioje vietovėje. Klimato normų skaičiavimo praktika privalo remtis šiais dviem tikslais. Priimant sprendimus dėl klimato normų, reikia atsižvelgti į abu tikslus ir pripažinti: kas yra optimalu vienam, nebūtinai tinka kitam. Kai normos yra naudojamos klimato palyginimui, naudingiau turėti santykinai retai keičiamą standartinį laikotarpį (pvz., 1961–1990 m., 1981–2010 m.), tačiau jei elementas keičiaisi greitai prasminga dažniau atnaujinant normą ir/ar skaičiuojant ją iš trumpesnio matavimų laikotarpio.
Apibrėžimai
Lietuvoje naudojamai terminai ir apibrėžimai, kurie yra pateikti WMO Techniniame reglamente (WMO-No. 49, 2015) ir Klimatologijos vadove (WMO-No. 100, 2011):
- Vidurkiai – bet kokio laikotarpio klimatologinių duomenų mėnesio reikšmių vidurkis (arba sumos). Klimatologijos vadove jie vadinami „laikinosiomis normomis”.
- Laikotarpio vidurkiai – bet kokio, ne trumpesnio kaip dešimt metų, laikotarpio, prasidedančio nuo metų, besibaigiančių skaičiumi 1, sausio 1-os dienos, klimatologinių duomenų vidurkiai (WMO-No. 49, 2015).
- Normos – nuoseklaus, santykinai ilgo laikotarpio, apimančio ne mažiau kaip tris iš eilės einančius dešimtmečius, vidurkiai (WMO-No. 49, 2015).
- Standartinės klimato normos – klimatologinių duomenų vidurkiai, apskaičiuoti šiems iš eilės einantiems 30 metų laikotarpiams: nuo 1901 m. sausio 1 d. iki 1930 m. gruodžio 31 d., nuo 1931 m. sausio 1 d. iki 1960 m. gruodžio 31 d., ir t. t. (WMO-No. 49, 2015).
- Elementas – klimato charakteristika, kuri gali būti išmatuota ir statistiškai aprašyta (pvz., minimali arba maksimali oro temperatūra, krituliai, vandens garų slėgis ir t.t.).
- Parametras – išvestinis klimato elemento dydis. Dažniausiai tai yra aritmetinis vidurkis arba suma, bet gali būti ir tokie parametrai kaip standartinis nuokrypis, procentiniai punktai, ribinio dydžio viršijimo atvejų skaičius arba ekstremalios reikšmės.
Šie terminai naudojami įvairiuose WMO bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos dokumentuose, ataskaitose bei leidniuose. Praktikoje dažnai pateikiami tokie statistinius parametrai kaip konkretaus laikotarpio ekstremalios elemento reikšmės, nuokrypiai, procentiniai dydžiai ar kvantilių ribos. Šiuo metu standartinė klimato norma atitinka 1981–2010 m. laikotarpio klimato elementų vidurkius.