Meteorologijos stotis
Lietuvoje nuoseklūs ir ilgalaikiai matavimai atliekami daugiau nei 250 metų. Per šį laikotarpį meteorologijos stotys nuolat kito – nuo gybsidabrinių oro temperatūros termometrų iki mažulyčio jutiklio, galinčio kartu išmatuoti ne tik oro temperatūrą, tačiau ir santykinį drėgnį. Kviečiame susipažinti su kai kuriais LHMT meteorologijos stotyse naudotais ir naudojamais matavimo prietaisais.
Psichrometrinis narvelis – istoriniai matavimai
Psichrometrinis narvelis – vienas pagrindinių įrenginių, naudotų meteorologijos stotyse. Jo paskirtis – apsaugoti viduje esančius prietaisus nuo tiesioginių saulės spindulių ir lietaus, leidžiant orui laisvai cirkuliuoti.
Narvelyje buvo laikomi stikliniai termometrai (vidutinei, maksimaliai ir minimaliai oro temperatūrai matuoti) bei stacionarus psichrometras ir higrografas (prietaisai skirti oro drėgmei nustatyti).
Narvelis iškeltas ant aukšto rėmo, jog oro temperatūra būtų matuojama standartiniame 1,5 m aukštyje.
Narvelyje buvęs maksimalios oro temperatūros termometras buvo laikomas beveik horizontaliai, o termometro kapiliare esantis susiaurėjimas neleisdavo gyvsidabrio stulpeliui grįžti atgal.
Minimalios temperatūros termometras fiksuodavo žemiausią temperatūrą, kai termometro kapiliare esantis spiritas stumdavo mažą plūdę žemyn, o temperatūrai kylant plūdė likdavo žemiausiame taške.
Psichrometrinį narvelį dar galima pamatyti kai kuriose LHMT meteorologijos stotyse. Tačiau visose meteorologijos stotyse oro temperatūra yra matuojama automatiniu oro temperatūros ir santykinio drėgnio jutikliu
Barografas – istoriniai matavimai
Barografas – prietaisas, skirtas nenutrūkstamam oro atmosferos slėgio registravimui. Prietaiso jutiklis – vakuuminių aneroidinių dėžučių baroblokas. Jutiklis yra sujungtas su rodykle, ant kurios esanti rašalu pripildyta plunksna specialioje barogramoje (savaitės arba, daug rečiau, paros), veleną sukant laikrodžio mechanizmui, brėžia liniją, atitinkančią atmosferos slėgio reikšmes. Pagal barogramą galima prognozuoti orus (pavyzdžiui, jeigu artėja ciklonas – krenta slėgis).
Šis prietaisas buvo laikomas meteorologijos stoties patalpose. Su barografais meteorologijos stotyse buvo atsisveikinta dar 2011 m. ir juos pakeitė automatinis slėgio matavimo jutiklis.
Kombinuotas oro temperatūros ir santykinio drėgnio automatinis jutiklis su apsauga nuo saulės – šiuolaikiniai matavimai
Oro temperatūra ir santykinės drėgmės jutiklis – oro temperatūra matuojama platininiu varžos termometru, santykinis drėgnis polimeriniu jutikliu. Varžos termometrų veikimas grindžiamas metalų ir puslaidininkių varžos priklausomybe nuo jų temperatūros. Šis vienas jutiklis matuoja vidutinę, maksimalią ir minimalią oro temperatūrą, santykinį drėgnį, fiksuoti minimalią santykinio drėgnio reikšmę ir taip pat išskaičiuoti rasos taško temperatūrą, bei minimalią rasos taško temperatūrą! Vidutinė oro temperatūra automatiškai matuojama kas 10 sek., o iš jų apskaičiuojama vidutinė reikšmė už 10 min.
Apsauga nuo saulės reikalinga, kad jutiklio neveiktų tiesioginė saulės spinduliuotė, o tokia „keista“ apsaugos forma leidžia pro jutiklį laisvai cirkuliuoti orui (galite palyginti kaip pasikeitė temperatūros matavimo prietaisai)
Tokių „keistai“ atrodančių prietaisų Lietuvoje galite pamatyti ne tik LHMT meteorologijos stotyse, tačiau šalikėlese pastatytose Kelio meteorologijos stotelėse.
Radiozondas – šiuolaikiniai matavimai
Radiozondas – tai prietaisas, skirtas matuoti meteorologinius vertikaliųjų atmosferos sluoksnių parametrus, tokius kaip oro temperatūra, santykinis drėgnis, atmosferos slėgis, vėjo greitis ir kryptis, nuo žemės paviršiaus iki apatinio stratosferos sluoksnio (maždaug 30 km aukščio). Augant aukščiui, balionas išsipučia ir galiausiai sprogsta dėl atmosferos retėjimo.
Lietuvoje meteorologiniai balionai su radiozondais reguliariai paleidžiami kiekvieną naktį (00:00 UTC laiku – žiemos laiku 2 val. nakties, vasaros laiku – 3 val. nakties) iš Kauno meteorologijos stoties. Vandeniliu užpildytas meteorologinis balionas iškelia pritvirtintą nedidelę baltą dėžutę – radiozondą, kuri sveria beveik kaip išmanusis telefonas. Kildamas į viršų, radiozondas matuoja atmosferos parametrus ir automatiškai sudaro aerologinę diagramą. Šie duomenys suteikia vertingos informacijos apie atmosferos sąlygas įvairiuose aukščiuose ir yra itin svarbi dalis orų prognozių, ypač skaitmeninių, sudarymui bei aviacijai. Aviacijoje jie naudojami meteorologinėms sąlygoms vertinti ir padeda prognozuoti vėjo greitį, kryptį, turbulencijas bei kitus pavojus, užtikrinant saugius skrydžius ir palengvinant jų planavimą.
Pasižiūrėti, kaip paleidžiamas radiozondas iš Kauno meteorologijos stoties galite čia:
Radio klubo filmukas (5:26 iki 8:57 min. )
Anemorumbometras (kaušelinis anemometras ir vejarodė) – šiuolakiniai matavimai
Anemorumbometras – vienoje pusėje ant skersinio yra sumontuotas kaušelinis anemometras matuoja vėjo greitį, o kitoje pusėje esanti vėjarodė – automatiškai fiksuoja vėjo kryptį. Prietaisas atlieka matavimus kas 1 s, iš kurių apskaičiuojami 10 min. vidurkiai arba išrenkamos vėjo greičio ir krypties maksimalios reikšmės bei vėjo gūsis. Šis prietaisas LHMT meteorologijos stotyse buvo naudojamas iki 2021 metų, jį pakeitė matavimai, atliekami naudojant tikslesnę ultragarso vėjo greičio ir krypties jutiklių technologiją.
Rankinis anemometras – istoriniai matavimai
Rankinis anemometras – skirtas matuoti vidutiniam vėjo greičiui, turi keturis taurelių malūnėlius. Vėjas, veikdamas kaušelių arba sparnelių formos metalinius ar plastikinius jutiklius, verčia juos suktis apie savo ašį, o sukimosi greitis yra proporcingas vėjo greičiui. Matavimų metu prietaisas turi būti vertikalus: pritvirtintas ar laikomas rankoje. Laikant rankoje, vėjas turi pūsti matuotojui į veidą. Šio prietaiso jau seniai neberasite LHMT meteorologijos stotyse.