Klimatas apibūdina daugiametę vietovės orų visumą, jų tipišką kaitą, paros, sezoninius ir metinius orų svyravimus. Klimato pokyčių įvertinimui naudojami įvairūs klimato indeksai, kurie apibendrina sukauptą meteorologinę informaciją ir leidžia palyginti klimatą laike ir erdvėje.
Žemiau pateikiama keletas klimato indeksų, atspindinčių Lietuvoje vykstančius pokyčius. Mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, kyla vidutinė oro temperatūra: nuo 1961 m. gerokai padaugėjo vasariškai šiltų dienų, kurių maksimali oro temperatūra aukštesnė nei 25 °C (1 pav.). Daugiausiai tokių dienų nuo 1961 m., tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje užfiksuota 2018 m., atitinkamai 43 ir 61. Nuo 1961 m. vasariškų dienų skaičius Klaipėdoje vidutiniškai padaugėjo per maždaug 2,4 dienas kas 10 metų, o Vilniuje – apie 3,4.
Lietuvoje taip pat vis dažniau fiksuojamos tropinės naktys, kai oro temperatūra net ir šalčiausiomis nakties valandomis, nenukrinta žemiau 20 ºC (2 pav.). Iki 1990 m. tropinių naktų Lietuvoje pasitaikydavo labai retai, o kai kuriose meteorologijos stotyse tokių naktų iki to laiko išvis neužfiksuota. Atvejų skaičiaus, kai užfiksuojamos tropinės naktys, didėjimas prasidėjo nuo 1991 m. Klaipėdoje tokių naktų dažnėjimas pastebimas daug ryškiau nei Vilniuje. Taip yra dėl to, nes žemės paviršius naktį atvėsta gerokai greičiau nei jūra. Vandens šilumos imlumas yra didesnis, o tai lemia, jog jūra sugeba ilgiau išlaikyti dienos metu sukauptą šilumą. Kadangi Klaipėda yra šalia Baltijos jūros, tropinių naktų ten dažniau pasitaiko būtent dėl jos poveikio.
Augant maksimaliai oro temperatūrai, šaltuoju metų laikotarpiu mažėja dienų su neigiama oro temperatūra skaičius (3 pav.). Klaipėdoje tokių dienų skaičius nuo 1961 m. vidutiniškai sumažėjo net apie 30, o Vilniuje apie 25. Vilniuje dienų su neigiama oro temperatūra 2020 m. buvo tik 8, Klaipėdoje – vos 3.
Keičiasi ne tik oro temperatūra, bet ir kritulių kiekis ir pasiskirstymas. Lietuvoje metinis kritulių kiekis keičiasi nežymiai, tačiau daugėja intensyvių kritulių, kai per parą iškrenta 20 mm ir daugiau kritulių. (4 pav.). Daugiausia tokių atvejų Klaipėdoje buvo 2017 m., net 11, o Vilniuje 2010 m., kai pasitaikė 9 atvejai. Nors iki dabar kritulių pasiskirstymo pokyčiai nėra dideli, tačiau ateityje dienų skaičius, kai per parą iškrenta 20 mm kritulių ar daugiau tikėtina toliau didės.
Lietuvoje pastebimos klimato kaitos tendencijos atspindi visame pasaulyje vykstančius klimato pokyčius. Vidutinė globali oro temperatūra nuo XIX a. pabaigos pakilo apie 1,2 °C, o paskutinis dešimtmetis (2011-2020) buvo šilčiausias per stebėjimų istoriją. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, pastebimi pokyčiai vandens apytakos rate – vieni regionai tampa sausesni, kiti drėgnesni, dažniau fiksuojamos sausros ir vis dažniau dideli kiekiai kritulių iškrenta per trumpą laiko tarpą.