2. Klimato pokyčiai nuo stebėjimų pradžios

Lietuvoje oro temperatūros matavimų pradžia Vilniuje siekia 1770 m. Dėl daugiau nei 250 metų trunkančių matavimų galima įvertinti natūralius ir žmogaus veiklos sukeltus klimato svyravimus. Per šį laikotarpį pastebimi klimato svyravimai, tačiau labiausiai aktualu yra oro temperatūros kilimo tendencijos (1 pav.). 1799 m. vidutinė metinė oro temperatūra Vilniuje buvo vos 3 °C, tuo tarpu 2020 m. siekė net 9 °C. Nuo stebėjimų pradžios iki 2023 m. vidutinė metinė oro temperatūra Vilniuje pakilo apie 2 °C, o lyginant su XX a. pradžia apie 1 °C. Labai ryškų vidutinės metinės oro temperatūros kilimą galima stebėti per pastaruosius 30 metų. 

1 pav. Vidutinės metinės temperatūros kaita Vilniuje 1778–2023 m. 

Nors Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, tačiau vis dažniau kartojasi vasaros sausros. Vien per 2023 metus pavojingos ar stichinės sausros fiksuotos net 380 Lietuvos seniūnijų. Kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje keičiasi nevienodai – vienur kritulių mažėja, kitur daugėja (tačiau šie pokyčiai nėra labai dideli). Galima pastebėti tendenciją, kad Lietuvoje didėja kritulių kiekis šaltuoju metų laiku ir mažėja šiltuoju. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystos formos krituliai (lietus).