Klimatas – tai ilgalaikės vidutinės orų sąlygos, būdingos tam tikrai vietovei. Žemės istorijoje klimatas keitėsi dėl natūralių procesų: orbitos parametrų kaitos, atmosferos cheminės sudėties pokyčių, tektoninių plokščių dreifo, Saulės aktyvumo ciklų, ugnikalnių išsiveržimų. Tačiau pastaruosius 200 metų vykstančios klimato kaitos pagrindinė priežastis yra žmogaus veikla, o ne natūralūs procesai.
Prasidėjus industrializacijai, iškastinio kuro deginimas ir intensyvėjanti ūkinė veikla ėmė keisti atmosferos cheminę sudėtį ir sustiprino šiltnamio efektą. Šiltnamio efektas – tai atmosferos sudėtyje esančių dujų geba sugerti ir išlaikyti šilumą. Dėl žmogaus veiklos atmosferoje auga šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Didžiausią poveikį turi anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFCs), perfluorangliavandeniliai (PFCs), sieros heksafluoridas (SF6), ir azoto trifluoridas (NF3). Šios antropogeninės kilmės dujos praleidžia Saulės spinduliuotę, tačiau sulaiko ilgabangę spinduliuotę, sklindančią nuo Žemės paviršiaus, o tai lemia mūsų planetos šiltėjimą. Tai ne tik iškastinio kuro deginimo pasekmė – ne mažiau svarbūs ir tokie veiksniai kaip miškų kirtimas, urbanizacija, žemės ūkio, transporto, energetikos, elektronikos ir kitų pramonės šakų plėtra.
Klimato kaita – ne vien temperatūros kilimas. Žemė yra glaudžiai susijusi sistema, todėl pokyčiai vienoje srityje lemia pasikeitimus ir kitose sistemos dalyse. Naikinant miškus ir kitą augmeniją, mažėja natūralus CO2 sunaudojimas fotosintezei, todėl kartu su vis didėjančiu išmetamų dujų kiekiu CO2 koncentracija atmosferoje nuolat auga. Žemėnaudos pokyčiai keičia Žemės albedą – paviršiaus gebą atspindėti Saulės spinduliuotę. Nors Žemės klimato sistema gali natūraliai reguliuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apykaitą, dėl žmogaus veiklos ši sistema tapo išbalansuota. Pvz., dalis CO2 sugeriama vandenynų, tačiau dėl šylančio klimato auganti vandens temperatūra mažina CO2 absorbciją, jo daugiau lieka atmosferoje ir temperatūra dar labiau auga.
Klimato kaita kelia pavojų žmonijai ir gamtai. Pastarieji metai buvo vieni šilčiausių matavimų istorijoje, pasižymėjo kaitrų, sausrų, gaisrų, potvynių, stiprių audrų, liūčių ir kitų ekstremalių reiškinių gausa. Šie pokyčiai neigiamai veikia ne tik laukinę gamtą, mūsų gyvenamą aplinką, bet ir socialinę, ekonominę bei kultūrinę žmonijos gerovę. Jau dabar dėl klimato kaitos daugybė žmonių patiria sveikatos sutrikimus, maisto ir vandens trūkumą, yra priversti palikti savo namus, o stichinių nelaimių sukelta žala skaičiuojama milijardais.
Nors kai kurių pokyčių sustabdyti jau neįmanoma, jų poveikis gali būti sušvelnintas didele apimtimi ir sparčiai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Jei klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui nebus dedama pakankamai pastangų, ateityje paveiktų žmonių dalis tik didės. Temperatūra Europoje ir Arktyje kyla bene sparčiausiai, tad prisitaikymo priemonės reikalingos jau dabar.
